Civilinė byla Nr. 2A-1453/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01228-2012-3

   Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.;21.4.2.1;50; 121.21.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4903-467/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, Vichiunai Nordic AS, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

              Ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ 2012 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp jo ir atsakovo AB „Kauno grūdai“ 2012 m. balandžio 2 d. sudarytą nuomos sutartį Nr.20120402/03 niekine ir negaliojančia ab initio bei taikyti restituciją.

             Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą AB „Vievio paukštynas“ ir šios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, tačiau 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi (skubiai vykdytina) šį administratorių atstatydino ir nauju administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Naujasis bankroto administratorius nustatė, kad 2012 m. balandžio 2 d. buvęs administratorius ir atsakovas pasirašė nuomos sutartį, kuria BAB „Vievio paukštynas“ išnuomojo atsakovui visą ieškovui priklausantį ir veikloje naudojamą ilgalaikį turtą. Nuomos sutarties pagrindu buvo pasirašytas 2012 m. balandžio 23 d. „Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas“, kurį, sulyginus su 2012 m. gegužės 8 d. „Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu“, kuriuo BAB Vievio paukštyno turtas dokumentaliai perduotas naujai paskirtajam administratoriui, matyti, jog atsakovui buvo išnuomotas visas ilgalaikis ieškovo turtas, perduotas atstatydinto administratoriaus žinion. Iš buvusio administratoriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymo, kuriuo įsakyta tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę veiklą (vištų auginimą, kiaušinių ruošimą ir susijusią veiklą), iš BAB „Vievio paukštynas“ 2011 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog įmonėje dirbs iki 500 darbuotojų, kad būtų tęsiama įmonės ūkinė veikla, bei iš 2012 m. kovo 23 d. kreditorių komiteto sprendimų, kuriais kreditorių susirinkimo sprendimams pritarta, matyti, jog bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo aiškus kreditorių iškeltas tikslas ieškovui - tęsti ūkinę-komercinę veiklą, tačiau tai tapo neįmanoma po 2012 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties sudarymo, t.y. nuo 2012 m. balandžio 23 d., kai nuomos sutartyje nurodytas ilgalaikis įmonės turtas aktu buvo perduotas atsakovui. Sandoris, kuriuo yra praktiškai nutraukiama įmonės veikla, nesant atitinkamo bankroto administratoriaus, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimo, akivaizdžiai prieštarauja įmonės tikslams, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Be to, nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis - 300 000 Lt plius PVM per mėnesį, ne tik nėra pakankamas bankrutuojančios įmonės darbo užmokesčiui mokėti, tačiau net nepadengia išnuomoto įmonės turto nusidėvėjimo. Be to, nuomos sutarties 9.3.3 punkte numatyta nuomininko (atsakovo) galimybė bet kada nutraukti nuomos sutartį, tuo tarpu bankrutuojanti įmonė pagal sutartį tokios galimybės neturi, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta tik vienos šalies - atsakovo naudai ir interesais bei atspindi akivaizdžią šalių nelygybę. Be to, bankroto administratoriaus veiksmai be kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo sprendimo, atitinkamo bankroto bylą nagrinėjančio teismo leidimo atiduodant kitam asmeniui naudotis visą bankrutuojančios įmonės turtą ir taip nutraukiant ar ženkliai suvaržant įmonės ūkinę-komercinę veiklą, prieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d., 22 str.). 2012 m. balandžio 23 d. „Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akte“ nurodoma, kad didelė dalis išnuomojamo turto yra įkeista „Swedbank“, AB ir AS „Unicredit Bank“ Lietuvos skyriui. Įkeitimo (hipotekos) lakštai draudžia išnuomoti minėtiems kreditoriams įkeistą turtą be atitinkamo kreditoriaus sutikimo, kurie, kaip sudaryti sandoriai, įmonei privalomi bei turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), jie yra vieši (įregistruoti viešame Hipotekos registre). Kreditorių atstovai patvirtino, kad jų sutikimas išnuomoti įkeistą turtą nebuvo gautas. Taigi akivaizdu, jog nuomos sutartis (dalyje dėl įkeisto turto) buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo (CK 6.189 str. 1 d.) normas, todėl nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovas AB „Kauno grūdai“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino tarp ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ ir atsakovo AB „Kauno grūdai“ 2012 m. balandžio 2 d. sudarytą nuomos sutartį niekine ir negaliojančia ab initio, ieškinio reikalavimą dalyje dėl restitucijos taikymo atmetė, priteisė iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ valstybei 200 Lt žyminio mokesčio ir 25,35 Lt pašto išlaidų bei tretiesiems asmenims Vichiunai Nordic AS ir UAB „Plungės kooperatinei prekybai“ po 1 000 Lt kiekvienam išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis BAB „Vievio paukštynas“ įstatų (t. 2, b. l. 21-26) 9 punktu, kuriame numatyta, kad bendrovės veiklos tikslas yra pelno gavimas tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams pagal žemiau nustatytas ūkinės veiklos rūšis, taip pat investuojant lėšas, nustatė, kad pagrindinis BAB „Vievio paukštynas“ tikslas -  ūkinė komercinė veikla. Įmonei iškėlus bankroto bylą, veiklos tikslas nepasikeitė – iš buvusio administratoriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymo, kuriuo įsakyta tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę veiklą (vištų auginimą, kiaušinių ruošimą ir susijusią veiklą), iš BAB „Vievio paukštynas“ 2011 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad įmonėje dirbs iki 500 darbuotojų, kad būtų tęsiama įmonės ūkinė veikla, bei iš 2012 m. kovo 23 d. kreditorių komiteto sprendimų, kuriais kreditorių susirinkimo sprendimams pritarta, matyti, jog bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo aiškus kreditorių iškeltas tikslas ieškovui - tęsti ūkinę-komercinę veiklą. Tačiau tai tapo neįmanoma po 2012 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties sudarymo, kadangi nuo 2012 m. balandžio 23 d., kai nuomos sutartyje nurodytas ilgalaikis įmonės turtas buvo perduotas atsakovui, BAB „Vievio paukštynas“ neturėjo teisinio pagrindo naudotis savo ilgalaikiu turtu, todėl įmonė, neturėdama savo dispozicijoje jokio turto, kuriuo pati galėtų naudotis, objektyviai negalėjo vykdyti ir ūkinės-komercinės veiklos (vištų dedeklių priežiūros, kiaušinių paruošimo, kiaušinių inkubacijos, kiaušinių miltelių gamybos, kiaušinių perdirbimo į kiaušinių masę ir kt.). Dėl nurodyto teismas vertino, jog ginčo sandoris prieštarauja įmonės veiklos tikslams, t.y. įmonė realiai nebeteko galimybės vykdyti paminėtų kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimų sprendimų.

             Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, tvirtina, kad ginčo nuomos sutartis buvo pasirašyta ir privalo būti taikoma bei aiškinama kartu su tarp šalių pasirašyta 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr.20110429/01, kuria AB Vievio paukštynas įsipareigojo atsakovui teikti priežiūros paslaugas tam, kad AB „Kauno grūdai“ priklausančios vištos dedeklės tinkamai atliktų savo funkcijas (b. l. 27-36, 38-50, t.2). Šiuos atsakovo AB „Kauno grūdai“ teiginius dėl bendrovės veiklos tikslų teismas vertino kaip neatitinkančius BAB Vievio paukštyno įstatų 1 punkto, kadangi po to, kai BAB Vievio paukštynas išnuomojo visą turtą atsakovui, jos nebegalima laikyti  gamybine žemės ūkio įmone, t.y. buvo pažeisti bendrovės įstatai (jų dalis dėl įmonės veiklos tikslo). Išnuomojus visą BAB Vievio paukštyno turtą, BAB Vievio paukštynas realiai nebeturi jokio turto, todėl, inter alia, negali vykdyti komercinės - gamybinės žemės ūkio įmonės veiklos, negali vykdyti vištų auginimo veiklos, negali teikti jokių paslaugų. Taigi ginčo nuomos sutartis reiškia komercinės - gamybinės žemės ūkio įmonės veiklos nutraukimą. Tuo pačiu AB Vievio paukštynas negali teikti ir paslaugų pagal bendradarbiavimo sutartį.

              Teismas vertino, kad nepagrįsti įrodymais ir atsakovo atsikirtimai į ieškinį, kad nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokestis (300 000 Lt plius PVM per mėnesį) yra teisingas ir protingas, atitinkantis tiek rinkos kainas, tiek ir bendrovės interesus (CPK 178 str.). Dėl to nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo konstatuoti, jog, vykdant nuomos ir bendradarbiavimo sutartis, ieškovas įgyja teisę gauti labai dideles mėnesines pajamas, patirdamas minimalias išlaidas, kaip nepagrįstai procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovas ir trečiasis asmuo jo pusėje.

              Teismas taip pat sutiko su ieškovo teiginiu, kad nuomos sutarties 9.3.3 punkte numatyta nuomininko (atsakovo) galimybė bet kada nutraukti nuomos sutartį, tuo tarpu bankrutuojanti įmonė pagal sutartį tokios galimybės neturi. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta tik vienos šalies - atsakovo (nuomininko) - naudai ir interesais bei atspindi akivaizdžią šalių nelygybę, kas sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Teismas pažymėjo ir tai, jog ginčijama viso bankrutuojančios įmonės ilgalaikio turto nuomos sutartis buvo sudaryta po to, kai įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas 2012 m. kovo 20 d. įmonės kreditorių daugumos prašymas atstatydinti buvusį bankroto administratorių (b. l. 41-49, t.1), taip pat po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė 2012 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti didžiausią įmonės kreditorių Swedbank, AB į Vichiunai Nordic AS (b. l. 50-51, t.1).               

