Civilinė byla Nr. e2A-1012-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00250-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.18.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) 50 848,28 Eur skolą už atliktus darbus, 8 165,62 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad laimėjo atsakovės paskelbto viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Kauno regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose” (toliau – Pirkimas) trečiąją dalį – „Kelio Nr. 1910 Zapyškis – Ežerėlis ruožo nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km asfalto dangos paprastasis remontas“ ir su ja 2017 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. S-317 (toliau – Sutartis). 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė ieškovei pateikė Statybos objekto remonto aprašą Nr. 1910-00-KK (toliau – Remonto aprašas), kuriame nurodė ieškovei suremontuoti esamą dangą visame statybos objekto ruože, kurio plotas yra 26 711 kv. m 2017 m. lapkričio
3 d. ieškovė informavo atsakovę, jog Remonto apraše nurodytas asfalto dangos karštojo regeneravimo pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfaltą darbų kiekis
(26 711 kv. m) skiriasi nuo Pirkimo metu pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje nurodyto kiekio (16 940 kv. m), dėl ko susidaro 9 771 kv. m darbų kiekių skirtumas, ir paprašė atsakovės skirti 50 848,28 Eur be PVM Sutarčiai įgyvendinti. Atsakovė nurodė, kad Pirkimo Techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje yra padaryta klaida – žiniaraščio pozicijoje Nr. 8 trūksta kiekio – 9,771 (mato vnt. 100 kv. m) bei nurodė ieškovei darbus vykdyti pagal Remonto aprašo dangos remonto žiniaraštį nuo Pk 06+01 iki Pk 29+56, įtraukiant į šį ruožą Pk 08+10 kairėje pusėje ir Pk 08+31 dešinėje pusėje esančias autobusų stoteles – 15 917 kv. m, o likusią darbų dalį – 1 023 kv m (neviršijant Sutartimi sulygtų darbų kiekių) vykdyti nuo Pk 45+19 iki
Pk 46+84, t. y. iš viso 16 940 kv. m bei nevykdyti asfalto dangos valymo, grunto kasimo ir išvežimo, kelkraščių planiravimo, išlyginamojo sluoksnio iš asfalto mišinio AC 11 VN įrengimo dangos kraštų atstatymui ir kelkraščių dangos įrengimo darbų nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60. Kadangi didžioji dalis darbų jau buvo atlikta, ieškovė pakartotinai paprašė apmokėti už atliktus darbus, tačiau atsakovė nesutiko sumokėti 50 848,28 Eur už nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60 tinkamai atliktus darbus.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė, laikydama ieškovės atliktus ginčo darbus papildomais darbais, klaidingai interpretuoja Sutarties nuostatas. Kadangi Sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis, kurioje numatyti preliminarūs darbų kiekiai ir pagal kurią turi būti atlyginama už visus faktiškai atliktus darbus, Sutartyje nurodytų darbų kiekio padidėjimas negali būti laikomas papildomais darbais, nes tai prieštarautų pačiai fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės esmei. Vertinant Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodytą darbų apimtį, t. y. statybos objekto ruožo ilgį ir koordinates bei Remonto apraše nurodytą darbų apimtį, darbų apimtis nepakito. Pirkimą atsakovė paskelbė būtent 4 096 m ilgio ir 26 711 kv. m ploto statybos objekto remonto darbams, taigi atsakovė siekė įsigyti ir užsakė atlikti viso statybos ruožo remonto darbus, įskaitant ginčo darbus. Tiek Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje, tiek Remonto apraše buvo nurodyta ta pati darbų apimtis (tapačios ruožų koordinatės, vienodas ruožų ilgis), o tai, kad Pirkimo sąlygų darbų kiekių žiniaraštyje buvo klaidingai nurodytas ginčo darbų kiekis, pripažino pati atsakovė. Remonto aprašas yra Sutarties 1 punkte nurodytos projektinės–techninės dokumentacijos, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, dalis. Remonto aprašas buvo pagrindinis dokumentas, kuriame pateikti užsakovo nurodymai, kaip ir kokia apimtimi atlikti darbus. Atsakovė 2018 m. sausio 11 d. pripažino, kad darbai atlikti tinkamai, priėmė darbus, įskaitant ir ginčo darbus, ir naudojasi visu darbų rezultatu, todėl jai tenka pareiga atsiskaityti – sumokėti rangovei
50 848,28 Eur be PVM. Kadangi atsakovė ginčo darbus priėmė pasirašydama perdavimo aktą, o ne priimdama iš ieškovės pažymą, kaip numatyta Sutartyje, ieškovė negalėjo pateikti atsakovei PVM sąskaitos faktūros už atliktus ginčo darbus, tačiau tai nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti. Ieškovės nuomone, vienašališkas atsakovės nurodymas nevykdyti dalies Sutartyje numatyto statybos objekto prieštarauja ne tik Sutarčiai, bet ir Pirkimo sąlygoms, kadangi Pirkimas buvo organizuojamas ne daliai, o visam statybos objektui įsigyti. Šiuo atveju šalys skirtingai aiškina Sutarties ir Pirkimo sąlygų nuostatas, o neaiškios Pirkimo dokumentų sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (šiuo atveju – atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies, t. y. ieškovės naudai.
4. Atsakovė Direkcija atsiliepime su AB „Kauno tiltai“ ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad, nors su Pirkimo sąlygomis pateiktame Techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje įsivėlė tikėtina klaida, tačiau būtent pagal darbų kiekių žiniaraštyje nurodytus kiekius tiekėjai teikė pasiūlymus Pirkime. Taigi nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties darbų kiekių žiniaraštyje yra nurodytas konkretus darbų kiekis, būtent pagal šį dokumentą spręstina, kokie darbai ir jų kiekiai buvo įsigyti Pirkimu. Remonto aprašas yra projektinė (norminė) dokumentacija, kuri yra reikalinga statinio statybai, tačiau ji negali prieštarauti Pirkimo dokumentams ir nustatyti kitokių darbų atlikimą nei Pirkimo dokumentai. Fiksuoto įkainio kainodaros atveju pirkimo sutartimi neįsigytų darbų įforminimas papildomais darbais yra privalomas. Atsakovė priėmė visus ieškovės atliktus darbus, tačiau ginčo darbus priėmė su išlyga, kad ieškovė juos atliko savo rizika, nesuderinusi jų su atsakove. Šių darbų kiekių nepatvirtino techninis prižiūrėtojas Statybos darbų žurnale, dėl jų nėra pateikti Sutarties 12 punkte nurodyti mokėjimo dokumentai, neatliktas Sutarties pakeitimas. Ieškovė iki pat pradėdama vykdyti asfalto dangos karštojo regeneravimo darbus nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl darbų kiekių žiniaraštyje nurodytų darbų kiekių bei nekėlė klausimų dėl gauto Remonto aprašo neatitikimo Techninei specifikacijai. Apie atliktus papildomus darbus ieškovė pranešė tik juos atlikusi. Atsakovės nuomone, jos nurodymas atlikti tik Sutartyje sulygtą kiekį asfalto dangos karštojo regeneravimo darbų yra teisingiausias viešųjų pirkimų principų atžvilgiu, nes Pirkime tiekėjai teikė pasiūlymus pagal darbų kiekių žiniaraštį, įsivertinę konkretų šių darbų kiekį (konkretų plotą), kuriame reikalinga atstatyti asfaltbetonio dangą, atliekant paprastąjį remontą. Kadangi priimta Sutarties suma nepasikeitė, papildomi darbai nebuvo patvirtinti darbų pakeitimais, todėl ieškovė negalėjo turėti lūkesčio, kad Techninėje specifikacijoje neaptarti ir šalių nesuderinti darbai bus apmokėti. Atsakovės nuomone, kelio ruožo ilgis savaime nėra konkretus matmuo darbų kiekiui apskaičiuoti, nes kelio plotis yra netolygus. Tiek Remonto apraše esančiame darbų kiekių žiniaraštyje, tiek Pirkimo dokumentų Techninėje specifikacijoje buvo nurodytas konkretus Pirkime įsigytas asfalto dangos karštojo regeneravimo darbų kiekis – 16 940 kv. m. Atsakovė taip pat pabrėžė, jog ieškovė nėra pateikusi mokėjimo dokumento, kurio pagrindu atsakovei būtų kilusi pareiga sumokėti ieškovei ieškinio sumą, palūkanas, todėl teisė į ieškinio sumos apmokėjimą ieškovei niekada neatsirado.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymas buvo parengtas pagal Pirkimo dokumentų Techninę specifikaciją, kurioje (žiniaraščiuose) buvo aiškiai nurodytas perkamas darbų kiekis –
16 940 kv. m, todėl sprendė, kad būtent šį maksimalų kiekį ieškovė įsipareigojo faktiškai atlikti, o atsakovė būtent už šį kiekį apmokėti. Tuo tarpu Remonto aprašas nebuvo paskelbtas tarp Pirkimo dokumentų, ieškovė taip pat nurodė, kad šį dokumentą gavo tik 2017 m. rugpjūčio
21 d. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Sutartį atliekamų darbų kiekiai turėjo atitikti Techninėje specifikacijoje nurodytus darbų kiekius, o, esant poreikiui viršyti šiuos kiekius, šalys turėjo svarstyti klausimą dėl papildomų darbų atlikimo pagrįstumo ir, nustačius pagrindą, sudaryti atitinkamą susitarimą.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip profesionali rinkos dalyvė ir profesionali viešojo pirkimo dalyvė, turėjo susipažinti su visa Pirkimo objekto projektine dokumentacija, be kita ko, ir su Remonto darbų aprašu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė aiškiai žinojo, kokia bus darbų vieta koordinačių sistemoje, koks bus remontuojamo kelio ruožo ilgis, plotis ir pan., todėl, kaip profesionali verslininkė, Pirkimo metu galėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl perkamo darbų kiekio išaiškinimo, patikslinimo ir pan. Iš ieškovės pasiūlymo ir dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose teismas sprendė, kad ieškovei buvo visiškai aiškūs perkamų darbų kiekiai (16 940 kv. m.), kurių pagrindu ieškovė nurodė darbų įkainį ir bendrą kainą.
8. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog darbų kiekio žiniaraštyje buvo padaryta darbų kiekių skaičiavimo klaida, neturi teisinės reikšmės ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, nes Pirkimo sąlygos ieškovei buvo visiškai aiškios, ieškovė paskaičiavo pasiūlymo kainą pagal pirkimo sąlygas (be kita ko, dėl darbų kiekio 169,4), ir, esant būtinybei atlikti papildomą darbų kiekį, ieškovė turėjo apie tai iš anksto pranešti atsakovei ir inicijuoti susitarimą dėl apmokėjimo už papildomus darbus, kaip numato Sutarties 55 punktas.
9. Teismas nurodė, kad, paaiškėjus įsigytų ir faktiškai reikalingų atlikti darbų kiekių neatitikimui, ieškovė apie tai neinformavo atsakovės ir atliko darbus savo rizika, nesant atsakovės sutikimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė galėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti papildomą apmokėjimą, nenumatytą viešojo pirkimo sutartyje, o atsakovei nekyla pareiga už tokius darbus apmokėti.
10. Teismas atkreipė dėmesį, jog viešojo pirkimo sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuojamas įstatymu ir turi būti objektyviai pagrįstas, nes pirkimo procedūrose dalyvavę tiekėjai teikė pasiūlymus pagal tą patį darbų kiekių žiniaraštį, įsivertindami konkretų darbų kiekį, todėl nepagrįstas viešojo pirkimo sutarties keitimas sąlygotų viešojo pirkimo principų pažeidimą, nukrypimą nuo pradinių pirkimo sąlygų. Iš atsakovės 2017 m. lapkričio 17 d. atsakymo ir atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė, įvertinusi galimą kitų tiekėjų teisių pažeidimo riziką, nesutiko, kad būtų atlikti papildomi darbai ir nesutiko apmokėti už darbų kiekį, kuris nebuvo nustatytas viešojo pirkimo metu, todėl davė nurodymus ieškovei, kokius darbus vykdyti, kad nebūtų viršytas viešojo pirkimo metu įsigytas darbų kiekis. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl papildomų darbų atlikimo būtinumo į atsakovę iš anksto nesikreipė, darbus atliko be suderinimo su ieškove ir šalims nesusitarus, todėl tokių darbų perdavimas atsakovei nesudarė pagrindo atsakovei, nesant susitarimo, apmokėti už šiuos darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Kauno tiltai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visa apimtimi. Be to, ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Atsakovė pagal Sutartį įsigijo visus faktiškai atliktus darbus – 26 711 kv. m. Statybos objekto pavadinime yra tiksliai nurodoma darbų vieta ir apimtis – ruožo ilgis nuo
0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km, kas iš viso sudaro 4,096 km. Pagal Techninės specifikacijos 5 punktą kelio plotis – 10,5 ir 6,10 m, taigi kelio ruožo plotas yra 26 711 kv. m, t. y. būtent tiek, kiek darbų atliko ieškovė. Darbų vietos koordinatės taip pat patvirtina, kad darbai turėjo būti įvykdyti 4,096 km ilgio kelio ruože, kurio plotas yra 26 711 kv. m. Pirkimo dokumentų Techninėje specifikacijoje pridėto darbų kiekio žiniaraščio formoje tiesiogiai su darbais susijusio paruošiamojo darbo, kuris atliekamas prieš vykdant asfaltbetonio dangos remonto darbus – „Asfaltbetonio dangų valymas mechanizuotai ir dalinai rankiniu būdu“ kiekis yra nurodytas 26 711 kv. m. Tik vienoje vietoje darbų kiekio žiniaraščio formoje buvo nurodytas kitas darbų kiekis, t. y.
16 940 kv. m. Net jei būtų galima teigti, kad atsakovė ketino atlikti mažesnį tokių darbų kiekį, nei visų kitų kelio ruožo remonto darbų, tai būtų neįgyvendinama, kadangi nebūtų aišku, kokioje konkrečioje 4,096 km ilgio kelio ruožo dalyje turi būti vykdomi darbai.
11.2. Pirkimo dokumentuose nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodytas darbų kiekis, kadangi Pirkimo dokumentų ir Techninės specifikacijos duomenys, apibrėžiantys darbų kiekį, prieštaravo vieni kitiems. Kadangi Sutartis sudaroma prisijungimo būdu, atsakovei vykdant viešąjį pirkimą pagal jos paruoštus Pirkimo dokumentus, tai visi Pirkimo dokumentų neaiškumai turi būti aiškinami ieškovės naudai. Pati atsakovė pripažino, kad Techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje yra padaryta klaida, t. y. kad darbų kiekio žiniaraščio pozicijoje Nr. 8 nurodytas darbų kiekis yra klaidingas, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, nors ji patvirtina, kad atsakovės valia ir ketinimas buvo įsigyti būtent 26 711 kv. m darbų. Kadangi Sutartis yra fiksuoto įkainio, atsakovė įsigydama 26 711 kv. m darbų kiekį, įsipareigojo už juos atsiskaityti pagal Sutartyje nurodytą įkainį – 520,40 Eur už 100 kv. m.
11.3. Pateikdama Remonto aprašą, kuriame buvo nurodytas darbų kiekis – 26 711 kv. m, atsakovė detalizavo, kaip ir kokia apimtimi reikia atlikti darbus, ir tokiu būdu patikslino ir išsprendė Pirkimo dokumentuose buvusius prieštaravimus dėl darbų kiekio. Remonto aprašas yra statybos objekto projektas, kuris yra reikalingas statybos objekto rangos darbams atlikti bei privalomas siekiant tinkamai įgyvendinti Sutartį. Būtent atsakovė Sutartimi įsipareigojo pateikti Rangovui Remonto aprašą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti statybos objekto rangos darbus. Remonto apraše yra pateikiama informacija, būtina statybos objekto rangos darbams atlikti: tikslios statybos objekto koordinatės, kurios sutampa su Pirkimo sąlygose pateiktomis koordinatėmis; tikslus „2,5 cm asfalto dangos įrengimas, regeneravimas kelyje iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN“ darbų kiekis –
26 711 kv. m; piketai (t. y. konkreti kelio ruožo vieta), nurodyti remiantis Pirkimo sąlygose bei Remonto apraše pateiktomis koordinatėmis.
11.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygose pateiktoje Techninėje specifikacijoje ir darbų kiekių žiniaraščiuose buvo nurodytas maksimalus darbų kiekis – 16 940 kv. m. Vadovaujantis 2003 m. vasario 25 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 12 punkto nuostatomis, atsakovė, Pirkimo sąlygose nustačiusi fiksuotą įkainį, privalėjo Pirkimo sąlygose pateikti darbų aprašymus, tikslias medžiagų specifikacijas ir preliminarius darbų kiekius bei jų ribas, t. y. nustatyti viršutinę ir apatinę ribas arba nurodyti paklaidą procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodyti tik viršutinę ribą. Pirkimo dokumentuose atsakovė nenurodė nei darbų kiekių ribų, nei kad Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje nurodomi darbų kiekiai yra maksimalūs, taigi Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje buvo nurodyti preliminarūs darbų kiekiai.
11.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Pirkimo metu nupirko tik preliminarius darbų kiekius, Sutartimi įsipareigojo rangovei sumokėti už faktiškai nupirktas darbų apimtis, reikalingas pirkimo Sutarčiai tinkamai įvykdyti, o Remonto apraše (Statybos objekto projekte), kuris yra privalomas Sutarčiai vykdyti ir be kurio būtų neįmanoma atlikti Statybos objekto rangos darbų, nurodė ieškovei atlikti būtent 26 711 kv. m darbų kiekį, laikytina, kad atsakovė privalo apmokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus, t. y. ne už Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje nurodytą preliminarų darbų kiekį – 16 940 kv. m, bet už visą rangovės atliktą darbų kiekį – 26 711 kv. m.
11.6. 9 771 kv. m ginčo darbų kiekis, kurį atsakovė įvardija kaip papildomą darbų kiekį, nelaikytinas papildomais darbais, kadangi šie darbai buvo numatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, t. y. Techninėse specifikacijose ir Remonto apraše. Sutarties
50 punkte įtvirtinta papildomų darbų sąvokos formuluotė, kai papildomais darbais laikomi net ir Sutartyje bei normatyviniuose statybos dokumentuose (Remonto apraše) numatyti darbų kiekiai, fiksuoto įkainio sutartyje yra ydinga bei pažeidžianti pamatinį fiksuoto įkainio principą, jog rangovui yra apmokama už faktiškai atliktą darbų kiekį (apimtį).
11.7. Net jei ginčo darbai būtų laikomi papildomais darbais, dėl kurių turėjo būti sudarytas papildomas susitarimas, laikytina, kad toks papildomas susitarimas buvo sudarytas, kai atsakovė, kuri yra atsakinga už tinkamą papildomų darbų bei papildomo susitarimo dėl papildomų darbų įforminimą, pateikė Remonto aprašą su nurodytu 26 711 kv. m darbų kiekiu, t. y. pateikė ofertą, o rangovė ginčo darbus atliko pagal pateiktą Remonto aprašą, t. y. ofertą priėmė ir išreiškė akceptą.
11.8. Pirkimo dalyviai varžėsi pagal darbų įkainius, o ne pagal bendrą kainą, kuri buvo nustatoma remiantis atsakovės pateiktais preliminariais darbų kiekiais, ir kurią buvo būtina apskaičiuoti siekiant išrinkti Pirkimo laimėtoją, taigi Remonto apraše, pagal kurį rangovė pagal Sutartį įsipareigojo atlikti statybos objekto rangos darbus, nurodytų darbų kiekių atlikimas nelaikytinas Sutarties pakeitimu.
11.9. Teismas visiškai nepasisakė bei neįvertino pačios atsakovės kaltės dėl pateiktos klaidingos projektinės–techninės dokumentacijos ir klaidingų ir prieštaringų Pirkimo dokumentų. Šalys skirtingai aiškina Sutarties ir Pirkimo dokumentų nuostatas. Tokiu atveju, neaiškios Pirkimo dokumentų sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tinkamą vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo ar netinkamai vykdo pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai.
12. Atsakovė Direkcija atsiliepime su ieškovės AB „Kauno tiltai“ apeliaciniu skundu nesutiko ir pritarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimo motyvams. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Sutartyje aptarta galimybė koreguoti kainą dėl papildomų darbų suponuoja sutarties pakeitimo poreikį, o darbų kainos koregavimas (didinimas ar mažinimas) turi būti įformintas atskiru rašytiniu susitarimu prie sutarties, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi. Priešingai, nei teigia ieškovė, fiksuoto įkainio kainodaros atveju pirkimo sutartimi neįsigytų darbų įforminimas susitarimu dėl papildomų darbų yra privalomas. Nors Sutartis numato procedūrą, sudarius papildomą susitarimą atsakovei už tapačius įkainius įsigyti daugiau darbų nei įsigyta pirkime, tačiau tai nereiškia, kad rangovas, neinformavęs užsakovo, gali viršyti įsigytas darbų apimtis, užfiksuotas sutarties kainoje, ir kaip šiuo atveju padidinti įsigytų darbų kainą net 44 proc.
12.2. Remonto aprašas nelaikytinas oferta, kurią ieškovė akceptavo ir tokiu būdu galėjo būti sudarytas susitarimas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo doktrinoje yra pripažinęs, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygos, nustatančios kainą, pakeitimui ir todėl prievolė mokėti didesnę sutarties kainą neatsiranda. Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ir tai yra imperatyvus reguliavimas. Priimta Sutarties suma nepasikeitė, papildomi darbai nebuvo patvirtinti darbų pakeitimais, todėl ieškovė negalėjo turėti lūkesčio, kad Techninėje specifikacijoje neaptarti ir šalių nesuderinti darbai bus apmokėti.
12.3. Kelio ruožo ilgis savaime nėra konkretus matmuo darbų kiekiui apskaičiuoti, nes pagal Techninės specifikacijos 5 punktą, kelio dangos plotis esamos asfalto dangos ribose svyruoja nuo 6,10 m iki 10,5. Kadangi kelio plotis yra netolygus, atstatytino asfalto dangos kiekiai be darbų kiekio žiniaraščio kitur Techninėje specifikacijoje nėra apibrėžti. Jeigu ieškovė teigia, kad ginčo darbus reikia laikyti Sutartyje sulygtais darbais, o ne papildomais darbais, teikdama pasiūlymą, ji turėjo įsivertinti visus pagal Techninėje specifikacijoje nurodytą kelio ruožą ir svyruojantį kelio plotį reikalingus atlikti asfalto dangos karštojo regeneravimo kiekius, t. y. tarp 24 985,6 kv. m ir 43 008 kv. m, tačiau tada pasiūlymo kaina turėtų apimti ir ginčo darbus, o ieškovė vis tiek negalėtų reikalauti padidinti priimtos Sutarties sumos. Tačiau pati ieškovė savo 2017 m. lapkričio 3 d. rašte yra nurodžiusi, kad iš jos buvo įsigyta tik 16 940 kv. m asfalto dangos karštojo regeneravimo darbų. Ieškovės išvada, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodytas darbų kiekis, neatitinka viešojo pirkimo sąlygų, eigos ir to, kaip ieškovė pati suprato Pirkimo sąlygas pirkimo metu.
12.4. Ieškovė Sutartį sudarė dar 2017 m. gegužės 29 d., tačiau iki pat pradėdama vykdyti asfalto dangos karštojo regeneravimo darbus (2017 m. rugpjūčio 24 d.) nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl darbų kiekių žiniaraštyje nurodytų kiekių bei nekėlė klausimų dėl gauto Remonto aprašo neatitikties Techninei specifikacijai. To ieškovė nedarė ir viršijusi darbų kiekių žiniaraštyje sutartus jų kiekius ir laukė apie du mėnesius po to, kai buvo užbaigti ginčo darbai, ir tik 2017 m. lapkričio 3 d. raštu informavo techninį prižiūrėtoją apie darbų kiekių neatitikimus. Pareigą informuoti apie kliūtis, trukdančias vykdyti Sutartį, bei kitas aplinkybes, apie kurias rangovas privalo pranešti užsakovui, numato tiek Sutarties 10.13 punktas, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o CK 6.684 straipsnio 4 dalis numato pareigą pranešti apie būtinybę didinti Sutarties kainą. Neįspėjusi atsakovės apie šias aplinkybes, ieškovė neteko teisės šiomis aplinkybėmis remtis prieš atsakovę pagal CK
6.659 straipsnio 2 dalį ir 6.684 straipsnio 5 dalį.
12.5. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja Remonto aprašo reikšmę. Užsakovo nurodymai, kaip ir kokia apimtimi atlikti darbus, yra nurodyti konkrečiai Techninėje specifikacijoje, kuri yra Pirkimo dokumentų dalis, o Remonto aprašas yra projektinė (normatyvinė) dokumentacija. Projektinė dokumentacija yra reikalinga statinio statybai, tačiau ji negali prieštarauti Pirkimo dokumentams ir nustatyti kitokių darbų atlikimą, nei Pirkimo dokumentai. Projektinė dokumentacija, kurią atsakovė turėjo pateikti pagal Sutarties
8.1 punktą, turėjo išimtinai apimti su Pirkimo dokumentais paskelbtą Techninę specifikaciją. Nuo Techninės specifikacijos nukrypstantys ginčo darbų kiekiai yra nurodyti tose Remonto aprašo dalyse (defektiniame žiniaraštyje ir darbų sąraše), kurios apskritai neturėjo būti pateiktos ieškovei ir, tikėtina, buvo atskleistos ieškovei per klaidą. Įprastai paprastųjų remontų aprašus tiekėjai gauna atvykę į atsakovės būstinę Vilniuje. Kadangi šiuos remontų aprašus dažnai rengdavo regioninės kelių priežiūros įmonės, praktikoje tiekėjai juos pasiimdavo ir tiesiogiai iš projektuotojų, kurie net ir tam pačiam kelio ruožui gali turėti po kelis projektus ar jų darbines versijas, dėl to gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai rangovui perduodamas netinkamas projektas, tačiau ieškovė tokiu atveju turėjo teisinę pareigą patikrinti gautą normatyvinį dokumentą ir įvertinti jame nurodytus kiekius, bei jų skirtumus nuo Pirkimo dokumentų, ir apie neatitikimus informuoti atsakovę.
12.6. Ginčas kilo ne iš Pirkimo dokumentų aiškinimo. Pirkimo dokumentų Techninė specifikacija nėra neaiški – jos darbų kiekių žiniaraštyje yra nurodytas asfalto dangos karštojo regeneravimo darbų kiekis, kurio nepaneigia jokios kitos Techninės specifikacijos nuostatos. Pačios apeliantės 2017 m. lapkričio 3 d. rašte yra aiškiai aprašyta, kaip ieškovė suprato pirkimo sąlygas ir kad neaiškumas kilo būtent dėl Remonto apraše nurodytų kiekių skirtumo nuo Techninėje specifikacijoje nurodytų kiekių. Aplinkybė, ar šis kiekis yra nustatytas dėl klaidos, ar dėl kitų paskatų, nebeturi prasmės, nes būtent šis kiekis buvo įsigytas Pirkimu ir Pirkimo dalyvių pasiūlymai (tarp jų ir ieškovės) buvo vertinami pagal šiuos kiekius, o skirtingas darbų kiekis buvo nurodytas būtent Remonto apraše, kuris nėra Pirkimo dokumentas. Esant neatitikimams tarp Pirkimo dokumentų, kurie yra neatskiriama Sutarties dalis, ir projektinės dokumentacijos, kuri turėjo būti pateikiama Sutarties vykdymo eigoje, viršenybę turi Pirkimo dokumentai.
12.7. Pagal Sutarties 12 punktą, už faktiškai atliktus darbus, užsakovas apmoka per
30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Prie ieškinio ieškovė nėra pridėjusi Sutarties 12 punkte numatytų mokėjimo dokumentų, todėl teisė į ieškinio sumos apmokėjimą ieškovei niekada neatsirado. Ieškovė klaidingai šią teisę sieja su atliktų darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu, kuriuo ginčo darbai buvo priimti su išlyga, kad ieškovė šiuos perteklinius darbus atliko savo rizika ir už juos nebus apmokama. Sutarties 14 punkte yra aiškiai nurodyta, kad sutartyje nustatyta tvarka, laiku ir tinkamai neįvykdžius bei nepridavus užsakovui darbų (atitinkamos jų dalies) ir to nepatvirtinus atitinkama pažyma arba nepateikus tinkamos PVM sąskaitos faktūros, atitinkamos sumos dalies sumokėjimo terminai yra nukeliami tiek, kiek yra susivėlinama tai padaryti. Ieškovei niekada taip ir nepateikus atsiskaitymo dokumentų už ginčo darbus, atsakovė net nežinojo apie jai neva priskirtiną prievolę ir jai negalėjo atsirasti šalutinė prievolė mokėti palūkanas. Kadangi į ieškovės 2017 m. gruodžio 13 d. pretenziją buvo išsamiai atsakyta 2018 m. sausio 18 d. raštu ir ieškovė toliau nekėlė reikalavimų atsakovei dėl ginčo darbų, neteikė atsakovei apmokėjimo dokumentų ginčo darbams, bei nereikalavo palūkanų, atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad ginčas tarp šalių išsisprendė, todėl daugiau nei du metus delsusi pateikti ieškinį teismui ieškovė netinkamai įgyvendino savo civilinių teisių gynybą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo ieškovės AB „Kauno tiltai“ ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė su apeliaciniu skundu papildomai pateikė kelio ruožo skersinį planą bei darbų kiekio žiniaraščio formą. Teisėjų kolegija atsisako priimti šiuo įrodymus, nes minėti dokumentai jau yra byloje, todėl juos priimti pakartotinai nėra pagrindo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė Direkcija 2017 m. kovo 10 d. paskelbė atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Kauno regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 184424. Trečią pirkimo dalį sudarė Kelio Nr. 1910 Zapyškis – Ežerėlis ruožo nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km asfalto dangos paprastojo remonto darbų pirkimas. Pirkimo sąlygų bendrosiose nuostatose buvo nurodyta, kad perkamų darbų savybės apibūdintos techninėse specifikacijose.
18. Trečiosios pirkimo dalies „Kelio Nr. 1910 Zapyškis – Ežerėlis ruožų nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km asfalto dangos paprastasis remontas“ Techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraščio 8 punkte nurodyta: asfalto dangos karštasis regeneravimas kelyje, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto 2,5 cm storio sluoksnį panaudojant asfaltbetonio mišinį AC 11 VN arba 4 cm storio dangos įrengimas, panaudojant asfaltbetonio klotuvą su automatiniu aukščio reguliavimu, iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN, (įskaitant profilio pagerinimo priemones: išlyginamasis asfalto sluoksnis dangos nelygumų atstatymui); mato vienetas – 100 kv. m; kiekis – 169,4.
19. Ieškovė 2017 m. kovo 29 d. pateikė pasiūlymą Pirkime dėl 3 Pirkimo dalies. Pasiūlymo kaina – 140 000,18 Eur su PVM. Užpildyto darbų kiekių žiniaraščio 8 punkte ieškovė pasirinko asfalto dangos karštąjį regeneravimą kelyje, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto 2,5 cm storio sluoksnį panaudojant asfaltbetonio mišinį AC 11 VN; mato vienetas – 100 kv. m; kiekis – 169,4; kaina – 520,40 Eur be PVM; darbų vertė – 88 155,76 Eur be PVM.
20. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 29 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektinę–techninę dokumentaciją ir technines specifikacijas atlikti valstybinės reikšmės kelio Nr. 1910 Zapyškis – Ežerėlis ruožo nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,26 km asfalto dangų paprastojo remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei už darbus Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Pagal Sutarties
2 punktą, priimta Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 140 000,18 Eur su PVM.
21. Remonto apraše, kurį, pasak ieškovės, ji gavo 2017 m. rugpjūčio 21 d., darbų sąrašo 5 punkte nurodyta: 2,5 cm asfalto dangos įrengimas, regeneravimas kelyje iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN; mato vienetas – 100 kv. m; kiekis – 267,11. Remonto apraše esančiame dangos remonto žiniaraštyje nurodytas bendras darbo plotas – 26 711 kv. m.
22. Ieškovė 26 711 kv. m. asfalto dangos karštojo regeneravimo, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto sluoksnį, darbus atliko 2017 m. rugpjūčio 24 d. – 2017 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu.
23. 2017 m. lapkričio 3 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog, teikdama pasiūlymą darbams atlikti, vadovavosi pateiktu numatomų darbų kiekių žiniaraščiu, kuriame buvo nurodytas 16 940 kv. m asfalto dangos karštojo regeneravimo, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto sluoksnį, darbų kiekis, tačiau Remonto apraše nurodytų darbų kiekis skiriasi ir yra 26 711 kv. m, dėl ko susidaro 9 771 kv. m darbų kiekių skirtumas. Ieškovė nurodė, kad tai yra papildomas darbų kiekis, kurio ji neįvertino pasiūlymo teikimo metu, nes neturėjo Remonto aprašo, ir paprašė pritarti papildomiems darbams ir skirti papildomas lėšas, t. y. 50 848,28 Eur be PVM.
24. Atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu informavo ieškovę, kad Pirkimo trečios dalies techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje buvo padaryta klaida, t. y. klaidingai nurodytas darbų kiekio žiniaraščio pozicijoje Nr. 8 nurodytų darbų kiekis – trūksta 9,771 (mato vnt. 100 kv. m) darbų bei nurodė: 1) darbus vykdyti pagal Remonto aprašo dangos remonto žiniaraštį nuo
Pk 06+01 iki Pk 29+56, įtraukiant į šį ruožą Pk 08+10 kairėje pusėje ir Pk 08+31 dešinėje pusėje esančias autobusų stoteles – 15 917 kv. m, o likusią darbų dalį – 1 023 kv. m (neviršijant Sutartimi sulygtų darbų kiekių) vykdyti nuo Pk 45+19 iki Pk 46+84, t. y. iš viso 16 940 kv. m.; 2) nevykdyti asfalto dangos valymo, grunto kasimo ir išvežimo, kelkraščių planiravimo, išlyginamojo sluoksnio iš asfalto mišinio AC 11 VN įrengimo dangos kraštų atstatymui ir kelkraščių dangos įrengimo darbų nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60.
25. Ieškovė 2017 m. lapkričio 29 d. raštu informavo Direkciją, kad jau atliko darbus visose techninėje specifikacijoje nurodytose darbų vietose pagal nurodytas koordinates, ir pakartotinai prašė pritarti papildomiems darbams ir skirti 50 848,28 Eur be PVM papildomų lėšų. Atsakovė 2017 m. gruodžio 7 d. rašte nurodė ieškovei, kad nesutinka apmokėti už atliktus papildomus darbus, nes šiuos darbus nuo Pk 46+84 iki Pk 62+60 (9 771 kv. m) ieškovė vykdė savo rizika. Ieškovė dėl 50 848,28 Eur skyrimo į Direkciją dar kartą kreipėsi 2017 m. gruodžio 13 d. raštu, tačiau atsakovė 2018 m. sausio 18 d. raštu dar kartą atsisakė už atliktus darbus skirti papildomą 50 848,28 Eur sumą.
Dėl Sutartimi nusipirktų darbų kiekio
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti, kokius darbus ir kokia apimtimi atsakovė pagal Sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu, pirko iš ieškovės ir kaip turėtų būti vertinamas dėl techninėje specifikacijoje ir Remonto apraše nurodytų skirtingų darbų kiekių susidaręs 9 771 kv. m asfalto dangos keitimo darbų skirtumas.
27. Iš Sutarties 1 punkto matyti, kad Sutarties objektas – valstybinės reikšmės kelio Nr. 1910 Zapyškis – Ežerėlis ruožo nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,26 km asfalto dangų paprastojo remonto darbai. Byloje nėra ginčo, kad šių ruožų bendras kelio dangos plotas yra 26 711 kv. m. Kokius konkrečius darbus apima paprastojo remonto darbai, Sutartyje nenurodyta, tačiau pažymėta, kad darbai turės būti atliekami pagal užsakovo pateiktą projektinę–techninę dokumentaciją ir technines specifikacijas, pateiktas Pirkimo sąlygų
1 priede.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019).
29. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
30. Nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų dalimi esančios kelio Nr. 1910 Zapyškis – Ežerėlis ruožų nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km asfalto dangos paprastojo remonto techninės specifikacijos 2 punkte darbų vieta nurodyta koordinatėmis. Ruožo pradžios 0,601 km koordinatės: X 6087349,34, Y 477866,18; ruožo pabaigos 2,956 km koordinatės:
X 6085612,01, Y 476349,91; ruožo pradžios 4,519 km koordinatės: X 6084626,04,
Y 475201,99; ruožo pabaigos 6,260 km koordinatės: X 6083187,65, Y 474264,50. Pagal techninės specifikacijos 3–4 punktus tiekėjas turi teisę laisvai pasirinkti remonto būdą iš žemiau išvardintų variantų: 1) karštasis regeneravimas kelyje KRK, metodas C, Remix plus;
2) viršutinio dangos sluoksnio pakeitimas (viršutinio asfalto dangos sluoksnio ir išlyginamojo sluoksnio klojimas panaudojant asfaltbetonio klotuvą).
31. Techninės specifikacijos dalyje „Principinė darbų schema“ nurodytas toks kelio skersinis profilis: kelio dangos (asfalto danga) plotis – esamos asfalto dangos ribose – 10,5 ir 6,10 m; kelkraščių plotis – esamų kelkraščių ribose – 1,0 m; esami grioviai – atstatomas griovių profilis; esami šlaitai – netvarkomi. Skersiniai nuolydžiai tiesėse ir kreivėse turi būti ne mažesni nei
2 proc., o viražuose – pagal esamą situaciją.
32. Techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje išvardinti konkretūs darbai, kurie turės būti atlikti remonto metu, bei šių darbų kiekiai: 1) asfaltbetonio dangų valymas mechanizuotai ir dalinai rankiniu būdu (mato vnt. – 1 000 kv. m, kiekis – 26,711); 2) II grupės grunto kasimas ekskavatoriais su 0,25 kub. m kaušu, pakrovimas į autosavivarčius, vežiojimas iki 15 km ir darbas sąvartoje (mato vnt. – 1 000 kv. m, kiekis – 0,439); 3) kelkraščių planiravimas 66 kW autogreideriais, nupjaunant nelygumus ir praeinant viena vieta 2 kartus (mato vnt. – km, kiekis – 8,192); 4) išlyginamojo sluoksnio iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN įrengimas dangos kraštų atstatymui, panaudojant klotuvą su automatiniu aukščio reguliavimu (mato vnt. – t, kiekis – 220); 5) Asfalto dangos karštasis regeneravimas kelyje, pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfalto 2,5 cm storio sluoksnį panaudojant asfaltbetonio mišinį AC 11 VN arba 4 cm storio dangos įrengimas, panaudojant asfaltbetonio klotuvą su automatiniu aukščio reguliavimu, iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN, (įskaitant profilio pagerinimo priemones: išlyginamasis asfalto sluoksnis dangos nelygumų atstatymui) (mato vnt. – 100 kv. m, kiekis – 169,4); 6) kelkraščių dangos įrengimas 6 cm storio iš žvyro mineralinių medžiagų mišinio, kai 100 kv. m dangos tūris 6 kub. m (mato vnt. – 100 kv. m, kiekis – 55,09); 7) 4 cm storio viršutinio dangos sluoksnio įrengimas panaudojant asfaltbetonio klotuvą su automatiniu aukščio reguliavimu, iš asfaltbetonio mišinio AC 11 VN (mato vnt. – 100 kv. m, kiekis – 4,57).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš techninės specifikacijos matyti, jog pagrindiniais darbais kelio ruožų remonto metu laikytini būtent asfalto dangos keitimo darbai, kurie, tiekėjo pasirinkimu, turi būti atliekami karštojo regeneravimo metodu arba keičiant viršutinį dangos sluoksnį. Atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje nurodytas remonto metu atliekamų darbų rūšis, darbų atlikimo vietos koordinates, darytina išvada, kad visi darbai, įskaitant minėtus asfalto dangos keitimo darbus, turi būti atliekami iš viso 4,096 km kelio ruožuose. Taigi atsakovės siekis buvo įsigyti kelio remonto darbus, įskaitant asfalto dangos keitimą, visame kelio Nr. 1910 Zapyškis – Ežerėlis ruožų nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km plote. Tokį atsakovės siekį patvirtina ir pačios Direkcijos patvirtinimas, jog techninės specifikacijos darbų kiekių žiniaraštyje, o ne Remonto apraše, buvo padaryta klaida – nurodytas neteisingas (per mažas) asfalto dangos keitimo darbų kiekis.
34. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad Pirkimo sąlygos buvo visiškai aiškios. Nors techninėje specifikacijoje buvo nurodyti konkretūs remonto darbai ir jų kiekiai, tačiau darbų kiekių žiniaraštyje dėl jame esančios klaidos matyti akivaizdūs darbų kiekių neatitikimai – asfaltbetonio dangų valymo darbų kiekis (26 711 kv. m) yra daug didesnis nei asfalto dangos keitimo darbų kiekis (16 940 kv. m), kas reiškia, kad paruošiamųjų darbų atliekama daug daugiau nei pagrindinių remonto darbų. Jei iš tiesų naujas asfaltas turėtų būti dengiamas tik
16 940 kv. m plote, techninėje specifikacijoje turėtų būti įvardijamos konkrečios vietos, kur tokius darbus reikia atlikti, o kur - ne, tačiau šiuo atveju tokių nurodymų Pirkimo dokumentuose nebuvo, priešingai – nurodyta, kad darbai atliekami visame remontuojamų ruožų plote (nuo kiekvieno ruožo pradžios iki pabaigos).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tikruosius Sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgdama į Sutarties ir Pirkimo sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties tikslą, jos sudarymo aplinkybes, Pirkimo objektą, daro išvadą, kad Direkcija ne tik siekė nusipirkti, bet ir nusipirko iš ieškovės iš viso 4,096 km ilgio kelio Zapyškis – Ežerėlis (ruožų nuo 0,601 iki 4,519 km ir nuo 2,956 iki 6,260 km) asfalto dangos remonto darbus visa apimtimi, t. y. tiek, kiek reikia visam nurodo ilgio kelio ruožui suremontuoti, įskaitant viso nurodyto kelio ruožo asfalto dangos keitimą, kuris sudaro
26 711 kv. m plotą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad po Pirkimo sutarties sudarymo pateiktame Remonto apraše, už kurio parengimą atsakinga atsakovė, buvo nurodyti būtent
26 711 kv. m asfalto dangos keitimo darbai.
36. Pirkimo dokumentų visuma tiekėjams, teikiantiems pasiūlymus, sudarė pagrindą tikėtis, kad Pirkimo objektą sudaro remonto darbai visame 4,096 km ilgio kelio ruožo plote, todėl tai, kad darbų kiekių žiniaraštyje buvo klaidingai nurodytas tokio ilgio kelio ruože turimas atlikti vieno iš remonto metu atliktinų darbų kiekis, negali paneigti išvados, kad remonto darbai buvo nusipirkti visa reikiama apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties sąlygas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutartimi Direkcija iš atsakovės įsigijo tik 16 940 kv. m asfalto dangos keitimo darbų, o
9 771 kv. m ginčo darbai yra pertekliniai, atlikti savo valia ir rizika.
37. Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė Sutartimi įsigijo kelio Zapyškis – Ežerėlis ruožų darbus, į kuriuos patenka 26 711 kv. m asfalto dangos keitimo darbai, vadinasi atsakovės argumentai, kad ginčo darbų kiekis (9 771 kv. m) ir jų kaina privalėjo būti įforminta rašytiniu susitarimu dėl papildomų darbų, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju būtent atsakovės 2017 m. lapkričio 17 d. rašte pateiktas nurodymas nevykdyti dalies remonto darbų, kurie buvo įsigyti Sutartimi, turėtų būti įforminamas darbų pakeitimo aktu ir reikštų Sutarties sąlygų pakeitimą.
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus
38. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į Sutartimi įsigytus darbus patenka ir ginčo 9 771 kv. m asfalto dangos keitimo darbai, negalima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, apsispręsdama atlikti šiuos darbus ir juos atlikdama be atsakovės (užsakovės) sutikimo, prisiėmė tokių darbų patirtų išlaidų riziką, ir kad dėl to atsakovei nekyla pareiga už tokius darbus apmokėti (CK 6.684 straipsnio 4–5 dalys). Pažymėtina, kad CK
6.684 straipsnio 4 ir 5 dalyse kalbama apie normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų papildomų statybos darbų poreikį ir dėl jų didinamą sutarties kainą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo darbai buvo numatyti normatyviniuose statybos dokumentuose (Remonto apraše) ir jie nelaikytini papildomais darbais, nes jie įsigyti Sutartimi.
39. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad priimta Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu yra
140 000,18 Eur su PVM, iš kurių statybos darbų kaina be PVM – 115 702,63 Eur ir 21 proc. PVM – 24 297,55 Eur.
40. Būtent atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, kyla pareiga tinkamai parengti Pirkimo dokumentus, tiksliai parengti technines specifikacijas. Šiuo atveju pati atsakovė pripažino, jog techninėje specifikacijoje buvo padaryta klaida nurodant darbų kiekius. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šios atsakovės klaidos į Sutarties kainą nebuvo įtraukta ieškovės turimų atlikti
9 771 kv. m asfalto dangos keitimo darbų vertė. Pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 35 punkte nustatyta, kad Pirkimo sutarties kainodaros taisyklėse taikomas fiksuoto įkainio nustatymo kainos apskaičiavimo būdas. Šiuo atveju ieškovė, teikdama pasiūlymą, nurodė, kad 100 kv. m asfalto dangos keitimo darbų kaina – 520,40 Eur. Kadangi teikdami pasiūlymus tiekėjai turėjo užpildyti atsakovės parengtą darbų kiekių žiniaraštį, jo duomenų keisti negalėjo, dėl klaidos minėtame dokumente į bendrą pasiūlymo, o vėliau ir Sutarties vertę nebuvo įtraukta
50 848,28 Eur suma.
41. Sutarties 3 punkte numatyta, kad Sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau neviršys statinio statybos skaičiuojamosios kainos, nustatytos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR l.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738. Kadangi į faktiškai nupirktų darbų apimtis patenka ir per klaidą darbų kiekių žiniaraštyje nenurodyti
9 771 kv. m asfalto dangos keitimo darbai, vadinasi į Sutarties kainą turi būti įskaičiuota ir šių darbų vertė.
42. Pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
43. Taigi už tinkamą VPĮ nuostatų, be kita ko, reikalavimo parengti tikslius pirkimo dokumentus, vykdymą atsakinga atsakovė, todėl jai turi tekti iš VPĮ kylančių pareigų netinkamo vykdymo kylantys neigiami padariniai. Jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų, todėl negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju atsakovei nekyla pareiga sumokėti už ieškovės atliktus ginčo darbus, kuriuos atsakovė pati užsakė, o vėliau, nors ir su išlyga, tačiau priėmė.
44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys, vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis ir svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis); tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).
45. Tačiau, vertinant atsakovės padarytos klaidos padarinius, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė, būdama profesionalia rinkos dalyve, turėjo ir galėjo įsivertinti Pirkimo dokumentų turinį, techninę specifikaciją ir darbų kiekių žiniaraštį, tuo labiau kad pagal žiniaraštyje nurodytus darbų kiekius ieškovė teikė atsakovei savo pasiūlymą ir skaičiavo pasiūlymo kainą. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti darbų kiekiai yra tik preliminarūs. Pažymėtina, kad tokių ieškovės teiginių nepatvirtina nė viena Pirkimo dokumentų sąlyga. Nors ieškovė turėjo būti suinteresuota tinkamu apmokėjimu už jos atliekamus darbus, tačiau, skaičiuojant pasiūlymo kainą, ieškovei nekilo jokių klausimų dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo asfaltbetonio dangų valymo darbų kiekio, kuris yra ženkliai didesnis nei turimas atlikti asfalto dangos keitimo darbų kiekis. Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose nurodytą remontuojamų kelio ruožų ilgį ir kelio dangos pločius (nuo 6,10 iki 10,5 m), kelio dangos plotas pagal šiuos parametrus turėtų sudaryti tarp 24 985,6 kv. m ir 43 008 kv. m, taigi darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas 16 940 kv. m asfalto dangos keitimo plotas ieškovei, kuri yra viena didžiausių transporto infrastruktūros statybos bendrovių Baltijos šalyse, taip pat turėjo leisti suprasti Pirkimo dokumentų trūkumus. Tačiau ieškovė Pirkimo procedūrų metu jokių klausimų dėl darbų kiekių nekėlė, pasiūlymo kainą taip pat skaičiavo pagal klaidingą per mažą asfalto dangos keitimo darbų kiekį. Net ir gavusi Remonto aprašą, kuriame nurodyti teisingi darbų kiekiai, prieš atlikdama darbus, ieškovė nesitikslino su atsakove dėl apmokėjimo už šiuos darbus tvarkos, nors tuo metu jau akivaizdžiai galėjo suprasti, kad pagal pasiūlyme nurodytą fiksuotą įkainį apskaičiuotą pasiūlymo kainą, kuri perkelta į Sutartį, paskaičiavo pagal mažesnį darbų kiekį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, dalį atsakomybės turi prisiimti ir pati ieškovė, kuri Pirkimo procedūrų metu nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.
46. CK 6.259 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl susidariusios situacijos – dalies Sutartimi įsigytų darbų neįtraukimo į Sutarties kainą – vienodai atsakingos abi Sutarties šalys, todėl atsakovė atleistina nuo pareigos sumokėti ieškovei pusę sumos už ginčo darbus, taigi ieškovei iš Direkcijos priteistina 25 424,14 Eur suma už atliktus darbus (50 848,28 Eur / 2).
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi tiekėjai varžėsi vienodomis sąlygomis ir savo pasiūlymo kainas skaičiavo pagal fiksuoto įkainio metodą, vadovaudamiesi tais pačiais atsakovės klaidingai nurodytais darbų kiekiais, todėl atsakovės įpareigojimas sumokėti ieškovei už nusipirktus darbus, jų kainą apskaičiuojant pagal pasiūlyme nurodytą įkainį, nagrinėjamoje situacijoje nepažeidžia viešųjų pirkimų principų.
48. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad pareiga atsiskaityti su ieškove už 9 771 kv. m asfalto dangos keitimo darbus jai negali kilti ir dėl to, kad ieškovė nepateikė jai atitinkamos PVM sąskaitos faktūros. Tačiau dėl 9 771 kv. m asfalto dangos keitimo darbų ir atsiskaitymo už juos tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas. Atsakovė žinojo apie ieškovės reikalavimą apmokėti ginčo darbų atlikimo kainą, bet nurodė nesutinkanti sumokėti už šios dalies darbų atlikimą, taip pat nepriėmė iš ieškovės pažymos apie atliktus ginčo darbus. Taigi tokioje situacijoje PVM sąskaitos faktūros nepateikimas atsakovei nesudaro pagrindo taikyti Sutarties 14 punktą, pagal kurį laiku ir tinkamai neįvykdžius bei nepridavus užsakovui darbų (atitinkamos jų dalies) ir to nepatvirtinus atitinkama pažyma arba nepateikus tinkamos PVM sąskaitos faktūros, atitinkamos sumos dalies sumokėjimo terminai yra nukeliami tiek, kiek yra susivėlinama tai padaryti.
49. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais. Pažymėtina, kad atsakovė 2018 m. sausio 11 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu priėmė ieškovės atliktus darbus ir nors šio akto dalimi esančioje 2018 m. sausio 16 d. pažymoje nurodė, kad ginčo darbai yra pertekliniai ir atlikti ieškovės rizika (su kuo apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, nesutinka), tačiau pripažino, jog ir šie ginčo darbai atlikti tinkamai, atitinka esminius norminių dokumentų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovei kyla pareiga už šiuos darbus atsiskaityti.
50. Tai, kad ieškovė iš karto nesikreipė į teismą ir atsakovė manė, kad ginčas dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus yra išspręstas, neatleidžia atsakovės nuo pareigos už vėlavimą atsiskaityti mokėti palūkanas, numatytas Sutarties 34 punkte. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad ginčo darbai atsakovei buvo perduoti 2018 m. sausio 11 d., todėl atsakovei per 30 kalendorinių dienų kilo pareiga už šiuos darbus apmokėti (Sutarties 12 punktas), o nepagrįstai laiku neatsiskaičius – mokėti numatytas palūkanas. Be to, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo
2 straipsnio 5 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai neįvertino Pirkimo ir Sutarties sąlygų, visą atsakovė padarytos klaidos pasekmių naštą be pagrindo perkėlė ieškovei ir atitinkamai padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus nebuvimo. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 25 424,14 Eur be PVM suma už atliktus darbus, 4 082,81 Eur palūkanų ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (29 506,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pateikusi tik ieškovė.
53. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 110,21 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (50 proc.), ji turi teisę į pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 555 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
54. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 110,21 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 2 420 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.10 punktus apskaičiuotą maksimalų galimą priteisti dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažintina iki 2 309,62 Eur (1 358,6 Eur x 1,7). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas 50 proc., ieškovei AB „Kauno tiltai“ iš atsakovės Direkcijos iš viso priteistina 1 710 Eur ((1 110,21 Eur + 2 309,62 Eur) x 0,5) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 25 424,14 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 14 euro centų) be PVM už atliktus darbus, 4 082,81 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus ir 81 euro centą) palūkanų ir
8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (29 506,95 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius penkis šimtus šešis eurus ir 95 euro centus)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 555 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 710 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Vigintas Višinskis