Civilinė byla Nr. e2A-606-302/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02380-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Lazdynų baseino apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Lazdynų baseinui ir uždarajai akcinei bendrovei „Askot Lt“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. R., P. D. ir A. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ Lazdynų baseino 544 163,71 Eur žalos, solidariai iš atsakovių VšĮ Lazdynų baseino ir UAB „Askot Lt“ 77 132,56 Eur žalos, iš atsakovės VšĮ Lazdynų baseino 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o iš UAB „Askot Lt“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. liepos 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės VšĮ Lazdynų baseino buvo pasirašyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-0907, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti šilumos energiją termofikaciniu vandeniu (šilumnešiu) atsakovės valdomam pastatui – baseinui ir sveikatingumo centro patalpoms. Kartu su sutartimi buvo pasirašytas ir šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo–vartojimo ribų nustatymo aktas, kuriuo šalys sutarė, jog šilumos įrenginiai, esantys pastato viduje, priklauso ir už jų būklę yra atsakinga atsakovė. Išryškėjus termofikato dingimo tendencijai ieškovė padarė išvadą, kad kažkuris objektas Vilniaus mieste vykdo termofikato ir šilumos vagystę, o atlikusi tyrimą nustatė, kad termofikatas tyčia išleidžiamas VšĮ Lazdynų baseino pastato šilumos punkte. 2016 m. kovo 3 d. su antstoliu ir policijos pareigūnais patekus į baseino pastate esantį šilumos punktą buvo konstatuota, kad jame termofikatas neteisėtai dideliais kiekiais yra išleidžiamas į kanalizaciją aplenkiant šilumos apskaitos prietaisą. VšĮ Lazdynų baseinas, veikdama per sau pavaldžius asmenis, atliko neteisėtus veiksmus – iškraipė šilumos energijos apskaitos prietaisų duomenis taip apgaulingai sumažindama deklaruojamą sunaudotos šilumos energijos kiekį bei išleido (sunaikino) ieškovei priklausantį specialų vandenį – termofikatą. Žalą sukeliančius neteisėtus veiksmus ji atliko tyčia. Tai matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuota, jog buvo sumontuotos specialiai energijos vagystei parengtos techninės priemonės – santechninė įranga. Ieškovės žiniomis, ieškinio pareiškimo dieną VšĮ Lazdynų baseinui šilumos punkto priežiūros paslaugas 2015 m. rugpjūčio 29 d. sutarties pagrindu teikia UAB „Askot Lt“. Taigi, ieškovės manymu, UAB „Askot Lt“ jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio galėjo patekti į šilumos punktą ir matyti ten esančius santechnikos įrenginius, skirtus neteisėtam termofikato išleidimui. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Askot Lt“ yra verslininkė, užsiimanti specialia priežiūros veikla, tad jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo profesiniai reikalavimai ir ji yra solidariai atsakinga su VšĮ Lazdynų baseinu už laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. padarytą žalą ieškovei. Dėl atsakovių veiksmų ieškovė negavo pajamų už realiai patiektą, bet neteisėtai dėl atsakovių veiksmų neapskaitytą šilumos energiją, taip pat patyrė tiesioginę žalą dėl ieškovei priklausančio termofikato neteisėto išleidimo (nudrenavimo). Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 4 d. (kai su VšĮ Lazdynų baseinu buvo pasirašyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis) iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. (kai į VšĮ Lazdynų baseino šilumos ūkio priežiūrą įsitraukė UAB „Askot Lt“) ieškovė dėl neapskaitytos šilumos energijos praradimo ir termofikato praradimo patyrė 544 163,71 Eur žalą. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. (į šilumos ūkio priežiūrą įsitraukus UAB „Askot Lt“) iki 2016 m. kovo 3 d. (kai buvo policijos pareigūnų pagalba nutraukti neteisėti veiksmai išaiškinant pažeidimą vietoje) atsakovės solidariai ieškovei dėl neapskaitytos šilumos energijos ir termofikato išleidimo padarė 77 132,56 Eur žalos. Žalos dydį ieškovė paskaičiavo remdamasi specialisto R. S. išvada.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atsakovei VšĮ Lazdynų baseinui tenkino visiškai ir priteisė UAB „Vilniaus energija“ iš VšĮ Lazdynų baseino 621 296,27 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; ieškinį atsakovei UAB „Askot Lt“ atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomi neteisėti veiksmai yra termofikato nuotėkio sukėlimas ir apskaitos prietaisų rodmenų iškraipymas tiekiant energiją atsakovės VšĮ Lazdynų baseino objektui pagal 2012 m. liepos 4 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia UAB „Askot Lt“ solidarios sutartinės ar solidarios deliktinės atsakomybės už tokius veiksmus, kuriais atsakovė galimai prisidėjo prie šilumos energijos nuostolių dėl termofikato nuotėkio. UAB „Askot Lt“ nėra susijusi sutartimi su ieškove, ir jos atsakomybė prieš ieškovę yra akcesorinė, t. y. kaip šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalies padėjėjo – trečiojo asmens, kurio atsakomybės solidarumas įstatymu nėra preziumuojamas, ir netgi priešingai, už jos veiksmus atsako ją pasitelkęs asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.257 str.). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad UAB „Askot Lt“ neturi pareigos atsakyti už ieškovės vartotojai VšĮ Lazdynų baseinui patiektą energiją, kuri nebuvo apskaityta ir už kurią nebuvo sumokėta pagal sutartį.
