Civilinė byla Nr. e2-928-1120/2020
Teisminio proceso Nr2-59-3-00044-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimams atsakovams UAB „Medinis pasaulis“ ir J. M. užtikrinti teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. (toliau – ieškovas) 2020 m. kovo 25 d. ieškiniu Panevėžio apygardos teismo prašė: 1) pradėti UAB „Medinis pasaulis“ (toliau – ir bendrovė) ir UAB „Medinis pasaulis“ direktoriaus J. M. (toliau – ir direktorius, o bendrovė ir direktorius kartu – atsakovai) veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2014-11-24 iki nutarties pradėti UAB „Medinis pasaulis“ ir direktoriaus J. M. veiklos tyrimą įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti atsakovo UAB „Medinis pasaulis“ paprastąjį turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Valeksa“. Paskirtam turto administratoriui UAB „Valeksa“ pavesti sudaryti UAB „Medinis pasaulis“ turto ir dokumentų aprašą bei suteikti teisę priimti UAB „Medinis pasaulis“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; 2) uždrausti atsakovo UAB „Medinis pasaulis“ direktoriui J. M. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl UAB „Medinis pasaulis“ turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo bei turto apsunkinimo.
3. Ieškovas nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų status quo situaciją, suteiktų laikiną apsaugą ginčo dalykui, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos užtikrintų bendrovės veiklos tęstinumą bei finansinių rodiklių stabilumą, leistų apsaugoti bendrovės turtą nuo praradimo. Direktorius yra nesąžiningas, vengia ieškovui suteikti informaciją apie bendrovę, gali siekti užkirsti kelią išsamiam bendrovės veiklos tyrimui, iššvaistyti ar paslėpti bendrovės turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali apskritai nelikti bendrovės, ji gali bankrutuoti.
4. Bendrovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad pareikštas ieškinys neturi jokio realaus faktinio pagrindo, o visi ieškovo teiginiai dėl netinkamos direktoriaus veiklos vadovaujant bendrovei yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie direktoriaus nesąžiningumą ir ketinimus slėpti ar perleisti bendrovės turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti bendrovės turtinę padėtį.
5. Direktorius atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas bei neįrodytas galimas teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar neįvykdymo grėsmė. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės itin suvaržytų bendrovės veiklą, sukeltų bendrovei turtinių nuostolių, yra neproporcingos, prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymui (toliau – ABĮ) ir neužtikrina ieškinio dalyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kurios, ieškovo nuomone, pagrindžia ieškinio pagrindą. Ieškovas pasirinko leistiną ir įmanomą civilinių teisių gynybos būdą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus tokio reikalavimo nepagrįstumo.
8. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei viena iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 2 dalis).
9. Preliminarus pateiktų įrodymų vertinimas leido spręsti, kad bendrovė veikia pelningai, turi apie 80 darbuotojų. Teisminių procesų, kuriuose bendrovei būtų pateikti turtiniai reikalavimai, išskyrus vieną procesą su UAB „Eurovudas“ dėl baudos už prievolių nevykdymą, prieš bendrovę nėra inicijuota.
10. Teismas nurodė, kad paaiškėjus, jog buvo padaryta žalos, nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo byloje, nebus sudaryta procesinių kliūčių reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo savarankiškame procese.
11. Teismas taip pat vertino, kad prašymas taikyti ribojimą bendrovei ir direktoriui be akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl turto, investavimo, jo perleidimo, nuomos, trečiųjų asmenų prievolių vykdymo, laidavimo, garantavimo, turto apsunkinimo jo tenkinimo atveju, faktiškai reikštų, jog, nesant akcininkų pritarimo dėl šių veiksmų atlikimo, išreikšto akcininkų susirinkimo nutarimo forma, jų nebūtų galima atlikti. Abu akcininkai turi po 50 proc. akcijų, nė vieno jų balsų nepakanka nutarimui priimti, todėl tokia perspektyva, kad akcininkų nutarimai, kai šalys konfliktuoja, nebus priimti, yra labai tikėtina. Teismo vertinimu, tokia situacija gali sąlygoti bendrovės veiklos stabdymą, jos nuostolius, o tokia padėtis neleistina.
12. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės ieškovas gautų informaciją, kuri galimai sudaro bendrovės komercinę paslaptį – tai objektyviai galėtų suteikti ieškovo vadovaujamai konkuruojančiai bendrovei „Eurovudas“ pranašumą rinkoje.
13. Teismas papildomai pažymėjo, kad 2020 m. kovo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 207 patvirtinus karantino režimą, kilo grėsmė ekonominiam stabilumui, todėl bet koks bendrovės veiklos apsunkinimas esant nestabilumui rinkoje yra vengtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. 2020 m. balandžio 14 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį, tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. direktoriaus atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, jog bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 266 686 Eur, o turtas – 1 355 414 Eur, t. y. bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas iš esmės sudaro nemokumo situaciją. 659 348 Eur bendrovės turto sudaro atsargos, žaliavos ir gauti išankstiniai apmokėjimai. Didžioji dalis žaliavų (t. y. mediena, dėl jos saugojimo ir perdirbimo specifikos) jau yra netinkama gamybai ir faktiškai sudaro atraižas. Todėl reali UAB „Medinis pasaulis“ turto vertė yra gerokai mažesnė nei įsipareigojimai. Kita vertus, pinigų ir jų ekvivalentų bendrovė praktiškai neturi. Bendrovės ilgalaikis turtas sudaro tik 618 550 Eur, be to, mažai tikėtina, kad tokį turtą būtų galima parduoti už balansinę kainą. Iš atsakovų pateiktų UAB „Medinis pasaulis“ finansinių dokumentų taip pat matyti, kad bendrovėje pažeisti likvidumo rodikliai, kas rodo, kad bendrovė yra nepajėgi mokėti skolų. Tai yra neleistina situacija gamybinei įmonei ir taip pat parodo ydingą direktoriaus vadovavimą bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė veikia pelningai, yra nepagrįsta.
14.2. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, uždraudžiant direktoriui be visuotinio akcininkų susirinkimo sudaryti sandorius, esant akcininkų konfliktui, gali sąlygoti bendrovės veiklos stabdymą. Nurodo, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas ne tik užkardytų vienašališkus ir žalingus vadovo veiksmus su bendrovės turtu, tačiau tikėtina paskatintų abu akcininkus bendrovės valdymo klausimus spręsti protingai ir akcininkų susirinkimuose priimti iš tiesų bendrovei reikalingus ir verslo logiką atitinkančius sprendimus dėl bendrovės turto.
14.3. Ieškovas taip pat nurodo, kad UAB „Eurovudas“ nėra bendrovės konkurentė, nes UAB „Eurovudas“ nėra gamybinė įmonė. UAB „Medinis pasaulis“ medinius namelius gamina, o UAB „Eurovudas“ medinius namelius tik parduoda. Be to, UAB „Eurovudas“ yra orientuota į mažmeninius klientus, turi kelias elektronines parduotuves, o UAB „Medinis pasaulis“ yra gamybos įmonė, kuri užsiima didmenine prekyba – beveik visa bendrovės produkcija yra parduodama ypač stambiems dviem didmeninkams. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog UAB „Eurovudas“ 50 proc. akcijų priklauso tam pačiam J. M., todėl jo keliamos prielaidos, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba UAB „Eurovudas“ įgytų kažkokį konkurencinį pranašumą, apskritai yra absurdiškos ir nesuprantamos. Akivaizdu, kad ieškovas yra suinteresuotas abiejų bendrovių, kurių turi po 50 proc. akcijų, gerove ir siekti vienos įmonės konkurencinio pranašumo kitos įmonės sąskaita ieškovui būtų visiškai nelogiška.
14.4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2451-803/2019 atmestas UAB „Medinis pasaulis“ ieškinys dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo atsakovui UAB „Eurovudas“ ir konstatuota, kad UAB „Medinis pasaulis“ neteisėtai stabdė savo gamybą, kas vėlgi, patvirtina netinkamus UAB „Medinis pasaulis“ vadovo veiksmus.
14.5. Bendrovės direktorius nepateikė daug kartų ieškovo prašytos direktoriaus darbo sutarties. Tai kelia pagrįstų abejonių direktoriaus vadovavimo ir jam mokamo atlygio teisėtumu, nes akcininkų susirinkimas direktoriaus atlyginimo dydžio nenustatė.
14.6. Nesutiktina su teismo argumentu, kad dėl paskelbto karantino esant grėsmei ekonominiam stabilumui bet koks bendrovės veiklos apsunkinimas yra vengtinas. Ieškovo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bendrovės veikla iš esmės nebūtų apsunkinama, o priešingai – paskyrus įstatymo reikalavimus atitinkantį ir reikiamą patirtį turintį turto administratorių būtų užkardyti neteisėti ir nesąžiningi bendrovės direktoriaus veiksmai, o abu akcininkai būtų skatinami bendru sutarimu priimti bendrovei reikalingus sprendimus.
14.7. Teismo argumentas, kad vėliau teismo tvarka būtų galima reikalauti žalos atlyginimo, nepatvirtina to, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra nereikalingos. Teisinių santykių dalyviai turėtų būti raginami išspręsti tarpusavio teisinius ginčus efektyviai ir ekonomiškai, o ne vėliau inicijuoti papildomus teisminius procesus, kurių būtų galima išvengti, jei ankstesnėje byloje būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios sustabdytų neigiamų padarinių atsiradimą.
14.8. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės bendrovėje užtikrintų status quo situaciją, t. y. užtikrintų reikiamų įrodymų išsaugojimą ir tokiu būdu sudarytų sąlygas teismo paskirtiems ekspertams ištirti faktiškai egzistuojančią bendrovės ūkinę būklę, be to, užtikrintų, jog bendrovėje nebus sudaromi nauji įstatymų reikalavimus ar bendrovės ir jos akcininkų interesus pažeidžiantys sandoriai ar atliekami netinkami veiksmai, nebus paslėptas ir iššvaistytas bendrovės turtas.
14.9. Direktorius yra nesąžiningas, vengia ieškovui pateikti informaciją apie bendrovę, su kuria akcininkas turi teisę susipažinti. Direktoriaus pozicija parodo, kad jis gali siekti užkirsti kelią išsamiam UAB „Medinis pasaulis“ veiklos tyrimui, iššvaistyti ar paslėpti bendrovės turtą. Todėl nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti užkirstas kelias išsamaus bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimui atlikti arba šio tyrimo atlikimas gali būti apsunkintas.
15. 2020 m. balandžio 28 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą bendrovė prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; jei teismas spręstų tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – turto administratoriumi skirti UAB „POSTERUS“ arba UAB „Valnetas“, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. 2014 m. spalio 7 d. ieškovas ir atsakovas J. M. įsigijo po 50 proc. nuostolingos UAB „Medinis pasaulis“ akcijų. Nuo 2014 m. lapkričio 24 d. bendrovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas J. M. Po direktoriaus paskyrimo kiekvienais metais buvo tvirtinami bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai – visi veiklos metai buvo pelningi – 2015 m. bendrovės pelnas sudarė 36 133 Eur, 2016 m. – 28 680 Eur, 2017 m. – 24 705 Eur, 2018 m. – 14 015 Eur. Taigi direktoriui pradėjus vadovauti bendrovei, jos veikla tapo ir yra pelninga. Minėtą teiginį taip pat patvirtina bendrovės paskutinių trejų metų gamybos apimčių didėjimas pagal pardavimo pajamas.
15.2. 2015-2019 m. buvo dengiamas nuostolis, kuris egzistavo bendrovės įsigijimo metu. Niekas ieškovo nevertė įsigyti nuostolingai veikiančią bendrovę. Be to, kiekvienais metais tvirtindamas bendrovės finansinę atskaitomybę jis patvirtino ir bendrovės veiklos rezultato paskirstymą. Pažymėtina, kad bendrovė turi nekilnojamojo turto apie ką ieškovas sąmoningai nutyli. Be to, jei ieškovas laiko, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki ir ji yra faktinio nemokumo situacijoje, jis turėtų inicijuoti bendrovės nemokumo bylos iškėlimo procesą.
15.3. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad bendrovė neturi apyvartinių lėšų – bendrovė per vieną darbo dieną minimaliai gauna 20 000 Eur įplaukų už pagamintą produkciją. Su bendrove klientai atsiskaito būtent piniginiu ekvivalentu. Be to, ieškovas teigia, kad neva pažeisti bendrovės likvidumo rodikliai, tačiau nepateikia jokių paaiškinimų, kaip tie rodikliai, jo vertinimu, pažeisti. Priešingai nei teigia ieškovas bendrovės turto apyvartumo rodiklis yra labai geras, siekia net 3,5 karto, o tai rodo, kad su bendrovėje esančiu turtu ji uždirba 3,5 karto daugiau pajamų nei jis vertas.
15.4. Ieškovas nurodo, kad bendrovė gali bankrutuoti, darbuotojai netekti darbo, tačiau nurodo ir tai, kad taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išsaugoti status quo, nors ieškovo vertinimu, bendrovės finansinė padėtis yra bloga. Tokia ieškovo pozicija yra nenuosekli.
15.5. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
15.6. Labiausiai tikėtina, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo ieškovas iš esmės nepritars sandorių sudarymui, o esant situacijai, kai abu akcininkai bendrovėje turi po 50 proc. balsų jokie sprendimai nebūtų priimti, bendrovės veikla taptų visiškai paralyžuota. Kaip matyti iš paskutinės akcininkų susirinkimų praktikos dėl ieškovo veiksmų ir jo nepritarimo, jokie sprendimai nebuvo priimti. Be to, organizuojant tokio pobūdžio visuotinius akcininkų susirinkimus, kur būtų sprendžiami visi su bendrovės veikla susiję klausimai, ieškovas, kaip konkuruojančios įmonės vadovas, gautų visą su bendrovės veikla susijusią informaciją, įskaitant ir konfidencialią, kurią galėtų naudoti savo vadovaujamos bendrovės UAB „Eurovudas“ veikloje.
15.7. Ieškovas atskirajame skunde remiasi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2451-803/2019 ir bando klaidinti teismą nuslėpdamas šią informaciją.
15.8. Byloje, nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teisme yra pateikta direktoriaus darbo sutartis, todėl atskirojo skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.
15.9. Ieškovas atskirajame skunde nuolat apeliuoja ir į direktoriaus neva nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, neva vienašališką interesų tenkinimą, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų bent vieną direktoriaus nesąžiningą ar neteisėtą veiksmą, byloje nėra pateikta. Ieškovas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad neva nėra šaukiami akcininkų susirinkimai, tačiau ignoruoja tą aplinkybę, jog jis pateikia įstatymų reikalavimų neatitinkančią paraišką, o būtent netiksliai nurodo susirinkimo sušaukimo vietą.
15.10. Būtina įvertinti nuostolius, kurie atsirastų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos. UAB „Medinis pasaulis“ yra pateikęs ir buhalterinę pažymą Nr. 2020/0331_2 iš kurios matyti, kad kiekvieną dieną, jei įvyktų prastova, UAB „Medinis pasaulis“ tai kainuotų 19 865,32 Eur, neįskaitant darbuotojų atlyginimų, kurių krepšelis dienai sudaro 6 515,67 Eur. 21 dienos laikotarpis, kurį numato ABĮ kaip minimalų akcininkų susirinkimo sušaukimui, akivaizdžiai atneštų bendrovei didelius nuostolius.
15.11. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip akcininkų pritarimo sudaromiems sandoriams gavimas, tokia priemonė neekonomiška. Nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymu siekiami tikslai gali būti pasiekti kitomis CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis priemonėmis, kurios būtų ekonomiškesnės, nereikalautų papildomų išlaidų ir netrikdytų kasdieninės bendrovės veiklos.
15.12. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl jo siūlomos turto administratoriaus kandidatūros. Ieškovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl ilgametės administravimo patirties, civilinės atsakomybės draudimo ir turimų leidimų, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie ankstesnę siūlomo administratoriaus patirtį, jo turimus pajėgumus ir kompetenciją užtikrinant bendrovės turto administravimą. Ieškovas taip pat nepateikia jokios informacijos apie siūlomam administratoriui mokėtiną atlyginimą, todėl ši kandidatūra apskritai negali būti svarstoma. Iš prašymo turinio nėra aišku, kokias funkcijas realiai vykdytų administratorius, koks būtų jo veiklos ir direktoriaus veiklos santykis pritaikius bendrovės turto administravimą.
16. 2020 m. balandžio 30 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą direktorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti direktoriui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, turto administratoriumi paskirti UAB „Tigesta“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. ieškovas klaidingai aiškina bendrovės finansinius duomenis. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 266 686 Eur, o bendrovės turtas – 1 355 414 EUR, t. y. bendrovės turtas viršija įsipareigojimus. Bendrovės pardavimo pajamos 2019 m. – 4 762 089 Eur, pelnas prieš apmokestinimą – 93 401 Eur. Bendrovės 2020 m. I ketv. apyvarta sudarė 1 251 514,99 Eur. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nėra nemoki JANĮ 2 str. 7 d. taikymo prasme. Bendrovės finansiniai duomenys pagal finansines ataskaitas įrodo tinkamą direktoriaus pareigų prieš bendrovę įgyvendinimą ir paneigia bet kokią galimą grėsmę bendrovės veiklai.
16.2. Ieškovas nepaneigė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neleistinai ir neproporcingu mastu suvaržys bendrovės veiklą. Tarp bendrovės akcininkų yra ginčas ir akcininkams valdant po vienodą skaičių akcijų – po 50 proc. – bet koks nesutarimas arba tiesiog nenoras priimti sprendimo – sąlygos absoliutų bendrovės veiklos ir sprendimų priėmimo sustojimą. Nuo 2019 m. bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose iš esmės nebuvo priimta sprendimų dėl vykstančio akcininkų konflikto ir dėl ieškovo nepritarimo bet kokiems veiksmams.
16.3. UAB „Eurovudas“ yra bendrovės konkurentas, tą patvirtinęs yra pats ieškovas 2018 m. birželio 25 d. el. laiške, taip pat atsisakydamas teikti direktoriui (direktorius taip pat yra UAB „Eurovudas akcininkas, turintis 50 proc. akcijų) informaciją apie UAB „Eurovudas“ nurodydamas, kad direktorius yra konkuruojančios bendrovės UAB „Medinis pasaulis“ vadovas. Jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas, kaip konkuruojančio ūkio subjekto vadovas, turėtų prieigą prie visos bendrovės konfidencialios informacijos.
16.4. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl galimos grėsmės bendrovei direktoriaus vadovavimo laikotarpiu. Turto administravimas – išimtinė ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonė, o tai sąlygoja poreikį griežčiau vertinti ieškovo prašymo objektyvumą. Su ieškiniu nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo šioje byloje būtinumą.
16.5. Ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – visų sandorių patvirtinimas visuotiniame akcininkų susirinkime – prieštarauja ABĮ visuotiniam akcininkų susirinkimui priskirtai kompetencijai.
16.6. Ieškovo nurodomi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai ir prašomų priemonių taikymas neatitinka pareikšto reikalavimo esmės. Ieškovas apsiriboja vieninteliu reikalavimu – pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau nenurodo, kokių CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo siekia. Dėl to nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir nėra nustatyta (neegzistuoja) bent kokia grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui neturinti įtakos laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma kaip neatitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmės ir tikslų.
16.7. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nutartų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto administravimą), ieškovo pasiūlytas turto administratorius neturėtų būti paskirtas. Ieškovas nepaaiškina, kaip ieškovo siūlomo turto administratoriaus galimas skyrimas būtų objektyvesnis ir teisingesnis negu atsakovų siūlomų kandidatūrų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas bendrovės prašymas priimti naujus įrodymus – 2019 m. UAB „Medinis pasaulis“ audituotą finansinę atskaitomybę. Bendrovės teigimu, ši ataskaita įrodo, kad egzistuoja visos sąlygos dividendų paskirstymui, tačiau ieškovas M. B. šiuo klausimu visuotinio akcininkų susirinkimo neinicijuoja.
20. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
21. Atsižvelgdamas į tai, kad prašomas priimti įrodymas – 2019 m. audituota finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta tik po bylos išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą, be to, ši ataskaita gali patvirtinti reikšmingas aplinkybes apie bendrovės finansinę būklę, teismas sprendžia naujus įrodymus priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
22. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CPK 144 straipsnio 1 dalyje, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Taigi, visas atvejais prašoma taikyti ieškinio užtikrinimo priemonė turi apsaugoti būsimą ieškinyje formuluojamo reikalavimo įvykdymą.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašė pradėti UAB „Medinis pasaulis“ ir UAB „Medinis pasaulis“ direktoriaus veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą dienos. Konkrečių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių ieškovas taikyti neprašė, nurodė, kad reikalavimą suformuluos įvertinęs juridinio asmens veiklos patikrinimo rezultatus. Kartu ieškovas prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti atsakovo UAB „Medinis pasaulis“ paprastąjį turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Valeksa“ ir uždrausti UAB „Medinis pasaulis“ direktoriui be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl UAB „Medinis pasaulis“ turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo, garantavimo bei turto apsunkinimo.
24. Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimo instituto (CK 2 knygos X skyrius) taikymas pasižymi tam tikra specifika. Kitaip nei priverstinio akcijų pardavimo normų (CK 2 knygos IX skyrius) taikymo atveju, juo siekiama apginti ne pavienio dalyvio, o pačios įmonės interesus ir užtikrinti tinkamą jos veiklos vykdymą. Būtent dėl šios priežasties, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, būtina įvertinti, ar įmonės interesus labiau atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ar priešingai – netaikymas.
25. Juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinį asmenį nuo turtinės padėties pabloginimo ar kitokių įmonės teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Nuo bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo skiriasi tuo, kad ieškovas gali prašyti ištirti juridinio asmens veiklą, bet nereikalauti konkretaus gynimo būdo, numatyto CK 2.131 ir taikytino tuo atveju, jei juridinio asmens veikla pasirodys netinkama, o ir tuo atveju, jei ieškovas formuluos konkretų reikalavimą, teismas nebus saistomas jo pasirinktos priemonės. Taigi, šios kategorijos bylose, nesant aiškaus ir vienareikšmio ieškovo suformuluoto reikalavimo, kuris saistytų teismą, nėra pagrindo taikyti bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles dėl ieškovo reikalavimo užtikrinimo. Šios kategorijos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslą – užtikrinti tinkamą juridinio asmens veiklą, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones šios kategorijos bylose, turi įrodyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui, ženkliai pablogėti jos turtinė padėtis ar įvykti kitoks visų pirma įmonės, o ne akcininkų, interesų pažeidimas dėl ko gali iš esmės pasunkėti ar netekti prasmės ir pats juridinio asmens veiklos tyrimas.
Dėl turto administratoriaus paskyrimo
26. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės turto administratoriaus paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų ekonomiškumo principo ir būtų perteklinė priemonė ieškinio reikalavimams užtikrinti. Ieškovas nurodo, kad administratoriaus paskyrimas – būtinas, nes bendrovė yra faktiškai nemoki, pažeisti bendrovės likvidumo rodikliai, bendrovė nepajėgi mokėti skolų ir gali bankrutuoti.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus dėl bendrovės faktinio nemokumo aplinkybės buvimo. Ieškovo argumentai, kad bendrovės įsipareigojimai sudaro 1 266 686 Eur, o turtas – 1 355 414 Eur, atitinkamai, įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, nepagrindžia, kad bendrovė yra nemoki. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas Nr. XIII-2221 (toliau – JANĮ), kurio 2 straipsnio 7 dalyje pateiktas įmonės nemokumo apibrėžimas. Pagal minėtą straipsnį įmonė laikoma nemokia, kai ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Ieškovas nepateikė duomenų, kad įmonė laiku negali vykdyti prievolių, be to, matyti, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija turto vertės (nurodoma 1 266 686 Eur įsipareigojimų suma ir 1 355 414 Eur turimo turto suma).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtinybė skirti bendrovei turto administratorių ieškinyje grindžiama tuo, kad bendrovės turtas buvo panaudotas ne įmonės interesų tenkinimui: 1) 2012-2019 m. bendrovė galimai išleido 50 000 Eur automobilio remonto išlaidoms; 2) 2016-2019 m. bendrovė galimai išleido 250 000 Eur statinių/pastatų remonto darbams; 3) bendrovė neaiškiais pagrindais išmokėjo direktoriui pinigų sumas, taip pat direktoriaus darbo užmokesčio dydis nustatytas ir mokamas be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo; 4) 2016 m. bendrovei priklausančioje katilinėje kilo gaisras, tačiau iki šiol nėra aiškios gaisro kilimo priežastys; 5) 2014-2019 m. bendrovė įsigijo įrangą, kurios vertė viršija 1 000 Eur, tačiau ši įranga nėra naudojama bendrovės veikloje; 6) bendrovė žemesnėmis negu įprasta kainomis pardavinėja produkciją MB „Misena“, kurios steigėjas ir vadovas yra buvęs UAB „Medinis pasaulis“ darbuotojas; 7) bendrovė aukštesnėmis negu įprasta kainomis perka žaliavą – medieną. Be to, direktorius atsisako ieškovui suteikti informaciją apie bendrovę, taip pat atsisako sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nepagrindžia šiuo metu galimai esančios realios grėsmės bendrovei ir poreikio taikyti bendrovės turto administravimą. Išvardintos aplinkybės gali lemti poreikį atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes dėl nurodytų aplinkybių juridinio asmens veikla galimai yra netinkama, tačiau minėtos aplinkybės savaime nepagrindžia šiuo metu egzistuojančios realios grėsmės bendrovės veiklos tęstinumui dėl ko būtų būtina bendrovės turtą perduoti valdyti turto administratoriui.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad turto administravimas teismų praktikoje yra vertinamas kaip išimtinė ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015), todėl vertinant ar konkrečioje byloje yra pagrįsta ir proporcinga taikyti juridinio asmens turto administravimą, reikia nustatyti, ar ieškovas įrodė būtent tokios griežtos, itin ribojančios atsakovo teises, laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo pagrindą ir ar egzistuoja ryšys tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų.
31. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomos galimai nepagrįstos išlaidos automobilio remonto darbams bei išlaidos statinių remonto darbams laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pačios savaime nepatvirtina, kad bendrovės veiklos tęstinumui yra kilusi grėsmė dėl ko būtų būtina bendrovės turtą perduoti administruoti trečiajam asmeniui, nes veiksmai jau yra pasibaigę. Ieškovas taip pat nenurodo, kokias sumas, kokiu periodiškumu bendrovė išmokėjo direktoriui, kaip tai sąlygoja poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo nurodytas gaisro priežasčių neištyrimas galimai sudaro juridinio asmens veiklos tyrimo dalyką, bet nėra susijęs su šiuo metu galimai esančia grėsme bendrovės veiklai, dėl kurios būtų tikslinga skirti bendrovės turto administratorių. Analogiška išvada darytina ir dėl įrangos, kuri galimai yra nenaudojama bendrovės veikloje, įsigijimo. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl bendrovės produkcijos pardavimo MB „Misena“ mažesnėmis nei įprasta kainomis, taip pat dėl žaliavų įsigijimo aukštesnėmis nei įprasta kainomis, šioje bylos stadijoje nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant konkrečių įrodymų apie šių galimų bendrovei nuostolingų ir jos interesus pažeidžiančių sandorių sudarinėjimą, dėl ko pelningai bendrovės veiklai galimai kiltų grėsmė, negalima išvada, kad byloje įrodytas poreikis paskirti bendrovės turto administratorių. Kartu akcentuotina, kad remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).
32. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ieškovas neįrodė pagrindo taikyti bendrovės turto administravimą, t. y. ieškovo pateikti duomenys nepatvirtina kilusios grėsmės bendrovei ir jos veiklos tęstinumui. Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė byloje neatitiktų ekonomiškumo principo ir būtų perteklinė.
Dėl uždraudimo vadovui sudaryti sandorius be akcininkų susirinkimo pritarimo
33. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antrosios prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės (draudimo direktoriui sudaryti sandorius be visuotinio akcininkų susirinkimo) pritaikymas gali sąlygoti bendrovės veiklos stabdymą ir nuostolius. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad direktorius bendrovei nuostolius daro dar nuo 2014 m., todėl negalima reikšmingiausių sprendimų priėmimo palikti vien tik direktoriaus diskrecijai. Ieškovo teigimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, tikėtina, paskatintų abu akcininkus bendrovės valdymo klausimus spręsti protingai, ieškoti kompromiso. Ieškovas pažymi, kad UAB „Eurovudas“, kurios vadovo pareigas jis eina, nėra UAB „Medinis pasaulis“ konkurentė. Ieškovas yra abiejų bendrovių akcininkas ir rūpinasi abiejų bendrovių gerove, todėl nelogiška yra teismo išvada, kad jis gali siekti vienos bendrovės konkurencinio pranašumo kitos bendrovės sąskaita.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo teiginiai apie direktoriaus bendrovei daromus nuostolius dar nuo 2014 m. šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikytini nepagrįstais. Direktoriaus į bylą pateiktos finansinės ataskaitos patvirtina, kad nuo 2015 m. bendrovė iš esmės veikė pelningai, o grynasis bendrovės pelnas buvo skiriamas ankstesnių metų bendrovės nuostoliams padengti (pavyzdžiui, bendrovės grynasis pelnas 2015 m. pabaigoje sudarė 33 741 Eur, 2016 m. – 9 661 Eur, 2017 m. – 17 827 Eur, 2018 m. – 14 015 Eur; atitinkamomis sumomis nuo 2015 m. mažėjo bendrovės nuostolis). Nors ieškovas nurodo, kad direktorius žalą bendrovei daro dar nuo 2014 m., tačiau šis teiginys iš esmės nepagrindžiamas jokiais leistinais įrodymais. Aplinkybės, kad nebuvo tenkinti ieškovo prašymai suteikti informaciją apie bendrovę, taip pat nesušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, preliminariai pagrįstų poreikį atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau savaime nepatvirtina žalos bendrovei darymo bei dėl to jai kilusios grėsmės, kaip pagrindo riboti vadovo įgaliojimus.
35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiems bendrovės akcininkams turint po 50 proc. bendrovės akcijų ir pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bet kokie bendrovės sudaromi sandoriai akcininkų turėtų būti patvirtinti abiejų akcininkų. Atsižvelgiant į kilusį akcininkų konfliktą, tikėtina tampa prielaida, kad pritaikius prašomą apsaugos priemonę, sandoriai bendrovės vardu nebus sudaromi apskritai. Atitinkamai, bendrovės veikla gali sustoti, o bendrovės nuostolis – padidėti. Be to, kaip teisingai pažymi atsakovai, bet kokių sandorių tvirtinimas pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, tikėtina, nebūtų operatyvus, t. y. vienai iš šalių nesutikus visuotinio akcininkų susirinkimo šaukti nesilaikant įstatyme nustatytų terminų (ABĮ 26 straipsnio 7 dalis) bet kokio net ir mažareikšmio sandorio patvirtinimas užtruktų mažiausiai 21 dieną. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo metu byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad bendrovei didesnė žala, tikėtina, būtų daroma pritaikius laikinąsias apsaugos priemones negu jų netaikant.
36. Konstatavus, kad uždraudimas direktoriui sudaryti bet kokius sandorius be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo galimai sąlygotų bendrovės veiklos sustabdymą ir (ar) nestabilumą, dėl kitų ieškovo argumentų nepasisakoma, t. y. apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar ieškovas laikytinas konkuruojančios bendrovės vadovu, ar yra pagrindo teigti, kad ieškovas, gavęs informaciją, reikalingą sandorių sudarymui, naudotųsi šia informacija atlikdamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Nagrinėjamu atveju vien tas faktas, kad draudimas bendrovės direktoriui sudaryti bet kokius sandorius be visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo pritarimo gali sąlygoti bendrovės veiklos stabdymą ir nuostolį, yra pakankamas pagrindas ieškovo prašymui atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bendrovė ir direktorius pateikė prašymus priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
39. Pažymėtina, kad CPK nedraudžia paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms ieškovui kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą
Teisėja Agnė Tikniūtė