Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-39-266-08].doc
Bylos nr.: A-39-266-08
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI

                                                                                                Administracinė byla Nr. A-039–266/2008

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 48 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. vasario 29 d. Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Almantui Paškauskui,

atsakovo atstovei A.R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V.P., V.P. ir G.O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V.P., V.P. ir G.O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.             

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjos  V.P., V.P. ir G.O. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei prašė:

1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymą   Nr.30-1531 „Dėl valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr.780V“ „Dėl   žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo“ pagal pareiškėjų reiškiamus reikalavimus ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2003-03-13 rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil.V.P., S.P.“ išdėstytą prašymą bei įpareigoti atsakovą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr.780V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ taip :

              1.1. iš savivaldybės valdybos sprendimu suformuoto 10.000 kv.m. ploto žemės sklypo,  išimti (duomenys neskelbtini) namų valdos 2000 kv.m. žemės sklypo plotą, į kurį Vilniaus apskrities viršininko 1998-10-29 sprendimu Nr.01-117 jau yra atkurtos nuosavybės teisės pretendentui V.P. ir kuris yra užimtas statiniais (sklypas nėra laisvas, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra valstybės išperkamas);

              1.2. prie likusios žemės sklypo 8000 kv.m. ploto dalies, kurios pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007-03-05 sudarytą žemės sklypo Ml:1000 planą ribų posūkio taškai  plane yra pažymėti skaičiais  3, 4, 5, 6, 7, 8, 31, 11, 12, 30, 27, 26, 25 ir 3,    prijungti laisvą (neužstatytą) ir nepatenkančią į valstybinės reikšmės miško teritoriją žemę, kurios ribos pagal tiksliuosius geodezinius matavimus 2006-06-05 yra suderintos su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija, taip, kad žemės sklypų dalys  nepatektų į valstybinės reikšmės miško teritoriją:

              1.2.1. 1686 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007-03-05 sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide „A“,  kurio ribų posūkio taškai (LKS - 1994 koordinačių sistemoje) plane pažymėti skaičiais 15, 16, 17, 18, 19, 20, 28, 29, 30 ir 15;

              1.2.2. 1148 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2007-03-05 sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide „B“, kurio ribų posūkio  taškai (LKS - 1994 koord. sistemoje) plane pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 25, 26, 27, 22, 23, 24 ir 1;

              1.2.3. 306 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų
2007-03-05 sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide „C“, kurio ribų posūkio
taškai (LKS - 1994 koordinačių sistemoje) plane pažymėti skaičiais 8, 9,10, 11,31 ir 8;

              1.2.4. 324 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų
2007-03-05 sudarytame žemės sklypo Ml:1000 plane pažymėtą raide "D", kurio ribų posūkio
taškai (LKS-1994 koordinačių sistemoje) plane pažymėti skaičiais 12, 13, 14, 15, 30 ir 12   ir  nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti pareiškėjams grąžintiną natūra ne mažesnį kaip 10781 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006-05-30 sudarytą žemės sklypo M1:1000 planą, posūkio taškai, pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr.21, 2006-06-05 yra suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-03-13 rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil.V.P., S.P.“ išdėstytą prašymą, suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjams natūra grąžintiną ne mažesnį kaip 4068 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006-05-30 sudarytą žemės sklypo Ml:1000 planą, posūkio taškai yra pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr. 18, bei suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-03-13 rašte Nr.31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil.V.P., S.P." išdėstytą prašymą, nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti pareiškėjams grąžintiną natūra ne mažesnį kaip 12744 kv.m. ploto žemės sklypą, kurio ribų, pagal geodezinių darbų įmonės UAB „Kagema“ specialistų 2006-05-30 sudarytą žemės sklypo Ml:1000 planą, posūkio taškai yra pažymėti skaičiais nuo Nr. 1 iki Nr.21 bei suderinti su Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad žemės sklypo dalys nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; pasiūlyti architektūrinius - urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir dokumentus (duomenis) perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Skunde  pareiškėjos nurodė,  kad  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 32-34 punktų, 106 punkto ir kitų norminių aktų nuostatas, 2006-08-29 įsakymu  Nr.30-1531 „Dėl valdybos 2001 04 19 sprendimo Nr.780V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtino namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 1.00 ha ribas, skirtas grąžinti V.P.. Tuo tarpu pareiškėjos V.P. ir S.P. 1991-06-11 buvo pareiškusios valią atkurti nuosavybės teises natūra į savo tėvo F.P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą  40 ha žemėvaldą prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Pareiškėjų nuomone, dokumentų nuosavybės teisėms atkurti pakanka. Be to, pareiškėjos  yra  V.P., mirusio 1995-02-26 ir S.P., mirusio 1995-06-07, turto paveldėtojos. V.P. gyvena F.P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje, nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998-05-28 sprendimu Nr. 1056V jai buvo suformuotas 0,20 ha namų valdos žemės sklypas ir dokumentai perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko 1998-10-29 sprendimu Nr.01-117 V.P. paveldėtojai V.P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha namų valdą prie (duomenys neskelbtini), Vilnius. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-01-02 raštu Nr.31/01/17-4 kreipėsi į Vilniaus miesto merą su prašymu dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo V.P.. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-04-19 sprendimu Nr.780V patvirtino (duomenys neskelbtini) individualios namų valdos 10000 m2 žemės sklypo ribas ir dokumentus perdavė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjų manymu, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimas Nr.780V ydingas, todėl keistinas.

Kaip teigia pareiškėjos, suformuoto žemės sklypo nedidelė dalis pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Į suformuoto 1 ha žemės sklypo plotą yra įtrauktas Vilniaus apskrities viršininko 1998-10-29 sprendimu Nr.01-117 jau V.P. grąžintas namų valdos 0,20 ha žemės sklypas. Tačiau į suformuoto 1 ha žemės sklypo plotą nepateko virš 0,30 ha laisvos (neužstatytos) ir nepatenkančios į valstybinio miško teritoriją, t. y. grąžintinos natūra žemės dalis. Kaip teigė pareiškėjos, minėtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas buvo priimtas dviem savaitėm vėliau po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo paskelbimo, kuriuo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjų manymu, šis Konstitucinio teismo nutarimas suteikė galimybę kaip V.P., taip ir S.P. turto paveldėtojams lygiomis teisėmis pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą mirusiųjų V. ir S.P. vardu nepriklausomai nuo to, turi pretendentai namą ar kitą pastatą nuosavybės teise turėtos žemėvaldos vietoje, ar jo neturi. Jeigu į visą suformuotą žemės sklypą būtų atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo V.P. vardu ir perduotos V.P., atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aiškinimą, jog kita turėta žemė yra išperkama valstybės ir natūra negrąžinama, tuomet tokiu sprendimu būtų pažeistos S.P. turto paveldėtojų teisės ir teisėti interesai, nes žemė jiems nebūtų grąžinta natūra, nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos nuo 2002-04-02 tokią teisę jiems numato. Pareiškėjų teigimu, išvardinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr.780V trūkumai turi būti pašalinti įpareigojant atsakovą pakeisti ir/ar patikslinti valdybos sprendimą taip, kad jis butų įvykdomas ir, kad Vilniaus apskrities viršininkui pagal jį sprendimą priėmus atkurti nuosavybės teises, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai bei pagrįsti lūkesčiai.

Pareiškėjos akcentavo, kad šis ginčas yra dėl kito dalyko ir kitu pagrindu, nei teismo anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr.I-2079-10/05. Pareiškėjos paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, matydama Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr.780V trūkumus ir galimas neigiamas pasekmes, 2005-03-17 raštu Nr.(31)-1.2-895 kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, kuris savo kompetencijos ribose įžvelgęs pagrindą dėl miško, su pareiškimu kreipėsi į teismą. Savo ruožtu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-10-17 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-2079-10/05 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr.780V taip, kad suformuoto žemės sklypo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimas Nr.780V yra keistinas ne tik dėl to, jog suformuotas žemės sklypas patenka į miško teritoriją, nes šiuo klausimu jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, o dėl kitų aukščiau paminėtų priežasčių, kurių teismas nurodytoje administracinėje byloje nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

Pareiškėjos pabrėžė ir tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-02-18 atliko buvusio savininko F.P. turėtos žemėvaldos kartografiją ir 2003-03-13 raštu Nr.31/03/17-661 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003-04-01 raštu Nr.01-34-656-(3.6) informavo, kad buvusio savininko F.P. iki nacionalizacijos dalis turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kurioje galimas žemės sklypo formavimas ir grąžinimas natūra. Anot pareiškėjų, atsižvelgdamos į šias aplinkybes ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendimo nuostatas, jos daug kartų (2005-12-16 raštu Nr.VP/16, 2006-02-10 raštu Nr.VP/10, ir 2006-06-08 raštu Nr.POZ/607, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamos įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendimą,  Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-03-13 rašte Nr.31/03/17-661 išdėstytą prašymą dėl grąžintinos žemės natūra sklypų formavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus taip pat buvo prašoma įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punkte numatytas nuostatas ir suformuoti žemės sklypą pagal geodezinių matavimų įmonės UAB „Kagema“ specialistų sudarytą žemės sklypo planą M 1:1000, kur sklypo plotas yra 10781 m2, o žemės sklypo ribos yra suderintos su VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ taip, kad nepatektų į valstybinio miško teritoriją. Be to, į šį žemės sklypo plotą (10781 m2) nepatenka (duomenys neskelbtini) namų valda, kuri, V.P. buvo grąžinta 1998 metais. Pareiškėjų nuomone, toks žemės sklypo planas buvo sudarytas laikantis norminių aktų reikalavimų, yra įvykdomas, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, atitinka visų suinteresuotų šalių interesus ir lūkesčius, kadangi taip suformuotas sklypas gali būti grąžintas pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise, su kuo visi pareiškėjai sutinka. Pareiškėjų manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius turi būti įpareigotas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr.780V pagal pareiškėjų pateiktą žemės sklypo planą.

              Pareiškėjos nurodė, jog siekiant nustatyti, kuri turėtos 40 ha žemėvaldos teritorijos dalis nėra užimta statiniais ir nepatenka į valstybinės reikšmės mišką (nėra išperkama), yra laisva (neužstatyta) bei gali būti grąžinta pareiškėjams natūra, jos  kreipėsi  į Registrų centrą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Valstybinės miškotvarkos tarnybą, Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Nemenčinės miškų urėdiją bei gavusios iš minėtų institucijų duomenis, 2006-04-26 raštu kreipėsi į kadastrinių ir geodezinių darbų įmonę UAB „Kagema“. Šios įmonės specialistai atliko tiksliuosius geodezinius matavimus turėtos žemėvaldos teritorijoje   ir sudarė žemės sklypų planus  taip, kad į juos nepatenka valstybinio miško teritorija bei jie nėra užimti statiniais. Šie žemės sklypų planai 2006-06-08 raštu Nr.POZ/607 buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir jos buvo prašoma įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 106 punkto nuostatas bei suformuoti grąžinimui natūra laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau jos atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Kaip nurodė pareiškėjos, UAB  „Kagema“  matavimų  duomenimis,  buvusio    žemės  savininko  valdytoje  žemėje  yra laisvų  žemės  plotų,  į kuriuos gali būti atkurta nuosavybė – 4068  kv.m ir 12744  kv.m. dydžio, neskaitant priskirto (duomenys neskelbtini) namų valdos sklypo.

              Atsakovas  Vilniaus  miesto  savivaldybės  administracija  atsiliepimuose  į  pareiškėjų skundą nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka.

              Atsakovas teigė,  jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-10-17 sprendime adm. byloje Nr. 1-2079-10/05 jau išsprendė klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V.P. ir G.O., įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V pakeisti taip, kad jo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės mišką.  Atsakovo tvirtinimu,  pareiškėjos pareiškė reikalavimą, kuris yra analogiškas jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-2079-10/05 pareikštam reikalavimui. Atsakovo manymu, šios bylos yra identiškos, todėl nagrinėjama byla turėtų būti  nutraukta. Pareiškėjų skundas susijęs su tuo, kad jų nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendimą. Šiuo aspektu atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendimą įvykdė bei priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-29 įsakymą Nr. 30-1531. Todėl nėra jokio pagrindo reikšti reikalavimus panaikinti įsakymą, kuriuo įvykdytas teismo sprendimas.

Atsakovas taip nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas nėra tikslus. Pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-29 įsakymą Nr. 30-1531 ir pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V. Reikšdamos reikalavimą pakeisti šį sprendimą, pareiškėjos turėjo pareikšti reikalavimą minėtą sprendimą panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais pagrindais. Kadangi reikalavimas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V nėra pareikštas, neturėtų būti tenkinamas reikalavimas šį sprendimą keisti. Anot atsakovo, teismai neturėtų įpareigoti valstybės ir savivaldos institucijas keisti savo sprendimus prieš tai tokių sprendimų nepanaikinus.

Atsakovas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti. Atsakovo teigimu, pareiškėjos apie Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V sužinojo gerokai anksčiau negu prieš mėnesį. V.P. ir G.O. administracinėje byloje Nr. 1-2079-10/05 dalyvavo trečiaisiais asmenimis. Be to, Vyriausybės atstovas nurodytoje administracinėje byloje veikė, siekdamas apginti ir pareiškėjų interesus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad apie skundžiamą sprendimą pareiškėjos sužinojo dar nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-2079-10/05, jos praleido terminą skundui paduoti.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų skunde nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V ydos yra nepagrįstos ir neteisingos. Kaip nurodė atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29. įsakymu Nr. 30-1531 buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimas Nr. 780V taip, kad sklypo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės mišką. Priimant Vilniaus miesto valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V remtasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymu, pažyma, pateikta informacija ir kartografine medžiaga. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-01-02 raštu Nr. 31/01/17-4 „Dėl žemės sklypo ribų ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. V.P.“ informavo, kad prie statinių (duomenys neskelbtini) suteiktas žemės sklypas ir išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas yra nuosavybės teisėmis turėtos žemės vietoje ir prašė parengti žemės sklypo planą bei nustatyti sklypo ribas ir plotą iki 1,000 ha. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjų skunde kaip Vilniaus miesto valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V trūkumas buvo nurodyta ir tai, kad nėra suformuoti du sklypai. Tačiau pareiškėjos nenurodo, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti minėtu valdybos sprendimu. Anot atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo pažeisti piliečių siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), teisių, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-04-19 sprendimu Nr. 780V nuosavybės klausimų nesprendė.

Atsakovas paaiškino, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, priimdama sprendimą, nesivadovavo pareiškėjo nurodytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimu pripažintomis netekusiomis galios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 3 punkto normomis. Aplinkybė, jog yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, negalėjo būti kliūtis vykdyti nuosavybės grąžinimą į suformuotą žemės sklypą. Sprendžiant nuosavybės teisių į žemės sklypą perdavimo klausimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 34 punktu, kuriame numatyta, jog „kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip 0,2 arba 0,3 hektaro, piliečio pageidavimu jam grąžinamas natūra šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas. Kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę - jų pageidavimu neatlygintinai bendrojon arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas prie statinių naudojamo žemės sklypo išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas“. Šios normos pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija turi galimybę atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant piliečiams nuosavybės teises į žemę.

Atsakovo nuomone, nepagrįstas yra ir pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V pagal teismui pateiktą UAB „Kagema“ žemės sklypo planą. Toks reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktui, numatančiam, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą, taip pat organizuoja žemės sklypų planų rengimo konkursus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nuo Vilniaus miesto valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V (pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymu Nr. 30-1531) priėmimo iki šiol nėra grąžinęs suformuoto žemės sklypo pretendentams. Todėl, pasak atsakovo,   darytina  išvada,  jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vilkina nuosavybės grąžinimą pretendentams. 

Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija  atsiliepimuose  į  pareiškėjų skundą  prašė  ginčą spręsti  teismo  nuožiūra,  atsižvelgiant  į  tai,  kad  šiai  institucijai  reikalavimai  nepareikšti. 

Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad į F.P. iki nacionalizacijos turėtą žemę pretendentų paveldėtojai pageidauja susigrąžinti natūra, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-02-18 atliko buvusio savininko F.P. turėtos žemėvaldos kartografiją ir 2003-03-13 raštu Nr. 31/03/17-661 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003-04-01 raštu Nr.01-34-656-(3.6) informavo, kad buvusio savininko F.P. iki nacionalizacijos dalis turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kurioje galimas žemės sklypo formavimas ir grąžinimas natūra, o kita kartuografuoto žemės sklypo dalis priskirta valstybės išperkamajai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą ir yra užstatyta statiniais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005-04-29 raštu Nr. A51-2923-(2.5-MPD-o) informavo, kad F.P. iki nacionalizacijos turėtos žemės ties (duomenys neskelbtini) dalis priskirta valstybės išperkamajai žemei, o likusioje laisvoje (neužstatytoje) bei grąžintinoje natūra žemės sklypo dalyje yra Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimu Nr.780V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ suformuotas žemės sklypas bei daugiau laisvo (neužstatyto) grąžintino natūra žemės ploto nėra. Minėtu sprendimu suformuotas 1,0000 ha namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), iš kurio 0,2000 ha neatlygintinai suteikta V.P. Vilniaus apskrities 1998-10-29 sprendimu Nr.01-117. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 34 punkto 5 dalyje nustatyta,  kad  kai prie statinių, esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip 0,2 ha, piliečio pageidavimu jam grąžinamas natūra šis didesnis prie statinių naudojamas žemės sklypo plotas, taip pat prie šio naudojimo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas, o minėtos tvarkos 34 punkto 6 dalyje nustatyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais žemės sklypais. Atsižvelgiant į tai ir į tą aplinkybę, kad V.P. turto paveldėtojai yra pastatų (duomenys neskelbtini) savininkai, o pagal namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis naudojamas žemės sklypas yra 0,2076 ha ir minėti asmenys turėtos žemės vietoje pastatų neturi, Vilniaus apskrities viršininko  administracija (2004-12-02 raštu Nr. (360)-l.2-3846, 2004-12-20 raštu Nr. 31/04-17-3987) vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl minėto Vilniaus miesto valdybos sprendimo peržiūrėjimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta.

Kartu tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti. Todėl nagrinėjamu atveju Vilniaus  miesto  savivaldybės  valdybos 2001-04-19  sprendimo  Nr. 780  apskundimo  terminai  buvo praleisti.  Pareiškėjos  dalyvavo  Vilniaus  apygardos administracinio teismo administracinėje  byloje,  kurioje  2005-10-17 buvo  priimtas  sprendimas   dėl  minėto  Vilniaus  miesto  savivaldybės  valdybos  sprendimo,  todėl  žinojo  situaciją,  susijusią  su  jų nuosavybės  teisių  atkūrimu  į  minimą  žemę.

Be to, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija 2003-04-01 protokole nutarė, kad F.P. iki nacionalizacijos turėta žemė yra valstybės išperkama, todėl nurodė sklypo neformuoti. Vilniaus miesto savivaldybės Mieto plėtros departamentas 2003-11-03 raštu Nr. 0-364 informavo G.O., kad grąžintinas žemės sklypas yra valstybės išperkamas ir natūra negrąžintinas. Pareiškėjos nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl jų skundas Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu   turėtų  būti  paliktas nenagrinėtu.

Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, pareiškėjų pateikti žemės sklypų planai gali būti naudojami kaip orientacinė ir informacinė medžiaga, tačiau ne kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma išvada, jog žemė yra laisva (neužstatyta), formuojami žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Tokiu atveju būtų dubliuojamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teisės aktų suteiktos laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo ir formavimo funkcijos. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjos nepagrįstai reikalauja teismo sprendime nurodyti formuotinų žemės sklypų dydžius pagal jų užsakytus kadastrinius matavimus, kurie nėra suderinti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. šie kadastriniai matavimai Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakyme Nr. 522 nustatyta tvarka nesuderinti su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, teismo sprendimas negalėtų būti grindžiamas sklypo planuose nurodytais dydžiais, nes patys planai nėra suderinti teisės aktų nustatyta tvarka.

 

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-05-25 sprendimu pareiškėjų  skundo  dalį  dėl  Vilniaus  miesto  savivaldybės  administracijos  direktorius  2006-08-29   įsakymo Nr. 30-1531  panaikinimo  atmetė, bylos  dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės  valdybos 2001-04-19 sprendimo 780V  „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo nutraukė, o kitą  pareiškėjų skundo dalį paliko nenagrinėta.

              Teismas konstatavo, jog bylos duomenimis pareiškėjos yra pareiškusios valią atkurti nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje - F.P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 40 ha žemėvaldą prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Taigi yra kilęs  ginčas  dėl  galimybės  nuosavybės  teises  į  žemę  atkurti  natūra. V.P. gyvena F.P. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko 1998-10-29 sprendimu jai buvo   atkurtos  nuosavybės teisės į 0,20 ha namų valdą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje.  Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-04-19 sprendimu Nr.780V patvirtino (duomenys neskelbtini),  Vilniuje, esančios individualios namų valdos žemės sklypo ribas. Teismas pažymėjo,  kad  šiuo  sprendimu  nebuvo  siekiama  išspręsti  klausimą  dėl  nuosavybės  teisių  į  žemę  atkūrimo  pareiškėjoms,  kaip  pretendentėms  gauti  paveldėtą  turtą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus  apygardos  administracinis  teismas  administracinėje  byloje  Nr. I-2079-10/05  2005-10-17 sprendimu   įpareigojo Vilniaus  miesto savivaldybės  administracijos direktorių  pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės 2001-04-19 sprendimą  780V „Dėl  žemės  sklypo  (duomenys neskelbtini)  ribų  ir  ploto  tvirtinimo“  taip, kad  jo dalys nepatektų į valstybinės reikšmės miškų  teritoriją.   Vilniaus  miesto  savivaldybės  administracijos  direktorius  2006-08-29 priėmė  įsakymą  Nr. 30-1531, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto valdybos 2001-04-19 sprendimą  Nr. 780V „Dėl  žemės  sklypo  (duomenys neskelbtini)  ribų  ir  ploto  tvirtinimo“.  Kaip pabrėžė teismas, pareiškėjos  prašo  šį  sprendimą  panaikinti,  taip pat prašo pakeisti jų pačių skunde nurodytu  būdu Vilniaus  miesto  savivaldybės  valdybos 2001-04-19 sprendimą 780V „Dėl  žemės  sklypo  (duomenys neskelbtini)  ribų  ir  ploto  tvirtinimo“. Teismas konstatavo kad, pareiškėjų atstovas  teismo posėdžio  metu  pripažino,  kad  pareiškėjos  apie  šio  sprendimo  egzistavimą  sužinojo  2005 metais, nagrinėjant  administracinę  bylą Nr. I-2079-10/05. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti. Kaip nurodė teismas, pareiškėjos  dalyvavo nagrinėjant  minėtą  bylą,  žinojo  apie   prašomo  pakeisti  akto  buvimą, tačiau  jo  nustatytais  terminais  neskundė,  terminus  praleido,  jų  atstatyti  neprašo. Todėl šią  bylos  dalį teismas nutraukė  (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101  straipsnio 6 punktas).

Teismas kartu atmetė ir pareiškėjų skundą dalyje  dėl  Vilniaus  miesto  savivaldybės  administracijos  direktorius 2006-08-29 įsakymo Nr. 30-1531 panaikinimo. Kaip nurodė teismas, atsakovas  šį  įsakymą  priėmė  vykdydamas  Vilniaus  apygardos  administracinio  teismo  2005-10-17  sprendimą  administracinėje  byloje  Nr. I-2079-10/05.  Tačiau skundžiamu  įsakymu nebuvo  sprendžiamas  nuosavybės  teisių  į  žemę  pareiškėjoms  atkūrimo  klausimas, juo  tik buvo įvykdytas ankstesnis teismo  sprendimas,  pakeičiant  (duomenys neskelbtini),  Vilniuje  žemės  sklypo  ribas  taip,  kad  į  namų  valdos  žemę  nepatektų  valstybinės  reikšmės  miško  dalis. Teismo nuomone, byloje  nėra  objektyvių  duomenų,  kad  dalis  šio  sklypo,  kurio  ribos  patvirtintos  skundžiamu  įsakymu,  vėl  patenka  į  valstybinės  reikšmės  mišką.  Kitus pareiškėjų  argumentus šioje dalyje teismas pripažino nesvarbiais,  nes  įsakymu  nespręstas  nuosavybės  teisių  į  žemę  atkūrimo  klausimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos  galės  skųsti  institucijos  aktą,  kuriuo  ateityje  bus  pasisakyta dėl  jų nuosavybės  teisių į  žemę  atkūrimo.

              Galiausiai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas nustato, jog skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį tokius skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjos pateikė Nacionalinės žemės tarnybos 2007-01-12 raštą  Nr. 3B-(7.5)-P-1084-34, teigdamos, kad ginčas dėl natūra grąžintinos žemės yra išspręstas ikiteismine tvarka. Tačiau, kaip nurodė teismas, minėtame Nacionalinės žemės tarnybos rašte nėra pasisakyta apie žemės priskyrimą valstybės išperkamai, nekalbama  apie  žemės  priskyrimo  išperkamai  pagrįstumą, o nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780 teisėtumo  klausimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šioje  skundo  dalyje  pareiškėjos  nesilaikė  tokios  kategorijos  byloms  nustatytos  išankstinės  ginčo nagrinėjimo  tvarkos  ir  šia  tvarka  dar  galima  pasinaudoti. Todėl nurodytą skundo dalį teismas  paliko nenagrinėta.

             

III.

 

Apeliaciniu skundu pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-05-25 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Anot pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo 780V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo" pakeitimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų skundas buvo paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą ir šio termino atnaujinti teismo nebuvo prašoma. Šiuo klausimu pareiškėjos paaiškina, kad dėl Vilniaus m. savivaldybės 2001-04-19 sprendimo Nr.780V ir dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2006-08-29 įsakymo Nr.30-1531 joms tinkamai buvo pranešta tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-28 raštu Nr.20-906, prie rašto buvo pridėtas įsakymas bei kadastriniai matavimai. Toks individualaus akto įteikimas, anot pareiškėjų, taip pat atitinka ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsniu pareiškėjos 2006-12-28 kreipėsi teisminės gynybos ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006-12-28 pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjų manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-01-02 nutartimi nustatė, kad šis skundas buvo paduotas nustatytu terminu, iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl nusprendė, jog šis skundas priimtinas. Anot pareiškėjų, priėmęs skundą ir susipažinęs su skundu teismas matė, jog pareiškėjos ginčija atsakovo 2001 metų sprendimą ir 2006 metų įsakymą, nes kitu atveju, teismas būtų nagrinėjęs prašymą dėl termino atnaujinimo arba atitinkamai pasisakęs dėl praleisto termino. Tačiau teismas nutarė skundą priimti nagrinėti ir konstatavęs, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, prašymo dėl termino atnaujinimo nenagrinėjo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo naujų duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 106 punkte nustatyta tvarka buvo supažindintos su Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimu 780V (išskyrus jau minėtą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-28 raštą Nr.20-906), pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo 780V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo" pakeitimo nutraukė neteisėtai.

              2. Pareiškėjų teigimu, skundžiami atsakovo priimti aktai turi būti panaikinti, nes jie neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia konkrečių fizinių asmenų V.P., V.P. ir G.O. teises bei teisėtus interesus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti atsakovo priimtus aktus (arba jų dalis) bei įpareigoti atsakovą išimti iš suformuoto 1 ha ploto žemės sklypo V.P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 0,20 ha namų valdą, o prie likusios žemės sklypo dalies atsakovas teismo turėjo būti įpareigotas suformuoti laisvą (neužstatytą) ir neužimtą mišku žemę taip, kaip nurodyta pareiškėjų skundo pirmame reikalavime.

              3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjų skundo antrą ir trečią reikalavimus pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtus, nes, teismo nuomone, ginčas dėl natūra grąžintinos žemės nėra išspręstas ikiteismine tvarka, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba savo rašte nėra aiškiai pasisakiusi į pareiškėjų skundą apie žemės priskyrimą valstybės išperkamai. Su tokiais teismo motyvais pareiškėjos nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog jų skundo antrasis ir trečiasis reikalavimai buvo pareikšti administracinėje byloje Nr.I-6130-5/2007, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-03-26 nutartimi yra sujungta į vieną administracinę bylą Nr.I-2826-9/2007. Kaip teigia pareiškėjos, toks nepagrįstas bylų sujungimas įnešė painiavą nurodytu klausimu. Be to, pareiškėjos pabrėžia, kad teismui pateiktame 2007-02-06 skunde jos pagrįstai nurodė, jog pasinaudojo galimybe spręsti ginčą ikiteismine tvarka, nes gavusios iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-27 raštą Nr.20-906, nedelsiant, t. y. 2006-12-19 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjų teigimu, jos 2007-01-23 gavusios iš Nacionalinės žemės tarnybos 2007-01-12 atsakymą Nr.3B-(7.5)-P-1084-34, nedelsiant, t. y. 2007-02-06, ginčo klausimu skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjų nuomone, jos nėra atsakingos už Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų darbo kokybę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepilnai atsakė ar ištyrė skundą, negali būti traktuojamas kaip susijęs su pareiškėjų kalte ir atitinkamai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog dėl neišsamaus pareiškėjų skundo nagrinėjimo pareiškėjos nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos naujos aplinkybės, kad tik Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius galėjo pareiškėjas supažindinti su Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimu Nr. 780V. Šiuo aspektu, atsakovo nuomone, apeliantės nepateisinamai siaurai interpretuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio taikymą, sužinojimo apie momentą siedamos tik su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu. Atsakovo nuomone, toks Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio aiškinimas iškreiptų termino skundui paduoti paskirtį bei esmę ir neatitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

              2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčydamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymą Nr. 30-1531, pareiškėjos iš esmės teikia motyvus, kurie susiję su Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V teisėtumu, o ne su ginčijamu įsakymu. Atsakovo nuomone, pareiškėjos net neįvardino kokių nors teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymą Nr. 30-1531.

              3. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos pateikė Nacionalinės žemės tarnybos 2007-01-12 raštą Nr. 3B-(7.5)-P-1084-34, teigdamos, kad ginčas dėl natūra grąžintinos žemės yra išspręstas ikiteismine tvarka. Tačiau minėtame Nacionalinės žemės tarnybos rašte nėra pasisakyta dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai, o yra nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V teisėtumas. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba išankstinio nagrinėjimo dėl kitos F.P. iki nacionalizacijos turėtos žemės, išskyrus suformuotą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimu Nr. 780V, grąžinimo natūra ir jos priskyrimo valstybės išperkamai žemei nepasisakė. Pareiškėjos apeliaciniame skunde iš esmės sutinka su aplinkybėmis, kad Nacionalinė žemės tarnyba ikiteismine tvarka dėl šių skundo reikalavimų nesprendė, tačiau pareiškėjos apeliuoja į tai, kad nėra pagrindo dėl Nacionalinės žemės tarnybos nepilno atsakymo ar ištyrimo daryti išvados, kad jos nesilaikė ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjos nuomonę, jog Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai ar nepilnai ištyrė jų skundą pareiškė tik apeliaciniame skunde. Todėl jų teiginiai dėl Nacionalinės žemės tarnybos netinkamai atliktos skundo išankstinės nagrinėjimo procedūros apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

              Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

              Iš pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui matyti, jog šiame skunde pareiškėjos nurodė dvejopo pobūdžio savarankiškus reikalavimus:

              - panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymą Nr. 30-1531, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto valdybos 2001-04-19 sprendimas  Nr. 780V „Dėl  žemės  sklypo  (duomenys neskelbtini)  ribų  ir  ploto  tvirtinimo“, taip pat įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti Vilniaus miesto valdybos 2001-04-19 sprendimą  Nr. 780V „Dėl  žemės  sklypo  (duomenys neskelbtini)  ribų  ir  ploto  tvirtinimo“, t. y. patikslinti 1.00 ha namų valdos žemės sklypo, skirto grąžinti V.P. ir esančio (duomenys neskelbtini), ribas (pareiškėjų skundo pirmasis reikalavimas);

              - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti administracines procedūras, reikalingas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui į 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto sklypus, pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-03-13 rašte Nr. 31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. V.P., S.P.“ išdėstytą prašymą (pareiškėjų skundo antrasis bei trečiasis reikalavimai).

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas dėl pirmojo pareiškėjų reikalavimo konstatavo, kad pareiškėjų skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymą Nr. 30-1531 atmetama, o bylos dalis dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo 780V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ pakeitimo nutraukiama praleidus šio sprendimo apskundimo terminą ir neprašant jo atstatyti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101  straipsnio 6 punktas).

Tuo tarpu dėl antrojo bei trečiojo pareiškėjų skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie yra paliekami nenagrinėti, nes reikšdamos šiuos reikalavimus teismui pareiškėjos nesilaikė tokios kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti (teismo nuomone, pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad ginčas dėl natūra grąžintinų 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto žemės sklypų yra išspręstas ikiteismine tvarka).

 

V.

 

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir apeliacine tvarka patikrinusi visą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis) konstatuoja, jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl pareiškėjų skundo pirmojo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymą Nr. 30-1531, yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš administracinės bylos Nr. I-2079-10/05 medžiagos matyti, jog pareiškėjoms dar 2005 m. buvo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija ir pačios pareiškėjos, nurodydamos, jog toks susižinojimas apie ginčijamą aktą (teisminio ginčo metu), negali būti tapatinamas su specialiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punkte tam numatyta procedūra. Pareiškėjų teigimu, oficialiai, pagal nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, apie minėtą administracinį aktą jos buvo informuotos tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-28 raštu Nr. 20-906 (t.1, b.l. 43).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma, skundas administraciniam teismui privalo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑100/2005).

Konstatuotina, jog nors byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimas Nr. 780V po jo priėmimo būtų įteiktas (išsiųstas) pareiškėjoms, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjoms apie šį sprendimą bei jo turinį tapo žinoma administracinės bylos Nr. I-2079-10/05 nagrinėjimo metu, t. y. 2005 m. Todėl laikytina, jog skundo dėl šio  Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo pakeitimo padavimo terminas suėjo dar 2005 m. ir pirminio skundo šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje padavimo metu (2006-12-28, t.1, b.l. 3) buvo praleistas bei nebuvo prašoma jo atnaujinti. Akcentuotina, jog pareiškėjos pateikė tik prašymą atnaujinti skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymo Nr. 30-1531 padavimo terminą (t.1, b.l. 9).

Atmestini ir pareiškėjų teiginiai, jog skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tos datos, kada pareiškėjos apie šį sprendimą buvo informuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas (tiek 1999-11-11 nutarimo Nr. 1274 redakcija, galiojusi ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo priėmimo metu, tiek ir šiuo metu galiojanti 2007-08-29 nutarimo Nr. 915 redakcija) numatė, kokias administracines procedūras atitinkamos valstybės bei vietos savivaldos institucijos privalo atlikti nagrinėdamos piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punktas nenustato jokių specialių taisyklių kaip piliečiai privalo būti informuojami apie vietos savivaldos institucijų priimtus sprendimus dėl grąžinamos žemės sklypų ribų formavimo ir kokiais terminais šiuos sprendimus jie privalo apskųsti kompetentingoms ginčų nagrinėjimo institucijoms. Atitinkamai nėra ir pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 780V, kuriuo buvo patvirtintos grąžinamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribos bei plotas, apskundimo teismui terminas turėtų būti skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punkto nuostatas.

Tuo tarpu kitas pareiškėjų skundžiamas administracinis aktas - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymas Nr. 30-1531 – buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2079-10/05 (administracinė byla Nr. I-2079-10/05, b.l. 163 – 166, 178-180). Šiuo teismo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ taip, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys nepatektų į valstybės reikšmės miškų teritoriją.

Akcentuotina, jog ginčydamos šį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kad jis būtų nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. šiuo įsakymu būtų netinkamai įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (jų pareiškėjos nepateikia ir apeliaciniame skunde), jog, priešingai nei nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendime, konkrečios ginčijamu atsakovo įsakymu patvirtinto žemės sklypo dalys vėl patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Taip pat pažymėtina, jog faktas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2006-08-29 įsakymu Nr. 30-1531 tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-17 sprendimą yra konstatuotas ir šio teismo išduotame 2006-07-01 vykdomajame rašte, kuriame padaryta atitinkama antstolio žyma apie teismo sprendimo įvykdymą (administracinė byla Nr. I-2079-10/05, b.l. 180).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliaciniu skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-05-25 sprendimas dalyje dėl pareiškėjų skundo pirmojo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-04-19 sprendimą Nr. 780V bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-29 įsakymą Nr. 30-1531 paliekamas nepakeistas.

 

VI.

 

              Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtus pareiškėjų skundo antrąjį bei trečiąjį reikalavimus, kuriais buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti administracines procedūras, reikalingas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui į 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto sklypus, pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-03-13 rašte Nr. 31/03/17-661 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. V.P., S.P.“ išdėstytą prašymą.  Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos nepateikė įrodymų, jog ginčas dėl natūra grąžintinų 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto žemės sklypų yra išspręstas ikiteismine tvarka.

              Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

              Visų pirma, konstatuotina, jog reikšdamos tokius reikalavimus pareiškėjos teismui iš esmės skundė ne konkrečius atitinkamų institucijų administracinius aktus, priimtus nuosavybės teisių į nurodytus žemės sklypus atkūrimo klausimu, bet vilkinimą atlikti veiksmus, t. y. vilkinimą atlikti administracines procedūras, reikalingas nuosavybės teisėms į nurodytus žemės sklypus, atkurti. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-03-13 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti ar buvusiam savininkui F.P. priklausiusi žemė (40 ha), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurią bus atkuriamos nuosavybės teisės V.P. ir S.P., nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, ir, esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas (t.1, b.l. 31). Iš toliau vykusio atsakovo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus susirašinėjimo sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus (t.2, b.l. 48-50), taip pat atitinkamų pareiškėjų, kurios yra 1995 m. mirusių V.P.o ir S.P. turto paveldėtojos, prašymų (t.1., b.l. 33-44) atsakovui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, matyti, jog nuo 2003-03-13 iki pareiškėjoms paduodant skundą teismui šis klausimas iš esmės nebuvo išspręstas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (2002-09-19 nutarimo Nr. 1475 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas numatė, kad savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie nesuplanuotas miesto teritorijas. Be to, pagal šio punkto nuostatas žemėtvarkos skyrius, miesto nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės valdybai, prašydamas jos suformuoti žemės sklypų ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus, atlikti kitas reikiamas administracines procedūras, o savivaldybės valdyba parengtus žemės sklypų planus pateikia tvirtinti savivaldybės tarybai, kuri šiuos žemės sklypų planus tvirtina artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje.

              Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS(4)–172/2002, Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 184-187), pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taikoma ginčams, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų konkrečių veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, suformuojant žemėnaudą, parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai, kai pareiškėjas su šiais sprendimais nesutinka. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

              Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovui vengiant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (nesprendžiant klausimų, susijusių su V.P. ir S.P. grąžintinų žemės sklypų ribų formavimu) pareiškėjos įgijo teisę tokį atsakovo neveikimą skųsti tiesiogiai administraciniam teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjos nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, laikytini nepagrįstais. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo antrąjį bei trečiąjį reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto sklypų ir nevertino atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo (t.y. nepagrįstai netyrė ir nenagrinėjo ar buvo pagrindas vykyti administracines procedūras dėl šių žemės sklypų grąžinimo, ar šie sklypai patenka į valstybės išperkamą žemę ir pan.)

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors pareiškėjos turėjo teisę dėl atsakovo neveikimo tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą, jos iš esmės yra papildomai pasinaudojusios ir ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjos ginčydamos atsakovo vilkinimą atlikti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo veiksmus buvo pateikusios atitinkamus skundus (t.1, b.l. 41-42, t.2, b.l. 29-31) tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tiek ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu ikiteismine tvarka pavesta nagrinėti skundus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Šie pareiškėjų skundai nurodytose institucijose buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti atitinkami sprendimai – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-28 sprendimas Nr. 20-906 (t.1, b.l. 44) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007-01-12 sprendimas Nr. 3B-(7.5)-P-1084-34 (t.2, b.l. 32-35).

              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjų skundo antrasis bei trečiasis reikalavimai buvo palikti nenagrinėti yra naikintina, o administracinė byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

              pareiškėjų V.P., V.P. ir G.O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo palikti nenagrinėtais pareiškėjų skundo reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti administracines procedūras, reikalingas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui į 4068 kv. m. bei 12744 kv. m. ploto žemės sklypus pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 13 d. rašte Nr. 31/03/17-661 išdėstytą prašymą, ir perduoti šioje dalyje administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

              Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

 

                                                                                                                              Stasys Gudynas

 

                                                                                                                              Vaida Urmonaitė