Nr. DOK-1250

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01299-2025-5(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                               2026 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 31 d. paduotu

n u s t a t ė :

Atsakovė MB „Valfra“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės O. T. ieškinys atsakovei MB „Valfra“ dėl 7 900 Eur automobilio remonto išlaidų atlyginimo priteisimo. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327, 6.333, 6.348 straipsnius, CPK 185 straipsnį, 362 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Teismai netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad automobilis perdavimo ieškovei momentu turėjo trūkumų. Teismai vadovavosi ieškovės sutuoktinio teiginiais, kad jis, nupirkęs automobilį, tą pačią dieną kreipėsi dėl užsidegusio aušinimo skysčio indikatoriaus. Šių teiginių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nors pagal CPK 178 straipsnio ir CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas, šias aplinkybes privalo įrodyti pirkėjas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei. Teismai taip ir neatsakė, kodėl vadovavosi suinteresuoto liudytojo (ieškovės sutuoktinio) žodiniais parodymai, o atsakovės parodymus atmetė. Net ir darant prielaidą, kad užsidegė aušinimo skysčio indikatorius, tai savaime neįrodo defekto fakto. Teismai nemotyvavo, kuo remdamiesi nusprendė, kad indikatoriaus lemputės užsidegimas nulėmė variklio tarpinės trūkimą ir cilindrų įtrūkimą. Teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojo K. K. parodymais, nors jis nėra nei specialistas, nei ekspertas, neturi specialaus techninio išsilavinimo, į dalį klausimų negalėjo atsakyti. Teismai, nors ir pripažinę gedimo sudėtingumą ir tai, kad gedimo atsiradimo priežastis nenustatyta, matydami, kad šioms aplinkybėms nustatyti būtinos specialios žinios, neskyrė teismo ekspertizės ir apsiribojo prieštaringais liudytojo parodymais. Neatsakius į esminį klausimą, ar variklio defektas egzistavo automobilio perdavimo momentu, kada jis susidarė ir dėl kokių priežasčių, liko neatskleista bylos esmė. Teismai nepasisakė dėl CK 6.327 straipsnio 5 dalies, 6.348 straipsnio nuostatų pažeidimo, nes ieškovė pažeidė savo pareigą informuoti pardavėją apie parduoto daikto trūkumus. Ieškovė atliko remontą neinformavusi atsakovės, apie šias aplinkybes atsakovė sužinojo tik jai atsiuntus remonto sąskaitą faktūrą.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti MB „Valfra“ (j. a. k. 306209554) 178 (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 18 d. AB „Artea bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 0318130809279, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP34499.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                          Sigita Rudėnaitė

                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                              Dalia Vasarienė