Administracinė byla Nr. A-1111-1062/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02721-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja E. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1.                      panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo jis patvirtino Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, įtvirtintą 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „gerai“;

1.2.                      įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „labai gerai“, nustatant pareiškėjai nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede jos pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;

1.3.                      įpareigoti Vilniaus AVPK perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį nuo 2017 m. kovo 29 d. taikant nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2017 m. kovo 29 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos;

1.4.                      panaikinti Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 8 punkto nutariamąją dalį dėl nutarimo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad eina Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas. Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) Vilniaus AVPK viršininkui pateikė siūlymą, kuris įtvirtintas Vertinimo komisijos posėdžio 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, nepritarti pareiškėjos tiesioginio vadovo įvertinimui tarnybinę veiklą už 2016 m. įvertinti „labai gerai“, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, paliekant esamą pareiginės algos koeficientą. Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu parašu patvirtino šį Komisijos siūlymą, įtvirtintą 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683. Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisija 2017 m. liepos 17 d. protokolu Nr. 10-IL-17153 pareiškėjos skundą dėl Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimo atmetė.

3.       Pareiškėja paaiškino, kad Vidaus tarnybos statutas įpareigoja vertinimą atliekančius subjektus pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Pareigūną į pareigas priėmęs vadovas, priimdamas galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, yra saistomas reikalavimų jo veiklą vertinti pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Tarnybos organizavimo Taisyklės) 5 priede nurodytus kriterijus ir tarnybinių užduočių rezultatus. Priešingu atveju, yra pažeidžiami minėti tarnybinės veiklos vertinimo principai – visapusiškumas ir objektyvumas. Pabrėžė, kad jai nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių Vertinimo komisijos išvada pakeista iš „labai gerai“ į „gerai“, nes jokių motyvų jos tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ nerado. Pareiškėja darė prielaidą, kad galbūt tam galėjo turėti įtakos aplinkybė, jog 2016 m. ji nelaikė fizinio pasirengimo testo. Vertinimo komisija, priimdama siūlymą pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą pakeisti iš „labai gerai“ į „gerai“, nesilaikė teisės aktais nustatytos tarnybinės veiklos įvertinimo tvarkos reikalavimų, kas laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

4.       Pareiškėja nesutiko su tuo, kad nėra atlikusi fizinio pasirengimo testo, nes buvo nedarbinga ilgiau nei mėnesį, o aktyviai sportuoti negalėjo dar ilgiau. 2016 m. neturėjo galimybės atlikti fizinio pasirengimo testo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių. Tokiu atveju, jeigu pareigūnas dėl objektyvių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį nebuvo testuotas dėl atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams, galioja paskutiniai jo testavimo rezultatai. Skundžiamas Vilniaus AVPK sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodyta apskundimo tvarka. Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisija pažeidė Taisyklių 245 ir 248 punktų reikalavimus, nepagrindė sprendimo jokiomis teisės normomis, kurios sudarytų pagrindą nevertinti pareiškėjos tarnybinės veiklos ,,labai gerai“, jeigu nebuvo atliktas fizinio pasirengimo testas, tai laikytina esminiais procedūriniais pažeidimais. Be to, Tarnybinių ginčų komisija taip pat neparengė sprendimo, atitinkančio Taisyklių 249 punkte numatytiems reikalavimams, bei neatsižvelgė į oficialų teisės aktą priėmusios institucijos išaiškinimą.

5.       Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. 

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos tarnybinė veikla už 2016 m. negali būti vertinama „labai gerai“, nes pareiškėja 2016 m. nėra išlaikiusi atitikties bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams įskaitos. Toks vertinimas pareiškėjai nesukelia jokių pasekmių, nes jos pareiginės algos koeficientas lieka toks pat, koks buvo iki vertinimo. Per 2016 m. buvo laikotarpių, kada pareiškėja nesirgo, neatostogavo ir galėjo atlikti testą. Pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „labai gerai“ yra išeinantis už bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribų, todėl negali būti tenkinamas. Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisija atsižvelgė į oficialų aktą priėmusios institucijos 2017 m. birželio 15 d. rašte Nr. 1D-3258 pateiktą Taisyklių išaiškinimą ir įvertino visas aplinkybes, tačiau pagrindo priimti kitokį sprendimą nebuvo.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjos E. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 25 straipsnio 9 dalimi, 25 straipsnio 14 ir 15 dalimis, 25 straipsnio 22 dalimi, Taisyklių 111, 113, 114, 115, 116, 117, 132, 133, 134, 136–137, 138, 139, 157, 158 punktais, Taisyklių 5 priede numatytais pareigūnų tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėja Vilniaus AVPK eina Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas. Tarnybinės veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai buvo nustatyti 2016 m. vasario 27 d. pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-8393. Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-8393, vertindamas pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, įvertino, kad pareiškėja įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius (4 balais), o šį vertinimą pagrindė vertinimo išvados 1 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“. Tiesioginis vadovas iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos gautus balus vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją pažymėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir joje pateikė bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą 4 (labai gerai) balais bei pateikė pasiūlymą nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. kovo 22 d. išvadoje Nr. 10-IL-6872 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikė pasiūlymą palikti esamą pareiginės algos koeficientą. Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje rezoliucija sutiko su Vertinimo komisijos siūlymu pareiškėjos veiklą vertinti „gerai“. Pareiškėja nesutinka su tokiu Vilniaus AVPK viršininko sprendimu, manydama, kad toks sprendimas neatitinka Vidaus tarnybos statute įtvirtintų tarnybinės veiklos vertinimo principų – visapusiškumo ir objektyvumo.

10.       Teismas pažymėjo, kad aptarta pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka siekiama kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis). Toks tikslas siejamas su vidaus tarnyboje taikomu karjeros principu (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1, 6 dalys). Pareigūnų kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms vertinami pagal minėtus Taisyklėse numatytus kriterijus, o tarnybinės veiklos rezultatai – pagal tiesioginio vadovo nustatytas konkrečias pareigūno einamųjų metų užduotis ir aiškiai apibrėžtus pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius. Visapusiško ir objektyvaus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo siekiama į šį procesą įtraukiant patį pareigūną (jis užpildo vertinimo anketą), jo tiesioginį vadovą (jis pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą, pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, užpildo vertinimo anketą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą), tuo atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla vertinama labai gerai – ir vertinimo komisiją, kuri dar kartą įvertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Teismo teigimu, iš Vidaus tarnybos statute ir Taisyklėse numatytos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos matyti, kad įgaliojimai pareigūno veiklą vertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai suteikti būtent tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 16 dalis).

11.       Teismas nurodė, kad Taisyklių 157, 158 punktai pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui suteikia įgaliojimus priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo, todėl Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimas, kuriuo jis patvirtino Vertinimo komisijos siūlymą, įtvirtintą 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „gerai“, yra teisėtas ir pagrįstas.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji neturėjo galimybės atlikti fizinio pasirengimo testo dėl objektyvių (nuo jos valios nepriklausančių) priežasčių, nesudaro pagrindo spręsti, kad vertinimo komisija netinkamai atliko pareiškėjos veiklos vertinimą. Teismas vadovavosi Taisyklių 17 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tobulinimo tvarkos aprašas) 117 punktu, kuriame numatyta, kad pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo, taip pat 127 punktu, kuriame numatyta, kad testuojamasis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė, nedarbingumas ar kt.) nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir suderinti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą.

13.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėja nėra išlaikiusi atitikties bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams įskaitos 2016 m. Vertinimo komisija šią aplinkybę įvertino ir nusprendė, kad pareiškėjos tarnybinė veikla už 2016 m. negali būti vertinama „labai gerai“. Teismas nurodė, kad minėtose teisės aktų nuostatose aiškiai nurodyta pareiškėjos pareiga kreiptis į Vertinimo komisiją, nurodant pateisinamas priežastis, dėl kurių ji negalėjo atlikti bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams įskaitos nustatytu laiku. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, kaip ji pati teigia dėl pateisinamų (objektyvių) priežasčių nedalyvavusi tikrinant jos atitiktį bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo būtų pasikreipusi į Vertinimo komisiją ir suderinusi kitą patikrinimo laiką ir vietą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus AVPK viršininko sprendimas negali būti panaikinamas, taip pat negali būti naikinamas Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 8 punktas, kuriuo pareiškėjos prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjos skundo reikalavimai yra išvestiniai, todėl netenkinus pirmųjų reikalavimų negali būti tenkinami reikalavimai dėl įpareigojimo Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „labai gerai“ ir perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį.

III.

