Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017

Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00454-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3;

12.29 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalį 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams už tai, kad 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 18.15 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete (vietos geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini), kartu su P. M. neteisėtai medžiojo pagal negaliojantį, t. y. fiktyvų skenuotą, medžioklės lapą Nr. 00186, išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d. P. M., tykojant su jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu IZH 18 MN, 3006 Springfield 041801371, patikrinimo metu medžioklės vadovas P. M. pateikė ir originalų medžioklės lapą Nr. 00186, išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d., kuriame nebuvo jokio įrašo apie 2016 m. rugsėjo 27 d. šio medžiotojo vykdytą medžioklę. Taip S. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklių) 16.2, 21, 23, 58.2.1 punktų reikalavimus.

Šioje byloje taip pat konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruota S. Š. vardu.

2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nutarimą ir perkvalifikuoti jo veiką iš ATPK 85 straipsnio 5 dalies į 85 straipsnio 1 dalį ir paskirti įspėjimą, panaikinti jam paskirtą nuobaudą – automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą ir specialiosios teisės medžioti atėmimą.

4.1. Prašyme nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė ATPK 85 straipsnio 5 dalį. Pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kyla asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojui), už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Medžiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos Medžioklės taisyklės. Šių taisyklių 16.2 punkte numatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą, o iš taisyklių 20 punkto išplaukia, kad medžioklės lapas negalioja, jei nėra bent vieno iš 19.1–19.4 punktuose nurodytų duomenų. Pagal Medžioklės taisyklių 24.2 punktą tada, kai medžioklėje dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas. Pareiškėjas pažymi, kad jis turi teisę medžioti, medžiojo medžioklės būrelio, kurio narys yra, plotuose, tvirtina, kad medžioklės lape Nr. 00186 jis buvo įrašytas ir buvo nurodyti visi Medžioklės taisyklių 19.1–19.4 punktuose nurodyti duomenys. Aplinkybė, kad viename iš medžioklės lapų medžioklės ploto naudotojo antspaudas buvo kopijuotas, neturi reikšmės sprendžiant dėl jo, S. Š., administracinės atsakomybės, nes kai medžioklėje dalyvauja du medžiotojai, jos organizavimas, įskaitant ir medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 19.1 ir 19.4 punktų reikalavimus, buvo medžioklės vadovo – P. M. pareiga. Apie tai, kad P. M. turėtame medžioklės lape medžioklės ploto naudotojo antspaudas buvo nukopijuotas, jam nebuvo žinoma. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, be kitų požymių, yra kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas. ATPK 10 ir 11 straipsniai reglamentuoja kaltės formas ir rūšis. Dėl to, kaltinant asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, būtina ne tik nurodyti kaltės formą ir rūšį, bet ir nustatyti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elemento visuma. Į šį aspektą yra atkreiptas dėmesys ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Išvada dėl kaltės turinio daroma ne vien tik pagal paties pažeidėjo prisipažinimą, jo aiškinimą, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais siekė, bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas, juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad vienas iš P. M. turėtų medžioklės lapų buvo fiktyvus, kad P. M. medžioklės metu sumedžiojo stirniną. Jo parodymus teismo posėdžio metu patvirtino P. M., nurodydamas, kad apie sumedžiotą stirniną S. Š. nesakė. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjo nuomone, byloje nenustatyta jo kaltė padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Medžioklės taisyklių 23 punktą už teisingą medžioklės lapo užpildymą atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, todėl P. M., kaip medžioklės vadovas, privalėjo pateikti pasirašyti jam, S. Š., medžioklės lapą, o jis turėjo lape pasirašyti. Iš bylos duomenų matyti, kad jis, S. Š., buvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. 00186, jam nebuvo žinoma, ar tas lapas buvo su tikru ar netikru spaudu, o vizualiai lapas atitiko visus keliamus reikalavimus. Dėl to jis pateikė medžioklės vadovui savo duomenis ir manė, kad dalyvauja teisėtoje medžioklėje. Pareiškėjas pažymi, kad su medžioklės lapu P. M., kaip medžioklės vadovas, jo tiesiogiai nesupažindino (nėra jo parašo), jis pats gyvūnų nesumedžiojo, nebuvo medžioklės vadovas, todėl galėtų tik atsakyti už tai, kad nepasirašė medžioklės lape, tačiau toks kaltinimas nėra suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, o galiausiai jis galėtų būti kvalifikuojamas nebent tik pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į besiformuojančią teismų praktiką, pagal kurią parašo medžioklės lape nebuvimas nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-765/582/2015).

