Civilinė byla Nr. 2A-935-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11445-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 3.1.7.11
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-726-1088/2024 pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarda“ dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. (toliau – ir ieškovas) patikslinti ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarda“ (toliau – ir atsakovė, UAB „Tarda“) 450,00 Eur neišmokėtus atostoginius, 2000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Tarda“ dirbo 2023 m. kovo 13 d. – 2023 m. liepos 27 d. Nutrūkus darbo santykiams, atsakovė nesumokėjo atostoginių. Ieškovas ir atsakovė buvo sutarę, jog ieškovui bus mokama 70,00 Eur už dieną, ieškovas liepos mėn. dirbo 17 dienų, jam turėjo būti sumokėta 1190,00 Eur ir atostoginiai. Ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi dirbdamas buvo išnaudojamas, žeminamas, patyrė psichologinį spaudimą. Ieškovas dėl to išgyveno, yra dvasiškai sukrėstas. Be to, ieškovas patyrė fizinį skausmą, kuris tęsiasi iki šiol, negali miegoti. Ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl patirtos traumos 2023 m. liepos 24 d. kraunant statybines medžiagas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo statybos darbus; atleistas paties prašymu, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Pagal šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 p. (toliau – DS) ieškovui mokama 1000,00 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), priedas pagal DK 144 straipsnio 8 dalies nuostatas ir priedas už darbo kokybę. Kovo – birželio mėnesiais ieškovui išmokėtas darbo užmokestis ir priedas už darbų kokybę; už 2023 m. liepos mėn. priedas nebuvo mokamas. Už liepos mėn. ieškovui buvo priskaičiuota 850,00 Eur darbo užmokestis, 731,21 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 120,00 Eur komandiruotės išlaidos, viso 1701,21 Eur; mokesčiai sudarė: 253,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 355,77 Eur VSDFV; ieškovui išmokėta 1091,94 Eur. Ieškovui priklausė 7,38 atostogų dienos. Pripažinus, kad su ieškovu yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų kurie patvirtintų civilinės atsakomybės sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš S. V. UAB ,,Tarda“ 1565,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš S. V. valstybei 22,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Teismas nustatė, kad šalių darbo sutartis sudaryta 2023 m. kovo 13 d., nutraukta 2023 m. liepos 26 d.; darbo sutarties sąlygos: 1) darbo pradžia 2023 m. kovo 14 d., 2) darbo užmokestis 1000,00 Eur, mokama kompensacija darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, priedas už darbo kokybę, 3) darbo laikas 8 val. per dieną, penkių darbo dienų savaitė (b. l. 56-59). Darbo užmokesčio lapeliai patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad už 2023 m. kovo mėn. – 2023 m. liepos mėn. darbo užmokestis, komandiruotės išlaidos, priedas už darbo kokybę, ieškovui sumokėti. Darbo sutartimi buvo nustatyta penkių darbo dienų savaitė, ieškovui priklausė 20 darbo dienų atostogos. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis ieškovas 2023 m. kovą dirbo 14 d. d., 2023 m. balandį dirbo 19 d. d., 2023 m. gegužę dirbo 22 d. d., 2023 m. birželį dirbo 22 d. d., 2023 m. liepą dirbo 17 d. d. Atsakovės teikiamais duomenimis ieškovui atleidimo dieną priklausė 7,38 atostogų dienos.
5. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovės pateiktu skaičiavimu ir vertino, kad atsakovė teisingai apskaičiavo ieškovui priklausančias atostogų dienas (20 d. d. atostogos / 12 mėn. = 1,6666 diena per mėnesį; 1,66 / 23 d. d. kovo mėn. x 14 d. d. ieškovo dirbtos dienos; 1,66 balandžio mėn.; 1,66 gegužės mėn.; 1,66 birželio mėn.; liepos mėn.1,66 / 20 d. d. x 17 ieškovo dirbtos dienos). Ieškovas tokio atsakovės skaičiavimo neginčijo.
