Civilinė byla Nr. e2-2494-1070/2021 

Teisminio proceso Nr2-69-3-05164-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.20.3; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,

sekretoriaujant Enrikai Venslauskienei,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui S. P., 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T. T.“ atstovui advokatui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. V., R. V. ir A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T. T.“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kelionių akademija“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       I. I. V, R. V. ir A. V. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tez tour“ kiekvienam iš jų po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-10).

2.       Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovai įsigijo 9 dienų (nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.) kelionę iš atsakovės UAB „T. T.“ per trečią asmenį UAB „Kelionių akademija“. Ieškovai sumokėjo 2123 Eur už 5 asmenų (3 suaugę ir 2 vaikai) kelionę, tikėjosi gerai ir turiningai pailsėti, tačiau poilsis buvo ne toks, kokio ieškovai tikėjosi. 2019 m. rugsėjo 20 d. jie atvyko į viešbutį „Vella B. H.“ 3:00 val. ryto. Ieškovai paprašė vandens kartu vykusiems mažamečiams vaikams, bet jiems buvo pranešta, kad baras nedirba, mini baras yra mokamas. Ieškovai tikėjosi, kad mini baras bus jų kambaryje, tačiau jo ten nebuvo, todėl jie buvo priversti kreiptis į registratūrą bei prašyti vandens atsigerti. Ieškovams sumokėjus 2 Eur už vandenį, jie gavo atsigerti. Ieškovai, nuvykę į savo kambarį, pastebėjo, kad yra tik 3 komplektai patalynės, nors kambarys buvo užsakytas 5 asmenims, todėl vaikai buvo priversti miegoti, užsikloję atsivežtais rankšluosčiais. Atsikėlę ryte ieškovai pamatė, kad kambarys visas buvo purvinas, netvarkingas, jame nebuvo oro kondicionieriaus, šaldytuvo. Ieškovams registratūroje paprašius šaldytuvo, jiems buvo pasakyta, kad jis yra mokamas (2 Eur per parą). Ieškovai padavė registratūros darbuotojai 20 Eur ir paprašė, kad į kambarį būtų atneštas šaldytuvas bei sutvarkytas oro kondicionierius. Po to ieškovai kartu su vaikais nuėjo į valgyklą pusryčiauti, tačiau pamatė, jog valgykloje visiškai nebuvo maisto, buvo salotų, arbūzo, duonos, neaiškaus kopūstų viralo. Salotos buvo prarūgusios. Per pietus maistas buvo toks pat kaip ir ryte, stalo įrankių nebuvo, vienintelį valgomą arbūzą ieškovai valgė šaukštu. Bare stiklinės buvo tik plastikinės ir ne vienkartinės (išgėrus gėrimą, siekiant dar ko nors atsigerti, reikėjo nešti tą pačią vienkartinę stiklinę). Nebuvo laikomasi higienos normų, vaikai nebuvo aptarnaujami bare, kai norėjo vandens, vaisvandenių, mineralinio. Gultai prie baseino buvo purvini, sulaužyti, viešbutyje nebuvo šilto vandens, be to, 5 asmenims buvo sutiekti tik 3 rankšluosčiai. Kambaryje buvo televizorius, bet jo valdymo pultelio nedavė, reikalavo užstato. Ieškovai, įsigydami kelionę, nesitikėjo prabangos, bet taip pat nesitikėjo, kad teks badauti bei gyventi antisanitarinėmis sąlygomis. Kelionės pakete buvo nurodytos paslaugos, kurios nebuvo suteiktos (tinklinis, futbolas, pramoginiai renginiai). Ieškovai taip pat nerado ir paplūdimio; ta vieta, kurią personalas vadino paplūdimiu, yra stambaus žvyro, ieškovai nerado nei gultų, nei skėčių, nurodytų pasiūlyme. 2019 m. rugsėjo 20 d. 14:45 val. ieškovai ėjo į susitikimą su atsakovės agente, kuriai paaiškino visą situaciją, paprašė pakeisti viešbutį, siūlė primokėti trūkstamą sumą už kitą viešbutį, kuris tinkamai užtikrintų ieškovų lūkesčius (būtų maisto ir pramogų). Atsakovės agentė pranešė, kad laisvų kambarių kituose viešbučiuose bus tik nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. Atsakovės agentė nurodė, kad turi skubių reikalų ir pažadėjo susisiekti su jais vėliau. Ieškovai, nesulaukę tinkamo dėmesio, paskambino į UAB „T. T.“ bei paaiškino atsakovės darbuotojai susiklosčiusią situaciją. Atsakovės darbuotoja pažadėjo kuo skubiau su jais susisiekti, bet nei 2020 m. rugsėjo 20 d., nei kitą dieną su ieškovais nebuvo susisiekta. 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovai parašė atsakovės agentei, prašydami dar kartą pakeisti viešbutį, tačiau nesulaukė atsakymo. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovai nuo pat ryto pradėjo skambinti ir atsakovės agentei, buvusiai Turkijoje, ir atsakovės atstovybei Vilniuje, prašydami pakeisti viešbutį, kuriame būtų bent maisto. Problemos nebuvo sprendžiamos, atsakovės agentė nurodė, kad nėra kitų viešbučių laisvų kambarių, ji negali atvežti ieškovams maisto ir iškeldinti iš kitų viešbučių žmones. Atsakovės agentė pasiūlė ieškovams parašyti pretenziją anglų kalba, bet nei vienas iš ieškovų nemokėjo anglų kalbos. Ieškovams nuolat skambinant atsakovei, ji pradėjo ignoruoti juos, nurodė kreiptis į subjektą, iš kurio jie pirko kelionę, t. y. UAB „Kelionių akademija“. Ieškovams pradėjus bendrauti su trečiojo asmens agente, ji pasiūlė jiems du viešbučius, į kuriuos jie galėjo persikelti. Ieškovai pasirinko viešbutį „Magnolia“, už kurį reikėjo primokėti 230 Eur bankiniu pavedimu, bet jie turėjo tik grynuosius. Trečiojo asmens agentė paaiškino, kad ieškovai galės atsiskaityti, grįžę iš kelionės, nurodė, kad ji rezervavo jiems „Magnolia“ viešbutį, o ieškovai laukė, kol UAB „Kelionių akademija“ agentė susisieks su UAB „T. T.“ ir susitars dėl jų pervežimo į „Magnolia“ viešbutį. Ieškovai laukė 2-3 val., tačiau nesulaukė transporto, susisiekė su UAB „Kelionių akademija“, kuri patikino, kad viešbutis yra rezervuotas, ir jie gali nuvykti ten. Todėl ieškovai paėmė taksi ir už 40 Eur nuvažiavo į viešbutį „Magnolia“, kuris buvo 29 km atstumu. Ieškovai atvyko į viešbutį „Magnolia“ 16:45 val., pateikė registratūroje apgyvendinimo užsakymą, tačiau administratorius nurodė, kad tokio užsakymo nėra, nurodė skambinti kelionių agentei. Paskambinus į UAB „Kelionių akademija“ ankstesnę agentę pavadavusi agentė paaiškino, kad iki 18:00 val. jie bus priimti viešbutyje. 18 val. situacija nepasikeitė, todėl ieškovai vėl paskambino į UAB „Kelionių akademija“, nurodė, kad jų nepriima. Ieškovams buvo pasakyta, kad viešbutis neturi laisvų kambarių, tada agentė nurodė ieškovams laukti. Vaikai buvo alkani, pavargę bei verkė. Ieškovai buvo priversti laukti, nežinojo, ar turės, kur pernakvoti. Ieškovai informavo apie susidariusią situaciją Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir atsakovę. Ieškovai jautėsi labai blogai, išgyveno dėl neapibrėžtos situacijos. Apie 19:30 val. trečiasis asmuo UAB „Kelionių akademija“ informavo ieškovus, kad rezervavo viešbutį „Berra hotel Alanya“, kad viešbutis ieško transporto atsigabenti ieškovus, paklausė, ar ieškovai gali patys atvykti taksi, o pinigai už tai bus grąžinti, nufotografavus taksometrą. Ieškovai patys taksi nuvyko į viešbutį „Berra hotel Alanya“, sumokėjo už kelionę 12 Eur. Trečiojo asmens agentė įspėjo ieškovus, kad gali tekti palaukti, nes viešbutyje gali dar nematyti rezervacijos. Ieškovai atvyko į viešbutį, parodė pasus, tačiau registratūroje dar nebuvo matoma rezervacija, praėjus 15-20 min. nuo ieškovų atvykimo rezervacija dar nesimatė. Ieškovai pasiteiravo, ar gali taip būti, kad viešbučio kambario rezervacija nesimato, tačiau registratūros darbuotojos nurodė, kad to negali būti: arba rezervacija yra, arba jos nėra. Ieškovai suprato, kad jiems