4.2. Pareiškėjas teigia, kad teismai iš esmės pažeidė ATPK 256, 269 straipsnius, nes išvadas apie faktines bylos aplinkybes pagrindė neleistinais įrodymais. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, be kitų požymių, gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka. ATPK 264 ir 268 straipsniai, reglamentuojantys administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, nenumato tokių priemonių kaip slaptas privačios teritorijos stebėjimas, slaptas automobilio sekimas, slaptas patekimas į uždarą teritoriją bei jos apžiūra ir slaptas namo stebėjimas. Iš byloje esančių liudytojų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų A. V., E. K., E. G. parodymų matyti, kad jie vykdė slaptą teritorijos, esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), stebėjimą, slaptą automobilio „VW Golf“ sekimą iš Anykščių miesto į mišką, slapta pateko į uždarą namo, esančio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), teritoriją, atliko tos teritorijos apžiūrą, vėliau vykdė slaptą namo stebėjimą, pasislėpę tujose ir automobilyje. Slaptas sekimas ir patekimas į uždaras teritorijas yra numatytas tik Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, tačiau aplinkos apsaugos pareigūnai nėra kriminalinės žvalgybos subjektai, todėl tokių veiksmų teisėtai atlikti negalėjo. Dėl šios priežasties aplinkos apsaugos pareigūnų surinkti įrodymai yra gauti pažeidžiant asmens teisę į privatumą ir su ja susijusias teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje, ir yra neleistini. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką rėmimasis neleistinais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-507/2017). Pareiškėjas mano, kad aplinkos apsaugos pareigūnų atlikti veiksmai negali būti pateisinti ATPK 249 straipsnio nuostata, kad tada, kai ATPK nereglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, nes administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti taikomos BPK normos, ribojančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Be to, pareiškėjas nurodo, kad valstybės pareigūnų padarytos baudžiamojo ar administracinio proceso klaidos gali sukelti įvairius teisinius padarinius, tarp jų proceso nutraukimas, bausmės švelninimas ar atleidimas nuo bausmės, apsiribojimas pažeidimo konstatavimu, todėl mano, kad teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, turėjo atsižvelgti į šį aspektą.

4.3. Pareiškėjas nurodo, kad teismai, konfiskuodami S. Š. automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai pritaikė ATPK 26 straipsnį. Atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias normas nurodytą nuosavybės teisės ribojimo proporcingumo principą, pareiškėjas pažymi, kad pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo byloje kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantys daiktai ir pajamos gali būti konfiskuojami, be kitų atvejų, tik tada, jei, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Iš bylos duomenų matyti, kad konfiskuotas automobilis priklauso S. Š., tačiau byloje nėra duomenų, jog S. Š. būtų perleidęs automobilį P. M., žinodamas tai, kad šis, sumedžiojęs stirniną, jo nepažymės teisės aktuose nustatyta tvarka ir gabens automobiliu į Anykščių miestą. P. M. vyko vienas, jis, S. Š., stirnino sumedžiojimo fakto nematė, tvirtina, kad leido P. M. pasinaudoti automobiliu, nes šio medžiojimo vieta buvo žymiai toliau nei jo, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių pastebėti aplinkybes, kad P. M. ketina panaudoti automobilį teisei priešingais tikslais. Dėl to konfiskuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo teisinio pagrindo.