               Teismas taip pat sutiko su ieškovo ir trečiųjų asmenų ieškovo pusėje teiginiu, kad ginčo sandoriu buvo pažeisti ir bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), teisėti interesai, kadangi „Swedbank“, AB ir AS „Unicredit Bank“ Lietuvos skyriaus atstovai patvirtino, kad jų, kaip kreditorių, sutikimas išnuomoti įkeistą turtą nebuvo gautas. Tokio sutikimo gavimo fakto netvirtina ir atsakovas bei jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo. Taigi akivaizdu, jog nuomos sutartis (dalyje dėl įkeisto turto) buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo (CK 6.189 str. 1 d.) normas, reikalaujančias besąlygiško ir tinkamo sudarytos sutarties - šiuo atveju, įkeitimo (hipotekos) lakštų - sąlygų laikymosi, pažeidžiant įmonės kreditorių (įkaitų turėtojų) teises ir teisėtus interesus, todėl nuomos sutartį (dalyje, kuria išnuomotas įkeistas turtas) teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies nustatytu pagrindu.

                Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju restituciją taikyti nėra pagrindo, kadangi atsakovas visa, ką buvo gavęs pagal 2012 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties pagrindu pasirašytą 2012 m. balandžio 23 d. „Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą“ jau yra grąžinęs ieškovui, ginčo nuomos sutartis realiai šalių nevykdoma, bendradarbiavimo sutartis nutraukta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nuomos sutartis neprieštarauja BAB „Vievio paukštynas“ tikslams. Nuoma taip pat yra ūkinė - komercinė veikla, todėl nuomos sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip BAB „Vievio paukštyno“ veiklos nutraukimas. BAB „Vievio paukštynas“ įstatų 1 punktas abstrakčiai apibrėžia, kokie yra UAB „Vievio paukštynas“ tikslai, tačiau įmonės AB „Vievio paukštynas“ tikslai bei ūkinės veiklos rūšys, kuriomis gali užsiimti AB „Vievio paukštynas“, detalizuojami įmonės įstatų 9 bei 10 punktuose, kuriose įtvirtinta, kad bendrovės veiklos tikslas yra pelno gavimas <...> pagal žemiau nustatytas ūkinės veiklos rūšis, taip pat investuojant lėšas <...>“. Ginčo atveju atlygintina nuomos sutartis buvo sudaryta tenkinti pagrindinį AB „Vievio paukštynas“ tikslą – pelno siekimą. BAB „Vievio paukštynas“ įstatų 10 p. 37 eilutėje nurodoma, kad BAB „Vievio paukštynas“ veiklos objektas, be kita ko, yra „nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise, išnuomojimas 70.20“.  Taigi BAB „Vievio paukštynas  turėjo ir turi teisę sudaryti sandorius dėl BAB „Vievio paukštynas“ nuosavybės teise priklausančio turto nuomos.
2. Kadangi nuomos sutartis realiai nebuvo vykdoma, tai ir BAB „Vievio paukštynas“ vištų auginimo veiklos, kiaušinių paruošimo, inkubacijos, kiaušinių perdirbimo į kiaušinių masę ir kiaušinių miltelių gamybos, priežiūros ir kt. paslaugų tiekimas negalėjo būti nutrauktas, o tai reiškia, kad nuomos sutartis nepažeidė ir negalėjo pažeisti BAB „Vievio paukštynas“ teisnumo.
3. Nuomos sutartis turi būti vertinama BAB „Vievio paukštynas“ bankroto procese. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė ir nevertino galimos situacijos, kuri būtų buvusi, jei nuomos sutartis būtų buvusi faktiškai/realiai vykdoma/įvykdyta, t.y. būtų sukėlusi teisines pasekmes. Jeigu nuomos sutarties objektas realiai/faktiškai būtų buvęs perduotas AB „Kauno grūdai“, AB „Vievio paukštynas“ kiekvieną mėnesį šios sutarties pagrindu būtų gavęs 300 000 Lt dydžio pajamas ir būtų patyręs 30 000 Lt išlaidų.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sudarant nuomos sutartį buvo aiškus vieno iš AB „Vievio paukštynas“ akcininko AB „Kauno grūdai“ sprendimas skirti lėšų atsiskaitymams su visais AB „Vievio paukštynas“ kreditoriais, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė beveik 54 mln. litų. Jei nuomos sutartis būtų buvusi pradėta realiai/faktiškai vykdyti, o AB „Vievio paukštynas“ akcininkų sprendimas būtų buvęs įgyvendintas, dar 2011 metų liepos mėnesį būtų atsiskaityta su visais AB „Vievio paukštynas“ kreditoriais patenkinus beveik 54 mln. dydžio finansinius reikalavimus.
5. Ginčijant sutartį CK 1.82 str. 1 d. pagrindu turi būti įrodytas AB „Kauno grūdai“ nesąžiningumas. Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
6. Apeliantas nesutinka, kad nuomos sutartyje įtvirtintos nuomos sutarties nutraukimo sąlygos rodo akivaizdžią šalių nelygybę, antra – nuomos sutarties nutraukimo sąlygos apelianto nuomone, negali būti sutarties kontrahento nesąžiningumo įrodymas. Nuomos sutarties nutraukimo sąlygos buvo suderintos abiejų šalių valia, nei viena iš nuomos sutarties šalių neprašė pakeisti nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, kaip pažeidžiančių lygybę.
7. Apelianto nuomone, atitinkama teisė yra numatyta ir BAB „Vievio paukštynas“ naudai ir interesais. Nuomos sutarties 9.1.5 p. numatyta, kad AB „Vievio paukštynas“ turi teisę nutraukti nuomos sutartį kai turtas parduodamas, perduodamas arba grąžinamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Apelianto nuomone, BAB „Vievio paukštynas“ turi galimybę bet kada nuomos sutartį nutraukti nuomojamą turtą parduodamas, perduodamas arba grąžinamas ĮBĮ nustatyta tvarka.
8. Nuomos sutarties sudarymas neprieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms.
9. Nuomos sutartis sudaryta be kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), sutikimo, nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Apeliantas nesutinka, kad nuomos sutartyje numatyta sąlyga, jog yra reikalingas kreditoriaus sutikimas, yra imperatyvi teisės norma, nes tokiu atveju visos sutarčių sąlygos būtų laikomos imperatyviomis. Sudarant nuomos sutartį, vyko ginčai dėl BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių tikslinimo, nes bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, perleido savo reikalavimus į BAB „Vievio paukštynas“.

  Atsakovas AB „Kauno grūdai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

  Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pagal Bendrovės įstatų 10, 11 p. bendrovė turėjo ir turi teisę sudaryti įvairius sandorius, kurie atitinka įstatuose nurodytus bendrovės veiklos tikslus, tarp jų – ir sandorius dėl bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos.
2. Bendradarbiavimo sutartimi šalys įsipareigojo vykdyti bendradarbiavimą, be kita ko, apimantį kombinuotojų pašarų, paslaugų teikimą ir atskirai bendradarbiavimo sutartyje aptartų atskirų papildomų įsipareigojimų vykdymą. Nuomos sutartis, kurios pagrindu bendrovė jai priklausantį turtą išnuomojo atsakovui už 300 000 Lt + PVM nuomos mokestį ir kuri turi būti įgyvendinama kartu su bendradarbiavimo sutartimi, neprieštaravo bendrovės tikslams.
3. Nuomos sutarties sudarymo faktas niekaip neįtakojo tolimesnio bendradarbiavimo sutarties vykdymo – bendradarbiavimo sutartis buvo ir toliau vykdoma. Be to, sudarius nuomos sutartį ir jos pagrindu pasirašius 2012 m. balandžio 23 d. priėmimo-perdavimo aktą, joks turtas atsakovui AB „Kauno grūdai“ nebuvo faktiškai perduotas, atitinkamai visas bendrovės turtas buvusio bankroto administratoriaus buvo perduotas naujajam bendrovės administratoriui UAB „Valeksa“ 2012 m. gegužės 8 d.
4. Bendrovės turtas buvo išnuomotas atsakovui AB „Kauno grūdai“, kuriam buvo teikiamos paslaugos pagal bendradarbiavimo sutartį, todėl turto išnuomojimas AB „Kauno grūdai“ niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti bendrovės galimybės toliau teikit paslaugas AB „Kauno grūdai“kitos, t. y. bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir gauti pajamas tiek iš turto nuomos, tiek iš paslaugų.
5. Ieškiniu buvo pareikšti nepagrįsti reikalavimai, kadangi bendrovė, be bendradarbiavimo sutartyje numatyto atlyginimo už suteiktas paslaugas, iš atsakovo kas mėnesį nuomos sutarties pagrindu būtų gavusi ir joje numatytą 300 000 Lt+PVM nuomos mokestį bei didžiosios dalies turto eksploatacinių išlaidų kompensavimą.
6. Nuomos sutartyje abiems šalims įtvirtinta teisė nutraukti sutartį anksčiau termino, jokios teisės aktais nuomotojui suteiktos teisės suvaržytos nebuvo, kaip ir nebuvo suteikta papildomų pranašumų ar privilegijų atsakovui.
7. BAB Vievio paukštynas ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuomos sutartis ir/ar bendradarbiavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, Vichiunai Nordic AS atsiliepime prašo UAB „Įmonių bankroto adminsitravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Buvęs administratorius bendrovės įstatų 1 punktą nepagrįstai ir neteisėtai aiškina atskirai nuo 9 ir 10 punktų. BAB Vievio paukštyno įstatų 9-10 punktai turi būti aiškinami sistemiškai su 1  punktu, kuris apibrėžia BAB Vievio paukštyno pagrindinę veiklos kryptį – tai yra būti komercine – gamybine žemės ūkio įmone. Akivaizdu, kad ieškovo tikslas yra ne bet koks pelno gavimas, o pelno gavimas, vykdant komercinę – gamybinę žemės ūkio veiklą.
2. Akivaizdu, kad nuomos sutarties pagrindu ieškovui netekus galimybės naudotis savo ilgalaikiu turtu ieškovas ūkinės veiklos, dėl kurios tęsimo buvo nusprendę kreditoriai, tęsti nebegalėtų.
3. Buvęs bankroto administratorius, išnuomojęs visą įmonės turtą be jokio konkurso, nesiėmė jokių priemonių siekdamas nustatyti tinkamą ir teisingą nuomos kainą. Turto nuomos mokestis ne tik nėra pakankamas įmonės darbo užmokesčiui mokėti, tačiau net nepadengia išnuomoto įmonės turto nusidėvėjimo. Apeliantas visiškai neatsižvelgia į tai, kad vykdydamas nuomos sutartį ieškovas prarastų galimybę vykdyti savo pagrindinę komercinę-gamybinę veiklą ir gauti pajamas iš šios pagrindinės ieškovo veiklos.
4. Bankroto administratoriaus veiksmai be kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo sprendimo, atitinkamo bankroto bylą nagrinėjančio teismo leidimo atiduodant kitam asmeniui naudotis visą bankrutuojančios įmonės turtą ir taip nutraukiant ar ženkliai suvaržant įmonės ūkinę-komercinę veiklą, prieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms (ĮBĮ 11 str. 3 d., ĮBĮ 22 str.).
5. Ieškinio pateikimo metu nuomos sutartis nebuvo nuginčyta, todėl egzistavo reali grėsmė, kad atsakovas bet kada galėjo pareikalauti ją vykdyti. Todėl aplinkybė, kad nuomos sutartis nebuvo pradėta vykdyti, turi įtakos tik sprendžiant dėl restitucijos taikymo, tačiau ne dėl pačios nuomos sutarties galiojimo ar negaliojimo.
6. Nesutiktina su sutarčių privalomumo principui prieštaraujančiais apelianto samprotavimais, kad bankroto byloje hipotekos kreditoriaus sutikimas nuomoti hipoteka apsunkintą turtą netenka prasmės. Esant galiojančiam ir apeliantui žinomam draudimui, apeliantas privalėjo veikti taip, kad nebūtų pažeisti sutartiniai įsipareigojimai ir imperatyvios normos.

     Atsiliepimu į trečiojo asmens skundą ieškovas prašo trečiojo asmens UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ apeliacinį skundą atmesti.

     Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Įmonės kreditorių susirinkimas į nusprendė tęsti įmonės ūkinę veiklą ir ne bet kokią veiklą,  kuri yra nurodyta ieškovo įstatuose, o būtent pagrindinę ieškovo ūkinę veiklą.Akivaizdu, kad sutarties pagrindu ieškovui netekus galimybės naudotis savo ilgalaikiu turtu ieškovas ūkinės veiklos, dėl kurios tęsimo nusprendė kreditoriai, tęsti nebegalėtų.
2. Šiuo atveju sudarytas sandoris, kuris eliminavo galimybę tęsti pagrindinę ieškovo ūkinę veiklą, todėl toks sandoris neabejotinai prieštaravo ieškovo veiklos tikslams, vertinant juos bankroto bylos iškėlimo ieškovui kontekste.
3. 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad ieškovas savo veiklą vykdo paukštininkystės srityje ir turi visą reikalingą bazę paslaugų teikimui (sutarties preambulė, 3.1.1 p.). Po sutarties sudarymo šie teiginiai jau nebeatitiko tikrovės.
4. Apeliantas neturėjo teisės be kreditorių susirinkimo sprendimo sudaryti sutarties ir sutartį sudarė pažeisdamas savo kompetenciją (ĮBĮ 23 str. 6 p.).
5. Svarbu tai, kad sutartis buvo sudaryta po to, kai įmonės kreditoriai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl apelianto atstatydinimo iš ieškovo bankroto administratoriaus pareigų, o ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas tik dieną iki 2011 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo.
6. Ir be sutarties nuostatų, kurios yra palankios tik atsakovui, galima daryti išvadą, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo nesąžiningas. Atsakovas yra ieškovo kreditorius ir akcininkas, ši aplinkybė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1365/2012. Tai reiškia, kad atsakovui buvo žinomas ne tik ieškovo įstatų turinys, bet taip pat ir ieškovo bankroto bylos eiga, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto priimti sprendimai, susiję su ieškovo ūkinės-komercinės veiklos tęsimu. Taigi atsakovo nesąžiningumas yra visiškai akivaizdus.
7. Apelianto teiginiai, neva vykstant ginčams dėl ieškovo kreditorių reikalavimų  tikslinimo objektyviai nebuvo aišku, kas yra kreditoriai kurių sutikimas yra reikalingas sutarčiai sudaryti, yra visiškai neįrodytas, be to, byloje nėra jokių įrodymų, jie nėra pateikti ir su apeliaciniu skundu, kad apeliantas bandytų nustatyti tuos asmenis, kurie turėtų duoti sutikimą sutarties sudarymui arba kreiptųsi į tą asmenį, kuris hipotekos lakšte bei hipotekos registre sutarties sudarymo metu buvo nurodytas hipotekos kreditoriumi. Hipotekos lakšto nuostatos, susijusios su draudimu nuomoti įkeistą turtą be hipotekos kreditoriaus sutikimo, netampa negaliojančiomis skolininkui iškėlus bankroto bylą, nes to nenumato jokia teisės norma.

Atsiliepimu trečiojo asmens skundą AB „Kauno grūdai“ prašo tenkinti trečiojo asmens UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ apeliacinį skundą. Nurodo, kad visa apimtimi sutinka su trečiojo asmens apeliaciniu skundu todėl dėl apeliacinio skundo pagrįstumo motyvų atskirai nepasisako.

Atsiliepimu į atsakovo skundą UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo AB „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą patenkinti – skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į atsakovo AB „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą Vichiunai Nordic AS ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendradarbiavimo sutartyje jos šalys aiškiai susitarė, kad paslaugos atsakovui bus teikiamos naudojantis AB „Vievio paukštynas“ materialine baze. Išnuomojus visą BAB „Vievio paukštynas“ turtą, AB „Vievio paukštynas“ neturėtų jokio turto, todėl, inter alia, negalėtų teikti jokių paslaugų, numatytų bendradarbiavimo sutartyje. Taigi nuomos sutartis užkerta kelią bendradarbiavimo sutarties vykdymui. Be to, akivaizdu, kad AB „Kauno grūdai“ vienašališkas neteisėtai sudarytos sutarties teisių atsisakymas nesukuria teisėtų teisinių pasekmių – nuomos sutarties pabaigos bei neatima iš ieškovo teisės ginti savo pažeistas teises reikalaujant pripažinti niekine ir negaliojančia imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančią sutartį.

  BUAB „Vievio paukštyas“ atsiliepimas į AB „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą iš esmės atitinka atsiliepimo į  trečiojo asmens UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ turinį, todėl teisėjų kolega šio atsiliepimo argumentų nekartoja.

   IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

           Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė išsamiu, visapusišku byloje esančių įrodymų visumos ištyrimu. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių skunduose nurodomų argumentų.

             Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui.

             Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. balandžio 2 d. buvęs AB Vievio paukštyno bankroto administratorius ir atsakovas AB „Kauno grūdai“ pasirašė nuomos sutartį, kuria BAB Vievio paukštynas išnuomojo atsakovui visą ieškovui priklausantį ir veikloje naudojamą ilgalaikį turtą (t. 1, b. l. 8-15). Nuomos sutarties pagrindu buvo pasirašytas 2012 m.balandžio 23 d. „Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas“, pagal kurį atsakovui buvo išnuomotas visas ilgalaikis ieškovo turtas, perduotas atstatydinto administratoriaus žinion (t. 1, b.l. 16-37). Pirmosios instancijos teismas šią nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia ab initio kaip prieštaraujantį juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis), kadangi sudarytu ginčo sandoriu praktiškai buvo nutraukiama įmonės veikla, įmonė visą savo turtą išnuomojo atsakovui, kas prieštarauja kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimų sprendimams. Šiuo atveju ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo sutartimi buvo išnuomotas visas ieškovui priklausantis ir veikloje naudotas ilgalaikis turtas, nėra.

              Abu apeliantai įrodinėja, kad nuomos sutartis neprieštarauja BAB „Vievio paukštynas“ tikslams. Nurodo, kad pagal BAB „Vievio paukštynas“ įstatų 9 punkto formuluotę ieškovo tikslas yra pelno gavimas, o ūkinės-komercinės veiklos vykdymas yra būdas ir priemonė šiam tikslui pasiekti, o nuoma taip pat yra ūkinė – komercinė veikla, todėl nuomos sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip BAB „Vievio paukštynas“ veiklos nutraukimas. Su šiais apeliantų teiginiais nėra teisinio pagrindo sutikti.

             Ieškovo įstatų 9 p. numatyta, kad AB „Vievio paukštynas“ veiklos tikslas yra pelno gavimas, tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei atitinkamiems darbams pagal žemiau nustatytas ūkinės veiklos rūšis, taip pat investuojant lėšas (t. 2, b. l. 21). Iš šios įstatų formuluotės akivaizdu, kad įmonės tikslas yra pelno gavimas, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šis pelnas gaunamas vykdant įstatų 10 punkte aiškiai apibrėžtas ūkinės veiklos rūšis, t.y. vykdant ūkinę komercinę veiklą. Apelianto UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teiginys, kad nekilnojamojo turto nuoma taip pat yra ūkinė-komercinė veikla, todėl sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip ieškovo ūkinės komercinės veiklos nutraukimas, prieštarauja susiklosčiusiai tarp šalių faktinei situacijai. Apeliantas ignoruoja svarbias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes: kad 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu dėl ūkinės veiklos vykdymo, administratorius įsakė tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą iki atskiro administratoriaus įsakymo dėl veiklos nutraukimo (t. 1, b. l. 57); kad 2011 m. gruodžio 30 d. BAB Vievio paukštyno kreditorių susirinkime nutarta, jog įmonėje dirbs iki 500 darbuotojų, kad būtų tęsiama įmonės ūkinė-komercinė veikla (t. 1, b. l. 110). Vadinasi, įmonė, neturėdama savo dispozicijoje jokio turto, kuriuo pati galėtų naudotis (gamybinės bazės), objektyviai negalėjo vykdyti ir ūkinės-komercinės veiklos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriu faktiškai buvo nutraukiama įmonės veikla, priešingai atitinkamam bankroto administratoriaus, kreditorių susirinkimo sprendimui. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo sandoris prieštarauja įmonės veiklos tikslams, t.y. įmonė realiai nebeteko galimybės vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimų.

              Apeliantai teigia, kad nuomos sutartis turi būti vertinama BAB „Vievio paukštynas“ bankroto proceso kontekste, t.y. teismas nevertino aplinkybės, kad jei nuomos sutarties objektas realiai/faktiškai būtų buvęs perduotas AB „Kauno grūdai“, AB „Vievio paukštynas“ kiekvieną mėnesį šios sutarties pagrindu būtų gavusi 300 000 Lt dydžio pajamas ir būtų patyrusi 30 000 Lt išlaidų. Visų pirma, nurodyti teiginiai (paskaičiavimai) nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.). Juo labiau, kaip teisingai nurodo ieškovas, nuomojamas turtas praranda savo vertę, ieškovui nuomos sutartimi eliminuojama galimybė vykdyti tiesioginę ūkinę komercinę veiklą ir gauti pajamas iš šios veiklos, prarandama visa ieškovo gamybinė bazė. Visų antra, nurodytus apelianto teiginius, be kita ko, paneigia į bylą pateikta 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 20110429/01 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui paslaugas, susijusias su tuo, kad atsakovui priklausančios vištos tinkamai atliktų savo funkcijas, vištų skerdimo paslaugas ir pan. Akivaizdu, kad nurodytų paslaugų pagal Bendradarbiavimo sutartį teikimui buvo būtinas turtas, kuris, kaip minėta, buvo išnuomotas ginčijama sutartimi. Tai atsiskleidžia minimos Bendradarbiavimo sutarties nuostatose: AB Vievio paukštynas savo ūkinę-komercinę veiklą vykdo paukštininkystės srityje ir yra šios srities profesionalas, turintis visus gamybinius, techninius ir bet kokio pobūdžio pajėgumus, būtinus tokio pobūdžio veiklos tinkamam vykdymui (Sutarties preambulė (i) punktas, t. 2, 3.1.1 p., t. 2, b. l. 29); priežiūros paslaugos turi būti teikiamos tose Vievio paukštynas priklausančiose paukštidėse, kurios nurodytos sutarties 1.1.1 punkte (Ausieniškių k., Vievis). Tačiau, kaip matyti pagal bylos duomenis, tarp BAB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ 2012 m. balandžio 2 d. sudaryta nuomos sutartimi šis turtas buvo išnuomotas atsakovui, ką patvirtina ir prie nuomos sutarties pridėtas 2012 m. balandžio 23 d. balandžio 23 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b. l. 16-37). Vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ieškovui.

               Nesutiktina su apeliantų pozicija, kad nuomos sutarties sudarymas neprieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms, kadangi, anot apeliantų, šią galimybę numato LR Įmonių bankroto įstatymo  (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 7 punktas, kuriuo bankroto administratoriui suteikiama teisė sudaryti terminuotas įmonės turto nuomos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas klaidingai aiškina šias nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste.

               ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo. Šiuo aspektu apeliantai vėl ignoruoja nutartyje paminėtą BAB „Vievio paukštyno“ kreditorių poziciją tęsti įmonės ūkinę-komercinę veiklą, kuri aiškiai buvo išreikšta 2011 m. gruodžio 30 d. įvykusiame kreditorių susirinkime. Dar daugiau, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta norma, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į skundą, turi būti aiškinama kaip suteikianti bankroto administratoriui teisę sudaryti administruojamos įmonės nuomos sutartis tik tada, kai šis turtas nėra naudojamas įmonės veikloje bei nėra reikalingas pačiai įmonei ir tokių sutarčių sudarymas neprieštarauja įmonės kreditorių interesams (nutarimams). Visos nurodytos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad bankroto administratoriaus veiksmai be kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo sprendimo, atitinkamo bankroto bylą nagrinėjančio teismo leidimo atiduodant kitam asmeniui naudotis visą bankrutuojančios įmonės turtą ir tokiu būdu nutraukiant ar ženkliai suvaržant įmonės ūkinę-komercinę veiklą, prieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms (ĮBĮ 11 str. 3 d., 23 str.).

              Dėl atsakovo nesąžiningumo.

             Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad šioje byloje nebuvo įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino duomenis, susijusius su atsakovo nesąžiningumo nustatymu: įvertino sutarties nuostatas, reglamentuojančias sutarties šalių teisę nutraukti sutartį. Sutarties 9.3.3 p. numatyta, kad nuomininkas (AB „Kauno grūdai“) turi teisę nutraukti nuomos sutartį, kai nuomininkas priima sprendimą nutraukti veiklą, kuriai vykdyti buvo išsinuomotas turtas. Vadinasi, pagal sutarties nuostatas atsakovui numatyta besąlyginė teisė nutraukti nuomos sutartį. Teisėjų kolegija vertina, kad pagal sutarties nuostatas ieškovas šios teisės neturi, jei jis tampa nesuinteresuotas jos vykdymu. Apeliantų nuomone, neva ieškovui ši teisė vis tik numatyta Sutarties 9.1.5 p., kuriame nurodyta, kad BAB „Vievio paukštynas“ turi teisę nutraukti nuomos sutartį, kai turtas parduodamas, perduodamas arba grąžinamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Šis punktas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad bankrutuojanti įmonė, skirtingai nei atsakovas, pagal nuomos sutarties nuostatas neturi galimybės bet kada nutraukti nuomos sutartį, kadangi, kaip teisingai nurodo ieškovas, ši nuostata reiškia ĮBĮ 11 str. 3 d. 7 p. nuostatos perkėlimą  į sutartį.

               Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje konstatuota faktinė aplinkybė, kad AB „Kauno grūdai“ yra ieškovo kreditorius ir akcininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-1365/2012). Vadinasi, atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad jam, kaip ieškovo kreditoriui ir akcininkui, buvo žinoma tiek ieškovo įstatų turinys, tiek ieškovo bankroto bylos eiga, tiek kreditorių susirinkimo priimti sprendimai, susiję su ieškovo ūkinės-komercinės veiklos tęsimu.

              Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuotas atsakovo nesąžiningumas, t.y. kad atsakovas sudarė sutartį žinodamas apie tai, kad ji prieštarauja bankrutuojančios įmonės tikslams, kreditorių susirinkimo nutarimams ieškovo bankroto byloje.

              Abu apeliantai argumentuoja, kad byloje nėra ginčo objekto - sutartis šalių nebuvo pradėta vykdyti, o apeliantas AB „Kauno grūdai“ 2012 m. spalio 2 d. pareiškimu atsisakė visų ir bet kokių nuomininko teisių, kurios tik galėjo kilti iš ginčijamos sutarties, todėl, apeliantų nuomone, sutartis pasibaigė šalims nepradėjus jos vykdyti. Šie skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys esminės teisinės reikšmės, kadangi ieškinio pareiškimo metu sutartis buvo galiojanti, atsakovas bet kada galėjo pareikalauti ją vykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo sutarties turinį pasisakydamas dėl šioje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų, sutarties dalyko, jų pagrindu darydamas visapusiškai pagrįstas ir išsamias išvadas.

              Dėl CK 1.80 straipsnio nuostatų taikymo.

              Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartis taip pat pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, t.y. buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus kompetenciją, be to, ieškovo kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, interesai.

              Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kuriais vadovaujantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorius sudarė jo kompetencijai nepriskirtą sandorį, bei atsižvelgdama į tai, kad dėl šio klausimo teisėjų kolegija pasisakė aukščiau nutartyje išdėstydama argumentus, papildomai šio aspektu nepasisako.

              Atsakovas, teigdamas, kad vykstant ginčams dėl ieškovo kreditorių reikalavimų tikslinimo objektyviai nebuvo aišku, kas yra kreditoriai, kurių sutikimas yra reikalingas sutarčiai sudaryti, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais siektų nustatyti asmenis, kurie turėtų duoti sutikimą sutarties sudarymui, arba, kaip teisingai nurodo ieškovas, bent būtų kreipęsis į tą asmenį, kuris hipotekos lakšte bei Hipotekos registre Sutarties sudarymo metu buvo nurodytas hipotekos kreditoriumi.

            Teisiškai ydingas apeliantų teiginys, neva hipotekos kreditorių sutikimai sutarties sudarymui iš viso nebuvo reikalingi. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo teiginiui, kad hipotekos lakšto nuostatos, susijusios su draudimu nuomoti įkeistą turtą be hipotekos kreditoriaus sutikimo, netampa negaliojančiomis iškėlus skolininkui bankroto bylą, nes to nenumato jokia teisės norma, be to, ši sąlyga galiojo tiek įmonei, tiek bankroto administratoriui. Galiausiai, jei ir būtų pripažinta aplinkybė, kad hipoteka apsunkinto turto nuomos sutartis galėjo būti sudaryta be hipotekos kreditoriaus sutikimo, spręsti dėl tokio turto nuomos bei tokio sandorio atitikimo visų ieškovo kreditorių interesams, turėjo teisę ne bankroto administratorius, bet bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas.

              Esant nurodytam, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunduose nurodytais motyvais, šalių apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

              Atmetus apeliacinius skundus iš trečiojo asmens UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir atsakovo AB „Kauno grūdai“ priteistina ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ prašo priteisti iš apeliantų viso 2 710,40 Lt sumą (t. 3, b. l. 45-49). Atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovas paruošė du procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad ši išlaidų suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, 2 710,40 Lt bylinėjimosi išlaidų suma lygiomis dalimis priteistina iš apeliantų ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ naudai.

    Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ (j. a. k. 133818917) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (j. a. k. 235238440) ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ naudai 2 710,40 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai dešimt litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 1 355,20 Lt.