Civilinė byla Nr. e2A-121-343/2024
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00612-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.4; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2; 2.4.3.1; 2.4.3.3; 3.3.1.18.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovėms Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, VšĮ „Druskininkų teniso centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savivaldybės tarybos sprendimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, valstybinės žemės nuomos pripažinimo negaliojančia ir patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir ieškovė), ginant viešąjį interesą, 2021 m. spalio 27 d. ieškiniu, patikslintu 2021 m. lapkričio 4 d. (DOK-36871) ir 2022 m. kovo 10 d. (DOK-8573), prašė:
1.1 Panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarybos sprendimas), nuomos;
1.2 Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ dėl valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), nuomos;
1.3 Panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SLD) statytojui – VšĮ „Druskininkų teniso centras“ statyti naują statinį pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą;
1.4 Nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai;
1.5 Įpareigoti statytoją VšĮ „Druskininkų teniso centras“ savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą SLD pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ sudarymo.
2. Nurodė, kad ginčo sklypas yra įtrauktas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Druskininkų savivaldybei perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Ginčo sklypas gali būti naudojamas tik konkrečiam tikslui, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. Druskininkų savivaldybės tarybai 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendus išnuomoti ginčo žemės sklypą, kuris patikėjimo teise suteiktas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, teniso kortų statybai bei 2020 m. gegužės 25 d. sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su VšĮ „Druskininkų teniso centras“, kurioje numatyta, jog nuomininkas ginčo sklype pastato uždarus bei atvirus teniso kortus ir jų eksploatavimui reikalingus statinius, darytina išvada, jog ginčo žemės sklypas nebenaudojamas reikmėms, kurioms Druskininkų savivaldybei buvo suteiktas naudotis patikėjimo teise. Taip pat nurodė, kad nežymus termino praleidimas administraciniam aktui ginčyti negali užkirsti kelio valstybinės žemės nuomos sutarties ir patikėjimo teisės nuginčijimui, kurioms ginčyti terminas nėra praleistas. Generalinėje prokuratūroje buvo atliekamas papildomas tyrimas, renkama informacija, delsimo požymių nėra, todėl terminas administraciniams aktams – Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) ir Druskininkų savivaldybės išduotam statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti atnaujintinas.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. lapkričio 30 d. (DOK-40300) atsiliepime į ieškinį, 2022 m. kovo 16 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-9119) nurodė, kad ieškinį pripažįsta.
4. Atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) ir Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2022 m. sausio 11 d. (DOK-894), 2022 m. kovo 28 d. (DOK-10412) atsiliepimuose į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra nurodyta, pagrįsta ir/ar įrodyta, kokias konkrečias teisės normas pažeidžia ginčijami administraciniai aktai ar sandoris; nėra pagrįsti ir įrodyti kokie nors teisės normų pažeidimai, atitinkantys Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nustatytus kriterijus ir galintys būti laikomi viešojo intereso pažeidimu; ieškinys pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovės nesutinka, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir, kad viešasis interesas buvo pažeistas. Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų disponuojant valstybės perduotu turtu. Ginčo sklypas yra teisėtai naudojamas konkrečiam tikslui, nurodytam NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini). SLD išduotas teisėtai, nes statiniai yra skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui bei atitinka tokiems paslaugų paskirties statiniams keliamus reikalavimus.
6. Atsakovė VšĮ „Druskininkų teniso centras“ (toliau – ir DTC) 2022 m. sausio 11 d. (DOK-895), 2022 m. kovo 30 d. (DOK-10745) atsiliepimais į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad NŽT perdavė ginčo žemės sklypą savivaldybei ūkinei komercinei veiklai. Sporto paskirties pastatai ginčo sklype, pagal jo nurodytą viešame registre naudojimo būdą, gali būti. Atsakovei DTC tapus ginčo žemės sklypo nuomos aukciono laimėtoja, su ja 2020 m. gegužės 25d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje buvo įtrauktos visos viešai atskleistos ginčo žemės sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių ir nuomininko įsipareigojimai savo lėšomis rengti teniso kortus, infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Pagal statybos projektą išduotas SLD, kuriuo ginčo sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą administraciniam aktui ginčyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą, ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovėms: Druskininkų savivaldybės tarybai – 5 315,53 Eur, Druskininkų savivaldybės administracijai – 5 084,43 Eur, VšĮ „Druskininkų teniso centras“ – 6 323,93 Eur.
9. Teismas
nustatė, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išnuomoti aukcione ginčo žemės sklypą ne tik uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai, bet ir oro uosto administracinio pastato su komercinės paskirties patalpomis statybai. Ieškovė neteikė įrodymų ir neginčijo, kad atsakovė DTC pastačius I etapo statinius atsisako ar atsisakys statyti nuomos sutarties II etape numatytą oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Teismas darė išvadą, kad 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis ir tikslas yra ginčo sklype statyti aerodromo administracinį pastatą su priklausiniais, įskaitant ir teniso kortais (aerodromo statinių kompleksą).
10. Teismas
vertino, kad ieškovė nepagrįstai sprendžia nurodydama, jog Druskininkų aerodromas priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai.
11. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Žemės naudojimo būdų turinio apraše, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų skirtų administraciniams pastatams (nagrinėjamos bylos atveju aerodromo administraciniam pastatui su priklausiniais, tame tarpe ir teniso kortais) naudojimo būdu, juose nėra nurodytas sąrašas statinių, kurių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba, Administracija ir DTC pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Nesant imperatyvios teisės normos pažeidimo negali būti svarstomas ir sandorio negaliojimas.
12. Teismas
darė išvadą, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama sprendimą išnuomoti ginčo žemės sklypą aukciono būdu, ir atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, išnuomojusi ginčo žemės sklypą aukciono būdu atsakovei DTC, teisės aktų nepažeidė ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota patikėjimo teise į ginčo sklypą naudojosi tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
13. Teismas
sprendė, kad kiti ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių (panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kurių pagrindų tenkinti nebuvo). Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus, kadangi nurodyti sprendimai ir veiksmai atsakovių atlikti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimų.
14. Pasisakydamas dėl viešojo intereso gynimo, teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovė nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu kokie nors konkretūs teisės normų pažeidimai, net jei ir būtų nustatyti, atitinka Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir gali būti laikomi viešojo intereso pažeidimu. Nors nurodytu formaliu pagrindu ši ieškinio dalis negali būti tenkinama, tačiau teismas pasisakė ir dėl viešo intereso gynimo. Teismas nustatė, kad ieškinyje ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai ne pažeidžia viešąjį interesą, bet viešąjį interesą įgyvendina. Ieškovei neįrodžius, kad ieškinyje yra ginamas viešasis interesas ir kad jis buvo pažeistas, teismas šią ieškinio dalį atmetė.
15. Teismas
nesutiko su prokurorės prašyme atnaujinti praleistą procesinį terminą nurodytais teiginiais: kad procesinis terminas praleistas nežymiai ir, kad Generalinėje prokuratūroje buvo reikalinga atlikti papildomą tyrimą, todėl delsimo požymių nėra. Teismas nustatė, kad prokuroras jau 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendė nustatęs viešo intereso pažeidimą. Termino praleidimą 47 dienomis negalima laikyti nežymiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas
, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino taikomas teisės aktų nuostatas, pasisakydamas dėl bendrų teisės normų, reglamentuojančių žemės naudojimo paskirtį, būdą, tačiau neatskleisdamas šiam konkrečiam ginčui taikytinų teisės normų, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, susijusi su patikėjimo teise suteiktos valstybinės žemės naudojimu.
16.2. Teismas
padarė nepagrįstą išvadą, jog Druskininkų savivaldybė valstybinės žemės sklypą, kuris jai buvo suteiktas patikėjimo teise Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties pastatams statyti, nusprendusi išnuomoti šį sklypą ir sporto paskirties statiniams statyti, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą patikėjimo teise ir patikėjimo teise naudojasi tinkamai. Toks teismo sprendimas prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio 12 daliai ir 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4. 106 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 7 straipsnio nuostatoms, numatančioms, kad valstybinės žemės patikėtinis privalo naudoti jam patikėjimo teise suteiktą valstybinę žemę Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimui Nr. 312, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą.
16.3. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, kuriuo ginčo sklypas Druskininkų savivaldybei perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai, aiškiai nurodytas ginčo sklypo naudojimo tikslas – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties statiniams statyti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame Statybos techniniame reglamente Statinių klasifikavimas, tiek sporto, tiek paslaugų paskirties pastatai sudaro atskirą savarankišką pastatų pogrupį. Paslaugų paskirties pastatai neapima ir nereiškia sporto paskirties pastatų. Ginčo sklypo naudojimas sporto paskirties statinių statybai nebuvo numatytas 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, tai nebuvo nurodyta ir Druskininkų savivaldybės administracijos prašymuose Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypo perdavimo patikėjimo teise.
16.4. Nesutinka su teismo teiginiais, jog, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų, skirtų administraciniams pastatams naudojimo būdu ir nėra nurodytas sąrašas statinių, kurių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, nėra pagrindo teigti, kad Druskininkų savivaldybės taryba bei Druskininkų savivaldybės administracija, nusprendusi išnuomoti Ginčo sklypą sporto paskirties statinių statybai, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Teismas šioje situacijoje nepagrįstai vadovavosi civilinės teisės principu, jog leidžiama viskas, kas neuždrausta. Valstybinės žemės naudojimas yra viešosios teisės sritis, kuriai būdingas imperatyvus reguliavimo metodas (viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, yra draudžiama), draudžiantis viešojo administravimo subjektui laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės normas.
16.5. Teismas
2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo nevertino visų ginčo sklypo naudojimą reglamentuojančių norminių aktų kontekste, nepagrįstai rėmėsi tik aplinkybe, kad ginčo sklypui nustatyta kita paskirtis ir žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 312, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą; nuostatas ir į konkretų sklypo naudojimo patikėjimo teise tikslą, nurodytą 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai apibrėžtas patikėjimo teise suteikto sklypo naudojimo būdas – aerodromo administracinio ir paslaugų paskirties statinių statyba. Todėl valstybinės žemės sklypo naudojimas kitam tikslui nei numatyta suteiktos patikėjimo teisės turinyje prieštarauja tiek CK 4.106, tiek ŽĮ 7 straipsnio nuostatoms. Teismas šių ieškinio argumentų, kurie sudarė ieškinio pagrindą, visiškai neanalizavo ir jų nevertino, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
16.6. Teismo nurodyta aplinkybė, jog sklype ateityje numatoma statyti ir aerodromo administracinį pastatą, savaime nešalina ginčo sklypo naudojimo sporto paskirties statiniams, nesusijusiems su aerodromo eksploatavimu, neteisėtumo ir nesudaro pagrindo pripažinti teisėtais ginčijamų savivaldybės tarybos sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos bei valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog pagrindinis statinys skirtas aerodromo tinkamai veiklai užtikrinti yra ne teniso kortai, bet aerodromo administracinis pastatas. Pagal ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį prioritetas buvo suteiktas būtent teniso kortų statybai ir įrengimui, o ne aerodromo administracinio pastato, kurio statyba sutartyje numatyta tik antrame investicijų į žemės sklypą etape – iki 2024 m. birželio 1 d., statybai. Pagal byloje esantį projektą ginčo žemės sklype numatomas statyti aerodromo administracinis pastatas užimtų apytiksliai tik 1/4 ginčo sklypo teritorijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo sklype dominuojantis objektas buvo teniso kortai, t. y. statiniai, nesusiję su aerodromo naudojimu.
16.7. Teismas
, motyvuodamas ginčo žemės sklypo naudojimo teniso kortams statyti teisėtumą, padarė išvadą, jog uždari ir atviri teniso kortai yra numatomo statyti aerodromo administracinio pastato priklausinys. Tokia teismo išvada neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo, prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams ir elementariai logikai. Teniso kortai pastatyti ir naudojami ženkliai anksčiau už pagrindinį daiktą – aerodromo administracinį pastatą, kas akivaizdžiai įrodo, jog tai nėra reikšmingu funkciniu ryšiu su aerodromo administraciniu pastatu susijęs objektas, skirtas jo poreikiams tenkinti ir jam tarnaujantis. Akivaizdu, kad tai yra objektas, turintis savarankišką funkcinę paskirtį, egzistuojantis nepriklausomai nuo pagrindinio objekto – aerodromo administracinio pastato, niekaip nesusijęs su jo funkcionavimu, jam netarnaujantis, todėl negali būti vertinamas kaip jo priklausinys.
16.8. Teismas
, spręsdamas viešojo intereso buvimo klausimą, nepagrįstai prioritetą teikė atsakovių pateiktiems paaiškinimams ir įrodymams dėl ginčo žemės sklypo naudojimo viešosioms reikmėms, sporto paskirties objektų reikšmei Druskininkų miestui, kaip miestui turinčiam kurorto statusą, ignoruodamas valstybės turto naudojimo teisėtumo klausimą, kas prieštarauja įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinyje ginčijami administraciniai aktai ir sandoris ne pažeidžia viešąjį interesą, o jį įgyvendina. Teismas visiškai nevertino prokuroro ieškinyje nurodytų argumentų dėl viešojo intereso pažeidimo ginčo santykyje ir jo apgynimo būtinybės ir nepateikė jokių motyvų, kodėl prioritetą teikė atsakovių nurodytoms aplinkybėms dėl viešojo intereso. Šioje prokuroro inicijuotoje byloje viešasis interesas yra nutraukti įstatymams prieštaraujantį valstybės turto naudojimą ir pašalinti kilusias pasekmes, priešingu atveju, esama teisinė padėtis sudarytų prielaidas ir kitiems asmenims tikėtis, kad valstybės turtas gali būti naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir valstybės turto naudojimo principus, sudarant išskirtines sąlygas atskiriems ūkio subjektams naudotis valstybės turtu.
16.9. Teismas
netinkamai, neteisingai ir formaliai vertino bylos įrodymus dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymo, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl procesinio termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinimo, nurodęs, kad vieno mėnesio terminas prokurorui kreiptis į teismą baigėsi 2021 m., rugsėjo 11 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo Kauno apygardos prokuratūroje 2021 m. rugpjūčio 11 d. priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tokia teismo išvada paneigia Prokuratūros įstatyme įtvirtintą suinteresuotų asmenų teisę skųsti žemesnio prokuroro priimtus sprendimus, aukštesniojo prokuroro teisę panaikinti skundžiamą apygardos prokuroro sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl viešojo intereso gynimo ir teismų praktikai dėl termino prokurorui ginčyti administracinius aktus skaičiavimo.
16.10. Pareiškėjos R. K. skundo nagrinėjimo medžiaga Generalinėje prokuratūroje buvo gauta 2021 rugsėjo 17 d., todėl tik nuo šios dienos anksčiausiai galima skaičiuoti vieno mėnesio terminą, per kurį aukštesnysis prokuroras turėjo kreiptis į teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimui aukštesniajam prokurorui buvo būtina įvertinti gautus duomenis, surinkti papildomus dokumentus, kurių paskutinis Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2021 m. spalio 8 d., o ieškinys teismui pateiktas 2021 m. spalio 27 d., termino praleidimas 10 dienų laikytinas nežymiu ir praleistu be delsimo požymių dėl svarbių priežasčių.
17. Atsakovė VšĮ „Druskininkų teniso centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
17.1. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad nurodyta ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai priskirtini kitos paskirties pastatų, kurie atitinka reikmę – ūkinei komercinei veiklai, ir kurie atitinka ginčo žemės sklypo naudojimo būdą – administracinės paskirties pastatams, sporto paskirties pastatams; paskirčiai. Sprendimas išnuomoti aukcione ginčo žemės sklypą jame nurodytų pastatų statybai nepažeidžia nei ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1418 12 punkto, nei NŽT Įsakymo, nes jau pastatytieji pastatai ir tie, kuriuos Sutartyje numatyta pastatyti, vienareikšmiškai yra skirti paslaugoms teikti (paslaugų paskirties pastatai nenustato išsamaus sąrašo). Pastatai atitinka Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, dėl kurių byloje nėra ginčo.
17.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal ginčijamą sutartį prioritetas buvo suteiktas būtent teniso kortų statybai ir įrengimui, o ne aerodromo administracinio pastato statybai. Pagal tai, kuris iš objektų pagal projektą ir sutartį yra numatytas pastatyti pirmiau ir pagal tai, kokį plotą ginčo sklype užims vienas ir kitas objektai, nėra jokio pagrindo spręsti apie ginčo žemės sklype paskirties tinkamą įgyvendinimą ir naudojimo būdo atitikimą įsakymui. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuo ginčo sklypo ploto, kurį užimtų statiniai, ir nuo jų pastatymo eiliškumo priklauso ginčo sklypo paskirties ir naudojimo būdo kvalifikavimas. Ginčo sklype jau yra numatyta pastatyti aerouosto administracinį pastatą. Aplinkybė, kad administracinio pastato statyba yra numatyta ne pirmame, bet antrame ginčo sklypo užstatymo procese, savaime nereiškia, kad teniso kortai yra reikšmingesni objektai už administracinį pastatą, ir būtent todėl jie buvo pastatyti anksčiau.
17.3. Iš teismo sprendimo yra visiškai aišku, kuo remdamasis teismas sprendė, kad pagal sprendimą ir sutartį numatytas ir įgyvendinamas ginčo žemės sklypo naudojimas tenkina viešąjį interesą. Teismas byloje reikšmingas aplinkybes nustatinėjo ir vertino ne tik apeliantės nurodytu viešojo intereso galimo pažeidimo aspektu, tačiau atsižvelgė ir įvertino kitas teisingam situacijos kvalifikavimui esminės reikšmės turinčias aplinkybes, ko pasėkoje padarė išvadą, jog prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas visuomenės poreikiui puoselėti ir skatinti sveiką gyvenseną, organizuoti turiningą ir judrų laisvalaikį, didinti užimtumą ir kt.
17.4. Apeliantės nurodyti argumentai ir aplinkybės, į kuriuos tariamai neatsižvelgė teismas priimdamas sprendimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai neatnaujino apeliantei termino ginčyti sprendimą, sutartį ir SLD. Prokuroro nutarimo netinkamumą apsprendė ne jo (ne)surinktų duomenų/informacijos trūkumas, bet netinkamas surinktų duomenų/informacijos vertinimas, todėl iš byloje esančios medžiagos ir duomenų visiškai nėra aišku, dėl kokių priežasčių ir kokiais tikslais aukštesnysis prokuroras, gavęs R. K. skundą, ne iš karto kreipėsi į NŽT prašydamas informuoti, kokių veiksmų NŽT ėmėsi dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, bet siuntė užklausas, kurių atsakymų gavimu ir analize apeliantė grindė būtinybę pratęsti skundo dėl nutarimo nagrinėjimo terminą. Pakako skundžiamą nutarimą panaikinti tuo pagrindu, kad taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakyta netinkamai kvalifikavus esamas aplinkybes ir jas kvalifikuoti tinkamai.
17.5. Aukštesniojo prokuroro 2021 m. spalio 27 d. nutarime teiginys, kad net ir patikėjimo teisės pasibaigimo atveju liktų galioti sutartis, leidžianti naudoti ginčo žemės sklypą DTC, yra nepagrįstas teisiškai. Jei atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos turima patikėjimo teisė pasibaigtų, išnyktų teisinis pagrindas, iš kurio kilo šios atsakovės teisė priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo nuomos ir sudaryti sutartį konkrečiu sprendime ir sutartyje nustatytu ginčo žemės sklypo naudojimo tikslu.
18. Atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba ir Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
18.1. Nepagrįstas ir atmestinas apeliantės argumentas dėl neva neatskleistos bylos esmės, nes bylos esmės atskleidimą apsprendžia ne konkrečių teisės normų ginčo teisiniam santykiui (ne)taikymas, o faktinių bylos aplinkybių ištyrimas pagal pateiktus tas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgiant į ieškinio dalyką bei pagrindą.
18.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl konkrečiam ginčui taikytinų teisės normų. Apeliantė neatskleistų teisės normų apeliaciniame skunde nenurodo ir nesiremia jokiomis kitokiomis teisės normomis, nei pirmosios instancijos teismas vadovavosi skundžiamame teismo sprendime.
18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei ieškinio pagrindu nurodė apeliantė, nes tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas dėl aerodromo administracinio pastato su komercinės paskirties patalpų statybos ir dėl teniso kortų, kurie yra tik sudedamoji bendro projekto, apjungiančio administracinio pastato – paslaugų paskirties statinius, komplekso dalis. Taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą ginčo žemės sklypą pagal jai patikėjimo teise perduotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita), naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą reikmę atitinkantį konkretų objektą – aerodromo administracinį pastatą ir paslaugų paskirties statinius. Pirmosios instancijos teismas įvertino skundžiamo sprendimo atitikimą teisės aktų reikalavimams ir pagrįstai sprendė, jog atsakovės nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą patikėjimo teise ir patikėjimo teise naudojasi tinkamai.
18.4. Apeliantė, vertindama žemės naudojimo paskirties kriterijų, nurodė, kad tai turėtų būti veikla susijusi su Druskininkų aerodromo eksploatavimu; veikla, susijusi su civilinių orlaivių skrydžiais. Tačiau nei viena iš apeliantės nurodomų naudojimo paskirčių, kurių pažeidimą apeliantė privalėjo įrodyti, vadovaudamasi jos apeliaciniame skunde akcentuojamais viešosios teisės principais, nėra apibrėžtos teisės aktuose. Todėl abstraktus ir niekuo nepagrindžiamas NŽT įsakyme nurodytojo žemės perdavimo tikslo ir naudojimo paskirties interpretavimas negali būti pagrindu vertinimui, neva ginčo žemės sklypas naudojamas ne NŽT įsakyme nurodytai paskirčiai.
18.5. Žemės sklypų įtraukimas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, sukelia tik tas teisines pasekmes, kurios įsakmiai nurodytos pačiame norminiame akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 685 priėmė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Taigi, civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimas yra teisinis pagrindas konstatavimui, kad sąraše nurodyti žemės plotai yra valstybės išperkama žemė, atitinkamai jis neturi ir negali turėti jokios įtakos valstybės išperkamoje žemėje statomam konkrečiam objektui pagal nurodytą reikmę.
18.6. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų, skirtų administraciniams pastatams ir paslaugų paskirties pastatams, naudojimo paskirtimi, todėl paskirtis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 4 priedo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nuostatas, pagal kurias aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai yra priskirtini „kitai“ paskirčiai, kas atitinka NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu nurodytai naudojimo paskirčiai – kita ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu numatytam konkrečiam objektui pagal nurodytą reikmę, kai aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai pagal nurodytą teisinį reguliavimą gali būti priskiriami tik paskirčiai – kita.
18.7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių, pagrįstai sprendė, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo juos tenkinti.
18.8. Apeliantė nepagrįstai vertina, kad ginčo žemės sklype įrengtus teniso kortus galima vertinti atskirai nuo visų perduotajai reikmei statomų statinių komplekso, todėl jos argumentas, neva ginčo sklypas yra naudojamas sporto statiniams statyti, yra atmestinas kaip neteisėtas.
18.9. Apeliantė, teigdama, kad pastatytieji statiniai neatitinka statiniams, susijusiems su aerodromo eksploatavimu keliamiems reikalavimams, turėtų pirmiau nurodyti, kur ir kaip yra reglamentuotas aerodromo eksploatavimas, o tik po to būtų sąžininga teikti savus argumentus dėl tų statinių (ne)atitikimo tam reglamentavimui.
18.10. Aplinkybė, kad teniso kortai buvo įrengti I-jame darbų etape, nesudaro jokio pagrindo apeliantės teiginiams, neva teniso kortai yra pagrindinis statinys aerodromo veiklai užtikrinti, neva teniso kortų užimamas plotas daro kortus dominuojančiais.
18.11. Apeliantė teigia nesutinkanti su skundžiamo sprendimo motyvais dėl teismo neva padarytos išvados, jog uždari ir atviri teniso kortai yra numatomo statyti aerodromo administracinio pastato priklausinys. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė. Visada buvo tvirtinama, kad teniso kortai yra aerodromo statinių komplekso dalis.
18.12. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškinyje ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai ne pažeidžia viešąjį interesą, bet viešąjį interesą įgyvendina. Ieškovei neįrodžius, kad ieškinyje yra ginamas viešasis interesas, ir kad jis buvo pažeistas, ieškinį teismas pagrįstai atmetė.
18.13. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apeliantės prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, konstatuodamas, kad, esant įstatymo nustatytam vieno mėnesio procesiniam terminui, šio termino praleidimą 47 dienomis negalima laikyti nežymiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-67-886/2023 paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalį, ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Reglamento nuostatas, netinkamai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį.
22. Šioje byloje ieškovė prašė: panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui – VšĮ „Druskininkų teniso centras“ statyti naują statinį pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą; nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti sklypą NŽT; įpareigoti statytoją VšĮ „Druskininkų teniso centras“ savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ sudarymo.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymu perdavė Druskininkų savivaldybei NŽT patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise – ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Tarp jų buvo perduotas ir ginčo žemės sklypas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti). Šiame įsakyme konkretus objektas, kuriam statyti ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise, nurodytas taip: Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti.
24. Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išnuomoti aukcione ginčo žemės sklypą, nustatė žemės sklypo nuomos sąlygas: žemės sklypo nuomos terminas, atsižvelgiant į žemės sklype numatomų statyti pastatų ir įrengti objektų ekonomiškai pagristą naudojimo laiką, – 30 metų; I etapas – nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2021 m. birželio 1 d. įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga (reikalavimai kortų pagrindams ir dangai pridedami) ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objektui eksploatuoti (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt.), ir ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą, taip pat ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą, investuodamas į teniso kortus ne mažiau kaip 100 000 Eur; II etapas – nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2024 m. birželio 1 d. įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis; visos nuomininko atliktos investicijos, išskyrus į automobilių stovėjimo aikštelę, įrengtą pagal infrastruktūros plėtros į Savivaldybės viešąją infrastruktūrą sutartį, taps nuomininko nuosavybe. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, vadovaudamasi aukciono rezultatais ir valstybinės žemės nuomos 2020 m. gegužės 25 d. sutartimi, ginčo žemės sklypą Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis išnuomojo atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“, o 2021 m. sausio 8 d. šiai atsakovei išdavė ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo ginčo sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus pagal projektuotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Studija Archispektras“ parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą.
25. Ieškovės teigimu, ginčo sklypas gali būti naudojamas tik konkrečiam NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme nurodytam tikslui – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, o Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuspręsta išnuomoti aukcione ginčo žemės sklypą uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai, bei šio sprendimo pagrindu sudaryta 2020m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, prieštarauja teisės aktams.
26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Sprendimą argumentavo tuo, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išnuomoti aukcione ginčo žemės sklypą ne tik uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai, bet ir oro uosto administracinio pastato su komercinės paskirties patalpomis statybai. Atsižvelgdamas į ŽĮ 2 straipsnio 16 punkte, 3, 24 straipsniuose, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) patvirtinto žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad šiuose teisės aktuose nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų, skirtų administraciniams pastatams (nagrinėjamoje byloje aerodromo administraciniam pastatui su priklausiniais, taip pat ir teniso kortais), naudojimo būdu, juose nėra nurodytas sąrašas statinių, kurių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracija ir VšĮ „Druskininkų teniso centras“ pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama sprendimą išnuomoti ginčo žemės sklypą aukciono būdu, ir atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, išnuomojusi ginčo sklypą aukciono būdu atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“, teisės aktų nepažeidė ir NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu perduota patikėjimo teise į ginčo žemės sklypą naudojosi tinkamai, nepažeisdamos imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
27. Ieškovė (apeliantė) su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Druskininkų savivaldybė valstybinės žemės sklypą, kuris jai buvo suteiktas patikėjimo teise Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties pastatams statyti, nusprendusi išnuomoti šį sklypą ir sporto paskirties statiniams statyti, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą patikėjimo teise ir patikėjimo teise naudojasi tinkamai. Toks teismo sprendimas prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 daliai ir 9 straipsniui, CK 4. 106 straipsnio 1 daliai, ŽĮ 7 straipsnio nuostatoms. Taip pat, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo nevertino visų ginčo sklypo naudojimą reglamentuojančių norminių aktų kontekste, nepagrįstai vadovavosi tik aplinkybe, kad ginčo žemės sklypui nustatyta kita paskirtis ir žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4d. nutarimo Nr. 312, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, nuostatas ir į konkretų sklypo naudojimo patikėjimo teise tikslą, nurodytą 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai apibrėžtas patikėjimo teise suteikto žemės sklypo naudojimo būdas – aerodromo administracinio ir paslaugų paskirties statinių statyba. Apeliantės tvirtinimu, valstybinės žemės sklypo naudojimas kitam tikslui nei numatyta suteiktos patikėjimo teisės turinyje prieštarauja tiek CK 4.106, tiek ŽĮ 7 straipsnio nuostatoms. Teismas šių ieškinio argumentų, kurie sudarė ieškinio pagrindą, visiškai neanalizavo ir jų nevertino, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
28. Pagal VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybės institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
29. Valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo teisės sąvokos apibrėžtis yra nurodyta VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalyje, pagal kurią turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų; kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta šio įstatymo 10 ar 12 straipsnyje ir turto patikėjimo sutartyje.
30. VSTVNDĮ 9 straipsnyje reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDĮ 10 straipsnio, reglamentuojančio valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo patikėjimo teise, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, o 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas.
31. ŽĮ 7 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms: a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b) viešojo naudojimo poilsio objektams; c) gatvėms ir vietiniams keliams; d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f) ūkinei komercinei veiklai. Šio įstatymo 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas; jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
32. CK 4.106 straipsnio, reglamentuojančio turto patikėjimo teisės sąvoką ir tikslą, 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023, padarytą išvadą dėl CK 4.106 straipsnio 1 dalies šioje byloje netaikymo, apeliacinio skundo argumento, susijusio su šios normos netinkamu taikymu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertina.
33. Teisėjų kolegija 2023 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023, vadovaudamasi VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalyje, ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių 12, 12.3 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad: „patikėjimo teise valstybės turtą valdančios savivaldybės teisės į patikėtą turtą nėra absoliučios. Jas įgyvendinant turi būti paisoma teisės aktų ir valstybės interesų, patikėtojo nustatytų turto naudojimo sąlygų ir tvarkos, viešojoje teisėje galiojančio principo, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakymu, tai šiame įsakyme nurodytas konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise, reiškia patikėto turto naudojimo sąlygą, kuri savivaldybei, kaip patikėtinei, yra privaloma ir reiškianti, jog patikėtame valstybinės žemės sklype gali būti statomas (įrengiamas, tiesiamas) ir (ar) eksploatuojamas tik tas konkretus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakyme nurodytas objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduotas savivaldybei patikėjimo teise“.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo per daug formaliai, neįsigilindamas į teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius ginčo dalyką. Sutiktina su apeliantės dėstoma pozicija, kad apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neįvertino visų ieškinio argumentų, kurie sudarė ieškinio pagrindą. Teismui netinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus, akivaizdu, kad buvo netinkamai taikyta VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalis, ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o tai galėjo sąlygoti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo nevertino visų ginčo sklypo naudojimą reglamentuojančių norminių aktų kontekste, o vadovavosi tik aplinkybe, kad ginčo sklypui nustatyta kita paskirtis ir žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Teisingam ginčo išsprendimui svarbu išsiaiškinti konkretų ginčo žemės sklypo naudojimo patikėjimo teise tikslą.
35. Kitas svarbus momentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, kuriais vadovaudamasi ieškovė prašė atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu.
36. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ši teisės norma taip pat nustato šios taisyklės taikymo ribojimus.
37. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 65 punktas).
38. Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovė laikosi pozicijos, kad vieno mėnesio terminą jai kreiptis į teismą anksčiausiai galima skaičiuoti tik nuo 2021 m. rugsėjo 17 d., kai Generalinėje prokuratūroje buvo gauta pareiškimo nagrinėjimo medžiaga iš Kauno apygardos prokuratūros. Gavus medžiagą buvo būtina įvertinti gautus duomenis, surinkti papildomus dokumentus, kurių paskutinį ieškovė gavo 2021 m. spalio 8 d. Jos teigimu, terminą ji praleido 10 dienų, kas laikytina nežymiu termino praleidimu.
39. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, laikėsi pozicijos, jog terminas praleistas ne 10, o 47 dienomis ir to negalima laikyti nežymiu termino praleidimu.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas ieškovės prašymą išsprendė neištyręs ir neįvertinęs visų aplinkybių, dėl kurių terminas kreiptis į teismą buvo praleistas. Tai suponuoja išvadą, kad teismas ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė netinkamai taikydamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį. Šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023.
41. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo tinkamai įvertinti ieškinio argumentai, kurie sudarė ieškinio pagrindą, o apeliantė būtent šiuo aspektu ginčija sprendimo neteisėtumą, taip pat nevisapusiškai įvertinti ir ištirti įrodymai, kurių pagrindu ieškovė prašė atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl turės būti iš naujo tiriamos ir vertinamos termino ieškiniui pareikšti praleidimo priežastys, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atkreipti dėmesį į VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalį, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Reglamento nuostatas, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, kadangi šios normos ginčo išsprendimui yra aktualios, tačiau skundžiamame sprendime buvo taikytos neteisingai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, be to, tokiu būdu būtų neteisėtai apribota bylos šalių teisė į apeliaciją.
44. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi tarp šalių paskirstymo klausimo nesprendžia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė