Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-119-158/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04740-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
(S)
Registro objektas ROIK: 15054008550
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. vasario 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei – Krivdai, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jo atstovui advokatui Algirdui Plataunai, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. P. 2015 m. gruodžio 7 d., 16.02 val., ties Alksnynės g. 6 namu, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino. Apie įvykusį eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.
R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-12-07, apie 16.30 val. išvažinėjant iš Alksnynės g. 6 namo kiemo, suveikė šalia stovėjusio BMW automobilio signalizacija, tačiau nežino kodėl, nes nepajuto, kad būtų kliudęs minėtą automobilį. Sustojo, išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, iš toliau apžiūrėjo BWM automobilį, neįžiūrėjęs jokių apgadinimų išvažiavo. Pripažįsta, kad apie įvykį policijai nepranešė, bet tik todėl, kad ant automobilių nematė apgadinimų. Apie įvykį papasakojo žmonai. Po įvykio dar keletą kartų buvo atvažiavęs į tą patį kiemą ir kartą matė BMW automobilį be priekinio bamperio. Buvo nuėjęs pas BMW automobilio savininką, kalbėjo su juo, jis paaiškino, kad keitė bamperį, už kurį mokėjo 300,00 Eur, 100,00 Eur už poliravimą. Vėliau gavo laišką dėl atvykimo į policiją.
Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažeidėjo kaimynas. Paaiškino, kad ant R. P. automobilio galinio bamperio yra nubražyai, tačiau jie atsirado lapkričio mėn. pabaigoje, R. P. paaiškino, kad apgadino automobilį važiuojant į kaimą. Taip pat paaiškino, kad R. P. papasakojo apie tai, kad yra kaltininamas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos dėl kitos transporto priemonės apgadinimo, tačiau R. P. jam sakė, kad kito automobilio nebuvo prilietęs.
Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad R. P. yra jos vyras. Įvykio dieną jis atvažiavo jos pasiimti iš darbo, atrodė susijaudinęs, papasakojo, kad išvažiuojant iš kiemo suveikė šalia stovėjusio automobilio signalizacija, jis išlipęs apžiūrėjo automobilius, nematė jokių apgadinimų, todėl nuvažiavo. Vėliau gavo laišką iš policijos.
Liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gavę pranešimą nuvyko į įvykio vietą, kurioje stovėjo BMW automobilis su apgadintu bamperiu ir nukritusiu priekiniu numeriu. Jiems nukentėjusysis paaiškino, kad išgirdęs savo automobilio signalizaciją, pasižiūrėjo pro langą ir matė nuvažiuojantį automobilį. Kieme buvo dar vienas asmuo, kuris matė įvykį ir nuvažiuojantį automobilį.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo su Ž. M. ir gavo iškvietimą dėl automobilio apgadinimo ir asmens pasišalinimo iš įvykio vietos. Nuvykę į įvykio vietą, pamatė apgadintą automobilio bamperį ir numerio rėmelį.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną grįžo iš paskaitų ir įvažiuojant į kiemą prasilenkė su automobiliu Toyota Corolla, vairuotojas važiavo lėtai, žvalgėsi. Nukentėjusysis jam sakė, kad tas automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį. Matė tik automobilio išvažiavimo faktą, vairuotojo išlipusio nematė, tačiau automobilio numerio nematė.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena daresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną būnant namie suveikė automobilio signalizacija, pribėgęs prie lango pamatė nuo jo automobilio per porą metrų stovintį Toyota Corolla automobilį ir žmogų vaikštantį apie savo mašiną. Išbėgęs į kiemą automobilio nebebuvo. Jo automobiliui buvo apgadintas bamperis, numeris. Kieme priėjo vaikinas, kuris viską matė ir jis iškvietė policiją. Po kelių savaičių pas jį atėjo pažeidėjas, atsiprašė, sakė, kad išsigando, gali atlyginti nuostolius.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. teigia nepajutęs kliudęs kitą automobilį ir nematęs jokių apgadinimų, tačiau jo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame išdėstytos esminės eismo įvykio aplinkybės (b.l. 3), paties R. P. paaiškinimu tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo posėdžio metu, kuriuose iš esmės neneigė kaltės dėl transporto priemonės apgadinimo. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b.l. 7) nustatyta, kad įvykį matė liudytojas, bei nustatyti BMW automobilio apgadinimai. Iš foto nuotraukų (b.l. 11-15) matyti, kad abu automobiliai apgadinti, apgadinimai nėra labai dideli, tačiau akivaizdžiai matomi. Nors apklausiamas teismo posėdyje liudytojas A. Z. nurodė, kad iš kaimyno, t.y. R. P., kuriam priklauso automobilis, žinojo, jog automobilis buvo pirktas su apgadinimais, tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad eismo įvykio vietoje užfiksuoti automobilio BMW apgadinimai buvo padaryti R. P. vairuojamo automobilio Toyota Corolla Verso. Objektyvusis ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo požymis yra pats pasitraukimo iš eismo įvykio vietos faktas, t. y. įvykus kontaktui, atsitrenkusio automobilio vairuotojas neturi išvažiuoti iš eismo įvykio, kas reiškia, jog ne tik pats automobilis turi likti vietoje, tačiau ir pats vairuotojas, kad atvykus policijai, ši ne tik apžiūrėtų įvykio vietą bei transporto priemones, tačiau kaltas asmuo pareigūnams paaiškintų įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju R. P. pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos faktas yra nustatytas objektyviai ir neginčijamai aukščiau paminėtų įrodymų visuma. Būtinas subjektyvusis šio teisės pažeidimo požymis yra tyčia. Nors R. P. teigia nepastebėjęs apgadinimų ant savo bei kito automobilio, tačiau neneigia išgirdęs BMW automobilio signalizaciją važiuojant pro jį, išlipęs apžiūrėti, kas tik patvirtina jį suvokus, kad galimai sukėlė eismo įvykį bei padarė žalos kitam asmeniui. Nors paaiškinime (b.l. 3) nurodė, kad sustojęs ir apžiūrėjęs automobilius palaukė kol nustojo veikti BMW automobilio signalizacija, į lauką niekas neišėjo, tačiau nepalikęs jokio raštelio, nepranešęs policijos pareigūnams, tiesiog nuvažiavo iš įvykio vietos, kas įrodo tyčią jo veiksmuose. Aplinkybė, kad jis nematė apgadinimų, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Įvertinus tai, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankami stiprus, tai patvirtina automobilio BMW signalizacijos suveikimas, R. P., kaip ilgametę vairavimo patirtį turintis vairuotojas, negalėjo nepamatyti ir nesuprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Teismo vertinimu, šioje situacijoje nebuvo galima sąžiningai suklysti dėl padarytų automobilių apgadinimų pobūdžio bei masto, taip pat ir dėl paties kontakto tarp automobilių fakto. Įvertinus paminėta, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju R. P. suprato kliudęs kitą transporto priemonę, t. y. sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino taip nevykdydamas savo, kaip vairuotojo, pareigų. Priežastys, dėl ko jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, juridinės reikšmės padaryto pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 130 str. 1 d. neturi.
Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad R. P. veiksmuose yra LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties požymių. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.
R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – nepranešęs apie sukeltą eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – R. P. šiuo metu nėra baustas administracine tvarka, todėl teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies, sankcijose. Paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, ir skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią nuobaudą (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Daiktinis įrodymas – CD kompaktinis diskas, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a :
R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. P. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį 15054008550 ir įmokos kodą 1001.
Daiktinį įrodymą – CD kompaktinį diską, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Zita Romanovaitė