Administracinė byla Nr. I-3383-815/2016

                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02916-2015-9

                     Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. gegužės 25 d. skundu, prašydamas teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba), 30 000 Lt (skunde nurodo ir 8 695,65 Eur sumą) neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis apytiksliai nuo 2011 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. buvo konvojuojamas iš vienos kalinimo įstaigos į kitą (Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), konvojavimų metu buvo žiauriai kankinamas, žeminti jo garbė ir orumas, konvojaus pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi ir žemino, ypač atlikdami asmens ir asmeninių daiktų apžiūras, pareigūnai nuolat demonstratyviai rodė kovinius ginklus, talpindami į konvojavimo automobilius šaukė, kad nelaimės atveju sušaudys. Taigi, visų konvojavimų metu buvo pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatos.

2.2. Pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas apie 2 m2 patalpoje kartu su dar 6 asmenimis ir visų asmeniniais daiktais, kurių pagal teisės aktus galima turėti iki 30 kg (į šį svorį neįskaičiuojamos asmenų bylos, taip pat maistas), dėl vietos trūkumo šaltuoju metu kojos tirpdavo ir šaldavo, jas sutraukdavo mėšlungis, nuolat trūkdavo oro, net darydavosi silpna. Šiltuoju metu buvo dėl šilumos ir didelio oro trūkumo konvojavimas virsdavo siaubu. Konvojavimui skirtas transportas yra baisus, jame tvyro klaikus kvapas, yra purvina (dėl to išsipurvina rūbai).

2.3. Konvojavimų metu patirtiems išgyvenimams apsakyti trūksta žodžių. Dėl tokių konvojavimų pareiškėjas patyrė didžiulę moralinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, dėl ko šiuo metu nuolat jaučia baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus – pareigūnų žiaurų elgesį; tai, ką patyrė pareiškėjas, liks didžiule trauma visam gyvenimui ir gali trukdyti gyventi. Pareiškėjas nurodytą žalą kildina iš Tarnybos veikų, t. y. Tarnyba tyčia neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, t. y. neužtikrino tinkamų konvojavimo sąlygų.

2.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu.

II

1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo taikyti senaties terminą pareiškėjo reikalavimams iki 2012 m. gegužės 25 d., savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 6–8).

1.1. Dėl specialiojo transporto būklės

1.1.1. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti 2 gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas Tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi įvardytus dokumentus, jie išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais.

1.1.2. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 146.4 punkto reikalavimams. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

1.2. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.

1.3. Dėl vietos trūkumo

Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą Tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius: tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras; jeigu bendras konvojuojamų asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, įrašant apie tai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.

Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-2338-121/2013, jeigu nuteistieji, pervežami specialiaisiais konvojavimo automobiliais, turi ne daugiau kaip 30 kg asmeninių daiktų, jų pervežimo sąlygos nepažeidžia esminių pervežimo reikalavimų, nežemina konvojuojamųjų, jų nekankina, nežeidžia; tą ne kartą konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT).

1.4. Dėl antisanitarinių sąlygų

Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl antisanitarinių konvojavimo sąlygų, nes Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-441 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos“ 26 punkte, Tarnybos vado 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 punkte ir Tarnybos vado 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo 15 punkte nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekciją; neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus.

1.5. Dėl ginklų

Remiantis Konvojavimo taisyklių 3 punktu, konvojus – tai viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą.; konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą.

1.6. Dėl nežmoniško ir žeminančio elgesio

1.6.1. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu; pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-1950-580/2013, laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais, pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis); vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota.

1.6.2. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Taigi, nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad kilo sąlygos, įtvirtintos CK 6. 271 straipsnyje.

1.7. Dėl senaties termino

Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjo reikalavimui dėl Tarnybos veiksmų iki 2012 m. gegužės 25 d., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, taikytinas ieškinio senaties terminas.

2. Tarnyba 2015 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 47SD-1991 „Dėl įrodymų pateikimo“ pakartotinai prašė pareiškėjo reikalavimui dėl Tarnybos veiksmų iki 2012 m. gegužės 25 d., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 20).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais ir laisvės atėmimo įstaigų konvojuojamųjų sąrašais, pareiškėjas V. Š. buvo konvojuojamas: 2012 m. lapkričio 20 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 54–56)), 2012 m. gruodžio 4 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 57–59)), 2013 m. vasario 5 d. iš Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 60–62)), 2013 m. vasario 12 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 63–65)), 2013 m. vasario 26 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 66–68)), 2013 m. kovo 5 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 69–71)), 2013 m. gruodžio 5 d. iš Marijampolės PN į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) (žiniaraščio kopija (b. l. 72–73, 75); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 74)), 2014 m. gegužės 6 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 76–78)), 2014 m. gegužės 20 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 79–83)), 2014 m. liepos 1 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 84–86)), 2014 m. liepos 15 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 87–89)), 2014 m. rugsėjo 16 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 90–94)), 2014 m. rugsėjo 23 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 95–97)), 2014 m. spalio 14 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 98–100)), 2014 m. spalio 21 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 101–103)), 2014 m. spalio 28 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 104–106)), 2014 m. lapkričio 4 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 107–111)), 2014 m. gruodžio 9 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 112–116)), 2014 m. gruodžio 23 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 117–119)), 2015 m. balandžio 14 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 120–122)), 2015 m. balandžio 21 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 123–125).

1.2. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „Iveco Eurocargo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MAZ 437040“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 26, 33, 38–39, 45–46, 127, 130, 133)), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos ( atitinkamai b. l. 27, 34, 40, 47, 128, 131, 134)).

1.3. Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis, specialiuosiuose automobiliuose „VW Crafter“ įrengta: bagažo skyrius, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, oro kondicionierius, evakuacinis liukas, langai (schemos (b. l. 126, 129, 132)); specialiajame automobilyje „MAZ 437040“ įrengta: suolai, šildymo sistema, vėdinimo liukai, apšvietimas, atsarginis išėjimas (b. l. 32); specialiajame automobilyje „Iveco Eurocargo“ įrengta, be kita ko: bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo sistemos įrenginys, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas (b. l. 25); dėl specialiųjų automobilių „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos dvi schemos: remiantis viena schema, kiekviename iš šių spec. automobilių įrengta: 3 bendros kameros ir viena vienutė, suolai, šildymo sistema „Webasto“, apšvietimas, vėdinimo liukai, atsarginis išėjimas (b. l. 36, 44); remiantis antra schema, šiame spec. automobilyje įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, sėdimos vietos (kėdės (sėdynės)), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (b. l. 37, 43).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. Š. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už konvojavimą žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog, esą, jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis nuo 2011 m.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.

4. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis visais atvejais buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.

4.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais ir laisvės atėmimo įstaigų konvojuojamųjų sąrašais, pareiškėjas V. Š. buvo konvojuojamas: 2012 m. lapkričio 20 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 54–56)), 2012 m. gruodžio 4 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 57–59)), 2013 m. vasario 5 d. iš Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 60–62)), 2013 m. vasario 12 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 63–65)), 2013 m. vasario 26 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 66–68)), 2013 m. kovo 5 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 69–71)), 2013 m. gruodžio 5 d. iš Marijampolės PN į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) (žiniaraščio kopija (b. l. 72–73, 75); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 74)), 2014 m. gegužės 6 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 76–78)), 2014 m. gegužės 20 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 79–83)), 2014 m. liepos 1 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 84–86)), 2014 m. liepos 15 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 87–89)), 2014 m. rugsėjo 16 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 90–94)), 2014 m. rugsėjo 23 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 95–97)), 2014 m. spalio 14 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 98–100)), 2014 m. spalio 21 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 101–103)), 2014 m. spalio 28 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 104–106)), 2014 m. lapkričio 4 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 107–111)), 2014 m. gruodžio 9 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 112–116)), 2014 m. gruodžio 23 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 117–119)), 2015 m. balandžio 14 d. iš Marijampolės PN į Kauno TI (žiniaraščio kopija (b. l. 120–122)), 2015 m. balandžio 21 d. iš Kauno TI į Marijampolės PN (žiniaraščio kopija (b. l. 123–125). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „Iveco Eurocargo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MAZ 437040“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 26, 33, 38–39, 45–46, 127, 130, 133)), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 27, 34, 40, 47, 128, 131, 134)). Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis, specialiuosiuose automobiliuose „VW Crafter“ įrengta: bagažo skyrius, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, oro kondicionierius, evakuacinis liukas, langai (schemos (b. l. 126, 129, 132)); specialiajame automobilyje „MAZ 437040“ įrengta: suolai, šildymo sistema, vėdinimo liukai, apšvietimas, atsarginis išėjimas (b. l. 32); specialiajame automobilyje „Iveco Eurocargo“ įrengta, be kita ko: bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo sistemos įrenginys, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas (b. l. 25); dėl specialiųjų automobilių „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos dvi schemos: remiantis viena schema, kiekviename iš šių spec. automobilių įrengta: 3 bendros kameros ir viena vienutė, suolai, šildymo sistema „Webasto“, apšvietimas, vėdinimo liukai, atsarginis išėjimas (b. l. 36, 44); remiantis antra schema, šiame spec. automobilyje įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, sėdimos vietos (kėdės (sėdynės)), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (b. l. 37, 43). Remiantis bylos minėtais duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.

Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.

4.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo V. Š. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo V. Š. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                         Ernestas Spruogis