14.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė Vidaus reikalų ministro 2016  m. sausio 11 d. patvirtintų Taisyklių 17 punktu, ir Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. patvirtintu Tobulinimo tvarkos aprašo 127 punktu. Tobulinimo tvarkos aprašo 127 punktas (tarp jų ir 92 punktas) įtvirtintas šio aprašo VII skyriuje, nustatančiame bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus bei atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką. Pasak apeliantės, teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nes teisės normos, reglamentuojančios kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą yra įtvirtintos ne Tobulinimo tvarkos apraše, o Taisyklių, VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“. Apeliantės nuomone, Taisyklių 17 punktas nagrinėjamu atveju taip pat netaikomas, nes jis įtvirtintas Taisyklių II skyriuje, reglamentuojančiame atrankos į laisvas pareigūnų pareigas tvarką, o šiam ginčui aktualios teisės normos, įtvirtintos Taisyklių VI skyriuje bei Vidaus tarnybos statuto 25 ir 26 straipsniuose.

14.2.                       Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta vertinimo komisija sudaroma ne pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui, bet pareigūnų atitikties bendrajam fiziniam pasirengimui įvertinti.

14.3.                      Vertinimo komisijos taisyklės apibrėžtos Taisyklių 132–134 punktuose. Taisyklių 5 priede išvardinti labai konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų užtikrintos sąlygos įvertinti pareigūnų tarnybinę veiklą visapusiškai ir objektyviai. Vertinimo komisija turėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos tarnybinę veiklą bei įvertinti jos tiesioginio vadovo išvados pagrįstumą, kaip tai įpareigoja teisės aktai. Pokalbio metu, vykusio Vertinimo komisijos posėdžio metu tarp jos ir Vertinimo komisijos, trukusio vos 3 min., Vertinimo komisija pareiškėjos teiravosi, kodėl neišlaikyti fizinio pasirengimo normatyvai, paviršutiniškai pasidomėjo jos ligos istorija ir pažymomis, supažindino su teisės aktu, reglamentuojančiu fizinių normatyvų laikymą, klausė, ar įvykdyti tarnybiniai uždaviniai, kaip sekasi darbas, ar neturi nusiskundimų dėl darbo sąlygų. Tuo pokalbis tarp pareiškėjos bei Vertinimo komisijos narių baigėsi. Vertinimo komisija išvadą pakeitė jos tiesioginio vadovo įvertinimą iš „labai gerai“ į „gerai“, o atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl Vertinimo komisijos išvados pagrįstumo. Pareiškėja daro prielaidą, jog tai, kad vertinimo komisija domėjosi, ar ji atliko atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams testavimą, aplinkybė, jog 2016 m. ji nelaikė fizinio pasirengimo testo, galėjo būti tokio vertinimo komisijos siūlymo priežastimi. Vertinimo komisijos išvadoje jokių sprendimo motyvų pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“ nėra. Vertinimo komisija pažeidė Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus, kas laikytina esminiais procedūriniais pažeidimais. Vertinimo komisijos išvadoje, protokole, taip pat VPK sprendime nebuvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.

14.4.                      Pareiškėja 2016 m. fizinio pasirengimo testo neatliko dėl ilgą laiką užsitęsusios (nebuvo savalaikės diagnozės) blogos fizinės savijautos. 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į polikliniką dėl (duomenys neskelbtini) skausmų. Išduotas nedarbingumas, kuris baigtas 2017 m. gegužės 9 d., sportuoti fiziškai negalėjo. 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) skubos tvarka buvo operuota. 2016 m. rugpjūčio 28 d. išraše iš medicininių dokumentų rekomenduojama riboti fizinį krūvį 1 mėnesį. 2016 m. rugsėjo 5 d., kreipėsi į polikliniką apžiūrai po operacijos, pratęstas nedarbingumas. 2016 m. rugsėjo 26 d. nedarbingumas užbaigtas, 2016 m. spalio 12 d. kreipėsi į polikliniką dėl pažymos, pateisinančios fizinio pasirengimo testo nelaikymą. 2017 m. sausio 2 d. buvo hospitalizuota Medicinos centro Vidaus ligų skyriuje iki 2017 m. sausio 6 d., nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas iki 2017 m. sausio 9 d., vėliau gydėsi (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre. Daro išvadą, kad neturėjo galimybės 2016 m. atlikti fizinio pasirengimo testo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių. 

14.5.                      Mano, kad Tobulinimo tvarkos aprašo 117 punktą sistemiškai aiškinant kartu su 127 punktu, reiškia, kad pareigūno dėl objektyvių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį negalinčio atlikti testo dėl atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams, galioja paskutiniai jo testavimo rezultatai. Be to, tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose (Taisyklių 5 priedas) nėra numatytas kriterijus dėl fizinio pasirengimo testo laikymo.

14.6.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė nei dėl vieno iš jos teismui pateiktame skunde nurodytų argumentų. Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimas pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „gerai“ ir palikti esamą pareiginės algos koeficientą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikęs materialinės teisės normas ir neišnagrinėjęs skunde išdėstytų argumentų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 

15.       Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacini skundą atmesti.

16.       Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas išsamiai išnagrinėjus visą byloje surinktą medžiagą, vadovaujantis ginčo santykį reglamentuojančiais teisės aktais, teisingas, teisėtas, tinkamai motyvuotas ir todėl paliktinas galioti nepakeistas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos sveikata policijos įstaigos siuntimu profilaktiškai buvo tikrinta 2016 m. liepos 20 d. (pripažinta tinkama tarnybai pagal III skiltį, jokių apribojimų nenustatyta). Gydytojų rekomendacijos dėl fizinio krūvio ribojimo negali galioti atgal. Jei pareiškėja dėl objektyvių sveikatos būklės aplinkybių privalėjo riboti fizinį krūvį jau nuo 2016 metų pavasario, tai jokių medikų pažymų ar rekomendacijų apie tai pateikta nebuvo. Pareiškėjos nedarbingumas nebuvo nuolat tęsiamas visus 2016 metus, ji dirbo, vykdė pareigas. Pažymi, kad pertvarkius policijos įstaigų darbo organizavimą, nebeliko tokių pareigų, kurias vykdant galima būtų apsiriboti sėdimu darbu kabinete – visi pareigūnai nemažą dalį tarnybos laiko skiria patruliavimui prižiūrimoje teritorijoje, vyksta į iškvietimus, vykdo Lietuvos Respublikos policijos įstatyme numatytas funkcijas, kurių tinkamas atlikimas neįmanomas nesant pareigūno atitikimo tam tikriems sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimams.

17.       Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 10-V-570 patvirtintas Vilniaus AVPK pareigūnų 2016 metų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštis numatė laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d., per kurį Vilniaus AVPK pareigūnai (įskaitant ir pareiškėją) privalėjo pasitikrinti savo atitiktį nustatytiems bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams. Vilniaus AVPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriui tvarkaraštyje buvo numatytas laikas 2016 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. birželio 6 d., nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d. buvo numatytas laikas pareigūnams, dėl pateisinamų priežasčių nelaikiusiems įskaitų tvarkaraštyje jų padaliniui numatytu laiku. Netgi atėjusi laikyti įskaitos ne grafike numatytu, o kitu laiku, pareiškėja būtų priimta ir galėtų pasitvirtinti atitiktį bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo reikalavimams. Pareiškėja nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. bendrojo fizinio pasirengimo įskaitos nelaikė, jokių nelaikymą pateisinančių medicininių pažymų darbdaviui nepristatė, fizinio, kovinio pasirengimo ir šaudybos įskaitos buvo priimamos iki pat 2016 metų pabaigos, tačiau pareiškėja tam laiko neskyrė. Buvo organizuojami pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų papildomi priėmimai, tačiau pareiškėja suteiktu papildomu laiku ir galimybėmis nepasinaudojo. Taip pat nedalyvavo ir organizuotose fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo pratybose bei šių papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas, vertinimuose. Pagrindo komisijai vertinti pareiškėjos 2016 metų tarnybinę veiklą kitaip, negu buvo įvertinta, nėra – vertinant pareiškėjos kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms negalima atsiriboti ir nevertinti tos aplinkybės, kad pareigūnė, kurios pareigybės aprašyme numatytas specialusis reikalavimas – atitiktis tam tikriems fizinės parengties reikalavimams, 2016 metais nelaikė nei bendrojo fizinio pasirengimo įskaitos, nei savigynos ir šaudybos įskaitų, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos ir organizuoti papildomi įskaitų laikymai. Taisyklių 5 priedo 2 skyriuje numatyti kriterijai, apibūdinantys vertinamo pareigūno kvalifikaciją, tarp jų atsakingumą, lojalumą tarnybai, savikritiškumą. Akivaizdu, kad tiesioginis vadovas nesigilino į jos kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms.

18.       Gavus duomenis apie pareiškėjos nedarbingumo laikotarpius per 2016 metus (ataskaitinį laikotarpį), nustatyta, kad 2016 metais pareiškėja atostogavo šiais laikotarpiais: 2016 m. vasario 22–26 (kasmetinės atostogos); 2016 m. gegužės 29 d. – birželio 4 d. (kasmetinės atostogos); 2016 m. rugpjūčio 1–22 d. (kasmetinės atostogos); 2016 m. gruodžio 26 d. – sausio 3 d. (kasmetinės atostogos); turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą: 2016 m. balandžio 6 d. – gegužės 9 d.; 2016 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 26 d.; 2017 m. sausio 2–20 d.; 2017 m. kovo 14–17 d. Akivaizdu, kad pareiškėja Vilniaus AVPK viršininko įsakymu patvirtintu 2016 metų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštyje numatytu laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d.) nesirgo, neatostogavo ir turėjo galimybę (ir pareigą) patvirtinti savo atitiktį keliamiems reikalavimams, tačiau to nepadarė nesant jokių svarių priežasčių, taip pat nesiėmė priemonių pasitikrinti atitiktį kitu laiku per vertinimo laikotarpį. Apeliantės nedarbingumas nebuvo nuolat tęsiamas visus 2016 metus, ji dirbo, vykdė pareigas, preziumuotina, kad ji arba galėjo laikyti bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams įskaitą, bet to nepadarė, kas rodytų aplaidumą nelojalumą, abejingumą tarnybos tikslams ir poreikiams, arba ji vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ne pilna apimtimi, kas reiškia, kad tokia veikla už 2016 metus abiem atvejais negali būti vertinama “labai gerai“. Jos atžvilgiu priimti sprendimai teisėti ir paliktini galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo jis sutiko/patvirtino Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 m. įvertinimą „gerai“,  įtvirtintu 2017 m. kovo 22 d. Išvadoje Nr.10-IL-6872 bei 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Pagal galiojančius teisės aktus policijos pareigūnų tarnybinės veiklos įvertinimą atlieka policijos įstaigos viršininkas, Vertinimo komisija. Atlikdami minėtą vertinimą jie turi diskreciją tiek, kiek jos neriboja tam tikri vertinimo kriterijai, ir procesą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos teisės aktuose. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis teismas, teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų /siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Ši išvada taikytina ir statutiniams pareigūnams, inter alia policijos pareigūnams.

21.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji neturėjo galimybės atlikti fizinio pasirengimo testo dėl objektyvių (nuo jos valios nepriklausančių) priežasčių, nesudaro pagrindo spręsti, kad Vertinimo komisija netinkamai atliko pareiškėjos veiklos vertinimą.

22.       Teismas vadovavosi Taisyklių 17 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo 117 punktu, kuriame numatyta, kad pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo, taip pat Tobulinimo tvarkos aprašo 127 punktu, kuriame numatyta, kad testuojamasis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė, nedarbingumas ar kt.) nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir suderinti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą. Tobulinimo tvarkos aprašo 92 punkto  paskutinėje pastraipoje nustatyta, kad Vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų pareigūnų, taip pat <…>, bendrąjį fizinį pasirengimą vertina vidaus reikalų įstaigos, kurioje eina pareigas šioje pastraipoje nurodyti pareigūnai, vadovo sudaryta vertinimo komisija.  Taigi iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad policijos pareigūnas nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas.

23.       Apeliantės teigimu ji neturėjo pareigos per 30 dienų informuoti Vilniaus AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos apie tai, kad išnyko priežastys, dėl kurių negalėjo laikyti bendrojo fizinio pasirengimo testo ir suderinti kitą patikrinimo laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas, pasak apeliantės, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nes teismo sprendime nurodyta vertinimo komisija sudaroma ne pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui, bet pareigūnų atitikties bendrajam fiziniam pasirengimui įvertinti ir ji neturėjo pareigos kreiptis įvertinimo komisiją, kuri atlieka tarnybinės veiklos vertinimą.

24.       Teisėjų kolegija  pažymi, jog nėra abejonės, kad Tobulinimo tvarkos aprašo 92 punkte nurodyta vertinimo komisijos ir Taisyklių VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinime“ numatyta vertinimo komisijos paskirtis yra skirtinga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas abiem komisijoms suteikė vieną ir tą patį trumpinį „Vertinimo komisija“ ir tik iš Sprendimo konteksto turinio galima nustatyti kuri komisija konkrečiu atveju nurodyta. Iš Sprendimo 5 lape pirmosios instancijos teismo pacituotų Tobulinimo tvarkos aprašo 117 punkto, 127 punkto su nuoroda į 92 punktą, po kuria seka teismo išvada, kad „byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, kaip ji pati teigia, dėl pateisinamų priežasčių, nedalyvavusi tikrinant jos atitiktį bendrojo fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo būtų pasikreipusi į Vertinimo komisiją ir suderinusi kitą patikrinimo laiką ir vietą.“ Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus AVPK viršininko sprendimas negali būti panaikinimas, yra aišku, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis Tobulinimo tvarkos aprašo 117, 127, 92 punktais dėl tos priežasties, kad pareiškėja nesikreipė į Vertinimo komisiją, numatytą Tobulinimo tvarkos aprašo 92 punkto paskutinėje pastraipoje ir sudaromą pareigūnų atitikties bendrajam fiziniam pasirengimui įvertinti, suderinti kitą patikrinimo laiką ir vietą, o ne į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, kurią numato Taisyklės. Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju teismas savo sprendimą grindė, kaip nurodo apeliantė, reikalavimo kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją nevykdymu. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Tobulinimo tvarkos aprašo 92 punkte numatytą komisiją dėl bendrojo fizinio pasirengimo testo atlikimo ir/arba kito patikrinimo laiko ir vietos suderinimo.

25.       Teismo spendime yra paminėtas Tobulinimo tvarkos aprašo 17 punktas, kuris reguliuoja santykius, skirtus atrankoje dalyvaujantiems pretendentams, bet  kartu jis nagrinėjamu atveju svarbus ir kitai pareigūnų grupei – einantiems pareigas pareigūnams – tiek, kiek jis apibrėžia tikrinimo rezultatų termino pradžią (ne vėliau kaip atrankos komisijos posėdžio diena) skaičiuojant jiems vienerių metų terminą  (bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai jiems galioja vienerius kalendorinius metus). Todėl apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai šiuo Aprašo 17 punktu vadovavosi priimdamas sprendimą, atmetamas. Ypač atsižvelgtina į tai, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Vidaus tarnybos statutu, bei Taisyklių VI skyriaus nuostatomis bei, kaip minėta, Tobulinimo tvarkos aprašo 117, 127, 92 punktais.

26.       Mano, kad Tobulinimo tvarkos aprašo 117 punktą (Pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo) sistemiškai aiškinant kartu su 127 punktu (Testuojamasis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė, nedarbingumas ar kt.) nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir suderinti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą), reiškia, kad pareigūno dėl objektyvių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį negalinčio atlikti testo dėl atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams, galioja paskutiniai jo testavimo rezultatai. Toks apeliantės aiškinimas, kad pareigūno dėl objektyvių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį negalinčio atlikti testo dėl atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams, galioja paskutiniai jo testavimo rezultatai, yra teisingas tik įvykdžius 127 punkte numatytą sąlygą – pareigūnas, nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir suderinti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą. Tačiau nagrinėjamu atveju tos sąlygos apeliantė nevykdė – nesikreipė į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir nesuderino kitą nei numatytą poįstatyminiais teisės aktais atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiko ir vietos.  Šiuo atveju nėra svarbu tai, ar apeliantė dėl ligos negalėjo atlikti fizinio pasirengimo testo, ar dėl kitų priežasčių, ar pareiškėja buvo pajėgi ar ne dėl prieš tai buvusio nedarbingumo, laikyti fizinio pasirengimo testą. Pažeidimas padarytas būtent dėl to, kad ji nesikreipė į Tobulinimo tvarkos aprašo 92 punkte numatytą komisiją dėl bendrojo fizinio pasirengimo testo ir kito patikrinimo laiko ir vietos suderinimo.

27.       Vertinant apeliantės teiginį, kad tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose (Taisyklių 5 priedas) nėra numatytas kriterijus dėl fizinio pasirengimo testo laikymo, pažymėtina, kad fizinio pasirengimo testo laikymas yra konkreti pareigūno pareiga, o ne kriterijus. Vertinimo kriterijai yra platesnio pobūdžio. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Taigi, pirmiausia, atliekant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, yra vertinama pareigūnų kvalifikacija. Pagal Tobulinimo tvarkos aprašo 162 punktą „Pareigūnų kvalifikacija turi būti tobulinama atsižvelgiant į einamų pareigų pobūdį, pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų specifiką ir tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus.“

28.       Pagal Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 4 dalį pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką. Aplinkybė, kad pareiškėja pagal pareigybės pobūdį, pareigybės aprašymą turi pareigą laikyti fizinio pasirengimo testą, byloje nėra ginčijama. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, nustatyti Taisyklių 5 priede apima du skyrius –  I skyrius (Tinkamumas einamoms pareigoms) ir II skyrius „Kvalifikacija“. Atsakingumas, lojalumas tarnybai (bei kiti kriterijai, kaip antai, gebėjimas tobulėti, kūrybingumas, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savikritiškumas) yra apeliantės nurodytame Taisyklių 5 priedo, II skyriuje „Kvalifikacija“, o I skyriuje (Tinkamumas einamoms pareigoms) vienas iš kriterijų nurodytas – gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Akivaizdu, kad privalomos fizinio pasirengimo testo laikymo pareigos nevykdymas negali reikšti, Taisyklių 5 priedo II skyriuje „Kvalifikacija“ nurodytų vertinimo kriterijų: atsakingumo, lojalumo tarnybai atitikimą. Kartu pažymėtina, kad Tobulinimo tvarkos aprašo, 116 punkte pareigūnų, <...> atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinama vieną kartą per kalendorinius metus aprašo 120 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose ar planuose nustatytu laiku, o pagal Aprašo 126 punktą, jei 125 punkte nustatyta tvarka pakartotinai tikrinant pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų, jiems Statute nustatytais atvejais rengiamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Taigi iš šių nuostatų (galiojusių ginčo metu ir iki 2019 m. sausio 15 d.) matyti, aiški bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų atitikimo vertinimo ir tarnybinės veiklos vertinimo sąsaja. Todėl apeliantės argumentas, kad per tarnybinį veiklos vertinimą neturi būti vertinama atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, atmestinas.

29.       Apeliantė teigia, kad Vertinimo komisijos išvadoje jokių sprendimo motyvų pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“ nėra, pokalbis su ja Komisijoje truko trumpai, tuo buvo pažeistas Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132–134 punktų reikalavimai, kas laikytina esminiais procedūriniais pažeidimais.

30.       Šiame kontekste paminėtina, kad Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad su Vertinimo komisijos pasiūlymu įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą „gerai“ sutiko pareiškėjos vadovas, Išvada pareiškėjai lėmė tą patį statusą, t. y. jos pareiginės algos koeficientas nepakito, kuris galėjo būti didesnis, jei Vertinimo komisija būtų įvertinusi pareiškėjos tarnybinę veiklą taip, kaip pirmiau buvo siūlęs jos vadovas „labai gerai“, vadovas po vertinimo komisijos priimto vertinimo „gera“ sutiko su Vertinimo komisijos pasiūlymu, todėl nagrinėjamu atveju pirmiausia vertinamas pareiškėjos atžvilgiu priimtos Vertinimo komisijos išvados, kuri yra pareiškėjos vadovo priimto sprendimo dalis, pagrįstumas ir teisėtumas.

32.       Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Vertinimo komisija pareiškėjos teiravosi, kodėl neišlaikyti fizinio pasirengimo normatyvai, paviršutiniškai pasidomėjo jos ligos istorija ir pažymomis, supažindino su teisės aktu, reglamentuojančiu fizinių normatyvų laikymu, klausė, ar įvykdyti tarnybiniai uždaviniai, kaip sekasi darbas, ar neturi nusiskundimų dėl darbo sąlygų. Apeliantė tai, kad vertinimo komisija domėjosi, ar ji atliko atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams testavimą, daro prielaidą, kad faktinė aplinkybė, jog 2016 m. nelaikė fizinio pasirengimo testo, galėjo būti tokio Vertinimo komisijos siūlymo priežastimi.

33.       Vertinimo komisijos 2017 m. kovo 22 d. išvadoje Nr.10-IL-6872 (b. l. 13) nurodytas Vertinimo komisijos įvertinimas – „gerai“, taip pat Vertinimo komisijos nario atskiroji nuomonė: „nepritariu, nes pateikta pažyma dėl ligos, kurioje gydymas nebaigtas“ siūlymas – nepritarti tiesioginio vadovo pasiūlymui. Iš pareiškėjai pateiktų klausimų Vertinimo komisijos vertinimo metu, tiek iš atskirosios nuomonės yra aišku, kad fizinio pasirengimo normatyvų nelaikymas buvo tas pagrindas, dėl ko pareiškėją Vertinimo komisija įvertino „gerai“. Pažymėtina, kad teismui atsakovas pateikė aiškius įrodymus, kurių pagrindu priimta išvada įvertinti pareiškėjos veiklą „gerai“, kaip minėta, pareiškėja nelaikė fizinio pasirengimo testo, nesikreipė į Tobulinimo tvarkos aprašo 92 punkte numatytą komisiją dėl bendrojo fizinio pasirengimo testo ir kito patikrinimo laiko ir vietos suderinimo ir taip neatitiko Taisyklių 5 priedo 2 skyriuje “Kvalifikacija“ numatytų kriterijų, apibūdinančių vertinamo pareigūno kvalifikaciją, tarp jų atsakingumą, lojalumą tarnybai, savikritiškumą. Teisėjų kolegija prieina išvados, kad toks Vertinimo komisijos išvados pagrindimas nagrinėjamu atveju, nors ir stokoja aiškumo, tačiau negali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja be jokių trikdžių teisę ginti savo teises įgyvendino. Tai, kad protokole, taip pat VPK sprendime nebuvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka taip pat nesutrukdė pareiškėjai (policijos pareigūnei) realizuoti teisę kreiptis į teismą. 

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Vidaus tarnybos statutas nenustato kiek laiko turi trukti pokalbis su asmeniu, kurio tarnybinė veikla vertinama. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais apskritai pokalbis pagal Vertinimo Taisyklių 134 punktą nėra pravedamas su asmeniu, kurio tarnybinė veikla vertinama. Iš pareiškėjai pateiktų klausimų matyti, kad Vertinimo komisija teikė pareiškėjai klausimus tiek apie minėto fizinio pasirengimo teksto neatlikimo priežastis, apie tarnybos užduočių vykdymą, teiravosi, ar pareiškėja neturi nusiskundimų dėl darbo sąlygų ir kt.  Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl pareiškėjos manymu neilgai trukusio jos pokalbio su Vertinimo komisijos nariais, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, ar kitaip pažeistas Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalies tikslas (Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms).

35.       Apeliantė taip pat teigia, kad dėl pirmiau jos nurodytų priežasčių buvo pažeisti ir Taisyklių 132–134 punktų reikalavimai. Šiose taisyklių punktuose yra nurodyti pareigūno vertinimo etapai. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima:1). pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2). pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3). sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4). vertinimo komisijos išvados surašymą (132 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis (133 punktas); Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su įvertinimu (134 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepateikė argumentų, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas ir iš byloje esančios medžiagos, kurie leistų teigti, kad buvo pažeisti pirmiau pacituoti Vertinimo taisyklių 132 – 134 punktai.

36.       Apeliantė teigia, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimas jos tarnybinę veiklą vertinti „gerai‘ ir palikti esamą pareiginės algos koeficientą yra nepagrįstas ir neteisėtas,. tačiau nepateikia jokio kito argumento išskyrus anksčiau šioje nutartyje aptartus, kuriuos pareiškėja siejo iš esmės tik su Vertinimo komisijos išvada, kuriai savo rezoliucija pritarė pareiškėjos vadovas. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime analizavo teisės normas, darė išvadą, kad Vilniaus AVPK viršininkas vadovaujantis Taisyklių 157-158 punktais turėjo įgaliojimus priimti sprendimą dėl Vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo.

37.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl vieno pirmosios instancijos teismui jos skunde pateiktų argumentų. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apeliantės pozicija. Pareiškėjos teiginiai pirmosios instancijos skunde, kad Vertinimo komisija neatliko visapusiško ir objektyvaus nagrinėjimo vertinant pareiškėją; Vilniaus apskr. VPK viršininkas, neužtikrindamas galutinio tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą buvo siejami iš esmės su viena aplinkybe dėl pareiškėjos fizinio pasirengimo testo nelaikymo, kurią pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigė pareiškėja vertino (b. l. 154–155). Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl to, kad Vilniaus AVPK viršininko sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, o Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas nebuvo tinkamai pagrįstas. Teisėjų kolegija dėl apskundimo tvarkos šioje nutartyje jau pasisakė. Šioje byloje yra ginčijamas viešojo administravimo subjekto aktas – Vilniaus AVPK viršininko sprendimas, kuriuo pritarta vertinimo komisijos išvadai. Pirmosios instancijos teismui byloje nustačius, kad Vilniaus AVPK viršininko sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, Tarnybinių ginčų komisijos, tyrusios ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjos prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ (b. l. 19–20), ir atmetusios siūlymą įstaigos vadovui panaikinti skundžiamą Vilniaus AVPK viršininko individualų administracinį sprendimą arba jį pakeisti, Ginčo komisijos sprendimo tyrimas būtų beprasmis. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apskundimo tvarkos ir Ginčų komisijos sprendimo, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad į esminius pareiškėjos keliamus klausimus pirmosios instancijos teismas atsakė. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012 , 2019 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3503-1062/2019 ir kt.).

38.       Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau išdėstytus argumentus prieina išvados, kad vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos Vertinimo išvados, kurią pateikė Vilniaus AVPK viršininkas, pagrįstumo patikrinimo funkciją ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. kovo 28 d. sprendimas, kuriuo jis patvirtino Vertinimo komisijos siūlymą, įtvirtintą 2017 m. kovo 29 d. protokole Nr. 10-IL-7683, 2017 m. kovo 22 d. Vertinimo Išvadoje Nr.10-IL-6872 pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertinti „gerai“, yra teisėtas ir pagrįstas.

39.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                   Stasys Gagys

                          Rytis Krasauskas

                          Ramutė Ruškytė