Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. e2A-765-253/2016

Teisėja Dalė Žukauskienė              (Proceso Nr. 2-06-3-11961-2015-7)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              2.5.8.8; 2.5.8.9; 3.1.7.5; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ribena“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties tinkamo įvykdymo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad 2004-09-09 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LP-11992 (toliau – Sutartis; pirkimo-pardavimo sutartis), sudaryta tarp pirkėjos UAB ,,Ribena“ ir pardavėjos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos dėl 1,03399 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo–pardavimo, ieškinio pateikimo momentu yra tinkamai įvykdyta, ieškovės likusios mokėti sumos pagal 2004-09-09 pirkimo–pardavimo sutartį yra 37 882,30 Eur (36 078,38 Eur už žemę ir 1 803,92 Eur palūkanos), taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog pagal 2004‑09‑09 sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja UAB ,,Ribena“ už 157 842,91 Eur (545 000 Lt) iš valstybės įsigijo 1,0399 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė dalį kainos 31 568,58 Eur sumokėjo iki sutarties pasirašymo, o likusią dalį kainos 126 274,33 Eur ir 2 proc. metinių palūkanų įsipareigojo sumokėti per 14 metų dalimis, kasmet iki sekančių metų sausio 15 dienos. Pagal Sutartį ieškovė už 2005‑2014 metus, iki šios dienos, viso turėjo sumokėti 107 333,19 Eur, t. y. 90 195,96 Eur įmokas už žemę ir 17 137,23 Eur palūkanų ir nurodo, kad tokias sumas yra sumokėjusi. Lyginant ieškovės turėtas sumokėti įmokas ir jos atliktus mokėjimus ieškinio pateikimo dieną, yra tinkamai įvykdžiusi sutartį ir ieškovei iki visiško įvykdymo liko sumokėti 4 įmokas. Ieškovė nurodė, kad tinkamai vykdydavo sutartį ir jokių pretenzijų iš atsakovės negavo iki 2010-04-22, kai ieškovė buvo informuota, jog pagal sutartį 2010‑03-15 yra skolinga 12 845,74 Eur (10 403,43 Eur už sklypą, 1 831,59 Eur palūkanų, 610,72 Eur delspinigių). Ieškovė, atlikdama mokėjimus rėmėsi pirkimo–pardavimo sutartimi. Mano, kad atsakovės pateiktas skolos dydis neteisingas, ieškinio pateikimo dieną pagal 2004-09-09 sutartį atsakovei nėra skolinga, išskyrus likusias sumokėti pagal grafiką įmokas, kurių mokėjimo terminas dar nėra suėjęs.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, jog 2004-09-09 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LP-11992 ieškinio pateikimo momentu (2015‑09-18) yra tinkamai įvykdyta, pagal sutartį likusių įmokų sumą sudaro 37 882,30 Eur; priteisė iš atsakovės 1 131 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta 2004-09-09 pirkimo–pardavimo sutartis iš esmės atitinka Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1999‑03‑09 nutarimu Nr. 260 (toliau – Tvarkos), 22 punkto reikalavimus, Tvarkos 1 priedą. Nustatyta, kad nekilnojamojo turto 2004-09-09 pirkimo–pardavimo sutarties projektą rengti pareigą turėjo žemėtvarkos skyrius, kaip nurodė ir pati atsakovė, dėl atsakovės darbuotojų kaltės šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo konkrečiai numatyta pirkėjo pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo 2004-09-10 iki 2004-12-31, o tuometinė buhalterė palūkanas ir įmokas skaičiavo pagal sutartyje pateiktą grafiką. Ieškovė UAB ,,Ribena“ mokėjimus atliko remdamasi Sutarties 2.1 punkte pateiktu mokėjimo grafiku, kuriame nurodytos ieškovės mokėtinos sumos. Teismas nustatė, kad ieškovė, atlikdama mokėjimus pagal šalių sudarytą sutartį nurodydavo, kokiai prievolės daliai dengti mokamos lėšos. Atsakovė tokio ieškovės paskirstymo neginčijo, patvirtino, jog paskirstymas atliktas atgaline data. Teismas pažymėjo, kad nei CK normos, nei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai nenumato galimybės perskirstyti jau įskaitytus mokėjimus, o tokie veiksmai vertintini kaip prieštaraujantys teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarties šalių bendradarbiavimo, sutarčių vykdymo principams. Be to, iki 2010-03-15 atsakovės rašto, kai ieškovė informuota apie įsiskolinimą ir atsakovės atliktą mokėjimų paskirstymą už praėjusius metus, atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo ir/ar turimų įsiskolinimų pagal Sutartį. Teismas, įvertinęs 2004-09-09 pirkimo–pardavimo sutarties turinį, pažymėjo, kad tai pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis ir vertino, kad ieškovei pareiga mokėti palūkanas, atsirado nuo sutarties sudarymo momento 2004-09-10, taip pat pažymėta, jog reikalavimams dėl palūkanų priteisimo įstatymas numato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad ieškovė minėtų palūkanų nemokėjo, kadangi jos nebuvo numatytos sutartyje, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog ieškovės įsiskolinimas atsidaro dėl galimai netinkamo atsakovės darbuotojų atlikto skaičiavimo, dėl to teismas darė išvadą, kad šiuo aspektu, ieškovė negali būti laikoma netinkamai vykdžiusia sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovė sutartį vykdė, mokėjo sutartyje nurodytas pagrindines įmokas bei palūkanas, tačiau tarp šalių nėra išspręstas klausimas dėl palūkanų už pirmuosius sutarties sudarymo metus, mokėjimo, tačiau minėta suma nemokėta dėl pačios atsakovės kaltės. Teismas pripažino, jog 2004-09-09 sutartis Nr. LP‑11992 ieškinio pateikimo momentu yra tinkamai įvykdyta, pagal sutartį likusių įmokų sumą sudaro 37 882,30 Eur.

              Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovės nuomone, teismas neteisingai aiškino sutarties nuostatas, nes pagal sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti visą žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainą ir 2 proc. metines palūkanas (Sutarties 2.1 punktas). Atsakovė pripažįsta, kad pagal sutartyje patvirtintą likusių sumų už išsimokėtinai pirktą žemės sklypą mokėjimo grafiką už 2005 m. nėra įskaičiuota 2 proc. palūkanų suma už žemės sklypo įsiskolinimo likutį, kurią ieškovė privalėjo sumokėti nuo sutarties sudarymo dienos iki 2004-12-31, nes tokį įsipareigojimą ieškovė buvo prisiėmusi pagal Sutarties 2.1 punktą, todėl teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimas, pateiktas ieškovei 2010-03-15 sumokėti susidariusį įsiskolinimą, yra teisingas ir pagrįstas. Pažymi, kad ieškovė 2015‑06-30 prašyme, kuris adresuotas Nacionalinės žemės tarnybos direktorei ir į kurį ieškovei buvo atsakyta 2015-08-04 raštu Nr. 1SD-2101-(4.2) „Dėl įsiskolinimo apskaičiavimo“ pripažino, kad pagal sutartį yra skolinga ir sutiko sumokėti palūkanas, kurios susidarė nuo sutarties sudarymo iki 2004-12-31 ir delspinigius nuo nesumokėtų palūkanų sumos, tad ieškovė pripažįsta, jog pagal sutartį įsipareigojo nuo sutarties sudarymo mokėti palūkanas nuo įsiskolinimo už žemę likučio, tik nemokėjo palūkanų, todėl, kad grafike už 2005 m. jos nebuvo paskaičiuotos. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra pareiškusi teismui ieškinio pareiškimo dėl palūkanų priteisimo iš ieškovės, todėl negalima vertinti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios. Be to, teismas aiškindamas CK 6.54 str. nuostatas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais ieškovė buvo informuojama apie jos gautų įmokų paskirstymą, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, jog įmokos buvo paskirstytos pažeidžiant įmokų paskirstymo tvarką. Taip pat nurodo, kad ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistos neįvertinus CPK 93 str. 2 d. nuostatų.

              Atsiliepimu ieškovė UAB „Ribena“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės nuomone skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Atsakovė tik 2010-03-15 nustatė neva ieškovė netinkamai vykdo sutartį, iki tol nė karto nereikalavo ieškovės sumokėti jokių įsiskolinimų. Pažymi, kad Sutarties 2.1 punkte yra aiškiai nurodyta, jog sumą ir 2 proc. metines palūkanas pirkėjas įsipareigoja sumokėti per 14 metų, be to, nurodyta, kad mokėjimus pirkėjas (ieškovė) turi atlikti pagal pateikiamą mokėjimo lentelę. Joje nenumatyta palūkanų suma už laikotarpį nuo 2004-09-10 iki 2004-12-31. Pačios atsakovės veiksmai, t. y. netinkamas sutarties sąlygų išdėstymas, delsimas daugiau nei penkerius metus reikalauti atsakovės nurodomų ieškovės nesumokėtų palūkanų, lėmė atsakovės nurodomą neva netinkamą sutarties vykdymą. Pažymi, kad ieškovė nepripažino, jog ji turi mokėti 2 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2004‑09‑10 iki 2004-12-31, tačiau atsakovei vis siunčiant raginimus ir grasinimusi nutraukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kiekvienais metais keičiant ieškovės sumokėtų įmokų skaičiavimą, ieškovė manė gera valia sutiksianti atsiskaityti dalį atsakovės nepagrįstai reikalaujamų sumų. Tačiau, atsakovei nesutikus, ieškovė dėl nepagrįstų atsakovės reikalavimų kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti, kad ieškovė yra tinkamai iki ieškinio pateikimo dienos įvykdžiusi su atsakove sudarytą sutartį. Pažymi, kad ieškovė, jeigu laikytina, kad ji privalėjo sumokėti palūkanas, jų nėra sumokėjusi tik už laikotarpį nuo 2004-09-10 iki 2004-12-31, toliau ieškovė, vykdydama sutartį, tinkamai mokėjo sutartyje numatytas palūkanas. Ieškovė nuo pat įmokų pradžios nurodydavo jų paskirtį, nurodydavo, kokią sumą moka už palūkanas, ir kokią sumą už žemės įmoką. Atsakovė jokių pretenzijų dėl ieškovės atliekamų mokėjimų nereiškė. Pažymi, kad ieškovės įmokos nebuvo skirstomos pagal CK 6.54 str. 1‑4 d., skirtingi ieškovės atliktų mokėjimų paskirstymai rodo, kad atsakovė iki pat 2015-06-30 vis skirtingai paskirstydavo ieškovės mokėtinas įmokas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visa apimtimi, dėl to iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas mažinti nėra pagrindo.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Byloje nustatyta, kad 2004-08-27 priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-2762 dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)padalinimo ir nuomos (toliau – Įsakymas). Šio Įsakymo 4 punktu nutarta parduoti išsimokėtinai per 15 m. 1,0399 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB ,,Ribena“ kitai paskirčiai, numatant mokėjimo tvarką, o 5 punkte numatytas palūkanų ir delspinigių mokėjimas. Nustatyta, kad 2004-09-09 Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir UAB ,,Ribena“ sudarė žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP‑11992, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2004-08-27 įsakymu Nr. 13.6‑2762. Šia sutartimi UAB ,,Ribena“ nupirko, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė žemės sklypą už 545 000 Lt kainą, iš kurių 20 proc. žemės sklypo kainos, sudarančios 109 000 Lt UAB ,,Ribena“ sumokėjo iki sutarties pasirašymo, o žemės sklypo kainos likutį ir 2 proc. metinių palūkanų pirkėjas įsipareigojo sumokėti dalimis per 14 metų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2004-09-09 šalių sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo tinkamumo. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių dėl Sutarties vykdymo kilo po to, kai Sutarties vykdymo metu atsakovė atgaline data perskirstė ieškovės sumokėtas įmokas ir vėliau fiksavo ieškovės įsiskolinimą. Atsakovės atstovė byloje paaiškino, kad audito metu buvo nustatyta, jog ieškovei neteisingai skaičiuojamos sumos už išsimokėtinai nupirktą valstybinį žemės sklypą, kadangi į šalių sudarytą sutartį nebuvo įtrauktos palūkanos už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2004-12-31, ir apie tai 2010 m. informuota ieškovė. Ieškovė UAB „Ribena“ pareikštu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad 2004-09-09 pirkimo–pardavimo sutartis ieškinio pateikimo momentu yra tinkamai įvykdyta, ieškovės likusios mokėti sumos pagal sutartį yra 37 882,30 Eur (36 078,38 Eur už žemę ir 1 803,92 Eur palūkanos).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Šiuo atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai. CK 6.200 str. 1 d. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad įsipareigojimą mokėti 2 proc. metinių palūkanų sumą už žemės sklypo įsiskolinimo likutį, kurią ieškovė privalėjo sumokėti nuo sutarties sudarymo dienos iki 2004-12-31, ieškovė buvo prisiėmusi pagal sutarties 2.1 punktą. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad Sutartį vykdė tinkamai, kadangi mokėjimus atliko laikydamasi Sutartyje esančio grafiko. Šiuo atveju kilo klausimas dėl sutarties aiškinimo ir vertinant 2004‑09-09 šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, reglamentuotos CK 6.193–6.195 str. Ištyrusi ir įvertinus duomenis byloje teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo sutarties nuostatų aiškinimo.

Nustatyta, kad Sutarties 2.1 punktas yra įtrauktas į sutarties dalį, numatančią kainą ir atsiskaitymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą sutarties nuostatą sudaro ne tik tekstinė dalis, bet ir konkretus mokėjimo grafikas. Sutarties 2.1 punkte numatyta žemės sklypo kaina ir nurodoma, kad dalį kainos pirkėjas sumokėjo, o žemės sklypo kainos likutį, sudarantį 436 000 Lt ir 2 proc. metinių palūkanų pirkėjas įsipareigoja per 14 metų sumokėti dalimis, kasmet iki sekančių metų sausio mėnesio 15 d., sekančiai ir pateikiamas mokėjimo grafikas. Šiame mokėjimo grafike visam laikotarpiui patiektas detalus pirkėjo (ieškovės) kasmet mokėtinų įmokų dydis ir jų sandara pagal paskirtį, t. y. atskirai išskirtos lėšų dalys už žemę ir 2 proc. palūkanų dalys, detalizuojat mokėtinas sumas nuo 2005 metų, kaip pirmųjų metų. Tad konstatuotina, jog Sutarties 2.1 punkte, vertinant šios sutartinės sąlygos visumą, aiškiai, konkrečiai ir vienareikšmiškai nebuvo numatytas pirkėjai palūkanų mokėjimas už ginčo laikotarpį (t. y. 2004‑09-10 iki 2004-12-31). Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pagal sutartyje patvirtintą likusių sumų už išsimokėtinai pirktą žemės sklypą mokėjimo grafiką 2 proc. metinių palūkanų suma už žemės sklypo įsiskolinimo likutį, kurią ieškovė privalėjo sumokėti nuo sutarties sudarymo dienos iki 2004-12-31, į įmokas už 2005 metus nėra įskaičiuota.

Svarbu pažymėti, kad 2004-09-09 šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta, jos sąlygos nepakeistos, ji yra galiojanti. Byloje ginčo dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūros pažeidimo nekilo, savarankiškų reikalavimų dėl sutarties modifikavimo nepareikšta.