4.4. Pareiškėjo nuomone, teismai paskyrė jam aiškiai neproporcingą jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir asmenybei administracinę nuobaudą, todėl netinkamai pritaikė ATPK 301 straipsnio 1 dalį. S. Š. pažymi, kad Medžioklės taisykles pažeidė dėl neatsargumo, tiesiogiai jokių medžiojimo veiksmų neatliko, visuomenei jokios žalos nepadarė, anksčiau yra neteistas, administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus nebaustas, kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, serga sunkia liga, yra pensininkas, pažeidimo užfiksavimo metu pripažino padaręs pažeidimą, dėl jo padarymo gailėjosi, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, todėl, atsižvelgus į administracinių nuobaudų tikslus, teisingumo, protingumo kriterijus, mano, kad jam paskirta nuobauda – 579 Eur bauda su teisės medžioti vieneriems metams atėmimu ir dar automobilio konfiskavimu – nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl turėjo būti sušvelninta taikant ATPK 301 straipsnį.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti direktorių, Kotryna Merkienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai kvalifikavo S. Š. veiką pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį. ATPK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, todėl jos turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į kitus teisės aktus, šiuo atveju į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Medžioklės taisyklių 23 punkte nurodyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis asmuo. Medžioklės taisyklių 21 punkte nurodyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, o medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, taip patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Iš to išplaukia, kad pareiga surinkti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų parašus kyla ne tik už medžioklę atsakingam asmeniui, bet ir medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams. Dėl to teismai padarė teisingą išvadą, kad Medžioklės taisyklių 21 punktas įtvirtina abipusę pareigą tiek už medžioklę atsakingam asmeniui, tiek joje dalyvaujantiems asmenims. Atsiliepime nurodoma, kad S. Š. turi didelę medžiotojo patirtį, iš 2016 m. rugsėjo 15 d. išduoto originalaus medžioklės lapo Nr. 00186 matyti, kad S. Š. medžiojo 2016 m. rugsėjo 16 d. ir ties savo duomenimis medžioklės lape buvo pasirašęs. Iš negaliojančio medžioklės lapo Nr. 00186 matyti, kad S. Š. 2016 m. rugsėjo 16 d. nemedžiojo, tačiau medžiojo 2016 m. rugsėjo 18, 21, 25, 26 dienomis ir medžioklės lape buvo pasirašęs. Šie bylos duomenys rodo, kad su medžiokle susijusios taisyklės S. Š. buvo gerai žinomos ir jis žinojo, kad parašo nebuvimas medžioklės lape daro jo medžiojimą medžioklės lape nustatytu laiku neteisėtą. Pagal Medžioklės taisyklių 16.2 punktą medžiotojas medžioklės metu privalo turėti galiojantį medžioklės lapą, o pagal 58.2.1 punkto reikalavimus draudžiama net būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose medžioti jis neturi teisės. Atsiliepime pažymima, kad pagal bylos duomenis S. Š. medžiojo su negaliojančiu (skenuotu) medžioklės dokumentu, todėl šiuo atveju yra pažeista ne medžioklės lapo pildymo tvarka, kaip teigia pareiškėjas, bet medžiota su negaliojančiu medžioklės lapu, o tai vertintina kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis jokio gyvūno nesumedžiojo, neturi reikšmės sprendžiant bylą, nes teismai nekėlė S. Š. kaltės klausimo dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad, paskyrus teisės medžioti atėmimą, jam paskirta neteisinga administracinė nuobauda, nes iš ATPK 85 straipsnio 5 dalies sankcijos formuluotės matyti, kad teisės medžioti atėmimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda.

5.2. Atsiliepime tvirtinama, kad byloje nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ATPK 256, 257 straipsniuose. Apylinkės ir apygardos teismai, darydami išvadą, kad įvykdytas pažeidimas, rėmėsi įrodymų visuma, sprendimuose nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, tinkamai, objektyviai, nešališkai išanalizavo bylos medžiagą, todėl ATPK 257 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjo argumentai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai neteisėtai atliko sekimo ir kitus veiksmus, nepagrįsti. Aplinkos apsaugos pareigūnai ne savavališkai sekė nurodomus objektus, tačiau atliko reidą, tikrindami turimą informaciją apie galbūt daromą priešingą teisei veiką. Įvertinus aplinkybes, darytina išvada, kad būtent pirminės gautos informacijos tikrinimas nulėmė tolesnius aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu patvirtintoje Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veikos organizavimo instrukcijoje, jos 46 punkte, nurodyta, kad reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi, techninėmis priemonės (joms esant) fiksuoja galimą pažeidimą, nesukeldami įtarimo jiems ar aplinkiniams, stengdamiesi įsitikinti, ar tikrai šie asmenys daro pažeidimus. Nusprendę tokius asmenis sulaikyti, reido dalyviai privalo įsitikinti savo veiksmų teisėtumu, apgalvoti sulaikymo planą ir numatyti sulaikymo aplinkybes. Dėl to apylinkės ir apygardos teismai, įvertinę bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad ATPK 256 straipsnio normos nebuvo pažeistos.

5.3. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai pritaikė ATPK 26 straipsnį. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad konfiskuojamas gali būti ne tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant konkrečius ATPK nurodytus administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 85 straipsnyje. Pradėdami reidą, aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo informacijos, kad automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atvežami sumedžioti gyvūnai į S. Š. artimiesiems priklausančio namo ūkinį pastatą, ši informacija pasitvirtino, nes byloje nustatyta, kad automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas neteisėtai sumedžiotas ir nustatyta tvarka nepaženklintas stirnos patinas. Dėl to teismai pagrįstai pripažino automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu (priemone). S. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis jam priklauso tik formaliai, tikrasis automobilio savininkas yra P. M., todėl automobilis buvo konfiskuotas ne iš S. Š., bet iš P. M. kaip realaus automobilio savininko. Esant tokiai teisinei situacijai, S. Š. nurodomos aplinkybės, kad jam nebuvo žinoma, jog P. M. sumedžios stirniną, jo nepažymės teisės aktų nustatyta tvarka ir gabens automobiliu į Anykščių miestą, kad P. M. automobiliu vyko vienas, o ne kartu su S. Š., neturi reikšmės darant išvadą, ar tinkamai pritaikytas ATPK 26 straipsnis.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ATPK 85 straipsnio 5 dalies taikymo

6.1. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl atskirų įrodymų vertinimo, jų pagrindu teismų nustatytų bylos aplinkybių pakeisti savomis. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti bylos įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos atnaujinimo dalyko ir nenagrinėtini.

6.2. Kita vertus, dalis S. Š. prašyme esančių argumentų, kurie siejami su įrodymų leistinumu, asmens teise į privatumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Konvencijos 8 straipsnio bei ATPK 256, 264, 268 straipsnių pažeidimais, yra susiję ne su byloje nustatytomis būtent šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn aplinkybėmis. Ne pareiškėjo S. Š., o kito šioje byloje patraukto administracinėn atsakomybėn asmens priešingi gamtos išteklių teisėtam naudojimui veiksmai išaiškinti aplinkos apsaugos pareigūnams reido metu atlikus šio asmens judėjimo automobiliu, atitinkamų teritorijų stebėjimo veiksmus. S. Š. nustatytas administracinis nusižengimas susijęs tik su šio asmens medžioklės vietos patikrinimu. Dėl to tokie argumentai taip pat nesusiję su bylos atnaujinimu.

7. ATPK 85 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. ATPK 85 straipsnio 5 dalyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį pažeidimą, jo sudėties nustatymas reikalauja žinoti ir panaudoti medžioklę reglamentuojančius aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. pažeidimas pasireiškė tuo, jog jis 2016 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete kartu su P. M. neteisėtai medžiojo pagal negaliojantį, t. y. fiktyvų skenuotą, medžioklės lapą. S. Š., taip medžiodamas, pažeidė Medžioklės taisyklių 16.2 p., 21 p., 23 p., 58.2.1 p. reikalavimus. Medžioklės taisyklių 16.2 p. numatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą; 21 p. numatyta, kad medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje; 23 p. numatyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas; 58.2.1 p. numatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.

9. Anykščių rajono apylinkės teismas išvadas dėl S. Š. nustatytų Medžioklės taisyklių atskirų punktų pažeidimų nustatė remdamasis teisme patikrintų bylos įrodymų visuma, netgi nuoširdžiu šio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu. Apeliacinės instancijos teismas pagal paduotą skundą atliko pakankamą bylos aplinkybių patikrinimą ir išdėstė teisingus argumentus dėl S. Š. padaryto administracinio nusižengimo teisinio įvertinimo.

10. Prašyme išdėstyti argumentai, kad teismai ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį S. Š. nustatė pažeisdami ATPK 9 straipsnio reikalavimus, neatskleidė visų administracinio teisės pažeidimo požymių, jo veika perkvalifikuotina į ATPK 85 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Teismų sprendimuose nurodyta pakankamai aplinkybių, nustatančių, kaip pasireiškė šio medžiotojo priešingas teisei elgesys jam nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojui), už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, nustatomas pažeidimas, numatytas ATPK 85 straipsnio 5 dalyje. Šis teismas pagrįstai aiškino, kad ne tik už medžioklę atsakingam asmeniui kyla pareiga surinkti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų parašus, tačiau ir pastariesiems kyla pareiga pasirašyti medžioklės lape ir taip būtent patvirtinti apie savo teisėtą dalyvavimą medžioklėje. Pagal byloje esančius duomenis ir įvertinę S. Š. patyrimą teismai pagrįstai konstatavo, kad ilgamečiam medžiotojui S. Š. visos su medžiokle bei jos eiga susijusios taisyklės buvo gerai žinomos, jis suprato, jog medžiotojo pareigų neatlikimas, medžioklės lapo nepasirašymas pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę.

11. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).

12. Pareiškėjo nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis nėra laikytina tokiu precedentu, nes šioje nutartyje pateikta atskirų Medžioklės taisyklių interpretacija ir jos rezultatas yra pasiektas kitokioje faktinėje situacijoje nei nagrinėjamoje byloje.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo S. Š. administracinės atsakomybės išsprendimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas, kad šis asmuo kaltas ir yra baustinas dėl ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto ir jo padaryto administracinio teisės pažeidimo. Jį nustatydami žemesnių instancijų teismai esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normų nepažeidė, įstatymą pritaikė tinkamai. Taigi nutraukti S. Š. bylą ar perkvalifikuoti pažeidimą į lengvesnį, pagal pažeidimo požymius neatitinkantį padarytos veikos (t. y. ATPK 85 straipsnio 1 dalį), nėra teisinio pagrindo.

Dėl ATPK 26 straipsnio taikymo

14. Tiek pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankciją, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 ir 10 dalių nuostatas neteisėtos medžioklės metu nušautiems gyvūnams gabenti panaudota transporto priemonė privalomai konfiskuojama. Nagrinėjamoje byloje buvo konfiskuota ne pažeidėjui P. M., padariusiam ATPK pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, o S. Š. priklausanti, šio asmens jo vardu registruota transporto priemonė „VW Golf“. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, ši transporto priemonė atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje, numatytą privalomai konfiskuotiną daiktą, kurio konfiskavimas vykdomas atsižvelgiant ir į ATPK 26 straipsnio nuostatas.

14.1. Taikydami šios transporto priemonės konfiskavimą nustatančias teisės normas, abiejų grandžių žemesnės instancijos teismai išdėstė argumentus dėl ATPK 26 straipsnio 2 dalies nuostatų pritaikymo ir transporto priemonės faktinio valdymo aplinkybių. Teismai nustatė, kad neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną P. M. vežė S. Š. vardu registruotu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad nors automobilis „VW Golf“ registruotas S. Š. vardu, tačiau tikrasis jo valdytojas yra stirnos patiną neteisėtai sumedžiojęs ir automobiliu gabenęs P. M.. Apeliacinės instancijos teismas nurodė konkrečius bylos duomenis, kodėl prieita prie išvados, ir argumentavo, kodėl šiuo atveju yra konfiskavimo sąlyga, atitinkanti ATPK 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismai be pagrindo netinkamai pritaikė ATPK 26 straipsnio nuostatas.

Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo

15. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos teismų gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

15.1. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (34 straipsnio 5 dalis) „mažųjų baudžiamųjų bylų“ teiseną priartinus prie pagrindinių principų ir bausmių sistemos, galiojančios baudžiamojoje teisenoje, taip pat, be kita ko, nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.). Pareiškėjas iš dalies teisus teigdamas, kad teismai šiuo atveju neskyrė pakankamo dėmesio vertindami, ar jam paskirtos administracinės nuobaudos yra proporcingos jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir asmenybei.

15.3. Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

15.4. Nagrinėjamoje byloje nustatytas S. Š. padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas, skirtingai nuo P. M. padaryto pažeidimo, savo pobūdžiu nėra šiurkštus, juo gamtai žala nepadaryta, S. Š. gyvūno nesumedžiojo. Apylinkės teismas nenustatė S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau pripažino, kad atsakomybę lengvina tai, kad medžiotojas prisipažįsta ir gailisi. Vertindami pažeidėjo asmenybę, teismai tik formaliai atsižvelgė į bylos duomenis, apibūdinančius sudėtingą S. Š. sveikatos būklę (b. l. 92–93), teigiamą ilgamečio medžiotojo charakteristiką, ankstesnių nuobaudų neturėjimą (b. l. 94). Šiuo atveju taip pat paliktos nuošalyje ir tinkamai neįvertintos aplinkybės apie S. Š. pajamas (b. l. 95), kurias sudaro tik jo gaunama senatvės pensija. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje S. Š. apeliacinio skundo motyvų dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo tinkamai neapsvarstė.

15.5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pensininkui S. Š. pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį paskirta 579 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir šiam pažeidėjui paskirtą baudą sumažinant ir paliekant jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį dėl S. Š. nubaudimo: sumažinti S. Š. pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį paskirtą baudą iki 100 ( vieno šimto) eurų.

Kitų Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalių nekeisti.

Teisėjai                                                                      Rima Ažubalytė

                                                                                    Vytautas Masiokas

                                                                                    Tomas Šeškauskas