Civilinė byla Nr. e2-435-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;
3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, „Ergo Insurance SE“, veikianti per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliktą vienašalį sutarties Nr. A62-192/17(3.10.21-TD2) (toliau – ir Sutartis) nutraukimą. Ieškovė nurodė, kad sudarė su atsakove Sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo atlikti skydinio modulinio priestato prie lopšelio darželio „Medynėlis“ montavimo ir statybos darbus, suteikti techninio darbo projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Paslaugos pagal Sutartį turėjo būti atliktos iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., šis terminas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2018 m. lapkričio 11 d. Pradėjus vykdyti Sutartį, paaiškėjo, kad siekiant vykdyti priestato montavimo darbus būtina papildomai parengti esamo darželio pastato rekonstrukcijos projektą, o modulinio darželio priestato pamatai negali būti įrengiami iki tol, kol nėra atlikti esamo darželio pastato pamatų stiprinimo darbai. Šie papildomi darbai nebuvo Sutarties dalyku. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat dėl to, kad tarp šalių kilo ginčas, kas yra atsakingas už pirmiau minėtų papildomų darbų atlikimą, ir dėl to, kad atsakovė vengė bendradarbiauti, ieškovė negalėjo pradėti priestatų montavimo darbų, nors ji buvo atlikusi visų modulinių elementų gamybos darbus ir pasirengusi juos sumontuoti. 2019 m. sausio 14 d. iš žiniasklaidos priemonių ieškovė sužinojo, kad atsakovė ketina nutraukti Sutartį, vėliau akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas gavo atsakovės reikalavimą sumokėti 327 000 Eur sumą pagal ieškovės pateiktą Sutarties vykdymo garantiją. Taigi, ieškovė negalėjo laiku įvykdyti Sutarties dėl atsakovės kaltės, tačiau pastaroji, nesilaikydama Sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos (apie Sutarties nutraukimą atsakovė turėjo įspėti ieškovę prieš 20 darbo dienų), nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą pagal AB Šiaulių banko avansinio mokėjimo garantiją
Nr. G-03-SB-370468 ir Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-03-SB-365839 su vėlesniais pakeitimais, uždraudžiant AB Šiaulių bankui išmokėti bet kokias sumas pagal garantijas Nr. G-03-SB-370468 ir Nr. G-03-SB-365-365839; uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Sutarties nutraukimu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė dar iki informacijos apie Sutarties nutraukimą pasirodymo viešoje erdvėje kreipėsi į AB Šiaulių banką su reikalavimu išmokėti pagal Sutarties vykdymo garantiją mokėtinas sumas. Vadovaujantis garantijos sąlygomis, garantijoje nurodytą sumą AB Šiaulių bankas privalo išmokėti per 5 darbo dienas, nereikalaudama jokių įrodymų apie Sutarties pažeidimą, remdamasi vien tik atsakovės rašytiniu patvirtinimu apie neįvykdytas Sutarties sąlygas. Atsakovės pagal garantijas reikalaujamos sumos sudaro 414 tūkst. Eur. Išmokėjusi garantijoje nurodytą sumą, AB Šiaulių bankas turės atgręžtinio reikalavimo teisę ieškovei. Jei ieškovei bus pareikštas 414 tūkst. Eur reikalavimas, jos veikla iš esmės bus suvaržyta, ji nebeturės galimybės vykdyti visų kitų įmonės sutartinių įsipareigojimų, teismui patenkinus ieškinį, tikėtina, kad ieškovė nebegalės vykdyti Sutarties ir faktiškai teismo sprendimas neteks prasmės. Ieškovė yra įvykdžiusi didelę dalį Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – jos užsakymu yra pagaminti darželio moduliai, kuriuos reikia tik sumontuoti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė paves kitiems subjektams atlikti Sutartyje numatytus darbus, ir pripažinus Sutarties nutraukimą negaliojančiu, teismo sprendimas negalės būti vykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „LitCon“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas pripažino, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė kreipėsi teismą dėl to, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą pirkimo sutartį. Savo ruožtu atsakovė nurodė, kad Sutartis nėra nutraukta, taigi, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu dar neegzistuojantį Sutarties nutraukimo faktą. Atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis, kurios nutraukimą ieškovė prašo pripažinti neteisėtu, realiai nėra nutraukta, teismas padarė preliminarią išvadą, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas nėra įmanomas.
5. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Patenkinus šioje byloje pareikštą ieškinį, teismo sprendimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu neturėtų būti vykdomas priverstinai, todėl ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, taip pat kad garantijų išmokėjimo sustabdymas – tai ekonomiškai tikslinga ir proporcinga priemonė. Ieškovės argumentai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji nebus pajėgi vykdyti sutartinių įsipareigojimų tuo atveju, jeigu jai bus pareikštas 414 tūkst. Eur atgręžtinis reikalavimas, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovės metinė apyvarta siekia 30–50 mln. Eur. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo galimai ateityje pareikš regresinį reikalavimą ieškovei, yra pernelyg nutolusi nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamai susijusios su ginčo dalyku.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Sutarties nutraukimu, yra nekonkretus, nedetalizuotas ir nepagrįstas jokiais argumentais, kodėl prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos. Draudimas atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su Sutarties nutraukimu, tokių veiksmų nedetalizuojant, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „LitCon“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2019 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi atsakovės išdėstytais argumentais, kad Sutartis, kurios nutraukimą ieškovė prašo pripažinti neteisėtu, tariamai nėra nutraukta. Atsakovė 2019 m. sausio 14 d. viešai žiniasklaidoje išplatino informaciją apie Sutarties nutraukimą, o 2019 m. sausio 11 d. kreipėsi į AB Šiaulių banką dėl sumų pagal garantijas išmokėjimo. Taigi, nors formaliai ieškinio pateikimo dieną ieškovė nebuvo informuota, kad Sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovės konkliudentiniai veiksmai ir vieši pareiškimai sudarė pagrindą vertinti, kad faktiškai Sutartis yra nutraukta. 2019 m. sausio 18 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, kad Sutartis nutraukiama.
8.2. 414 tūkst. Eur reikalavimas yra objektyviai labai didelis, todėl neturėtų kilti abejonių, kad atsiradus tokiam papildomam įsipareigojimui, būtų padaryta neigiamos įtakos ieškovės ūkinei komercinei veiklai. Ieškovė neturi pakankamai lėšų regresiniam reikalavimui patenkinti, todėl pareiškus tokį reikalavimą, būtų apribota jos galimybė disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, ieškovė netektų galimybės atsiskaityti su tiekėjais ir subrangovais, būtų priversta nutraukti veiklą ir, tikėtina, turėtų inicijuoti nemokumo procedūrą. Šiuo metu ieškovė yra sukūrusi 243 darbo vietas, jos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kiekvieną mėnesį siekia 57 986,81 Eur. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinsiančias ieškovės veiklos tęstinumą, nebūtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra ir būtų užtikrintas viešasis interesas.
8.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad galimas trečiojo asmens regresinis reikalavimas yra pernelyg nutolęs nuo šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų. „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas nurodė, kad ieškovė privalės per 5 dienas atlyginti jam AB Šiaulių banko išmokėtas sumas pagal garantijas, o ieškovei to nepadarius, šios lėšos bus išieškotos iš jos turto. Atsakovės reikalavimas išmokėti pagal garantijas mokėtinas sumas yra susijęs vien tik su Sutarties nutraukimu. Jeigu Sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, atsakovė neturėtų teisinio pagrindo reikalauti išmokėti sumas nei pagal avansinio mokėjimo užtikrinimo garantiją, kadangi avansas būtų įskaitomas į atliktų darbų kainą, nei pagal Sutarties sąlygų vykdymo garantiją, kadangi mokėjimas pagal šią garantiją yra atliekamas išimtinai tik dėl Sutarties sąlygų pažeidimo. Tokiu atveju trečiasis asmuo neįgytų regresinio reikalavimo ieškovės atžvilgiu.
9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepimas į atskirąjį grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinys, kurio dalykas yra Sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu, pagrįstas vien žiniasklaidos priemonėse publikuota informacija, pareikštas ieškovei negavus įspėjimo, kad Sutartis bus nutraukta, ir nesuėjus nustatytam 20 darbo dienų terminui, pagrįstai skundžiama teismo nutartimi buvo pripažintas kaip preliminariai nepagrįstas. Argumentas, neva atsakovė, pareikšdama reikalavimus išmokėti pinigus pagal garantijas, leido ieškovei manyti, kad Sutartis nutraukta, nėra pagrįstas, nes pinigų pagal garantijas išmokėjimas nėra susietas su Sutarties nutraukimu (teisė nutraukti Sutartį ir teisė pasinaudoti garantijomis nepriklauso viena nuo kitos). Atsakovė 2019 m. sausio 18 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo, laikydamasi Sutartyje nustatytos tvarkos, informavo ją, kad nutraukia Sutartį vienašališkai, Sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo. Tai reiškia, kad tiek ieškinio pateikimo dieną, tiek ir skundžiamos nutarties priėmimo metu Sutartis galiojo ir pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti, kad ši Sutartis yra nutraukta.
10.2. Ieškovė – tai juridinis asmuo, kurio apyvarta, pagal viešai deklaruojamus duomenis, siekia dešimtis mln. Eur, todėl teismas neturėjo pagrindo 414 tūkst. Eur sumą laikyti objektyviai didele ir nesant jokių papildomų duomenų, taikyti ieškovės interesus apsaugančias laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi jokių jos finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, todėl kartu su atskiruoju skundu ieškovės pateiktas 2017 metų balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nesudaro jokio pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta.
10.3. Ieškovės teiginys, kad egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp šioje byloje pareikšto ieškinio ir regresinio trečiojo asmens reikalavimo, vertintinas kaip bandymas užkirsti kelią atsakovei įgyvendinti jos teisę pasinaudoti garantijomis. Tik sužinojusi, kad atsakovė kreipėsi į AB Šiaulių banką dėl pinigų pagal garantijas išmokėjimo, ieškovė nedelsdama kreipėsi į teismą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nors pati ieškovė tą dieną, kai pateikė teismui ieškinį, pateikė atsakovei pranešimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą ieškovės iniciatyva. Laikinųjų apsaugos priemonių institutą ieškovė naudoja išimtinai tik savo turtinėms teisėms apsaugoti, nors laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2019 m. sausio 18 d. raštu informavo ieškovę, kad nepateikdama Sutarties reikalavimus atitinkančio techninio darbo projekto, vėluodama suteikti paslaugas ir atlikti statybos darbus, ignoruodama atsakovės atstovo reikalavimus, ji pažeidė Sutarties nuostatose įtvirtintus įsipareigojimus, todėl atsakovė vienašališkai nutraukia Sutartį ir praneša, kad Sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Atsakovei 2019 m. sausio 18 d. raštu informavus ieškovę, kad Sutartis bus vienašališkai nutraukta, ieškovė įgijo teisę ginčyti šį atsakovės sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ir pan. Vadinasi, nėra pagrindo vertinti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar netaps neįmanomas.
16. Sutarties 15.1 punkte nustatyta, kad rangovas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti užsakovui Sutarties įvykdymo užtikrinimo banko garantiją Sutartyje nurodytai sumai arba užstatą. Vadovaujantis Sutarties 12.5 punktu, užsakovui nustačius, kad rangovas padarė Sutarties sąlygų pažeidimus, išvardintus Sutarties 17.4.1–17.4.6 punktuose, užsakovas turi teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu. Iš AB Šiaulių banko 2018 m. sausio 5 d. Sutarties sąlygų įvykdymo garantijos ir 2018 m. kovo 7 d. avansinio mokėjimo garantijos matyti, kad šiomis garantijomis AB Šiaulių bankas įsipareigojo sumokėti atsakovei garantijose nurodytas sumas, gavęs pirmą raštišką atsakovės reikalavimą mokėti, kuriame turi būti nurodyta, kokių Sutarties sąlygų neįvykdė ieškovė; teikdama bankui reikalavimą išmokėti garantiją, atsakovė neprivalo pagrįsti reikalavime nurodyto Sutarties sąlygų neįvykdymo.
17. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagal Sutarties ir garantijų sąlygas, atsakovės teisė gauti garantijose nurodytas sumas yra siejama su ieškovės pareigos tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas įgyvendinimu, o ne su Sutarties nutraukimo faktu. Ieškovei netinkamai vykdant Sutarties sąlygas, atsakovės teisė gauti mokėtinas sumas gali būti realizuojama nepriklausomai nuo to, Sutartis galioja ar yra nutraukta.
18. Pirmiau minėta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą. Tai reiškia, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, su ja sudaryta Sutartis turės būti vykdoma toliau. Aplinkybė, kad AB Šiaulių bankas bus išmokėjęs atsakovei pagal garantijas mokėtinas sumas, neturės įtakos šio teismo sprendimo vykdymui, kadangi, kaip minėta, teisė gauti garantijose nurodytas sumas yra siejama su netinkamu Sutarties vykdymu, o ne su jos nutraukimu. Tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą bus nustatyta, kad ieškovė nepadarė Sutarties pažeidimų, nurodytų atsakovės reikalavimuose, adresuotuose AB Šiaulių bankui, į šias atsakovei išmokėtas sumas turės būti atsižvelgiama atsiskaitant už atliktus darbus arba ieškovė galės reikalauti iš atsakovės jas grąžinti. Taigi, nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas.
19. Ieškovė teigia, kad nesustabdžius garantijų pagrindu atliekamų mokėjimų, jai būtų apsunkinta galimybė vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Jeigu AB Šiaulių bankas išmokėtų atsakovei pagal garantijas mokėtiną bendrą 414 tūkst. Eur sumą, „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas pareikštų ieškovei reikalavimą grąžinti AB Šiaulių banko išmokėtą sumą. Kadangi ieškovė neturi pakankamai lėšų patenkinti tokio dydžio regresinį reikalavimą, ji nebetektų galimybės disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaityti su tiekėjais ar subrangovais ir galiausiai būtų priversta nutraukti veiklą ar net inicijuoti nemokumo procedūras. Išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė banko sąskaitų išrašus ir 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.
20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei gali kilti sunkių finansinių padarinių, galimai sąlygosiančių jos veiklos sustabdymą. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jos metinė apyvarta yra didelė ir siekia 30–50 mln. Eur, o iš ieškovės pateiktos 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovė veikia pelningai. Nors ieškovė pateikė teismui sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad konkrečiu laikotarpiu ieškovės sąskaitose nebuvo reikiamos pinigų sumos galimam regresiniam reikalavimui patenkinti, tačiau ši aplinkybė pati savaime neįrodo, kad „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui pareiškus ieškovei tokį reikalavimą, ji negalės vykdyti veiklos, nes pateikti duomenys apie ieškovės sąskaitas yra fragmentiški, be to, ieškovė nepateikė duomenų apie kitą jos turimą turtą. Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės galimybė vykdyti ūkinę komercinę veiklą bus apribota.
21. Galiausiai pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei faktiškai būtų užkirstas kelias pasinaudoti Sutartyje nustatytomis garantijomis. Kaip minėta, sudarydamos Sutartį, šalys susitarė, kad ieškovė, siekdama užtikrinti Sutarties įvykdymą, pateiks atsakovei banko garantiją arba užstatą, ir atsakovė, nustačiusi, kad ieškovė padarė Sutartyje nustatytus jos sąlygų pažeidimus, turės teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu. Šios Sutarties sąlygos, viena vertus, užtikrino, kad ieškovei padarius Sutarties pažeidimų atsakovės interesai bus apsaugoti, antra vertus, jos skatino pačią ieškovę tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nepaisant to, ieškovė prašo teismo sustabdyti pinigų išmokėjimą pagal banko garantijas, uždraudžiant AB Šiaulių bankui išmokėti pagal jas bet kokias sumas. Tokiu būdu ieškovė iš esmės siekia eliminuoti nuostatas, suteikiančias atsakovei galimybę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad tenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, minėtos Sutarties sąlygos iš esmės prarastų savo prasmę ir veiksmingumą, o kartu galėtų būti pažeista ir Sutarties šalių interesų pusiausvyra.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras