Civilinė byla Nr. 2-77-435/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-115122019-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.1.5.1.1; 2.1.5.4; 2.4.2.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei R. G.,

atsakovės valstybės įmonės Turto banko įgaliotam atstovui D. V.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B., M. V. ir A. S. patikslintą ieškinį atsakovams valstybės įmonei Turto bankui ir Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras, dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo butų priklausiniais ir nuosavybės teisės į jas pripažinimo, patalpų statuso ir perdavimo – priėmimo akto panaikinimo ir elektroninio aukciono nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai R. B., M. V. ir A. S. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė teismo 1) pripažinti negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš patalpų R-6 (13,64 kv. m.), R-7 (1,42 kv. m.), R-8 (l,50 kv. m.), R-9 (1,24 kv. m.), R-10 (17,85 kv. m.), R-l1 (3,94 kv. m.), R-12 (2,57 kv. m.), R-13 (3,75 kv. m.) su dalimi patalpos R-l (6,07 kv. m.) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 priklausiniu (bendrojo naudojimo patalpomis) ir ieškovams R. B., M. V., A. S., gyv. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į šią negyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).; 2) Panaikinti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre registruotų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip slėptuvės, statusą; 3) Panaikinti 2019 m. kovo 7 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Nutraukti VĮ Turto banko (kodas 112021042) vykdomo elektroninio aukciono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame parduodamas nekilnojamasis turtas – slėptuvė su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos R-l (1/2 nuo 6,07 kv. m.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,91 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butai su rūsiais, esantys 3-jų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Ginčas yra dėl patalpų, kurios yra ieškovams nuosavybės teise priklausančio 3-jų butų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje. Ieškovai 1997 m. privatizavo butus šiame name, o pagal tuo metu galiojančius įstatymus, privatizavus butus, jiems kaip gyvenamųjų patalpų priklausiniai nuosavybės teise perėjo ir laiptinės, rūsio ir palėpės patalpos. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

1.3.                      Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje buvo slėptuvė. Nekilnojamojo turto kadastro duomenis slėptuvę sudarė rūsio patalpos, pažymėtos šifrais nuo R-6 iki R-14. Kauno miesto mero 2003 m. vasario 4 d. potvarkiu Nr. M-73 sudaryta komisija 2003 m. birželio 9 d. surašė civilinės saugos slėptuvių nurašymo aktą Nr. 1. Šiame akte komisija pasiūlė civilinės saugos slėptuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nurašyti ir išbraukti iš Kauno miesto kolektyvinių apsaugos priemonių sąrašo. Minėtas aktas suderintas su Kauno apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamento direktoriumi B. Ž. ir patvirtintas Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus A. P..

1.4.                      2003 m. liepos 2 d. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ direktorius A. V. A. S. pranešė, kad buvo patvirtintas aktas dėl civilinės saugos slėptuvės išbraukimo iš slėptuvių sąrašo; šių patalpų paskirtis – negyvenamosios patalpos; jas patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybės taryba ir įmonė neįgaliota spręsti patalpų priskyrimą namo bendroms reikmėms.

1.5.                      Kauno miesto savivaldybės taryba 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. T-377 įpareigojo SĮ „Santakos butų ūkis“ iki 2004 m. sausio 1d. perduoti į Kauno miesto savivaldybės apskaitą šios įmonės užbalansinėje sąskaitoje apskaitomą Savivaldybei ir valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal turto perdavimo ir priėmimo aktus, o Kauno miesto savivaldybės administraciją – iki 2004 m. sausio 1 d. įtraukti į Kauno miesto savivaldybės apskaitą SĮ „Santakos butų ūkis“ užbalansinėje sąskaitoje apskaitomą Savivaldybei ir valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G. B. 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-2127 įpareigojo Apskaitos skyrių 52,79 kv. m. patalpas, pažymėtas šifrais nuo R-6 iki R-14, (duomenys neskelbtini), esančias SĮ „Santakos butų ūkis“ užbalansinėje sąskaitoje, įtraukti į savivaldybės buhalterinę apskaitą, o Ekonomikos departamento Turto skyrių perimti minėtas patalpas savo žinion.

1.6.                      Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2004 m. vasario 26 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti namo gyventojams naudotis buvusios slėptuvės patalpomis kaip rūsiu bei priimti sprendimą, kad šios patalpos nebūtų traktuojamos kaip negyvenamosios, o būtų grąžinta jų ankstesnė paskirtis – rūsys.

1.7.                      VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus pavaduotoja D. A. 2004 m. kovo 15 d. raštu informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyrių, kad rūsio patalpoms, pažymėtoms šifrais nuo R-6 iki R-14, atskiras registras nesudarytas, šios patalpos yra gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) sudėtinė dalis.

1.8.                      Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyriaus vedėjas 2004 m. kovo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Ekonomikos departamento Turto skyrių, kad 2002 m. sausio 21 d. sudarytoje gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) vidaus plotų eksplikacijoje slėptuvės patalpos įrašytos prie gyvenamosios paskirties patalpų ir dėl to laikė, kad jos priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento direktorius 2004 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 300-2-18 pranešė A. S., kad Miesto ūkio departamento Būsto skyrius pateikė informaciją, jog 2002 m. sausio 21 d. sudarytoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus plotų eksplikacijoje slėptuvės patalpos įrašytos prie gyvenamosios paskirties patalpų ir priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ekonomikos departamento direktorius taip pat informavo, kad minėtos rūsio patalpos yra Turto skyriaus, kuriam priskirtos negyvenamųjų patalpų valdymo funkcijos, žinioje ir rengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl minėtų patalpų perdavimo Būsto skyriui. Ekonomikos departamento direktorius pažymėjo, kad namo savininkai turėtų kreiptis į Būsto skyrių, ir jiems bus perduotos minėtos patalpos.

1.9.                      Pažymėjo, kad VĮ Registrų centre gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus plotų eksplikacijoje nurodyti duomenys 2006 m. sausio 20 d. buvo pakoreguoti, t. y. patalpos, pažymėtos šifrais nuo R-5 iki R-14, buvo perkeltos į negyvenamosios paskirties patalpų grafą.

1.10.                      VĮ Registrų centro Kauno filialas 2006 m. sausio 23 d. raštu Nr. S-207-2022 informavo Savivaldybės Ekonomikos departamento Turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyrių, kad 2002 m. sausio 21d. kadastrinių duomenų tikslinimo metu gyvenamojo namo rūsyje esančios patalpos nuo R-5 iki R-23, kurių bendras plotas – 56,07 kv. m., atžymėtos slėptuvės patalpomis.

1.11.                      Turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyriaus vedėjas A. S. 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. 48-2-53 informavo A. S., kad rūsio patalpos nuo R-6 iki R-14 nebuvo perduotos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus žinion dėl dviejų priežasčių: 1) VĮ Registrų centro Kauno filialas 2006 m. sausio 23 d. raštu pranešė, jog kadastrinių matavimų byloje gyvenamojo namo vidaus eksplikacijoje minėtos rūsio patalpos yra perkeltos į negyvenamosios paskirties patalpų grafą; 2) Gyvenamojo fondo administravimo skyrius nesutiko jų perimti, nes jos apskaitomos kaip negyvenamosios patalpos.

1.12.                      Taigi, dar 2004 m. balandžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento raštu ieškovai buvo informuoti, jog rūsio patalpoms nuo R-6 iki R-14, kuriose buvo civilinės saugos slėptuvė, atskiras registras nesudarytas ir jos yra gyvenamojo namo sudėtinė dalis ir kad 2002 m. sausio 21 d. sudarytoje šio pastato vidaus plotu eksplikacijoje slėptuvės patalpos įrašytos prie gyvenamosios paskirties patalpų ir priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vėliau ieškovai sužinojo, jog ginčo patalpos yra ruošiamos privatizuojamų objektų aukcionui. Kreipęsi į atsakovą, ieškovai 2004 m. rugsėjo 7 d. gavo atsakymą, kad rengiant Respublikos Vyriausybės projektą, minėtos rūsio patalpos bus įtrauktos į objektų, išbraukiamų iš privatizavimo objektų, sąrašą, tačiau iki šiol aukcionas nebuvo organizuojamas, taigi, ieškovų teisės nebuvo pažeidžiamos.

1.13.                      Klausimas dėl ginčo patalpų – slėptuvės priklausomybės buvo sprendžiamas nuo to laiko, kai Kauno savivaldybės įmonė Santakos butų ūkis 2003 m. liepos 2 d. raštu informavo ieškovus, jog Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos patvirtino aktą dėl civilinės saugos slėptuvės adresu (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš slėptuvių sąrašo. Taigi, jau daugiau kaip 16 metų šios patalpos pagal savo naudojimą ir paskirtį iš tiesų nėra slėptuvės patalpomis. Pažymėjo, kad kaip slėptuvė jos apskirtai niekada nebuvo naudojamos.

1.14.                      Ieškovai siekė inicijuoti ginčo patalpų priskyrimą bendroms namo reikmėms, tuo tikslu 2003 m. liepos 10 d. pasirašė susitarimą, kuriuo tarpusavyje pasidalino negyvenamas rūsio patalpas, įskaitant ir buvusias slėptuvės ginčo patalpas, asmeniniam naudojimui. Tuomet ieškovai ėmė teikti raštus ir prašymus Kauno miesto savivaldybei, nurodydami, jog kadangi namo rūsyje esančios patalpos išbrauktos iš KAM civilinės saugos slėptuvių sąrašo, jie prašo jas priskirti namo bendroms reikmėms.

1.15.                      2005 m. vasario 14 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas „Dėl savivaldybės vardu registruoto turto perdavimo“, kuriame buvo išvardinti teisės aktai, kurie turėtų būti pagrindas Nekilnojamo turto registrui padaryti pakeitimą šios nuosavybės registravimui.

1.16.                      Nors ieškovai daug kartų kreipėsi su prašymu spręsti patalpų priskyrimo bendroms reikmėms klausimą, tačiau reikalingos institucijos delsė priimti sprendimą ir išspręsti visus su patalpų teisine registracija susijusius klausimus. 2006 m. ieškovai pateikė užklausą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie vidaus reikalų ministerijos, siekdami sužinoti KAM akto, kuriuo patalpos buvo išbrauktos iš slėptuvių sąrašo, numerį ir datą, tačiau 2006 m. kovo 15 d. atsakymu buvo nurodyta, jog tokiu adresu nurašytos slėptuvės akto neturi.

1.17.                      2006 m. balandžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyriaus atsiųstame rašte teigiama, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas 2006 m. sausio 23 d. raštu Nr. S-207-2202 informavo, jog kadastrinių matavimų byloje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (lA2p) vidaus eksplikacijoje rūsio patalpos nuo R-6 iki R-14 yra perkeltos į negyvenamosios paskirties patalpų grafą, todėl negali būti traktuojamos kaip gyvenamųjų patalpų priklausiniai.

1.18.                      Nepaisant ilgo ir nepertraukiamo patalpų naudojimo bei aplinkybės, kad 2003 m. Civilinės saugos departamentas prie KAM patvirtino aktą dėl civilinės saugos slėptuvės adresu (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš slėptuvių sąrašo, 2019 m. kovo 7 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybė turto patikėjimo teise perdavė atsakovui minimas ginčo patalpas – slėptuvę, su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos E-l (1/2 nuo 6.07 kv. m).

1.19.                      Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas – tai valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Ieškovai pateikė raštą, kuriame Kauno savivaldybės įmonė nurodė, jog KAM patvirtino aktą dėl civilinės saugos slėptuvių išbraukimo iš slėptuvių sąrašo, todėl laiko, kad ginčo patalpoms nekilnojamojo turto registre yra neteisingai ir nepagrįstai suteiktas slėptuvės statusas. Tokia patalpų registracija vienareikšmiškai prieštarauja ieškovų turimiems dokumentams ir savivaldybės raštams, kas reiškia, kad ginčo patalpų registracija neatitinka pagrindo, pagal kurį ji atlikta.

1.20.                      Ieškovai laiko, jog vadovaujantis CK 4.19 straipsniu, rūsiai, kuriais teisėtai, ilgą laiką ir nepertraukiamai naudojasi virš rūsių esančių patalpų savininkai, yra šių patalpų priklausiniai (antraeiliai daiktai). Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenumatyta kitaip.

1.21.                      Ginčo negyvenamosios patalpos yra susijusios bendra ūkine paskirtimi, ginčo patalpų paskirtis – tenkinti butų savininkų poreikius. Šių patalpų netinkamos paskirties viešame registre nurodymas nereiškia funkcinio ryšio tarp pirmiau nurodytų patalpų išnykimo ir kartu nelemia ginčo patalpų teisinio statuso pasikeitimo. Ginčo patalpos yra butų priklausiniai (1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis, CK 4.19 straipsnio 1 dalis).

1.22.                      Įvertinus patalpų būklę ir ilgą bei nepertraukiamą jų naudojimo pobūdį akivaizdu, kad jos atitinka rūsio, o ne slėptuvės paskirtį. Ieškovams šis rūsys visuomet tarnavo ir šiuo metu tarnauja ūkinėms reikmėms; tai yra pagalbinės patalpos. Ginčo patalpos, kaip priklausinys, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (butams), buvo naudojamos ilgą laiką, nepertraukiamai, naudojantis jomis kaip rūsiu, t. y. jame sandėliuojant ir saugant daiktus, laikant įrenginius, tad jų funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu yra neginčijamas. Šias ginčo patalpas ieškovai visuomet ne tik naudojo, bet ir prižiūrėjo, tvarkė ir jomis rūpinosi.

1.23.                      Kadangi ginčo patalpoms priskirtas slėptuvės statusas yra teisiškai nepagrįstas ir tuo pagrindu naikintinas, laikytina, jog 2019 m. kovo 7 d. perdavimo ir priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Kauno miesto savivaldybė perdavė VĮ Turto bankui valstybei priklausantį turtą – Slėptuvę su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos R-l (1/2 nuo 6.07 kv. m.), taipogi turi būti panaikintas.

1.24.                      Pasisakydami dėl atsakovo VĮ Turto banko laikinai sustabdyto elektroninio aukciono neteisėtumo nurodė, kad ieškovai yra ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliai bendraturčiai. Atsakovui VĮ Turto bankui organizuojant elektroninį aukcioną, kuriame pardavinėjamos ginčo patalpos, niekaip nėra sprendžiamas patekimo prie aukcione parduodamų ginčo patalpų klausimas. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, servituto šiame žemės sklype nėra.

1.25.                      CK 6.396 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi teisės norma, jog nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. To paties straipsnio antroje dalyje įtvirtinta, kad jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytu duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Ieškovai laiko, kad analogiški reikalavimai turi būti taikomi ir parduodant nekilnojamąjį turtą aukcione. Pažymėtina tai, kad aukcione parduodamos patalpos yra tik tam tikra bendrų rūsio patalpų dalis, niekaip neatskirta nuo kitų rūsio patalpų. Tai reiškia, kad siekiant patekti į privatizuojamą objektą bus būtina naudotis laiptine, kuri CK 4.82 straipsnio 1 dalies požiūriu gali priklausyti tik patalpų savininkams, tačiau ne rūsio patalpų bendraturčiui.

1.26.                      Be to, VĮ Registrų centro išraše, detalizuojančiame slėptuvės patalpas, nėra nurodyta, kokios konkrečios patalpos sudaro slėptuvę. To pasėkoje, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėka sustabdyto atsakovo VĮ Turto banko vykdyto elektroninio aukciono informacinėje skiltyje nebuvo informacijos, kokios patalpos yra pardavinėjamos, buvo teigiama, kad parduodamas nekilnojamasis turtas – slėptuvė su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos R-l (1/2 nuo 6,07 kv. m.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,91 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas VĮ Turto bankas vykdė aukcioną, kurio metu buvo pardavinėjamos neapibrėžtos, neaiškios patalpos, vadinamos slėptuve, nepaisant to, kad 2003 m. jos buvo išbrauktos iš slėptuvių sąrašo.

1.27.                      Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė palaikė savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Ieškovų atstovė papildomai pasisakydama dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovių A. S. ir M. V. atžvilgiu dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo patalpas butų priklausiniu (pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas) nurodė, kad pagal atsakovės prašymą yra neaišku, nuo ko turėtų būti taikoma senatis, kai gyventojai įgijo turtą su rūsiu ir slėptuvės patalpos rūsio dalyje buvo iki pat 2014 m., ieškovės po butų privatizavimo ir toliau netrukdomai naudojosi viso rūsio patalpomis. Būtent 2014 m., kai atsakovė išeliminavo slėptuvės patalpas iš bendrų rūsio patalpų ir suteikė joms negyvenamųjų patalpų statusą, atsirado ieškovių teisių pažeidimas. Todėl 10 m. senaties terminas dar nesibaigė, be to, tai yra trunkamasis teisės pažeidimas.

2.       Atsakovė VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.                      Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 7 d. nekilnojamąjį turtą – slėptuvę su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos R-1 (1/2 nuo 6,07 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,91 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – specialioji, perdavė Turto bankui.

2.2.                      Turto bankas 2019 m. liepos 8 d. – 2019 m. liepos 11 d. organizavo elektroninį aukcioną Nr. 172211, kuriame šis turtas buvo parduodamas.

2.3.                      Sprendžiant klausimą dėl konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimo gyvenamojo namo butų priklausiniais, svarbūs du aspektai. Pirma, priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Antra, aplinkybė, jog negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui. Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas (pavyzdžiui, rūsio patalpas) jų buto priklausiniais.

2.4.                      Apibendrinant pažymėjo, kad techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas.

2.5.                      Ieškovams nuosavybės teise priklauso butai, esantys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini): A. S. priklauso butas su rūsiu R- 2, R. B. priklauso butas Nr. 2 su rūsiu, M. V. priklauso butas Nr. 3 su rūsiu. Taigi ieškovų nuosavybės teise valdomiems butams, rūsio patalpos, nepatenkančios į valstybei priklausantį plotą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priskirtos Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Įrodymai, patvirtinantys, kad butams priklauso ginčo patalpos, nepateikti.

2.6.                      Turto pagrindinė naudojimo paskirtis – specialioji – jo sukūrimo momentu nebuvo funkciškai susijusi su gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Turtui minėtu sprendimu suteiktas slėptuvės statusas, tai reiškia, kad jis nuo jo sukūrimo yra atskiras, bendra ūkine paskirtimi ir funkciniu ryšiu su ieškovų butais nesusijęs, savarankiškai funkcionuojantis objektas.

2.7.                      Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas.

2.8.                      Nagrinėjamu atveju, ieškovai, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai, teigdami, kad slėptuvės patalpos yra minėto namo priklausinys, slėptuvės kaip antraeilio daikto atsiradimo pagrindo, ryšio su pagrindiniu daiktu ir kitų reikšmingų aplinkybių, neįrodinėja. Ieškovų tarpusavyje 2003 m. liepos 10 d. pasirašytas susitarimas, kuriuo jie, be teisinio pagrindo, pasidalino valstybei nuosavybės teise priklausančias slėptuvės patalpas, teisinių padarinių valstybei nesukuria, todėl nėra laikytinas slėptuvės kaip antraeilio daikto atsiradimo pagrindu ar jos ryšio su pagrindiniu daiktu įrodymu. Techninis slėptuvės ryšys su butais nėra besąlygiškas pagrindas suteikti ginčo patalpai teisinį priklausinio statusą.

2.9.                      Nekilnojamasis turtas – slėptuvė (patalpos plotų vidaus eksplikacijoje pažymėtos R-6, R-7, R-8, R-9, R-10, R-11, R-12, R-14) su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos R-1 (1/2 nuo 6,07 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Tai nėra pagalbinė patalpa ir ieškovai įstatymų nustatyta tvarka teisės į ją nėra įgiję. Pagal bylos duomenis ieškovai nebuvo sudarę nei valstybei priklausančios patalpos nuomos, nei panaudos sutarčių.

2.10.                      Taigi, techninis negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ryšys su ieškovams priklausančiais butais ir jų rūsiais nėra besąlygiškas pagrindas suteikti ginčo patalpai teisinį priklausinio statusą. Ginčo patalpai pripažinti butų priklausiniu juridiškai reikšmingų faktų sudėtis, t. y. 1) ginčo patalpos paskirtis (slėptuvė, specialioji) nebuvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir netarnavo bendram tikslui – name esančių butų savininkų poreikiams tenkinti; 2) name esančių butų savininkai nėra įgiję teisės į ginčo patalpas, nenustatyta.

2.11.                      Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2127 „Dėl turto įtraukimo į savivaldybės buhalterinę apskaitą“ ginčo negyvenamosios patalpos – slėptuvė buvo įtrauktos į savivaldybės buhalterinę apskaitą. Ieškovams teisės aktų nustatyta tvarka privatizavus butus su rūsiais, ginčo patalpos išliko viešosios nuosavybės objektu.

2.12.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažinti ginčo patalpą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priklausiniu ir ieškovų nuosavybės teisę į ją teisinio pagrindo nėra.

2.13.                      Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nuosavybės teisė į Turtą yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (Išrašo 4 punktas), 1951 m. sausio 9 d. vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 21, pagrindu. Turto patikėjimo teisė įregistruota Turto bankui 2019 m. kovo 7 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

2.14.                      Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

2.15.                      Išrašo duomenimis įregistruotas turtas: Registro Nr. 44/666585, registro tipas: patalpos / butai, sudarymo data: 2006 m. lapkričio 16 d., adresas (duomenys neskelbtini) (Išrašo 1 punktas). Nekilnojamojo daikto aprašymas / pastabos (Išrašo 2 punktas): negyvenamoji patalpa slėptuvė su dalimi bendro naudojimo patalpos pažymėtos R-1 (1/2 nuo 6,07 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.16.                      Turto patalpos yra suformuotos kaip atskiras turtinis vienetas, kuriam priklauso dalis bendro naudojimo patalpos. Turto patalpos yra rakinamos, todėl trečiųjų asmenų patekimas į jas yra ribojamas.

2.17.                      Turtas teisinio civilinės slėptuvės statuso neteko, kaip teigia ieškovai, Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos sprendimu. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad Turtui slėptuvės statusas civilinės saugos įstatymo prasme pasikeitė, valstybės nuosavybės teisė į Turtą liktų nepakitusi. Turto (slėptuvės) statuso pasikeitimas ieškovams teisinių padarinių nesukels. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje.

2.18.                      Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios Turto statuso pasikeitimu, įtakos nuosavybės teisei į Turtą neturi, ieškovų reikalavimas panaikinti Turto, kaip slėptuvės, statusą, yra atmestinas.

2.19.                      Atsakovas Turto bankas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo (toliau – Turto valdytojo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 19 straipsnio 3 dalis). Viena iš Turto bankui įstatymų priskirtų funkcijų yra valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešo aukciono būdu. Įgyvendinant šią funkciją, atsakovo tikslas yra valstybei priklausantį turtą parduoti už kuo didesnę kainą, taip siekiant maksimalios naudos visuomenės poreikiams patenkinti bei užtikrinant efektyvų valstybės turto valdymą, todėl atsakovas privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad pardavimas vyktų sklandžiai, teisės aktų nustatyta tvarka.

2.20.                      Turtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.

2.21.                      Valstybės turto, įtraukto į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą perdavimą – priėmimą reglamentuoja Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16.

2.22.                      Taigi, Kauno miesto savivaldybė turėjo teisės aktu nustatytą pareigą perduoti, o Turto bankas turėjo pareigą priimti Turtą. Vykdant teisės aktų reikalavimus Kauno miesto savivaldybė Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Turtą perdavė Turto bankui.

2.23.                      Ieškovai nenurodo ir neįrodinėja nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo Turto priėmimo – perdavimo aktas kaip sandoris galėtų būti laikomas negaliojančiu. Šiuo atveju priėmimo – perdavimo aktas sudarytas vadovaujantis imperatyviomis Turto valdymo įstatymo nuostatomis, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, atitinka Turto valdymo įstatyme, Turto valdytojo įstatyme įtvirtintus Turto banko, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklos tikslus, atitinka įstatymų reikalaujamą sandorio formą, todėl teisinių pagrindų laikyti jį negaliojančiu nėra.

2.24.                      Atsižvelgiant į tai, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas – priėmimas vyko teisės aktų nustatyta tvarka ir CK 1 knygos IV skyriuje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų nėra, ginčyti 2019 m. kovo 7 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo akto Nr. A6-53(15.35-21) teisinio pagrindo nėra.

2.25.                      Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį, kaip nepagrįstą.

3.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

3.1.                      Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastatas 1 A2p (duomenys neskelbtini), su ginčo negyvenamosiomis patalpomis – slėptuve, esančia pastato rūsyje, 1951 m. sausio 9 d. įregistruotas valstybės nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas DŽDT VK 1951 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 21. 1977 m. sausio 14 d. Lenino rajono VK sprendimu Nr. 7, pastatas perduotas Butų ūkio valdybai.

3.2.                      Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-2127 „Dėl turto įtraukimo į savivaldybės buhalterinę apskaitą“ ginčo negyvenamosios patalpos – slėptuvė buvo įtrauktos į savivaldybės buhalterinę apskaitą (pagrindas – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 11 m. sprendimas Nr. T-377 „Dėl įpareigojimo įtraukti turtą į savivaldybės apskaitą“).

3.3.                      Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A-4616 „Dėl numerio pastato (duomenys neskelbtini) patalpai suteikimo“ ginčo negyvenamosioms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

3.4.                      Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 60-2-93 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą tokius duomenis: 2014 m. lapkričio 12 d. nustatytos slėptuvės, esančios pastate lA2p (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis specialioji ir įregistruoti daiktines teises į šį turtą – Lietuvos Respublikos nuosavybe valdoma Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise. Kauno miesto savivaldybės kaip patikėtinio teisės įregistruotos nuo 2018 m. vasario 5 d.

3.5.                      2019 m. kovo 7 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo negyvenamosios patalpos Kauno miesto savivaldybės buvo perduotos VĮ Turto bankas (pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 16 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo).

3.6.                      2019 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko duomenimis, ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (pagrindas 1950 m. sausio 9 d. DŽDT VK sprendimas) ir patikėjimo teise valdomos VĮ Turto bankas (pagrindas 2019 m. kovo 7 d. Priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.7.                      Kauno miesto savivaldybė nėra ginčo negyvenamųjų patalpų savininkė, jomis nedisponuoja, jų nevaldo nei panaudos, nei patikėjimo teise, t. y. su šiomis patalpomis Kauno miesto savivaldybė nėra susijusi jokiais pagrindais.

3.8.                      Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nėra ir niekada nebuvo ginčo negyvenamųjų patalpų savininkė, o jos kaip ginčo turto patikėtinės teisės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. kovo19 d. CK 4.27 straipsnis imperatyviai numato, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Šiai dienai, vadovaujantis 2019 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurių ieškovai neginčija, ginčo nekilnojamojo turto savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis – VĮ Turto bankas.

3.9.                      Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. 60-2-77 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybės teise valdomos patalpos R-6 iki R-14 (bendras plotas 52,80 kv. m.) su bendro naudojimo patalpa R-l (1/2 nuo 5.47 kv. m.) esančios pastate 1A2p (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. sausio 29 d. išrašo duomenimis kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. 2007 m. sausio 7 d. atlikus minėtų patalpų kadastrinių matavimų tikslinimą, buvusios slėptuvės patalpos buvo apjungtos kartu su gyvenamojo namo rūsio patalpomis ir vidaus plotų eksplikacijoje įrašytos į gyvenamosios paskirties patalpų grafą. VĮ Registrų centras buvo prašoma informuoti, ar buvusios slėptuvės patalpos priklauso viso gyvenamojo namo savininkams kaip bendro naudojimo patalpos.

3.10.                      VĮ Registrų centras 2013 m. vasario 19 d. raštu Nr. (3.1.6) (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog Archyvinės kadastro ir registro duomenų bylos (inventorinis Nr. 2765) adresu (duomenys neskelbtini), 2002 m. sausio 21 d. kadastriniais ir nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo 1 A2p rūsyje esančios patalpos nuo R-5 iki R-23, kurių bendras plotas 56,07 kv. m., pažymėtos ir įregistruotos slėptuvės patalpomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. 522, 147.3 punkte nustatyta, kad prie rūsio (pusrūsio) patalpų priskiriamos patalpos, kurios naudojamos tiesioginio rūsio (pusrūsio) paskirčiai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 4 priede (bylos nagrinėjimo dienai – 3 priede) reglamentuota, kad slėptuvės patalpos yra priskiriamos specialiajai sričiai. VĮ Registrų centras aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog vadovaujantis nurodytais teisės aktais, slėptuvės patalpos pagal savo prigimtį nelaikytinos bendro naudojimo – rūsio patalpomis, o yra laikomos kaip atskiras nekilnojamojo turto (patalpų) kadastro objektas, kurio paskirtis – specialioji.

3.11.                      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, neginčytina, jog Kauno miesto savivaldybė, kaip ginčo nekilnojamojo turto patikėtinė, neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo pakeisti ginčo patalpų įregistruoto slėptuvės statuso, kadangi jai suteiktos patikėjimo teise valdyti negyvenamosios patalpos Nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruotos ir pažymėtos kaip slėptuvė.

3.12.                      Taip pat ieškovai ieškinyje prašo teismo panaikinti ginčo patalpų slėptuvės statusą. Prašymas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę panaikinti ginčo patalpų slėptuvės statusą nėra reiškiamas, todėl nesuvokiamas antrasis ieškinio reikalavimas panaikinti 2019 m. kovo 7 d. priėmimo – perdavimo aktą, kurį ieškovai ieškinyje traktuoja kaip išvestinį. Akivaizdu, jog pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovai suteikia teismui diskrecijos teisę pačiam panaikinti ginčo patalpų slėptuvės statusą, nors nenurodo, kokiais teisės aktais remiantis teismui tokia teisė yra suteikta, todėl antrasis ieškinio reikalavimas su pirmuoju absoliučiai nėra susiję ir priėmimo – perdavimo akto panaikinimas neturi jokios įtakos slėptuvės statuso panaikinimui.

3.13.                      Ieškinio reikalavimas panaikinti 2019 m. kovo 7 d. priėmimo – perdavimo aktą teisiškai nesuvokiamas, kadangi ieškovai nenurodo, kokioms teisės aktų nuostatoms prieštarauja minėto akto priėmimas, kokius neteisėtus veiksmus galimai atliko Kauno miesto savivaldybė kaip turto patikėtinis grąžindama jos funkcijoms vykdyti nereikalingą turtą šio turto savininkui, kuris nusprendė jį parduoti aukciono tvarka. Ieškinyje nėra nurodyta, kuriuose teisės aktuose nurodyta, jog ginčo nekilnojamas turtas privalo būti patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės, akivaizdu, jog Kauno miesto savivaldybė neturi jokios įstatyminės pareigos būti ginčo nekilnojamojo turto patikėtine ir būti teisės aktų nustatyta tvarka atsakinga už patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kurio jos funkcijoms vykdyti jis yra absoliučiai nereikalingas.

3.14.                      Ieškovai ieškinyje deklaruoja, jog ginčo negyvenamosios patalpos / slėptuvė jiems tarnauja kaip rūsiai ir turi priklausyti jiems bendrosios dalininės nuosavybės teise. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo VĮ Registrų centras savo atsiliepime į ieškinį, ieškovai reiškia reikalavimus Kauno miesto savivaldybei dėl ginčo patalpų teisinio statuso – slėptuvės ir priėmimo – perdavimo akto panaikinimo, tačiau ginčo negyvenamųjų patalpų statuso slėptuvės ar priėmimo – perdavimo akto panaikinimas nepakeičia ginčo patalpų nuosavybės teisinės priklausomybės, t. y. ginčo patalpų savininke ir toliau lieka valstybė.

3.15.                      Ieškovai ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo negyvenamosios patalpos yra rūsiai, jų butų priklausiniai, tačiau ieškiniu bando be jokio teisinio pagrindo sutrukdyti ginčo patalpų savininkui disponuoti savo turtu netrikdomai pilna apimtimi.

3.16.                      Akivaizdu, jog ieškovai ieškinio reikalavimais, nepagrįstai ir neteisėtai siekia apriboti savininko – Lietuvos Respublikos, teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę būti ginčo nekilnojamojo turto patikėtine prieš jos valią, reiškia reikalavimus, kurie iš esmės jiems, kaip butų (duomenys neskelbtini) savininkams, nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl atmestinas.

3.17.                      Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė savo atsikirtimus į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai paprašė ieškovių A. S. ir M. V. atžvilgiu dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo patalpas butų priklausiniu (pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas) taikyti ieškinio senatį, kadangi butų privatizavimo sutartys buvo sudarytos 1997 metais, ieškovės žinojo, kokiomis patalpomis ir kokiu teisiniu pagrindu naudojosi, o taip pat iš susirašinėjimo galima suprasti, kad suprato, jog namo dokumentacija galbūt yra ne visiškai tinkamai parengta, kas reiškia, kad ne tuomet, kai ginčo patalpos buvo įtrauktos į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, ieškovės sužinojo apie pažeistas jų teises.

4.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimuose į ieškovų reikalavimus prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4.1.                      Nurodė, kad NTR CDB duomenimis nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. vasario 5 d. yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, 1951 m. sausio 9 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 21 pagrindu. Kauno m. savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė 2018 m. sausio 19 d. surašytą prašymą Nr. 60-2-93, kuriuo prašė įregistruoti daiktines teises į slėptuvę. Turto patikėjimo teisė nuo 2019 m. kovo 19 d. įregistruota VĮ Turto bankui, 2019 m. kovo 7 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

4.2.                      Šio nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų nustatymo data yra 2014 m. lapkričio 12 d.; pagal šiuos duomenis slėptuvė susideda iš 8 patalpų, taip pat slėptuvei priskirta ir bendro naudojimo patalpos, t. y. koridoriaus R-1 dalis.

4.3.                      Ieškovams papildžius ieškinį reikalavimu, kuriuo prašoma negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovams nuosavybės teise priklausančių butų priklausiniu (bendrojo naudojimo patalpomis), pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tuo atveju, jei slėptuvė būtų pripažinta kaip bendrojo naudojimo patalpos ji negalėtų toliau būti suformuota kaip atskiras nekilnojamo turto kadastro objektas su atskiru unikaliu numeriu. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, jog dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkintinas.

5.       Nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butai, esantys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini): A. S. priklauso butas Nr. 1 su rūsiu R-2, , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. priklauso butas Nr. 2 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. V. priklauso butas Nr. 3 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat kiekvienam iš jų priklauso atitinkamos dalys ūkiniame pastate 2I1p (duomenys neskelbtini) (NTR CDB išrašas) (1 t., el. b. l. 31–36).

6.       Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys patvirtina, kad nuo 1952 m. sausio 25 d. namų valdos (duomenys neskelbtini) pagrindinės inventorizacijos, kurios metu inventorizuojant rūsio patalpas buvo išvardintas visos sandėlio (vėliau rūsio) patalpos – patalpų paskirtis, tame tarpe ir slėptuvės, buvo nurodyta kaip gyvenamoji; 1986 m. bei 1996 m. pastatų vidaus eksplikacijoje taip pat – rūsys kartu su visomis patalpomis nurodoma kaip gyvenamosios paskirties pagalbinis plotas (2020 m. liepos 1 d. dokumento DOK 77850 priedai).

7.       1991 m. rengiantis atkurti nuosavybės teises į namų valdą E. P. buvo parengta pažyma, kurioje nurodyta, kad 1947 m. balandžio 25 d. atlikta pagrindinė inventorizacija, kurios metu valdoje inventorizuotas dviejų aukštų plytinis su rūsiu ir mansarda gyvenamasis namas, žymimas 1A2p, statytas maždaug 1935 m.; bendras plotas 353,58 kv., tame skaičiuje: gyvenamo 157,80 kv. m., rūsio – 90,32 kv. m.; 1950 m. lapkričio 30 d. Kauno m. VK Sprendimu Nr. 684 namų valda municipalizuota, pirminė teisinė registracija pravesta 1951 m. sausio 9 d. Kauno m. Stalino rajono VK sprendimo Nr. 21 pagrindu, butų ūkio valdybos vardu, valstybinės nuosavybės teisėmis; antroji namų valdos pagrindinė inventorizacija pravesta 1952 m. sausio 25 d. – inventorizuotas dviejų aukštų plytinis su rūsiu ir salka gyvenamasis namas, žymimas 1A2p, statytas1935 m.; bendras plotas 397,42 kv. m., tame skaičiuje: gyvenamo 150,71 kv. m., rūsio – 81,93 kv. m. (2020 m. liepos 1 d. dokumento DOK 77850 priedai).

8.       1992 m lapkričio 3 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 1057-v E. P. atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A2p (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra, kai namo gyventojams bus suteiktas kitas gyvenamasis plotas ir prie namo esantį 690 kv. m. žemės sklypą natūra; šio potvarkio pagrindu 1993 m. sausio 27 d. buvo atlikta viso gyvenamojo namo teisinė registracija E. P. vardu. 1996 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto valdybos Sprendimu Nr. 1229 nusprendė pakeisti minėtą potvarkį – E. P. įpėdiniams gyvenamojo namo natūra negrąžinti, išmokėti kompensaciją ir Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atlikti teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu, kuri šio potvarkio pagrindu ir buvo atlikta 1997 m. vasario 27 d. visam gyvenamajam namui, neišskiriant jokių rūsio patalpų (2020 m. liepos 1 d. dokumento DOK-77850 priedas).

9.       2000 m Kauno m. savivaldybės Ekonomikos departamento Turto Tvarkymo skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu atlikti kadastrinius matavimus ir duomenų banko išrašą, kaip nurodė – Valstybei priklausančio ir Kauno miesto savivaldybės valdomo patikėjimo teise Nekilnojamojo turto – patalpų – slėptuvių nuo R-6 iki R-14, esančių (duomenys neskelbtini) (2020 m. liepos 1 d. dokumento DOK-77850 priedas).

10.       2003 m. liepos 2 d. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ direktorius A. V. raštu Nr. k-181 A. S. pranešė, kad buvo patvirtintas aktas dėl civilinės saugos slėptuvės išbraukimo iš slėptuvių sąrašo; šių patalpų paskirtis negyvenamosios patalpos; jas patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybės taryba ir įmonė neįgaliota spręsti patalpų priskyrimo namo bendroms reikmėms (1 t., el. b. l. 38).

11.        2003 m. liepos 10 d. namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai tarpusavyje nusistatė namo rūsio patalpų naudojimosi tvarką (1 t., el. b. l. 41), o 2003 m. liepos 11 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės tarybą su prašymu namo rūsyje esančias patalpas priskirti namo bendroms reikmėms (1 t., el. b. l. 42).

12.       Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. T-377 „Dėl įpareigojimo įtraukti turtą į savivaldybės apskaitą“ nuspręsta įpareigoti Savivaldybės įmones „Santakos butų ūkis“ ir „Panemunės butų ūkis“ iki 2004 m. sausio 1 d. perduoti į Kauno miesto savivaldybės apskaitą, o Kauno miesto savivaldybės administraciją įtraukti į Kauno miesto savivaldybės apskaitą savivaldybės įmonėse užbalansinėse sąskaitose apskaitomą Savivaldybei ir valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju – neprivatizuotos negyvenamos patalpos) (2020 m. rugpjūčio 10 d. dokumento DOK-92797 priedas).

13.       2003 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2127 „Dėl turto įtraukimo į savivaldybės buhalterinę apskaitą“ ginčo negyvenamosios patalpos – slėptuvė, kaip valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir SĮ „Santakos butų ūkis” užbalansinėje sąskaitoje buvęs turtas, buvo įtrauktos į savivaldybės buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad 2003 m. spalio 1 d. SĮ „Santakos butų ūkis” sąskaitoje esančio turto apraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini),79 kv. m. negyvenamos patalpos yra savavališkai užimtos) (2020 m. rugpjūčio 10 d. dokumento DOK-92797 priedas).

14.       2004 m. vasario 26 d. namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai kreipėsi į Kauno miesto merą, Kauno miesto ūkio departamento Būsto skyriaus vedėją ir Ekonomikos departamento Turto skyriaus vedėją su prašymu ir toliau leisti namo gyventojams naudotis rūsio patalpomis ir priimti sprendimą pakeičiant jų statusą iš negyvenamųjų patalpų į rūsio patalpas (1 t., el. b. l. 43). Atsakydamas į prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento direktorius 2004 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 300-2-18 pranešė A. S., kad Miesto ūkio departamento Būsto skyrius pateikė informaciją, jog 2002 m. sausio 21 d. sudarytoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus plotų eksplikacijoje slėptuvės patalpos įrašytos prie gyvenamosios paskirties patalpų ir priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Informavo, kad minėtos rūsio patalpos yra Turto skyriaus, kuriam priskirtos negyvenamųjų patalpų valdymo funkcijos, žinioje ir rengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl minėtų patalpų perdavimo Būsto skyriui. Ekonomikos departamento direktorius pažymėjo, kad namo savininkai turėtų kreiptis į Būsto skyrių, ir jiems bus perduotos minėtos patalpos (1 t., el. b. l. 44).

15.       2004 m. kovo 15 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas raštu Nr. S-619-2021, atsakydamas Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyriui į jo 2004 m. kovo 10 d. raštą Nr. 41-6-k 295/2 be kita ko nurodė, kad 1997 m. vasario 27 d. buvo atlikta namų valdos (duomenys neskelbtini) einamoji teisinė registracija Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu nuosavybės teise, juridinis pagrindas 1996 m. gruodžio 10 d. Kauno m. valdybos sprendimas Nr. 1229 (2 t., el. b. l.131). 1997 m. lapkričio mėnesį gyvenamojo namo butai buvo įregistruoti fizinių asmenų vardu pagal pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad butai yra su rūsiu. Rūsio patalpoms, pažymėtoms šifrais nuo R-6 iki R-14 atskiras registras nesudarytas, šios patalpos yra gyvenamojo namo sudėtinė dalis (2 t., el. b. l. 141).

16.       2004 m. rugsėjo 7 d. VĮ Valstybės turto fondas pranešė Kauno m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamentui, kad atsižvelgdama į departamento 2004 m. rugpjūčio 19 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išbraukti objektą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš privatizavimo objektų sąrašo, rengiant LR Vyriausybės nutarimo projektą įtrauks jį į objektų išbraukiamų iš privatizavimo objektų sąrašo (1 t., el. b. l. 45).

17.       2005 m. liepos 29 d. namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai kreipėsi į Kauno m. savivaldybės direktorių su prašymu nurodyti kada ir koks savivaldybės administracijos padalinys įvykdys 2004 m. balandžio 1 d. Ekonomikos departamento rašte Nr. 300-2-18 nurodytus įsipareigojimus, kadangi Turto ir Būsto skyriai panaikinti (1 t., el. b. l. 46), į ką Ekonomikos departamento Turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyrius 2005 rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 48-2-691 atsakė, jog rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra jų skyriaus žinioje ir yra rengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl šių patalpų perdavimo Savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, kadangi šio skyriaus funkcijose numatyta spręsti klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų administravimu. Taip pat nurodė, kad kai 52,79 kv. m. rūsio patalpos (nuo R-6 iki R-14) (duomenys neskelbtini) bus perduotos minėtam skyriui gyventojai bus informuoti raštu (1 t., el. b. l. 47).

18.       2006 sausio 10 d. Ekonomikos departamento Turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyrius raštu Nr. 48-2-13 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydamas informuoti kokiu pagrindu 52,79 kv. m. slėptuvės patalpos (nuo R-6 iki R-14) buvo apjungtos kartu su rūsio patalpomis, nurodydamas, kad šios patalpos 2003 m. birželio 9 d. civilinės saugos slėptuvių nurašymo aktu Nr. 1, suderintu su Kauno apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamentu išbrauktos iš Kauno m. kolektyvinių apsaugos priemonių sąrašo, kaip netinkamos naudoti; jos yra valstybės turtas, kurį Kauno m. savivaldybės taryba valdo patikėjimo teise. Rašte taip pat nurodoma, kad slėptuvės patalpoms atskiras registras sudarytas nebuvo; 2002 m. sausio 21 d. sudarytoje vidaus plotų eksplikacijoje slėptuvės patalpos įrašytos prie rūsio patalpų NTR CDB duomenimis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nurodomas 89,68 kv. m. rūsio plotas, kurį sudaro 36,89 kv. m. rūsio patalpos ir 52,79 kv. m. buvusios slėptuvės patalpos (2 t., el. b. l. 62). 2006 m. sausio 23 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas raštu Nr. S–2002 atsakė, kad 2002 m. sausio 21d. paskutinių kadastrinių duomenų tikslinimo metu gyvenamojo namo lA2p rūsyje esančios patalpos nuo R-5 iki R-23, 56,07 kv. m. bendro ploto, atžymėtos slėptuvės patalpomis; vidaus plotų eksplikacijoje jos perkeltos į negyvenamosios paskirties patalpų grafą (2 t., el. b. l. 63).

19.       2006 m. balandžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyriaus rašte teigiama, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas 2006 m. sausio 23 d. raštu Nr. S-207-2202 informavo, jog kadastrinių matavimų byloje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (lA2p) vidaus eksplikacijoje rūsio patalpos nuo R-6 iki R-14 yra perkeltos į negyvenamosios paskirties patalpų grafą, todėl negali būti traktuojamos kaip gyvenamųjų patalpų priklausiniai.

20.       2006 m. kovo 15 d Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento internetinėje svetainėje į ieškovų užklausą pateikta informacija apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), nurašytos slėptuvės akto departamentas neturi (1 t., el. b. l. 54).

21.       2013 sausio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą nurodydamas, kad NTR CDB išrašo duomenimis pastatas lA2p adresu (duomenys neskelbtini) 1951 m. sausio 9 d. įregistruotas valstybės nuosavybės teise DŽDT VK 1951 m. sausio 9 d. Sprendimo Nr. 21 pagrindu, 1977 m. sausio 14 d. Lenino rajono VK Sprendimu Nr. 7 perduotas Butų ūkio valdybai. Patalpos nuo R-6 iki R-14 su bendro naudojimo patalpa R-1 (½ nuo 5,47 kv. m.) pastate lA2p NTR CDB 2013 m. sausio 29 d. išrašo duomenimis, kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas NTR neįregistruotas. 2007 m. sausio 7 d. atlikus minėtų patalpų kadastrinių matavimų tikslinimą buvusios slėptuvės patalpos buvo apjungtos kartu su gyvenamojo namo rūsio patalpomis ir vidaus plotų eksplikacijoje įrašytos į gyvenamosios paskirties patalpų grafą. Prašė informuoti ,ar buvusios slėptuvės patalpos priklauso viso gyvenamojo namo savininkams kaip bendrojo naudojimo patalpos (2 t., el. b. l. 61).

22.        2013 m. vasario 19 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriui, kad archyvinės kadastro ir registro bylos adresu (duomenys neskelbtini) 2002 m. sausio 21d. duomenimis gyvenamojo namo lA2p rūsyje esančios patalpos nuo R-5 iki R-23, 56,07 kv. m. bendro ploto, pažymėtos ir įregistruotos slėptuvės patalpomis; Slėptuvės patalpos pagal savo prigimtį nelaikytinos bendro naudojimo – rūsio patalpomis; NTR daiktinės teisės į slėptuvės patalpas nėra įregistruotos, todėl pateikti informaciją, ar slėptuvės patalpos priklauso gyvenamojo namo lA2p butų savininkams kaip bendro naudojimo patalpos, nėra galimybės; Kauno m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyrius 2006 m. sausio 10 d. VĮ Registrų centras Kauno filialui pateikė raštą Nr. 48-2-13, kuriame nurodė, kad slėptuvės patalpos adresu (duomenys neskelbtini) yra valstybės turtas, kurį Kauno miesto savivaldybė valdo patikėjimo teise (2 t., el. b. l. 60).

23.       2014 m. lapkričio 12 d. matininkė N. A. S. suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, suformuodama atskirą negyvenamąją patalpą – Slėptuvę (Specialios paskirties), kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą (1 t., el. b. l. 97–103).

24.       2014 m. gruodžio 1 d. ieškovė A. S. kreipėsi į tuometinį VĮ Registrų centras Kauno filialą nurodydama, kad rūsio patalpos nuo R-6 iki R-14 su bendro naudojimo patalpa R-1 nepagrįstai įregistruotos kaip slėptuvės patalpos ir priskirtos gyvenamojo namo 1A2p vidaus ploto eksplikacijoje prie negyvenamosios paskirties patalpų, kadangi jos Civilinės apsaugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos patvirtintu aktu išbrauktos iš slėptuvių sąrašo, apie gyventojai buvo informuoti 2003 m. liepos 2 d. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ direktoriaus raštu Nr. k-181 ir prašė išspręsti klausimą dėl šių patalpų priskyrimo gyvenamosios paskirties patalpoms (1 t., el. b. l. 51). VĮ Registrų centras Kauno filialas 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (3.4.5.) KAS-3170 atsakė, kad negyvenamoji patalpa – slėptuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip savarankiška specialios paskirties patalpa; VĮ Registrų centras Kauno filiale nėra gauta dokumentų, patvirtinančių minėtos patalpos paskirties pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka; Kauno m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyrius 2006 m. sausio 10 d. jiems pateikė raštą Nr. 48-2-13, kuriame nurodė, kad slėptuvės patalpos adresu (duomenys neskelbtini) yra valstybės turtas, kurį Kauno miesto savivaldybė valdo patikėjimo teise (1 t., el. b. l. 52).

25.       Nesutikdama su tokiu atsakymu 2014 m. gruodžio 18 d. A. S. pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialo direktorių nurodydama, kad nesutinka su 2014 m. gruodžio 12 d. atsakymu ir nurodė, kad minėtos patalpos (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės teise (1 t., el. b. l. 53). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. sausio 14 d. Sprendimu Nr. csprl-17 paliko galioti Kauno filialo 2014 m. gruodžio 12 d. priimtą sprendimą Nr. (3.4.5.) KAS-3170, kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių paskirties (iš negyvenamoji patalpa – slėptuvė į gyvenamoji patalpa) pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka (2 t., el. b. l. 78, 79).

26.       2018 m. sausio 19 d. Kauno m. savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius pateikė prašymą VĮ Registro centro Kauno filialui 2014 m. lapkričio 12 d. nustatytus slėptuvės, esančios pastate 1A2p (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis įrašyti į NTK ir įregistruoti daiktines teises į ją (Lietuvos Respublikos nuosavybe, valdoma Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise); pastatas įregistruotas valstybės nuosavybe 1951 m. sausio 9 d. Kauno m. Stalino rajono DŽDT VK Sprendimu Nr. 1 (2 t., el. b. l. 86).

27.       2018 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) įregistruota 45,91 kv. m. bendro ploto Negyvenamoji patalpa – Slėptuvė su dalimi bendrojo naudojimo patalpos R-1 (½ nuo 6,07 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė – Lietuvos Respublika, turto patikėjimo teisė – Kauno miesto savivaldybė; įregistravimo pagrindas – 1951 m. sausio 9 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 21 (1 t., el. b. l. 37, 95–103).

28.       2019 m. kovo 7 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A6-53(15.35-21) Kauno miesto savivaldybė perdavė, o VĮ Turto bankas perėmė valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – slėptuvę su dalimi bendrojo naudojimo patalpos pažymėtos R-1 (½ nuo 6,07 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,91 kv. m., pastato, kuriame yra patalpa pažymėtas 1A2p, (duomenys neskelbtini). Šio akto pagrindu Turto patikėjimo teisė VĮ Turto fondas vardu įregistruota 2019 m. kovo 19 d. (1 t., el. b. l. 37, 78, 93–96).

29.       Į bylą pateiktas 2019 m. vasario 18 d. Perimamo NT objekto apžiūros aktas ir nuotraukos (1 t., el. b. l. 147–151) ir 2019 m. rugsėjo 18 d. Apžiūros aktas (1 t., el. b. l. 152–157) atsakovo VĮ Turto bankas nuomone, patvirtinantys, kad patalpų perėmimo metu ginčo patalpose nebuvo butų savininkų daiktų, o bylą užvedus teisme patalpos jau buvo savavališkai užkrautos ieškovo R. B. daiktais.

30.       Rūsio patalpų nuotraukos (1 t., el. b. l. 56–64) patvirtina jose sandėliuojamus gyventojų daiktus.

31.       Teismo eksperto V. Š. Ekspertizės aktu Nr. 126 pateikta išvada, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) tarp rūsio patalpų (buvusios slėptuvės) ir likusios namo dalies egzistuoja funkcinis, ūkinis ryšys, t. y. šios patalpos skirtos tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti (2020 m. sausio 21 d. dokumento DOK-10528).

32.       Byloje ginčas kilo dėl to, jog ieškovų nuomone, jie 1997 m. privatizavę savo butus pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą, įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo visas rūsio patalpas, kaip į bendrojo naudojimo objektą; atsakovai teigė, kad ieškovai įgijo nuosavybės teisę tik į tas patalpas, kurios yra nurodytos jų privatizavimo sutartyse, o įrašas, nurodantis, kad ieškovai privatizavo butą su rūsiu, nebuvus rūsio identifikavimo duomenų, turėtų būti traktuojamas, kaip klaidingas ir teisiškai nepagrįstas.

33.       Esant tokio pobūdžio ginčui, nagrinėjamoje byloje turi būti atsakyta, ar ginčo patalpos, t. y. dalis rūsio patalpų, gali būti traktuojamos kaip bendro naudojimo patalpos ir kam jos priklauso: ar jos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise privatizuotų butų savininkams, ar asmenims, kurių vardu įregistruota nuosavybės teisė į ginčo patalpas, esančias šiame gyvenamajame name. Kartu teismas turi ištirti ir įvertinti ginčo patalpų perleidimo teisėtumą, tuo pačiu patikrinant, ar pagrįstai buvo atlikta ginčo patalpų teisinė registracija atsakovų vardu.

Dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo gyvenamojo namo butų priklausiniu (bendrojo naudojimo patalpomis) ir nuosavybės teisės pripažinimo

34.       Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Įstatymo paskirtis – privatizuoti ne atskirus butus, o valstybinį ir visuomeninį butų fondą bei butų pirkimo – pardavimo sandorių civilistinė prigimtis suponavo atitinkamus teisinius padarinius ir dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, pagal savo funkcinę paskirtį turinčių aptarnauti visus namo butus, priklausymo. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo nustatyta, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kito. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 28–765) buvo nurodyta, kad visus iš dalies ar visiškai privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais (nutarimu patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 14–16 punktai). 1995 m. kovo 9 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 20–449) buvo jau tiesiogiai įtvirtinta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams, nepaisant, ar įkurta bendrija, bendrosios dalinės nuosavybės teise (20 straipsnis). Analogiško turinio norma yra naujojo CK 4.82 straipsnyje. Taigi nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

35.       Sprendimo 34 punkte nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 3 punkte buvo įtvirtinta, kad apie tai, kurios negyvenamosios patalpos neperduodamos bendrijai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formai, sprendžiama pagal namo statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto dokumentų duomenis. Taip, įgyvendinant įstatymų nuostatas, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo patalpų savininkams, poįstatyminiame teisės akte buvo nurodyti kriterijai, pagal kuriuos negyvenamosios patalpos priskirtinos prie tokių objektų ir perduotinos bendrijai. Daugiabučio namo negyvenamosios patalpos, kurios pagal savo paskirtį nėra visų namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys, ir todėl butų privatizavimo procese netapo visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, lieka viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, jos gali būti savarankišku nuosavybės teisių objektų ir kitų įstatymų pagrindu gali būti perleistos kitiems asmenims. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, ar ginčo patalpos yra pagrindinio daikto priklausinys (CK 4.19 straipsnio 1 dalis).

36.       Privatizacijos metu pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuojami butai su priklausiniais daugiabučiuose namuose. Jeigu po butų privatizavimo liko neprivatizuotų negyvenamųjų patalpų, kurios buvo suprojektuotos ir pastatytos atskiram individualiam naudojimui, bet ne bendroms daugiabučio namo butų reikmėms, tai nėra pagrindo išvadai, kad jos, kaip namo dalis, tapo bendro naudojimo patalpomis ir tuo pagrindu perėjo butus privačia nuosavybe įsigijusių savininkų nuosavybėn. Neprivatizuotos atskiros patalpos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose liko neprivatizuota valstybės nuosavybė (gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos), kuria ji galėjo disponuoti – privatizuoti pagal įstatymus, perduoti valdyti patikėjimo teise ar kt. (2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008).

37.       Nors minėtose nutartyse bylų faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios – t. y. jose, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas ir ar pagrįstai daugiabučio namo savininkų bendrijai buvo neperduotos bendro naudojimo patalpos, registruotos kitų juridinių asmenų vardu, tačiau, teismo nuomone, kasacinio teismo išaiškinimai dėl nuosavybės teisių į negyvenamąsias patalpas daugiabučiame name įsigijimą ir jų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

38.       Nagrinėjamu atveju, pagal daugiabučio namo techninės apskaitos bylos duomenis nustatyta, o byloje ir ginčo nekilo dėl to, kad gyvenamojo namo statybos metu namo rūsyje nebuvo suprojektuotos ar pastatytos kokios nors patalpos ne bendroms daugiabučio namo butų reikmėms, kas reiškia, kad rūsio patalpos, tame tarpe ir jų dalis – t. y. ginčo patalpos, buvo numatytos bendram naudojimui. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog ginčo negyvenamosios patalpos buvo sukurtos veikti savarankiškai ir gali būti vertinamos kaip individualaus naudojimo pagal tą paskirtį patalpos, t. y. skirtos prekybos, buitiniams ar kitokiems nepramoninio pobūdžio reikalams ir dėl to pagal galiojusį Butų kodeksą jos negalėjo būti priskirtos namo gyvenamosioms patalpoms.

39.       Priešingai, iki pat butų gyvenamajame name privatizavimo, ginčo patalpos, nepaisant to, kad buvo nurodytos kaip slėptuvė, pagal namo techninės apskaitos bylos duomenis buvo apskaitomos kaip gyvenamosios paskirties (pastatų vidaus eksplikacijoje taip pat kaip gyvenamosios paskirties pagalbinis plotas – Sprendimo 6 punktas), t.y. niekaip neišskirtos, vieningos rūsio patalpos, joms nebuvo sudarytas atskiras registras, ir kaip nurodė VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus pavaduotoja D. A., 1997 metais jos buvo gyvenamojo namo sudėtinė dalis (Sprendimo 15 punktas).

40.       Tai, kad tarp ginčo patalpų (buvusios slėptuvės) ir likusios namo dalies egzistuoja funkcinis ūkinis ryšys, t. y. šios patalpos skirtos tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti vienareikšmiai konstatavo savo išvadoje ir teismo ekspertas V. Š. (Sprendimo 31 punktas). Atsakovai šios išvados neginčijo.

41.       Pažymėtina, kad atsakovai neįrodinėjo, kad ginčo patalpos buvo rekonstruotos ar kapitaliai remontuotos tikslu suformuoti kitos paskirties savarankišką patalpą, kuri būtų skirta ne bendroms daugiabučio namo butų reikmėms. Atsakovo VĮ Turto banko atstovas savo pasisakymuose nurodė, kad 1996 m. lapkričio 11 d. Pastato vertės ir pagerinimo darbų nustatymo Akte Nr. 175 yra nurodyta, kad 1951 m. rekonstravus rūsį įrengta slėptuvė (namo techninės apskaitos bylos 342–345 lapai), tačiau atsižvelgiant į tai, jog 1) šis dokumentas buvo parengtas tikslu nustatyti grąžintino namo vertę, 2) akto 2 punkte yra atžyma, jog pastatas – gyvenamasis namas rekonstruotas nebuvo, 3) akto Pastato pagerinimo darbų aprašymo 6 punkte nurodyta aplinkybė, kad 1951 m. rekonstravus rūsį įrengta slėptuvė yra neparemta jokiais rašytiniais įrodymais, dėl ko teismas neturi galimybės nustatyti tokios aplinkybės pagrįstumo (ar iš tiesų tai buvo patalpų rekonstrukcija, atlikta suformuoti kitos paskirties savarankišką patalpą, ar buvo įrengtos specialios paskirties patalpos laikantis privalomųjų statybos reikalavimų, ar buvo ginčo patalpos naudojamos ir prižiūrimos laikantis atitinkamų tuo metu galiojusių privalomųjų reikalavimų ir pan.). Įvertinant ir tai, jog buvusios slėptuvės patalpos niekada nebuvo nei faktiškai nei teisiškai izoliuotos nuo kitų rūsio patalpų, šis argumentas atmestinas, kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas.

42.       Ieškovai pateikė į bylą nuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo patalpose yra sandėliuojami ieškovams priklausantys daiktai. Atsakovas VĮ Turto bankas pateikė 2019 m. vasario 18 d. Perimamo NT objekto apžiūros aktą ir prie jo esančias nuotraukas, kurios anot atsakovo, patvirtina, kad patalpų perėmimo metu gyventojai jose savo daiktų nelaikė; ir 2019 m. rugsėjo 18 d. Apžiūros aktą su nuotraukomis, kurie patvirtina, kad tik po civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovas R. B. ginčo patalpas užėmė savavališkai jas užkraudamas įvairiais daiktais. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktos nuotraukos dėl prastos kokybės yra visiškai neinformatyvios, iš jų negalima nuspręsti net kokios patalpų dalys yra fiksuotos (sienos, lubos, grindys ar kt.), todėl pagal jas nėra galimybės įvertinti, ar iš tikrųjų patalpų perdavimo metu ginčo patalpose nebuvo laikomi butų savininkų daiktai.

43.       Apklausti teismo posėdyje ieškovai A. S. ir R. B. teigė, kad tik namo gyventojai naudojosi viso rūsio, neišskiriant ir buvusios slėptuvės, patalpomis – laikė ir sandėliavo ten savo buities, ūkio daiktus, dviračius, prižiūrėjo patalpas, naudojosi skalbimo mašina, jose yra įrengta džiovykla rūbams džiovinti – ir niekas niekada jiems netrukdė naudotis visomis rūsio patalpomis. Kadangi patekimas į buvusias slėptuvės patalpas yra per namo gyventojams priklausančią bendro naudojimo patalpą, savivaldybės atstovai be gyventojų pagalbos netgi neturėjo galimybės patekti į šias patalpas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovės Kauno m. savivaldybės pateiktas į bylą 2003 m. spalio 1 d. SĮ „Santakos butų ūkis” sąskaitoje esančio turto aprašas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 79 kv. m. negyvenamos patalpos yra savavališkai užimtos (Sprendimo 13 punktas).

44.       Jokių duomenų, kad ginčo patalpomis realiai naudojosi atsakovė Kauno m. savivaldybė byloje nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad slėptuvės patalpos atitiko privalomuosius jos įrengimo, naudojimosi ir priežiūros reikalavimus, kas leidžia daryti teismui labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo patalpos tik formaliai prieš daugelį metų buvo atžymėtos kaip slėptuvės patalpos, tačiau realiai jomis, kaip pagalbinėmis, nuolatos naudojosi gyvenamojo namo butų nuomininkai, o po 1997 metų – butų savininkai.

45.       Todėl sutiktina su ieškovų atstovės argumentais, kad jei Kauno miesto savivaldybė nelaikė, kad slėptuvės patalpos yra sudėtinė rūsio dalis, ji turėjo eliminuoti tas patalpas iš bendrų rūsio patalpų dar 1997 metais, t. y. tuo metu, kai visas namas buvo registruotas nuosavybės teise jos vardu (Sprendimo 8 punktas), iki parduodant ieškovams butus. To nepadariusi, atsakovė turi priimti tokio savo neveikimo atsiradusias pasekmes.

46.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jau minėtoje 2007m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007 išaiškino, kad ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos (toje byloje pastato vidaus plotų eksplikacijos įrašuose buvo žyma, jog patalpos naudojamos kaip tarnybinės), bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas.

47.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).

48.       Tai, kad CK 4.19 straipsnio 1 dalies prasme daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos iš tikrųjų pripažintinos priklausiniais, tačiau ne kurio nors vieno ar kelių, o visų (arba atskiroje namo dalyje, pvz., vienoje laiptinėje, esančių) butų, nes jos yra skirtos tarnauti pagrindinėms patalpoms – butams – ir tenkina visų butų savininkų interesus, kasacinis teismas yra konstatavęs dar 2005 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2005.

49.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus (Sprendimo 34–36, 46–49 punktai) ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (Sprendimo 38–45 punktai) darytina išvada, kad ginčo patalpos aktualiu laikotarpiu – t. y. iki ieškovams privatizuojant jų gyvenamąsias patalpas, atitiko priklausinio kriterijus.

50.       CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės analogiškai priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje.

51.       Priklausinio savybė tarnauti pagrindiniam daiktui nulemia šio antraeilio daikto likimą – priklausinys seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį, teisinį statusą, nenustato papildomų daiktų pripažinimo priklausiniais sąlygų, kartu neteikia tiesioginių ir (ar) netiesioginių nuorodų į privalomą priklausinio identifikavimą pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje, kuriuo keičiama pagrindinio daikto teisinė būklė. Priklausinio (ne)identifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis yra apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, nebent pagrindinio daikto perleidimo (įsigijimo) ar kitame sandoryje aiškiai įtvirtinta išlyga, kad priklausinio neištinka pagrindinio daikto likimas. Kitoks aiškinimas neatitiktų pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį, teisinį statusą, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017).

52.       Teismui pripažinus ginčo patalpas daugiabučio namo visų butų ir kitų patalpų priklausiniu konstatuotina, kad ieškovams 1997 m. privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, jos tapo visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl ieškinys pagal pirmąjį ieškovų reikalavimą tenkintinas pilnai – ginčo patalpos pripažintinos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 priklausiniu (bendrojo naudojimo patalpomis) ir ieškovams R. B., M. V., A. S. pripažintina nuosavybės teisė į šias negyvenamąsias patalpas.

Dėl senaties termino ieškovių A. S. ir M. V. atžvilgiu dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo patalpas butų priklausiniu

53.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovių A. S. ir M. V. atžvilgiu dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo patalpas butų priklausiniu.

54.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

55.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašymą taikyti ieškinio senatį siejo su tuo, kad ieškovės butus privatizavo 1997 m. ir jau tuomet turėjo matyti, kad jų privatizavimo sutartyse nėra įrašytos ginčo patalpos, kaip priklausančios joms nuosavybės teise.

56.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl individualaus naudojimo patalpos pripažinimo konkretaus buto priklausiniu, o dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų pripažinimo priklausiniu ne kurio nors vieno ar kelių, o visų trijų butų, nes jos yra skirtos tarnauti pagrindinėms patalpoms – butams – ir tenkina visų butų savininkų interesus.

57.       Kaip nurodyta Sprendimo 51 punkte, materialiosios teisės normos, reglamentuojančios priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį, teisinį statusą, nenustato papildomų daiktų pripažinimo priklausiniais sąlygų, kartu neteikia tiesioginių ir (ar) netiesioginių nuorodų į privalomą priklausinio identifikavimą pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje, kuriuo keičiama pagrindinio daikto teisinė būklė. Priklausinio (ne)identifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis yra apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, nebent pagrindinio daikto perleidimo (įsigijimo) ar kitame sandoryje aiškiai įtvirtinta išlyga, kad priklausinio neištinka pagrindinio daikto likimas.

58.       Taigi, nagrinėjamu atveju, bendrojo naudojimo patalpų, kaip butų priklausinio neidentifikavimas 1997 metų butų privatizavimo sutartyse neturi jokios įtakos priklausinio teisiniam likimui, tokio pobūdžio patalpos įprastai ir nebuvo įrašomos į butų privatizavimo sutartis, todėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės argumentas, jog ieškovės turėjo suprasti savo teisių pažeidimą jau 1997 metais, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

59.       Įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovės tiek iki privatizuojant butus, tiek ir po jų privatizavimo nuolatos niekieno netrukdomos naudojosi visomis rūsio patalpomis, kaip pagalbinėmis, bei į ieškovių atstovės nurodytą aplinkybę, jog visų ieškovų teisės buvo pažeistos tuomet, kai buvusios slėptuvės patalpos buvo išeliminuotos iš bendrų rūsio patalpų ir joms suteiktas negyvenamųjų patalpų statusas 2014 m., laikytina, kad 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti ginčo patalpas butų priklausiniu, nėra praleistas.

Dėl ginčo patalpų, registruotų slėptuvės statusu, panaikinimo

60.       Ieškovai antru reikalavimu prašė panaikinti VĮ Registrų centre registruotų ginčo patalpų slėptuvės statusą, atsakovai laikė, kad toks reikalavimas nesukels ieškovams teisinių pasekmių, nes net jei ginčo patalpų slėptuvės statusas civilinės saugos įstatymo prasme pasikeitė, valstybės nuosavybė į ginčo patalpas liktų nepasikeitusi.

61.       Teismui nustačius, kad 1997 m. privatizavus butus ginčo patalpos tapo butų savininkų bendrąja daline nuosavybe, visi po to sekę atsakovės Kauno miesto savivaldybės veiksmai, siekiant atskirti ginčo patalpas iš savininkams bendrąja daline nuosavybe priklausiusių visų rūsio patalpų, be tų patalpų savininkų sutikimo – tiek patalpų priskyrimas prie negyvenamųjų patalpų 2002 m., tiek Namo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos sudarymas suformuojant ginčo patalpas, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą bei įvertinant ginčo patalpas specialios paskirties – „Slėptuvė“ 2014 m., tiek šių patalpų daiktinių teisių registravimas 2018 m. Lietuvos Respublikos vardu, laikytini nepagrįstais, neteisėtais ir pažeidžiančiais namo bendraturčių teises į nuosavybę.

62.       Ginčo patalpoms 1997 m. tapus visų butų savininkų bendrąja daline nuosavybe ginčo patalpos negalėjo būti perleistos pagal kitus įstatymus kitų asmenų nuosavybėn. Negyvenamųjų patalpų, kurios yra daugiabučio namo visų butų (ir kitų patalpų) priklausinys, perleidimas kitų asmenų nuosavybėn pažeidžia namo bendraturčių teises, todėl jos turi būti ginamos CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

63.       Pažymėtina, kad teismui patenkinus pirmąjį ieškovų reikalavimą (Sprendimo 52 punktas), toks įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pagrindas pakeisti ginčo patalpų teisinę registraciją ieškovų vardu (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atsižvelgiant į to paties įstatymo 14 straipsnio 3 punktą, numatantį, kad Kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jei dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, ieškovų reikalavimas panaikinti ginčo patalpų slėptuvės statusą, teismo nuomone, yra aktualus.

64.       Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas – tai valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014 ir joje nurodyta praktika).

65.       Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

66.       Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-50/2010).

67.       Ieškovai savo prašymą panaikinti ginčo patalpų „Slėptuvės“ statusą grindė tuo, jog 2003 m. birželio 9 d. civilinės saugos slėptuvių nurašymo aktu Nr. 1, suderintu su Kauno apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamentu, ginčo patalpos buvo išbrauktos iš Kauno m. kolektyvinių apsaugos priemonių sąrašo, kaip netinkamos naudoti (Sprendimo 18 punktas). Nors šis aktas nėra išlikęs, tačiau iš byloje esančio didelės apimties susirašinėjimo tarp institucijų, šių patalpų įvardijimo „buvusios slėptuvės patalpos“ bei šių patalpų tuo metu skirtingo teisinio vertinimo akivaizdu, kad toks aktas buvo, Kauno miesto savivaldybei toks aktas buvo žinomas, šalys iš esmės šios aplinkybės neginčijo.

68.       Nepaisant to, kaip nurodyta Sprendimo 23 punkte, 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip 10 metų po ginčo patalpų išbraukimo iš „slėptuvės“ statuso dėl netinkamumo naudoti patalpų, pagal nurodytą paskirtį, matininkė N. A. S., neatsižvelgdama į faktinę rūsio patalpų padėtį, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos kadastro įstatymas, suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, sukurdama atskirą negyvenamąją patalpą – Slėptuvę (Specialios paskirties), kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kauno miesto savivaldybė 2018 m. vasario 2 d. įregistravo šias patalpas kaip specialios paskirties, valstybės nuosavybe 1951 m. sausio 9 d. Kauno m. Stalino rajono DŽDT VK sprendimo Nr. 21 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šio sprendimo pagrindu nuosavybės teisė į visą namą buvo įregistruota butų ūkio valdybos vardu dar 1951 m., po to, kai 1950 m. lapkričio 30 d. Kauno m. VK Sprendimu Nr. 684 ši namų valda municipalizuota, 2018 m. daiktinių teisių įregistravimas Valstybės vardu tik į dalį, kaip nurodyta, jau specialios paskirties rūsio patalpų – Slėptuvės, to paties sprendimo pagrindu, akivaizdžiai neatitiko dokumento (minėto VK Sprendimo), kurio pagrindu duomenys buvo įrašyti nekilnojamojo turto registre.

69.       Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčo patalpų įregistravimas „Slėptuvės“ statusu yra nepagrįstas, kaip neatitinkantis dokumento, kurio pagrindu yra įregistruotas, todėl ieškinio antras reikalavimas tenkintinas taip pat – šis ginčo patalpų statusas naikintinas.

Dėl Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo akto panaikinimo ir VĮ Turto banko vykdomo elektroninio aukciono, kuriame parduodamas nekilnojamasis turtas, procedūrų nutraukimo

70.       Teismui pripažinus ginčo patalpas daugiabučio namo visų butų priklausiniu bei pripažinus ieškovams nuosavybę į šias patalpas (Sprendimo 52 punktas), o taip pat teismui naikinant kaip nepagrįstą ginčo patalpų įregistravimą „Slėptuvės“ statusu (Sprendimo 69 punktas), tenkintini ir kiti du išvestiniai ieškovų reikalavimai, konstatuojant, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė be teisinio pagrindo 2018 metais įregistravusi ginčo patalpas nuosavybės teise – Lietuvos Respublika, o turto patikėjimo teise – Kauno miesto savivaldybė, neturėjo teisės šių patalpų perduoti kitam turto patikėtiniui VĮ Turto fondui (CK 1.138 straipsnio 7 punktas), o pastarasis – vykdyti šio turto pardavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       Patenkinus patikslintą ieškinį iš atsakovų turi būti priteisiamos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

72.       Ieškovai byloje sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, 160,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus (1 t., el. b. l. 7, 18, 79), 300,00 Eur ieškovai sumokėjo už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo surašymą (2020 m. kovo 12 d. dokumento DOK-33113 priedas), 200,00 Eur už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, 800,00 Eur už ieškinio ir patikslinto ieškinio surašymą, 500,00 Eur už ieškovų atstovavimą teisme (2020 m. kovo 12 d. dokumento DOK-33113 priedas), 50,00 Eur už susipažinimą su naujai pateiktais dokumentais po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, 200,00 Eur už ieškinio reikalavimų patikslinimą, 350,00 Eur už ieškovų atstovavimą teisme, 650,00 Eur už bylos dokumentų analizę ir baigiamosios kalbos parengimą (3 t., el. b. l. 93, 96).

73.       Ieškovų nurodytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę, byloje nagrinėtų klausimų specifiką ir sudėtingumą, laikytinos pagrįstomis ir yra priteistinos ieškovams iš atsakovų.

74.       Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš patalpų R-6 (13,64 kv. m.), R-7 (1,42 kv. m.), R-8 (l,50 kv. m.), R-9 (1,24 kv. m.), R-10 (17,85 kv. m.), R-11 (3,94 kv. m.), R-12 (2,57 kv. m.), R-13 (3,75 kv. m.) su dalimi patalpos R-l (6,07 kv. m.) (reg. Nr. 44/666585), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 priklausiniu (bendrojo naudojimo patalpomis) ir ieškovams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į šią negyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Panaikinti valstybės įmonėje Registrų centre registruotų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip slėptuvės, statusą.

Panaikinti 2019 m. kovo 7 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti valstybės įmonės Turto banko (kodas 112021042) vykdomo elektroninio aukciono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame parduodamas nekilnojamasis turtas – slėptuvė su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos R-l (1/2 nuo 6,07 kv. m.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,91 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), procedūras.

Priteisti ieškovams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 1 624,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 1 624,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. 

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė