| Administracinė byla Nr. eI-695-426/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02722-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)
|
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 24 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labradoro inovacijos“ dėl rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) teismo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Labradoro inovacijos“ (toliau – ir Bendrovė) jos naudai 5 408,88 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, bei Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (toliau – 2009 m. Rinkliavos nuostatai). Patvirtinusi 2009 m. Rinkliavos nuostatus, pareiškėja nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. T3-301 pakeistas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T3-507 „Dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-301 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
Prašyme Administracija pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti, šiuo metu galiojantys Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2016 m. Rinkliavos nuostatai), kurių 10 punkte reglamentuota, kad vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Pareiškėja nurodo, kad turi duomenis, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso gamybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nurodytas nekilnojamasis turtas, o tai reiškia, jog atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtojė ir jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus.
Prašyme pareiškėja aiškina, jog atsakovė apie vietinės rinkliavos sumokėjimą buvo informuota mokėjimo pranešimais, nepraleidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto mokesčio apskaičiavimo termino, tačiau susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo. Atsakovei siuntė priminimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau ji susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 408,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 straipsnio 1–2 punktuose, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Pagal Rinkliavų įstatymo 3 straipsnį, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimas. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Vilniaus rajono savivaldybės tarybai patvrtinus 2009 m. ir 2016 m. Rinkliavos nuostatus, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju atsakovas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, nes ji nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą.
Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro 2022 m. birželio 21 d. išrašas patvirtina, kad atsakovei priklauso gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Iš Bendrovei skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų ir raginimų matyti, kad atsakovė nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos 2009 m. ir 2016 m. Rinkliavos nuostatuose, nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė vietinės rinkliavos įsiskolinimas.
Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi nėra įtvirtintos teisės normos, tiesiogiai reglamentuojančių senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau ir – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Pareiškėjos pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovei 5 408,88 Eur vietinės rinkliavos skola už 2016 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpį buvo apskaičiuotos siųstais informaciniais pranešimas: už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 2 454,60 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2016 m. gegužės 3 d.; už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 26,28 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 22 d.; už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 26,28 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2018 m. balandžio 23 d.; už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 26,28 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2019 m. vasario 1 d.; už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 2868,87 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2020 m. vasario 18 d.; už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 26,28 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2021 m. vasario 13 d.; už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpį – 6,57 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2022 m. sausio 21 d. Atsakovei 2017 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo Nr. 1642, 2018 m. gruodžio 31 d. – raginimas Nr. A33(1)-9052, 2019 m. lapkričio 15 d. – raginimas Nr. VRSA-1911523. Nustatyta, jog atsakovė atliko vienintelį mokėjimą 2019 m. sausio 30 d. (26,28 Eur), tačiau kitų įsiskolinimų atsakovė nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo. Taigi, laikytina, kad atsakovei vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Aplinkybė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. birželio 28 d., neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).
MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas – 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime.
Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido terminą išieškoti tokį mokestį ir su juo susijusias sumas už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31d. laikotarpį (2 454,60 Eur), nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. terminas nėra praleistas.
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigos mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja Bendrovę informavo apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti 2 954,28 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. laikomas pagrįstu ir nurodyto dydžio įsiskolinimas priteistinas iš atsakovės pareiškėjos naudai.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188708224, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Labradoro inovacijos“ 2 954,28 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 28 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už 2017 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpį.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė