Civilinė byla Nr. 2-422-970/2015

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00203-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.; 117.2.; 128.11.;

(S)

129.5.; 129.18.

DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 28 d.

Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. V. ir L. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., išieškotoja T. G., skolininkas Č. G.,

n  u  s  t  a  t  ė  :

pareiškėjos J. V. ir L. M. pateikė skundą antstolei J. J. dėl antstolės procesinių veiksmų, kurį patikslinusios prašo panaikinti antstolės J. J. 2015 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-150002654 bei 2015 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-150002655, kuriais buvo areštuotos pareiškėjų lėšos po 217,22 Eur ir priteisti iš antstolės J. J. visas bylinėjimosi išlaidas. Skunde bei patikslintame skunde nurodė, kad antstolė 2015 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymus Nr. S-150002654 ir Nr. S-150002655, kuriais areštavo pareiškėjų lėšas, pareiškėjoms nesant Č. G. skolininkėmis. Pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį Č. G. pareiškėjoms buvo skolingas 596,61 Eur, todėl pareiškėjos 2015 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 str. pagrindu atliko Č. G. turimų skolų pareiškėjoms įskaitymą, dėl ko pareiškėjų prievolė sumokėti Č. G. po 217,22 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį baigėsi. Apie skolų įskaitymą Č. G. tapo žinoma 2015 m. vasario 6 d., taigi skundžiamų patvarkymų priėmimo dieną (2015 m vasario 11 d.) pareiškėjos jokių piniginių lėšų, priklausančių Č. G., neturėjo. Įskaitymas – yra vienašalis sandoris, todėl Č. G. bei T. G. negali prieštarauti šiam įskaitymui. Be to, įskaitymo dieną nebuvo nei vieno iš CK 6.134 str. išvardintų draudimų įskaityti reikalavimus. Pažymėjo, kad antstolė J. J. vykdo 2014 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-25477-595/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko Č. G., tačiau nevykdo jokio vykdomojo dokumento, išduoto Vilniaus apylinkės teismo  2015 m. sausio 26 d. nutarties pagrindu, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo areštuoti pagal šią teismo nutartį priteistas lėšas. Be to, antstolė pažeidė CPK 688 str. reikalavimus, kadangi nenustatė pareiškėjoms termino pranešti, ar pas jas yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat, ar jos privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jei privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (3, 21-23 b. l.).

Antstolė J. J., išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2015 m. kovo 12 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0052/14/00339 persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vadovaujantis CPK 688 str. išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis bei priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, tuo pagrindu ir buvo surašytas skundžiamas patvarkymas (2 b. l.). Atsiliepime į  patikslintą pareiškėjų skundą antstolė nurodė, kad pagal CK 6.130 str. 2 d. įskaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms. Šiuo atveju išieškotoja T. G. buvo sąžiningas trečiasis asmuo, kurios reikalavimas yra pirmos eilės, todėl skundžiami patvarkymai yra pagrįsti ir teisėti (30 b. l.).

Suinteresuoto asmens skolininko Č. G. atstovas teisininkas V. G. pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundo netenkinti kaip nepagrįsto ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos yra Č. G. trečios eilės kreditorės, tuo tarpu išieškotoja T. G. – pirmos eilės kreditorė. Pagal CPK 754 str. trečios eilės kreditorius realizuoti savo reikalavimo teisę turės galimybę tik tada, kai bus visiškai atsiskaityta su pirmos ir antros eilės kreditoriais, todėl net ir turėdamas priešpriešinį, vienarūšį ir galiojantį reikalavimą į skolininką trečios eilės kreditorius negali atlikti vienašalio įskaitymo, kadangi jo reikalavimas nėra vykdytinas tol, kol nebus realizuoti (neišnyks) pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai. Teisės normos, nustatančios kreditorių eiliškumą bei reikalavimo tenkinimo eilę yra imperatyvios ir negali būti keičiamos nei vienašališkai, nei šalių susitarimu. Pareiškėjų įskaitymas atliktas nesant būtinųjų sąlygų, įtvirtintų CK 6.130 str., todėl yra neteisėtas. Aplinkybė, kad Č. G. turi pirmos eilės kreditorių, pareiškėjoms buvo žinoma, tačiau jos atliko neteisėtą įskaitymą, kas rodo pareiškėjų piktnaudžiavimą turimomis subjektinėmis teisėmis bei naudojimąsi jomis ne pagal paskirtį. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis bei priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Šiuo atveju skolininkas Č. G. turėjo turtinę teisę reikalauti, kad pareiškėjos solidariai sumokėtų jam 434,44 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, o antstolei areštavus skolininko turtines teises, skolininkas neteko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis, dėl ko pareiškėjos, pas kurias buvo skolininko lėšos, nebegalėjo jų įskaityti priešpriešiniam reikalavimui padengti ir privalėjo jas pervesti į nurodytą antstolio sąskaitą. Pareiškėjų argumentas, kad antstolė nenustatė joms termino pranešimui pateikti, prieštarauja jų argumentams, be to, pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatinėti nebuvo jokio poreikio, nes jo buvo aiškios iš antstolei pateiktų procesinių dokumentų (31-34 b. l.).

Suinteresuoto asmens išieškotojos T. G. atstovė advokato padėjėja G. V. pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko Č. G. pirmos eilės kreditorės T. G. atžvilgiu. Šio vykdomojo rašto pagrindas yra išlaikymo bei jo įsiskolinimo išieškojimas nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjos yra trečios eilės Č. G. kreditorės. Č. G. turimų piniginių lėšų neužtenka iš karto atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl tenkinant kreditorinius reikalavimus, turi būti vadovaujamasi CPK 754 str. nustatyta reikalavimų patenkinimo eile. Pareiškėjų reikalavimai negali būti vykdomi ar įskaitomi tol, kol Č. G. pilnai neatsiskaitys su pirmos eilės kreditore T. G.. Sužinojusi, kad pareiškėjos Č. G. yra skolingos 434,44 Eur, T. G. kreipėsi į antstolę su prašymu nukreipti išieškojimą į skolininko Č. G. turtą (pinigines lėšas), esantį pas pareiškėjas. Tai, kad antstolei nebuvo pateiktas vykdomasis raštas dėl 434,44 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį išieškojimo Č. G. naudai, nereiškia, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į šias lėšas. Šiuo atveju išieškojimas yra vykdomas T. G. reikalavimu ir išieškomos lėšos atiteks T. G. remiantis CPK 754 str. ir 688 str. 1 d. nuostatomis. Tai, jog pats Č. G. nesikreipė dėl priverstinio šios sumos išieškojimo ir nėra pateikęs vykdomojo rašto, negali paneigti Č. G. reikalavimo teisės į nurodytą pinigų sumą bei T. G. teisių. Pareiškėjos žinojo apie išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimą iš trečiojo asmens Č. G. pirmos eilės kreditorės T. G. naudai, todėl atlikdamos įskaitymą, pareiškėjos buvo nesąžiningos. Trečios eilės kreditorių tariamas įskaitymas T. G. nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi toks įskaitymas prieštarauja CPK 754 str. įtvirtintoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pareiškėjos, kaip trečios eilės kreditorės, patenkino savo reikalavimus, nors įstatymai draudžia tenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimus pilnai neatsiskaičius su pirmos eilės kreditoriais. Šiuo atveju pirmos eilės kreditorė T. G. dėl minėtų neteisėtų pareiškėjų veiksmų neteko galimybės išieškoti iš Č. G. skolą. Ginčijamu įskaitymu buvo sukurta situacija, kuomet T. G. neteko galimybės nukreipti skolos išieškojimą į Č. G.. Pareiškėjų vienašališkai atliktas įskaitymo sandoris, vadovaujantis CK 6.66 str. 1 d. normomis, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir yra niekinis, negaliojantis nuo pat jo sudarymo momento ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Be to, pagal CK 6.139 str. įskaitymas negalėjo būti atliktas, kadangi T. G. nėra prievolės šalis, tačiau ji yra trečiasis asmuo, kurio teises šis įskaitymas pažeidė. Pažymėjo, kad Č. G. prieštaravimą dėl įskaitymo išreiškė dar iki įskaitymo atlikimo, taigi tarp pareiškėjų ir Č. G. buvo kilęs ginčas dėl ginčijamo įskaitymo, todėl šis įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis ab initio.

Pareiškėjos J. V. ir L. M. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl antstolės ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų, kuriuose nurodė, kad suinteresuoti asmenys Č. G. ir T. G. ginčydami įskaitymą neteisingai remiasi normomis, įtvirtinančiomis actio Pauliana, kadangi šiuo atveju yra skundžiami antstolės veiksmai. Antstolė pažeidė CPK 688 str. reikalavimus, kadangi nenustačiusi, jog pas pareiškėjas yra skolininko turto, priėmė skundžiamus patvarkymus. Šiuo atveju pareiškėjų atliktas įskaitymas nėra pripažintas neteisėtu, todėl skundžiamų patvarkymų dienai pareiškėjos skolininkui Č. G. priklausančių lėšų neturėjo (71-73 b. l.).

Pareiškėjoms ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 52), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis, vykdomosios bylos Nr. 0052/14/00339 medžiaga nustatyta, kad antstolė J. J. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo po 500 Lt kiekvieną mėnesį dukrai A. G. iki dukros pilnametystės, o jeigu dukra sulaukusi pilnametystės mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų, išieškojimo iš skolininko Č. G. išieškotojai T. G. (38 vykd. b. l.). Vykdant priverstinį išieškojimą, išieškotojos T. G. atstovė pateikė prašymą nukreipti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą į skolininkui Č. G. priklausančias gauti pinigines lėšas iš J. V. bei L. M. (13-14 vykd. b. l.). Antstolė 2015 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas Nr. S-150002654 ir Nr. S-150002655, kuriais areštavo po 217,22 Eur sumas, priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi Č. G. iš J. V. ir L. M., nurodydama areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (12 vykd. b. l.). 

Pagal CPK 7 str. 1 d. nustatytą principą įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 688 str. 1 d. norma iš esmės reiškia, kad gali būti areštuojamas tik skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis pas trečiuosius asmenis arba į kurį neabejotiną reikalavimo teisę turi skolininkas. Tam, kad remiantis CPK 688 str. galima būtų nukreipti išieškojimą į pas trečiuosius asmenis esantį skolininko turtą ar kuris priklauso skolininkui iš trečiųjų asmenų, neturi būti ginčo dėl skolininko teisių į minėtą turtą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-565-258/2012, 2011 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-127-262/2012). Priešingu atveju būtų sudaroma prielaida neproporcingai pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes antstoliui areštavus pas trečiuosius asmenis esantį turtą, dėl kurio priklausymo yra ginčas, ir nukreipus išieškojimą į šį turtą, iš esmės galėtų skolininko skolos išieškomos iš trečiųjų, o ne skolininko turto. Analogiškai turi būti aiškinamos ir CPK 749 str. nuostatos dėl galimybės vykdyti išieškojimą iš skolininko turtinių teisių. (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1516-611/2014). Nagrinėjamu atveju, antstolė gavusi išieškotojos atstovės prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą, esantį pas trečiuosius asmenis bei duomenis, t. y., įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, kuria iš pareiškėjų skolininko naudai priteista po 217,22 Eur, priėmė skundžiamus patvarkymus areštuoti lėšas iš pareiškėjų pagal Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį. Pareiškėjos ginčija šiuos antstolės patvarkymus, motyvuodamos tuo, kad skundžiamų patvarkymų priėmimo dieną pareiškėjos skolininkui Č. G. priklausančių piniginių lėšų neturėjo, kadangi pareiškėjų prievolė Č. G. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį pasibaigė 2015 m. vasario 3 d. atlikus skolų įskaitymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Pagal šias teisės normas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y., prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 str. 1 d. nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. išdavė vykdomuosius raštus Nr. A2-268-604/2013 dėl 680 Lt (196,94 Eur) išieškojimo iš Č. G. L. M. ir J. V. naudai, bei dėl 1880,00 Lt (544,49 Eur) išieškojimo iš Č. G. J. V. naudai ir 2014 m. lapkričio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. A2-268-604/2013 dėl 1000 Lt  (289,62 Eur) išieškojimo iš Č. G. J. V. naudai (8-12 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi iš L. M. ir J. V. priteista po 217,22 Eur Č. G. (15-17 vykd. b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ši teismo nutartis 2015 m. vasario 3 d. įsiteisėjo. Pareiškėjos 2015 m. vasario 3 d. atliko dalinį piniginių prievolių įskaitymą ir registruotu paštu pranešimą dėl įskaitymo išsiuntė skolininkui Č. G. (4-5 b. l.). Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjos ir skolininkas Č. G. turėjo vieni kitiems abipusių teisių ir pareigų, jų reikalavimai vieni kitiems (pareiškėjos skolininkui, o skolininkas pareiškėjoms) buvo priešpriešiniai, vienarūšiai (prievolės dalykas – pinigai), galiojantys, vykdytini ir apibrėžti, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjos atliko įskaitymą nustatyta tvarka, apie šį įskaitymą informavo pareiškėją, todėl šis įskaitymas sukėlė teisines pasekmes, t. y., skolininko Č. G. reikalavimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį atlikus įskaitymą pasibaigė. Suinteresuoti asmenys skolininkas Č. G. ir išieškotoja T. G., nesutikdami su pareiškėjų skundu, pagrinde ginčijo pareiškėjų atlikto įskaitymo neteisėtumą, nurodydami, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes pareiškėjų reikalavimas į Č. G., galėjo būti vykdytinas, tik po to, kai bus visiškai patenkinti suinteresuoto asmens išieškotojos T. G. reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui išieškojimo, t. y., pareiškėjų prievolės Č. G. įskaitymas pažeidė CPK 754 str. normas, reglamentuojančias vykdymo tvarką. Be to, įskaitymas negalėjo būti atliktas, kadangi suinteresuoti asmenys su įskaitymu nesutiko. Tačiau teismas pažymi, kad įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, bet kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Šiuo atveju suinteresuoti asmenys reikalavimo pripažinti įskaitymo niekiniu ar negaliojančiu nepareiškė, teismas vertinti ir ex officio pripažinti įskaitymą niekiniu ar negaliojančiu, negali, kadangi šiuo atveju akivaizdaus pagrindo įskaitymą pripažinti niekiniu nėra, o nagrinėjamos bylos dalykas yra ne įskaitymo, bet antstolės veiksmų teisėtumas vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pažymėtina, kad klausimas, susijęs su pareiškėjų atlikto įskaitymo teisėtumu, jo galiojimo ar negaliojimo pasekmėmis yra savarankiško ginčo dalykas, kurio išsprendimas turėtų įtakos vykdymo proceso veiksmų atlikimui (Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1355-259/2013). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi, antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje antstolė gavusi duomenis apie skolininko Č. G. įgytas turtines teises į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi priteistas pinigines lėšas iš pareiškėjų, priėmė skundžiamus patvarkymus. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos iki antstolei priimant skundžiamus patvarkymus atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, apie kurį pranešė skolininkui Č. G., šis įskaitymas sukėlė teisines pasekmes, dėl ko antstolės priimti patvarkymai areštuoti pareiškėjų lėšas šiuo metu (nesant duomenų, jog įskaitymas pripažintas negaliojančiu ar niekiniu), esant pasibaigusiam skolininko turėtam reikalavimui, nukreipti į trečiųjų asmenų, o ne skolininko turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad antstolės 2015 m. vasario 11 d. patvarkymai areštuoti lėšas Nr. S-150002654 ir Nr. S-150002655 pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, todėl pareiškėjų skundas tenkintinas ir antstolės patvarkymai panaikintini. Kiti pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų argumentai laikytini neesminiais šioje byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjos skunde prašė priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjoms nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d., 88 str. 9 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 290 str., 291 str., 335 str., 510 str., 513 str.,

n  u  t  a  r  i  a  :

tenkinti pareiškėjų J. V. ir L. M. skundą dėl antstolio veiksmų.

Panaikinti antstolės J. J. 2015 m. vasario 11 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-150002654 ir 2015 m. vasario 11 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-150002655.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0052/14/00339 grąžinti antstolei J. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Džiuginta Plukienė