buvo pateikta klaidinga informacija, todėl jie vėl pradėjo skambinti UAB „Kelionių akademija“ agentei Evelinai, kuri nurodė, kad pati nieko nežino ir laukia atsakymo iš kažkokių partnerių. Viešbučio administracija paklausė ieškovų, ar jiems buvo žinoma, kad viešbutis skirtas musulmonams, informavo, kad jame esantys baseinai, skirti moterims ir vyrams, yra atskiri. Ieškovai nekreipė dėmesio į šias aplinkybes, kadangi lankėsi musulmonų krašte, buvo pavargę ir išalkę. Vaikai verkė, prašė valgyti, buvo labai pavargę, norėjo miegoti. Ieškovai bijojo eiti į kavinę pavalgyti, nes nebuvo tikri, ar išleidę pinigus maistui, turės už ką pasirūpinti kita gyvenamąja vieta, jei situacija neišsispręs. Praėjus kuriam laikui UAB „Kelionių akademija“ agentė liepė ieškovams paklausti registratūros darbuotojos, ar yra laisvų viešbučio kambarių. Taip ieškovai suprato, kad jie buvo atsiųsti į viešbutį, nežinant, ar juos kas nors priims. Viešbučio darbuotojai nurodė, kad yra laisvų kambarių, agentė pasiūlė ieškovams iš savo lėšų sumokėti už vieną naktį viešbutyje, o kitą dieną bandys ieškoti sprendimų. Ieškovai nurodė, kad neturi tiek grynų pinigų, kad galėtų sumokėti už kambarį 5 asmenims, agentė nurodė vėl laukti. Ieškovai buvo dideliame šoke ir panikoje. Viešbučio darbuotojai pasiūlė ieškovams su vaikais nueiti į prasidedantį vaikų šou, ieškovai sutiko, siekdami prablaškyti vaikus ir nuraminti juos. Viešbutis buvo skirtas itin pamaldiems musulmonas, kurie ir rengėsi kitaip, nei ieškovai. Ieškovai buvo lydimi pašaipių žvilgsnių, apkalbami. Ieškovams nuėjus į vietą, kur buvo vaikų šou, prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir pareikalavo kuo greičiau pasišalinti iš viešbučio teritorijos. Ieškovai buvo išlydėti apsaugos darbuotojų, matant kitiems viešbučio svečiams bei aptarinėjant situaciją. Ieškovai ir jų vaikai jautė didelį stresą, pažeminimą, buvo alkani ir pavargę. Vaikams buvo pažadėtas renginys su klounu bei kitos pramogos, bet vietoj to jie buvo išvaryti iš viešbučio „Berra hotel Alanya“ teritorijos. Po šio įvykio verkė ne tik vaikai, bet ir ieškovai. Apsauga palydėjo ieškovus iki registratūros bei paaiškino, kad jie gali būti tik registratūroje, bei niekur iš jos neiti. Ieškovai vėl skambino agentei dėl nakvynės, tačiau ši vėl nurodė laukti, kol partneriai išspręs susiklosčiusią situaciją. Kiti viešbučio svečiai, buvę registratūroje, viską matė ir šaipėsi iš ieškovų, apkalbinėjo juos. Dėl tokio viešbučio svečių elgesio ieškovai jautėsi nejaukiai, todėl laukė ne registratūroje, o viešbučio kieme ant žemės. Ieškovai paskambino į užsienio reikalų ministeriją, paaiškino situaciją, URM nurodė, kad gali padėti tik surasti viešbutį, jeigu kelionių agentūra neišspręs problemos. Apie 23:30-24:00 val. ieškovams buvo pranešta, kad gauta viešbučio rezervacija, ir jie gali eiti į savo kambarį. Be to, agentė nurodė, kad nuo ryto ieškos kito viešbučio ieškovams, nes supranta, jog viešbučio svečiai yra labai religingi musulmonai. Ieškovai, atsikėlę iš ryto, nuėjo pusryčiauti, nors viešbutis ieškovams labai patiko, bet jo svečiai traukėsi nuo ieškovų, aplink stalą, prie kurio sėdėjo ieškovai, nebuvo žmonių, nes jie ten nesėsdavo valgyti. Ieškovams valgant, jie buvo varstomi piktų kitų viešbučio svečių žvilgsnių bei jiems buvo sakomos įvairios replikos. Ieškovai paskambino agentei, pasakė, kad pagal viešbučio taisykles jie negali ten būti, agentė nurodė, kad reikia laukti, problema sprendžiama. Po pusryčių ieškovai nusprendė nueiti į baseiną, tačiau jų šeima buvo išskirta, nes viešbutyje moterys ir vyrai privalėjo eiti į skirtingus baseinus. Viešbučio personalas nurodė ieškovėms, kad draudžiama su savimi turėti mobiliuosius telefonus ar fotoaparatus prie baseino, nurodė palikti šiuos daiktus pas viešbučio darbuotojus, todėl ieškovės negalėjo įamžinti vaikų, žaidžiančių baseine. Ieškovės praleido prie baseino ant gultų apie dvi valandas, nes neištvėrusios žvilgsnių, nusprendė išeiti, kadangi jautė žeminančius žvilgsnius. Ieškovai negalėjo maudytis baseine, kadangi neturėjo tinkamos aprangos. Ieškovai kaip šeima galėjo būti kartu tik kambaryje, valgykloje ar registratūroje, taip buvo diskriminuojamos jų šeimos vertybės bei iš anksto suplanuotas poilsis. Ieškovai sulaukė informacijos, kad gali keltis į viešbutį „H. M.“, tačiau prieš priimdami sprendimą ieškovai pasiskaitė komentarus apie šį viešbutį, susidarė nuomonė, kad ten irgi nebuvo maisto. Agentė patvirtino šias aplinkybes, nurodė, kad viešbutis prastas, tada ieškovai nusprendė laukti geresnio pasiūlymo, tačiau agentė persiuntė paskutinį partnerių pasiūlymą: arba ieškovai lieka viešbutyje „B. H. Antalya“, jei ieškovai nuspręs išsiregistruoti, galės prašyti pinigus už nepanaudotas nakvynes. Šį pasiūlymą ieškovai suprato kaip grasinimą, todėl jie, norėdami užbaigti kelionę suplanuotu laiku, nebeturėdami kito jų lūkesčius tenkinančio pasiūlymo bei pasirinkimo, sutiko likti „B. H. Antalya“. Ieškovai informavo trečią asmenį UAB „Kelionių akademija“, bet nesulaukė jokios reakcijos. Ieškovai nusprendė pasilikti viešbutyje, kuriame jiems teko kęsti neslepiamas kitų viešbučio svečių apkalbas, nemalonius žvilgsnius bei panieką. Jie, būdami viešbutyje, nuolat jausdavo padidintą apsaugos dėmesį, nuolat turėjo atsakyti į apsaugos klausimus, iš kokio jie viešbučio, nes minėtame viešbutyje neduodavo apyrankių. Ieškovai, pirkdami poilsinę kelionę, pirko ją kartu su įskaičiuotu alkoholiu, tačiau šiame viešbutyje alkoholiniai gėrimai buvo uždrausti, ieškovai negalėjo atostogų metu pasivaišinti kokteliu ar alumi. Ieškovai, pirkdami kelionę, tikėjosi atostogų, bet per šią kelionę jie neatsipalaidavo nei vienos dienos, nesimėgavo poilsiu, nes nuolat jautė stresą ir nerimą. VVTAT išnagrinėjo ieškovų ir atsakovės ginčą dėl galimai netinkamai suteiktų apgyvendinimo paslaugų ir 2020 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą iš dalies patenkinti ieškovų reikalavimus, t. y. grąžinti 441,40 Eur už netinkamai įvykdytą sutartį bei turėtas papildomas išlaidas, šią sumą pervedant į R. V. sąskaitą. VVTAT nurodė, kad ieškovai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą. Atsakovė ir trečiasis asmuo suteikė ieškovams neišsamią informaciją apie viešbučio „Vella B. H.“ kategoriją, suformuodami lūkesčius, kurie nebuvo išpildyti, ieškovams viešbutyje „V. B. hotel“ buvo nekokybiškai suteiktos 4 nakvynės vietoj 9, todėl ieškovai reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovams nebuvo suteikta informacija apie subjektyvią viešbučių vertinimo sistemą bei informacija apie subjektyvaus vertinimo sistemoje naudojamą vertinimo skalę (koks yra vertinimo snaigutėmis intervalas). Ieškovai, būdami netinkamai informuoti, turėjo pagrįstų lūkesčių gauti visas kelionės organizatorės kataloge nurodytas paslaugas, tačiau dalis jų nebuvo suteikta arba suteikta iš dalies, todėl ieškovai patyrė neigiamų išgyvenimų. Akivaizdu, kad ieškovai patyrė nepatogumų ir papildomų rūpesčių, nurodytos aplinkybės tęsėsi keturias dienas ir naktis. Ieškovų vaikai negavo pramogų, kurių tikėjosi, atsakovė šių trūkumų nekompensavo, todėl buvo paneigti ir vaikų lūkesčiai. Dėl to tėvams kilo nepatogumų, jie kartu su vaikais patyrė neigiamų išgyvenimų, kurie tęsėsi visą kelionės laiką. Ieškovų teigimu, tokiu būdu jiems buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimo prašoma priteisti šioje byloje pareikštu ieškiniu.

3.       Atsakovė UAB „T. T.“ padavė atsiliepimą (el. b. l. 38-44), kuriame prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad 2020 m. vasario 28 d. VVTAT, išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp šalių, priėmė nutarimą, kuriuo nutarė iš dalies patenkinti ieškovų reikalavimus: sumažino kelionės kainą 188,71 Eur ir priteisė 150 Eur advokato išlaidų bei 102,69 Eur už telekomunikacijos paslaugas. Šalys neginčijo šio nutarimo, nesikreipė į teismą su prašymu nagrinėti bylą iš esmės. Kadangi priimtas nutarimas nebuvo ginčijamas ir nei viena iš šalių neprašė nagrinėti ginčo iš esmės, nutarime užfiksuoti faktai vertintini kaip prejudiciniai ir papildomai jų įrodinėti nereikia. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo viešbutis Turkijoje neturi oficialios kategorijos, jis įvardintas kaip nekategorizuotas. Ikisutartinių santykių metu visi ieškovai žinojo arba turėjo žinoti, kad jie įsigyja apgyvendinimo paslaugą nekategorizuotame viešbutyje. Kelionių organizatorius, siekdamas kuo išsamiau pristatyti viešbutį bei jame teikiamas paslaugas, subjektyviai įvertina jų statusą pagal Atmintinėje turistams nurodytus kriterijus. Ginčo viešbutis pagal aukščiau nurodytus kriterijus įvertintas 3 snaigėmis. Atmintinėje turistams taip pat yra nurodyta, kad prieš priimant sprendimą įsigyti tam tikrą viešbutį, būtina gauti kuo daugiau informacijos apie viešbutį ir iš kelionių agentūros, kur kelionė įsigyjama, ir iš kitų šaltinių – poilsiautojų atsiliepimų, vertinimų internete, nuotraukų, viešbučio interneto svetainės ir t. t. Ši nuostata nereiškia, kad kelionių organizatorius perkelia turistams prievolę suteikti informaciją apie viešbučio statusą, nes visa pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.748 straipsnį privalomai teiktina informacija buvo suteikta ieškovams, nurodyta sutartyje bei kitoje kelionę aprašančioje informacijoje. Minėta sutarties sąlyga vertintina kaip fakultatyvus siūlymas turistams būti aktyviems, gaunant kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie apgyvendinimo paslaugą ir iš kitų šaltinių. Viešai prieinamose apgyvendinimo paslaugų platformose kiekvienas vartotojas turi galimybę tiesiogiai sužinoti informaciją apie viešbutį iš jame gyvenusių asmenų ir įvertinę oficialią bei fakultatyvią informaciją priimti sprendimą apie apgyvendinimo paslaugos įsigijimą. Viešai prieinamose nurodytose apgyvendinimo paslaugų vertinimo platformose ginčo viešbutis yra įvertintas labai gerai. Ieškovams buvo suteikta visa privaloma informacija. Pagal teisės aktų reikalavimus kelionių organizatorius galėjo apsiriboti suteikti vien privalomą informaciją, t. y., kad ginčo viešbutis nekategorizuotas, tačiau, tai vidutiniam vartotojui nepadėtų suformuoti lūkesčių apie apgyvendinimo paslaugą. Todėl papildomai suteiktas ir subjektyvus kelionių organizatoriaus vertinimas bei informaciją apie papildomus viešbučio įvertinimo šaltinius. Turistas pats nusprendžia ar apsiriboti kelionių organizatoriaus oficialiu įvertinimu ar gauti kuo daugiau informacijos iš papildomų šaltinių. Ieškovų nusiskundimai viešbučio „B. H. Alanya“ tipu ir teikiamomis paslaugomis yra nepagrįsti. Ieškovams buvo suteiktos ne žemesnės kokybės alternatyvios paslaugos, su kuriomis jie sutiko ir neatsisakė šios alternatyvos. Teisės aktuose ir teismų praktikoje turistams numatyti šie teisių gynimo būdai: kelionės kainos mažinimas ir/arba neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas net ir tais atvejais, kuomet turistas turi teisę į kelionės kainos mažinimą, numatytas ne visais atvejais. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno teisinio pagrindo, suponuojančio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, nes gavus ieškovų pretenzijas jiems buvo suteiktos alternatyvios paslaugos. Sutarties vykdymas nenutrūko, nei vienas iš ieškovų neatsisakė sutarties, nors turėjo tokią teisę. Ginčo atveju įstatymų leidėjas apskritai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovų reikalavimai atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelionių akademija“ atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 57-60) prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo veikė kaip tarpininkas (agentas), pardavęs atsakovės organizuotą turistinę kelionę. Trečiasis asmuo sudarė su atsakove Tarpininkavimo sutartį, kurios objektas – atsakovės (Organizatoriaus) ir trečiojo asmens (Agento) bendradarbiavimas, Agentui tarpininkavimo pagrindu parduodant Organizatoriaus organizuotas turistines keliones lėktuvu arba bet kurią iš turizmo paslaugų. Ieškinio turinys leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo, ieškovams susidūrus su problemomis dėl lūkesčių netenkinančio viešbučio, geranoriškai dėjo maksimalias pastangas šioms problemoms operatyviai ir efektyviai išspręsti. Trečiojo asmens pasiūlytą kelionės alternatyvą (viešbutį „B. H. Alanya“) ieškovai pasirinko savo atostogoms tęsti. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo būtų tuomet, jei jiems nebūtų pasiūlytos alternatyvios paslaugos arba ieškovai jų būtų atsisakę. Tačiau ieškovai sutiko su pasiūlytomis alternatyviomis paslaugomis, nei vienas iš ieškovų neatsisakė pasiūlytų alternatyvių paslaugų ir nenutraukė sutarties. Todėl ieškovai neturi teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

5.       Išvadą teikianti institucija VVTAT pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad tarnyba, gavusi vartotojų R. V., I. V. ir A. V. prašymą dėl galbūt netinkamai suteiktų apgyvendinimo paslaugų organizuotos poilsinės kelionės į Turkiją metu bei dėl to susidariusios žalos atlyginimo, 2020 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-383 „D. R. V., I. V. ir A. V. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojų ir UAB „T. T.“ kilusį ginčą. VVTAT vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą, priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. nutarė iš dalies patenkinti vartotojų reikalavimą grąžinti 441,40 EUR sumą už netinkamai įvykdytą sutartį ir patirtas papildomas išlaidas, šią sumą pervedant į asmeninę vartotojo R. V. banko sąskaitą. ??Argumentai ir įrodymai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, yra išdėstyti aukščiau minimame Nutarime, kuris kartu su ieškiniu pateiktas ir teismui. VVTAT palaiko Nutarime išdėstytą poziciją.

6.       Ieškovai dublike (el. b. l. 67-73) nurodo, kad VVTAT, spręsdama vartotojų ir atsakovės ginčą, nenagrinėjo neturtinės žalos atlyginimo klausimo ir nenustatinėjo faktų, sukėlusių neturtinę žalą, bet nurodė, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo vartotojai turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovas nenurodė kito įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą šioje byloje. Be to, skiriasi atsakovės atsiliepime nurodyto šalių sudarytų Turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygų 1.1.1 punkto ir viešai prieinamų tų pačių Turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygų 1.1.1. punkto turinys. VVTAT, įvertinusi kelionių organizatorės UAB „Tez tour“ teikiamą informaciją apie subjektyvią viešbučių vertinimo sistemą, taip pat pažymėjo, kad ieškovams nebuvo suteikta informacija apie subjektyvaus vertinimo sistemoje naudojamą vertinimo skalę, t. y. koks yra vertinimo snaigutėmis intervalas, todėl Vartotojai (ieškovai) pagrįstai galėjo manyti, jog subjektyvaus vertinimo snaigutėmis intervalas yra toks pat kaip visuotinai žinomas oficialaus viešbučių klasifikavimo intervalas, t. y. nuo 1 iki 5 žvaigždučių, o šiuo atveju, atitinkamai nuo 1 iki 5 snaigučių. VVTAT nutarime konstatavo, kad ieškovų nusiskundimai viešbučio „B. H. Alanya“ tipu ir teikiamomis paslaugomis yra nepagrįsti, tačiau nevertino, jog dėl sutarties pakeitimų suprastėjo kelionės kokybė, dėl to ieškovai patyrė neturtinę žalą, t. y. žalą už galimybės pasimėgauti poilsine kelione netekimą dėl didelių problemų naudojantis šio viešbučio teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant dėl ieškovams suteiktų paslaugų atitikties pagrįstiems ir protingiems turistų lūkesčiams, konstatuotina, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių pakanka pripažinti, jog egzistavo objektyvusis ir subjektyvusis neturtinės žalos kriterijai (CK 6.754(1) straipsnio 1 dalies 3 punktas). Galutinė ieškovų už kelionės paketą sumokėta kaina yra 2123 Eur, todėl atsakovės mokėtinos žalos atlyginimas ribojamas 6369 Eur (2123 Eur x 3) suma.

7.       Atsakovė triplike (el. b. l. 78, 79) prašo atmesti ieškinį. Triplike nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas yra išimtinė teismo prerogatyva, bet nei ieškovai, nei atsakovė neginčijo VVTAT nutarimo ir nesikreipė į teismą su prašymu nagrinėti bylą iš esmės. Todėl pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį ginčo nutarimas įsigaliojo, kaip ir jame nustatyti faktai, kurie vertintini kaip prejudiciniai. VVTAT nutarime nurodyta teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo suprastina kaip bendro pobūdžio teisė (lex generalis), vertintina kartu su specialiomis konkrečius ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis (lex specialis), t. y. Kelionių direktyva ir CK XXXV skyriaus trečiu skirsniu. Po naujosios Kelionių direktyvos priėmimo atsakomybės už paketo vykdymą klausimai buvo sureguliuoti iš esmės naujai.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas S. P. prašė patenkinti ieškovų ieškinį visiškai ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais. Atstovas patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškovų procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad po paskutinės agentės pasiūlytos alternatyvos (likti viešbutyje, skirtame musulmonams, arba nutraukti kelionę) ieškovai nusprendė pasilikti viešbutyje, nes realiai neturėjo kito pasirinkimo. VVTAT net nesvarstė neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimo, todėl tai gali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

9.       Atsakovės atstovas advokatas E. R. teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad sprendžiant ginčą VVTAT ieškovus tenkino kelionės kainos mažinimas. Šalių sudaryta sutartis dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo poilsinės kelionės metu įvykdyta. Ieškovų argumentai, susiję su jų nepatogumais viešbutyje, skirtame musulmonams, atmestini, kadangi jie patys sutiko su šia alternatyva. Šioje byloje reikšminga tai, kad priėmus 2018 m. liepos 1 d. Kelionių direktyvą, teisinis reglamentavimas pasikeitė taip, kad turistai panašiais atvejais galėtų reikalauti iš kelionės organizatoriaus arba mažinti kelionės kainą, arba prašyti neturtinės žalos atlyginimo. Todėl sena CK 6.754 straipsnio 5 dalies redakcija neaktuali, sprendžiant šalių ginčą. Dėl nekokybiškai suteiktų apgyvendinimo paslaugų aspektų ginčą išnagrinėjo VVTAT, nuspręsdama sumažinti ieškovų kelionės kainą. Antrą kartą klausimas dėl to negali būti nagrinėjamas dėl CK 6.752(1) straipsnio 3 dalies 2 punkto reguliavimo.  Teismas negali priimti dar vieno sprendimo dėl tų pačių aplinkybių (CK 6.754 straipsnis, 6.754(1) straipsnis). Ieškovų patirtos žalos klausimas išspręstas VVTAT nutarimu. VVTAT nurodydama, kad ieškovai gali kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasinaudojo savo tipine formuluote panašaus pobūdžio bylose. Ieškovai, gavę VVTAT nutarimą, galėjo kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės. Kelionės kaina sumažinta proporcingai ieškovų patirtiems nepatogumams.

10.       Teismo posėdyje nedalyvavo ieškovai, trečiojo asmens bei išvadą teikiančios institucijos atstovės. Apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai (el. b. l. 136-139, CPK 118 straipsnis). Byloje buvo gauti trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovių prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (el. b. l. 123, 124, 144). Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant ieškovams, kadangi jų interesus teismo posėdyje tinkamai atstovavo advokato padėjėjas, jų dalyvavimas nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovams, esant jų prašymams bei teismui nutarus, kad jų dalyvavimas teismo posėdyje nebūtinas (CPK 247 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp atsakovės UAB „T. T.“, atstovaujamos trečiojo asmens UAB „Kelionių akademija“, ir ieškovo R. V. buvo sudaryta Organizuotos turistinės kelionės sutartis (ieškinio priedas; toliau – ir Sutartis) dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2019 m. rugsėjo 28 d. kelionės į Turkiją, apgyvendinimo Alanijos viešbutyje „Vella B. H.“, nurodant, kad viešbutis nekategorizuotas pagal viešbučio oficialią kategoriją šalyje, šalia viešbučio pavadinimo nurodytos 3 snaigės (*). Sutartis sudaryta dėl kelionės organizavimo penkiems asmenims (ieškovams A. V., R. V., I. V., jų vaikams D. V., gim. 2014 m. birželio 22 d., ir B. V., gim. 2015 m. liepos 19 d.). Nurodyta kelionės 5 asmenims kaina – 2123 Eur.

12.       Ieškovas patvirtino Sutartyje, kad gavo rašytinį dokumentą „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems“, kuriame išdėstyta visa svarbi su kelione susijusi informacija. Ieškovas taip pat pasirašė Organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygas (toliau – ir Sąlygos). Sąlygų 1.1.1 punkte nurodyta, kad kelionių organizatorė (atsakovė) įsipareigoja užtikrinti turistams visų sutartyje nurodytų paslaugų tinkamą teikimą, atsižvelgdama į turisto teisėtus lūkesčius, nepaisant to, ar tas paslaugas turi teikti pats kelionių organizatorius ar kiti turizmo paslaugų teikėjai. Katalogas, Turisto atmintinė, Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems, taip pat kita kelionę aprašanti medžiaga arba pakeista programa yra neatskiriamas organizuotos turistinės kelionės sutarties priedas. Kelionių organizatoriaus internetiniame puslapyje www.tez-tour.com skelbiama naujausia ir aktualiausia informacija apie viešbučius, jų kategorijų, paslaugų ir pramogų juose pasikeitimus po organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo.

13.       Sąlygų 2.1.2.2 punkte numatyta turisto teisė nutraukti Sutartį, jeigu dėl jo nurodytų trūkumų sutartis negali būti vykdoma toliau, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą laikotarpį nepašalina trūkumų; CK 6.752(1) straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais turistas gali prašyti sumažinti kelionės kainą arba atlyginti žalą. Sąlygų 6.5 punkte numatyta, kad jeigu sutartyje nurodytos paslaugos teikiamos ne pagal sutarties sąlygas, kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą privalo ištaisyti turisto nurodytus trūkumus, išskyrus kai to padaryti neįmanoma arba jei tai sukeltų neproporcingą išlaidų, atsižvelgiant į trukumų mastą ir į netinkamai suteiktų paslaugų, nurodytų sutartyje, vertę. Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų dėl sutarties sąlygų 6.5 punkte nurodytų priežasčių, taikomos CK 6.754(1) straipsnio nuostatos dėl žalos atlyginimo. Pagal Sąlygų 6.8 punktą, kai dėl siūlomų alternatyvų kelionė tampa žemesnės kokybės nei nurodyta sutartyje, kelionių organizatorius atitinkamai sumažina kelionės kainą. Jei pasiūlytos alternatyvos nėra panašios į tas paslaugas, dėl kurių buvo susitarta sutartyje, arba, jeigu suteiktas kainos sumažinimas yra neadekvatus, turistas gali jų atsisakyti.

14.       Sąlygų 6.10 punkte nurodyta, kad jeigu nepakankama atitiktis iš esmės daro poveikį kelionės vykdymui, o organizatorius per turisto nustatytą pagrįstą laikotarpį padėties neištaiso, turistas gali nutraukti sutartį, nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio, ir paprašyti sumažinti kainą ir (arba) atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu neįmanoma pasiūlyti alternatyvų arba turistas atsisako pasiūlytų alternatyvų pagal Sutarties 6.9 punktą, turistas turi teisę į kainos sumažinimą ir (arba) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nenutraukiant sutarties.

15.       Sutarties 6.12 punkte nustatyta, kad jeigu kelionė apima keleivių vežimo paslaugą, kelionių organizatorius šios sutarties 6.9-6.11 punktuose nurodytais atvejais be papildomo užmokesčio turi užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą lygiavertės rūšies transportu arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už nesuteiktas paslaugas. Sąlygų 6.14 punkte įtvirtinta turisto teisės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti vykdoma toliau, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą nepašalina trūkumų; jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal sutarties 6.9 punktą; kitais CK nustatytais atvejais.

16.       Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovės užsakytame viešbutyje „Vella B. H.“ trūko elementarios švaros, nebuvo oro kondicionieriaus ir šaldytuvo, televizoriaus pultelis buvo mokamas, todėl nebuvo suteikta galimybė įsijungti televizoriaus, buvo pateikti tik 3 vnt. patalynių, nors kambaryje gyveno 5 asmenys, maistas valgykloje nevalgomas ir ne tokio asortimento, kokio tikėjosi, stalo įrankių nebuvo, stiklinės buvo vienkartinės ir plastikinės, jų niekas nekeitė ir neplovė, vaikų barmenas neaptarnaudavo, viešbutyje nebuvo šilto vandens, gultai prie baseino buvo purvini, sulaužyti, paplūdimys buvo stambaus žvyro, gultų ir rankšluosčių paplūdimyje nebuvo, taip pat ieškovams nebuvo suteiktos nurodytos paslaugos (tinklinis, futbolas, pramoginiai renginiai).  Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie ieškinio pridėtos nuotraukos. Ieškovai buvo viešbutyje „Vella B. H.“ nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d.

17.       Byloje pateiktas ieškovų ir trečiojo asmens agenčių susirašinėjimas (ieškinio priedai) patvirtinta, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių (sprendimo 16 punktas) ieškovai kreipėsi į kelionių pardavimo agentą UAB „Kelionių akademija“, kuris rezervavo jiems kitą viešbutį „Magnolia“. Ieškovams savarankiškai nuvykus į šį viešbutį 2019 m. rugsėjo 23 d., jiems nebuvo suteikta nakvynė, nes viešbutis buvo perpildytas ir nebuvo laisvų vietų. Tada UAB „Kelionių akademija“ rezervavo ieškovams viešbutį „B. H. Alanya“, kuris buvo musulmoniško tipo. Iš ieškovų paaiškinimų ir jų pateiktų nuotraukų nustatyta, kad viešbutyje „B. H. Alanya“ buvo atskiri vyrams ir moterims baseinai bei liftai, draudžiama nešiotis mobiliuosius telefonus ar fotoaparatus prie baseino, viešbutyje nebuvo alkoholio, viešbučio klientai buvo su specifine musulmonų apranga. Ieškovai sutiko jame apsigyventi, tačiau kitą dieną vėl kreipėsi į trečiojo asmens agentę dėl viešbučio pakeitimo, kadangi jiems netiko to viešbučio taisyklės, nepatiko viešbučio klientų reakcija į juos. Trečiojo asmens UAB „Kelionių akademija“ agentė pasiūlė ieškovams kitą alternatyvą – viešbutį „H. M.“, tačiau ieškovai nusprendė nebepersikelti į pasiūlytą viešbutį ir pasilikti viešbutyje „B. H. Alanya“, nes pasak jų, viešbučio „H. M.“ kokybė pasirodė tokia pati kaip ir „Vella B. H.“. Iš ieškovų rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškovams buvo pateikta paskutinė alternatyva pasilikti viešbutyje „B. H. Alanya“ arba prašyti pinigus už nepanaudotas nakvynes. Ieškovai nusprendė pasilikti iki kelionės pabaigos musulmoniško tipo viešbutyje „B. H. Alanya“.

18.       Ieškovai, grįžę iš kelionės, kreipėsi 2019 m. spalio 10 d. pretenzija (ieškinio priedas) į atsakovę ir trečią asmenį dėl kelionės kainos sumažinimo 30 proc. Ieškovams nebuvo geranoriškai sumažinta kelionės kaina, todėl 2019 m. lapkričio 11 d. prašymu jie kreipėsi į VVTAT dėl galimai netinkamai suteiktų apgyvendinimo paslaugų organizuotos poilsinės kelionės į Turkiją metu ir dėl to susidariusios žalos atlyginimo.

19.       VVTAT 2020 m. vasario 28 d. nutarimu (ieškinio priedas) iš dalies patenkino ieškovų reikalavimą, t. y. nutarė grąžinti 441,40 Eur sumą už netinkamai įvykdytą Sutartį ir patirtas papildomas išlaidas, šią sumą pervedant į asmeninę ieškovo banko sąskaitą; atsakovė buvo įpareigota vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nutarime buvo išaiškinta, kad VVTAT sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

20.       Nutarime buvo konstatuota, kad VVTAT komisija, įvertinusi kelionių organizatoriaus UAB „Tez tour“ teikiamą informaciją apie subjektyvią viešbučių vertinimo sistemą, pažymėjo, jog ieškovams nebuvo suteikta informacija apie subjektyvaus vertinimo sistemoje naudojamą viešbučių vertinimo skalę, t. y. koks yra viešbučio vertinimo snaigutėmis intervalas. Todėl ieškovai pagrįstai galėjo manyti, kad subjektyvaus vertinimo snaigutėmis intervalas yra toks pat kaip visuotinai žinomas oficialaus viešbučių klasifikavimo intervalas, t. y. nuo 1 iki 5 žvaigždučių, o šiuo atveju, atitinkamai nuo 1 iki 5 snaigučių. Ieškovams, įvertinusiems savo srities profesionalo, kuris turi daugiau žinių apie savo siūlomas įsigyti paslaugas nei vartotojai, pateiktą informaciją apie jų įsigyjamo viešbučio „Vella B. H.” subjektyvų vertinimą (3 snaigutės), kuris nustatomas, atsižvelgiant į šalies specifiką, viešbučio būklę, teritorijos dydį, teikiamų paslaugų kiekį ir kitas svarbias aplinkybes, galėjo susiformuoti pagrįsti lūkesčiai būti apgyvendintiems savo srities profesionalo vidutiniu balu (3 iš 5 galimų snaigučių) įvertintame viešbutyje. Ieškovai turėjo pagrindo tikėtis, kad viešbutyje, be kita ko, bus užtikrinta nepriekaištinga švara ir higiena, kurių užtikrinimo, nepriklausomai nuo apgyvendinimo tipo, vietos, kategorijos, patogumų lygio, klasės, suteikiamo komforto ar kitų ypatumų, kiekvienas vartotojas gali pagristai tikėtis iš kelionių organizatoriaus.

21.       VVTAT apskaičiavo, kad kelionės kainos dalis, susijusi su apgyvendinimu viešbutyje „Vella B. H.“ yra 943,56 Eur (2123 Eur/9 nakvynės×4 nakvynė). VVTAT sumažino kelionės kainą dėl apgyvendinimo „Vella B. H.“ 20 proc., nustačiusi, kad tai proporcinga atsakovės pažeidimui.

22.       Komisija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-386/2008 nurodęs, jog nustačius netinkamo Sutarties vykdymo faktą, už kurį atsako kelionių organizatorius, dėl ko turistų pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė ir šie liko kelione nepatenkinti, turistai įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai konstatuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovai turi teisę kreiptis į teismą.

23.       Nei ieškovai, nei atsakovė per 30 dienų nuo VVTAT sprendimo priėmimo nepareiškė bendrosios kompetencijos teisme ieškinio, prašydami nagrinėti ginčą iš esmės. Šioje byloje pareikštas ieškinys paduotas teismui 2020 m. kovo 27 d., tačiau jame nebuvo prašoma nagrinėti ginčą iš esmės po VVTAT Nutarimo priėmimo. Prie ieškinio pridėti įrodymai patvirtina kad Ieškinyje pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovams įgyvendinant VVTAT Nutarime išaiškintą teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

24.       Teismas, įvertinęs rašytinius šalių paaiškinimus, prie ieškinio pridėtą rašytinę ir vaizdinę medžiagą, konstatuoja, kad dėl apgyvendinimo paslaugų, suteiktų viešbutyje „Vella B. H.“ ieškovės organizuotos kelionės metu 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2019 m. rugsėjo 23 d., ieškovai galėjo patirti dvasinius nepatogumus, neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, nepasitenkinimas, nusivylimas. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, galėjo sukelti netinkamas atsakovės UAB „T. T.“ pareigos suteikti turistams visą būtiną informaciją apie kelionę vykdymas.

25.       Atsakovė iš esmės neginčija VVTAT konstatuotų aplinkybių dėl ieškovų teisės į informaciją pažeidimo, netgi jas pripažįsta, teigdama, kad šis VVTAT Nutarimas turi prejudicinę galią šiai bylai (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Atsakovės nuomone, ieškinys neturi būti tenkinamas, nes ieškovų pažeistos teisės buvo visiškai apgintos VVTAT priėmus Nutarimą dėl dalies sumos, sumokėtos už kelionę, grąžinimo ieškovams. Atsakovės teigimu, šiuo Nutarimu šalių ginčas buvo išspręstas visiškai, todėl ieškovai neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo atskirai. Pasak atsakovės, įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, ieškovams sumažinus kelionės kainą dėl pirmiau nurodytų atsakovės sutarties pažeidimų, jie neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų apgyvendinimo kelionės metu paslaugų, pareiškus ieškinį teisme po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo priėmimo

26.       Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartotojas, manantis, jog paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą.

27.       Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. 

28.       Pagal CK 6.752(1) straipsnio 3 dalies 2 punktą turistas turi teisę reikalauti sumažinti kainą šiais dėl netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, nebent kelionių organizatorius įrodo, kad organizuotos turistinės kelionės sutartis vykdoma netinkamai dėl turisto kaltės.

29.       CK 6.754 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu organizuotos turistinės kelionės sutartyje nurodytos paslaugos teikiamos ne pagal organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygas, kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą privalo ištaisyti turisto nurodytus trūkumus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kelionių organizatorius gali netaisyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, kai to padaryti neįmanoma arba jei tai sukeltų neproporcingų išlaidų atsižvelgiant į trūkumų mastą ir į netinkamai suteiktų paslaugų, nurodytų organizuotos turistinės kelionės sutartyje, vertę. Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, taikomos šio kodekso 6.754(1) straipsnio nuostatos dėl žalos atlyginimo.

30.       CK 6.754 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai kelionių organizatorius negali suteikti didelės paslaugų dalies pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, jis pasiūlo turistui be papildomų išlaidų tinkamas alternatyvias paslaugas, kurių kokybė, jeigu įmanoma, būtų lygiavertė organizuotos turistinės kelionės sutartyje nurodytai kokybei arba aukštesnė už ją, kad būtų galima toliau tęsti organizuotą turistinę kelionę, taip pat tais atvejais, kai turisto sugrįžimo į išvykimo vietą paslauga nesuteikiama taip, kaip buvo susitarta. Turistas gali atsisakyti pasiūlytų alternatyvų, jeigu jos nėra panašios į tas paslaugas, dėl kurių buvo susitarta organizuotos turistinės kelionės sutartyje, arba jeigu suteiktas kainos sumažinimas yra neadekvatus.

31.       Pagal CK 6.754(1) straipsnio 1 dalį turistas turi teisę reikalauti be nepateisinamo delsimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą šiais atvejais: 1) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų organizuotos turistinės kelionės sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą nepašalina trūkumų; 2) jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal 6.754 straipsnio 5 dalį; 3) kitais šio kodekso nustatytais atvejais.

32.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl to, jog šalių ginčas galutinai išspręstas VVTAT 2020 m. vasario 28 d. nutarimu, kurio ieškovai neginčijo. Teismas, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad nors ieškovai ir neprašė teismo nagrinėti bylą iš esmės po minėto VVTAT nutarimo priėmimo, tai nepaneigia jų teisės kreiptis su atskiru ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atskiroje byloje civilinio proceso tvarka. Juo labiau kai pačiame VVTAT Nutarime nurodoma, kad jie turi tokią teisę (sprendimo 22 punktas).

33.       Byloje nustatyta, kad ieškovams buvo suteiktos visos jų užsakytos paslaugos (skrydis lėktuvu į Turkiją ir atgal, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, grupės pervežimo iš oro uosto į viešbutį it atgal). Nors atsakovė pažeidė ieškovų teisę gauti teisingą informaciją apie viešbutį, kuriame jie bus apgyvendinti kelionės metu, dėl to ieškovai patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus (sprendimo 24, 25 punktai), nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad trečiasis asmuo pasiūlė ieškovams alternatyvias paslaugas kituose viešbučiuose. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovams buvo pasiūlytos bent trys alternatyvos 2019 m. rugsėjo 24 d.: arba apsigyventi musulmoniško tipo viešbutyje, arba apsigyventi panašaus kaip „Vella B. H.“ tipo viešbutyje („H. M.“), arba nutraukti kelionę, grąžinant ieškovams lėšas už nepanaudotas nakvynes. Taip buvo įgyvendintos Sutarties sąlygų 6.5 punkte įtvirtintos nuostatos (sprendimo 13 punktas).

34.       Teismo nuomone, atsakovės paskutinis alternatyvus pasiūlymas (dėl lėšų grąžinimo už nepanaudotas nakvynes) negalėjo būti suprastas kaip grasinimas ieškovams. Sutartyje buvo numatyta tokia galimybė (Sąlygų 6.8, 6.10, 6.14 punktai). Esant tam tikroms aplinkybėms, ši alternatyva nepažeidė ieškovų teisių, bet, priešingai, užtikrino jų teisę bet kuriuo kelionės momentu atsisakyti atsakovės paslaugų, reikalaujant adekvataus žalos atlyginimo ir grąžinimo į pradinę išvykimo ar kitą turistų nurodytą vietą (Sutarties 6.12 punktas). Todėl ieškovų atstovo motyvas, kad jie realiai neturėjo kito pasirinkimo kaip tik likti musulmoniško tipo viešbutyje, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

35.       Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovams buvo pasiūlyta persikelti į ne žemesnės kategorijos viešbučius, nei jie buvo užsakę. Musulmoniško tipo viešbučio kategorija buvo 5 žvaigždutės, viešbutis „H. M.“ buvo be kategorijos, kaip ir anksčiau užsakytas „Vella B. H.“. Ieškovai, teigdami, kad pasilikę vienai nakčiai musulmoniško tipo viešbutyje, jau tuomet išgyveno neigiamas emocijas dėl viešbučio taisyklių, jo klientų reakcijos į ieškovus, dėl to, kad buvo priversti naudotis liftais ir baseinais, skirtais atskirai vyrams, atskirai moterims. Tačiau, esant šioms aplinkybėms, jie visgi nusprendė pasilikti tokio tipo viešbutyje, o ne nutraukti kelionės ar persikelti į jų religines pažiūras atitinkantį viešbutį („H. M.“), nors ir žemesnio lygio.

36.       Pažymėtina, kad ieškovai pripažino, jog viešbutis „B. H. Alanya“ buvo aukštos kokybės, atitiko 5 žvaigždučių kategoriją. Iš ieškovų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad jiems didesnius neigiamus išgyvenimus sukėlė viešbučio klientų – islamą išpažįstančių asmenų, reakcija į juos, bei tai, kad jie negalėjo dalį laiko praleisti kartu, būdami priversti išsiskirti dėl atskirų moterims ir vyrams baseinų bei liftų, neturėjo galimybės fotografuoti vaikų baseine, pasimėgauti alkoholiu. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovai, atvykę į viešbutį „B. H. Alanya“, buvo įspėti, jog jis skirtas islamą išpažįstantiems asmenims. Teismo nuomone, ieškovai turėjo suprasti, kad 5 žvaigždučių viešbučio „B. H. Alanya“ teritorijoje galiojančios taisyklės bus pritaikytos islamą išpažįstančių asmenų gyvenimo būdui. Ieškovai taip pat negalėjo pagrįstai tikėtis, kad kelionės organizatorė ar viešbučio personalas bus atsakingi ir už viešbučio klientų (musulmonų) reakciją į ieškovus.

37.       Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negali būti atsakingi dėl ieškovų dvasinių išgyvenimų viešbutyje „B. H. Alanya“, kadangi jiems buvo pasiūlytos mažiausiai dvi alternatyvos, sudarančios sąlygas negyventi minėtame viešbutyje. Ieškovai nepasinaudojo nei viena iš jų, nusprendė pasilikti iki kelionės pabaigos musulmoniško tipo 5 žvaigždučių viešbutyje. Todėl jie neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo dėl dvasinių nepatogumų minėtame viešbutyje (Sutarties sąlygų 2.1.2.2, 6.14 punktai). Be to, teismo nuomone, ieškovų dvasinius nepatogumus dėl viešbučio „B. H. Alanya“ taisyklių kompensavo ir tai, jog viešbučio kokybė buvo aukštesnė, nei jie galėjo tikėtis, įsigydami kelionę. Ieškovai turėjo pagrindą tikėtis 3 žvaigždučių viešbučio, o buvo apgyvendinti 5 žvaigždučių viešbutyje. Tai, kad juos tenkino tokia atsakovės pasiūlyta alternatyva, patvirtina aplinkybė, jog ieškovai neatsisakė kelionės tęsimo, nors pagal Sutarties sąlygas turėjo teisę nutraukti kelionę ir reikalauti grąžinti juos į Lietuvą.

38.       Ieškovai, grįžę iš kelionės, kreipėsi į VVTAT, siekdami gauti jų patirtos žalos atlyginimą, prašydami kelionės kainos sumažinimo 30 proc. VVTAT, konstatavusi atsakovės neteisėtus veiksmus, užtikrino ieškovų teisę į žalos dėl minėto pažeidimo atlyginimą. VVTAT sumažino kelionės kainą 20 proc. (sprendimo 21 punktas). Taip VVTAT privalomą galią turinčiu nutarimu įgyvendino CK 6.752(1) straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turistų teisę. Ieškovai, pareikšdami ieškinį, neprašė nagrinėti ginčą iš esmės, bet prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nekvestionuodami ir VVTAT priimto Nutarimo dėl kelionės kainos mažinimo privalomumo ir vykdytinumo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą (tarp jų ir tai, kad ieškovai naudojosi apgyvendinimo, maitinimo paslaugomis viešbutyje „Vella B. H.“ 4 dienas, išvyko iš to viešbučio savavališkai), pritaria VVTAT nutarimo motyvams, kad kelionės kaina už 4 dienas turėjo būti sumažinta ne daugiau kaip 20 proc.

39.       Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo vadovaujantis CK 6.754(1) straipsniu bei konstatuoti ieškovų teisę į papildomą neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė įvykdė pareigą, numatytą CK 6.754 straipsnio 5 dalyje, suteikdama ieškovams galimybę gyventi aukštesnės kategorijos viešbutyje arba atsisakyti sutarties, grąžinant lėšas už nepanaudotas nakvynes. Ieškovams dėl jų patirtų nepatogumų pirmas keturias keliones dienas privalomą galią turinčiu VVTAT nutarimu sumažinta kelionės kaina už keturias dienas. VVTAT sprendime nurodyta ieškovams grąžintina suma laikytina pakankama satisfakcija ieškovų patirtiems nepatogumams viešbutyje „Vella B. H.“ kompensuoti. Tokia išvada iš esmės atitinka teismų praktiką panašiose bylose (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-945-370/2020, 40 punktas).

40.       Teismas, nustatęs, kad atsakovei pažeidus ieškovų teisę į informaciją apie viešbutį, kuriame jie turėjo būti apgyvendinti kelionės metu, buvo pažeisti ieškovų teisėti lūkesčiai. Kelionės metu trečiajam asmeniui pasiūlius ieškovams alternatyvias paslaugas kitame 5 žvaigždučių viešbutyje, ieškovams priėmus tą alternatyvą ir atsakovei pripažįstant VVTAT Nutarime konstatuotą pareigą sumažinti kelionės kainą bei sumokėti ieškovams 441,40 Eur kompensaciją, teismas sprendžia, kad ieškovų turtinė ir neturtinė žala atlyginta CK 6.752(1) straipsnio 3 dalies 2 punkto, 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu. Ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, nenustačius CK 6.754(1) straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

41.       Teismas, atmesdamas ieškinį, pažymi, kad ieškinys negali būti tenkinamas, vadovaujantis ieškinyje nurodyta teismų praktika, kadangi ji buvo suformuota iki naujos CK 6.754 straipsnio redakcijos įsigaliojimo. VVTAT nutarime išaiškinta ieškovų teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodyta vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008), suformuota iki naujos CK 6.754 straipsnio redakcijos įsigaliojimo ir nepreziumuoja ieškinio pagrįstumo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42.       Atmetus ieškinį, ieškovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po 282,33 Eur, priteisiama 847 Eur (el. b. l. 107, 108) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiasis asmuo nepateikė jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas nepaskirsto jų.

43.       Valstybė šioje byloje turėjo 12,88 Eur  procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurių atlyginimas, atmetus ieškinį, turėtų būti priteistas iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 4,29 Eur. Iš ieškovų priteistinas valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas nepriteisiamas iš ieškovų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovų I. V., R. V. ir A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T. T.“.

Priteisti iš ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T. T.“, juridinio asmens kodas 111813515, 282,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T. T.“, juridinio asmens kodas 111813515, 282,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T. T.“, juridinio asmens kodas 111813515, 282,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Svetlana Panina