Baudžiamoji byla Nr. 1-441-1037/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23931-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.25.4.2.; 2.3.6.4.5.2
(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 12 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,
sekretoriaujant Inai Visockienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,
kaltinamajam M. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K.,
a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
M. K. 2018 m. gegužės 21 d., apie 16 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Vento, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės, mažiausia koncentracija 3,65 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 21 d., ryte, apie 9 val., (duomenys neskelbtini), susitiko su senu pažįstamu J. A.. Abu gėrė alkoholį, degtinę ir alų. Kai viską išgėrė, jis jautėsi labai stipriai apsvaigęs, tačiau J priklausančiu automobiliu VW Vento nuvažiavo prie Pabalvės ežero išsimaudyti. Prie (duomenys neskelbtini) išsimaudė, vartojo alkoholį. Tada automobiliu važiavo link namų, bet sustabdė policijos pareigūnai. Visą laiką automobilį vairavo jis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš 2018 m. gegužės 23 d. specialisto išvados Nr. T-A 4947/2018(01) matyti, kad M. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,65 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 34).
Aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo neblaivus automobilį patvirtina ir liudytoju apklausto ikiteisminio tyrimo metu J. A. parodymai. Pasak liudytojo, 2018 m. gegužės 21 d. ryte, apie 9 val., (duomenys neskelbtini), susitiko su savo pažįstamu M. K.. Abu gėrė alkoholį, kelis butelius degtinės po 0,5 l talpos ir alaus po 1 l talpos. Kai viską išgėrė, savo automobiliu VW VENTO nuvyko prie (duomenys neskelbtini), išsimaudyti. Jis atsisakė neblaivus vairuoti, nes nenorėjo netekti savo vairuotojo pažymėjimo, todėl vairuoti davė M.. Prie (duomenys neskelbtini) sutiko kažkokius asmenis, su kuriais kartu gėrė, išsimaudė ežere ir išvyko link namų. Visą laiką automobilį vairavo M. Važiuojant jis automobilyje užmigo ir atsibudo, kai visi pradėjo bėgti ir pamatė, kad jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 23-25).
Iš apžiūros protokolo nustatyta, jog įvykio vieta atitinka kaltinime nurodytą vietą, kurioje kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 12–21). Šis apžiūros protokolas taip pat sutampa su liudytojo ir paties kaltinamojo nurodyta vieta ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis.
Taip pat nusikalstama veika įrodyta ir policijos pareigūnų sustabdžiusių transporto priemonę tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad automobilį vairavo M. K., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, alkotesteriu jam buvo nustatytas sunkus 3,35 promilės girtumas (b. l. 7–11).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. K. suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
(toliau -– LR BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. M. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors anksčiau ir neteistas, tačiau anksčiau baustas administracine tvarka už transporto priemonės dviračio vairavimą esant neblaiviam. Baudų nemoka, nes kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu vykusio 2018 m. birželio 1 d., baudų mokėjimas jam nerūpi (b. l. 68–70).
Teismo vertinimu, parenkant bausmės rūšį taip pat turi būti įvertintintas ir alkoholio koncentracija kraujyje, nes kuo ji didesnė tuo nusikaltimas pavojingesnis dėl galimų kilti neigiamų pasekmių. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju ir buvo išvengta skaudžių pasekmių, tai nekeičia situacijos vertinimo griežtesnės bausmės rūšies parinkimo kontekste. Pažymėtina, kad kaltinamojo alkoholio koncentracija kraujyje viršijo daugiau nei dvigubai tą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė ir net devynis kartus leistiną normą. Parenkant bausmės rūšį akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, pinigų paskirtai baudai sumokėti neturėtų. Kaip nurodė paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu baudą galbūt padėtų sumokėti mama, tačiau tai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, pagal kuriuos bausmę turi atlikti asmuo, kuriam ji paskirta. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, bauda neatitinka bausmės paskirties. Dėl to kaltinamajam M. K. skirtina bausmės rūšis areštas.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra penkiolika parų, o maksimalus 90 parų (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu (LR BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 42 paros arešto.
Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 28 parų arešto.
Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone VW Vento, kuri atitinka LR BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl ji konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Nepaisant to, kad kaltininkui transporto priemonė ir nepriklauso, tačiau teisėtas jos savininkas J. A. būdamas pats neblaivus leido ją vairuoti girtesniam už jį asmeniui, t. y. žinojo, kad perleista transporto priemone kaltininkas darys nusikalstamą veiką (LR BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Nepaisant to, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui (LR BK 68 straipsnis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro
2018 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Prokuroras prašė pripažinti proceso išlaidomis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą iki nuosprendžio priėmimo dienos. Byloje nėra duomenų, kiek Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomadas” už automobilio transportavimą ir saugojimą, taip pat nėra duomenų apie išrašytą sąskaitą, todėl nėra teisinio pagrindo šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, nes jos realiai dar yra nepatirtos.
Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 42 parų arešto bausmę.
Taikyti LR BK 641 straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 28 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsniu paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
M. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelę Nr. 13834675), pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Konfiskuoti J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Pukšmys