Administracinė byla Nr. I-300-583/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11121-2011-1 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Ingai Pilibaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, 2012 m. kovo 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 14 d. reikalavimo Nr. REI-30-110714-00042 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi skundu į teismą, nurodydama, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. liepos 12 d. surašė savavališkos statybos aktą, o 2011 m. liepos 14 d. surašė reikalavimą Nr. REI-30-110714-00042, kuriame nurodyta ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 20 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nesuformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Kretinga, nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjos teigimu jos seneliui E. J. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę bei numatyta perduoti lygiaverčius žemės sklypus Kretingos mieste. Be to, archyviniais dokumentais nustatyta, kad senelio močiutė O. A. iki 1940 m. liepos 1 d. Kretingos apskrityje Kretingos valsčiuje (Kretingsodžio kaime) nuosavybės teise valdė 3 žemės sklypus, tame tarpe 2 ha Kretingos dvaro žemės, kuri dabartiniuose Kretingos miesto planuose yra (duomenys neskelbtini) teritorija. Tikėdamasi, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jos seneliui nuosavybės teise bus perduotas lygiavertis žemės sklypas, 2006 m. savavališkai pradėjo statyti nesudėtingą 138 kv.m. pastatą, tačiau statybą nutraukė ir pradėtą statyti pastatą užkonservavo iki susitvarkys reikiamus statybai dokumentus. 2007 m. sausio 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kretingos m. detalusis planas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą nuosavybės grąžinimui ir mažaaukščių namų statybai. 2010 m. kovo 2 d. raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių prašydama tarpininkauti įteisinant savavališką statybą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, tačiau atsakymo negavo, o vietoj to buvo atliktas patikrinimas ir 2011 m. liepos 14 d. buvo surašytas ginčijamas reikalavimas. Mano, kad yra atlikusi daug veiksmų turint tikslą įteisinti savavališką statybą, tačiau jai nebuvo suteikta teisė tai padaryti. Šių ir patikslintame skunde išdėstytų motyvų pagrindu teismo prašo:
- panaikinti VTPSI 2011 m. liepos 14 d. reikalavimą Nr. RE-30-110714-00042 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Pareiškėjos atstovas L.Zubanovas palaiko patikslintame prašyme išdėstytą pozicija ir prašo skundą tenkinti.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą (I tomas, b.l. 89-90) nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodo, kad 2011 m. balandžio 27 d., atsižvelgiant į 2010 m. kovo 2 d. pareiškėjos pareiškimą gautą Kretingos rajono savivaldybės administracijoje, atliko statybos patikrinimą nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kretingoje, prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kretingos m. šiaurinės pusės. Atsižvelgiant į tai, kad statytoja I.A. neturėjo, nei statinio projektinės dokumentacijos, nei statybos leidimo buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2011 m. liepos14 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-110714-00042, kuriuo pareikalauta iki 2012 m. sausio 20 d. nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kretingoje savo lėšomis nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Ginčijamame reikalavime buvo nurodyta, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus bei informuota apie galimybę 3 mėnesiams pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, todėl mano, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog jai nebuvo suteikta teisė įteisinti savavališką statybą. Nurodo, kad pareiškėjos prašymas suteikti galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius kai bus išspręsti sklypo suformavimo ir nuosavybės atkūrimo klausimai yra nepagrįstas, nes neaišku kokioje stadijoje yra nuosavybės teisių atkūrimo procesas, o termino neapibrėžtumas suponuoja statytojo teisę vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.
Atsakovo atstovė I.Pilibaitytė palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės sūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą (I tomas, b.l. 100-102) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, jog pareiškėja nėra valstybinės žemės valdytoja ar naudotoja ir neturėdama juridinio pagrindo, nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kretingoje, savavališkai pasistatė neypatingą statinį. Pažymi, kad buvusios žemės savininkės O. A. iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų ribos Kretingos mieste yra kartografuotos ir savavališkai pastatytas statinys nepatenka į buvusios savininkės O. A. valdytą žemę Kretingos mieste. Pareiškėjos senelis negali pretenduoti į natūrinį nuosavybės atkūrimą, todėl jam yra taikomi eiliškumo reikalavimai atkuriant nuosavybę kitu lygiaverčiu būdu, o jis sąraše yra 91, todėl būtent į šį sklypą jis pretenduoti nesilaikant eiliškumo negali.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė D.Vaičikauskaitė prašo pareiškėjos skundo netenkinti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 14 d. reikalavimą Nr. REI-30-110714-00042 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos atstovas, dalyvaujant Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovams, Nacionalinės žemės tarnybos atstovui, 2011 m. gegužės 16 d. savavališkos statybos patikrinimo aktu Nr. SSA-219 (b.l.57) nustatė, kad patikrinus pastatą (pareiškėjos I. A. įvardintas „ūkiniu pastatu“) nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kretingos m., prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kretingos m., šiaurinės pusės ir nustatė, kad yra pastatytas vieno aukšto pastatas, šio pastato išorės matmenys nurodyti situacijos plane ir fotografijose. 2011 m. liepos 12 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr.SSA-30-110712-00033 (b.l.54-56), kuriuo nustatė, kad nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, apie 4.3 m. artumu nuo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingos m., šiaurinėje pusėje juosiančios tvoros, savavališkai pastatytas naujas, neypatingiems statiniams priskiriamas pastatas. 2011 m. liepos 14 d. Inspekcijos reikalavimu Nr. REI-30-110714-00042 (b.l.58) pareikalauta iš statytojo I. A. ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 10 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-110712-00033 padarinius: nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kretingos m., nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, jog statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti, šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui. Inspekcija pagal minėto įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito 28 str. 1 d. 1 p. nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (28 str. 2 d.). Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1–827, 35 p. nurodyta, kad Inspekcija išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (Reglamento 6 priedas); reikalavime įrašomi įpareigojimai statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d.
Iš pareiškėjos skundo turinio, teikiamų byloje rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad ginčo dėl savavališkos statybos konstatavimo pagrįstumo nekyla. Pareiškėja skunde nurodo, kad tikėdama, jog (duomenys neskelbtini) jos seneliui E. J. A. nuosavybės teise bus perduotas lygiavertis žemės sklypas, 2006 m. savavališkai, ne statybos įstatymo nustatyta tvarka pastatė nesudėtingą 138 kv. m. ūkinį pastatą. Padariusi klaidą (statybos darbus vykdė be projekto, statybos leidimo ir t.t.) tai pačiais metais priėmė sprendimą pradėtą statybą nutraukti, pastatą užkonservavo iki susitvarkys reikiamus dokumentus. 2007 m. sausio 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybai sprendimu patvirtinus parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kuriame pastatyti statiniai, detalųjį planą, tikėjosi įteisinti savavališką statybą ir 2010 m. kovo mėn. raštu kreipėsi į Kretingos savivaldybės administracijos direktorių, prašydama tarpininkauti įteisinant savavališką statybą. Iš šių aplinkybių, bei trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į skundą (b.l.100-103) nustatyta, kad pareiškėja savavališkai statinius miesto teritorijoje pastatė ne tik teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotoje teritorijoje (nesuformuotame žemės sklype) bet ir valstybiniam žemės fondui priskirtame sklype, t.y. nebūdama nei žemės sklypo savininke nei teisėta valdytoja.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio nuostatos (tiek aktuali redakcija, tiek 2006 metais galiojusi redakcija) numatė, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pareiškėjos statyto statinio statybos rūšis nauja statyba, statinio kategorija neypatingas statinys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis apibrėžia naujo statinio statybos sąvoką – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o 2 straipsnio 94 dalis neypatingo statinio sąvoką - statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį. Taigi pareiškėjos vykdytai statybai privalomas leidimas statyti naują statinį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, valdytoja. Iš to seka, kad pareiškėja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą statytojo teisę galėjo įgyvendinti tik turėdama žemės savininko sutikimą, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą ir statybos leidimą. Šių reikalavimų pareiškėja nesilaikė ir dėl to ginčo nėra. Todėl konstatuojama, kad Inspekcija Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies pagrindu pagrįstai statybą pripažino savavališka.
Pareiškėja ginčydama Inspekcijos 2011 m. liepos 14 d. reikalavimą Nr. REI-30-110714-00042 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ teigia, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos jai suteikia teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl ji siekia įteisinti savavališką statybą. Statybos įteisinimo teisine prielaida nurodo 2007 m. sausio 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą, kurio sprendiniais žemės sklype numatyta individualių mažaaukščių namų statyba ir pareiškėja nurodo jog tikėtina, kad nuosavybės teisės į detaliuoju planu suplanuotą žemės sklypą bus atkurtos perduodant jį kaip lygiavertį žemės sklypą jos seneliui E. J. A.
Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas Inspekcija nustačiusi savavališkos statybos faktą neturi diskrecijos priimti kitokį sprendimą nei numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje. Inspekcijai priėmus sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, asmeniui pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3-4 dalies nuostatas yra suteikiama teisė per apibrėžtus šiame įstatyme terminus parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal cituojamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalį jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Pareiškėja šioje byloje neginčija pačios savavališkos statybos fakto, tai neginčytinai nustatyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Todėl Inspekcija jai suteiktų įgalinimų ribose, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą ir vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2011 m. liepos 14 d. reikalavimu Nr. REI-30-110714-00042 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ įpareigojo pareiškėją savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, numatytų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse, siekdama parengti projektinę dokumentaciją ir kitus dokumentus statybos įteisinimui, nesikreipė ir dėl termino pratęsimo. Taigi pareiškėjos pozicija šioje byloje yra prieštaringa, nes neginčydama, kad ji vykdė savavališką statybą ir nesiėmusi jokių veiksmų dėl statybos įteisinimo per nurodyme numatytą terminą, ginčija imperatyvų įstatyme numatytą ir jai pateiktą įpareigojimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Pasisakant dėl pareiškėjos senelio E. J. A. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pažymėtina, kad yra pretenduojama ne į natūrinį nuosavybės teisių atkūrimą (buvusioje vietoje). Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 14SS-(14.14.45.)-449 pateikta planinė medžiaga, kurioje pažymėta kad O.A. iki nacionalizacijos Kretingos mieste valdė žemės sklypus Nr. 206, 158 ir 191, tačiau šie sklypai nebuvo toje vietoje, kurioje yra užfiksuota savavališka statyba (b.l.107-111, II tomas b.l.21-22). Kaip matyti iš 2011 m. liepos 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-952 patvirtintos piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai Kretingos mieste, eilę, E. J. A. yra įrašytas eilės sąraše 91 – uoju numeriu. Be to jis įrašytas kaip pageidaujantis lygiaverčio žemės sklypo, o ne individualiai statybai. 2007 m. sausio 25 d. Kretingos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T234 Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kretingos m., tvirtinimo, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kretingos m., detalųjį planą. Iš 2006 m. spalio 24 d. planavimo užduoties, 2006 m. spalio 24 d. planavimo sąlygų sąvado nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kretingos mieste detaliojo plano rengimo tikslas suformuoti žemės sklypą nuosavybės grąžinimui, individualaus mažaaukščio namo statybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, jo 37 ir 38 punktais yra sudaryta piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai Kretingos mieste eilė. Pagal 37 punkto nuostatas lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Pagal Tvarkos 106 punktą sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priimamas pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąją eilę. Todėl Kretingos miesto savivaldybės administracija privalėjo ir šiuo metu privalo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai duomenis apie nuosavybės teisių atkūrimui suformuotą žemės sklypą ir būtent laikantis aukščiau aptariamo eiliškumo 2007 m. sausio 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-34 patvirtintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kretingos m., turi būti teikiamas pretendentams pagal sudarytą eilę rinktis sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Dalia Vaičikauskaitė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija nėra pateikusi duomenų apie įvardijamo sklypo suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui. Šias aplinkybes patvirtina ir 2011 m. rugsėjo 20 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (6.23)-D3-3816 (II tomas, b.l.22).
Taigi iš cituoto teisinio reglamentavimo seka, kad pareiškėja nepagrįstai savo teisę į minimą žemės sklypą sieja su nuosavybės teisių atkūrimu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dar net nesuplanuotame sklype pareiškėjos atliktos savavališkos statybos negali būti pripažintos kaip teisinė prielaida įgyti pirmenybę kitų asmenų atžvilgiu, siekiančių nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti nuosavybės teises. Iš byloje aptartų faktinių aplinkybių, detaliojo plano rengimo aplinkybių, akivaizdu, kad pareiškėjai buvo sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui ir statybos teisinius santykius reglamentavusių aktų pažeidimui, o savivaldos institucijos nesiėmė jokių veiksmų savavališkos statybos nutraukimui, o priešingai juos toleravo. Pati pareiškėja nurodo, kad savavališka statyba buvo vykdoma 2006 metais. Taigi rengiant detalųjį planą, tiek planavimo organizatorius – Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, tiek detaliojo plano rengėjas – UAB „Progresyvūs projektai“ privalėjo reaguoti į savavališkos statybos faktą žemės sklype, kuriam rengiamas teritorijų planavimo dokumentas.
Pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu (įstatymas Nr. XI-992) reglamentavimą, pareiškėja negali užbaigti ir įteisinti minėtos statybos, kadangi statiniai pastatyti valstybei priklausančioje žemėje, kuri nei pareiškėjos seneliui, nei pareiškėjai negali būti suteikta. O būtent pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju pareiškėja statinį savavališkai pastatė žemės sklype, kuris priklauso valstybei, o pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą į šį žemės sklypą nuosavybės teisė turi būti atkurta aukščiau šiame sprendime nustatyta tvarka asmenims pagal sudarytą eilę ir pareiškėja dėl savavališkos statybos negali įgyti prioriteto kitų asmenų atžvilgiu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamu įpareigojimu pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnis, numatantis, kad nuosavybė yra neliečiama. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo atveju nėra kėsinamasi į pareiškėjos nuosavybę, nes jai pačiai pasiūlyta pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkai statybai naudotas statybines medžiagas pareiškėjai suteikta galimybė panaudoti savo nuožiūra. Pareiškėja nėra nei sklypo savininkė, nei teisėta naudotoja, neteisėtos statybos proceso metu sukurta vertė irgi negali būti laikoma nuosavybe. Nuosavybe yra tik pareiškėjos statybos proceso metu panaudotos statybinės medžiagos, kurias įvykdžius ginčijamą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėja gali naudoti savo nuožiūra.
Pažymėtina ir tai, kad savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir Teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasintų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija). Todėl nėra teisinių prielaidų teigti, kad ginčijamu aktu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė į nuosavybę.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Remigijus Arminas
Aušrelė Mažrimienė
Vida Stonkuvienė