Civilinė byla Nr. e2-1674-886/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16499-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

atsakovės atstovei advokato padėjėjai Evelinai Veličkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir R. K..

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 4611,21 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos ir neapmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad UAB „Hegelmann transporte“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą įsipareigojo pervežti krovinį – 4 t. granito plokščių iš Italijos į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius (duomenys neskelbtini), pasikrovimo data 2016-12-21, iškrovimo data – 2016-12-29. Ieškovė šio užsakymo įvykdymui pasitelkė subvežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vilkiku Volvo HF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinį atvežė į Lietuvą ir 2016-12-24 vilkiką su kroviniu paliko uždaroje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“, Islandijos pl. 203, Kaune (toliau – Aikštelė). Aikštelėje 2016-12-24 kilo gaisras, kurio metu sudegė keturi vilkikai, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių junginys su kroviniu. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2016-12-24 – 2017-02-24 atliko ekspertizę gaisro priežastims nustatyti ir ekspertizės aktu Nr. GE-17.232 nustatė dvi labiausiai tikėtinas gaisro priežastis: 1) autovežio „R. M.“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimas; 2) autovežio „R. M.“ puspriekabėje pakrauto „F. D.“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimas. Kitos priežastys - savaiminis degių medžiagų užsiliepsnojimas ir atviro pašalinio ugnies šaltinio poveikis - buvo atmestos. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. 13-672 (8.41) nurodyta, kad dėl 2016-12-24 Aikštelėje kilusio gaisro išdegė vilkiko Volvo HF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salonas, termiškai paveiktas kėbulas; sudegė puspriekabė Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su kroviniu, termiškai paveiktos metalinės puspriekabės konstrukcijos. Pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl automobilio (duomenys neskelbtini)arba autovežio R. M., valst Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Dėl įvykusio gaisro buvo sunaikintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys, todėl ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 4611,21 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro 4063,42 Eur granito plokščių įsigijimo kaina ir 547,79 Eur granito pjaustymo paslaugos. Ieškovė atlygino žalą užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Autovežį „R. M.“ su kroviniu „F. D.“ valdė atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė neužtikrino tinkamos savo valdomų transporto priemonių, kaip didesnio pavojaus šaltinio, techninės būklės, t. y. neužtikrino, kad autovežio „R. M.“ ir transportuojamoje transporto priemonėje „F. D.“ dėl elektros instaliacijos darbo režimo nekiltų gaisras. Kadangi žala sukelta didesnio pavojingumo šaltinio, atsakovės atsakomybė kyla be kaltės, todėl dėl atsakovės nerūpestingo neveikimo kilo gaisras ir sunaikintas krovinys, jai kyla pareiga atlyginti nuostolius (1 t. 1-7 b. l.).

Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, tačiau šiuo atveju transporto priemonės nebuvo eksploatuojamos, todėl atsakomybė dėl žalos atsiradimo negali kilti. Žala šiuo atveju padaryta kitu didesnio pavojaus šaltiniu – ugnimi. Pažymėjo, jog ekspertizės išvada Nr. GP/GT-2017/04/20 surašyta atlikus ekspertinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad tiek autovežis R. M., tiek ir ant jo platformos buvęs mikroautobusas F. D. iki gaisro kilimo momento buvo neeksploatuojami. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių techninių priežasčių galėjusių sukelti gaisrą. Ekspertai padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio atviros ugnies šalutinio poveikio. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės išvada nėra išsami ir patikima dėl pasirinkto ekspertizės būdo „atmetant versijas“, o ne pasirenkant „labiausiai tikėtiną versiją“, be to, ji padaryta neatlikus papildomo tyrimo. Ekspertai atmetė gaisro tikimybę dėl atviro ugnies pašalinio poveikio, nors aiškiai nurodė, kad aplinka vaizdo medžiagoje nėra matoma užstojant kitam vilkikui. Nėra aiški ekspertų pozicija dėl gaisro židinio vietos. Dėl nurodytų priežasčių neįrodyta atsakovės kaltė dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovės transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, galiojo techninė apžiūra, atsakovė elgėsi kaip protingas ir apdairus asmuo, autovežis parkuojamas saugomoje aikštelėje, jo visos sistemos buvo atjungtos, atsakovė atliko visus privalomus veiksmus, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Anot atsakovės, nagrinėjamoje situacijoje yra taikoma CMR Konvencija, kuri riboja vežėjo atsakomybės dydį (nėra duomenų apie krovinio svorį, todėl negalima paskaičiuoti žalos dydžio; remiantis Konvencija ir formuojama teismų praktika ieškovė turėjo galimybę gintis dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, tačiau savo rizika juos atlygino: vežėjas privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą, todėl kyla klausimas, kodėl ieškovė savo rizika atlygino žalą. Atsakovės nuomone, žalos dydis nėra įrodytas (1 t. 104-109 b. l.).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sudegusio krovinio – granito plokščių – savininkė) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (1 t. 94-95 e. b. l.), apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą pranešta, atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Trečiasis asmuo R. K. (transporto priemonės „F. D.“ savininkas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (1 t. 94-95 e. b. l.), apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą pranešta, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Ieškovės atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas teismo posėdžiuose palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškinys grindžiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojo didesne atsakomybe. Transporto priemonės pačios savaime yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl yra itin didelė gaisro pavojaus atsiradimo rizika, nes transporto priemonėse yra visas kompleksas aplinkybių gaisrui kilti bei negalėjimas šios rizikos pašalinti atsargumo priemonėmis. Pažymėjo, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės išvadoje yra nustatytas gaisro židinys ir nustatytos dvi labiausiai tikėtinos gaisro priežastys:1) autovežio „R. M.“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimas; 2) autovežio „R. M.“ puspriekabėje pakrauto „F. D.“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimas. Analogiška išvada padaryta ir ikiteisminio tyrimo metu. Pastebėjo, jog atliktas papildomas tyrimas (ekspertizės išvada Nr. GP/GT-2017/04/20) nėra objektyvus, nes ekspertizę užsakė atsakovė, ne teismas, todėl tyrimas atliktas tendencingai, tyrimui pasirenkant atskirus objektus. Remiantis šio tyrimo išvadomis buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, to pasekmė - ekspertizių centre atlikta dar viena ekspertizė, kuri pakankamai objektyvi. Išvadoje konstatuota, kad turimos medžiagos nepakanka gaisro priežasčiai nustatyti. Nutarime, kuriuo nutrauktas atnaujintas ikiteisminis tyrimas, konstatuota šiai bylai svarbios aplinkybės, t. y. atmesta padegimo versija, nes teritorija aptverta, todėl pašaliniai asmenys į teritoriją negalėjo patekti, be to, įvykio metu pašalinių asmenų filmuotoje medžiagoje nesimato, t. y. paneigti atsakovės argumentai dėl trečiųjų asmenų poveikio, tačiau liko nepaneigtos dvi ieškinyje nurodytos versijos dėl galimo transporto priemonių techninio gedimo.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja Evelina Veličkienė teismo posėdžiuose su ieškovės argumentais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžiuose nurodė, jog atsakovė neginčija žalos dydžio, tačiau nesutinka, kad atsakovei kyla atsakomybė už padarytą žalą. Pastebėjo, jog teismų praktikoje padidintu pavojaus šaltiniu transporto priemonė yra tuomet, kai padariniai atsiranda dėl eismo įvykio. Šiuo atveju transporto priemonės nejudėjo. Transporto priemonė pati savaime nėra laikoma savaime paprastai užsidegančiu ar linkusiu užsidegti daiktu. Todėl atsakovei atsakomybė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kilti negali. Ieškovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje situacijoje nėra atsakovės, kaip vežėjo, kaltės ar neteisėtų veiksmų – transporto priemonės techniškai tvarkingos, atlikta techninė apžiūra, jos buvo neeksploatuojamos. Pažymėjo, jog filmuotoje medžiagoje nėra aiškiai matomas sąstato vaizdas, tai nurodyta ir ekspertizė išvadose, todėl negali būti atmesta ir padegimo versija. Vien tik ikiteisminio tyrimo nutarimu vadovautis negalima, nes teismas turi vertinti įrodymų visumą.

Ieškinys tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė užsakymą dėl krovinio vežimo (1 t. 8 e. b. l.), pagal kurį ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį – 4 t. granito plokščių iš Italijos į Lietuvą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius (duomenys neskelbtini), pasikrovimo data 2016-12-21, iškrovimo data – 2016-12-29. Šio krovinio pervežimui ieškovė pasitelkė subvežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016-12-19 pasirašė užsakymą (1 t. 41-42 e. b. l.), pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku VOLVO HF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinį atvežė į Lietuvą ir 2016-12-24 vilkiką su kroviniu paliko uždaroje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“, Islandijos pl. 203, Kaune (toliau – Aikštelė). Aikštelėje 2016-12-24 kilo gaisras, jo metu sudegė keturi vilkikai, tarp jų ir UAB „“(duomenys neskelbtini) transporto priemonių junginys su kroviniu. Sunaikinto krovinio savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-16 pateikė reikalavimą ieškovei atlyginti 4 611, 21 Eur žalą (1 t. 9 e. b. l.), kurią sudaro 4063,42 Eur granito plokščių įsigijimo kaina iš (duomenys neskelbtini) ir 547,79 Eur granito pjaustymo paslaugos  (duomenys neskelbtini) (1 t. 13, 14 e. b. l.; 2 t. 162-164, 159-162 e. b l. ). Ieškovė atlygino krovinio savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, 2017-03-02 mokėjimo nurodymu sumokėdama 4611,21 Eur sumą (1 t. 24 e. b. l.).

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos 2017-05-26 pažymoje apie gaisrą (1 t. 15 e. b. l.) nurodyta, kad 2016-12-24 buvo gesinamas gaisras Islandijos pl. 203, Kaune VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ teritorijoje, kurioje sudegė saugomi vilkikai. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl automobilio(duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos avarinio darbo režimo.

Transporto priemonės R. M. valdytoja yra MB „(duomenys neskelbtini)“, o savininkas – šis įmonės direktorius A. G. (2 t. 56-57 e. b. l.). Transporto priemonės F. D. savininkas yra trečiasis asmuo R. K., teisėta valdytoja įvykio metu buvo MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdydama R. K. pavedimą jo nupirktą transporto priemonę parvežti iš Belgijos (2 t. 46-55 e. b. l.). Taigi, 2016-12-24 įvykusio gaisro metu atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisėta abiejų transporto priemonių valdytoja.

Šioje byloje kilo ginčas tarp šalių dėl ieškovo argumentų, susijusių civilinės atsakomybės už padarytą žalą taikymo atsakovui be kaltės, CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, dėl gaisro kilimo priežasčių ir dėl šalių pateiktų gaisro tyrimo priežasčių ekspertizių aktų patikimumo.

Ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už padarytą žalą CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Atsakovė nesutinka, kad jai būtų taikoma atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, atsikirtimus grindžia argumentais, kad atsakovės valdomos transporto priemonės nėra didesnio pavojaus šaltinis, nes nebuvo eksploatuojamos. Teismas pritaria atsakovės argumentams ir pažymi, kad Aikštelėje, kurioje kilo gaisras, visi keturi vilkikai buvo palikti vienodomis sąlygomis: jie nebuvo eksploatuojami, nedalyvavo eisme, jų varikliai buvo išjungti. Taigi, visi vilkikai vieni kitų atžvilgiu, vertinant pavojingumo laipsnį, buvo lygiaverčiai, ir nėra teisinio pagrindo vieną iš keturių stovinčių vilkikų vieno kitų atžvilgiu laikyti didesnio pavojaus šaltiniu.

Atmetus ieškovo argumentus dėl civilinės atsakomybės už padarytą žalą taikymo atsakovei be kaltės, CK 6.570 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieškovė turi įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ir kaltę.

Žala. Ieškovė, atlyginusi krovinio savininkei žalą, lygią gaisro metu sudegusio krovinio vertei, pareiškė ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nesutiko su žalos dydžiu, tačiau nagrinėjant bylą teisme ieškovės atstovui pateikus papildomų įrodymų dėl žalos dydžio vertimą į lietuvių kalbą, atsakovės atstovė 2018-10-18 teismo posėdyje pripažino žalos dydį ir patvirtino, kad ginčo dėl to nėra, nes reikalaujama suma neviršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribojimų, kad kompensacija už prarastą vieną kilogramą bruto svorio negali būti didesnė kaip 8,33 SDR (2018-10-18 garso įrašo laikas 26 min. 15-33 sek.). Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl žalos dydžio. Dėl kilusio gaisro sudegė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs krovinys – granito plokštės. Ieškovė atlygino prarasto krovinio vertę jo savininkei, 2017-03-02 mokėjimo nurodymu sumokėdama 4611,21 Eur, taigi ieškovės nuostolius sudaro 4611,21 Eur suma (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtus veiksmus ieškovas įrodinėja argumentais, kad atsakovė neužtikrino pakankamai geros autovežio R. M. techninės būklės, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo transporto priemonėje nekiltų gaisras; kad atsakovė nesiėmė protingų priemonių, kad transportuojamoje transporto priemonėje „F. D.“ dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo nekiltų gaisras (pvz. neatjungė akumuliatoriaus). Šiuos ieškovės argumentus patvirtina rašytiniai įrodymai. Pirma, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos 2017-05-26 pažyma apie gaisrą, kurioje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – automobilio (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimas (1 t. 15 e. b. l.). Antra, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės, kuri atlikta 2016-12-24 – 2017-02-24 trijų draudikų „If&P Insuranse“, ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu, aktu (1 t. 43-79 e. b. l.). Ši ekspertizė atlikta versijų atmetimo metodu. Atliekant tyrimą iškeltos labiausiai tikėtinos versijos: 1) autovežio R. M. elektros instaliacijos avarinis darbo režimas; 2) autovežio R. M. krovinio F. D. elektros instaliacijos avarinis darbo režimas; 3) savaiminis degių medžiagų užsidegimas; 4) atviro pašalinio ugnies šaltinio poveikis. Pirmosios dvi versijos neatmestos. Remiantis autovežio vairuotojo parodymais nustatyta, kad gaisro kilimo metu autovežio elektros instaliacija buvo prijungta prie akumuliatoriaus. Autovežio krovinio automobilio F. D. variklio skyriuje degiosios medžiagos išdegusios, matomos atskiros elektros instaliacijos laidų liekanos, paviršius padengtas oksidais, gyslų galai nulūžinėję, laidininko apsilydymų nenustatyta, priekinėje vairuotojo kabinos dalyje grindų dalyje matomos išdegusio akumuliatoriaus liekanos ir atskiros elektros instaliacijų dalys, jėgos kabelių liekanos padengtos oksidais, vietomis matomi laidininko apsilydymai, būdingi avarinio darbo režimo poveikiui. A. F. D saugiklių suveikimo gaisro metu nėra galimybės nustatyti. Remiantis autovežio vairuotojo parodymais, krovininis automobilis F. D. buvo su variklio defektu, ar elektros instaliacija buvo prijungta prie akumuliatoriaus atsakyti negali, vykdant pakrovimą, iki autovežio F. D. buvo atstumtas. Pagal patikslintą MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. G. informaciją, atstumiant iki autovežio F. D. raktas buvo pasuktas tokioje padėtyje, kad vairas buvo neužrakintas ir lemputės nešvietė prietaisų skydelyje, vairuotojui paliekant aikštelę, F. D. buvo užrakintas, rakteliai gaisro metu buvo palikti autovežio kabinoje. Apžiūros metu raktelių liekanų nenustatyta. Versija dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio atmesta, nes gaisro židinio vietoje nenustatyta daiktų ar jų liekanų galėjusių būti gaisro priežastimi. Aikštelė saugoma, teritoriją prižiūri apsaugos darbuotojas, teritorija stebima vaizdo kameromis. Vaizdo įrašo metu nagrinėjamo sąstato aplinka iki kylant gaisrui nėra aiškiai matoma, nagrinėjamo vilkiko vaizdą užstoja kitas vilkikas, vaizdo įrašo metu stovėjimo aikštelėj nenustatyta vaikštančių žmonių iki gelbėjimo pajėgų atvykimo. UAB „Gaisrinių tyrimų“ ekspertizės akto išvadoje nurodyta: „Apibendrinus apžiūros metu nustatytus gaisro padarytus pažeidimus, degimo požymius, nurodytą informaciją ir įvertinus pateiktą vaizdo medžiagą, gaisras kilo autovežio puspriekabės (platformos) su krovinio „F. D.“ priekinėje dalyje ir išplito į gretimus sąstatus. Apibendrinant versijų atmetimo metodu atliktą tyrimą, galima teigti, kad negali būti atmesta versija dėl autovežio „R. M. 180“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ir šio autovežio puspriekabės „F. D.“ elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, tikimybės atžvilgiu jos yra laikomos apytikriai lygiavertėmis. Tikslinant gaisro priežastį, autovežio „R. M. 180” ir krovinio „F. D.“ elektros instaliacijos liekanas su avarinio darbo režimo požymiais rekomenduotina papildomai tirti metalografiniu arba rentgenoskopiniu metodu.“ (1 t. 55-56 e. b. l.) (CK 6.246 straipsnis).

Priežastinis ryšys. Gaisro židinys buvo atsakovės valdomo valdomų transporto priemonių, autovežio „R. M.“ ir ant jo pakrauto krovininio automobilio „F. D.“, priekinėse dalyse ir išplito, dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį atsakinga ieškovė. Taigi, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kilusio gaisro ir žalos yra akivaizdus (CK 6.247 straipsnis).

Atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu: atsakovė nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo nekiltų gaisras, nors protingas ir rūpestingas asmuo turėjo imtis tokių veiksmų; atsakovė vykdydama transporto priemonių gabenimo veiklą, žinojo arba turėjo žinoti su tuo susijusias rizikas, tame tarpe, tikimybę, kad automobilyje dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, gali kilti gaisras. Ne teisme atliktos ekspertizės išvadose nepaneigta gaisro priežastis – transportuojamo „F. D.“ akumuliatoriaus atjungimas. Protingas ir rūpestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumą, privalėjo atjungti transportuojamo „F. D.“ akumuliatorių. To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu (CK 6.248 straipsnis).

Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ savo atsikirtimus į ieškinį grindė savo pateiktos ekspertizės aktu Nr. GP/GT-2017/04/20, kurią 2017-02-08 – 2017-04-20 atliko UAB „Gaisriniai projektai“ pagal atsakovės 2017-02-07 užsakymą (1 t. 116-155 e. b. l.), ir kurios išvados yra priešingos ieškovės pateiktos ekspertizės išvadoms. UAB „Gaisriniai projektai“ atliko rengenoskopinę ir metalografinę ekspertizes, remiantis jomis minėtuose elektros instaliacijos fragmentuose jokių avarinio darbo režimo požymių nenustatyta. UAB „Gaisrinių projektų“ ekspertizės aktu Nr. GP/GT-2017/04/20 atmestos versijos dėl autovežio ir mikroautobuso elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo versija buvo įvardinta kaip dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, nes visos kitos versijos irgi buvo atmestos (1 t. 116-155 e. b. l.). Atsakovės teigimu, ši gaisro ekspertizė yra vienintelė išsamiausia, kuria reikėtų remtis, ir ji atsakovės iniciatyva atlikta dėl to, kad Kauno PAGV akivaizdžiai nesiekė nustatyti tikrosios gaisro kilimo priežasties ir netgi tikslios gaisro kilimo vietos, ir iš 2016-12-29 apžiūros protokolo matyti, kad gaisro priežastis (avarinis darbo rėžimas) buvo nustatytas tik vizualiai.

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pagrindu dėl gaisrų ekspertizės paskyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės aktu Nr.11-2460 (17); 11-2461 (17) atliko tyrimą, kurioje nurodė, jog nėra atmetama padegimo versija, tačiau transporto priemonių F. D. ir autovežio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos avarinio darbo režimo požymių nustatyti negali, kadangi nėra pateikti tyrimui reikalingi objektai (2 t. 31-41 e. b. l.).

Nagrinėjant bylą teisme, teismo prašymu iš Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius (toliau – Kauno apskrities PGV VPPS) teismui 2018-10-31 (DOK-125920) pateikė 2016-12-24 vykusio gaisro tyrimo medžiagą CD laikmenoje, kurioje yra dokumentų paketai: 1) fotonuotraukos „2016-12-29 Kaunas, 4 vilkikai“, 2) Aikštelės filmavimo kameromis filmuota medžiaga „kameros vilkikai Islandijos pl. 203“, 3) gaisro tyrimo rašytiniai dokumentai „pdf“ formatu „Islandijos pl.“. Gauta medžiaga CD laikmenoje buvo apžiūrėta 2018-11-13 teismo posėdyje.

Iš gautos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities PGV VPPS atliko gaisro priežasčių tyrimą, apie tai nurodyta 2016-12-24 akte dėl kilusio gaisro, kurį surašė šio skyriaus vyriausiasis specialistas D. A., dalyvaujant Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjui E. Ž.. Liudytoju apklaustas 2018-11-13 teismo posėdyje D. A. patvirtino, kad gaisro tyrimą pradėjo po gaisro užgesinimo 2016-12-24 vakare tamsiu paros metu nuo 20.40 val. iki 2016-12-25 00.25 val., ir gaisro tyrimą tęsė šviesiu paros metu 2016-12-29, t. y. pirmą darbo dieną po Kalėdų, kartu su gaisro tyrimų specialistais M. D. ir M. J. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro. Liudytojas patvirtino, kad 2016-12-24 Akto dėl kilusio gaisro 7 punkte nurodytos gaisro kilimo priežastys – automobilio (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) instaliacijos avarinio darbo režimas – įrašytos 2016-12-29, dalyvaujant Gaisrinių tyrimų centro specialistams M. D. ir M. J.. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo Kauno apskrities PGV VPPS vyriausiojo specialisto D. A. 2016-12-30 tarnybinis pranešimas Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo. Remiantis šiais įrodymais ir liudytojo D. A. paaiškinimais atmetami atsakovo atstovės argumentai 2018-11-13 teismo posėdyje, kad pirminio gaisro tyrimo medžiaga ir išvadomis remtis negalima, nes jis atliktas netinkamai, iš dviejų įvykio vietos apžiūros protokolų – 2016-12-24 ir 2016-12-29, išlikęs tik vienas – 2016-12-29, kad pirminis 2016-12-24 įvykio vietos apžiūros protokolas nuslėptas. Teismas pažymi, kad liudytojas D. A. 2018-11-13 išsamiai paaiškino aplinkybes, kada pradėtas ir baigtas tyrimas dėl likusio gaisro: kad 2016-12-24 Aktas dėl kilusio gaisro pradėtas pildyti 2016-12-24 ir baigtas 2016-12-29, pasitelkus specialistus ir esant šviesiam paros metui, o įvykio apžiūros protokolas yra vienintelis ir surašytas 2016-12-29. Šie liudytojo paaiškinimai patvirtina teismui iš Kauno apskrities PGV VPPS pateiktos gaisro tyrimo medžiagos duomenys.

Kauno apskrities PGV VPPS 2016-12-29 apžiūros protokole (CD laikmena, rašytinių dokumentų rinkinio 5 lapas) nurodyta, kad apibendrinus apžiūros metu nustatytus terminio poveikio požymius ir įvertinus gaisro vaizdo medžiagą, daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra autovežio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antstato priekinėje, pietvakarinėje dalyje, kur stovi automobilis F. D. ant gaisro tyrimą. Apžiūros metu paimti objektai: 1) automobilio (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus jungties fragmentas, pakuotės Nr. 0506949, 2) automobilio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos laidų fragmentai, pakuotės Nr. 0506947, 3) automobilio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos laidų fragmentai, pakuotės Nr. 0506948. Šiame apžiūros protokole nurodyta, kad paimti objektai supakuoti ir užantspauduoti, tačiau liudytojas D. A. 2018-11-13 teismo posėdyje paaiškino, kad ant pakuočių buvo užrašyti tik numeriai, tačiau jos nebuvo antspauduojamos, objektus buvo galima išimti ir įdėti nepažeidžiant pakuotės. Liudytojas paaiškino, kad aiškinantis įvykio aplinkybes buvo apklausti žmonės, paimti aikštelės darbuotojų ir sudegusių transporto priemonių savininkų ar atstovų paaiškinimai, peržiūrėta Aikštelės teritorijos filmuota medžiaga, ir įvertinus šių aplinkybių visumą, nenustatyta aplinkybių dėl pašalinių asmenų patekimo teritoriją, todėl tyčinio padegimo versija atmesta. Sudegusių transporto priemonių savininkams išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismas vertindamas ne teisme atliktų ekspertizių aktų patikimumą, remiasi šiais kriterijais.

Pirma. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizė 2016-12-24 – 2017-02-24 atlikta pagal trijų draudikų „If&P Insuranse“, ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu, jiems tiriant žalos bylas dėl gaisro metu padarytų nuostolių nukentėjusių asmenų turtui. Kita, UAB „Gaisriniai projektai“ 2017-02-08 – 2017-04-20 ekspertizė atlikta pagal atsakovės MB „Aurenukas“ užsakymą, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą pirmąją ekspertizę laikyti labiau patikima ir nešališka.

Antra, atsakovė teigia, kad ieškovės pateikta ekspertizės išvada remtis negalima, nes atsakovės išvados yra priešingos ir padarytos, atlikus išsamesnį tyrimą. Teismas pažymi, kad atsakovė, siekdama paneigti tyrimo išvadą, kad gaisrą sukėlė atsakovės valdomų transporto priemonių elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, ir siekdama pagrįsti jai palankią išvadą, jog gaisrą sukėlė pašalinis atviros ugnies šalutinis poveikis, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad gaisrą sukėlė kiti pašaliniai asmenys.

Trečia, teisme liudytoju apklaustas D. A. paaiškino, kad 2016-12-29 atliekant įvykio vietos apžiūrą buvo paimti tyrimo objektai (automobilio „F. D.“ akumuliatoriaus jungties fragmentas, elektros instaliacijos laidų fragmentai ir automobilio „R. M.“ elektros instaliacijos laidų fragmentai) buvo sudėti į pakuotes Nr. 0506949, Nr. 0506947 ir Nr. 0506948, tačiau jos nebuvo užantspauduotos. Iš jo paaiškinimų matyti, kad nebuvo pašalinta galimybė tyrimo objektus išimti iš pakuočių, jų nepažeidžiant, ir pakeisti kitais. Iš CD esančioje gaisro tyrimo medžiagoje, rašytinių dokumentų rinkinyje, 18 lape esančio A. G. 2017-02-08 įsipareigojimo Kauno apskrities PGV matyti, kad jam buvo perduotos visos trys pakuotės su minėtais tyrimo objektais, ir jis raštu patvirtino įsipareigojimą jas saugoti. A. G., MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo 2017-02-07 užsakymu gaisro priežasčių ekspertizę atliko UAB „Gaisriniai projektai“, kuriai 2017-02-08 A. G. pateikė tris vokus su elektros instaliacijos fragmentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad po atliktos UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizės A. G. nevykdė įsipareigojimo tyrimo objektus išsaugoti, ir jie nebuvo pateikti vėlesniam tyrimui - baudžiamojo proceso tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo paskirtai teismo ekspertizei.

Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos teismo ekspertizių centro 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460 (17); 11-2461 (17) nurodyti duomenys (2 t. 31-41 e. b. l.), kad gaisrų ekspertizė paskirta Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. L. 2017-11-07 nutartimi, nutartyje užduoti klausimai Nr. 4, 5 ir 6, siekiant nustatyti ar 2016-12-29 apžiūros protokolu, adresu Islandijos pl 203, paimtuose „F. D.“ akumuliatoriaus jungties fragmente ir elektros instaliacijos laidų fragmentuose bei „R. M.“ elektros instaliacijos laidų fragmentuose, kurie sudėti į pakuotes Nr. 0506949, Nr. 0506947 ir Nr. 0506948, yra avarinio darbo režimo (trumpojo jungimo) požymių, ir ar tai pirminis trumpasis jungimas, ar antrinis. Ekspertai į šiuos klausimus negalėjo atsakyti, nes tokie duomenys gali būti nustatomi atliekant metalografijos ekspertizę, kuri gali būti atlikta tik tiriant pateiktus materialius objektus. LTEC 2018-02-07 raštu Nr. S-123 paprašius 4, 5, ir 6-ojo klausimų išsprendimui būtinų tyrimo objektų (paketuose Nr. 0506949, Nr. 0506947 ir Nr. 0506948), buvo gautas Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK veiklos skyriaus viršininkės J. B. 2018-02-21 raštas Nr. 20-S-14404 (1.16E) su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atsakymu, kad tokie tyrimo objektai yra prarasti ir tyrimui nebus pateikti. Iš bylos medžiagos analizės seka, kad minėti objektai buvo paimti 2016-12-29 apžiūros protokolu, dalyvaujant gaisrų specialistams, po poėmio palikti saugoti Kauno AVPG, bet nuo 2017-02-08 jais disponavo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G., kuris juos perdavė UAB „Gaisriniai projektui“ direktoriui M. L., dalyvaujančiam atliekant MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytą gaisro ekspertizę. Pagal UAB „Gaisriniai projektai“ prašymą minėtų objektų ekspertinį tyrimą atliko poėmyje dalyvavę GTC pareigūnai, o po jų – objektų 2.3 ir 2.4 tyrimą pagal atitinkamą UAB „Gaisriniai projektai“ prašymą papildomai atliko dar ir LTEC metalografijos ekspertas. Duomenų apie objektų perdavinėjamus po UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizės atlikimo bylos medžiagoje nėra, yra tik minėto A. G. raštas (2 t., 70 lapas), kuriame teigiama, kad objektai buvo laikomi jo namuose, ir prarasti, galimai žmonai juos išmetus kaip šiukšles (jokie žmonos anketiniai duomenys nenurodyti, byloje nėra jos apklausos protokolo). Analogiško turinio MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. raštas buvo gautas atsakant į LTEC 2018-02-21 prašymą Nr. S-123 pateikti aukščiau minėtus tyrimo objektus. Minėta ekspertizė paskirta, neturint duomenų apie minėtų objektų (laidų) laikytojus ir praradimą. Tyrimui reikalingų duomenų nepateikimas sąlygoja visišką nebuvimą galimybės išspręsti minėtos nutarties ketvirtą, penktą ir šeštą klausimus. Nesant galimybės atlikti iš įvykio vietos paimtų laidų fragmentų ekspertinį tyrimą iš naujo, ekspertai negali atlikti bet kokio ankstesnių šių laidų fragmentų išvadų pagrįstumo įvertinimo (pats klausimų Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 pateikimas formuoja nuomonę, kad ankstesniais tyrimais nepasitikima) (2 t. 36 e. b. l.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo sąlygų: atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Atsakovė teigė, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų: transporto priemonės buvo tvarkingos, iki įvykio neseniai atlikta techninė apžiūra, kad transporto priemonės nėra savaime užsidegančios, kad atsakovės kaltės nėra dėl kilusios žalos, iš šiuos teiginius grindė atsakovei palankiomis UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizės akto išvadomis, kuriomis paneigta atsakovės valdytų transporto priemonių elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, kad labiausiai tikėtina versija, jog gaisrą sukėlė pašalinis atviros ugnies šalutinis poveikis. Teismas pažymi, kad esant dviems prieštaringoms ekspertų išvados, ieškovas neturėjo jokių galimybių prašyti teisme paskirti teismo ekspertizę, siekiant pašalinti nurodytus dviejų skirtingų ne teisme atliktų ekspertizių išvadų prieštaravimus. Ieškovės teisės prašyti atlikti teisminę ekspertizę apribojimą sąlygojo atsakovės veiksmai, nes dėl atsakovo kaltės ekspertizės objektai – transporto priemonių akumuliatoriaus jungties fragmentas ir elektros instaliacijos laidų fragmentai – nebuvo išsaugoti. Tokiu būdu dėl atsakovės kaltės buvo užkirstas kelias ieškovei teismo paskirtos ekspertizės išvadomis įrodinėti savo atsikirtimus. Teismo vertinimu, atsakovės užsakymu ir jos kaštais atliktos ekspertizės akto išvados negali būti laikomos pakankamai patikimais įrodymais, paneigiančiais atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą.

Tam, kad priimtų sprendimą dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Išvadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnis). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pabrėžė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai visuma byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vidurdienio autotransportas“ v. UAB „Jusma ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-656/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Teismas, remdamasis šioje byloje nustatyta aplinkybe, kad dėl atsakovo veiksmų buvo prarasti teisminės ekspertizės tyrimui būtini objektai, ir nėra galimybės ją paskirti, bei remdamasis kitais aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog gaisrą sukėlė atsakovo valdomų transporto priemonių elektros instaliacijos darbo režimas. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl tenkinamas visa apimtimi, priteisiant ieškovei iš atsakovės 4611,21 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.245- 6.249 straipsniai, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ patyrė 1197 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 142 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-08-10 ir 2017-08-11 mokėjimo nurodymais už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1 t. 23, 26 e. b. l.), 55 Eur už dokumentų vertimo iš italų kalbos paslaugas, pagrįstos 2018-09-21 UAB „AirV“ sąskaita - faktūra ir 2018-09-21 mokėjimo nurodymu (2 t. 157-167, 168, 169 e. b. l.), ir 1000 Eur už advokato Pauliaus Vaicekausko suteiktas teisines paslaugas pagal 2018-03-15 atstovavimo sutartį (1 t. 27 e. b. l.). Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 200 Eur už ieškinio parengimą ir 800 už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Išlaidas už ieškinio parengimą (200 Eur) patvirtina 2017-08-09 sąskaita už teisines paslaugas ir 2017-08-10 mokėjimo nurodymas (1 t. 25, 83 e. b. l.). Advokatas P. Vaicekauskas dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose: 2017-10-24 (trukmė 14 min), 2018-08-22 (2 min), 2018-09-18 (1 val. 35 min), 2018-10-18, kuris po pertraukos buvo tęsiamas 2018-10-24 (48 min ir 18 min), 2018-11-13 (1 val. 52 min), bendra teismo posėdžių trukmė 4 val. 49 min. Išlaidas už dalyvavimą teismo posėdžiuose patvirtina keturios sąskaitos už teisines paslaugas po 200 Eur, išrašytos 2017-10-20, 2018-08-20, 2018-10-15 ir 2018-11-07, kurios apmokėtos keturiais mokėjimo nurodymais po 200 Eur, iš viso 800 Eur: 2017-10-27, 2018-08-27, 2018-10-15 ir 2018-11-07 (1 t. 165, 166 e. b. l.; 2 t. 44, 45, 184, 185 e. b. l.; 3 t. 14, 15 e. b. l.). Nurodytos sumos už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytų maksimalių dydžių. Teismas pažymi, kad šalims buvo sudaryta galimybė ginčą spręsti taikiai, dėl šios priežasties teismo posėdžiai buvo atidėti, skelbiamos teismo posėdžių pertraukos, tačiau šalims susitarti nepavyko, nes atsakovė atmetė visus ieškovės pasiūlymus ginčą spręsti taikiai. Ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1197 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos Evelinos Veličkienės suteiktas teisines paslaugas pagal 2017-05-15 atstovavimo sutartį (1 t. 102-103 e. b. l.). Šios išlaidos pagrįstos 2018-10-17 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-118852), trimis sąskaitomis už teisines paslaugas, 2017-09-22, 2017-10-24 ir 2018-10-09 (600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 500 už atstovavimą teismo posėdžiuose) ir jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais 2017-09-27, 2017-10-24 ir 2018-10-09 (2 t. 175-181 e. b. l.). Ieškinį patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtas išlaidas sudaro 11,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 263, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ (juridinio asmens kodas 300022163) iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 4611,21 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus vienuolika Eur 21 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos ir neapmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1197 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 11,06 Eur (vienuolika Eur 6 c) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                         Laima Kriaučiūnaitė