Civilinė byla Nr. 2S-314-889/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08823-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;
3.3.2.5; 3.2.7.1; 3.4.5.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo M. N..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti antstolio J. P. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. S-21-172-51353 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, antstolis vykdomąjį dokumentą, išduotą teismo nutarimo skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą pagrindu, turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai. Pareiškėjos nuomone, kadangi bauda skolininkui paskirta iki 2015 m. liepos 1 d. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) įsigaliojimo, klausimą dėl tolesnio skolos išieškojimo vykdymo sprendžia protokolą surašęs pareigūnas.
2. Antstolis 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu pareiškėjos 2021 m. gruodžio 16 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) ir Civilinio proceso kodekse nenumatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalis).
3.2. Nors iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), teismas sutiko su antstolio pozicija, jog teismas pagal šios institucijos kompetencijos ribas vykdo teisingumą, tačiau nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Ginčo situacijoje paminėtos funkcijos prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu yra perduotos pareiškėjai, kadangi pagal vykdomąjį dokumentą bauda yra išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
3.3. Teismas nurodė, jog, nors bauda skolininkui paskirta 2014 m. lapkričio 10 d., t. y. vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau prieš tai paminėtos aplinkybės ir pateiktas teisinis reglamentavimas leidžia nuspręsti, jog teismas (2014 m. lapkričio 10 d. priėmęs nutarimą skirti nuobaudą) ar protokolą surašęs organas neturi pareigos kontroliuoti nuobaudos vykdymo proceso, o antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė 2021 m. gruodžio 9 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51352 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-51353 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėja nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl skundo pagrįstumo, taikė CPK normas, kuriose įtvirtintos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės neturi reikšmės klausimui šioje byloje išnagrinėti. CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos.
4.2. Antstoliui vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1059-904/2014 paskirtos 1 274,00 Eur baudos išieškojimą iš skolininko M. N., galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.
4.3. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas (309 straipsnio 2 dalis); apeliantė nebuvo įpareigota atlikti veiksmus, susijusius su 2014 m. spalio 27 d. administracinės teisės pažeidimo byloje paskirtos nuobaudos išieškojimu. ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų administracinių baudų vykdymo klausimus pavedė kontroliuoti apeliantei.
4.4. 2014 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1059-904/2014 dėl 1 274,00 Eur ATPK baudos skyrimo skolininkui M. N. priėmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas, o administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, antstolis patvarkymu vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-1059-904/2014 turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne apeliantei, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas (pareigūnas) turi kompetenciją spręsti klausimą dėl tolesnio vykdomojo rašto vykdymo – baudos skolininkui M. N. skyrimo metu apeliantė tokios kompetencijos neturėjo.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui.
5.2. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejus, kai išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija sutampa. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
5.3. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti. Teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Valstybinės mokesčių inspekcijos antstoliui perduotas vykdyti teismo vykdomasis raštas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normas. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis.
5.4. Antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų teisės aktuose nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įvykdyti, konstatuoja išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstoli, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje nustatyta, jog antstolis J. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00093, pradėtą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. A2.6.-1059-904/2014 dėl 1 274 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. N. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), naudai. 2015 m. sausio 20 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta, kad dokumentą vykdyti pateikė išieškotoja valstybė (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras per Antstolių rūmus perdavė antstoliui vykdyti nesumokėtos baudos išieškojimą). Antstolis 2021 m. gruodžio 9 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51352 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-51353 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.
8. Byloje kilo ginčas dėl to, kam turi būti grąžintas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, kaip išieškotojai, protokolą surašiusiam organui ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam teismui.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis pagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi kitokios pozicijos. Nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl skundo pagrįstumo, taikė CPK normas, kuriose įtvirtintos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės neturi reikšmės klausimui šioje byloje išnagrinėti. CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas (309 straipsnio 2 dalis); apeliantė nebuvo įpareigota atlikti veiksmus, susijusius su 2014 m. spalio 27 d. administracinės teisės pažeidimo byloje paskirtos nuobaudos išieškojimu. ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų administracinių baudų vykdymo klausimus pavedė kontroliuoti apeliantei. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, antstolis patvarkymu vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-1059-904/2014 turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne apeliantei, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas (pareigūnas) turi kompetenciją spręsti klausimą dėl tolesnio vykdomojo rašto vykdymo – baudos skolininkui M. N. skyrimo metu apeliantė tokios kompetencijos neturėjo.
10. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog teismas nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, nes administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog, atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, priverstinio vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 31 punktas).
11. Baudos skyrimo metu galiojusios ATPK redakcijos 312 straipsnyje buvo numatyta, jog nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK skirsnyje, reglamentuojančiame nutarimo skirti baudą vykdymo procesą, priverstinis baudos vykdymas buvo reglamentuotas tik viename – 314 – straipsnyje, kuriame buvo aptarti tik patys bendriausi priverstinio baudos išieškojimo klausimai, taigi iš esmės antstoliui perduoto vykdyti vykdomojo dokumento dėl priverstinio baudos išieškojimo procesas vyksta pagal CPK nuostatas. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog, esant prieštaravimų tarp CPK normų ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo proceso taisykles nustato būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai, ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).
12. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra numatyti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Kaip vienas iš atvejų vykdomajam dokumentui, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinti išieškotojui yra tas atvejis, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla, kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, laikoma baigta, išskyrus Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo reglamentuoti antstolio veiksmai grąžinant neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, kai vykdymas neįmanomas dėl skolininko turtinės padėties, taigi nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai veikė pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis).
14. Taigi antstolis, patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kitus veiksmus, vadovaudamasis CPK 631, 632 straipsniais, 2021 m. gruodžio 9 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51352 ir patvarkymą Nr. S-21-172-51353 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pagrįstai vykdomąją dokumentą grąžino išieškotojai VMI.
15. Nors ATPK 309 straipsnio redakcijoje, galiojusioje baudos paskyrimo metu, buvo numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia ir nutarimo vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jei nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, jog pagal CPK nuostatas tik įvykdyti vykdomieji dokumentai yra grąžinami juos išdavusiai institucijai (CPK 631 straipsnio 6 dalis), o neįvykdyti ar nevisiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojui, taigi šiuo konkrečiu atveju – VMI (CPK 631 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 316 straipsnį, nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su atžyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), taigi šio straipsnio nuostatos iš esmės atitinka CPK nuostatas, jog tik visiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai.
16. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje nurodyto ATPK 309 straipsnio redakcijoje nurodyta, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, sprendžia ir nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai.
17. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, nors bauda skolininkui paskirta 2014 m. lapkričio 10 d., t. y. vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją, ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė 2021 m. gruodžio 9 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51352 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-51353 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.
18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismai analogiškose bylose laikosi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
20. 2022 m. vasario 23 d. apeliacinės instancijos teisme gautas pareiškėjos prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą ir priims procesinį sprendimą byloje Nr. e3K-3-215-XX/2022. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ši civilinė byla yra analogiška bylai, kuri bus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o kasacinio teismo priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos galutiniam sprendimui šioje byloje. Suinteresuotas asmuo antstolis nesutinka su pareiškėjos prašymu sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, prašo jį atmesti.
21. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
22. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
23. CPK 163 straipsnio 3 punktas numato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Tačiau šis bylos sustabdymo atvejis negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti nagrinėjama ir turi būti stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 261/2007). CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002 ir kt.).
24. Pagrindas konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimu tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004).
25. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegulės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkami nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimą dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-221/2008).
26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog kasacinis teismas nagrinės skundą analogiškoje byloje, nesudaro nei privalomojo, nei fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo: teismas visus teisiškai reikšmingus faktus šioje byloje gali nustatyti pats, tarp šios bylos ir pareiškėjos nurodomos bylos nėra prejudicinio ryšio, sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, būtų nepagrįstai vilkinamas bylos procesas, taigi pareiškėjos prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo priteisti iš pareiškėjos 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens antstolio interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingi, nes pareiškėja siekia antstolio patvarkymo panaikinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui antstoliui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. e3K-3-215-XX/2022.
Suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėja Milda Skersienė