5. Pasisakydamas dėl atsakovės VšĮ Lazdynų baseino atsakomybės dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimų teismas laikė, kad juos pagrindžia byloje surinkti įrodymai – antstolio R. K. 2016 m. kovo 3 d. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Vilniaus energija“ tinklo valdymo tarnybos vadovo N. U. ir trečiųjų asmenų A. R. ir P. D. paaiškinimai teisme. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad šilumos kameroje UAB „Vilniaus energija“ tinklo valdymo tarnybos vadovas N. U., vyr. technikas A. B. ir šaltkalvis M. G. prie termofikacinio vandens grąžinimo stovo prijungė debitomatį (skaitiklį), siekiant nustatyti šilumos sistemoje prarandamo vandens kiekį litrais per minutę. N. U. užsuko stovo, kuriame tiekiamas (paduodamas) termofikatas, sklendę ir visiškai sustabdė jo tiekimą į Erfurto g. 13 ir Erfurto g. 15 Vilniuje, kvartalą. Visiškai sustabdžius termofikato tiekimą (padavimą) debitmačio ir kitų prietaisų pagalba pagal grįžtamojo vandens slėgį ir kitus parametrus buvo nustatyta, kad prarandamas karštas vanduo (termofikatas) iš sistemos apie 0,8 litro per sekundę. Darbuotojai magistralinėje kameroje ŠK92513 per stovą įpylė 10-15 gramų valgomųjų dažų, kurie nudažė termofikatą žalia spalva. Tęsiant faktinių aplinkybių konstatavimą, darbuotojai apžiūrėjo patalpą – šilumos mazgą Erfurto g. 13. Šioje patalpoje buvo sumontuota santechninė įranga, (sklendės, žarnos), kurios pagalba buvo išleidžiamas termofikatas į kanalizaciją aplenkiant šilumos apskaitos skaitiklį. Magistralinėje kameroje panaudoti dažai, kurie nudažė žalia spalva termofikacinį vandenį, akivaizdžiai buvo matomi išpilant į kanalizaciją. Šilumos punkte buvo du darbuotojai, kurie negalėjo paaiškinti, kas sumontavo ir naudojo šią įrangą, siekiant neapskaityti tiekiamos šilumos energijos.
6. Tai, kad tokiais veiksmais buvo iškreipiami tiekiamos energijos apskaitos prietaisų parodymai, patvirtina ieškovės paaiškinimai ir ieškinyje pateikta schema apie apskaitos prietaiso techninius veikimo principus, kurių proceso dalyviai iš esmės neginčijo. Jos teisingumą patvirtinto ir Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacija 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2017 m. rugsėjo 20 d. rašte. Todėl teismas laikė, kad atsakovės VšĮ Lazdynų baseinas neteisėti veiksmai buvo įrodyti.
7. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su VšĮ Lazdynų baseino pozicija, kad termofikatas buvo nuleistas tik vieną kartą – 2016 m. kovo 3 d. prieš patikrinimą. Tai paneigė šilumos prietaiso apskaitos duomenys, užfiksuoti pastato šilumos apskaitos programoje „Rubisafe“. UAB „Vilniaus energija“ darbuotojas L. R. savo išvadoje, kurią jis teikė kaip specialistas, turintis žinių energetikos ir termoinžinerijos srityje, teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 3 d. po nustatyto pažeidimo pastato skaitiklio rodmenų nuskaitymo sistema „Rubisafe“ pradėjo fiksuoti 6,04 m3 per 1 val. didesnį termofikato srautą, o pastato šilumos suvartojimas vienam dienolaipsniui išaugo nuo 0,137 iki 0,476 MWh/DNL imant 57 dienas iki užfiksuoto pažeidimo ir 57 dienas po jo. Šilumos skaitiklio valandiniai rodmenys fiksuoti „Rubisafe“ programoje taip pat patvirtina ženkliai padidėjusius energijos suvartojimo ir termofikato srauto duomenis. Taip pat teismas sutiko su ieškove, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių paaiškinti tris kartus padidėjusį energijos suvartojimą nuo 2016 m. kovo 3 d. 20.00 val. Nepagrįstais teismas laikė atsakovių argumentus, kad tokį suvartojimą lėmė tai, jog baseine vandens temperatūra buvo pakelta 1 laipsniu, bei buvo pradėtas naudoti dažnesnis baseino filtrų plovimas, dėl ko vanduo iš baseino buvo išleidžiamas 2 kartus per savaitę, vietoje iki tol taikyto vieno karto per mėnesį. Šios aplinkybės neturėtų esminės įtakos trunkamam viso pastato energijos suvartojimui, kai šiuo atveju po patikrinimo fiksuojamas energijos suvartojimo padidėjimas yra stabilus ir ilgalaikis, atsakovių paaiškinimai apie dažniau keičiamą baseino vandenį taip pat yra netikslūs, nekonkrtetūs ir nepakankami šilumos suvartojimo padidėjimo priežasčiai konstatuoti.
8. Teisės aktai nenustato metodų ir būdų, kaip nustatyti tikrąjį patiektos šilumos energijos kiekį, esant pažeistam pastato įvadiniam apskaitos skaitikliui. Todėl žalos įrodymui gali būti naudojami būdai ir metodai, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgęs į tai teismas objektyviais ir patikimais laikė ieškovės pateiktus šilumos energijos vartojimo statistinius duomenis, kurie aiškiai atspindi bylai reikšmingą energijos vartojimo dėsningumą. Ieškovė pateikė metinius ir mėnesinius atsakovės objekto Erfurto g. 13, Vilniuje šilumos energijos suvartojimo duomenis, fiksuotus pagal apskaitos prietaisus. L. R. išvadoje pažymėta, kad energijos suvartojimo kiekis laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016 m. kovo mėn. yra neadekvačiai sumažėjęs nepaisant to, kad aplinkos oro sąlygas nusakantis dienolaipsnių rodiklis yra daugmaž vienodas. Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta šilumos energijos kaina bei UAB „Vilniaus energijos“ viceprezidento 2009-04-30 potvarkiu Nr. 186 nustatyta 1 m3 termofikacinio vandens kaina, specialistas pateikė išvadą apie laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2016 m. kovo 3 d. neapskaitytą atsakovui VšĮ „Lazdynų baseinas“ patiektą šilumos ir termofikato kiekį ir kainą: 819 489,69 EUR (be PVM).
9. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad išvadoje nėra atsižvelgta į tai, jog 2004 m. buvo atliktas baseino šilumos mazgo renovavimas, kuris sumažino šilumos energijos vartojimą nuo 2004 metų, kadangi jokie įrodymai apie pasiektą ekonomijos efektą į bylą nepateikti, be to, tai nepaaiškina, kodėl įdiegti šilumos valdikliai tapo nebeefektyvūs nuo 2016 m. kovo 3 d., kai buvo nutraukta neteisėta ieškovės veika iškreipianti apskaitos prietaisų rodmenis.
10. Nors L. R. išvadoje apskaičiuotas nuostolių dydis yra didesnis nei ieškinyje prašoma priteisti žala, tačiau žalos dydį teismas priteisė tokį, kokio ieškovė prašė ieškinyje. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė VšĮ Lazdynų baseinas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
11.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neteisingai įvertino tarp atsakovių sudarytos paslaugų sutarties esmę, kadangi jos objektu ir buvo šilumos sistemos, įskaitant ir šilumos mazgą, priežiūra ir aptarnavimas. Be to, paslaugas UAB „Askot Lt“ apeliantei teikė nuo pat šilumos pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovės ir VšĮ Lazdynų baseino sudarymo, todėl teismas nepagrįstai sprendime netaikė deliktinės atsakomybės UAB „Askot Lt“ atžvilgiu.
11.2. Priteistinų nuostolių dydį teismas nustatė remdamasis vien tik vienašališkais ieškovės paskaičiavimais, kurie nebuvo paremti realiomis ir faktinėmis VšĮ Lazdynų baseinas techninėmis charakteristikomis – neteisingai apskaičiuotas baseino plaukyklos šildomo vandens tūris. Taip pat nebuvo atsižvelgta į baseino šildomų ir nešildomų patalpų plotus, nebuvo įvertintas baseino sezoniškumas (per metus baseinas dirbo apie 9 mėnesius), baseino nedarbas avarijų likvidavimų ir remontų metu. Apskaičiuojant nuostolių dydį taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, jog nuo 2016 m. balandžio mėn. baseine buvo pakelta vandens temperatūra, dažniau vykdytas vandens papildymas ir papildyto vandens pašildymas.
11.3. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo teismas rėmėsi kaip vienu iš pagrindinių neteisėtų veiksmų faktą įrodančiu įrodymu, buvo surašytas dalyvaujant tik ieškovės atstovams, todėl byloje turėjo būti vertinamas, kaip neobjektyvus.
11.4. Ieškovė pati netinkamai vykdė šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje jai numatytą pareigą vykdyti šilumos apskaitos prietaiso priežiūrą. Ir nors bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad įtarimų dėl VšĮ Lazdynų baseino sunaudojamo šilumos kiekio jai buvo kilę anksčiau, nesiėmė jokio priemonių tai patikrinti. Dėl to egzistuoja pagrindas apeliantės atsakomybę, jei tokia būtų konstatuota, sumažinti arba atleisti ją nuo atsakomybės dėl pačios ieškovės veiksmų (CK 6.253 str. 5 d.).
12. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
12.1. Skunde apeliantė nurodo naujas, iki šiol neminėtas aplinkybes apie jos ir UAB „Askot Lt“ paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties egzistavimą. Tokios sutarties byloje nėra, jos reikšmė pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta, todėl teismas šių argumentų neturėtų vertinti ir apeliacinėje instancijoje.
12.2. Byloje taip pat nėra apeliantės minimų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštų, todėl teismas neturėjo pareigos dėl jų pasisakyti. Tuo pačiu, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtinta apeliantės nurodomos aplinkybės, jog nuo 2016 m. balandžio mėnesio buvo pakelta baseino vandens temperatūra ir vykdytas dažnesnis vandens keitimas ir pašildymas.
12.3. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad energijos suvartojimo padidėjimas sutampa su nustatytu neteisėto drenavimo momentu, kas leidžia teigti, kad būtent VšĮ Lazdynų baseino neteisėti veiksmai sąlygojo realiai suvartojamo šilumos kiekio netinkamą apskaitymą.
12.4. Byloje esančiose L. R. ir dr. R. S. išvadose yra aiškiai atskirti žalos skaičiavimo laikotarpiai šildymo ir nešildymo sezonais. Duomenys, kuriais buvo remtasi apskaičiuojant padarytą žalą yra paimti iš atsakovei išrašytų ir jos nenuginčytų PVM sąskaitų faktūrų, taigi sezoniškumas skaičiuojant žalą buvo tinkamai įvertintas.
12.5. Nors atsakovės nesutinka su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu, tačiau jokių savo paskaičiavimų bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė. VšĮ Lazdynų baseinas taip pat neišreiškė noro skirti byloje ekspertizę, nors tokią galimybę teismas jai buvo suteikęs.
12.6. Byloje esančios diagramos, sudarytos pagal apeliantei išrašytas sąskaitas, rodo, jog žymiai mažesnis šilumos kiekio sunaudojimas baseine prasidėjo 2004 m. ir tesėsi iki 2016 m. kovo 3 d., kada buvo nustatytas neteisėtų veiksmų faktas bei užkardytas tolimesnis pažeidimas.
12.7. Ieškovė niekada nesudarė sąlygų apeliantei iškraipyti šilumos apskaitos duomenų bei drenuoti specialiai paruošiamą termofikacinį vandenį, niekada nedavė tam jokio sutikimo. Apeliantės patalpose buvo sumontuota mobili drenavimo įranga, kuri galėjo būti bet kada demontuota ir paslėpta. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti arba netaikyti apeliantei atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu.
13. Atsakovė UAB „Askot Lt“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu dalyje dėl priteistos žalos fakto ir dydžio neįrodymo sutinka ir šioje dalyje prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo tokius argumentus:
13.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vertinti UAB „Askot Lt“ deliktinės atsakomybės egzistavimą šioje situacijoje. Atsakoves siejo sutartiniai santykiai ir jų teisių ir pareigų vykdymas ar nevykdymas gali ir turi būti sprendžiamas atsietai nuo šios bylos. Tuo tarpu VšĮ Lazdynų baseino atsakomybė pagal su ieškove sudarytą sutartį už jos pažeidimus kiltų būtent VšĮ Lazdynų baseinui nepriklausomai nuo to ar ji ją vykdytų pati ar pasitelkusi trečiuosius asmenis.
13.2. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovė savo procesinės pareigos įrodyti jos patirtą žalą tinkamai neįvykdė. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovių argumentų apie tai, kas ir kiek įtakos turėjo šilumos pokyčiams, atsižvelgė tik į specialisto išvadą, nors pats specialistas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog rėmėsi prielaidomis apie tam tikras aplinkybes.
13.3. Šiuo atveju egzistuoja pagrindas dėl pačios ieškovės veiksmų netinkamai prižiūrint šilumos apskaitos prietaisus sumažinti priteistinos žalos dydį arba jos iš viso nepriteisti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Faktinės bylos aplinkybės ir bylos nagrinėjimo ribos
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. liepos 4 d. tarp ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovės VšĮ Lazdynų baseino buvo pasirašyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-0907, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti šilumos energiją termofikaciniu vandeniu (šilumnešiu) atsakovės valdomam pastatui – baseinui ir sveikatingumo centro patalpoms, o atsakovė įsipareigojo vartoti šilumą bei už ją atsiskaityti. Kartu su sutartimi buvo pasirašytas ir šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo–vartojimo ribų nustatymo aktas, kuriuo šalys sutarė, jog šilumos įrenginiai, esantys pastato viduje, priklauso ir už jų būklę yra atsakinga atsakovė.
16. 2015 m. rugpjūčio 29 d. sutarties Nr. 2015/05/29-02 pagrindu atsakovė UAB „Askot Lt“ įsipareigojo teikti VšĮ Lazdynų baseinui šilumos punkto priežiūros paslaugas.
17. 2016 m. kovo 3 d. ieškovės darbuotojai su antstoliu ir policijos pareigūnais pateko į VšĮ Lazdynų baseino pastate (baseine) esantį šilumos punktą, bei nustatė neteisėtą didelio masto termofikato išleidimą į kanalizaciją aplenkiant šilumos apskaitos prietaisą ir tokiu būdu neapskaitant realiai panaudoto šilumos kiekio.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms VšĮ Lazdynų baseinui, kaip baseino pastato savininkei, bei UAB „Askot Lt“, kaip baseino pastato šilumos punkto priežiūrą vykdančiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį UAB „Askot Lt“ atžvilgiu atmetė, o VšĮ Lazdynų baseino atžvilgiu pilnai patenkino. VšĮ Lazdynų baseinas pateikė apeliacinį skundą.
19. Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ Lazdynų baseinas iš esmės neginčija skundžiamame sprendime nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimo fakto. Įvertinusi byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neteisėti veiksmai – termofikato nuotėkio sukėlimas ir apskaitos prietaisų rodmenų iškraipymas tiekiant energiją apeliantės valdomam baseinui – byloje buvo tinkamai įrodyti tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojo parodymais. Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu nedalyvavo jokie jos ar UAB „Askot Lt“ atstovai, nepateikiant jokių įrodymų, protokolo teisingumo nepaneigia.
20. Apeliaciniame skunde VšĮ Lazdynų baseinas su teismo sprendimu nesutinka trimis aspektais: 1) nesutinka, jog neegzistuoja pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę atsakovės UAB „Askot Lt“ atžvilgiu; 2) nesutinka, jog ieškovė tinkamai įrodė bei pagrindė prašomos priteisti žalos dydį; 3) nurodo, jog net ir konstatavus VšĮ Lazdynų baseino atsakomybę už ginčo veiksmus, ieškovės elgesys viso ginčo laikotarpio metu sudaro pagrindą nuo tokios atsakomybės atsakovę atleisti arba atsakomybės mastą sumažinti. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje pasisako dėl šių apeliantės argumentų pagrįstumo / nepagrįstumo.
Dėl civilinės atsakomybės UAB „Askot Lt“ taikymo
21. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja kitos atsakovės – UAB „Askot Lt“, civilinė atsakomybė. Nurodo, jog atsakovių kasmet sudaromos paslaugų teikimo, tarp jų ir šilumos sistemos priežiūros, sutartys įpareigojo UAB „Askot Lt“ prižiūrėti bei aptarnauti apeliantės šilumos sistemą, įskaitant ir ginčui aktualų šilumos mazgą. Be to, ieškinyje ieškovė prašė taikyti šios atsakovės atžvilgiu ne tik sutartinę, bet ir deliktinę civilinę atsakomybę, todėl teismas visiškai nepagrįstai atsisakė ją taikyti, remdamasis vien sutarties tarp ieškovės ir UAB „Askot Lt“ nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei šiuo klausimu aktualų teisinį reglamentavimą, su minėtais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.
22. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
23. Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad atsakovės UAB „Askot Lt“ veiksmuose nėra nei sutartinės, nei deliktinės atsakomybės, deliktinės atsakomybės egzistavimo, kaip teisingai skunde nurodo apeliantė, niekaip nemotyvavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju jokie sutartiniai santykiai ieškovės ir UAB „Askot Lt“ nesiejo, todėl ji, aukščiau aptartos sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu prieš ieškovę neatsako. Apeliantės nurodomos 2012 m. rugpjūčio 27 d. paslaugų sutarties Nr. 2012/08/27-02 byloje nėra, tačiau ji pati nurodo, kad ši sutartis sudaryta tarp atsakovių. Tuo tarpu byloje esanti 2015 m. rugpjūčio 29 d. sutartis Nr. 2015/05/29-02 taip pat pagrindžia tik atsakovių tarpusavio sutartinių santykių egzistavimą. Tačiau atsakovių sutartiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi UAB „Vilniaus energija“, o ne VšĮ Lazdynų baseinas.
24. Visgi UAB „Askot Lt“ sutartinės civilinės atsakomybės nebuvimas savaime nereiškia ir deliktinės atsakomybės neegzistavimo, kadangi, kaip jau minėta, tai yra dvi skirtingos bei savarankiškos civilinės atsakomybės rūšys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, atsižvelgęs į apeliacinio skundo ribas (ieškovė apeliacinio skundo byloje nepateikė), negali spręsti dėl atsakovės UAB „Askot Lt“ deliktinės atsakomybės egzistavimo, taip, galimai, pablogindama šios atsakovės padėtį byloje. Pažymėtina, kad ši aplinkybė netrukdo VšĮ Lazdynų baseinui, manančiai, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti UAB „Askot Lt“, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Dėl žalos dydžio
25. Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendime padarytą išvadą, jog ieškovė tinkamai pagrindė prašomos priteisti žalos dydį. Nurodo, jog prašomą priteisti žalos dydį ieškovė įrodinėja tik savo paskaičiavimais, kurie neparemti realiomis, faktinėmis baseino charakteristikomis (neteisingai paskaičiuotas baseino plaukyklos šildomo vandens tūris), neatsižvelgta į nešildomų patalpų plotus, neįvertintas baseino darbo sezoniškumas, nedarbas avarijų likvidavimo bei remonto metu, vandens temperatūros pakėlimas bei dažnesnis vandens keitimas nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti apeliantės argumentai nėra pakankami priimti byloje šiuo klausimu kitokį sprendimą.
26. Aptariamu atveju ieškovė jai padarytos žalos dydį byloje pradžioje įrodinėjo specialisto R. S. išvada, vėliau, žalos apskaičiavimą patikslino pateikdama specialisto L. R. išvadą. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad teisės aktuose nėra reglamentuoti metodai ir būdai, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti tikrąjį patiektos šilumos energijos kiekį, esant pažeistam pastato įvadiniam apskaitos skaitikliui, todėl laikė, kad žalos įrodymui gali būti naudojami būdai ir metodai, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad išvadą parengęs specialistas L. R. turi pakankamai kompetencijos tokio pobūdžio išvadai pateikti, taip pat pripažino, jog joje pateikti duomenys yra patikimi, tikslūs ir aiškiai atspindi bylai reikšmingą energijos vartojimo dėsningumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka bei, atsižvelgusi į apeliantės argumentus šiuo klausimu, pakartotinai specialisto išvadoje padarytų išvadų neaptaria.
27. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog ji viso bylos nagrinėjimo metu savo nurodomų argumentų dėl ieškovės atlikto žalos dydžio apskaičiavimo neteisingumo niekaip nepagrindė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018). Kaip minėta, atsakovė pateikdama teismui argumentus apie neteisingą baseino plaukyklos tūrį, laikotarpius, kuomet pastatas nebuvo šildomas, bei jo šildymo intensyvumo pasikeitimus, taip pat dažnesnį vandens keitimą jau po pažeidimo konstatavimo, viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė neteikė byloje kitokį žalos dydį pagrindžiančios specialisto išvados bei neprašė skirti byloje teismo ekspertizę, kuri, galimai, nustatytų kitokį neteisėtai neapskaityto šildymo kiekį bei padarytą žalą. Tai reiškia, jog atsakovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Kadangi teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių suabejoti byloje esančia specialisto išvada, laikytina, kad nėra pagrindo remtis minėtomis apeliantės nurodytomis aplinkybėmis.
Dėl pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti
28. Apeliantė taip pat nurodo, kad pati ieškovė netinkamai vykdė šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje jai numatytą pareigą vykdyti šilumos apskaitos prietaiso priežiūrą. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad įtarimų dėl VšĮ Lazdynų baseino sunaudojamo šilumos kiekio jai buvo kilę anksčiau, ji nesiėmė jokio priemonių tai patikrinti. Dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas netaikyti apeliantei civilinės atsakomybės arba iš dalies ją nuo atsakomybės atleisti dėl pačios ieškovės veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apeliantės argumentus vertina, kaip nepagrįstus.
29. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai, tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
30. Aptariamu atveju apeliantė nurodo, kad ieškovė nesilaikė jų sudarytos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 4.8 p. nustatytos savo pareigos. Minėtame sutarties punkte įtvirtinta, kad ieškovė įsipareigoja vykdyti baseino pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, priklausančio šilumos tiekėjui nuosavybės (valdymo) teise arba eksploatuojamo pagal panaudos sutartį, priežiūrą, užtikrinant jo tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir savalaikę metrologinę patikrą. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo klausimu atsakovė taip pat nėra pateikusi teismui jokių duomenų apie ieškovės vykdytas / nevykdytas šilumos apskaitos prietaiso apžiūras bei patikras. Nesant byloje tokio pobūdžio įrodymų teismas negali nustatyti kaip dažnai turėjo būti bei buvo vykdomi tokie patikrinimai, taip pat ar jų metu galėjo / privalėjo būti nustatyti atsakovės daromi neteisėti veiksmai (kokios apimties patikrinimai turėjo būti vykdomi). Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai buvo slapti (dalis sumontuotos technikos galėjo būti nesunkiai pašalinama), todėl neįrodžiusi aplinkybės, jog tinkamai atliktų patikrinimų metu tokie neteisėti veiksmai bet kokiu atveju būtų nustatyti, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės nurodomos civilinės atsakomybės netaikymo arba atleidimo nuo jos.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą neteisėto šilumos energijos apskaitos prietaisų rodmenų iškreipimo atveju, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Lazdynų baseinas prašė teismo atidėti jai už šį skundą mokėtiną žyminį mokestį iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi šis atsakovės prašymas buvo patenkintas. Atsižvelgus į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atidėtas žyminis mokestis (5 528 Eur) priteisiamas iš jos į valstybės biudžetą.
33. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Įvertinusi šiuos dokumentus teisėjų kolegija pažymi, jog nors prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1871,87 Eur) yra tinkamai pagrįstos, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), bylos pobūdį bei ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, priteistinas dydis mažintinas iki 1 000 Eur.
34. Duomenų apie kitos atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Lazdynų baseino, juridinio asmens kodas 302738574, 5 528 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Lazdynų baseino, juridinio asmens kodas 302738574, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831, naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis