Baudžiamoji byla Nr. 1-21-557/2021

                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56475-2018-1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei,

nukentėjusiajai U. D. ir jos įgaliotajam atstovui advokatui Alvydui Butai, 

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 1996 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 7 p., 253 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 2031 str. (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija) laisvės atėmimu 12 metų, bausmę atliko 2006-07-05, kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d., 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 str. 2 d. 1 p., 153 str. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija), ir

n u s t a t ė :

kaltinamasis K. L. laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2013 m. vidurio, tiksliau nenustatytomis datomis ir laiku, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini) bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, žinodamas, kad U. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, bučiavo ją kišdamas savo liežuvį į jos burną, nenustatytą skaičių kartų savo rankomis per rūbus ir po rūbais lietė, glostė mažametės kojas, krūtinę, rankomis dirgino jos lytinius organus, demonstravo savo apnuogintą lytinį organą, paėmęs mažametės ranką dėjo ją prie savo apnuoginto lytinio organo, vulgariai kalbėjo su mažamete lytiškumo ir lytinio gyvenimo temomis. Tokiais veiksmais, sukeliančiais per ankstyvą mažametės U. D. domėjimąsi lytiniais santykiais, kėsindamasis į jos seksualinį neliečiamumą, kaltinamasis K. L. tvirkino mažametę U. D.. Be to, kaltinamasis K. L. laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2011 m. vidurio, tiksliau nenustatyta data ir laiku, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad U. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą – jėga paguldęs mažametę ant lovos, užgulęs ją visu savo kūno svoriu, o nukentėjusiajai pradėjus priešintis – laikydamas jos rankas, pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su U. D. prieš jos valią analiniu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nepavykus įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios analinę angą. Aukščiau nurodytais veiksmais – atlikdamas U. D. tvirkinimo veiksmus bei pasikėsindamas seksualiai prievartauti mažametę U. D., kaltinamasis K. L. padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sukeldamas nukentėjusiajai laikino pobūdžio psichikos sutrikimus – vidutinio sunkumo depresijos epizodą, nepatikslintą kaip atsirandantį postnataliniu periodu (F 32.10), ir potrauminio streso sutrikimą (F43.1), trikdančius nukentėjusiosios kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekančius iki dabar, ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės U. D. sveikatą.

               Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. liepos 5 d. buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę. Jį pasitikęs draugas nusivežė į pirtį Kretingos rajone, kur prabuvo 2 dienas. Liepos 7 d. grįžo į Klaipėdą ir apsigyveno pas mamą (duomenys neskelbtini), kol susitvarkys visus dokumentus. Visą liepą tvarkė dokumentus, nei buvusios žmonos R. P., su kuria išsituokė (duomenys neskelbtini) m., nei jos dukros liepos mėnesį nebuvo sutikęs. Jas pamatė, tik kai sūnus ėmė kalbėti apie susitaikymą su motina. Tuomet abu su sūnumi nuvažiavo pas R. P., ji gyveno (duomenys neskelbtini), susėdę virtuvėje prie stalo kalbėjosi. Nutarė, kad jam reikia viską susitvarkyti, pradėti gyventi iš naujo. Paskui sūnus surado jam autovežio vairuotojo darbą reisams po Europą. Rugpjūčio 10 d. išvažiavo į pirmą reisą ir beveik mėnesį važinėjo po Europą. Prieš išvykstant lankėsi pas R. P. ir pasiliko nakvoti, bandė turėti su ja lytinius santykius, tačiau jam nepavyko atlikti lytinio akto. Grįžo iš reisų rugsėjo mėnesį. P. paskambino ir pakvietė į savo draugės gimtadienį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, R. su dukra jį pasitiko ir visi nuėjo švęsti gimtadienio. Jis buvo su automobiliu, todėl negėrė. Išgėrę buvusi žmona ir jos draugė ėmė jam priekaištauti dėl įvykių, už kuriuos jis buvo nuteistas,  jis atsistojo iš išėjo. R. su dukra išėjo iš paskos, lauke vėl ėmė prie jo kabinėtis, todėl jis apsisukęs nuėjo ir daugiau jos nebematė.  2008 m. dirbdamas 8 maršruto autobuso vairuotoju, važiuojant prie BIG stotelės pamatė stovinčią sūnaus draugę kartu su P. dukra. Sustojęs jas pašaukė, jos įlipo ir jas pavežė iki (duomenys neskelbtini) sankryžos. Paleido ten J. P., o sūnaus draugę nuvežė iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Tvirtina, kad jokių seksualinių veiksmų prieš J. P. niekuomet neatliko. Nesupranta, iš kur kaltinime nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), šis adresas jam nežinomas, niekuomet nėra tame bute buvęs. Nakvojo (duomenys neskelbtini), ten gyveno P. su dukra. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis butas buvo P. draugės.  Išsinuomoti 3-jų kambarių butą pasiūlė sūnus ir jie išsinuomojo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnaus draugė, ir ją su sūnumi atsivežė į išnuomotą butą.

Laisvu nuo darbo laiku jis leisdavo laiką aludėje – biliardinėje, ten susipažino su N. D., kuri dažnai būdavo aludėje. Kartą N. paprašė jo pasitikti jos motiną A. K., kuri dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir grįždama iš darbo paskambino N., kad ji yra išlipusi iš autobuso prie universiteto ir bijo eiti per mišką. Jis nuėjo ir pasitiko, nuo tada užsimezgė jų santykiai, po ko kartu su A. K. apsigyveno sodų bendrijoje. Vieną kambariuką išsinuomojo įsirengti parduotuvei, vasarą pelnas buvo iš alaus ir ledų. A. anūkė U. D. visą laiką bendravo su A., skambindavosi ir prašydavosi pas ją. A. skambindavo N., ta įsodindavo į autobusą, o jie važiuodavo prie ligoninės ją pasiimti. Visą laiką ji būdavo su močiute. Jis dirbo visus ūkio darbus, 6 ryto išeidavo ir grįždavo 22-23 val. Paskui pradėjo dingti pinigai, A. pradėjo pulti ant jo, po to pradėjo sekti ir pagavo U. vagiant pinigus. A. nuleido negirdom, nieko nesakė N.. Taip ir gyveno. 2010 metais, kuomet U. buvo 8 metai, pro atidarą langą išgirdo U. kalbantis su A., išgirdo U. sakant, kad K. su jos mama (N.) miegojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis neiškentęs atėjo ir paklausė, kada jis miegojo. A. pasakė, kad nekreiptų dėmesio, čia vaikas. Jis pasakė, kad su tuo vaiku nieko bendro nenori turėti ir aš nuo jos atsiribojo. 2004 metais paleido 23 maršrutą nuo ligoninės per (duomenys neskelbtini), per jų sodus. Jis pasakė, kad autobusai važiuoja, ir jis daugiau U. nevežios. Tuo viskas ir baigėsi. Paskui ir A. K. bendravimas su U. mažėjo, U. susidėjo su satanistais, ėmė rengtis juodai, paskui prasidėjo problemos su psichika, N. pradėjo samdyti psichiatrus, vesti pas psichologus, U. jie retai bematytdavo.

Nežino, kodėl U. sukūrė istoriją, neva jis miegojo su N., nes to niekuomet nebuvo. Jokių rimtesnių konfliktų su U. nėra turėjęs. 2016 m. balandžio pradžioje pasitiko U. grįžtančią iš Anglijos, tuomet sužinojo, kad U. apkaltino savo tėvą Anglijoje. Po gero pusmečio  U. išvyko į Angliją su tėvu, o motina liko Klaipėdoje. N. smarkiai girtavo, jis prigrasino, kad pasakys jos vyrui S. D.. Su A. K. gyvena iki šiol, ji netiki šiomis nesąmonėmis. Anksčiau jie važiuodavo pas N. į (duomenys neskelbtini) nusimaudyti. Su U. tėvu S. sutaria labai puikiai, nors draugais nebuvo. D. D. yra iš ankstesnės santuokos. Susipažinęs su byla mano, kad jo šmeižimo ir melagingo apkaltinimo iniciatorė yra N. D., U. motina. N. su U. pagalba buvo apšmeižusi ir S., nes po skyrybų N. vaiką buvo pavertusi karo įrankiu. N. yra alkoholikė, psichė, buvo sulaikyta ir uždaryta policijos nuovadoje, nes važiuojant autobusu buvo apspardžiusi mergaitę. Kiek jam žinoma, U. ir J. P. buvo iš vienos narkomanų satanistų gaujos, U. tikino, kad su P. susipažino per internetą, bet kiek žino, J. interneto neturi, nes jos labai varganai gyvena. Mano, kad jos susipažino toje gaujoje.

Tik pradėjus procesą N. jam skambino, rašinėjo visokias grasinančias žinutes. Kai gavo pranešimą apie įtarimus, davė paskaityti A., ji pasiūlė nuvažiuoti pas N.. Paskaičiusi įtarimus, N. taip pat pasakė, kad tai visiškos nesąmonės. 12 metų atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, jis tapo impotentu, lytinių santykių atlikti negalėjo. Todėl kaltinamajame akte rašomos visiškos nesąmonės, neva jis išžagino U., akivaizdu, jog po išžaginimo tokio amžiaus mergaitei būtų likę fizinės pasekmės, kurias neišvengiamai būtų pastebėję artimieji. J. P. U. draugė ir buvo U. pamokyta meluoti. U. jis niekuomet nėra bučiavęs. U. taip pasakyti paskatino D. D.. 2010 metais U. pas močiutę atvažiuodavo, bet jis nebendraudavo. Jo erdvė buvo antrame aukšte ir jis ten įsirengė kambariuką. Jie nuomojosi visą namą, pirmame aukšte buvo vienas kambarys, o jis įsirengė palėpėje. U. būdavo pirmame aukšte, o bendrą laiką leisdavo virtuvėje.

Nukentėjusioji U. D. apklausta teismo patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-03-29 atliktos jos apklausos metu (t. 1, b. l. 70-78), jog įvykiai su K. vyko jai būnant nuo 5 iki 11 metų amžiaus. K. jų gyvenime atsirado per jos mamą. Jis buvo mamos draugas, kuris ateidavo pas juos į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kartą atvažiavo močiutė ir prašė mamos ateiti jos pasitikti, bet mama pasitikti močiutės nusiuntė K.. Iš pradžių močiutė nelabai norėjo bendrauti su K., bet kai K. močiutę nusivedė į restoraną ar kavinę, nuo tada močiutė su K. pradėjo bendrauti ir pradėjo kartu gyventi name (duomenys neskelbtini) k. Močiutė K. išlaikydavo, nes jis nedirbdavo. Ji savaitgaliais važiuodavo pas močiutę ir K.. Neprisimena tiksliai kaip viskas prasidėjo, bet tuo metu jai buvo 5-6 metai. Pradžioje K. žaidė su ja, ji K. vadino K., jis buvo geras senelis. Po kiek laiko K., prisijaukinęs ją, pradėjo liesti ją, glostyti kojas, apkabindavo jau ne kaip senelis. Viskas prasidėjo nuo to, kad K. nusimaudavo kelnes ir parodydavo savo organą ir vėl apsimaudavo kelnes, tai darydavo be jokios priežasties. Jis labai dažnai liesdavo jos krūtinę, kojas. Pamena atvejį, kai močiutė naktį su draugėmis virtuvėje gėrė, buvo tamsu. Virtuvė buvo tame pačiame namo aukšte, už kokių 6 m, virtuvės durys buvo uždarytos. Ji su K. gulėjo lovoje močiutės miegamajame ir žiūrėjo televizorių. K. pradėjo ją liesti, lietė jos apatinę kūno dalį, lietė po apatiniais. Jai patiko, nes buvo geras jausmas. Po kiek laiko jis nustojo, bet ji paprašė dar, todėl jis vėl lietė ją. Pradžioje jis norėjo žaisti, ji kibino jį visaip, jis pradėjo liesti ją pirštais, kad apsiramintų. Jis į vidų nekišo, prie klitorio judino ir suko. Ar jis save lietė, ji neprisimena. Taip darė kelis kartus, nustodavo ir vėl liesdavo. Jai tada galėjo būti 7 metai. K. buvo su rūbais. Šitą lietimą ji prisimena labiausiai. Kas po to įvyko, neprisimena. Ar jai sakė, kad nesakytų niekam, ji neprisimena. Daugiau tokių atvejų, kad ji pati prašytų, jog K. ją dar liestų, nebuvo. K. visada liesdavo ją tik močiutės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dar prisimena du kartus. Buvo naktis, ji miegojo ant sofos miegamajame, o lovoje miegojo K. su močiute. Būdavo, kad ji miegodavo ant sofos arba lovoje su močiute ir K.. K. atsikėlęs naktį ėjo į tualetą, močiutė lyg miegojo, o ji dar nemiegojo. Kai K. grįžo iš tualeto, jam einant pro sofą, kurioje ji miegojo, ji griebė K. už kojos. Jie taip žaisdavo. Ji norėjo jo dėmesio, nes jis vienintelis jai rodė dėmesį. Tuomet, kai ji griebė K. už kojos, jis buvo tik su apatiniais, tai jis greitai parodė savo organą, tai buvo pirmas kartas, kai iš taip arti pamatė K. lytinius organus. Buvo ant lytinio organo mėlynė. Prieš tai ne kartą buvo mačiusi K. apnuogintą lytinį organą, bet tą naktį lytinį organą matė iš labai arti. Tuo metu ji galėjo būti 8-9 metų amžiaus. Jis visada „išversdavo“ ir greitai parodydavo savo lytinį organą. Kartą žiemą, jai būnant pas močiutę, su K. išėjo į lauką, kad jis rogėmis pavežiotų ją po kaimą. Gal ji K. supykdė, bet K. vienu metu staigiai nusimovė kelnes ir parodė savo lytinį organą. Jai tada galėjo būti apie 7 metai. Jis buvo per kokį metrą nuo jos. K. savo lytinį organą rodė daugiau nei 6-7 kartus. Ji nubėgo juokdamasi pas močiutę ir pasakė, kad K. jai parodė „gaidelį“, bet močiutė sakė nekreipti dėmesio, nes K. taip žaidžia. „Gaideliu“ ji vadino K. lytinį organą. Pavadinimą „Gaidelis“ išgirdo iš močiutės. K. savo lytinį organą rodė močiutės namuose ir tame kaimelyje. Vieną kartą K. nusimovė kelnes ir nusismaukė apatinius, paėmė jos ranką ir padėjo sau ant apnuoginto lytinio organo. Jis nėra jos prašęs, kad ji pajudintų ar pabučiuotų jo lytinį organą. Kai K. parodydavo savo organą, ji jausdavo adrenaliną. Ji žodžiu neprašydavo, bet žinodavo, kad jei jį panervins, tai jis parodys. Iš jos pusės buvo žaidimas, jai atrodydavo juokinga, visada juokdavosi. Dar prisimena įvykį, kai gyveno (duomenys neskelbtini), ir buvo K. gimtadienis. Tada močiutė sakė nueiti pasveikinti ir pabučiuoti K. gimtadienio proga. Ji pabučiavo K. ir tuo metu jautė jo liežuvį savo burnoje. Gimtadienis įvyko jos mamos bute, kuriame buvo ji, močiutė, K. ir mama. Ar buvo sesė, ji neprisimena. Kai ėjo pasveikinti, ji norėjo greitai pabučiuoti K., bet pajautė jo liežuvį savo burnoje. Buvo nemalonu, nesuprato, ką tai reiškia. Buvo šlykštu, nes liežuvis buvo kietas. Jai tuo metu buvo 6-7 metai. Tuo metu jau buvo įsibėgėję visi tie K. lietimai. Nuo tada, kai pajuto jo liežuvį, visą laiką jį bučiuodavo tik į skruostą. Vėliau iš savo sesers, grįžusios iš Airijos, sužinojo, kad K. ir sesę norėjo pabučiuoti „su liežuviu“. Būnant (duomenys neskelbtini), pas močiutę namuose, ji kalbėjosi su seserimi. Tuomet sesuo jos paklausė, ką K. jai daro. Ji sesei pasakė, kad K. ją liečia. Sesė tuomet jai pažadėjo, kad apie tai ką sužinojo, niekam nieko nesakys. Pas močiutę ji atvažiuodavo savaitgaliais, arba per šventes, pasilikdavo ten miegoti. Jos močiutė su K. dažnai gerdavo. Kai močiutė išgerdavo, sakydavo K., kad jis pedofilas, nes išžagino jos anūkę. K. to neneigdavo. Prisimena, kad K. dažniausiai liesdavo jos kojas, krūtinę, paglostydavo galvą. Liesdavo su rankomis. Dažniausiai liesdavo per rūbus, bet kartais pakišdavo ranką po rūbais. Dažniausiai viskas vykdavo močiutės namuose, jos šalia nebūdavo. Močiutė darbuodavosi lauke arba namuose ir nematydavo. Močiutės miegamajame buvo dvigulė lova, kurioje jie miegodavo trise. Jai miegoti per vidurį nepatikdavo, nes K. liesdavo jos šlaunis, per apatinius paliesdavo lytinius organus. Ji miegojo su naktiniais - suknelėmis. Ji prašydavo, jog močiutė miegotų į ją atsisukusi. Būdavo, kad močiutė nusisukdavo, nes dėl širdies negalėdavo miegoti į ją atsisukusi. Visą laiką, kai atvažiuodavo pas močiutę, tie lietimai buvo. Nuo tada kai jai buvo 5-6 metai iki kol sukako 10-11 metų. Kai jai jau buvo 12 metų, K. to nebedarė, jis žinojo, kad ji jau didesnė ir gali pasakyti. Močiutė pirma atsikeldavo ir palikdavo ją su K. dviese lovoje. Kiek pamena, K. prieš atsikeldamas visada ją liesdavo. Būdavo, kad su K. žaisdavo žaidimą „taksi“: ji atsisėsdavo į automobilį ir klausdavo K. kur važiuos, o jis kiekvieną kartą atsakydavo, kad „važiuojame į mišką pasipist“, nors iš tikrųjų niekur nevažiuodavo. Automobilis buvo močiutės, bet K. vairavo. Jis buvo tamsiai žalios spalvos, kaip mėlynos, numeriai YLA, skaičių neprisimena. Jai buvo apie 7 metai. Vieną kartą jie sėdėjo automobilyje, vėl žadėjo žaisti, tai jis parodė 200 litų ir pasakė, kad jei leis nusivežti ją į mišką „išpisti“, jis atiduos tuos pinigus. Ji atsakė, kad ne, todėl niekur tą kartą nevažiavo. Mašinoje jis jos neliesdavo, nerodydavo savo organo. Kartais sakydavo, kad „išpis ir pakas po žeme“. Kai taip sakydavo, jis būdavo nei piktas, nei linksmas. Taip sakė daugiau nei 5 kartus. Žaidimą automobilyje sugalvojo ji, nes jai patikdavo žaisti, jog ji vairuoja. Ji neprisimena, kas siūlydavo žaisti. Ji žinodavo, ką K. atsakys, tai visada klausdavo ir norėdavo išgirsti, kad K. pasakys, jog važiuos į mišką. Prisimena kaip K. vieną kartą ją ir išprievartavo. Tuo metu močiutės tikrai namuose nebuvo, galbūt ji buvo darbe. Jai buvo atostogos, nereikėjo į mokyklą, su K. turėjo važiuoti močiutės pasiimti iš darbo. Jai buvo apie 8 metai. Jie žaidė, tada K. nustūmė ją ant lovos, nusimovė apatinius rūbus ir parodė savo organą. Kaip visada, pamaskatavo savo organu. Ji galvojo, kad jis žaidžia. Tada K. atsigulė ant jos, žinojo, kad jeigu šauks, tai niekas vis tiek jos negirdės, nes močiutės nebuvo. Prisimena didelę baimę. K. nusmaukė savo kelnes ir kelnaites iki kelių, atsigulė ant jos. Pamena labai didelį skausmą, ji klykė: „gelbėkite“, nors žinojo, kad nieko nėra, spardėsi, kabino K. pirštais į akis. Ilgai viskas netruko. Ji spyrė jam į lytinį organą ar šalia. Viskas vyko močiutės miegamajame. Ji gulėjo ant nugaros ir jis įkišo savo lytinį organą į jos lytinį organą. K. ją laikė, kad ji negalėtų judėti. Kai griebė į akis, tuomet rankos buvo laisvos, vėliau jis rankas laikė. Įkišęs savo lytinį organą buvo apie 3 sek. Nebuvo jokio skysčio, nebuvo kraujo, nieko nereikėjo keistis, buvo švaru. Močiutės iš darbo važiavo pasiimti lyg nieko nebūtų buvę, nieko močiutei nepasakojo. Toks kartas buvo tik vienas. Ji tiesiog apsivilko kelnes, jai skaudėjo lytinius organus. Nuo to karto ji ėmė bijoti K.. Ji neprisimena, kad būtų kišęs savo lytinį organą jai į išangę. Apie tai, ką K. jai darė, yra sakiusi sesei, močiutei, taip pat gal buvo užsiminusi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos psichologei L., pas kurią lankėsi nuo antros klasės. Močiutė apie tai, ką daro K., sakė ir jos mamai. Taip pat ji turi draugę J. P., kurios brolis yra K. L. sūnus. J. mama seniau bendravo su K.. Kai ji su J. buvo (duomenys neskelbtini), J. užsiminė apie savo brolį, kuris tuo metu buvo kalėjime. J. pasakė, kad brolio vardas A. ir, kad jis yra K. L. sūnus. Ji J. prieš pusantrų metų papasakojo, kad K. ją lietė ir išprievartavo. J. papasakojo, kad kai jai buvo 5 metai, K. bandė ją paliesti ir pabučiuoti, o ji išsigandusi nubėgo ir viską pasakė savo mamai. Dabar pagalvojus apie K., jai pasidaro liūdna, kartais suima didelis pyktis, nes K. ją psichiškai sužalojo. Būna, kad dėl visko ji kaltina save, kartais K. ir kitus. Visi įvykiai vyko iki kol jai suėjo 10-11 metų, prabilo policijai tik dabar, nes tik dabar suprato, jog K. L. ją sužalojo, jog dėl jo elgesio norėjosi mirti. Tik išvykusi į Airiją ir ten būdama vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams papasakojo apie K. L. elgesį su ja.

Nukentėjusioji apklausta teisme taip pat patvirtino savo parodymus, duotus 2018-05-16 apklausiant ją pagal Europos tyrimo orderį Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos policijos tarnybos policijos nuovadoje (t. 6, b. l. 27-57), jog jos mama pristatė K. L. kaip draugą ir ji jį matydavo kartu su savo mama, jie būdavo kartu. Nemano, kad jie draugavo, nes jos mama buvo su jos tėvu, tai jie kaip ir apgaudinėjo tėvą. Daug apie tai negalvojo. Vėliau jos mama jį pristatė močiutei ir taip močiutė su K. pradėjo susitikinėti. Po kurio laiko močiutė su K. pradėjo gyventi kartu. K. buvo ką tik išėjęs iš kalėjimo. Jie pradėjo nuomoti namą. Tai buvo dviejų aukštų namas. Ji pas juos atvykdavo kiekvieną savaitgalį. Vasarą ir per atostogas atvažiuodavo aplankyti močiutės. Po dviejų metų jis tiesiog pradėjo rodyti ženklus: liesdavo, sakydavo komplimentus. Prisimena, kad kai buvo jo gimtadienis, jos mama pasakė: „pabučiuok jį, nes tai juk jo gimtadienis, pasakyk su gimimo diena ir pabučiuok jį į lūpas“. Ji pabučiavo, o jis norėjo padaryti kažką daugiau. Jis įkišo savo liežuvį į jos burną. Kelias sekundes pajuto jo liežuvį savo burnoje, po to atstūmė jį nuo savęs. Mama buvo netoliese, bet to nematė. Matė tik bučinį. Ji buvo pasišlykštėjusi, bet nežinojo ką sakyti, nes bijojo. Jis buvo arti ir jai buvo gėda. Jis tiesiog šypsojosi, o ji nežiūrėjo jam į akis. Atsimena, kaip jis ją liesdavo, tiesiog visą laiką. Ji niekam to nepasakodavo, nes bijojo ir jai buvo gėda. Vieną kartą ji pasakė apie tai savo močiutei, nes galvojo, kad tai tik pajuokavimas ir tai buvo juokinga, nes jis rodydavo savo kūną. Jis rodydavo savo apatinę kūno dalį. Močiutė sakė: „Ai, jis tik žaidžia“. Kadangi močiutė sakė, kad čia nieko tokio, jai taip ir atrodė, kad čia - nieko tokio. Ji daug negalvojo apie tai. Jis ją liesdavo ir rodydavo savo lytinį organą visą laiką, kai tik būdavo vieni. Jis ją liesdavo, čiupdavo už krūtinės. Ji galvodavo, kad tai tiesiog smagu, o vėliau tai pablogėjo. Atsimena, kad kai jie buvo lovoje ir pas močiutę buvo atėję svečių, tai močiutė paliko ją vieną su juo kambaryje ir jie žiūrėjo televizorių. Jis pradėjo ją liesti. Ji pasakė: „ne, aš pasakysiu savo močiutei“, o jis pasakė: „na, ji tavimi netikės, nes tu tik vaikas ir tu visą laiką meluoji“. Buvo išsigandusi ir nieko nesakė. Nešaukė. Jis tiesiog ją lietė, kol močiutė su savo drauge gėrė. Prisimena, kaip jis lietė jos kojas ir šnibždėjo į ausį: „0, ar tau tai patinka?“ ir kitus šlykščius dalykus. Sakė: „Ar tau tai patinka?“ ir „Ar norėtum daugiau?“. Atsimena, kaip jo ranka įlindo jai į kelnes ir lietė jos apatinę kūno dalį - vaginą. Jis tiesiog žaidė su ja. Krutino savo ranką. Pirštais lietė klitorį. Sakė: „tu nebūsi tokia drąsi, kad papasakotum savo močiutei apie tai“. Jis trumpam sustojo, o po to darė vėl. Nežino kodėl, bet ji pati paprašė daugiau. Jis lietė vėl ir vėl, ir tada sustojo. Ji nieko jam nesakė. Per visą naktį jis lietė gal tris kartus. Nustodavo, tada vėl darydavo tai. Automobilyje jie žaisdavo, kaip ir „Taksi“. Ji jo klausdavo, kur jie važiuoja, o jis atsakydavo: „važiuokime į mišką ir aš tau sumokėsiu“. Jis rodydavo pinigus ir sakydavo: „tu gausi juos, jei sutiksi važiuoti į mišką“. Ji nieko nesakė, bijojo. Ten buvo daug pinigų, nes jis dirbo tuo metu, tai jų turėjo. Sakydavo: „Tu tiesiog sutik ir gausi šiuos pinigus“. Ji jo klausdavo: „0 ką mes veiksime miške?“, o jis atsakydavo: „aš tave išdulkinsiu“. Jis sakydavo, kad ją išdulkins ir palaidos. Sakydavo: „Važiuojam, važiuojam“. Sakydavo, kad čia nieko blogo, kad ji gerai jausis ir nesigailės. Ji labai išsigąsdavo ir susinervindavo, sakydavo „ne“. Bet kitą kartą ir vėl jis sakydavo: „Ar nori pažaisti dar kartą“ ir ji atsakydavo: „Taip, eikim“. Nežino to priežasties. Atsimena vieną kartą, kai jam buvo penkiasdešimt du, jie buvo vieni namuose, jis ją laikė savo rankose ir sakė: „vieną dieną, mes greitai turėsime vaikų ir tu būsi puiki mama“. Jis sakė: „tu man pagimdysi vaikų, mes kartu turėsime vaikų, kai tu būsi šiek tiek vyresnė“. Rodydavo kaip juos auginti, kaip ji juos maitins. Vieną dieną, jos močiutės nebuvo namuose, o ji buvo su juo. Močiutė buvo darbe ir jie laukė jos, kol ji sugrįš. Tą kartą, neatsimena, ką jie darė, bet jis tiesiog žaidė ir ji jam įdūrė į akį su savo pirštu. Jis pasiuto, pradėjo ją nurenginėti, laikė, o ji šaukė, bet namuose nieko nebuvo. Net ir kaimynų aplinkui nebuvo, nieko. Niekas jos negirdėjo, o jis ją nurenginėjo ir išprievartavo. Bandė nutraukti jos kelnes ir ji taip bijojo, kad dūrė jam su pirštais į akis. Ji pagriebė jo galvą ir sugrūdo savo pirštus (nykščius). Jis pasiuto dar labiau. Sugriebė ir nurengė. Prisimena, kad jis nusimovė savo kelnes ir šaukė: „0, tu to nori, tu to nori“. Prisimena skausmą. Prisimena, kaip jis nusiėmė savo kelnes ir šaukė jai: „0, tu to nori, tu tai gausi, žinai, tu, tu to nusipelnei“. Tai buvo dienos metas, bet neprisimena laiko. Mano, kad tai buvo apie 13:00 val. Jis įkišo savo varpą į ją, prisimena skausmą. Neprisimena, ar jis įkišo savo varpą į užpakalį ar į vaginą, tik prisimena skausmą. Tai truko minutę. Po to nubėgo į tualetą ir tiesiog pabuvo ten kurį laiką, verkė. Bijojo pamatyti kraują ar kažką. Nusivalė ir nieko nematė, išmetė tai į tualetą ir nuleido. Nežino ar įvyko ejakuliacija, bet ten buvo šlapia. Galbūt dėl to, kad ji pasišlapino. Nuo to laiko ji tiesiog bijojo ką nors daryti. Vieną kartą jis sakė: „duok man savo ranką“ ir ji davė jam savo ranką. Tada jis įdėjo ją į savo kelnes. Ne vieną kartą jis lietė ją ir privertė liesti jį, tai prasidėjo nuo penkerių – šešerių metų amžiaus ir pasibaigė, kai jai buvo maždaug dešimt, vienuolika metų. Jis ją liesdavo dažniau, nei ji matydavo jo varpą. Jis visą laiką liesdavo jos krūtinę, užpakalį, kojas, viską. Tai vykdavo bent kartą per savaitę, kai ji lankydavosi pas močiutę. Jo lytinį organą matė taip pat daug kartų. Vieną iš tų kartų, prisimena. Buvo lovoje, miegojo, o jis buvo su močiute, taip pat miegojo. Jis prabudęs ėjo į tualetą, o grįždamas iš tualeto ėjo pro jos lovą. Ėjo pro šalį ir pamatęs, kad ji prabudusi, staigiai nusimovė savo juodos spalvos trumpikes ir parodė varpą. Matė ant jo varpos mėlynę. Gal jis sirgo ir dėl to jo varpa buvo mėlyna. Varpa atrodė kaip gyvatė. Ji juokėsi, nes galvojo, kad tai juokinga. Apie tai, kad jis liečia ją papasakojo savo mamai, sesei. Niekas ja nepatikėjo. Būdama Lietuvoje kalbėjosi su savo drauge J. P.. Pokalbio metu išsiaiškino, kad K. yra J. P. patėvis. J. mama gyveno su K., jie susilaukė sūnaus A.. Šis už nužudymą sėdėjo kalėjime. Kalbėdama su J., jai papasakojo, kad K. ją lietė. J. buvo šokiruota, nes ir jai (J.) tas pats nutiko.

Papildomai paaiškino, kad negali pasakyti tikslios datos ir laiko, kada prasidėjo nederami veiksmai prieš ją, bet apytiksliai kai jai buvo 5 metai iki kol suėjo maždaug 11. Į mokyklą pradėjo eiti nuo 7 metų, nuo 2009 m. Iki kol pradėjo eiti į mokyklą, K. L. veiksmai jau buvo prasidėję. Pamena, kad pasakojo sesei, kas įvyko, tada sesei buvo dvylika metų, ji buvo vyresnė už ją 5 metais. Viskas vykdavo dažniausiai jos močiutės name, (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, jos namuose (duomenys neskelbtini) tokių dalykų nebuvo, išskyrus vieną kartą, kai K. bandė ją pabučiuoti. Kiek pamena, buvo K. gimtadienis ir jai liepė jį pasveikinti. K. buvo atvažiavęs pas juos į namus ir mama liepė pasveikinti, pabučiuoti į žandą, bet kai ji pasilenkė pabučiuoti, jis ją pabučiavo į lūpas ir pabučiavo su liežuviu. Tai buvo vienintelis kartas, kai tai vyko jų namuose, o viskas dažniausia vykdavo pas močiutę (duomenys neskelbtini). Ji norėjo pabučiuoti tik į žandą, bet jis nedavė žando ir norėjo ją pabučiuoti į lūpas,  jis tiesiog sugrūdo liežuvį jai į burną. Tai buvo labai trumpai, bet ji pajuto jo liežuvį savo burnoje. Ji tada jautėsi šlykščiai, nes liežuvis buvo labai kietas. Nepamena, ar visi kiti veiksmai, lietimai jau buvo prasidėję jos atžvilgiu. Nepamena, kiek tada buvo metų. K. veiksmai baigėsi maždaug tada, kai jai suėjo vienuolika metų, nes pradėjo augti, viskas pasikeitė, gal jis jau pats bijojo, kad ji pradės kalbėti, kas vykdavo tarp jų. J. P. pažįsta, ji buvo jos draugė. Vieną kartą jos buvo išėjusios pasivaikščioti ir šnekėjosi apie jų šeimas. Ji pasakė, kad turi brolį kalėjime, kuris išsitatuiravęs nugarą ir parodė nuotraukas, kurias jos brolis telefonu atsiuntė iš kalėjimo. Ji paklausė jo vardo, nes buvo įdomu, bet ji pasakė, kad nenorėtų pasakyti, nes nenori išduoti savo brolio, kad jis turi kalėjime telefoną. Nepamena kaip, bet galiausiai ji sužinojo, kad jos brolis yra A. L., kuris yra K. sūnus, ir tada J. jai pasakė, kad jos mama kažkada gyveno, susitikinėjo su K.. Ji J. tada papasakojo, kad jis dabar yra su jos močiute ir kartu gyvena, ką jis jai buvo padaręs, kad jis ją nuskriaudė. Ji pasakė, jog K. jai irgi bandė padaryti kažką, ji pasakė, kad jis norėjo pabučiuoti, bet ji išsigando ir pabėgo pas savo mamą. Daugiau detalių nepamena, nes tai vyko prie 3-4 metus. Ji pasakė, kad tuo metu jai galėjo būti šeši ar septyni metai. Tai vyko labai trumpai, kol K. sutiko jos močiutę. Dabar ryšio su P. nepalaiko, ji jai buvo parašiusi, kad jai reikia žmonių, kurie patvirtintų ar ką nors papasakotų apie K. ir ji sutiko, ir daugiau jos apie tai nešnekėjo. Vėlesnių pokalbių metu J. pasakė, kad negali atvažiuoti į Lietuvą, negali dalyvauti teisme, nes neturi pinigų ir neturi kaip. Ji pasakė, kad yra davusi parodymus, kad yra parašiusi, jog nori atsisakyti dalyvauti teisme.

Nuo 2007 m. iki 2014 m. į (duomenys neskelbtini) sodus važiuodavo pas močiutę. Visą buvimo laiką leisdavo su močiute ir K.. Į kiemą kartais ateidavo ir kitų vaikų, buvo su jais susidraugavusi.  Draugams iš sodo nepasakojo nieko. Iš pradžių galvodavo, kad tai tik žaidimas, todėl nieko ir nesakydavo. Vieną kartą pasakė močiutei, ką jis jai darė, o ji pasakė, kad K. tik žaidžia. Apie K. seksualinius veiksmus pasipasakojo sesei D.. Sesuo tuo metu galėjo būti 12-13 metų. Sesuo tėčiui nieko nesakė, bet būnat kambaryje sesuo paklausė, ką K. man padaręs ir ji pasakė, kad nesakys. Sesuo pasakė, jei ji nesakys, tada ji papasakos tėčiui. Ji paprašė nieko tėčiui nesakyti ir pasakė, kas įvyko. Mano, kad ji tėčiui nieko nesakė, nes pati abejojo. Kai atvažiavo į Angliją, bandė jai surasti mokyklą. Gavo socialinę darbuotoją, kuri norėjo ne tik jai mokyklą surasti, bet ir padėti jai čia pritapti. Ji buvo atvažiavusi pas juos į namus, atsivežė lapą ir norėjo, kad ji nupieštų savo giminės medį ir apie kiekvieną žmogų papasakotų. Kai atėjo laikas papasakoti apie K., ji pradėjo verkti ir ji suprato, kad kažkas buvo blogai. Nuo to viskas ir prasidėjo ir papasakojo, kas su ja atsitiko. Su mama jos bendrauja, mama ją palaiko. Apkalbėti. K. ji neturi priežasties, jai nėra jokios naudos, ji neprašo jokių pinigų, tiesiog nori teisybės. Jokie pinigai padarytos žalos neatpirks.

Liudytojas S. D. parodė, kad yra U. ir D. D. tėvas. Šios mergaitės yra gimusios nuo skirtingų mamų. U. mama yra N. D.. Apie byloje nagrinėjamus įvykius sužinojo tik tada, kuomet U. atvažiavo gyventi pas jį į Didžiąją Britaniją, į Šiaurės Airiją ir pradėjo ten lankytis pas psichologą, ir tik tuomet viską sužinojo. Lietuvoje jis tuo metu nebuvo ir kas ten vykdavo, nežino. Su K. L. susipažino atvažiavęs atostogauti į Lietuvą, žinojo, kad jis gyveno su jo uošve A. K., bet jokio bendravimo tarp jų nebūdavo. Kai atvažiuodavo į Lietuvą, U. jam nieko nesakė apie tuos įvykius. Apie viską sužinojo ne iš U., o iš Anglijos pareigūnų. Šiuo metu gyvena kartu su U.. Dukra jam nieko nepasakojo, ji daugiausia bendravo su psichologais. Jis nieko neklausinėjo, nenorėdamas jai sukelti skausmo. Šiuo metu U. lanko psichologą, geria raminančius vaistus, vartoja antidepresantus. U. pirmą kartą atvažiavo pas jį 2015 metais, kai buvo trylikos metų. Prabuvo beveik metus ir vėl užsimanė išvažiuoti pas motiną. Nepraėjus trims savaitėms, pradėjo jam skambinti ir prašytis grįžti vėl. Tada nusprendė, kaip viską padaryti legaliai, oficialiai per teismą. Atvažiavusi čia mokosi, pradėjo dirbti. Jam nurodė priežastį, kad neįmanoma su motina gyventi, kad pastoviai ją muša. Taip pat ir D. buvo sumušta N.. N. už tą mušimą buvo sąlyginai nubausta. Žinojo, kad U. lankydavosi pas močiutę. Skambindavo U. ir ji sakydavo, kad yra pas močiutę. Kodėl dukra važiuodavo pas močiutę, nežino, gal motinai reikėjo daug laisvo laiko. Su dukra D. apie tai, kad U. blogai gyventi su mama, kalbėjo, ji sakydavo, kad reikia U. paimti ir kažkaip išvežti. D. sakydavo, kad mama U. muša. Vaikas jam skundėsi, kad mama muša, rėkia. Jis tiki, kad taip buvo. Su N. apie tai buvo neįmanoma šnekėtis, ji rėkdavo, puldavo muštis. Ne vieną kartą buvo ir jis apdraskytu veidu, buvo nuplėšta ausis. U. su močiute A. sutardavo normaliai, sakydavo, kad su močiute gerai. Taip U. sakydavo, kai buvo 5-6 metų. Netiki, kad dukra galėjo tai išsigalvoti, meluoti, tiki dukros parodymais. Jis Anglijoje gyvena ir dirba nuo 2004 metų. Buvo parvažiavęs 2007 m. vasarą. Iki 2009 m.  lankydavo savo šeimą, o po 2009 m. nebe. Kai dar gyveno su N. kaip viena šeima, atvažiuodavo kas 2-3 mėnesius, atveždavo pinigus šeimai. Kai D. buvo sumušta, jis padavė skyryboms, išvežė D. ir po to keletą metų nebuvo atvažiavęs, tai buvo 2009 metai.

Liudytoja D. D. apklausta teismo patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2019-08-19 atliktos jos apklausos metu (t. 1, b. l. 163-165), jog S. D. yra jos tėtis. Kai jos mama išėjo, tėtis susipažino su N. ir netrukus pradėjo kartu gyventi. Maždaug po dvejų metų gimė sesuo U.. Kai jai buvo 8-eri, tėtis susirado darbą Šiaurinėje Airijoje ir išvyko dirbti. Ji liko gyventi kartu su N.. Tėtis grįždavo tik vasarą ir per didžiąsias šventes. N. pradėjo prieš ją smurtauti. Mušė diržu, liepdavo klūpėti kampe ant žirnių. Ji jos bijodavo, todėl tėčiui nesiskųsdavo, viską išgyvendavo savyje. Vieną kartą N. sugriebė ją už kaklo ir visa jėga trenkė į sieną. Nuo smūgio jai buvo praskelta galva. Tuo metu jai buvo 13 metų. Tada ji pasiskundė tėčiui ir savo mokytojai. Maldavo tėčio pasiimti ją į Šiaurės Airiją. N. buvo visiškai neprognozuojama. Mušdavo tiek blaiva, tiek išgėrusi alkoholio. Netrukus tarp tėčio ir N. prasidėjo skyrybų procesas, o kartu buvo iškelta baudžiamoji byla ir dėl smurtavimo jos atžvilgiu. 2009 m. su tėčiu išvyko į Šiaurinę Airiją ir į Lietuvą nebegrįžo. Šiaurės Airijoje gyveno dviese. Kartais tėtis grįždavo į Lietuvą aplankyti U.. U. dažnai važiuodavo pas N. mamą A., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu K.. Jai K. kelia labai šlykščius prisiminimus. Kai jai buvo maždaug 12 metų, vasarą ji buvo (duomenys neskelbtini). N. nebuvo, buvo tik ji, U., K. ir A.. K. susiruošė į parduotuvę ir paklausė, ar reikia ką nors parnešti. Ji pasakė, kad norėtų žurnalo. Kai K. parnešė tą žurnalą, ji padėkojo. N. mokė, kad kai žmogus padaro tau gero, reikia padėkoti ir pabučiuoti į žandą. Ji priėjo prie K. pabučiuoti jam į žandą, o šis staigiai pasuko veidą, apkabino ją abiem rankomis, stipriai pabučiavo tiesiai į lūpas ir sukišo savo liežuvį jai į gerklę. Jautė, kad jis stengėsi tą liežuvį sugrūsti kuo giliau. Ji tuo metu buvo visiškai sustingusi ir išsigandusi. Tuo metu nesuvokė, kodėl jis taip daro, tačiau suprato, kad toks elgesys yra netinkamas. Tuo metu buvo pirmame namo aukšte, šalia nebuvo nei U., nei A.. Ji niekam apie tai nepasakojo, nes buvo labai gėda ir šlykštu. Po kelių dienų, vis dar būnant (duomenys neskelbtini), U. pasakė, kad jai ant kojos yra mėlynė ir skauda. Ji pasakė: „parodyk, pažiūrėsim kas tau nutiko“. U. nusimovė kelnes ir ji pamatė, kad ant jos kairiosios šlaunies, ties kirkšnimi, yra mėlynė. Tuo metu U. buvo 5-6 metai. U. nesugebėjo paaiškinti, iš kur jai atsirado šis sutrenkimas. Mėlynė buvo tik viena, tačiau labai tamsi. Po keleto valandų, prie jos priėjo K. ir paklausė, ką jos ten su U. darė, kodėl nusirenginėjo. Ji pasakė, kad U. rodė mėlynę ant kojos, nes jai labai skaudėjo. K. pasakė: "kitą kartą pakvieskit ir mane, aš pažiūrėsiu". Kaip suprato, jis jas stebėjo, bet jos to nematė. Kai jos likdavo nakvoti (duomenys neskelbtini), K. miegodavo su A., U. su N., o ji miegodavo ant sofos. Jos akivaizdoje U. N. nemušdavo. Tik vėliau iš pačios U. sužinojo, kad kai ji išvyko iš Lietuvos, N. ir prieš ją pradėjo smurtauti. N. jai yra sakiusi, kad K. buvo ją išprievartavęs. N. dažnai jai pasakodavo apie savo problemas, nuoskaudas iš vaikystės. Apie tai, kad K. U. seksualiai išnaudojo, U. pati jai pasakė 2015 m. Apie tai U. papasakojo telefonu. Po pokalbio su U., ji tėčiui pasakė, kad reikia kuo skubiau atsivežti U. į Šiaurės Airiją, nes K. ją "prievartauja". Tą vasarą tėtis atsivežė U.. Susirašinėjant internetu U. rašė, kad K. sakydavo "noriu dovanos iš tavęs". Ką tai reikšdavo, U. nepasakė. K. šlykštus žmogus. Ji nežino, ar A. žinojo apie tokį K. iškrypusį elgesį, tačiau yra įsitikinusi, kad tikrai įtarė. Galbūt A. tiesiog bijojo K..

Papildomai paaiškino, kad U. viską jai papasakojo, kalbantis telefonu. Pirmiausia paprašė, kad ji nesakytų tėčiui, po to sakė, kad K. ją liečia, liečia jos genitalijas, sakė, kad ją liečia negražiai, ir kad pašė jį liesti. Po to žymiai vėliau, kai susirašinėjo per internetą ji pasakė, kad K. ją prievartavo į užpakalį. Telefoninis pokalbis buvo 2015 m., U. papasakojo, kad K. ją liečia ir jai reikia liesti K.. Ji tėčiui negalėjo pasakyti. N. ir A. buvo nesvarbu, jei jos ir žinotų. Ji nežinojo, ką daryti ir negalėjo taip palikti ir leisti jai ten toliau pasilikti. Su sese palaiko  draugiškus santykius, o jai išvykus į Airiją labai mažai su ja kalbėjosi. Kai išvyko iš tėvo namų, tada susirado U. internete ir jos pradėjo šnekėtis ir susirašinėti labai dažnai. Šiais metais jos susipyko ir nešneka nuo sausio ar vasario mėnesio. Susipyko dėl šios bylos ir ne tik dėl jos, nes visas šis smurtas davė daug jai psichologinių problemų, kartais ji būna labai agresyvi, kartais jai sako tokių dalykų, kurie ją žeidžia, toks jausmas, kad ji jos nekenčia. Ji U. tiki, kad taip tikrai nutiko. Supranta, kad dėl pykčių ir savęs žalojimosi ji taip elgiasi dėl traumos. Žino, kad K. yra blogas žmogus. Iki tų įvykių U. buvo normali, labai linksma ir visi ją mylėjo, buvo labai pozityvus vaikas. U. pradėjo save žaloti, kai jai buvo 11 metų. Dėl smurto kreiptis į teismą labai sunku, nes labai dažnai niekas auka netiki. Prieš ją N. smurtavo 10 metų, ir jai nieko nenutiko.

Liudytojas A. L. parodė, kad yra kaltinamojo K. L. sūnus, apie įvykius pirmą kartą sužinojo tik apklausos pas tyrėją metu. Su tėvu nebendrauja nuo 2007 metų. Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomojosi. Kai tėvas grįžo iš įkalinimo įstaigos, buvo priėmęs pagyventi porai mėnesių. Tuos mėnesius gyveno kartu su tėvu. Tėvas buvo susiradęs moterį kažkur sodų bendrijoje. J. P. yra jo sesuo, dabar išvažiavusi gyventi į Angliją ir nelabai yra galimybių dabar bendrauti. Sesuo jau išvykusi gal kokį pusmetį, gal ir daugiau. Iki to laiko ryšius palaikydavo ir bendraudavo. Sesuo jam nieko nėra pasakojusi, pirmą kartą apie tai išgirdo per apklausą. Mama nėra apie tai nieko pasakojusi, nieko neaiškina ir dabar. Iš Alytaus pataisos namų tėvas išėjo 2006 m. liepos 7 d. ir tada pas jį iš karto apsigyveno, pagyveno gal kokius 2-3 mėnesius. Tvirtina, kad sako tiesą, jog gyveno su tėvu bute (duomenys neskelbtini) g. ir neigia tėvo parodymus, jog buvo išsinuomavę butą (duomenys neskelbtini). Kai nuomavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai sesuo gyveno kartu su mama ir kartais užeidavo į svečius. Tėvas turėjo savo kambarį. Jis su sugyventine ir sūnumis gyveno viename kambaryje, o tėvas kitame kambaryje. Butas buvo dviejų kambarių.

Liudytoja N. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį K. L., kuris daug metų gyvena su jos mama. U. D. yra yra dukra. Dukra nuo paauglystės buvo maištautoja. Visą laiką vedžiojo pas psichologus. Savaitgaliais atiduodavo ją močiutei į kaimą, važiuodavo savo noru. Vieną kartą ji buvo užsiminusi, kad K. ją skriaudžia. Ji nieko smulkiau nesakė, tik dabar grįžusi iš užsienio pasakė, kad užvesta byla, ir kad tikrai ją skriaudė. Tuo metu, kai viskas vyko, ji nieko nepasakojo. Kuo tas skriaudimas pasireiškia, dukra nedetalizavo. Gyventi į užsienį dukra išvyko, kai iširo šeima. Iširus santuokai vaikui buvo šokas ir ji pradėjo maištauti, pradėjo juodai rengtis, badytis, pjaustytis. Kai vyko skyrybos, dukra buvo pirmokė-antrokė. 2006 metais pardavė butą iš varžytinių ir jos su dukra atsidūrė gatvėje. Paskui ji susirado vyrą ir jis priėmė jas gyventi. U. nepatiko svetimas vyras ir vėl ji pradėjo maištauti, jos visą laiką pykdavosi. K. U. kaltina K. L. prievartiniais seksualiniais santykiais, sužinojo prieš metus, kai grįžo iš užsienio. Ji verkė ir sakė „kaip tu mama nieko nežinojai, kad K. taip mane skriaudė“. Iki tol ji nieko nesakė, nesakė nei vienam psichologui. U. meluoti nelinkusi ir ji ja tiki. Ji jautri, viską išsipasakodavo, bet to dalyko jai ir niekam nesakė. L. jai bendrauti su K. neleidžia ir su ja nebendrauja jau seniai. Kai jo nėra namuose, ji mamai paskambina. Su mama susipykusi nėra, bet L. mama užstoja. Mama taip pat nieko neminėjo ir nesakė, kad prie U. kimba. Iš kažkur išlindo apkalbos, kad ji su L. gulėjo, ir nuo tada labai L. pykdavosi su jos mama.

              K. L. skriaudė, dukra nieko nepasakojo, tik labai verkė. Dukra sakė, kad ją išprievartavo, kad lindo. Santykiai su dukra yra sunkūs. U. sakė, kad apie tam tikrus veiksmus su L. ji močiutei sakė, bet močiutė nekreipė dėmesio. Santykiai su S. dukra D. nekokie, nes ją mušė ir turėjo teistumą. Prieš U. smurto nenaudodavo. U. klausė dėl tėvo veiksmų, kodėl taip apkaltino tėvą ir kodėl pasakė, kad neva ji taip sugalvojo, kad tėvas ją tvirkina. Ji pasakė, kad nepyktų, nes norėjo grįžti namo į Lietuvą. Paskui ji pasakė, kad tėvą apkalbėjo. Apie šį ikiteisminį tyrimą su L. kalbėjo ir jis sakė, kad taip nebuvo. Anksčiau santykiai tarp L. ir jos mamos buvo baisūs, žiauriai mušdavo, vaikėsi su kirviu. U. šiuo įvykius išgyvena labai sunkiai, lankosi pas psichologą, geria psichotropinius vaistus. Apie dukros draugę P. nieko nežino. Dėl L. mama nieko nesakė, nes sakė, kad jo bijo. U. maištavimas prasidėjo, kai vyko skyrybos, kai buvo 3-4 klasėje, paskui prasidėjo patyčios mokykloje. Dabar, kai prasidėjo tie dalykai, atrodo, kad galėjo prisidėti ir L. veiksmai. Ji pati sako, kad yra suluošinta. Ji mano, kad kažkas buvo, tai nėra pasipelnymo tikslais, ji negali taip išsigalvoti. Mano, kad ji turi skriaudą. Tiki dukra, ji nelinkusi fantazuoti. Ji pati turėjo problemų dėl alkoholio, nes vyras labai mušė, nesiųsdavo dukrų išlaikymui pinigų, buvo sunku. U. į užsienį važiavo du kartus, sugrįžo ir vėl išvažiavo. U. pas močiutę važiuodavo savaitgaliais ir paskui buvo tas momentas kai pasakė, kad nenori ten važiuoti, o kiek tada buvo jai metų, nepamena.

Liudytoja L. K. parodė, kad iki 2016 metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje psichologe. U. D. labai gerai pamena. Su U. pradėjo dirbti kaip psichologė 2013 metais, kai ji dar buvo pirmoje klasėje. Pirmą kartą kreipėsi atrodo mama, bet ten vyko teismai su tėčiu ir jie vienas per kitą lankėsi, vyko manipuliacijos. Matė, kad vaikui reikia pagalbos, ir dirbo su vaiku. Mergaitė buvo rami, protinga, labai meniška. 2015 m. teko dalyvauti teismo procese, nes buvo paprašiusios vaikų teisės atvykti į posėdį. Penktoje klasėje jau teko susitikti periodiškai, paskui supažindino U. su nauja psichologe, kad galėtų kreiptis. Tuo metu Klaipėdoje buvo tokia mada tarp 12 metų mergaičių pjaustytis ir psichologai turėjo tokį iššūkį. Tada mokykloje inicijavo bendrą visų vaikų patikrą, bet jos noras buvo sužinoti, kaip yra su U. ir tada iš tikrųjų buvo, dirbo su tomis rankytėmis, ir glostė, ir visokius kitokius psichologinius būdus taikė. Iš dalies pavyko, tos rankytės gijo, truputėlį pas ją buvo supjaustytos ir kojos. Buvo sunku, nes mamą buvo sunku prisikviesti į pagalbą. Tada kvietėsi ir mamą, viską jai papasakojo. Pjaustyti rankas buvo tokia mada, vaikai turėjo grupę Feisbuke. Tuo metu be U. mokykloje buvo dar kokie 6 vaikai, kurie bandė tai daryti. Kaip buvo sužinota dėl U., nepamena, bet labai stebėdavo tokio amžiaus vaikus. Mokykloje buvo sutarusi su bendruomenes slaugytoja, nes ji tai galėdavo daryti legaliai. Ji tikrindavo higieną per kūno kultūros pamokas ir ji patikrino visas mergaites nuo penktos klasės iki aštuntos ir jei matydavo, kad yra kažkokių bent jau įbrėžimų, ji informaciją perduodavo jai ir tada ji dirbdavo kaip psichologė. U. turėjo vidinių priežasčių, nes vaikai dažniausiai tai daro, kai jaučia emocinį, psichologinį skausmą ir tą skausmą perkelia į fizinį, nes jiems taip yra lengviau iškentėti psichologinį skausmą. U. visada būdavo tarp dviejų tėvų, tarp kūjo ir priekalo. Jai susidarė įspūdis, kad tai buvo dėl šeimyninių problemų, dėl santykių su mama. Seksualinės prievartos dalykų nepastebėjo, nes tokio amžiaus vaikai, turėdami seksualinės patirties ir nežinodami kur dėti, ją išpiešia, išsako, išlipdo. Niekada nėra mačiusi seksualizuoto turinio piešinių, bet tai nereiškia, kad negalėjo būti tos prievartos. Tuo metu, kai U. lankėsi pas ją, labai noriai važiuodavo pas močiutę, ji norėdavo važiuoti ir norėdavo pasilikti savaitgaliui. Nežino, ar tame kontekste gali būti seksualinė prievarta, gal ir gali, bet ji norėdavo važiuoti pas močiutę ir sakydavo, kad jai ten yra gerai. Močiutė buvo tas žmogus, į kurį ji galėdavo remtis, jai ten patikdavo. Ta tema nėra kalbėjusi nei su mama, nei su vaiku. Viskas labai šiuo atveju priklauso nuo to, kaip tas seksualiai smurtaujantis suaugęs pateikia vaikui, kartais suaugę pateikia kaip meilę, kaip žaidimą, kaip paslaptį. Dažniausia tokie dalykai atsiskleidžia per antrinius dalykus. Jei vaikas tai suvokia kaip skriaudą, tai jis vengia eiti į tą situaciją, nenori, bet U. ten važiuoti norėdavo. U. atveju kontekstas - nebuvo viskas labai lygu, normalu, ten buvo sudėtingi santykiai su mama. Mama kūrė santykius su nauju vyru, tuo metu kartu gyveno ir U. yra sakiusi, kad ten būdavo ir alkoholis. Jei buvo prievarta, tai būdama pradinėse klasėse U. pasisakyti mamai galėjo, nes jų santykiai buvo gana prieraišūs ir jei mama įdėmiai prižiūrėjo, tai galėjo tada pamatyti kažkokius pasisakymus ar pasakymus. Tuo metu, kai jos kalbėjosi apie rankas, tai buvo minimas santykis su mama. Tuo metu, kai bendravo, U. išsigalvoti ir meluoti nebuvo linkusi. U. buvo atvira, nuoširdi mergaitė. Santykiai su močiute buvo geri ir pas ją užuovėją rasdavo.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios J. P. parodymai, 2019-06-07 apklausos metu duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei (t. 1, b. l. 91-93). Šios apklausos J. P. parodė, kad apie tris metus pažįsta U. D.. Susipažino per socialinį tinklalapį "Facebook". Po kurio laiko su U. susitiko (duomenys neskelbtini) mieste. Pokalbio metu U. pasakojo, kad jos močiutė turi sugyventinį, kurio vardas K.. Ji paklausė kokia yra jo pavardė ir U. pasakė, kad L.. Tuomet ji U. pasakė, kad turi brolį A. L., ir kad K. yra jo tėvas. U. pradėjo pasakoti, kad K. "lindo" prie jos. Ji paklausė, kaip konkrečiai jis prie jos lindo. Ji pasakė, kad gali pasitikėti ja, nes ir ji yra nuo jo nukentėjusi. Tada U. papasakojo, kad K. prie jos ilgą laiką seksualiai priekabiavo ir net išprievartavo. Kur visa tai vyko, ji U. neklausė. U. viso šio seksualinio smurto nedetalizavo, bet iš U. pasakojimo suprato, kad K. vieną kartą išprievartavo U.. Išgirdusi U. pasakojimą, ji U. pasakė, kad K. ir prie jos priekabiavo, kai jai (J. P.) buvo 7 metai. Tai vyko brolio A. bute. Šio buto adreso ji neprisimena. Atrodo, tą butą brolis A. laikinai nuomojosi su savo drauge. Bute tuo metu buvo ji, mama R. ir K.. Brolis su drauge buvo kažkur išėję. Kiek kambarių šiame bute buvo, ji neatsimena. Ji neatsimena, koks buvo metų laikas. Tuo metu jos mama virtuvėje virė valgį, o ji kambaryje buvo su K.. K., užrakinęs kambario duris, priėjo prie jos, atsisegė kelnes ir išsitraukęs savo lytinį organą – varpą, įdėjo ją į jos ranką. K. nieko nesakė. Ji greitai patraukė ranką, nes buvo labai šlykštu. Atsirakinusi kambario duris nubėgo į virtuvę pas mamą. K. nebandė jos sustabdyti. Kai ji atėjo į virtuvę, mama liepė jai eiti į kambarį ir nesimaišyti jai. Ji bijojo pasakyti mamai, ką K. padarė, nes nežinojo, kaip elgsis K., jei jį paskųs. Be to, jai, kaip vaikui, tuo metu atrodė didžiulė gėda apie tai kalbėti. Klausydama mamos paliepimo, ji vėl nuėjo į kambarį. Jai įėjus į kambarį, K. vėl uždarė kambario duris, bet nerakino. Tada K. ją nusitempė iki lovos, jėga paguldė ir pats atsigulė ant jos visu savo svoriu. Kambaryje sofa-lova buvo tik viena. K. jai kažką sakė, bet ji iš baimės dabar negali atsiminti, ką konkrečiai. Ji negalėjo jo nuo savęs nustumti. Ji nešaukė, nes labai bijojo. K. ji pasakė, kad jeigu jis jos nepaliks ramybėje, ji šauks. K. ją tiesiog buvo užgulęs, niekur nelietė ir rankų nekišo, buvo su kelnėmis. Kai ji pagrasino, kad šauks, K. nuo jos pasitraukė. Ji vėl nubėgo į virtuvę, maldavo mamos leisti jai pasėdėti šalia jos. Mama net neįtarė, ką K. jai darė. K. prie jos priekabiavo tik tą vieną kartą. Ji žino, kad K. yra teistas už nužudymą, jis nušovė žmogų. Mama sakė, kad nušovęs tą žmogų, K. ginklą nukreipė ir į ją, tačiau kulka kliudė tik petį. Tuo metu mama jau buvo su K. išsiskyrusi. K. buvo įkalintas 15-ai metų. Tąkart, kai K. prie jos lindo, jis buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Mama sakė, kad čia buvo jau trečias K. teistumas. Paskutinį kartą su U. buvo susitikusios maždaug prieš metus laiko. Prieš kelias savaites iki šios apklausos jai parašė U. per socialinį tinklapį „Facebook“ ir pasakė, kad ją (J. P.) gali kviesti liudyti į policiją. Paklausus U. kodėl, ši paaiškino, kad teisme paminėjo jos vardą, todėl yra didelė tikimybė, kad ją kvies į apklausą. Tik po to, kai sužinojo, kad policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl K. elgesio, ji viską papasakojo savo mamai R.. Pagalvojo, kad nėra prasmės daugiau slėpti, ką su ja darė K.. Mama sureagavo labai skaudžiai, ji net nesuabejojo jos pasakojimu, nes žinojo, koks bjaurus žmogus yra K.. Nori, kad dėl to, ką K. padarė jai, būtų atliekamas tyrimas ir K. būtų nubaustas. Visą laiką nešiojo tai savo viduje ir bijojo apie tai pasakyti mamai. Mama yra labai jautri, galvojo, kad savo pasakojimu gali sukelti jai daug skausmo. Be to, ir pačiai apie tai buvo sunku kalbėti. Jei ne U. kreipimasis į policiją dėl K., turbūt niekada ir nebūtų išdrįsusi apie tai prabilti.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. P. parodymai, 2019-06-10 apklausos metu duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei (t. 1, b. l. 151-153). Šios apklausos R. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. susituokė su K. L.. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. L.. Su K. santuokoje išgyveno apie 10 metų. Pradžioje jie gyveno taikiai, tačiau maždaug po 7 m. K. elgesys labai pasikeitė: jis ėmė paskolas be jos žinios, užstatė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno. Dėl to butą teko parduoti. Pradėjo labai pyktis. Ją su sūnumi paliko gatvėje, teko nuomotis butą. K. ne kartą buvo jai neištikimas, ne kartą yra smurtavęs, smaugęs, spardęs, o vieną kartą ir pasikėsinęs į jos gyvybę. K. žiaurus žmogus. 1994-07-06 ji dirbo gėrimų ir maisto kioske, netoli "(duomenys neskelbtini)". Su K. dvejus metus jau buvo išsiskyrę, jis buvo vedęs kitą moterį. K. atėjo ir pradėjo reikalauti 10 eurų. Kioskelio viduje buvo lenkų tautybės klientas, kuris beveik kiekvieną dieną užsukdavo po darbo. Tąkart ji K. nedavė 10 eurų ir pasakė eiti pas savo žmoną prašyti pinigų. Ji praktiškai jau buvo uždariusi kiosko "langelį", tačiau K. sugebėjo įkišti ranką ir su nelegaliai turimu ginklu šovė klientui tiesiai į kaklą, po to šovė į ją, tačiau nepataikė, kulka pralėkė pro dešinę ranką. Tada K. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji iškvietė policiją ir GMP. Po pusės valandos K. vėl grįžo į nusikaltimo vietą, norėjo ir ją „pribaigti“, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Už šį nužudymą K. kalėjime praleido 15 metų. Iš kalėjimo K. jai buvo atsiuntęs 3 ar 4 grasinančio pobūdžio laiškus, kuriuose rašė: "važinėsi neįgaliojo vežimėliu" ir pan. Šiuos laiškus ji yra išmetusi. Grįžęs iš kalėjimo, K. neturėjo nei pinigų, nei kur gyventi. Sūnus A. su drauge nuomojosi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) rajone. A. leido kurį laiką K. pagyventi pas jį minėtame bute. Ji 2007 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo atėjusi pas sūnų ir virė sriubą virtuvėje. Šią datą prisimena, nes A. sūnus buvo gimęs (duomenys neskelbtini). K. buvo kambaryje, o sūnus su drauge buvo kažkur išėję. Pas A. ji buvo atėjusi su savo septynmete dukra J., tačiau nieko blogo tąkart nepajuto. Prieš kelias savaites dukra J. pasakė, kad jai parašė žinutę draugė U., gyvenanti užsienyje. Draugė dukrai rašė, kad davė prieš K. parodymus teisme, ir kad paminėjo apklausos metu jos dukrą J.. Tik tada dukra jai papasakojo, kad K. seksualiai priekabiavo ir prie jos tuo metu, kai ji virė sriubą sūnaus A. bute. J. sakė, kad K. sugriebė jai už riešo ir įdėjo savo lytinį organą - varpą jai į delną, kad paguldęs ją ant lovos užgulė visu savo svoriu. K. ne tik jai, bet ir jos dukrai J. padarė didžiulę skriaudą. Ji mano, kad jis pažeidė dukros J. psichiką: ji visą vaikystę ir paauglystę bijojo žmonių, niekur nuo jos neatsitraukdavo. J. ne kartą yra sakiusi: "jeigu K. pas mus ateis, aš jį nuo laiptų numesiu". Ji manydavo, kad tai tik dėl to, kad K. į ją šovė. Kai J. buvo 8-eri, pradėjo lankytis pas psichologus bei vaikų psichiatrus, nes J. jautė nerimą, baimę, net ir tamsai. Po apklausos policijoje J. jaučiasi dar blogiau, jai padidėjo nerimas, sutriko miegas, sakė, kad nebegyvens. Tiek ji, tiek dukra labai bijo K.. Ji klausė dukros, kodėl U. šitiek metų tylėjo, o dukra atsakė: "Mama, o tu K. nebijai? Be to, U. močiutė labai palaiko K., nes irgi bijo". Jau mirusi K. mama D. buvo parašiusi pareiškimą policijoje, kuriame prašė uždrausti savo sūnui K. pas ją lankytis, nes nenorėjo su juo bendrauti. Ši aplinkybė labai daug pasako apie K., kaip asmenybę.

Iš 2019-03-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 545/2019(03) matyti, kad U. D. išoriniai lytiniai organai išsivystę taisyklingai. Ginekologinės apžiūros metu nustatyti seni mergystės plėvės pažeidimai. Šie pažeidimai padaryti ne mažiau 6 mėn. laikotarpyje iki objektyvios apžiūros. Išorinių mechaninių sužalojimų lytinių organų, išangės srityje ir tarp jų nėra (t. 4, b. l. 125).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-145/2019 nurodoma, kad U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), galėjo suprasti tik išorinę įvykių pusę, t. y. konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymus. U. D. parodymais rekomenduojama vadovautis toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus bei atsižvelgti į tai, kad šiuo metu yra stebimas toks byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantis poveikis, dėl kurio jos atmintis dalinai yra blokuojama, - U. D. negali nuosekliau ir detaliau atgaminti įvykių ar epizodų aplinkybių bei tikėtinai atgamina ne visus epizodus. U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), kitas aplinkybes (nesulaukė adekvataus motinos bei močiutės reagavimo), negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės ir jiems adekvačiai (visiškai) priešintis. U. D. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F32.10) ir potrauminio streso sutrikimas (F43.1) tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamojo K. L. veiksmų. U. D. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą. U. D. dėl jos dabartinės psichinės būklės, nustatyto vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F32.10) ir potrauminio streso sutrikimo (F43.1) bei išliekančio byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio, toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama (t. 4, b. l. 160-179).

Šiam ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisiamajame posėdyje buvo apklausta viena iš ekspertizę atlikusių eksperčių, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Š.. Ji paaiškino, kad ekspertizės akto išvadas tvirtina, aktas labai platus, sudėtingas ir pačios U. D. gyvenimas. Konkrečiai atsakant į ekspertizės 4 ir 5 klausimą, jog U. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas įtaigumas, tai tyrimo įvertinimo fokusas yra konkrečiai byloje tiriamas įvykis, ir analizavo U. D. galimybes duoti parodymus būtent apie šį konkretų įvykį. Analizuojant buvo atliktas ir psichodiagnostinis įvertinimas dėl atminties sutrikimo duomenų, dėl asmenybės ypatumų. Atminties sutrikimų nustatyta nebuvo. Analizuojant jos parodymus buvo matoma, kad U. D. yra nuosekli. Parodymus davė du kartus, vieną kartą užsienyje, kitą kartą Lietuvoje. Apie įvykius kalbėjo ir ekspertizės metu, tiek psichiatrijos ekspertei, tiek jai atskirai ir visuomet U. D. buvo nuosekli. Jos parodymai neiškraipyti ir nuoširdžiai kalbėjo apie savo patirtis, kalbėjo labai nuoširdžiai, pakankamai detaliai ir nekėlė abejonių, kad ja būtų galima netikėti ekspertizės metu. Plačiau analizavo ir patį įvykį ir surinko duomenis apie visą jos gyvenimą, tuo būdu sužinojo, kad jos gyvenimas buvo komplikuotas nuo pat gimimo, ypatingai sudėtingi santykiai buvo su mama, tai turbūt dar viena ašis, kuri paaiškina tam tikrus U. D. poelgius, reagavimus. Mama U. D. yra tas asmuo, kuris labai reikšmingas. Tėtis gyveno užsienyje ir retai lankydavosi, tai pagrindinis prieraišumo asmuo buvo mama. U. mama kėlė dviprasmiškus jausmus, tiek ir teigiamus, tiek ir neigiamus. Tą aprašo ir Vaiko teisės, aprašo kaip konfliktinius. Jau nuo 2014 m. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. U. tikrai buvo sudėtinga gyventi šeimoje su mama dėl komplikuotų santykių. Sužinojo, kad U. mėgino apsigyventi pas tėtį, tačiau buvo padidintai jautri mamos žodžiams ir jos daromo poveikio dėl grįžimo namo. Ji pasidavė mamos manipuliacijoms ir apkaltino tėtį seksualiniu priekabiavimu. Ekspertizės atlikimo dienai ji labai aiškiai tą suvokė, kas įvyko, ir pasakojo nuoširdžiai, atvirai, kad tai buvusi klaida jos gyvenime. Iš mamos ji labai tikėjosi, kad jai grįžus iš Airijos mama išpildys pažadus, tačiau nieko panašaus neįvyko. U. grįžus po metų namo pas mamą, jos psichinė sveikata dar labiau pablogėjo, viskas dar labiau konfliktavosi jų santykiuose. U. D. pažeidžiama dėl to, kad mama emociškai reikšminga, ji tuo metu pasidavusi mamos manipuliacijoms ir iš to kyla ta situacija dėl tėvo. Ši situacija niekaip nėra susijusi su šioje konkrečioje byloje nagrinėjamais įvykiais. Ekspertėms nekilo jokių abejonių, kad ji negalėjo duoti parodymų šioje byloje, arba juos vertinti kritiškai. U. D. pakankamai brandi, kad suvoktų savo bendradarbiavimo reikšmę ir svarbą ekspertizės metu ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji tikrai atviravo ir nekilo abejonių dėl jos pasisakymų turinio, todėl nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas. Tėčio apkalbėjimo aplinkybes ekspertizės metu vertino. Jeigu kalbėti apie padidintą polinkį į įtaigumą plačiąja prasme, tai greičiau galėtume konstatuoti vaikui, pavyzdžiui,  kuriam yra išreikštas protinis atsilikimas. Tokie vaikai negeba kritiškai vertinti aplinkos. Jei būtų analizavę bylą tėvo atžvilgiu, seksualiniai veiksmai iš tėvo pusės, tai tikėtina, kad išvada būtų daroma ne dėl to, kad U. yra padidintai įtaigi, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ji tampa tiesiog pažeidžiama. Šiuo atveju reikšmingas asmuo yra mama, kuriai atsispirti ji negali, tai yra mylimas asmuo ir bet kuriuo atveju U. mama yra iki šiol yra reikšmingas asmuo ir ji negali atsispirti jos žodžiams, tai yra jausmai, ji geba kritiškai vertinti mamos elgseną, mamos žodžius. Natūralu, kad kuo mažesnis vaikas, tuo jis yra labiau paveikiamas žmonių, nuo kurių jis emociškai yra priklausomas. U.  neturėjo to suaugusio asmens, kuriuo ji galėtų pasitikėti ir būtų jai emocine parama, išskyrus be kita ko, kaip šioje byloje ji apibūdina, kad K. L. buvo tas vienintelis asmuo, kuris gebėjo jai skirti teigiamą dėmesį, kurio ji troško, kurio deficitą ji jautė. Kai ateina paauglystė, labai normalu ir natūralu, kad paramos, santykių ir priėmimo ieškoma tarp bendraamžių. Šeimoje emocinės paramos U. neturėjo ir natūralu, kad dėmesys krypsta į draugus, ji ten yra priimta tokia, kokia yra. Iš U. D. žodžių žino, kad mokykloje kontaktų, artimesnių ryšių ji neturėjo. Iš jos buvo šaipomasi, tai tą referentinę grupę ji turėjo už mokyklos ribų ir už šeimos ribų. Psichologiniu požiūriu, kai U. grįžo iš Airijos, jos išvaizdos pokyčius labiau sietų su labiau pablogėjusia emocine būsena. U. D. šiuo metu tai suvokti dar per sudėtinga, visą tai ji neigia, pritaria kita dalimi, kad juoda spalva tuo metu atspindėjo jos nuotaiką. Šita ji gali suprasti ir supranta, kad būtų save žalojusi dėl tam tikrų mados dalykų, tokių duomenų, užuominų negauta. Jos pasakojimas apie savo gyvenimą buvo logiškas ir nuoseklus, atviras, tai žalojimasis kaip mados dalykas buvo atmestas. Turime vaiką, kuris visų buvo atstumtas - mamos, klasiokų, ji neturėjo emociškai artimo santykio su niekuo ir iš čia yra komplikuotas gyvenimas, komplikuota savijauta ir čia turime labai didelę tikimybę, kad tai daugiausiai problemų turintis vaikas. K. U. D. parodymams būtų daromas poveikis, tokių duomenų negauta, nei iš motinos, nei iš tėvo, tie parodymai yra tokie realistiški, tam tikros detalės yra, kurių neišmoksi. Tik remdamasis asmenine patirtimi gali tam tikras detales perteikti, o U. D. pasakojo daug, ji buvo suinteresuota atvirai kalbėti ir ji buvo atvira. Jei būtų poveikio galimybė, tikimybė, tai apie tai būtų išdėstę akte.

Galima kalbėti apie U. konfliktuotus santykius su mama, kad tuo metu psichologei atviravosi neaktyviai, baimindamasi mamos reakcijos. Ji atsirinkdavo, ką pasakoti psichologei, tokiu būdu save saugodama. Tai vienas iš tų indikatorių apie blogus, komplikuotus disfunkcinius santykius su mama. Verta atkreipti dėmesį, kad U. D. pagal savo amžių buvo itin jauna ir ji tuo metu reagavo pagal savo amžių. Apie K. L. veiksmus ji pasisakiusi pirmą kartą močiutei, vėliau yra duomenų, kad mamai ir seseriai, tačiau jų reakcija į tai, kad tai žaidimas ir nekreipk dėmesio,  ir panašiai. Tokiu būdu suaugę žmonės rodė pavyzdį, kaip reikia reaguoti ir U. galėjo pasidaryti išvadą, kad ypatingo nieko nevyksta ir antra dalis, kad ji kažkokios pagalbos iš suaugusiųjų, kurias ji pasitiki, nesulauks. Psichologės konsultacijos nėra taikomos išsiaiškinti viską, ką vaikas išgyvena. Vaikas turi užmegzti pasitikėjimo santykį, kad jis jau sau leistų atsiverti apie sudėtingiausius savo gyvenimo įvykius. Tai gali būti natūralu, kad mokyklos psichologei neatsivėrė dar ir dėl to, kad baimė buvo pagrindinius argumentas, o kita vertus, šiems dalykams reikia labai daug laiko. Ekspertizės formatas yra visai kitoks, ekspertai turi labai aiškius įvykius ir jų tikslas yra pakalbinti apie konkrečius byloje tiriamus įvykius ir jų tiriamą asmenį. Jie visada tiriamiesiems, vaikams paaiškina, kokie yra tikslai, kad jie bendradarbiautų ir atsivertų. Vaikui žaidimų elementai yra labai svarbūs, tai kelia dviprasmiškus jausmus ir bet kuriuo atveju tie veiksmai buvo įvilkti į žaidimo formą, ir tai galėtų būti dar viena iš priežasčių, trukdančių atsiverti. U. D. vertinimas yra susijęs, ar ji galėjo būti patikima liudytoja. Jų atsakymas, kad ji buvo patikima liudytoja. Ekspertizės metu U. apie K. ir mamos santykius pasakojo. Jos suvokimu, buvo kažkoks artimas santykis mamos su K. L. ir vėliau buvo močiutės artimas santykis.

Šiam ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisiamajame posėdyje nesant galimybės apklausti kitos iš ekspertizę atlikusių eksperčių (yra ilgalaikėse vaiko priežiūros atostogose), teisiamajame posėdyje buvo apklausta teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S.. Ji paaiškino, kad yra susipažinusi su ekspertizės aktu. Jame viskas labai nuosekliai yra aprašyta. Gali tik pacituoti ir pritarti, kad po nagrinėjamo įvykio, po įtariamojo K. L. veiksmų palaipsniui pradėjo blogėti tiriamosios U. psichikos būsena. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad ji visą laiką su pertraukomis buvo stebima, konsultuojama, gydoma psichikos sveikatos priežiūros specialistų. Palaipsniui blogėjo jos emocinė būsena, atsirado alkoholio vartojimai, bėgimai, mokyklos nelankymas ir vertintina tai kaip neadekvatus, savidestrukcinis elgesys dėl ne veikų, prasidėjusių po byloje tiriamų įvykių, emocijų įveikos. Toksai paauglystės savidestrukcinis elgesys yra vertinamas kaip depresinė būsena. Tie visi aplinkiniai įvykiai, kurie tuo metu sukosi aplink U., tai skyrybos, patyčios ir nepalaikantis konfliktiškas jos motinos bendravimo stilius tiktai sunkino jos emocinę būseną, neleido jai gerėti, nepaisant taikomų medikamentinių ir nemedikamentinių gydymų, tačiau tai nebuvo lemiamas momentas jos psichinės būklės blogėjimui. Kaip matome iš akto, iš visos medžiagos apibendrinimo, kad jai išvažiavus gyventi 2017 m. pas tėvą į Airiją, ji patenka į saugią emociškai aplinką ir jau geba praregėti, kalbėti apie tai, kas nutiko ankstyvame jos gyvenime. Ekspertizės atlikimo metu ji labai aiškiai, gražiai, nuosekliai apibūdina savo jauseną chronologiškai nuo pat pirmųjų susitikimų su įtariamuoju ir kaip tuo metu ji jautėsi, ir kokie veiksmai buvo. Ji taip pat apibūdina dabartinę savo jauseną, ypatingai santykyje su kitais asmenimis, ar su tuometiniu draugu, kad jos žodžiai, frazės, prisilietimai, kvapai, kažkokie įvykiai iššaukia tuos ankstyvuosius prisiminimus, susijusius su įtariamojo K. L. veiksmais ir tai atitinka potrauminio streso sutrikimo simptomatiką. Kolegės išvadą tvirtina ir pritaria toje dalyje, kad tie konstatuoti U. psichiniai sveikatos sutrikimai ir jų priežastis buvo galimai kaltinamojo K. L. veiksmai, o ne gretutiniai defaktoriai.

2019-08-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei jo priede 2019-05-16 suvestinėje Nr. 01-1-56475-18 Nr. 1 (2019-07-08 Nr. 30-IL-7085) fiksuota, kad 2019-05-16 (Nr. 306) A. K. telefonu komunikavo su K. L. ir pastarajam pranešė, kad jai skambino N. ir pranešė apie tai, kad policijos pareigūnai apklausė šeimos daktarę dėl U. D. elgesio ir apsilankymų pas gydytoją (t. 2, b. l. 103-106).

2019-08-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei jo priede 2019 m. gegužės 06 – birželio 03 d. suvestinėje Nr. 01-1-564-18 Nr.1 (2019-07-08 Nr. 30-IL-7086) fiksuota, kad 2019-05-06 (Nr. 777) A. K. skambino N. D. ir pranešė, kad gavo laišką, kuriame nurodoma, jog U. D. paskirta psichiatrinė ekspertizė. Nors ir įtarusios, kad apie tai gali žinoti ir pati U. D., abi nusprendžia jai nepranešti apie paskirtą ekspertizę. Iš 2019-05-27 (Nr. 1214) pokalbio tarp A. K. ir N. D. turinio matyti, kad moterys aiškinasi apie tai, kokiame namo aukšte N. gyveno su vaikais, kai buvo apsistojusi pas A. K.. Moterys išsiaiškina, kad vienu atveju gyveno antrame namo aukšte, o kai buvo S. – „padvale“. 2019-06-03 (Nr. 1295) A. K. komunikuojant telefonu su dukra N. D., pastaroji praneša, kad įlindusi į „Facebook“ U. D. istoriją, nerado buvusios dukrą kompromituojančios informacijos. N. D. nepagarbiai atsiliepia apie savo dukrą U. D. dėl to, kad pastaroji, pačios N. D. vertinimu, ištrynė medžiagą, kuri galėtų sukompromituoti U. D.. Moterų pasvarstymu, tai dukra galėjo padaryti kažkieno patarta, galimai advokato (t. 2, b. l. 107-112).

Iš 2019-08-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei jo priedo – 2019 m. balandžio 11 d. – gegužės 23 d. suvestinės matyti, kad 2019-04-11 (Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7), 2019-04-17 (Nr. 103), 2019-05-17 (Nr. 438), 2019-05-21 (Nr. 472), 2019-05-22 (Nr. 487) K. L. skambino įvairioms moterims pagal pažinčių skelbimus, komunikavo su jomis lytinio gyvenimo (santykių) temomis, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis gyvena vienas, kad jam yra 38, 56 metai. Iš 2019-04-21 (Nr. 142) pokalbių tarp K. L. ir N. D. turinio matyti, jog šie asmenys tariasi susiskambinti po K. L. apklausos, kuri vyks 24 dieną, kad išsiaiškinti apklausos detales. N. D. nurodo, kad po jo apklausos ji iš karto skambins tyrėjai, kad „važiuosiu pas juos ir viską pakeisiu“. 2019-04-21 (Nr. 147) N. D. paskambinus K. L., pastarasis bando įkalbėti N. D. lytiškai su juo santykiauti, tikslu išsiaiškinti jo potencijos galimybes, tai yra taip įsitikinti, kad jis yra seksualiai neįgalus. N. D. tai daryti atsisako, siūlydama K. L. kreiptis į specialistus. K. L. nurodo, kad nei specialistams, nei prostitutėms pinigų neturi, kad jis labai pergyvena ir kad nori tyrėjai kaip argumentą pasakyti, kad jis yra impotentas. Iš pokalbio turinio matyti, kad K. L. pasakoja N. D., kad jis 12 metų kalėjo, iš pataisos namų grįžo 2006 m. ir nuo 1994 m. neturėjo lytinių santykių su moterimi, o su A. K. bandė mylėtis 2007 m., tačiau jam nieko nepavyko ir jis su A. toliau gyveno platonišką gyvenimą. N. D. pataria nepergyventi, nes jos dukrai tada buvo 5 metai ir „čia dabar nieko neįrodysi“, reikia apklausų metu „sukinėtis, nes jis žino įstatymus“, „spardytis iki galo“, nes nuo jų daug kas priklauso, versti kaltę jos dukros tėvui, nes šis N. keršija, nori pasipelnyti, pinigų. Sutaria po apklausos susitikti pas N. D. darbe. 2019-04-27 (Nr. 246) pokalbio metu tarp K. L. ir N. D., pastaroji K. L. atskleidžia sužinotas ikiteisminio tyrimo detales apie dukters išžaginimą, nurodydama, jog matė, kad byloje yra parašyta, jog K. L. užlaužė dukrai rankas ir ją išprievartavo, kad tai vyko nuo 2007 m. iki 2013 m. Pokalbio metu K. L. neigia tai daręs, aiškina, jog šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra ir jis tarsis su advokatu. N. D. išsako nuogastavimus, jog K. L. gali būti uždarytas į areštinę, tačiau šis ją ramina, teigdamas, jog joks teismas jo nesuims, nes nėra jokių įrodymų, kad jis tai padarė. Iš 2019-05-06 (Nr. 323) pokalbio tarp K. L. ir A. K., 2019-05-09 (Nr. 363) pokalbio tarp K. L. ir N. D. turinio matyti, kad šie asmenys kalbasi apie ikiteisminio tyrimo byloje paskirtą teismo ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę, taip pat K. L. pokalbio metu su N. D. bando išsiaiškinti, kada U. D. prarado nekaltybę, ir ar vartojo kontraceptines tabletes (t. 2, b. l. 113-148).

Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2018-12-01 raštu Nr. 5SD-2614 pateikti surinkti duomenys apie N. D. ir S. D. civilinę bylą dėl dukros U. D. gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų konflikto daromą traumuojantį poveikį U. sveikatai, taip pat nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą S. D. dėl dukters tvirkinimo (t. 2, b. l. 15-50).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jie iš dalies patvirtina K. L. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų prieš U. D.

  Pagrindinis ir lemiamas įrodymas, sprendžiant K. L. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prieš nukentėjusiąją U. D., yra nukentėjusiosios U. D. parodymai, todėl jų patikimumo patikrinimas ir nustatymas turi esminę reikšmę įrodinėjimo procese. Teismo įsitikinimu, U. D. parodymų išsamumas ir nuoseklumas, taip pat atskirų U. D. nurodytų detalių ir aplinkybių patvirtinimas kitais byloje surinktais įrodymais neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu.

Byloje nenustatyta, kad U. D. turėtų kokį nors pagrindą ar motyvą apkalbėti kaltinamąjį K. L., melagingai jį kaltindama nebūtų nusikaltimų padarymu. Pats kaltinamasis teigia nuo 2010 metų atsiribojęs nuo U. D. ir jokių artimesnių santykių su ja nebepalaikęs. Kaltinamasis taip pat nenurodo, kad U. D. turėtų kokių nors motyvų jį apkalbėti.

Byloje surinktais įrodymais paneigta ir kaltinamojo versija, neva U. D. jį apkalba įtakota savo motinos N. D.. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamojo ir N. D. būtų buvę kokių nors rimtų konfliktų ar nesutarimų, dėl kurių N. D. būtų turėjusi motyvą kerštauti kaltinamajam, jį apkalbėti ar jam kitaip pakenkti. K. L. jau beveik 15 metų gyvena kartu su N. D. mama A. K., iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad teisėsaugos organams pradėjus tyrimą dėl U. D. parodymų apie K. L. prieš ją naudotą seksualinę prievartą, tiek A. K., tiek N. D. bandė padėti kaltinamajam, derinant jo gynybos poziciją prie jų sužinotų bylos aplinkybių ir siekiant sumenkinti U. D. parodymų patikimumą. Pažymėtina, kad U. D. pirmą kartą apie patirtą seksualinę prievartą prasitarė Jungtinės Karalystės pareigūnams tik 2018 m. pradžioje, jau gyvendama pas tėvą Jungtinėje Karalystėje, kuomet jos bendravimas su mama buvo minimalus. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, gautų iš Jungtinės Karalystės, U. D. paminėjimas apie praeityje patirtą seksualinę prievartą nebuvo kryptingas siekis inicijuoti kokio nors tyrimo pradėjimą prieš K. L., jis įvyko iš esmės atsitiktinai ir spontaniškai, U. bendraujant su mokinių socialine darbuotoja, po ko tolesnį aplinkybių aiškinimąsi inicijavo patys Jungtinės Karalystės pareigūnai. Nukentėjusioji U. D., nepaisant to, kad jai tenka apmokėti byloje jos interesus atstovaujančio advokato paslaugas, byloje nereiškė civilinio ieškinio dėl jos patirtos neturtinės, o galimai ir turtinės žalos atlyginimo, neprašė netgi priteisti iš kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kas taip pat patvirtina, jog nei pati nukentėjusioji U. D., nei jos mama N. D. šioje byloje neturi jokio materialinio suinteresuotumo ar siekio pasipelnyti.

Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto, teisiamajame posėdyje apklaustų eksperčių paaiškinimų matyti, kad U. D. nurodyti jos patirti išgyvenimai dėl prieš ją naudotos seksualinės prievartos yra tikri, kad tokių išgyvenimų, jeigu vaikas jų pats iš tiesų nebūtų patyręs, nebūtų galima taip tikroviškai ir detalizuotai išgalvoti. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių požymių, kurie leistų įtarti ar abejoti, jog U. D. parodymai apie K. L. veiksmus būtų įtakoti jos motinos N. D. ar kitų pašalinių asmenų. Ekspertinio tyrimo metu ekspertės žinojo ir vertino visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias tiek su N. D. ir S. D. skyrybų procesu ir jo įtaka U. D., tiek ir su galimai N. D. inicijuotais melagingais U. D. kaltinimais seksualine prievarta savo tėvui S. D., siekiant U. D. grįžimo gyventi pas motiną į Lietuvą. Visa tai įvertinusios, ekspertės priėjo išvados, kad nepaisant buvusio poveikio U. iš mamos pusės sprendžiant civilinius ginčus su tėvu, nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su U. parodymais prieš K. L., nenustatyta jokia pašalinių asmenų įtaka U. D. ar bandymas ja manipuliuoti. Priešingai, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad bandydama pasiskųsti dėl K. L. veiksmų artimiausiems žmonėms – mamai N. D. ir senelei A. K., ji pastarųjų išklausymo ir palaikymo nesulaukė, jai buvo paaiškinta, kad tai yra tik „žaidimas“, ko pasekoje U. ir toliau teko kęsti kaltinamojo seksualinę prievartą.

Ekspertizės akto išvados, eksperčių paaiškinimai yra tarpusavyje logiškai susiję su liudytojos L. K. parodymais ir vieni kitus papildo. Liudytoja L. K., tuometinė mokyklos, kurioje mokėsi U., psichologė parodė, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo mada tarp 12 metų mergaičių pjaustytis rankas, tokie sužalojimai buvo pastebėti ir U., su ja buvo dirbama, matėsi, kad U. turėjo vidinių priežasčių, nes vaikai dažniausiai tai daro, kai jaučia emocinį, psichologinį skausmą ir tą skausmą perkelia į fizinį, nes jiems taip yra lengviau iškentėti psichologinį skausmą. U. visada būdavo tarp dviejų tėvų, tarp kūjo ir priekalo. Jai susidarė įspūdis, kad tai buvo dėl šeimyninių problemų, dėl santykių su mama. Seksualinės prievartos dalykų nepastebėjo, nes tokio amžiaus vaikai, turėdami seksualinės patirties ir nežinodami kur dėti, ją išpiešia, išsako, išlipdo. Niekada nėra mačiusi seksualizuoto turinio piešinių, bet tai nereiškia, kad negalėjo būti tos prievartos. Tuo metu, kai U. lankėsi pas ją, labai noriai važiuodavo pas močiutę, ji norėdavo važiuoti ir norėdavo pasilikti savaitgaliui. Nežino, ar tame kontekste gali būti seksualinė prievarta, gal ir gali, bet ji norėdavo važiuoti pas močiutę ir sakydavo, kad jai ten yra gerai. Močiutė buvo tas žmogus, į kurį ji galėdavo remtis, jai ten patikdavo. Viskas labai šiuo atveju priklauso nuo to, kaip tas seksualiai smurtaujantis suaugęs pateikia vaikui, kartais suaugę pateikia kaip meilę, kaip žaidimą, kaip paslaptį. Dažniausia tokie dalykai atsiskleidžia per antrinius dalykus.

Sugretinus liudytojos L. K. parodymus ir eksperčių paaiškinimus galima spręsti, kad nesulaukusi pagalbos iš mamos ir močiutės, kurios rimtai nepažiūrėjo į jos bandymus skųstis dėl K. L. elgesio ir paaiškino, kad tai tik „žaidimas“, U. vengė daugiau kam nors pasakoti apie patiriamą seksualinę prievartą (tai matyti ir iš liudytojos D. D. parodymų, taip pat byloje surinktiems įrodymams patikrinti perskaitytų nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų), ko pasekoje mokykloje buvo manoma, kad U. psichologinės problemos, peraugusios net į savęs žalojimą, yra susiję tik su ją skaudžiai paveikusiu tėvų skyrybų procesu, kuris tuo metu mokyklos darbuotojams buvo gerai žinomas. Tuo tarpu ekspertinio tyrimo metu, įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, kuri nebuvo žinoma liudytojai mokyklos psichologei L. K. ir kitiems mokyklos darbuotojams, buvo nustatyta, kad U. D. psichologinės problemos bei jai diagnozuoti laikino pobūdžio psichikos sutrikimai kilo būtent dėl jos nurodomų K. L. seksualinės prievartos veiksmų, o visi kiti faktoriai (tėvų skyrybų procesas, konfliktiniai santykiai su motina ir pan.) tik dar labiau gilino šiuos sutrikimus, bet, kaip minėta, nebuvo jų priežastimi.

Nukentėjusiosios U. D. parodymus apie jos patirtą seksualinę prievartą patvirtina ir liudytojos D. D. parodymai, taip pat byloje surinktiems įrodymams patikrinti perskaityti nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog U. D. savo seseriai D. D. ir draugei J. P. K. L. veiksmus apibūdino iš esmės analogiškai, kaip ir duodama parodymus apklausų metu. Be to, tiek D. D., tiek ir J. P. nurodė vaikystėje ir pačios patyrusios iš K. L. seksualinio pobūdžio veiksmus, kurių pobūdis atskirose detalėse visiškai sutampa su U. D. patirta seksualine prievarta. Byloje taipogi nenustatyta jokių duomenų, kad tiek D. D., tiek J. P. turėtų kokių nors motyvų apkalbėti K. L.. Liudytoja D. D. taip pat pažymėjo, kad jos jaunesnioji sesuo U., ankstyvojoje vaikystėje būdama mielas ir gyvenimo džiaugsmo pilnas vaikas, būtent po įvykių su K. L. visiškai pasikeitė, tapo sunkaus nesuvaldomo charakterio, ėmė save žaloti. Liudytojai N. D., S. D. taip pat nurodė, kad neturi pagrindo netikėti dukters U. parodymais, bendraujant su dukra matosi, kad dėl K. L. veiksmų ji yra patyrusi rimtą psichinę traumą.

Tuo būdu, remdamasis nukentėjusiosios U. D. parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, ir kitais juos patvirtinančiais byloje surinktais aukščiau aptartais įrodymais, teismas laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis K. L. laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2013 m. vidurio bute, esančiame (duomenys neskelbtini),  gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, tikslesnės datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad U. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, bučiavo ją kišdamas savo liežuvį į jos burną, nenustatytą skaičių kartų savo rankomis per rūbus ir po rūbais lietė, glostė mažametės kojas, krūtinę, rankomis dirgino jos lytinius organus, demonstravo savo apnuogintą lytinį organą, paėmęs mažametės ranką dėjo ją prie savo apnuoginto lytinio organo, vulgariai kalbėjo su mažamete lytiškumo ir lytinio gyvenimo temomis. Kaltinamajame akte šie kaltinamojo K. L. veiksmai kvalifikuoti kaip mažamečio asmens tvirkinimas, numatytas BK 153 str. (nusikalstamų veiksmų užbaigimo metu galiojusi 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija).

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau nagrinėjamoje byloje toks išskirtinis atvejis nenustatytas.

Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.). Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sąlytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiškai kitokį neigiamą poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą (pvz., sąlytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sąlyčio prasmės); į panaudotos prievartos intensyvumą (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sąlytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sąlytis buvo tik fragmentiškas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokį fiziniam sąlyčiui, būdingam seksualiniam prievartavimui, be kita ko, būtina nustatyti tokio sąlyčio sąsajumą su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-642/2007).

Byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas tvirkino mažametį asmenį, t. y. atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012).

Pažymėtina, kad abi aptariamos nusikalstamos veikos (BK 150 straipsnio 4 dalis ir 153 straipsnis) padaromos veikiant tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014).

BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu panašus į BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veiką tuo, kad abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Tačiau, atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Be to, seksualinį prievartavimą BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris: 1) geba tenkinti lytinę aistrą; 2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-625/2013, 2K-116-942/2016).

Teismo vertinimu, kai kurie pripažįstami įrodytais kaltinamojo veiksmai - nukentėjusiosios lytinių organų dirginimas rankomis, nukentėjusiosios rankos dėjimas prie savo apnuoginto lytinio organo – savo objektyviaisiais požymiais yra labai panašūs į BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu. Visgi, laikantis kaltinimo ribų ir atsižvelgiant į tai, jog byloje kaltinamąjį aktą surašiusi ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė net nebandė įrodinėti BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo aukščiau aptartuose kaltinamojo veiksmuose, nurodyti kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 153 str. (nusikalstamų veiksmų užbaigimo metu galiojusi 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad glaudžius ryšius su nukentėjusiosios U. D. senele A. K., mama N. D. bei kitais jos šeimos nariais palaikiusiam kaltinamajam buvo žinomas tikrasis U. D. amžius (jos mažametystė), taip pat nekyla abejonių, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kėsindamasis į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą ir siekdamas sukelti per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais.

K. L. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d. tuo, jog laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2011 m. liepos 5 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tikslesnė data ir laikas tyrimo nenustatyti, žinodamas, kad U. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą – jėga paguldęs mažametę ant lovos, užgulęs ją visu savo kūno svoriu, o nukentėjusiajai pradėjus priešintis – rankomis ėmus spausti jo akis, laikydamas jos rankas, įvedė savo lytinį organą į mažametės makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, tokiu būdu išžagino mažametę U. D.. Teismo vertinimu, šis K. L. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik iš dalies.

Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiama nukentėjusioji U. D., jai būnant nuo 5 iki 9 metų amžiaus, tikslesnės datos nepamena, K. L. pargriovė ją ant lovos, užgulė, laikė ją, gulinčią ant nugaros, ir jai besipriešinant įvedė savo lytinį organą į jos lytinį organą, tai truko apie 3 sekundes, jautė didelį skausmą, tačiau nebuvo jokio skysčio, jokio kraujo, drabužiai liko švarūs, nieko nereikėjo keistis. Apklausiama Jungtinės Karalystės pareigūnų U. D. nurodė neprisimenanti, ar jis įkišo savo varpą į užpakalį, ar į vaginą, tik prisimena skausmą. Liudytoja D. D. parodė, jog U. jai papasakojo, kad K. L. „ją prievartavo į užpakalį“. Teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu, pasakodama ekspertėms apie įvykius, U. D. taip pat nurodė „dabar labai sunku pasakyt, kur įkišo, vis dvejoju, kur įkišo“ (t. 4, b. l. 176). Teismo medicininės ekspertizės metu U. D. nurodė, kad pirmus lytinius santykius turėjo būdama 13 metų (t. 4, b. l. 125).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), galėjo suprasti tik išorinę įvykių pusę, t. y. konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymus. Šiuo metu yra stebimas toks byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantis poveikis, dėl kurio jos atmintis dalinai yra blokuojama - U. D. negali nuosekliau ir detaliau atgaminti įvykių ar epizodų aplinkybių bei tikėtinai atgamina ne visus epizodus. U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), kitas aplinkybes (nesulaukė adekvataus motinos bei močiutės reagavimo), negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės ir jiems adekvačiai (visiškai) priešintis.

Kaip matyti, aptariamo įvykio metu būdama itin jauno amžiaus (5-9 metų), neturėdama pakankamai žinių ir suvokimo lytinio gyvenimo klausimais, būdama išgąsdinta prievartinių, sukėlusių fizinį skausmą kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji galėjo sąžiningai klysti dėl kaltinamojo prieš ją atliekamų prievartinių seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, pati tinkamai jų nesuvokusi. Yra labai didelė ir reali tikimybė, kad kaltinamajam įvedus savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ar į analinę angą, itin jauno amžiaus, anksčiau lytinių santykių neturėjusi mažametė būtų buvusi sužalota. Tuo labiau, kad viskas vyko prievartiniu būdu, nukentėjusiajai spurdant ir priešinantis, o kaltinamajam bandant palaužti jos pasipriešinimą, užgulus nukentėjusiąją savo kūno svoriu ir rankomis laikant jos rankas. Tačiau, kaip parodė pati nukentėjusioji, jokių sužalojimų jai nebuvo padaryta. Akivaizdu, jog fizinį skausmą mažametei nukentėjusiajai kaltinamasis galėjo sukelti, ir savo lytiniu organu trindamas, spausdamas jos lytinių organų bei išangės sritį. Nukentėjusioji, neturėdama lytinio gyvenimo patirties, būdama didelio išgąsčio ir šoko būsenoje dėl prievartinių kaltinamojo veiksmų, tokį skausmą, sukeltą kaltinamojo lytinio organo poveikiu, galėjo klaidingai įvertinti kaip trumpalaikį kaltinamojo lytinio organo įvedimą į jos makštį ar analinę angą. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai ir Jungtinės Karalystės pareigūnams, jos paaiškinimų seseriai ir ekspertėms, nukentėjusioji pati nėra tikra, kur jai buvo įvestas kaltinamojo lytinis organas (į makštį ar į analinę angą), jokių sužalojimų nei makšties, nei analinės angos srityje ji nepatyrė, nebuvo sutepimų krauju ar kitais biologiniais skysčiais, kurį laiką tik jautė skausmą tarpukojo srityje.

Taigi vien iš nukentėjusiosios parodymų nėra galimybės kategoriškai spręsti, kokius prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus prieš ją atliko K. L.: 1) lytiškai santykiavo (pasikėsino tai daryti) ar 2) tenkino lytinę aistrą analiniu būdu (pasikėsino tai daryti). Kaip minėta, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog kaltinamasis buvo įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ar analinę angą. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji nebuvo sukruvinta ar kitaip sužalota, jos lytinių organų bei išangės sritis nebuvo sutepta krauju, išmatomis ar kitais biologiniais skysčiais, kas būtų būdinga kaltinamojo lytinės varpos intervencijai į nukentėjusiosios makštį ar išeinamąją angą. Sutepimų biologiniais skysčiais nebuvimas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis savo veiksmais nepasiekė ejakuliacijos, kas būtų logiška kaltinamojo lytinės varpos įvedimo nukentėjusiajai į makštį ar analinę angą pasekmė, nes nukentėjusiosios pasipriešinimas jau buvo įveiktas ir jokių kliūčių pabaigti lytinį aktą nebūtų buvę. Šių aplinkybių kontekste negalima iki galo atmesti pakankamai realios prielaidos, jog nukentėjusioji dėl savo mažametystės, seksualinės patirties neturėjimo, būdama šokiruota netikėto kaltinamojo užpuolimo, fizinį skausmą, jai sukeltą kaltinamajam bandant įvesti savo lytinį organą jai į makštį ar analinę angą, sąžiningai klysdama galėjo įvertinti kaip trumpalaikį (kaip pati nurodo, trukusį apie 3 sekundes) lytinio organo įvedimą. Tuo būdu byloje surinktais įrodymais neginčijamai patvirtinamas tik kaltinamojo bandymas įvesti savo lytinį organą, bet ne lytinio organo įvedimas į atitinkamas nukentėjusiosios kūno vietas. Kita vertus, iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad pati nukentėjusioji nėra tikra, į kurią jos kūno vietą – makštį ar analinę angą – bandė daryti intervenciją savo lytiniu organu kaltinamasis, apklausų, pokalbių su liudytojais ir ekspertais metu šias aplinkybes ji nurodė skirtingai ir neužtikrintai. Todėl, nesant neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis bandė įvesti savo lytinį organą būtent į nukentėjusiosios makštį, ir nesant galimybės paneigti prielaidą, kad lytinį organą buvo bandoma įvesti į nukentėjusiosios analinę angą, pripažįstamas įrodytu kaltininkui palankesnis veikos kvalifikavimo variantas, t. y. bandymas tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu. Akivaizdu, jog būtent toks veikimo būdas buvo labiau priimtinas ir kaltinamajam, kuris suvokė, kad įvedus savo lytinį organą lytinių santykių neturėjusiai mažametei nukentėjusiajai į makštį, neišvengiamai įvyks defloracija, ir nukentėjusiajai pasiskundus, jo kaltę dėl mažametės išžaginimo bus nesudėtinga įrodyti, tuo tarpu tenkinant lytinę aistrą analiniu būdu, tokių akivaizdžių nusikalstamos veikos įrodymų gali ir nebūti.

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veika, kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 149 str. 4 d., perkvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. kaip pasikėsinimas tenkinti lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja U. D. prieš jos valią analiniu būdu, panaudojant fizinį smurtą ir pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos mažametystės konstatuojant, kad veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, jam nepavykus įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios analinę angą. Kaip nurodė pats kaltinamasis, po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo 2006 m. jis turėjo problemų dėl nepakankamos varpos erekcijos, kliudžiusios lytinio akto atlikimui, ši aplinkybė kaip tik atskleidžia ir paaiškina priežastį, dėl kurios, nepriklausomai nuo kaltininko valios, jam nepavyko pabaigti savo nusikalstamo sumanymo tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja analiniu būdu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016). Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-7-304-976/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

Nagrinėjamoje byloje K. L. iš anksto nebuvo pranešta apie jo veiksmų perkvalifikavimo galimybę, tačiau nepaisant to, atsižvelgiant į tokį teismo sprendimą nulėmusias priežastis, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad perkvalifikavus K. L. veiksmus, jam pareikštame kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išlieka iš esmės nepakitusiomis. Nustatyta tik mažesnė, nei nurodyta kaltinime, kaltininko veiksmų apimtis, t. y. nustatyta, jog kaltinamasis nebuvo įvedęs savo lytinio organo į nukentėjusiosios kūną, o tik kėsinosi tai padaryti, ir patikslinta, kad lytinį organą buvo bandoma įvesti ne į nukentėjusiosios makštį, o į analinę angą. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jam pranešus apie tokią galimybę, kaltinamojo gynyba galėtų būti kitokia. Skirtingai nei kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 149 str. 4 d., už BK 150 str. 4 d. numatytą nusikaltimą numatyta švelnesnė atsakomybė, o veikos nebaigtumas taip pat yra aplinkybė, turinti įtakos kaltininko padėties švelninimui sprendžiant bausmės skyrimo klausimus, taigi toks veikos perkvalifikavimas kaltinamojo teisinės padėties nepablogins ir jo teisės į gynybą nesuvaržys.

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje duotais eksperčių paaiškinimais, taip pat liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymais apie jos sveikatos būklę nustatyta, kad aukščiau aptartais nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 153 str., 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., kaltinamasis K. L. padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sukeldamas nukentėjusiajai laikino pobūdžio psichikos sutrikimus – vidutinio sunkumo depresijos epizodą, nepatikslintą kaip atsirandantį postnataliniu periodu (F 32.10), ir potrauminio streso sutrikimą (F43.1), trikdančius nukentėjusiosios kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekančius iki dabar, ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės U. D. sveikatą. Ši K. L. veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. kaip tyčinis nesunkus mažamečio asmens susargdinimas, kadangi kaltinamasis pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį neabejotinai suprato, jog jo prievartiniai seksualinio pobūdžio veiksmai sukels mažametei nukentėjusiajai didelę psichologinę traumą, ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Remiantis išdėstytu, K. L. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos prieš J. P.

K. L. buvo kaltinamas pagal BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) tuo, jog laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 5 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, užrakinęs kambario duris, mažametės akivaizdoje atsisegė savo kelnes ir apnuoginęs savo lytinį organą uždėjo jį ant mažametės J. P. rankų, tokiu būdu tvirkino mažametę J. P..

Teismo vertinimu, šis K. L. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Kaltinamasis K. L. kategoriškai neigia atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tvirtina niekuomet nebuvęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nežinantis buto tokiu adresu.

Vienintelis įrodymas, kuriuo teisme yra grindžiamas šis K. L. inkriminuotas kaltinimas, yra nukentėjusiosios U. D. parodymai, jog kalbantis su savo pažįstama J. P. apie K. L., J. pasakė, jog K. L. jai irgi bandė padaryti kažką, norėjo pabučiuoti, bet ji išsigando ir pabėgo pas savo mamą.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavusi ir kaltinamąjį aktą byloje surašiusi prokurorė neužtikrino, kad nukentėjusioji J. P. ir jos mama liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu būtų apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apklausti J. P. ir R. P. teisiamajame posėdyje nepavyko (J. P. gyvena užsienyje, atvykti į teismą ar būti apklausiama nuotoliniu būdu nesutinka, R. P. nepajėgia atvykti į teismą dėl sveikatos būklės). Taigi teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaitytais jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams, galima remtis tik kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Toks įrodymas, kaip minėta, tėra tik vienas – nukentėjusiosios U. D. itin neinformatyvūs parodymai, jog J. P. jai pasakojo, kad „K. L. jai irgi bandė padaryti kažką, norėjo pabučiuoti“.

2019-06-07 apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės (t. 1, b. l. 91-93) J. P. parodė, kad K. prie jos priekabiavo, kai jai buvo 7 metai. Tai vyko brolio A. bute. Šio buto adreso ji neprisimena. Atrodo, tą butą brolis A. laikinai nuomojosi su savo drauge. Bute tuo metu buvo ji, mama R. ir K.. Brolis su drauge buvo kažkur išėję. Kiek kambarių šiame bute buvo, ji neatsimena. Ji neatsimena, koks buvo metų laikas. Tuo metu jos mama virtuvėje virė valgį, o ji kambaryje buvo su K.. K., užrakinęs kambario duris, priėjo prie jos, atsisegė kelnes ir išsitraukęs savo lytinį organą – varpą, įdėjo ją į jos ranką. K. nieko nesakė. Ji greitai patraukė ranką, nes buvo labai šlykštu. Atsirakinusi kambario duris nubėgo į virtuvę pas mamą. K. nebandė jos sustabdyti. Kai ji atėjo į virtuvę, mama liepė jai eiti į kambarį ir nesimaišyti jai. Ji bijojo pasakyti mamai, ką K. padarė, nes nežinojo, kaip elgsis K., jei jį paskųs. Be to, jai, kaip vaikui, tuo metu atrodė didžiulė gėda apie tai kalbėti. Klausydama mamos paliepimo, ji vėl nuėjo į kambarį. Jai įėjus į kambarį, K. vėl uždarė kambario duris, bet nerakino. Tada K. ją nusitempė iki lovos, jėga paguldė ir pats atsigulė ant jos visu savo svoriu. K. jai kažką sakė, bet ji iš baimės dabar negali atsiminti, ką konkrečiai. Ji negalėjo jo nuo savęs nustumti. Ji nešaukė, nes labai bijojo. K. ji pasakė, kad jeigu jis jos nepaliks ramybėje, ji šauks. K. ją tiesiog buvo užgulęs, niekur nelietė ir rankų nekišo, buvo su kelnėmis. Kai ji pagrasino, kad šauks, K. nuo jos pasitraukė. Ji vėl nubėgo į virtuvę, maldavo mamos leisti jai pasėdėti šalia jos. Mama net neįtarė, ką K. jai darė. K. prie jos priekabiavo tik tą vieną kartą.

2019-06-10 apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės (t. 1, b. l. 151-153) R. P. parodė, kad grįžęs iš kalėjimo, K. neturėjo nei pinigų, nei kur gyventi. Sūnus A. su drauge nuomojosi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) rajone. A. leido kurį laiką K. pagyventi pas jį minėtame bute. Ji 2007 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo atėjusi pas sūnų ir virė sriubą virtuvėje. Šią datą prisimena, nes A. sūnus buvo gimęs (duomenys neskelbtini). K. buvo kambaryje, o sūnus su drauge buvo kažkur išėję. Pas A. ji buvo atėjusi su savo septynmete dukra J., tačiau nieko blogo tąkart nepajuto. Prieš kelias savaites dukra jai papasakojo, kad K. seksualiai priekabiavo prie jos tuo metu, kai ji virė sriubą sūnaus A. bute. J. sakė, kad K. sugriebė jai už riešo ir įdėjo savo lytinį organą - varpą jai į delną, kad paguldęs ją ant lovos užgulė visu savo svoriu. K. ne tik jai, bet ir jos dukrai J. padarė didžiulę skriaudą. Ji mano, kad jis pažeidė dukros J. psichiką: ji visą vaikystę ir paauglystę bijojo žmonių, niekur nuo jos neatsitraukdavo. J. ne kartą yra sakiusi: "jeigu K. pas mus ateis, aš jį nuo laiptų numesiu". Kai J. buvo 8-eri, pradėjo lankytis pas psichologus bei vaikų psichiatrus, nes J. jautė nerimą, baimę, net ir tamsai. Po apklausos policijoje J. jaučiasi dar blogiau, jai padidėjo nerimas, sutriko miegas, sakė, kad nebegyvens.

Taigi, kaip matyti, J. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei savo mamai R. P. nurodė kitokias K. L. prieš ją galimai atliktų veiksmų aplinkybes, negu kad nurodo iš jos sužinojusi U. D.. Nepavykus teisme apklausti J. P. ir R. P., patikrinti U. D. parodymų dėl šio epizodo patikimumą teisme nepavyko. Atitinkamai nei teismas, nei kaltinamasis K. L. neturėjo galimybės užduoti klausimus kaltinimo liudytojoms J. P. ir R. P. ir išsiaiškinti, ar duodamos parodymus ikiteisminio tyrimo metu jos sakė tiesą, ar neturi kokių nors motyvų apkalbėti kaltinamąjį (o tokie motyvai, kiek tai susiję su R. P. parodymų patikimumu, yra galimi, nes K. L. praeityje buvo teistas už nusikaltimus, padarytus ir prieš buvusią savo sutuoktinę R. P.). Skirtingai nei U. D. atveju, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta J. P. psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, nesiaiškinta, ar ji nelinkusi meluoti ir pasiduoti įtaigai, ar jos dėl galimai K. L. atliktų neteisėtų veiksmų patirti išgyvenimai yra tikri ir kaip jie atsiliepė nukentėjusiosios psichinės sveikatos būklei. Liudytojas A. L., kuris nurodė su tėvu nebendraujantis nuo 2007 m., o su mama R. P. ir seserimi J. P. nuolat palaikantis santykius, taip pat parodė, jog nei mama, nei sesuo niekuomet nėra jam pasakojusios apie kokius nors jo tėvo K. L. seksualinio pobūdžio veiksmus prieš jo seserį J. P..

Tuo būdu byloje nenustatyta, kad kaltinamasis K. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų tvirkinęs mažametę J. P.. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) K. L. išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmių skyrimo klausimai     

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės baigiamųjų kalbų metu pareikštas prašymas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalto, būdamas recidyvistas (BPK 60 str. 1 d. 13 p.), yra nepagrįstas, nes ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė į Baudžiamąjį kodeksą buvo įtraukta tik 2015 metais, jau po kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl toks kaltinamojo padėtį sunkinantis baudžiamojo įstatymo pakeitimas grįžtamosios galios neturi. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte ta pati prokurorė konstatavo, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Kaltinamasis K. L. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkių smurtinių tyčinių nusikaltimų padarymą, praėjus neilgam laiko tarpui po ankstesnės ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamasis pasikėsino padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir padarė 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus, savo elgesį vertina nekritiškai, neprisipažino ir nei kiek nesigaili nusikaltęs, jo nusikalstamai veiksmai, nukreipti prieš mažametę, truko ilgą laikotarpį (BK 153 str. numatyta veika) ir padarė didelę žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai ir jos normaliam psichofiziologiniam vystymuisi. Įvertinus visas šias aplinkybes, už apysunkius nusikaltimus kaltinamajam skiriamos artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, o už labai sunkų nusikaltimą, įvertinant tai, kad jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, švelnesnė už sankcijos vidurkį bausmė.

Veika, numatyta BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., pagal pavojingumą labai skiriasi nuo veikos, numatytos BK 153 str. Veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 1 p., su BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., BK 153 str. numatytomis veikomis sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Todėl, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Kaltinamasis K. L. yra senyvo amžiaus, kviečiamas visuomet atvyksta į teismą, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Kaltinamojo užimta gynybos pozicija duoda pakankamą pagrindą manyti, kad K. L. ketina ir toliau aktyviai dalyvauti procese, įstatymo numatytomis priemonėmis ginčydamas jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinio proceso metu, o ne mėginti išvengti atsakomybės, bėgdamas ar slėpdamasis. Todėl, nesant pakankamai pamatuoto pagrindo suėmimo skyrimui, iki bausmės vykdymo pradžios jam paliekama galioti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. L.

·        pagal BK 153 str. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija) (U. D. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams, 

·        pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. laisvės atėmimu šešeriems metams, 

·        pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti K. L. laisvės atėmimu šešeriems metams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

K. L.

Voką su DVD-R laikmena, kompiuterine laikmena ir 3 vnt. CD-R laikmenų palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                Linas Pauliukėnas