Administracinė byla Nr. I-1214-437/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 12.3; 74
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02713-2012-1
(S)
V I L N I A U S A P Y G A R D O S A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
S P R E N D I M A S
2013 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Donato Vansevičiaus, Rasos Ragulskytės Markovienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. G., atsakovo atstovams J. V., A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. komercinės firmos skundą atsakovui Valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja R. G. komercinė firma 2012-10-24 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2012-10-05 sprendimą dėl mokestinės vertės (b.l. 1-2). Rašo, kad Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija 2012-10-05 priėmė sprendimą nekeisti nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 1599-0002-3018, esančio Gardino g.37, Druskininkų m., mokestinės vertės pagal pateiktą šio turto individualaus vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-03-046, parengtą UAB „Kovertas“. Pažymi, kad 2012-03-28 pateikė prašymą perskaičiuoti pastato - parduotuvės pastato lElp, unikalus Nr.1599-0002-3018, esančio adresu Gardino g. 37, Druskininkuose, mokestinę turto vertę. Pastato - nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 1599-0002-3018 mokestinė vertė 2012-01-01 yra 1 202 000 Lt, o pagal individualaus vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) Nr. NTA-12-03-046, parengtą UAB „Kovertas“ nustatytoji rinkos vertė yra 515 000 Lt. 2012-07-03 gavo atsakymą su prašymu patikslinti pastato vertę ar pateikti paaiškinimus. 2012-07-04 pateikė prašymą pratęsti atsakymui skirtą laiką iki 2012-07-31. UAB „Kovertas“ paaiškinime patvirtino parengtos ataskaitos NTA-12-03-056 atitikimą įstatymo reikalavimams ir paaiškino taikytus pasirinkimus ir paskaičiavimus. Komisija atmetė prašymą ir paaiškinimus, motyvuodama tuo, kad pateikta Ataskaita ir paaiškinimai nėra tinkami mokestinės vertės perskaičiavimui, kad lyginami objektai nėra panašūs, kad taikomos pataisos galimai be pagrindo. Tvirtina, kad esant ženkliam verčių skirtumui, Komisijos sprendimas remiasi tik subjektyviu individualaus vertinimo ataskaitoje pateiktų skaičiavimų vertinimu. Teigia, kad Komisija subjektyviai nurodė turto vertinimo trūkumus ir tuo pagrindu atmetė tai, kas svarbiausia - turto vertę. Komisija nepateikė iš kokių duomenų Valstybės įmonės „Registrų centras“ paskaičiavo mokestinę turto vertę. Tik pilnai palyginus skaičiavimus galima daryti objektyvias išvadas, ar nurodytieji subjektyvūs trūkumai turėjo įtakos galutiniam rezultatui. Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija neobjektyviai priėmė pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-03-046 bei paaiškinimus ir neteisingai taikė Nekilnojamojo turto vertinimo taisykles bei Turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsakovas Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 27-30). Paaiškina, kad pareiškėja 2012-03-30 kreipėsi su prašymu nekilnojamojo turto, t.y. parduotuvės pastato 1E1p, esančios Gardino g. 37, Druskininkuose, unikalus Nr. 1599-0002-3018, mokestine verte laikyti turto vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė individualią nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-03-046, parengtą UAB „Kovertas“. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, 2012-06-11 raštu Nr. (1.1.31.)s-2651 kreipėsi į pareiškėją ir nurodė Ataskaitos trūkumus, t.y. Ataskaitos 11 psl. vertės skaičiavimai atliekami pagal pastato aukštus ir galimą naudojimą o tai prieštarauja Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 45.7. punktui, kuriame nurodoma, kad ataskaitoje neturi būti vertinamos turto charakteristikos arba aplinkybės, kurios atsiranda dėl turto valdymo, naudojimo ne pagal numatytą paskirtį ar kitų subjektyvių turto panaudojimo aplinkybių. Vertinamas turtas yra prekybos paskirties pastatas su rūsiu, tai ir palyginamieji objektai turėtų būti panašūs. Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (toliau –ir Metodika,Turto vertinimo metodika) 26 punktas nurodo, kad palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t.y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, įžvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Turto vertinimo metodikos 33 punktas nustato, kad „vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti, o taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje“. Turto vertinimo metodikos 29 punktas nurodo, kad turto vertintojas turi pasižymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus) ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. Jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus) šioje vietovėje, jis turi išstudijuoti palyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti. Dėl nurodytų trūkumų nustatyta rinkos vertė nepatikima ir nepakankamai pagrįsta, vertės nustatymas neatitiko Turto vertinimo metodikos aukščiau nurodytų punktų, taip pat Turto vertinimo taisyklių 45 ir 45.7 punktų reikalavimų, todėl atsakovas paprašė pareiškėjos iki 2012-06-28 pateikti patikslintą ataskaitą arba paaiškinimus bei vertės skaičiavimo patikslinimus. Atsakovas, 2012-07-31 nesulaukęs pareiškėjos patikslintos Ataskaitos, priėmė sprendimą ir raštu Nr. (1.1.31.)s-3482 išsiuntė jį pareiškėjai. Savo sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėja iki 2012-07-31 nepateikė Ataskaitos pataisymų ar papildomų paaiškinimų, todėl atsižvelgdamas į nustatytus Ataskaitos trūkumus nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo ir nekeisti nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Pareiškėja 2012-08-02 pateikė 2012-07-30 raštu Ataskaitos patikslinimus. Išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus atsakovas 2012-10-08 priėmė sprendimą dėl mokestinės vertės ir raštu Nr. (1.1.3l.)s-4369. Sprendime nurodo, jog išnagrinėjęs pareiškėjos 2012-07-30 prašymą dėl mokestinės vertės pakeitimo pagal individualų vertinimą bei su prašymu pateiktą UAB „Kovertas“ individualaus vertinimo paaiškinimą atsakovas nusprendė, kad statinio vertinimas ir pateikti paaiškinimai nėra tinkami, kad būtų galima tenkinti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės vertės pakeitimo. Atsakovas nustatė, jog prekybos paskirties pastato rūsio vertinimui panaudojimas lyginamųjų objektų - požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, prieštarauja maksimalaus ir geriausio panaudojimo principui, nors jį ir nurodo vertintojas paaiškinime kaip pateisinančią tokio sprendimo aplinkybę. Maksimalaus ir geriausio panaudojimo apibrėžime nurodoma, kad panaudojimas, kuris nėra leistinas teisiniu požiūriu, bet įmanomas fiziniu, negali būti laikomas maksimaliu ir geriausiu. Vertinamas objektas nepakeitus jo paskirties negali būti naudojamas požeminiams garažams - nėra leistinas teisiniu požiūriu, taip pat neįmanomas fiziniu požiūriu, tai nurodo vertintojas savo ataskaitoje, 11 psl.: „vertinamų patalpų perdarymas į požeminį garažą sunkiai įmanomas dėl išplanavimo, privažiavimų, patalpų aukščio“. Vertinant prekybos patalpas pirmame aukšte naudoti lyginamieji, 1 objektas - įstaiga, 2 objektas - apartamentas, 3 objektas - nenurodyta paskirtis, 4 objektas - pensionato patalpos, kurios neatitinka vertinamo objekto paskirties - prekybos (parduotuvė), ir jiems nėra taikyta paskirties skirtumo pataisa, išskyrus trečiam objektui, kurio neaiški paskirtis, ir nėra paaiškinta kokiu pagrindu šiam objektui pritaikyta 20 procentų kainą mažinanti pataisa. Vertinamas turtas yra prekybos paskirties pastatas su rūsiu, tai ir palyginamieji objektai turėtų būti panašūs. Vertinant rūsio patalpas lyginamųjų objektų kainos 1-3 objektams sumažintos 4.7 kartus, 4 objektui - 2,04 kartus (ataskaitos 11 psl.), prekybos patalpų 1 objektui - 1,7 karto, 3 objektui - 2,3 kartus, 3 objektui - 1,85 karto (ataskaitos 12 psl.). Nėra pateikti taikytų pataisų apskaičiavimai, jų pagrindimas rinkos duomenimis. Tokios didelės pataisos rodo, kad lyginamieji objektai nėra panašūs į vertinamą objektą, nėra lygintini, ir neturėtų būti naudojami prekybos paskirties pastato, vertinimui, kadangi neatitinka Turto vertinimo metodikos reikalavimų. Kadangi Ataskaitos paaiškinimai nepašalino vertinimo netikslumų ir klaidų, atliktas turto vertinimas neatitiko nuostatų ir reikalavimų, nurodomų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, Turto vertinimo metodikoje ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėse, Atsakovas nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo ir nekeisti nekilnojamojo turto mokestinės vertės pagal pateiktą Ataskaitą. Atsakovo įgyvendinama valstybės funkcija - nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdu nustatant vidutinę rinkos vertę yra pavesta teisės aktais, t.y. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas tai nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str. 9d.). Skunde minimas nekilnojamasis turtas, t.y. parduotuvės pastatas, atsakovo buvo įvertintas teisėtai ir teisingai, nustatyta turto vidutinės rinkos vertė, įsigaliojusi nuo 2011-01-01, yra pagrįsta tokio turto realiomis pardavimo kainomis ir atitinka rinkos vertę. Gauti vertinimo rezultatai, t.y. nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, įsigaliojusios nuo 2011-01-01, verčių zonos ir jų aprašymai, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010-12-22 įsakymu Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijų ir Lietuvos Respublikos teritorijos nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir 57 straipsnio 4 dalis nustato, jog pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą turi nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Šiuo atveju pareiškėja tik nurodo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi „tik subjektyviu individualaus vertinimo ataskaitoje pateiktų skaičiavimų vertinimu“ bei „subjektyviai nurodė turto vertinimo ataskaitos trūkumus ir tuo pagrindu atmetė tai, kas svarbiausia - turto vertę“. Atsakovas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija, nes atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, nustatančiais nekilnojamojo turto mokestines vertes. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Be tame straipsnyje nustatytų reikalavimų individualaus vertinimo ataskaitai, ji taip pat turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių VI skyriuje „Nekilnojamojo turto individualaus vertinimo, kuris gali būti naudojamas mokestinei vertei tikslinti, reikalavimai“ išdėstyti reikalavimai, kuriuos atitinkant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pareiškėjai 2012-06-11 raštu Nr. (1.1.31.)s-2651 buvo išsiųstas prašymas patikslinti Ataskaitą tačiau net ir atsiuntusi Ataskaitos pataisymus ji minėtų trūkumų neištaisė. Pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pateikta nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas dėl mokestinės vertės patikslinimo. Pareiškėjos pateikta Ataskaita ir jos patikslinimai neatitiko Turto vertinimo metodikos 29, 33 punktų, taip pat Turto vertinimo taisyklių 45 ir 45.7 punktų bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999-09-25 redakcija) 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y. galima remtis tik tokios turto vertinimo ataskaitos duomenimis, kuri atitinka nurodytus reikalavimus. Pažymi, kad Ataskaitoje yra trūkumų, dėl kurių ji negali būti nekilnojamojo turto mokestinės vertės patikslinimo pagrindu. Teisės aktų reikalavimams neatitinkanti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita neįrodo, kad tokioje ataskaitoje pateikta vertė yra nustatyta teisingiau ir tiksliau, negu yra nustatyta atsakovo masinio vertinimo būdu. Masiniu vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė (mokestinė) pagrįsta rinkos duomenimis ir panašaus turto pardavimo kainomis, šiuo atveju pareiškėjos Ataskaitoje ir jos papildyme nėra nurodoma dėl kokių išskirtinių aplinkybių nustatoma tokia vertė, todėl pagal esamus duomenis, pareiškėjos nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra aiškiai per maža, ir atsakovas 2012-10-08 priimdamas sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės pagal Ataskaitą ir jos papildymą, negalėjo tvirtinti klaidingai nustatytos vertės. Atsakovo atstovai skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjai R. G. komercinei firmai nuosavybės teisėmis priklauso pastatas – parduotuvė, esantis Druskininkų m., Gardino g. 37, lElp, unikalus Nr.1599-0002-3018 (b.l. 67).
Pareiškėja 2012-03-28 kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti jai priklausančio statinio mokestinę turto vertę (b.l. 31). Prie prašymo pridėjo nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą.
Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2012-06-11 raštu Nr. (1.1.31.)s-2651 informavo pareiškėją, kad ataskaitos 11 puslapyje esantys skaičiavimai atliekami pagal aukštus ir galimą naudojimą, kas prieštarauja Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 45.7 punktui, kuriame nurodoma, kad ataskaitoje neturi būti vertinamos turto charakteristikos arba aplinkybės, kurios atsiranda dėl turto valdymo, naudojimo ne pagal numatytą paskirtį ar kitų subjektyvių turto naudojimo aplinkybių. Pažymėta, kad vertinamas turtas yra prekybos paskirties pastatas su rūsiu ir palyginamieji objektai turėtų būti panašūs. Atkreipė dėmesį, kad Turto vertinimo metodikos 26 punktas nurodo, kad palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t.y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių objektų kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Taip pat remiamasi Metodikos 33 punktu, nustatančiu, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti, o taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje. Remiasi Metodikos 29 punktu, nustatančiu, kad turto vertintojas turi pažymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamojo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus) ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. Pažymi, kad jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus) šioje vietovėje, jis turi išstudijuoti palyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti. Rašte pažymima, kad dėl nurodytų trūkumų nustatyta rinkos vertė nėra patikima ir pakankamai pagrįsta, vertės nustatymas neatitinka minėtų Metodikos punktų, taip pat Taisyklių 45 ir 45.7 punktų reikalavimų. Pažymima, kad dėl nustatytų netikslumų vertinimo ataskaita nėra pakankamai patikima ir pagrįsta, pareiškėjui šiuo raštu atsakovas pasiūlė iki 2012-06-28 pateikti patikslintą ataskaitą arba paaiškinimus bei vertės skaičiavimo patikslinimus (b.l. 33-34).
2012-07-31 atsakovo Komisija sprendimu „Dėl mokestinės vertės“ nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti ir nekeisti nekilnojamojo turto mokestinės vertės pagal individualaus turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-03-046, parengtą UAB „Kovertas“ (b.l. 37-39). Toks sprendimas priimtas atsakovui laiku nepateikus vertinimo ataskaitos pataisymų ir papildomų paaiškinimų. Atsakovas 2012-07-31 Komisijos sprendimą „Dėl mokestinės vertės“ 2012-08-13 sprendimu pripažino netekusiu galios, nes nustatyta, kad pareiškėjas paaiškinimus išsiuntė laiku – 2012-07-31 (b.l. 44). Atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija 2012-10-05 priėmė sprendimą „Dėl mokestinės vertės“, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo ir nekeitė pareiškėjui priklausančio turto mokestinės vertės pagal šio turto individualaus vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-03-046, parengtą UAB „Kovertas“ (b.l. 4-6). Nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 1599-0002-3018, priklausančio pareiškėjai, mokestinė vertė 2012-01-01 yra 1 202 000 Lt (b.l.89). Pareiškėja 2012-08-02 pateikė 2012-07-30 raštu Ataskaitos patikslinimus (b.l. 9-11). Vertintina, kad atsakovas pagrįstai nesirėmė pareiškėjo pateikta individualaus turto vertinimo ataskaita ir jos patikslinimu, kadangi jie yra su dideliais trūkumais, jų negalima laikyti objektyviais (b.l. 49-82). Iš Ataskaitos matyti, kad pastato – parduotuvės, esančios Druskininkų m., Gardino g. 37, lElp, unikalus Nr.1599-0002-3018, rinkos vertė yra 658 000 Lt. Ataskaitoje nurodoma, kad naudoti lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) ir naudojimo (pajamų kapitalizavimo) metodai. Nurodoma, kad statinio bendras plotas – 861,44 kv. m, tame tarpe – rūsio plotas – 436,59 kv. m, pirmo aukšto plotas 424,85 kv. m. Turto vertintojas lyginimui su pareiškėjui priklausančiomis patalpomis paėmė 12 patalpų: įstaigos patalpas, esančias Druskininkų g, (Nr. 1), apartamentus, esančius Liepų g. (Nr. 2), administracines patalpas, esančias Šv. Jokūbo g. (Nr. 3), advokatų kontoros patalpas, esančias M.K. Čiurlionio g. (Nr. 4), T. Kosciuškos g. esančias patalpas, kurių paskirtis nenurodyta (Nr. 5), Komercines patalpas, esančias T. Kosciuškos g. (Nr. 6), Sveikatos g. esančias pensiono patalpas (Nr. 7), tris požemines automobilių stovėjimo aikšteles, esančias Druskininkų g. (Nr. 9,10,11) ir sandėlio patalpas, esančias Gardino g. (Nr. 12). Ataskaitoje nurodoma, kad skaičiavimai atliekami pagal aukštus ir galimą naudojimą: rūsio ir pirmo aukšto rūsio vertės nustatymui imti požeminių stovėjimo aikštelių ir sandėlio lyginamieji sandoriai (11 psl.).
Pagal LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnis 2 dalį nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
Pagal LR Turto ir verslo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalį turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, parenka turto vertinimo metodus (metodų derinius), metodo taikymo būdus ir apie tai raštu informuoja užsakovą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalesnę turto vertės nustatymo metodų (metodų derinių) parinkimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinta turto vertinimo metodika. Pagal LR Turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį turto vertinimo ataskaitoje turi būti: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas. Pagal LR Turto ir verslo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Pagal Taisyklių 45 taikant masinį vertinimą, vertinamo nekilnojamojo turto mokestine verte Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka reikalavimą: ataskaitoje nevertinamos turto charakteristikos arba aplinkybės, kurios atsiranda dėl turto valdymo, naudojimo ne pagal numatytą paskirtį ar kitų subjektyvių turto panaudojimo aplinkybių, taip pat turto disponavimo turtu suvaržymai dėl hipotekos, įsiskolinimų ir kitų veiksnių, kurių reikšmingumas negali būti argumentuotai pagrįstas rinkos duomenimis ir skaičiavimais (45.7 p.).
Pagal Metodikos 29 punktą turto vertintojas turi pasižymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus) ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. Pagal Metodikos 33 punktą vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje.
Pareiškėjo pateikta Ataskaita ir jos patikslinimai neatitiko LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų, turto vertinimo metodikos 29 ir 33 punktų reikalavimų bei turto vertinimo taisyklių 45 ir 45.7 punktų reikalavimų.
Nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 1599-0002-3018, priklausančio pareiškėjai, mokestinė vertė 2012-01-01 yra 1 202 000 Lt (b.l.89). Vertinamas turtas yra prekybos paskirties pastatas su rūsiu, tai ir palyginamieji objektai turėtų būti panašūs. Tačiau tik objektas Nr. 6 yra komercinės paskirties. Vertinant rūsio patalpas lyginamųjų objektų kainos 1-3 objektams sumažintos 4.7 kartus, 4 objektui - 2,04 kartus (ataskaitos 11 psl.), prekybos patalpų 1 objektui - 1,7 karto, 3 objektui - 2,3 kartus, 3 objektui - 1,85 karto (ataskaitos 12 psl.). Nėra pateikti taikytų pataisų apskaičiavimai, jie nepagrįsti rinkos duomenimis. Lyginamieji objektai nėra panašūs į vertinamą objektą, nėra lygintini, ir neturėtų būti naudojami prekybos paskirties pastato, unikalus Nr. 1599-0002-3018, vertinimui, kadangi neatitinka Turto vertinimo metodikos reikalavimų. Teisės aktų reikalavimams neatitinkanti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita neįrodo, kad tokioje ataskaitoje pateikta vertė yra nustatyta teisingiau ir tiksliau, negu yra nustatyta atsakovo masinio vertinimo būdu. Skunde minimas nekilnojamasis turtas, t.y. parduotuvės pastatas, atsakovo buvo įvertintas teisėtai ir teisingai, nustatyta turto vidutinės rinkos vertė, įsigaliojusi nuo 2011-01-01, yra pagrįsta tokio turto realiomis pardavimo kainomis ir atitinka rinkos vertę (b.l. 89). Skundžiamas aktas teisėtas ir pagrįstas. Jį naikinti nėra pagrindo.
Teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos R. G. komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Donatas Vansevičius
Rasa Ragulskytė Markovienė