Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-630-1129/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00404-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 7.11; 21.9.10

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,

sekretoriaujant Megilei Čekalinaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė : 

A. N. būdama UAB (duomenys neskelbtini)  (toliau – Bendrovė, Įmonė) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis turimus įsipareigojimus pareiškėjai - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) bei kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikusi pareiškimo teismui, pažeidė kreditoriaus pareiškėjos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Bendrovė tapo nemoki po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo susidarančios mokestinės nepriemokos nuo prievolės sumokėjimo termino 2019 m. vasario 25 d., tada, kai deklaravo amnestinę prievolę biudžetui iki Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties iškelti bankroto bylą Bendrovei. Nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2020 m. sausio 7 d. (įsiteisėjo 2020 m. sausio 18 d.) bendrovės vadovei A. N. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. sausio 18 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 161 087,08 EUR, iš kurių 0,90 EUR mokesčio už aplinkos teršimą; 3,72 EUR gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai; 152 717,01 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 8 360,08 EUR šio mokesčio delspinigių ir 5,37 EUR pagal vykdomuosius dokumentus. Bendrovė pasinaudojo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. taikoma mokesčių amnestija, kurios metu mokesčių mokėtojai buvo atleidžiami nuo delspinigių, apskaičiuotų už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jei pateiks / patikslins atitinkamo mokesčio deklaraciją ir sumokės mokestį ar kreipsis dėl mokesčio periodinio mokėjimo per du metus. Bendrovė 2019 m. vasario 5 d. deklaravo amnestines pridėtinės vertės mokesčio prievoles, t. y. pateikė patikslintas deklaracijas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.. Visos deklaruotos amnestines prievolės turėjo būti sumokėtos per 20 dienų nuo deklaracijos pateikimo, t. y. iki 2019 m. vasario 25 d. dienos, nesumokėjus šiuo terminu deklaruotos mokestinės nepriemokos, nuo 2019 m. vasario 25 d. toliau yra skaičiuojami delspinigiai įstatymu nustatyta tvarka. Bendrovė viešame juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2018 m. vasario 13 d. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju įregistruota 2018 m. kovo 14 d. Bendrovės seniausia mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 25 d. pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo termino, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikoma mokesčių amnestija. Kai mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), VMI prie FM viršininko įgaliotas asmuo pasirašė 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-53526 išieškoti 29 871,01 EUR mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas buvo vykdomas antstolės S. V. kontoroje. Sprendimas iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdytas. VMI prie FM viršininko įgaliotas asmuo pasirašė dar vieną 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-82966 išieškoti 127 210,72 EUR mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas buvo vykdomas taip pat antstolės S. V. kontoroje. Sprendimas iki bankroto bylos įsiteisėjimo datos liko neįvykdytas. Bendrovė jau ilgą laiką (apie vienerius metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) yra nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės. Kauno apygardos teismas civilinės bylos Nr. eB2-1028-343/2020 2020 m. sausio 7 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovė UAB „SUUM“ teismui nepateikė dokumentų, nurodytų ĮBĮ 9 str., Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 20 str., todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovė sutinka, kad yra nemoki ir kad jai butų iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas pripažino Bendrovę nemokia, todėl jai iškeltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu. Kauno apygardos teismas civilinės bylos Nr. eB2-1028-343/2020 2020 m. sausio 7 d. nutartyje nutarė iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. sausio 18 dieną. Nagrinėjamoje situacijoje senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs, nes nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Bendrovės vadovė A. N. Bendrovėje dirbo nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2020 m. sausio 18 d.(iki kol įsiteisėjo teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo), žinodama apie savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Šis A. N. administracinis nusižengimas yra tęstinio pobūdžio, nes kreditorius VMI prie FM sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą, tik įsiteisėjus 2020 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis išdėstytu, prašoma už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą - už laiku neinicijuotą UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą – paskirti šios bendrovės vadovei A. N. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 eurų baudą.

Pareiškėja teismui pateikė prašymą (b. l. 47) bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog pareiškimą palaiko ir prašė jį tenkinti, UAB (duomenys neskelbtini) vadovei A. N. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 eurų baudą

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad nusižengimą pripažįsta, gailisi, paaiškino, jog įmonės akcijas buvo pardavusi 2019 m. vasario 6 d., tačiau nepasirūpino, kad nuo to laiko nebebūtų bendrovės vadove, VĮ „Registrų centras“ nepateikė reikiamų dokumentų ir bendrovės vadovo neperregistravo nei naujasis akcininkas, nei ji pati. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, kadangi augina du vaikus, jos pajamos nėra didelės, jokio nekilnojamojo turto neturi.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir A. N. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. N. (b. l. 2-5); UAB (duomenys neskelbtini) Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 7-14); nepriemokos balanso ir prievolės kopijos (b. l. 15-22); 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. birželio 6 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, prievolių ataskaitos (b. l. 23-28); Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1028-343/2020 iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (b. l. 29-30); VMI prie FM viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 32-33); Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1086- 555/2020 iškelti UAB „Ekametas“ bankroto bylą (b. l. 30-32); Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis pradėti UAB (duomenys neskelbtini) vadovės A. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagal VMI pareiškimą (b. l. 34-35).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių vadovų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau - JANĮ), reglamentuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JAN[ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja VMI prie FM bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo procedūrą inicijavo iki JANĮ įsigaliojimo, todėl klausimas dėl Bendrovės nemokumo spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismo posėdžio metu A. N. pateikė vienintelio UAB „SUUM“ akcininko J. D. 2019 m. vasario 6 d. sprendimą, kuriuo jis nusprendžia nuo 2019 m. vasario 6 d. atleisti direktorę A. N. ir direktoriumi paskirti J. D.. 

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai.

Atsižvelgiant į tai, kad apie bendrovės vadovo atšaukimą, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nepranešė juridinių asmenų registro tvarkytojui, apie tai juridinių asmenų registro tvarkytojui nepranešė ir A. N., todėl laikytina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nebuvo pakeistas ir iki pat bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1028-343/2020 juo buvo A. N., todėl ji yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. N., nuo 2018 m. kovo 5 d. tapusi UAB (duomenys neskelbtini) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, nevykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tuo A. N. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 

A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusižengimą pripažįsta, gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. N. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, nėra duomenų, kad ji anksčiau būtų bausta už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus. A. N. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji augina du vaikus, jos pajamos darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) per mėnesį sudaro apie 900 Eur, jokio nekilnojamojo turto neturi, visas UAB (duomenys neskelbtini)  akcijas su sutuoktiniu 2019 m. vasario 6 d. yra pardavę.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, A. N. elgesį po nusižengimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią 1 400 eurų nuobaudą ji būtų neproporcinga A. N. padaryto nusižengimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. N. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudos dydį sumažinti iki 700 eurų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – 700 (septynių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Dominykas Rusonis