Civilinė byla Nr. 3K-3-259/2013

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02200-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4; 64; 66 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. (dabar – I. G.) dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir palikimo dalies priteisimo; trečiasis asmuo notarė G. P.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, ar įpėdinis pagal testamentą paveldi lėšas, jei palikimo atsiradimo momentu jos yra ne  testamente nurodytoje banko sąskaitoje, bet terminuotojo indėlio sąskaitoje.

Ieškovė J. Ž. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės G. P. 2010 m. rugpjūčio 25 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2964, pagal kurį 1/4 dalį V. Ž. (V. Ž.), mirusio 2010 m. gegužės 13 d., turto paveldi sutuoktinė J. Ž., o 3/4 dalis – mirusiojo duktė I. Ž., dalį dėl perkeltų terminuotojo indėlio lėšų, esančių AB Ūkio banko indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę G. P. išduoti ieškovei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į lėšas, saugomas AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai perkeltas į AB Ūkio banko terminuotojo indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis V. Ž. 2010 m. vasario 19 d. sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. J-627, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančias lėšas, esančias AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei. 2010 m. gegužės 13 d. mirus V. Ž., Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė G. P. 2010 m. rugpjūčio 25 d. išdavė tris liudijimus: 1) pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 2963), kuriuo patvirtino, kad sutuoktinį V. Ž. pergyvenusiai J. Ž. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, kurį sudaro lėšos, saugomos AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Ūkio banko indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2964), kuriuo patvirtino, kad 1/2 dalies santuokoje įgyto turto (lėšų, saugomų AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Ūkio banko indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 1/4 dalį paveldi V. Ž. sutuoktinė J. Ž., o 3/4 dalis – jo duktė I. Ž.; 3) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 2965), kuriuo patvirtino, kad V. Ž. testamente nurodyto turto (lėšų, laikomų AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėtoja yra jo sutuoktinė J. Ž.

Ieškovei kreipusis į AB Ūkio banką dėl šio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų lėšų išmokėjimo pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, jai buvo išmokėta pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą priklausančios 5/8 dalys teminuotojo indėlio, nurodant, kad pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėtų lėšų banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, išskyrus perkeltas terminuotojo indėlio lėšas, nenurodytas testamente ir dėl to paveldimas pagal įstatymą. Kadangi ieškovė yra vienintelė V. Ž. testamente nurodyta įpėdinė, tai ji kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 2964) dalies, pagal kurią 3/4 dalis pusės santuokoje įgyto turto (lėšų) paveldėjo I. Ž., pripažinimo negaliojančiu.

Atsakovė I. Ž. (dabar – G.) pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės G. P. 2010 m. rugpjūčio 25 d. išduoto pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 2963) dalį, kuria patvirtinta J. Ž. nuosavybės teisė į 1/2 dalį lėšų, esančių AB Ūkio banko indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovės 75 000 Lt. Atsakovė nurodė, kad AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios ir iš jos laikinai į terminuotųjų indėlių sąskaitas pervestos lėšos nelaikytinos V. Ž. ir J. Ž. santuokoje įgytu bendru turtu, nes V. Ž. jas įgijo iki santuokos sudarymo – lėšos V. Ž. dovanojimo sutarties pagrindu iš motinos A. Ž. pervestos 2008 m. sausio 28 d., o V. Ž. ir J. Ž. susituokė 2009 m. liepos 31 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – pripažino negaliojančia Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės G. P. 2010 m. rugpjūčio 25 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2964, pagal kurį 1/4 dalį V. Ž., mirusio 2010 m. gegužės 13 d., turto paveldi sutuoktinė J. Ž., o 3/4 dalis – mirusiojo duktė I. Ž., dalį dėl perkeltų terminuotojo indėlio lėšų, esančių AB Ūkio banko indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad  motinos A. Ž. dovanotos lėšos, 2008 m. sausio 28 d. pervestos į AB Ūkio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), yra palikėjo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sudaranti mirusiojo palikimą, nurodytą testamente. Atsižvelgęs į V. Ž. 2010 m. vasario 19 d. testamente išreikštą valią visas AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas palikti sutuoktinei bei tokią jo valią patvirtinantį 2010 m. vasario 22 d. įgaliojimą J. Ž. valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant teisę atlikti visas ūkines operacijas, teismas darė išvadą, kad visas lėšas, susijusias su testamente nurodyta AB Ūkio banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. paliko sutuoktinei – ieškovei J. Ž. Teismo vertinimu, palikėjo vardu sudarytos terminuotojo indėlio sutartys, pagal kurias AB Ūkio banke atidarytos indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), rodo jo ir sutuoktinės siekį gyventi iš palūkanų ir padidinti lėšas, esančias AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią turėjo būti pervestos terminuotųjų indėlių palūkanos ir indėlis (pasibaigus jo terminui). Dėl to terminuotojo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų teismas nelaikė atskiru paveldėjimo objektu. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį pirmiau išdėstytais motyvais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės I. G. apeliacinį skundą, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad testamente nenurodęs, jog sutuoktinei palieka visą savo turtą ar visas savo lėšas, V. Ž. sutuoktinei paliko visas lėšas, kurių pradinis šaltinis yra motinos dovanotos lėšos ir kurios susijusios su AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiomis lėšomis. Aplinkybės, kad indėlius banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. balandžio 2 d. terminuotojo indėlio sutartis sudarė AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios lėšos, 2010 m. vasario 19 d. testamentu paliktos ieškovei J. Ž., kad šios lėšos į indėlių sąskaitas buvo pervestos tik laikinai iki indėlio termino pabaigos, o po to vėl sugrįžo į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad toks elgesys (sudaryti indėlių sutartis) testatoriui buvo būdingas ir iki testamento sudarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą spręsti, jog testatorius V. Ž. 2010 m. vasario 19 d. testamentu lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko savo sutuoktinei J. Ž., nepriklausomai nuo to, kad jos buvo laikinai pervestos į indėlio sąskaitą, nes iš esmės tai yra tos pačios lėšos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė I. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1.        Dėl CK 5.19 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorė teigia, kad palikėjas V. Ž. oficialiajame testamente nurodė detalų testamentinį patvarkymą – lėšas, esančias AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savo sutuoktinei J. Ž. Kasatorės manymu, ginčą nagrinėję teismai klaidingai aiškino palikėjo V. Ž. valią, nes neišskyrė, kad, remdamasis CK 5.19 straipsnio 1 dalimi, V. Ž. sutuoktinei paliko tik dalį konkrečioje banko sąskaitoje laikomo savo turto (o ne visą savo turtą ar visas lėšas), lėšas, esančias banko sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini), sutapatindami su terminuotuoju banko indėliu, esančiu indėlio sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi V. Ž. testamentu ieškovei paliko dalį savo turto (banko sąskaitoje esančias lėšas), tai, kasatorės įsitikinimu, nesant sudaryto testamento dėl kito turto (lėšų, esančių indėlio sąskaitoje), šis paveldimas pagal įstatymą, CK 5.11–5.14 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.        Dėl CK 5.18 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nurodo, kad pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį sudarytas testamentas nevaržo testatoriaus nuosavybės teisių ir jis laisvai, savo nuožiūra gali disponuoti nuosavybe, spręsti, koks turtas ir kiek jo atiteks įpėdiniams pagal testamentą (pvz., įnešti lėšų į sąskaitą, jas išimti, pervesti į kitą sąskaitą, taip reguliuodamas paveldimo turto apimtį). Remdamasi šia teisės norma kasatorė nesutinka su teismų išvadomis, kad visas lėšas, susijusias su testamente nurodyta banko sąskaita, V. Ž. paliko savo sutuoktinei, o terminuotojo indėlio sąskaitoje esančios lėšos nelaikytinos atskiru paveldėjimo objektu, nes sudarydamas terminuotojo indėlio sutartį ir lėšas iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas į terminuotojo indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjas nusprendė dėl testamentu paliekamo turto apimties.

3.        Dėl paveldėjimo objekto. Kasatorės manymu, banko sąskaitoje laikomos lėšos (CK 6.913 straipsnio 1 dalis), pervestos į terminuotojo indėlio sąskaitą, tampa indėliu, kuriam taikomas kitas teisinis rėžimas (CK 6.892 straipsnio 1 dalis), todėl lėšos, esančios banko sąskaitoje, ir indėlis laikytini atskirais paveldėjimo objektais (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Jos teigimu, paskirstydamas lėšas (banko sąskaitoje buvusius pinigus paversdamas terminuotuoju  indėliu) palikėjas V. Ž. išreiškė valią dėl jų teisinio režimo.

4.        Dėl CK 5.3 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorė pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-12/2007). Jos teigimu, šis momentas svarbus dėl daugelio priežasčių, taip pat nustatant, koks turtas yra paveldimas. Kadangi V. Ž. mirties dieną (2010 m. gegužės 13 d.) jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų nebuvo, tai darytina išvada, kad palikimo atsiradimo momentu oficialiajame testamente nurodyto turto nebuvo. Kasatorė mano, kad, nuspręsdami, jog dėl banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų laikino pervedimo į indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) daugiau paveldėtino turto neatsirado, nes lėšos vėliau sugrąžintos į banko sąskaitą, teismai padarė CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatoms prieštaraujančią išvadą.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė J. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1.      Dėl CK 5.19 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nesutinka su kasatorės argumentais dėl tikrosios palikėjo valios, nurodydama, kad, kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiantis ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertinant testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės įsitikinimu, testatoriaus veiksmai iki ir po testamento sudarymo (lėšos iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į indėlių sąskaitas buvo pervestos laikinai, vėliau sugrąžintos į šią sąskaitą, toks elgesys palikėjui buvo būdingas ir iki testamento sudarymo, 2010 m. vasario 22 d. įgaliojimu ieškovei V. Ž. suteikė įgaliojimus valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo jo ketinimus visas savo lėšas palikti ieškovei.

2.      Dėl CK 5.18 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Ieškovės teigimu, testatorius sudarydavo banko indėlio sutartis dėl banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų lėšų siekdamas uždirbti pajamų bei išvengti sąskaitoje laikytų lėšų nuvertėjimo.

3.      Dėl paveldėjimo objekto. Ieškovė nurodo, kad testamentu jai buvo palikta ne banko sąskaita, tačiau joje esančios lėšos, kurias testatorius laikinai pervesdavo į terminuotojo indėlio sąskaitas ir kurios praėjus tam tikram terminui būdavo grąžinamos į banko sąskaitą, todėl teismai, spręsdami, jog iš banko sąskaitos į indėlio sąskaitą laikinai pervestos lėšos yra tas pats paveldėjimo objektas, tinkamai taikė CK 5.1 straipsnio 2 dalį. Vien ta aplinkybė, kad banko indėlis laikinai buvo laikomas kitoje, ne testamente nurodytoje, sąskaitoje, ieškovės nuomone, nereiškia, jog tai kitos (ne banko sąskaitoje laikomos) lėšos.

4.      Dėl CK 5.3 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Ieškovė pažymi, kad palikimo atsiradimo momentu (palikėjo mirties momentu) paveldėtojams atsirado teisė į palikimą, tačiau nebuvo detalizuotas konkretus paveldimas turtas. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad palikimo atsiradimo momentu terminuotojo indėlio sąskaitoje buvusios ir į testamente nurodytą banko sąskaitą dar negrąžintos lėšos turėtų būti paveldimos pagal įstatymą.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškeltas teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, ar banko sąskaitoje ir indėlio sąskaitoje esančios lėšos – atskiri paveldėjimo objektai (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl banko sąskaitos ir banko indėlio sutarčių teisinio kvalifikavimo ir jo reikšmės nustatant paveldimo turto sudėtį

Byloje kilo ginčas dėl įpėdinio pagal testamentą teisės paveldėti terminuotojo indėlio sąskaitoje esančias lėšas, kai testamente nurodyta, kad paliekamos banko sąskaitoje (įvardyta konkreti sąskaita) esančios lėšos. Kasaciniame skunde teigiama, kad banko sąskaita ir indėlio sąskaita yra savarankiškos sąskaitos ir jose esančios lėšos sudaro savarankiškus paveldėjimo objektus; banko sąskaitoje laikomos lėšos, pervestos į terminuotojo indėlio sąskaitą, tampa indėliu, kuriam taikomas kitas teisinis režimas, todėl lėšos, esančios banko sąskaitoje, ir indėlis laikytini atskirais paveldėjimo objektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

Banko sąskaitos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.913 straipsnyje. Pagal šios teisės normos nuostatas banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 straipsnio 1 dalis). Banko sąskaitos sutarties dalykas – veiksmai, susiję su sąskaitos atidarymu, pinigų priėmimu, išdavimu ir kliento nurodymų atlikti kitas banko operacijas vykdymu. Savo esme tai finansinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu atliekant banko operacijas klientas turi galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis (papildyti sąskaitą grynaisiais pinigais ar juos išimti, atlikti mokėjimus, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas finansines operacijas). Banko sąskaitos sutartis yra dvišalė – tiek klientas, tiek bankas turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Sudarius banko sąskaitos sutartį bankas turi pareigą atidaryti banko sąskaitą (CK 6.914 straipsnio 1 dalis), atlikti banko operacijas kliento nurodymu (CK 6.916 straipsnis), užtikrinti banko sąskaitos ir su ja susijusių operacijų slaptumą (CK 6.925 straipsnis), jei susitarta – mokėti palūkanas už naudojimąsi sąskaitoje esančiomis lėšomis (CK 6.920 straipsnis). Pagrindinė kliento pareiga – mokėti už banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.919 straipsnio 1 dalis). Į banko sąskaitą įnešti kliento grynieji pinigai, taip pat jo ar trečiojo asmens nurodymu į sąskaitą pervesti negrynieji pinigai yra kliento lėšos (finansinis turtas), kuriomis šis turi teisę laisvai disponuoti. Tokią teisę turi ir bankas (CK 6.913 straipsnio 2 dalis), tačiau jis privalo užtikrinti kliento teisę netrukdomai disponuoti lėšomis ir jam draudžiama apriboti kliento galimybę disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis (CK 6.913 straipsnio 3 dalis, 6.926 straipsnis). Banko sąskaitos sutartis kliento pareiškimu gali būti nutraukta bet kada (CK 6.927 straipsnio 1 dalis), teisės aktuose nenustatant neigiamų tokio veiksmo padarinių.

Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.892 straipsnio 1 dalis). Banko indėlio sutarties dalykas – veiksmai, susiję su pinigų sumos (indėlio) priėmimu – yra esminė tokios sutarties sąlyga. CK įtvirtintos šios sutarties sampratos ir jos sąlygas reglamentuojančių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad banko indėlio sutarties šalių įsipareigojimai nėra lygiaverčiai – vyrauja bankui ar kitai kredito įstaigai nustatytos pareigos (grąžinti gautą indėlį pagal pirmą indėlininko pareikalavimą (CK 6.895 straipsnio 3 dalis), mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.896 straipsnis), užtikrinti indėlio grąžinimą (CK 6.898 straipsnis), o specialiųjų pareigų indėlininkui CK keturiasdešimt ketvirtajame skyriuje nenurodoma (jam kyla pareiga atskleisti informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis) ir kt. bendrosios sutartinių teisinių santykių pareigos), jis naudojasi reikalavimo sugrąžinti indėlį ir sumokėti palūkanas teise. Palūkanos vertintinos kaip atlyginimas, banko ar kitos kredito įstaigos mokamas už naudojimąsi indėlio pinigais. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 28 d.) nustatyta, kad palūkanomis laikoma pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės. Palūkanų mokėjimas siejamas su banko ar kitos kredito įstaigos galimybe naudotis indėlininko pinigais, todėl teisė gauti indėlio sutartyje nustatyto dydžio palūkanas indėlininkui atsiranda tik laikantis jos sąlygų, pavyzdžiui, terminuotojo indėlio nepareikalavus grąžinti nesibaigus jo terminui (CK 6.895 straipsnio 4 dalis). Indėlininkas nepraranda teisės reikalauti grąžinti terminuotojo indėlio sumą nesibaigus jo terminui, tačiau tokiu atveju jam kyla finansinių padarinių – bankas turi teisę nesumokėti palūkanų arba jas mokėti mažesnes, negu mokėtinos indėlį atsiimant pasibaigus indėlio sutartyje nustatytam terminui. Pirmiau išdėstyti  banko sąskaitos sutartis ir banko indėlio sutartis kvalifikuojantys požymiai leidžia daryti išvadą, kad tai atskiri lėšų tvarkymo instrumentai, skiriasi jų paskirtis ir tikslai.

Ginčą dėl V. Ž. 2010 m. vasario 19 d. oficialiuoju testamentu, notarinio registro Nr. J-627, palikto turto sudėties sprendę teismai terminuotojo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų nelaikė atskiru paveldėjimo objektu, nurodydami, jog indėlį sudarė AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios lėšos, į indėlio sąskaitą pervestos tik laikinai (iki indėlio termino pabaigos), o po to vėl sugrįžusios į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kasatorė skundžia tokius teismų procesinius sprendimus teigdama, kad teismai lėšas, esančias banko sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini), klaidingai sutapatino su lėšomis, esančiomis indėlio sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai aiškino palikėjo V. Ž. valią. Kasatorės argumentai laikytini pagrįstais.

            Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, jog testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios. Kadangi testamento turinio ir testatoriaus valios aiškinimo klausimas sprendžiamas nesant šią valią išreiškusio subjekto, tai testamento turinys pirmiausia aiškintinas pagal jo tekstą, kaip objektyviausiai atspindintį testamento sudarymo metu buvusią situaciją. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo suformuluota, jog, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas remiantis ne tik pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės, kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. Č. K., bylos Nr. 3K-3-161/2011). Testamentu palikdamas J. Ž. jam nuosavybės teise priklausančias lėšas, esančias AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. suformulavo konkretų testamento patvarkymą – individualizavo paliekamas lėšas, jas susiedamas su testamente nurodyta banko sąskaita (Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus testatoriui būdingą elgesį (daugkartinį indėlio sutarčių sudarymą), aplinkybę, kad jam buvo žinoma, jog sudarant banko indėlio sutartį atidaroma nauja indėlio sąskaita, faktą, kad oficialusis testamentas buvo sudarytas notaro, turinčio pareigą išsiaiškinti tikrąją palikėjo valią, laikytina, jog testatorius siekė ir testamentu paliko banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, į testamentu paliktino turto masę neįtraukdamas indėlio sąskaitose esančių lėšų.

            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, testamentu paliktu turtu pripažindami ir terminuotąjį indėlį, esantį indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismai plečiamai aiškino banko sąskaitos ir banko indėlio sampratą. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, banko sąskaitos sutartis ir indėlio sutartis yra atskiri teisiniai instrumentai, skiriasi jų paskirtis ir tikslai. Banko sąskaitos sutartis sudaro galimybę klientui duodant nurodymus atlikti įvairias banko operacijas organizuoti banko sąskaitoje esančių lėšų valdymą, už tokias finansines paslaugas mokant atlyginimą bankui ar kitai kredito įstaigai. Ta aplinkybė, kad, atliekant banko operacijas, banko sąskaitoje esančios lėšos, be kita ko, gali būti perkeltos į banko indėlio sutarties pagrindu atidarytą indėlio sąskaitą ar vėliau iš jos grąžinamos į banko sąskaitą, nedaro įtakos lėšų teisiniam kvalifikavimui – sudarius indėlio sutartį ir į indėlio sąskaitą pervedus lėšas, jos tampa viena iš taupymo priemonių – indėliu. Indėlininkas perduoda bankui, jo filialui ar kitai kredito įstaigai laikyti pinigus siekdamas gauti palūkanas už suteiktą galimybę naudotis savo pinigais. Taigi, priešingai nei banko sąskaitos sutarties atveju, sudarydamas banko indėlio sutartį indėlininkas siekia gauti sulygto dydžio palūkanas. Pažymėtina, kad tiek ginčo sutartis sudaręs bankas, tiek paveldėjimo teisės liudijimus išdavusi notarė proceso metu taip pat laikėsi pozicijos, jog banko sąskaita ir indėlio sąskaita yra atskiri paveldėjimo objektai, kurie negali būti tapatinami.

            Teismų išvada, kad laikinai į indėlių sąskaitas pervestos lėšos vėliau sugrįždavo į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka analizuoto teisinio reguliavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta ir palikėjo (jo įgalioto asmens) naudojama lėšų ir už indėlius gautų palūkanų laikymui, banko operacijų atlikimui. Joje laikytas lėšas pervedus į indėlio sąskaitą, atsirasdavo nauji teisiniai santykiai, sukuriantys šalims banko indėlio sutartyje nustatytas teises ir (arba) pareigas, skirtingas nei lėšas laikant banko sąskaitoje. Kartu keisdavosi lėšų teisinis režimas, jos tapdavo indėliu, atskiru ir nesiejamu su jokia banko sąskaita. Lėšų pervedimas į indėlio sąskaitą banko indėlio sutarties pagrindu nepripažintinas laikinu dėl paskesnio grąžinimo į banko sąskaitos sutartį; jis kvalifikuotinas kaip naujo terminuoto sandorio vykdymas. Įvertinus testatoriui būdingą elgesį (dažną indėlio sutarčių sudarymą), laikinu galėtų būti vadinamas trumpalaikis lėšų buvimas banko sąskaitoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad indėlio sumos grąžinimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus indėlio terminui, sietinas ne su lėšų grįžimu į banko sąskaitą, tačiau kvalifikuotinas terminuotojo indėlio sutarties (banko įsipareigojimo pervesti indėlį į indėlio grąžinimo sąskaitą) vykdymu, atliekant jos sąlygose nustatytas pareigas, be kita ko – pervesti priskaičiuotas palūkanas.

            Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir įvertinusi tai, kad nustatyta testatoriaus valia buvo J. Ž. palikti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, kad bylos duomenys patvirtino, jog palikimo atsiradimo laiku (palikėjo mirties momentu) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) indėlio lėšų nebuvo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal testamentą J. Ž. indėlio, esančio indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nepaveldėjo, todėl teismų procesiniai sprendimai dėl 2010 m. rugpjūčio 25 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2964, dalies dėl terminuotojo indėlio lėšų, esančių AB Ūkio banko indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo negali būti laikomi teisėtais dėl aptarto materialiosios teisės netinkamo aiškinimo ir taikymo.

            Pripažinus, kad testatorius testamentu ieškovei paliko dalį savo turto (banko sąskaitoje esančias lėšas), nesant sudaryto testamento dėl kito turto (lėšų, esančių indėlio sąskaitoje), šis paveldėtinas pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5.13 straipsnio nustatyta tvarka). Pažymėtina, kad byloje kasatorė pareiškė priešieškinį dėl ieškovei išduoto pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismams tenkinus ieškinį, byloje susidarė teisinė situacija, kad teismai iš esmės nenagrinėjo priešieškinio, kurio išsprendimas turi esminę reikšmę paveldėjimo pagal įstatymą apimčiai nustatyti.

            Dėl kasatorės priešieškinio

            Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nurodant, kad nei Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas iš esmės nenagrinėjo kasatorės priešieškinio dėl Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės G. P. 2010 m. rugpjūčio 25 d. išduoto pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 2963) dalies, kuria patvirtinta J. Ž. nuosavybės teisė į 1/2 dalį lėšų, esančių AB Ūkio banko indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia ir 75 000 Lt priteisimo iš ieškovės.

            Ginčą nagrinėję teismai kasatorės priešieškinį atmetė tais argumentais, kuriais buvo tenkintas ieškovės ieškinys, dėl priešieškinio reikalavimų plačiau nepasisakydami. Kasatorė tokius procesinius sprendimus skundžia. Kadangi šioje nutartyje konstatuota, kad, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai tenkino ieškinį, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, priešieškinio atmetimas teisinio reguliavimo neatitinkančiais ieškinio pagrįstumą patvirtinančiais argumentais lėmė neteisėtų procesinių sprendimų dėl priešieškinio reikalavimų priėmimą. Nors kasacinio skundo argumentai dėl priešieškinio atmetimo nėra išsamūs, pripažintina, kad ši aplinkybė negali paneigti asmens teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Teismams iš esmės neišnagrinėjus priešieškinio klausimo byloje, teisėjų kolegija, be kita ko, sprendžia dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimo. Siekdama užtikrinti kasatorės teisę į teismą ir pripažindama priešieškinio išnagrinėjimo klausimą svarbiu, teisėjų kolegija negali spręsti pernelyg formaliai (žr., pvz.,  mutatis mutandis, Dattel (No. 2) v. Luxembourg, no. 18522/06, 30 July 2009). Dėl nurodytų priežasčių teismų priimti sprendimai naikintini.

            Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip pirmiau išdėstytais motyvais konstatuota šioje nutartyje, netinkamai aiškindami materialiosios teisės normas teismai nepagrįstai tenkino ieškinį, o kasatorės priešieškinio neišnagrinėjo iš esmės, t. y. neatskleidę bylos esmės padarė esminių teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Nustačius, kad terminuotasis indėlis, esantis indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nepriskirtinas V. Ž. testamentu paliktam turtui, taigi paveldėtinas pagal įstatymą, šalių ginčas gali būti išnagrinėtas tik išsprendus priešieškinio reikalavimus ir išsiaiškinus, ar indėlio dalis priklausys ieškovei, kaip pergyvenusiai sutuoktinį, ar indėlis bus pripažintas asmenine palikėjo nuosavybe (CK 3.88, 3.89 straipsniai). Kadangi neįvertinus notarės G. P. 2010 m. rugpjūčio 25 d. išduoto pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 2963) teisėtumo ir pagrįstumo (būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus dėl materialiosios teisės normų taikymo) negalima spręsti dėl pagal įstatymą paveldėtino turto dalių ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 2964) teisėtumo, tai priimti teismų procesiniai sprendimai naikintini visa apimtimi ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 4144 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2000 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 42,35 Lt tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį  panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                Virgilijus Grabinskas

                                                                                                            Janina Januškienė

                                                                                                            Gintaras Kryževičius