Administracinė byla Nr. eA-3118-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03210-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Y. (T. Y.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Y. (T. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas T. Y. (T. Y.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-107 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos, objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrintas įrodymų visapusiškas ištyrimas, nesurinkta kilmės valstybės informacija apie teisėsaugos institucijų vykdomus represinius veiksmus asmenų, kurie yra terorizmu kaltinamų asmenų šeimos nariai, atžvilgiu bei teisės į gynybą realumą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui pripažinus pareiškėjo giminystės ryšius su M. R. (toliau – ir pusseserė), kuri (duomenys neskelbtini) yra ieškoma dėl dalyvavimo teroristinėje organizacijoje, taip pat nustačius, kad pareiškėjo broliui Y. Y. (Y. Y.) (toliau – ir vyriausiasis brolis) suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje dėl kylančios grėsmės patirti realų pavojų gyvybei bei sveikatai, nes jis gali būti sulaikytas, tardomas, prieš jį gali būti taikomos psichologinio ir fizinio poveikio priemonės; pasakojimo dalį apie pareigūnų iš (duomenys neskelbtini) skambučius pareiškėjui, tikslu gauti informaciją apie vyriausiojo brolio buvimo vietą bei pareigūnų veiksmus jo šeimos namuose (kviečiami į apklausas, daromos kratos ir pan.), atsakovas turėjo surinkti kilmės valstybės informaciją apie teisėsaugos institucijų vykdomus represinius veiksmus asmenų, kurie yra terorizmu kaltinamų asmenų šeimos nariai, atžvilgiu bei teisės į gynybą realumą.

4.       Pareiškėjas paaiškino, jog jis ne tik mokėsi, bet ir mokė islamo kitus asmenis, o tai (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų gali būti pripažįstama ekstremistine veikla, dėl ko pareiškėjui kyla grėsmė būti neteisėtai sulaikytam, įkalintam, kankinam ar jam gali būti sufabrikuojama baudžiamoji byla. Atsakovas neužtikrino pareigos surinkti kilmės valstybės informacijos, tikslu įvertinti pareiškėjui kylančias grėsmes dėl išpažįstamos religijos praktikavimo ar / ir jos mokymo.

5.       Pareiškėjas teigė, kad viešai publikuojama informacija bei teismų praktika aiškiai liudija apie nepasikeitusią (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų praktiką neleistinomis priemonėmis išgauti informaciją (kankinimai, smurtas ir pan.) bei valstybės pareigūnų nebaudžiamumą, akcentavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimą, kad „asmens, kuriam kyla pavojus, šeimos nariai paprastai rizikuoja patys atsidurti pavojingoje padėtyje“. Pareiškėjas nurodė, kad jo baimė patirti realius persekiojimo veiksmus pagrįsta subjektyviais ir objektyviais kriterijais, t. y., pareiškėju domisi teisėsaugos institucijos, kurios vykdo jo šeimos narių atžvilgiu smurtinius veiksmus, kratas ir apklausas, viešai skelbiama informacija apie teisėsaugos institucijų vykdomus neteisėtus veiksmus asmenų, kurie kaltinami tariamais teroristiniais nusikaltimais ar ryšiais su šiais asmenimis, atžvilgiu.

6.       Pareiškėjo nurodė, kad tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

7.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas nurodė, kad Departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog nėra tikėtina, kad prieš pareiškėją (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai imsis rimtesnių priemonių nei prieš vyriausiojo brolio žmoną ar prieš tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo baimė būti sulaikytam kilmės valstybėje bei baimė dėl jam galimai iškeltos sufabrikuotos bylos nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga domisi jo vyriausiuoju broliu, teigė, jog tikėtina, kad pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini) jis bus apklaustas, siekiant išsiaiškinti, kur yra jo vyriausiasis brolis, koks yra vyriausiojo brolio statusas ir pan. Tačiau surinkta informacija bei nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia tikimybės, jog šie veiksmai savo forma ir pobūdžiu pažeis jo teises bei prilygs persekiojimui.

9.       Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus nustatytus faktus nagrinėjant pareiškėjo prašymą, konstatuota, jog nebuvo pateikta įtikinamų argumentų, pagrindžiančių jo baimę būti įkalintam dėl religinių mokslų vaikystėje, todėl ši baimė nėra visiškai pagrįsta.

10.       Atsakovas nurodė, kad įvertinęs surinktos informacijos visumą, Departamentas padarė išvadą, jog nenustatyta faktų, pagrindžiančių pareiškėjo baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje, ir „visiškos pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje jam grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą bei surinko aktualią informaciją apie islamo valstybės kovotojų artimųjų padėtį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie pusseserę žinojo nedaug, visa jo turima informacija apie ją rėmėsi trečiųjų asmenų jam pateiktais pasakojimais, pareiškėjas ją yra matęs tik vieną kartą vaikystėje, per šeimos susitikimą. Atsakovas teigė, jog tai nesuponuoja išvados, kad prieglobsčio prašytojas gali susidurti su padidintu (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesiu. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą buvo 2016 m. ir be trijų skambučių daugiau nėra susidūręs su tiesioginiais (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksniais (pareiškėjas pripažino, kad pats yra davęs savo numerį tėvams, kad šie perduotų jį pareigūnams).

12.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas taip pat pasakojo apie vyresniojo brolio K. Y. (K. Y.) (toliau – ir vyresnysis brolis) situaciją (duomenys neskelbtini), jo paiešką / pradanginimą dėl ryšių su H. A. (H. A.), kuris (duomenys neskelbtini) organizavo teroristinį išpuolį, o jo metu žuvo dviratininkai užsieniečiai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nedaug žinojo apie tariamą vyresniojo brolio situaciją, teigė, jog jam viską apie vyresnįjį brolį yra papasakojęs pusbrolis. Pareiškėjas taip pat nežinojo, ar vyresnysis brolis šiuo metu yra sulaikytas ir pradangintas, ar slapstosi nuo teisėsaugos pareigūnų. Tyrimo metu nebuvo surasta informacijos, kuri sietų vyresnįjį brolį su H. A. ar su teroristiniu išpuoliu. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pats prieglobsčio prašytojas nesiejo vyresniojo brolio situacijos su priežastimis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai su juo kontaktavo bei siekė jo grįžimo į kilmės šalį. Atsakovas nusprendė, jog ši pareiškėjo pasakojimo dalis dėl patikimumo bei aktualumo trūkumų nepatvirtino jo baimės grįžti į kilmės valstybės pagrįstumo bei nepaaiškino kitų tyrimui reikšmingų aplinkybių.

13.       Atsakovas paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios pareiškėjo pasakojimą apie teisėsaugos pareigūnų veiksmus K. Š. (K. Š.) ir jo mokinių atžvilgiu, todėl įvertinęs tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie teisėsaugos pareigūnų veiksmus prieš K. Š. ir jo mokinius nėra pagrįstas nei dokumentiniais įrodymais, nei kilmės valstybės informacija, Departamentas nusprendė, jog šis pasakojimas nėra tikėtinas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiejo religinio mokymosi su priežastimis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai su juo kontaktavo bei siekė jo grįžimo į kilmės šalį.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo T. Y. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 4 d. Vilniaus pasienio rinktinės Medininkų kelio pasienio kontrolės punkte raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo gyvybei ir saugumui, jį persekioja dėl jo šeimos, religijos. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo vyresnysis brolis buvo apkaltintas tuo, kad organizavo nusikalstamą grupuotę, kuri puolė turistus, nors tų nusikaltimų nevykdė, todėl dabar slapstosi. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad pusseserė išvyko į (duomenys neskelbtini), vyriausiasis brolis jau gavo prieglobstį Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) paskelbta jo paieška, pareiškėjui skambino teisėsaugos pareigūnai, todėl jis, kaip tokios šeimos narys, irgi bus persekiojamas, atsidurs kalėjime ir bus kankinamas.

16.       Teismas nurodė, kad Departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m.  sausio 6 d. sprendimu nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. 2019 m. birželio 25 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurioje pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir prašyme dėl prieglobsčio suteikimo bei pirminėje apklausoje. Grėsmę (duomenys neskelbtini) jis kildino dėl išpažįstamos religijos bei šeimos situacijos.

17.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad iki 2016 m. pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. iki atvykimo į Lietuvą – 2019 m. sausio 4 d., gyveno (duomenys neskelbtini), jo tėvas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, pareiškėjas buvo kreipęsis dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau ji nebuvo suteikta dėl netinkamai užpildytų dokumentų.

18.       Teismas nurodė, kad Departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. rugpjūčio 23 d. parengė išvadą Nr. (15/6-11)13PR-107RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė baimės kilmės valstybėje patirti veiksmus, kurie būtų prilyginami persekiojimui. Atsakovo Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas, ar jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose), o įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šiuo metu joje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

19.       Teismas analizavo Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 83 straipsnio 2, 5 dalis, 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 1 dalį, 88 straipsnio 1–2 dalis, rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 115 ir 116 punktais, aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bei administracinių teismų praktiką prieglobsčio bylose ir darė išvadą, kad Sprendime yra detaliai nurodytos teisės normos bei faktinė pareiškėjo atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), kuri sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai buvo įvertinti visapusiškai.

20.       Teismas nurodė, kad Departamentas, atlikęs tyrimą dėl pareiškėjo vyriausiojo brolio ir įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad nėra tikėtina, kad prieš pareiškėją (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai imsis rimtesnių priemonių nei prieš vyriausiojo brolio žmoną ar prieš tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo baimės būti sulaikytam kilmės valstybėje bei baimės dėl jam galimai iškeltos sufabrikuotos bylos nelaikė visiškai pagrįsta. Sprendime atsakovas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga domisi pareiškėjo vyriausiuoju broliu, tikėtina, kad pareiškėjas, grįžęs į (duomenys neskelbtini), bus apklaustas, siekiant išsiaiškinti, kur yra jo vyriausiasis brolis, koks yra jo statusas ir pan., tačiau tai nepagrindžia tikimybės, jog šie veiksmai savo forma ir pobūdžiu pažeis jo teises bei prilygs persekiojimui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tyrimo metu duomenų, jog (duomenys neskelbtini) būtų taikomi konkretūs žmogaus teisių ir laisvių apribojimai išskirtinai (duomenys neskelbtini) kovotojų artimiesiems ir šeimos nariams, nebuvo rasta, nusprendė, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes.

21.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau 2016 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno su tėvu, turinčiu (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėjo tėvas grįžo į (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad vyresnysis brolis turi problemų, tačiau pareiškėjui nepaaiškino, kokių problemų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas be trijų skambučių, galimai iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų, daugiau jokio dėmesio nesulaukė, nors teigė, kad motinai liepė duoti jo telefono numerį. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvai nėra sulaikyti, jie tik buvo apklausiami. Teismas darė išvadą, kad Departamento surinkta informacija bei nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia tikimybės, jog pareiškėjo nurodyti veiksmai savo forma ir pobūdžiu pažeis jo žmogaus teises bei prilygs persekiojimui, kaip tai apibrėžta Aprašo 116.1.1 punkte. Departamentas patikrino (duomenys neskelbtini) Nacionalinio banko internetinę svetainę, kurioje publikuojami sąrašai asmenų, susijusių su terorizmu (sąraše yra 1 234 asmenys) ir ekstremizmu (sąraše yra 122 asmenys) bei sąrašas organizacijų, susijusių su terorizmu (19 organizacijų) ir nebuvo rasta informacijos, kad vyresnysis brolis yra ieškomas. Interpolo duomenų bazėje taip pat nėra duomenų apie vyresnįjį brolį. Teismas nustatė, kad priimdamas Sprendimą Departamentas rėmesi ir 2019 m. liepos 10 d. iš Valstybės saugumo departamento gautu raštu, kuriame nėra užsimenama apie pareiškėjui kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini).

22.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, tikėtina, yra vienas iš daugelio K. Š. mokinių, tačiau nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios pareiškėjo pasakojimą apie teisėsaugos pareigūnų veiksmus K. Š. ir jo mokinių atžvilgiu, todėl Departamentas pagrįstai laikė, kad šis pasakojimas nėra tikėtinas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jo draugai, grįžę į (duomenys neskelbtini) po religinių mokslų užsienyje, buvo sulaikyti, tačiau pripažino, kad tik spėja, jog priežastis – religiniai mokslai užsienyje. Pareiškėjo spėjimas išskirtinai rėmėsi religijos suvaržymais ir paplitusia korupcija (duomenys neskelbtini). Šis priežastinis ryšys tėra asmeninė pareiškėjo nuomonė, kuri išskirtinai grindžiama subjektyvia situacijos interpretacija. Jo pateikti paaiškinimai nepagrindė šios nuomonės pakankamai, kad ji būtų laikoma pagrįsta, todėl teismas nusprendė, kad ji neturi įrodomosios galios nustatant faktines aplinkybes. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apklausose nurodė, jog norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), kol nesužinojo apie vyriausiojo brolio problemas. Teismas darė išvadą, jog tai patvirtina, kad tariamos grėsmės, siejamos su religiniu mokymusi, neturėjo nei reikšmingo poveikio, nei tęstinumo pareiškėjui, jis nesieja religinio mokymosi su priežastimis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai su juo kontaktavo bei siekė jo grįžimo į kilmės šalį.

23.       Teismas nusprendė, kad pareiškėjo atvejis buvo vertinamas visų byloje surinktų duomenų visumoje, Departamentas, priimdamas Sprendimą įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su pareiškėju, informacija surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs. Departamentas pareigos įvertinti aktualią kilmės valstybės informaciją nepažeidė, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Departamento atlikto tyrimo rezultatais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tyrimas yra neišsamus arba atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, todėl jo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, netenkinęs pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, nurodė, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III.

24.       Pareiškėjas T. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

25.       Pareiškėjas apeliaciame skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimu, kurio motyvacija iš esmės atkartoja atsakovo padarytas išvadas, dėl šių pagrindinių argumentų:

25.1.                      Atsakovas neužtikrino objektyvaus ir išsamaus tyrimo, kuris patvirtintų viešai publikuojamą informaciją apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų praktiką. Pareiškėjas pabrėžia, kad asmens, kuriam kyla pavojus, šeimos nariai paprastai rizikuoja patys atsidurti pavojingoje padėtyje (ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimas byloje A. v. Bulgariją Nr. C-652/16), atsakovas nerado informacijos apie taikomus konkrečius teisių ir laisvių apribojimus išskirtinai (duomenys neskelbtini) kovotojų artimiesiems ir šeimos nariams, o juk neradus informacijos, paneigiančios šį faktą, ši pasakojimo dalis neturėtų būti laikoma labiau netikėtina nei tikėtina, todėl atsakovui, nesurinkus kilmės valstybės informacijos, nebuvo užtikrintas išsamus ir objektyvus tyrimas, tikslu nustatyti, ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimo kilmės valstybėje veiksmus pagrįsta ar ne.

25.2.                      Atsakovas neatliko visapusiškos individualios pareiškėjo padėties dėl išpažįstamos religijos vertinimo. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas nevertino religinio mokymosi, kaip religinio identiteto svarbos pareiškėjui ir to, kokias pasekmes turės pareiškėjas, susidūręs su gresiančiais jam veiksmais kilmės šalyje toliau praktikuojant savo religiją, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl teisėsaugos institucijų K. Š. ir jo mokinių atžvilgiu vykdomų represinių veiksmų. Pareiškėjas daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek teismas pareiškėjo pasakojimą apie neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus K. Š. ir jo mokinių atžvilgiu pripažino nepatikimu iš esmės grindžiant subjektyviomis prielaidomis.

25.3.                      Atsakovas, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą kaip netikėtiną, nenurodė esminių prieštaravimų, kuriuos būtų galima laikyti rimtais pasakojimo trūkumais. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas nepagrįstai jam netaikė abejonės privilegijos, jis visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, todėl atsakovas ir teismas be pagrindo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

26.       Pareiškėjas pažymi, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o teismas – pagrįstai tam pritarė, tuomet turėtų būti įvertintos ir kitos Sprendimo ir skundžiamo teismo sprendimo dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priėmė nepagrįstus sprendimus.

27.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo T. Y. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

28.       Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

28.1.                      Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyvių bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais, todėl pareiškėjo argumentas, kad teismas skundžiamame sprendime iš esmės atkartojo Departamento padarytas išvadas, yra nepagrįstas.

28.2.                      Departamento pažymoje Nr. TJK-15/6-2 „Apie (duomenys neskelbtini) kovotojų artimųjų padėtį (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) būtų taikomi konkretūs teisių ir laisvių apribojimai išskirtinai (duomenys neskelbtini) kovotojų artimiesiems ir šeimos nariams, nebuvo rasta. Vien tai, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie teisėsaugos institucijų vykdomus represinius veiksmus asmenų, kurie yra terorizmu kaltinamų asmenų šeimos nariai, atžvilgiu, negalima daryti išvados, kad nebuvo surinkta specifinė kilmės valstybės informacija. Departamentas ieškojo pareiškėjo nurodytos informacijos, tačiau šaltiniuose tokių duomenų nerasta, pareiškėjas skunde tokios informacijos taip pat nepateikia, taigi Departamentas nepadarė procedūrinių pažeidimų.

28.3.                      Pareiškėjo cituojamoje byloje teismas nebuvo išaiškinęs, kad jei prieglobsčio prašytojo šeimos nariams suteiktas prieglobstis, jis turi būti suteikiamas ir prieglobsčio prašytojui, teismas išaiškino, kad tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų atitikimas vertinamas individualiai, o tarptautinė apsauga negali būti suteikta dėl grėsmių kylančių šeimos nariams, tačiau į prieglobsčio prašytojo šeimos nariui iškilusį pavojų reikia atsižvelgti, siekiant nustatyti, ar dėl šeimyninio ryšio su asmeniu, kuriam kilo grėsmė, pačiam prašytojui kyla persekiojimo ar didelės žalos pavojus.

28.4.                      Pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro parengto Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovą, pabėgėlio statuso suteikimui būtina visų nurodytų subjektyvių ir objektyvių faktorių visuma, o ne atskiros kelios aplinkybės, o remiantis ESTT praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę vertinamas tik objektyvusis elementas, reikalavimo, kad būtų išpildytas subjektyvusis elementas, nėra.

28.5.                      Dėl religinio identiteto Departamentas akcentuoja aplinkybę, kad pareiškėjas norėjo grįžti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kol nesužinojo apie vyriausiojo brolio problemas, o tai parodo, kad tariamos grėsmės, siejamos su religiniu mokymusi, neturėjo nei reikšmingo poveikio, nei tęstinumo pareiškėjui, pareiškėjas nesiejo religinio mokymosi su priežastimis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) pareigūnai su juo kontaktavo bei siekė jo grįžimo į kilmės šalį.

28.6.                      Pareiškėjas Departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, o atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (15/6-11)12PR-107 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir konstatvo, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme nustatytų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

31.       Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus faktinių aplinkybių vertinimas, skundžiamas pirmosios instancijos teismas sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas.

32.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

33.       Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pareiškėjo skundo argumentai buvo įvertinti, o rėmimasis atsakovo išdėstyta teisine argumentacija, savaime neleidžia padaryti išvados, kad priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.

34.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.). Remdamasi nurodyta teisės norma,  aktualia jos taikymo bei aiškinimo teismų praktika bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad vien abstrakčiais argumentais grindžiamas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl pareiškėjo rizikos atsidurti pavojingoje padėtyje ar dėl išpažįstamos religijos, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

36.       Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4335-624/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).

37.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019). 

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).

39.       Vadovaujantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

41.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžia išpažįstama religija (jis yra (duomenys neskelbtini) dvasininko K. Š. mokinys ir pats yra mokęs vaikus (duomenys neskelbtini) bei situacija šeimoje (duomenys neskelbtini) jis ieškomas dėl vyriausiajam broliui Lietuvos Respublikoje suteiktos papildomos apsaugos, dėl pusseserės, ieškomos nuo 2016 m. dėl jos dalyvavimo teroristinės organizacijos veikloje, taip pat dėl vyresniojo brolio, kuris (duomenys neskelbtini) kaltinamas turistų nužudymu).

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, kad pareiškėjas iki 2016 m. gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. iki atvykimo į Lietuvą – 2019 m. sausio 4 d., gyveno (duomenys neskelbtini), norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), taip pat, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo persekiojamas ar, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai jo kilmės valstybėje, Departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad šioje šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, taip pat nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais dėl baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie taikomus konkrečius teisių ir laisvių apribojimus šeimos nariams bei abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl išpažįstamos religijos praktikavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra grindžiami prielaidomis ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes.

43.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. Y. (T. Y.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Milda Vainienė

        Dalia Višinskienė