Svarbiu kriterijumi aiškinant sutartines nuostatas laikytinas ir ginčo sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovės UAB „Ribena“ atliktus banko mokėjimo pavedimus pagal Sutartį, patvirtina, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 2.1 punkte pateiktu mokėjimo grafiku, atsakovei mokėjo pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto dydžio įmokas. Be to, ieškovės UAB „Ribena“ atliktų mokėjimo pavedimų paskirtyje buvo detalizuojama lėšų paskirtis. Atsakovės atstovė byloje paaiškino, kad tuometinė buhalterė taip pat įmokas skaičiavo pagal grafiką, kuris buvo patvirtintas pagal Sutartį. Tad iš šalių elgesio matyti, jog pardavėja ieškovės, kaip pirkėjos, atliekamą pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą priimdavo ir iki 2010 m. ieškovei pretenzijų dėl Sutarties vykdymo už 2004 metų laikotarpį nereiškė.

Nustatyta, kad 2010-03-15 raštu Nr. R1-146-(1.7) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius informavo ieškovę UAB „Ribena“ apie įsiskolinimą pagal 2004-09-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Iš duomenų byloje matyti, kad nuo 2010 m. ieškovės atliktos įmokos buvo perskirstytos ir įskaitytos kitaip, nei numatyta Sutartyje ir būdavo atliekama iki tol. Atsakovės atstovė byloje paaiškino, kad perskaičiavimas atgaline data padarytas 2010 m., ieškovei nepadengus delspinigių tą dieną, kai jie buvo apskaičiuoti. Tačiau svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju buvo perskirstytos ieškovės sumokėtos įmokos, kurios jau buvo priimtos kaip tinkamas sutarties vykdymas. Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ribena“ su tokiu perskaičiavimu nesutiko (b. l. 49-50, 65-69).

Atkreiptinas dėmesys, kad atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarčių aiškinimo taisyklės numato, jog tokios abejonės dėl sutarties sąlygų šalinamos aiškinant tas sąlygas pasiūliusios šalies (nagrinėjamu atveju atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies (nagrinėjamu atveju ieškovės) naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Šiuo atveju iš bylos duomenų ir atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, kad sutarties projekto rengimo pareiga tuo metu teko ne ieškovei, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Atsakovės atstovė byloje pripažino, jog Sutarties nuostatos išdėstytos netinkamai, sutarties rengėjams neįtraukus pirkėjo pareigos mokėti palūkanas už laikotarpį nuo 2004-09-10 iki 2004‑12‑31. Pažymėtina, kad Sutartyje numatytu mokėjimo grafiku iki tol rėmėsi ir pardavėja, priimdama pirkėjos įmokas, o minėtu aspektu pretenzijas pareiškė tik 2010 m. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pardavėjos kaltės dėl palūkanų už pirmuosius Sutarties metus nenumatymo, turėjusio įtakos sutarties vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo, pagrįstai atsižvelgė į CK 6.206 str. reglamentavimą, kuriame įtvirtinta, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

Apeliantė teigia, kad ieškovė buvo informuojama apie gautų jos įmokų paskirstymą, todėl, apeliantės nuomone, nėra pagrindo vertinti, jog įmokos buvo paskirstytos pažeidžiant įmokų paskirstymo tvarką. Nustatyta, kad atsakovė nuo 2010 m. siuntė ieškovei pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą (b. l. 36-39, 42-47, 52–54, 70–71). Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.54 str. 1 d. įtvirtinta sutarčių laisvės principo apraiška, numatanti kreditoriaus ir skolininko teisę susitarti dėl vykdant prievolę kreditoriaus gautų įmokų paskirstymo; tuo tarpu jeigu šalys nesusitaria kitaip dėl įmokų paskirstymo, vadovaujantis įstatymu, taikoma CK 6.54 str. 1–4 d. nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Taip pat aktualu tai, kad CK 6.54 str. 5 d. nuostatos numato, jog, taikant įstatymo numatytą įmokų paskirstymą, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, nei minėtos įstatymo nuostatos 1-4 dalyse. Kita vertus, kreditorius taip pat gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (CK 6.54 str. 6 d.). Šiuo atveju šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta pirkėjo (ieškovės) mokėtinų įmokų paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė UAB „Ribena“, vykdydama ginčo sutartį, atlikdavo tokius mokėjimus, kokie numatyti šalių sudarytoje Sutartyje pateiktame detaliame grafike, taip pat nurodydavo lėšų paskirtį taip, kaip numatyta Sutarties 2.1 punkte esančiame grafike, t. y. dalį už žemę ir dalį už palūkanas. Toks ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo priimamas kaip tinkamas ilgą laiką. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vienašališkas ieškovės pagal sutartį atliktų ir priimtų įmokų perskirstymas už praėjusius metus atgaline tvarka, kurį atlikus užfiksuotas ieškovės įsiskolinimas, prieštarauja tiek bendriesiems prievolių vykdymo, tiek ir sutarčių vykdymo principams bei sutarties šalių bendradarbiavimo pareigai (CK 1.5 str., 6.38 str. 6.200 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomame atsakovei adresuotame ieškovės UAB „Ribena“ 2015-06-30 prašyme išreikšta ieškovės derybinė pozicija nesudaro lemiamos reikšmės ir pagrindo priešingai išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamo vykdymo. Kaip matyti iš minėto rašto turinio, ieškovė UAB „Ribena“ iš esmės nesutiko su jos pagal Sutartį atliktų įmokų vėlesniu perskirstymu, tokios pozicijos ieškovė laikėsi ir pareikšdama ieškinį teisme.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią ir pažymi, kad nėra pareiškusi teismui ieškinio dėl palūkanų priteisimo iš ieškovės ir ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia nevertintina. Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinije) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., 143 str. 3 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos dalykas pagal pareikštą ieškinį buvo klausimas, ar ieškovės UAB „Ribena“ Sutarties vykdymas kreipimosi į teismą momentu laikytinas tinkamu Sutarties vykdymu. Nors skundžiamame sprendime pažymėtas CK 1.125 str. 9 p. reglamentavimas dėl sutrumpinto penkerių metų terminio palūkanoms skaičiavimo, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad ši nuostata pritaikyta sprendžiant konkretų ginčą tarp šalių, kadangi ieškinio senaties termino taikymas ir jo pradžios momentas nebuvo šios bylos dalykas (CK 1.126 str. 2 d.). Skundžiamame sprendime teisingai akcentuota, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, savarankiškų materialinių reikalavimų ieškovei UAB „Ribena“ nebuvo pareiškusi. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad, aiškindamas ginčo sutarties nuostatas ir išanalizavęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas ir konstatavo, kad ieškovė negali būti laikoma netinkamai vykdžiusia Sutartį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl minėto apeliacinio skundo argumento dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento plačiau nepasisako.

Ištyrusi rašytinius įrodymus byloje, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir 2004-09-09 šalių sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo tinkamumo, sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant anksčiau nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms ieškovė UAB „Ribena“ negali būti laikoma ginčo sutartį įvykdžiusi netinkamai.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundžiamame sprendime. Apeliantė nepateikė motyvų, kokia bylinėjimosi išlaidų dalis priteista nepagrįstai. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad išnagrinėjus bylą teisme ginčas išspręstas ir teismo sprendimas priimtas iš esmės ieškovės UAB „Ribena“ naudai. Bendrojo bylinėjimosi išlaidų taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog bylinėjimosi išlaidos skundžiamu sprendimu paskirstytos neteisingai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamą sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis palikintas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė UAB „Ribena“ pateikė prašymą priteisti turėtas 400 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, dėl to, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB „Ribena“, juridinio asmens kodas 163244691, 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė              Albina Pupeikienė             

Kolegijos teisėjai              Almantas Padvelskis

              Alona Romanovienė