6. Teismas nurodė, kad apskaičiuojant atostogų kompensacijos dydį reikalinga nustatyti vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis nustatytinas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 496 3 punktu, 5.1 punktu, 5.4 punktu (apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįtraukiami komandiruotpinigiai) – 1786,00 Eur balandžio mėn. + 2110,00 Eur gegužės mėn. + 2346,00 Eur birželio mėn., viso 6242,00 Eur; balandžio mėn. ieškovas dirbo 19 d., gegužės mėn. 22 d., birželio mėn. 22 d., viso 63 d. d.. Vienos darbo dienos darbo užmokestis 99,08 Eur ( 6242,00 Eur / 63 d. d.). Mokėtina kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 731,21 Eur (99,08 Eur x 7,38). Atleidimo dieną atsakovė ieškovui priskaičiavo 731,21 Eur atostoginių, taip pat 850,00 Eur darbo užmokestį, 120,00 Eur komandiruotės išlaidas. Bylos duomenys pavirtina, kad šios sumos ieškovui sumokėtos. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas laikė ieškovo reikalavimą dėl jam neišmokėtų atostoginių nepagrįstu ir dėl to jį atmetė.
7. Teismo vertinimu, ieškovą atleidžiant iš darbo atsakovė laikėsi jai įstatyme įtvirtino reikalavimo pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui atleidžiant jį iš darbo buvo padaryta neturtinė žala. Jokių duomenų apie patirtas ieškovo traumas darbe nepateikta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą. Teismas pažymėjo, kad kreipiantis į darbo ginčų komisiją ieškovas nenurodė aplinkybių apie kokius nors darbo santykių metu buvusius neteisėtus atsakovės veiksmus kaip sąlygų neturtinei žalai kilti. Kadangi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovui neturtinės žalos padarymo fakto, teismas reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė prašę priteisti iš ieškovo 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš teisinių paslaugų detalizacijos teismas nustatė, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti 1815,00 Eur dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovės teisinių paslaugų detalizacijoje posėdžio trukmė nurodyta 2,5 val. 2024 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio trukmė iki 30 min. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė sumažinti atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1565,00 Eur (1815,00 Eur – 250,00 Eur) (rekomendacijų 9 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriuo iš ieškovo priteista 1565,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
1.1. Pažeistos ieškovo kaip Lietuvos Respublikos piliečio teisės. Ieškovas neapgintas teismo, kuris Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą. Ieškovas sugniuždytas, palaužtas ir dar paliktas skolose. Ieškovas pilnai negalėjo atgauti savo uždirbtų pinigų ir dar liko skolingas.
1.2. Atsakovė ieškovui neteikė jokių dokumentų apie ieškovo pajamas kiekvieną mėnesį. Darbdavio T. S. buvo žeminamas, ieškovui daromas psichologinis spaudimas. O kai pateikė skundą darbo inspekcijai, tai atsirado visi dokumentai.
1.3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neprieštarauja dėl ginčo išsprendimo taikos sutartimi, tačiau teismas klausimo dėl taikos sutarties sudarymo nesprendė.
1.4. Teismas priteisė iš ieškovo 1565,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau iš mokėjimo nurodymo Nr. 6663 matyti, kad buvo pervesta 1025,50 Eur į APB „Strategum“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.5. Atsakovė teigė, kad ieškovui nebuvo liepos mėnesį sumokėta pilnai dėl nekokybiškai atlikto darbo. Pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti įrodymus, aktus apie atliktą nekokybišką darbą, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė neturi jokių įrodymų dėl teiginių apie nekokybiškai atliktą darbą. Ieškovui darbdavys nėra davęs pasirašyti už atliktą darbą, už sumokėtus pinigus. Visa tai darbdavys darė be ieškovo žinios ir parašų.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tarda“, atstovaujama advokato Vytauto Dargio, prašo atmesti apelianto S. V. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-726-1088/2024; priteisti atsakovei UAB „Tarda“ iš apelianto S. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė pagrįstai ir nebuvo be pagrindo didinamos, t. y. atsakovė patyrė išlaidas dėl to, jog ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį teismui. Atsakovės išlaidos susidarė už ieškovo procesinių dokumentų analizę ir atsiliepimo į ieškinį parengimą, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, baigiamosios kalbos raštu parengimą ir atstovavimą vieninteliame byloje vykusiame 2024 m. vasario 12 d., 9.30 val. teismo posėdyje. Dėl to atsakovės bylinėjimosi išlaidos byloje patirtos pagrįstai, tinkamai naudojantis procesinėmis teisėmis bei vykdant teismo įpareigojimus (t. y. pateikti atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdyje gavus šaukimą), procesiniai dokumentai byloje teikti savalaikiai, esant pagrįstam faktiniam ir teisiniam pagrindui.
2.2. Atsakovė į bylą 2024 m. vasario 9 d. pateikė galutinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir visus tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (t. y. ieškovas nurodo, jog buvo pateikta tik dalis). Kartu su prašymu buvo pateiktos 2 (dvi) PVM sąskaitos faktūros ir 2 (du) atskirų bankinių mokėjimų pavedimų išrašai, kurie patvirtina, kad atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už byloje teiktas teisines paslaugas: (i) 2023 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STR 05423 1028,50 Eur su PVM sumai, kuri apmokėta 2023 m. gruodžio 12 d. bankiniu pavedimu tai pačiai 1028,50 Eur su PVM sumai ir (ii) 2024 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STR 05545 786,50 Eur su PVM sumai, kuri apmokėta 2024 m. vasario 9 d. bankiniu pavedimu tai pačiai 786,50 Eur su PVM sumai. Šių įrodymų pateikimą į bylą laiku patvirtina EPP elektroninės bylos kortelės duomenys, iš kurių matyti ir prašymo ir jį pagrindžiančių įrodymų pateikimo data, turinys ir pridedami prie prašymo priedai.
2.3. Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo papildomai naujas faktines aplinkybes, susijusias su neva su priedo už 2023 m. liepos mėn. neišmokėjimu, nors dėl to jokių reikalavimų ir (ar) argumentų ieškovas niekada nebuvo išreiškęs pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliaciniame skunde naujos nurodytos aplinkybės savaime galėtų turėti reikšmės tik jei ieškovas būtų pirmosios instancijos teisme pareiškęs materialų reikalavimą dėl neva neišmokėto priedo, tačiau tokių reikalavimų ieškovas nereiškė nei darbo ginčų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme. Taip pat jų nereiškia ir apeliaciniame teisme. Dėl to ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neva kokių nors dokumentų iš atsakovės išreikalavo, negali turėti reikšmės priimant sprendimą dėl ieškovo apeliacinio skundo, kadangi šių argumentų patvirtinimas ar paneigimas, nereiškiant dėl to jokio materialaus teisinio reikalavimo, neturėtų jokios teisinės reikšmės. Ieškovo tariamu įrodymų neišreikalavimu susijusios aplinkybės (t. y. aplinkybės dėl kurių ieškovas teigia, kad turėjo būti išreikalauti įrodymai) ieškovui buvo žinomos jau pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo ieškovui išdėstytos atsakovės 2023 m. gruodžio 13 d. atsiliepime į ieškinį. Dėl to ieškovas turėjo ir galėjo tokius reikalavimus išreikšti ne apeliaciniame skunde, bet bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai tai reiškia, jog tokia ieškovo pozicija reiškiama nesavalaikiai ir nėra pagrindo jos vertinti priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme.
2.4. Ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su tvarka, pagal kurią mokami priedai, sudarant darbo sutartį ir kuri yra pateikta byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį. Be to, jokie darbų defektiniai aktai statybos rangos darbų praktikoje apskritai niekada nėra teikiami pasirašyti darbuotojams, t. y. juos priima rangovų/užsakovų įmonių vadovai ir/ar įgalioti statybos darbų vadovai objekte, bet ne pavieniai darbuotojai vykdę darbus. Ieškovas atsakovės įmonėje ėjo pagalbinio darbininko pareigas. Ieškovo argumentai dėl kokių nors įrodymų išreikalavimo (savaime) yra nepagrįsti ir reiškiami nesavalaikiai, todėl nėra pagrindo jų tenkinti. Atitinkamai nėra pagrindo jų tenkinti ir dėl neegzistuojančių byloje reikalavimų, kuriuos byloje tie įrodymai galėtų pagrįsti, t. y. ieškovo nurodomi įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo su byla reikalavimo. Todėl šioje dalyje ieškovo apeliacinis skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
2.5. Taikos sutartis yra ne teismo, o abiejų proceso šalių bendrai kartu sudaromas juridinis dokumentas, dėl kurio sudarymo turi susitarti abi šalys. Šiuo atveju tokio susitarimo byloje tarp šalių pasiekta nebuvo. Nesant taikaus abiejų ginčo šalių susitarimo, taikos sutarties klausimas nėra svarstomas ir teismas negali bylos išspręsti taikos sutartimi, kai šalys dėl to nepateikia į bylą bendros (ne vienos iš šalių įsivaizduojamos) taikos sutarties.
2.6. Atsakovė už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš viso patyrė 793,00 Eur plius PVM bylinėjimosi išlaidų arba 907,03 Eur sumą su PVM, todėl atsižvelgiant į tai, kad 250 Eur suma buvo apmokėta iš anksčiau 2024 m. vasario 9 d. bankiniu pavedimu (tačiau nepriteista atsakovei pirmosios instancijos teisme), atsakovė prašo priteisti: 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių susidarymą patvirtina 2024 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STR 0554514 bendrai 786,50 Eur su PVM sumai, kuri apmokėta 2024 m. vasario 9 d. bankiniu pavedimu tai pačiai 786,50 Eur sumai (iš kurių 536,50 Eur patirta ir yra priteista pirmosios instancijos teisme, o likusi 250 Eur sumą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme, t. y. 786,50 Eur – 536,50 Eur = 250,00 Eur lieka nepriteista, bet faktiškai byloje patirta); ir papildomai priteisti likusią 657,03 Eur su PVM (kas atitinka 543,00 Eur sumą plius 114,03 Eur PVM dalį toje sumoje) bylinėjimosi išlaidų sumą, kurios susidarymą patvirtina kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikiama 2024 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STR05708 ir 2024 m. balandžio 16 d. bankinis pavedimas tai pačiai sumai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu atleidžiant jį iš darbo bei ar priklauso ieškovui neturtinės žalos atlyginimas.
13. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis tarp šalių sudaryta 2023 m. kovo 13 d., kurioje susitarta, kad darbuotojas priimamas dirbti statybos darbų darbininku, darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. kovo 14 d., darbo užmokestis 1000,00 Eur, mokama kompensacija Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, mokamas priedas už darbo kokybę, nustatomas darbo laikas 8 val. per dieną, penkių darbo dienų savaitė. Ieškovas nurodo, kad ieškovui buvo pažadėta mokėti 70,00 Eur už 8 val. darbo dieną. Darbo sutartis nutraukta 2023 m. liepos 26 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. 2020 m. gruodžio 20 d. darbdavys priėmė įsakymą, kad darbo užmokesčio priedai mokami už atliekamo darbo kokybę, kurią vertina ir atlyginimo dydį nustato darbų vadovas. Kaip įforminamas darbų kokybės įvertinimas nėra detalizuojama.
Dėl su darbo santykiais susijusių lėšų priteisimo
14. Apeliantas pirmos instancijos teisme reiškė reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo argumentuodamas tuo, kad šalys buvo sutarę, jog ieškovui bus mokama 70,00 Eur už dieną, ieškovas liepos mėn. dirbo 17 dienų, todėl jam turėjo būti sumokėta 1190,00 Eur ir atostoginiai. Ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jokių įrodymų apie tai, kad buvo susitarta mokėti 70 Eur atlyginimą per dieną byloje nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai).
15. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog Darbo užmokesčio lapeliai patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad už 2023 m. kovo mėn. – 2023 m. liepos mėn. darbo užmokestis, komandiruotės išlaidos, priedas už darbo kokybę, ieškovui sumokėti.
16. Darbo santykiams pasibaigus darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis.)
17. Nagrinėjamu atveju darbo sutartimi buvo nustatyta penkių darbo dienų savaitė, ieškovui priklausė 20 darbo dienų atostogos. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, ieškovas 2023 m. kovą dirbo 14 d. d., 2023 m. balandį dirbo 19 d. d., 2023 m. gegužę dirbo 22 d. d., 2023 m. birželį dirbo 22 d. d., 2023 m. liepą dirbo 17 d. d., todėl ieškovui atleidimo dieną priklausė 7,38 atostogų dienos, dėl to ginčo nėra.
18. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, apskaičiuojant atostogų kompensacijos dydį, reikalinga nustatyti vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 496 3 punktu, 5.1 punktu, 5.4 punktu (apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįtraukiami komandiruotpinigiai) – 1786,00 Eur balandžio mėn. + 2110,00 Eur gegužės mėn. + 2346,00 Eur birželio mėn., viso 6242,00 Eur; balandžio mėn. ieškovas dirbo 19 d., gegužės mėn. 22 d., birželio mėn. 22 d., viso 63 d. d.. Taigi, vienos darbo dienos darbo užmokestis 99,08 Eur ( 6242,00 Eur / 63 d. d.). Taigi, mokėtina kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 731,21 Eur (99,08 Eur x 7,38), taigi tiek kiek paskaičiavo darbdavys. Atleidimo dieną atsakovė ieškovui priskaičiavo 731,21 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat 850,00 Eur darbo užmokestį, 120,00 Eur komandiruotės išlaidas, šios sumos ieškovui sumokėtos.
19. DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, ieškovo reikalavimas dėl piniginių lėšų susijusių su darbo santykiais priteisimo yra neįrodytas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė (CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
21. DK151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą detalizuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė.
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).
23. Apeliantas neturinę žalą prašė priteisti dėl patirtų išgyvenimų, emocinio sukrėtimo, paaiškinimuose nurodė, jog darbe patyrė patyčias, pažeminimą, psichologinį spaudimą, patyrė traumą darbe ir dėl to lankėsi pas gydytojus, fizinis skausmas tęsiasi iki šiol. Pagrįsti šioms faktinėms aplinkybėms, be savo paaiškinimų, jokių kitų įrodymų apeliantas byloje nepateikė.
24. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovą atleidžiant iš darbo atsakovė laikėsi jai įstatyme įtvirtino reikalavimo pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovui atleidžiant jį iš darbo buvo padaryta neturtinė žala. Jokių duomenų apie patirtas ieškovo traumas darbe nepateikta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą. Pirmo instancijos teismas teisingai nurodė, kad kreipiantis į darbo ginčų komisiją ieškovas nenurodė aplinkybių apie kokius nors darbo santykių metu buvusius neteisėtus atsakovės veiksmus kaip sąlygų neturtinei žalai kilti.
25. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovui neturtinės žalos padarymo faktą, todėl darytina išvada, kad reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).
26. Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo papildomai naujas faktines aplinkybes, susijusias su priedo už 2023 m. liepos mėn. neišmokėjimu, nors dėl to jokių reikalavimų ir argumentų ieškovas nebuvo išreiškęs nei pirmosios instancijos teisme nei darbo ginčų komisijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja (CPK 312 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
28. Esant nustatytoms visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Teismas teisingai vertino materialines teisės normas susijusias su darbo teisiniais santykiais dėl piniginių lėšų atleidžiant darbuotoją iš darbo išmokėjimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisingai vertino surinktus įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai) bei kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 653,03 Eur išlaidų (b. l. 146), šios išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai). Taip pat prašo priteisti papildomai bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme. Šis jos prašymas atmestinas, kadangi apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovė nepateikė, atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teismo buvo mažinamos taigi jų klausimas yra išspręstas, be to apeliacinės instancijos teismas negali priimti apeliantui blogesnio sprendimo, t. y. didinti iš jo priteistą sumą, jei sprendimas iš esmės nėra keičiamas ir dėl to nėra apeliacinio skundo (CPK 313 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarda“, juridinio asmens kodas 302497479, 657,03 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė