Administracinė byla Nr. ATP-1067-487/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08195-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.3.3.; 3.26.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo S. G. įgaliotos atstovės Simonos Alšauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 505 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 301 str., paskirta 150 Eur dydžio bauda,
n u s t a t ė:
Pareiškėjo S. G. įgaliota atstovė Simona Alšauskaitė pareiškimu Vilniaus miesto apylinkės teismui prašė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž. pripažinti, padarius ATPK 505 str., 172 str. 2 d. numatytus pažeidimus, o būtent, dėl informacijos nesuteikimo bendrovės akcininkui S. G., dėl visuotinio akcininkų susirinkimo procedūrų pažeidimo ir dėl finansinės atskaitomybės pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui numatytos tvarkos pažeidimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareiškėjo S. G. įgaliotos atstovės Simonos Alšauskaitės pareiškimą dėl galimai UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 505 str. 1 d.. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 1722 str. 2 d., nes minėtas pažeidimas nėra numatytas ATPK 262 str. 2 d., reglamentuojančiame atvejus, kai administracinio teisės pažeidimo bylą iškelia teismas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 505 str. 1 d., pripažino, jog A. Ž. padarė ATPK 505 str. 1 d. numatytą pažeidimą - laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesilaikė rengimų tvarkos, už ką jam, pritaikius ATPK 301 str., paskyrė 150 Eur dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog A. Ž., būdamas bendrovės direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 18 str. 1 d., nesuteikdamas akcininkui S. G. galimybės susipažinti su prašoma informacija,
Pareiškėjo S. G. įgaliota atstovė Simona Alšauskaitė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą ir atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž. skirti maksimalią ATPK 505 str. numatytą baudą.
Skunde nurodo, kad skundžiamame teismo nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, jog UAB „Dolmita“ akcininkas S. G. buvo nuvykęs į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ patalpas, darbuotojai sudarė visas galimybes pareiškėjui susipažinti su bendrovės dokumentais, tačiau pareiškėjas nesusipažino, kad 2016-05-30 S. G. iniciatyva buvo sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas, ir dėl neaiškių priežasčių jis atsisakė pasirašyti visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentus. Teismas konstatavo šį faktą, remdamasis tik atsakomybėn traukiamo A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo ir jo pateikta versija bei paaiškinimais.
Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu S. G. daugybę kartų nurodė, jog jis yra investavęs didelę sumą į UAB „D(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Laikui bėgant, bendrovės direktorius A. Ž. pradėjo nebeteikti jam paaiškinimų, kodėl netinkamai įgyvendinamos subrangos sutartys, kodėl vėluoja atsiskaitymai už atliktus darbus ir t.t. A. Ž. vengė bendravimo su juo telefonu ir atsisakydavo susitikti. Taip tarp jų prasidėjo konfliktas ir dėl to S. G. ėmė teikti prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo raštu. 2016-05-23 pareiškėjas buvo nuvykęs į bendrovės, kuri tvarko UAB „D(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, UAB „A(duomenys neskelbtini)“ patalpas, o kadangi jis yra Rusijos Federacijos pilietis, nežino Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl klaidingai galvojo, kad visus jo prašomus dokumentus turi pateikti UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž., o taip pat pateikti paaiškinimus dėl 2015 m. UAB „D(duomenys neskelbtini)“ balanse esančių klaidų. 2016-05-30 vykusiame UAB „D(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime pareiškėjas S. G. nepasirašė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kadangi susirinkimo metu direktorius A. Ž. nepateikė visų prašomų UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, o, neturėdamas visos informacijos apie įmonės veiklą, pareiškėjas negalėjo balsuoti dėl 2015 m. bendrovės finansinės atskaitomybės patvirtinimo. Teismas neatsižvelgė ir netyrė vaizdo įrašo, atlikto 2016-05-30 vykusiame susirinkime, iš kurio matyti, kad direktorius A. Ž. pareiškėjui iš tolo parodo 2015 m. bendrovės balansą, bet tiesiogiai su juo susipažinti S. G. neduoda. Tai rodo, kad net visuotinio akcininkų susirinkimo metu S. G. neturėjo galimybės susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, todėl visiškai logiška, kad jis nepasirašė akcininkų susirinkimo protokolo.
Pažymėjo, kad liudytoja UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. R., pateikdama paaiškinimus, aiškiai nurodė, kad S. G. buvo atvykęs 2016-05-23 ir 2016-05-30. Po akcininkų susirinkimo (05.30) atvykusiam akcininkui S. G. ji atsisakė pateikti dokumentus ir nurodė, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „D(duomenys neskelbtini)“, ir joje yra nuostata dėl konfidencialios informacijos nesuteikimo. Taip pat nurodė, kad ji pateikti bendrovės dokumentus gali tik direktoriaus žodiniu sutikimu. Direktoriaus sutikimą pateikti dokumentus turėjo tik vieną kartą (b.l. 143).
Skunde argumentuojama, kad 2015-06-10 buhalterinių paslaugų sutarties 3.2.6. punkte nurodyta, kad vykdytojas įsipareigoja saugoti visą informaciją, kuri tampa žinoma šios sutarties vykdymo eigoje. Šiame punkte nėra nustatyta jokios informacijos suteikimo/nesuteikimo tvarkos ir sąlygų, o tokia tvarka nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 16 str., 18 str., taip pat bendrovės įstatuose. Todėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktorė, klausydama žodinio direktoriaus A. Ž. uždraudimo suteikti UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentus akcininkui, tiesiog tyčia dalyvavo pažeidžiant akcininko neturtines teises ir užkertant kelią gauti prašomą informaciją. Akcinių bendrovių įstatyme nėra nė vienos nuostatos, kur būtų nurodyta, jog žodinio direktoriaus paliepimu vienais atvejais galima suteikti informaciją, o kitais negalima.
Skunde nurodyta, kad į bylą yra pateikta 2016-08-25 Vilniaus apskrities VPK pažyma apie įvykį Nr. 10-S-l 79234, kad 2016-05-30 10:58 val. buvo registruotas K. T. telefoninis pranešimas apie tai, kad įmonėje „A(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. 11:23 val. minėtas iškvietimas per Bendrąjį pagalbos centrą buvo atšauktas. Akivaizdu, kad konfliktas kilo dėl to, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktorė nepagrįstai atsisakė suteikti dokumentus. Jeigu konfliktas būtų rimtas, tai policijos pareigūnų iškvietimas nebūtų atšauktas arba būtų surašytas pareiškimas dėl viešos tvarkos pažeidimo. Visuma šių aplinkybių rodo, kad akcininką S. G. buvo siekiama įbauginti, neteisėtai pažeisti jo, kaip akcininko neturtines teises, atsisakyti suteikti prašomus dokumentus. Pareiškėjas, pateikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, neneigė fakto, kad kai kuriuos dokumentus (klaidingai parengtus) direktorius A. Ž. jam siuntė elektroniniu paštu, t.y. 2015 m. bendrovės balansą, Pelno nuostolių ataskaitą, 2015 m. sąskaitų apyvartą, Aiškinamąjį raštą, Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą. Šiuos dokumentus el. paštu ir registruotu paštu direktorius A. Ž. išsiuntė jau po 2016-05-30 įvykusio susirinkimo, t.y. 2016-06-06. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad susirinkimo metu akcininkas turėjo balsuoti, nesusipažinęs su bendrovės dokumentais. Be to, tai tėra tokia bendrovės informacija, su kuria turi teisę susipažinti kiekvienas bendrovės akcininkas, turintis bent vieną įmonės akciją, ir kuri yra vieša bendrovės akcininkams. Tuo tarpu pareiškėjas savo pateiktuose rašytiniuose prašymuose prašė susipažinti su konkrečiais dokumentais (Bendrovės ilgalaikio turto inventorizacijos aktu; bendrovės ilgalaikio turto kortelėmis ir nusidėvėjimo apskaičiavimu; bendrovės atsargų inventorizacijos aktu; iššifruoti skolas; bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų inventorizacijos aktu 2015-12-31, bendrovės banko išrašu ir Bendrovės kasos knyga už 2015 metus, bendrovės skolų suderinimo aktais; VMI, VSDFV suderinimo aktais; darbo apskaitos žiniaraščiais; darbo užmokesčio pristatymo žiniaraščiais; darbuotojų kortelėmis; darbo sutarčių registravimo žurnalais; darbo sutartimis; išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registru; gaunamų PVM sąskaitų - faktūrų registru; įmonės vadovo įsakymais; visomis įmonės sudarytomis sutartimis; galiojančių sutarčių sąrašu; visa teismuose nagrinėjamų ir nagrinėtų bylų medžiaga; kitais įmonės veiklai reikšmingais dokumentais (b.l. 27-29). Iš Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendro ir specifinio pobūdžio. Bendro pobūdžio informacija laikytina tokia, kurią kiekvienas akcininkas turi teisę gauti be papildomų apribojimų ar sąlygų, tuo tarpu specifinio pobūdžio informacija - tokia, kuri yra reikšminga bendrovės ūkinei veiklai ir kuriai gauti akcininkas privalo įvykdyti tam tikras nustatytas sąlygas, atitikti tam tikrus reikalavimus (t.y. bendrovės sudaromas sutartis: rangos/darbo/ teisinių paslaugų, finansinių ir/ar verslo konsultavimo paslaugų, tarpininkavimo sutartis, turto pirkimo-pardavimo, nuomos sutartis, taip pat su šių sutarčių sudarymo ir/ar įgyvendinimu susijusi informacija, bendrovės Kasos knygos, banko sąskaitų išrašai ir t.t.). Be to, akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 akcijų ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62- 1198/2011).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad, kol nebuvo konflikto su direktoriumi A. Ž., jis turėjo galimybę padaryti tik šių dokumentų kopijas: 2015-12-03 Subrangos sutarties Nr. SB 2015/12/03 tarp UAB N(duomenys neskelbtini) LT ir UAB D(duomenys neskelbtini); 2016-01-28 Susitarimo Nr. 1 Dėl statybos rangos Sutarties Nr. 2016/01/11 papildymo ir pakeitimo; 2015-08-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties tarp UAB D(duomenys neskelbtini) ir UAB Ac(duomenys neskelbtini); 2015-08-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties tarp UAB D(duomenys neskelbtini) ir UAB S(duomenys neskelbtini); Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas per nurodytą laikotarpį sąrašo (nuo 2015-01-01 iki 2015-12-27); 2016-02-20 VĮ Regitra rašto Nr. 1855793 Dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymo (b.l. 95- 113). Daugiau jokių kitų UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pareiškėjas S. G. neturėjo ir nebuvo galimybės gauti. Bendrovės direktorius A. Ž. nepateikė jam privalomai nustatyto parengti pasižadėjimo neatskleisti informacijos pasirašymui. Be to, akcininko S. G. pasirašytą pasižadėjimas dėl konfidencialios informacijos direktorius atsisakė pasirašyti. Akivaizdu, kad ta direktoriaus A. Ž. el. paštu atsiųsta bendro pobūdžio informacija po įvykusio akcininkų susirinkimo visiškai nereiškia, kad bendrovės vadovas tinkamai įvykdė Akcinių bendrovių įstatyme numatytas pareigas.
Apelianto nuomone, skundžiamame teismo nutarime nurodytas visiškai nepagrįstas ir neteisėtas teiginys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neigiant kaltę, abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens naudai ir laikytina, kad objektyviais bylos įrodymais byloje neįrodyta, kad A. Ž. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. Teismo išvados padarytos visiškai neargumentuotai, teismas išsamiai nenagrinėjo visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neįvertino. Teismas visiškai neatsižvelgė į įrodymų įvertinimo taisykles, nes tam, kad nustatyti fakto buvimą/nebuvimą, būtina įvertinti įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, prieštaravimų nebuvimą, įrodymų šaltinio patikimumą. Liudytoja A. R. savo paaiškinimuose teigė, kad jos vadovaujama UAB „A(duomenys neskelbtini)“ jau daugiau kaip 10 metų teikia buhalterines paslaugas visoms direktoriaus A. Ž. turimoms ir vadovaujamoms įmonėms, juos sieja draugiški ryšiai, ji yra suinteresuota palaikyti direktoriaus A. Ž. versiją ir nesukelti abejonių dėl jo veiksmų. Tokius liudytojos parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, bet nutarime priešingai, teismas padarė išvadą remdamasis tik atsakomybėn traukiamo A. Ž. ir suinteresuoto asmens liudininkų parodymais, visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, vaizdo įrašą bei rašytinius įrodymus. Jeigu pareiškėjui realiai būtų suteikta jo prašoma informacija, su juo būtų bendradarbiaujama ir sprendžiamas konfliktas, jis nebūtų rašęs pakartotinių prašymų dėl informacijos suteikimo, nesikreiptų į teismą ir neieškotų galimybės išsireikalauti savo teisių tinkamo įgyvendinimo.
Teismas nutarime argumentavo, kad akcininkų susirinkimo sušaukimo terminas buvo praleistas vos 3 dienas, taip pat kad įmonėje 2015 m. veiklos nebuvo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino, todėl skyrė tik 150 Eur baudą. Apeliaciniame skunde pažymėjo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. imperatyviai nurodyta, kad įmonės finansinę atskaitomybę tvirtinantis visuotinis akcininkų susirinkimas privalo būti įvykęs ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos, vadinasi iki 2016 m. balandžio 30 d. Už bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą atsakingas bendrovės direktorius. Ši įstatymo nuostata yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Nii2 - 2664/2008, Nr. N62-2470I2010). Neeilinis UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimas įvyko 2016-05-30, t.y. praleidus 1 mėnesio terminą. Šis neeilinis akcininkų susirinkimas įvyko tik dėl pareiškėjo nuolatinio reikalavimo ir jo iniciatyva, tai patvirtino ir pats direktorius A. Ž.. Vadinasi, jeigu ne pareiškėjo nuolatinis reikalavimas sušaukti akcininkų susirinkimą, bendrovės direktorius iš viso nebūtų įgyvendinęs šios privalomos pareigos. Net bendrovei nevykdant aktyvios ūkinės-komercinės veiklos, bendrovės valdymo organų pareigos tiek santykiuose su bendrove, tiek su jos dalyviais (akcininkais), įskaitant akcininkų susirinkimų sušaukimą, išlieka ir privalo būti vykdomos įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija yra daug platesnė, nei tik metinės atskaitomybės tvirtinimas, todėl visi imperatyviai nustatyti reikalavimai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos ir procedūrų turi būti įgyvendinami nuosekliai, laikantis įstatymo.
Apelianto nuomone, teismas nutarime visiškai nepagrįstai nurodo, kad yra pagrindas A. Ž. taikyti ATPK 301 str. ir paskirti mažesnę, nei ATPK 505 str. numatyta minimali, baudą, nes jo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, taip pat asmuo yra nebaustas administracine tvarka. Kadangi teismas nevertino bylai svarbių argumentų - pareiškėjų paaiškinimų, rašytinių įrodymų bei nepasisakė apie vaizdo įrašą, priėmė nutarimą, vien tik remdamasis atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. ir suinteresuotos liudytojos paaiškinimais, nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai pritaikė ATPK 30l str. ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas į skundą negautas.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 30211 str. 1 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Ginčo dėl A. Ž. kaltės, kad jis laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesilaikė jo rengimo tvarkos, nėra. Apeliantė ginčija teismo nutarimą dalyje, kuria A. Ž. nebuvo pripažintas padariusiu pažeidimo dėl įstatymo numatytos informacijos akcininkui nepateikimo, bei nesutinka su pažeidėjui paskirta administracine nuobauda, laikydama ją per švelnia. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 30211 str., neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Išanalizavus bylos medžiagą ir skundo argumentus, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas A. Ž. padariusiu ATPK 505 str. 1 d. numatytą pažeidimą už tai, kad A. Ž. laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesilaikė jų rengimo tvarkos, nepagrįstai nepripažino A. Ž. pažeidusiu Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., kuomet nebuvo suteikta galimybė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkui S. G. susipažinti su jo prašoma informacija, bei nepagrįstai taikė ATPK 301 str. nuostatas ir paskyrė A. Ž. per švelnią administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad ATPK 505 str. 1 d. numato, jog akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Nagrinėjamoje byloje aktualus vienas iš ATPK 505 str. 1 d. numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių – įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas. Administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvaus požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ATPK, o kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos atveju – Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai.
Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 str. 1 d. nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 505 str. numatytus požymius.
Iš byloje esančių UAB „D(duomenys neskelbtini)“ įstatų VI skyriaus 18 punkto matyti, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, susiję su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. Iš minėtų įstatų 19 punkto matyti, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato Bendrovės direktorius (b.l. 9-10).
Taigi, ATPK 505 str. administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, vadinasi, pakanka tik įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme numatytų pareigų, susijusių su akcininko neturtinių teisių įgyvendinimu.
Byloje nėra ginčo, kad S. G. 2015-05-29 Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininku, kuriam priklauso 50 procentų paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų. Todėl S. G., kaip UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p., turėjo teisę prašymu kreiptis į UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž., prašydamas suteikti visą finansinę UAB „D(duomenys neskelbtini)“ informaciją.
Iš byloje esančio 2016-05-10 S. G. prašymo dėl bendrovės informacijos pateikimo matyti, kad S. G. kreipėsi į UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž., kad jam būtų leista susipažinti su visais UAB „D(duomenys neskelbtini)“ finansiniais dokumentais (2015 m. Bendrovės balansu, Pelno-nuostolių ataskaita, Didžiąja knyga, Pinigų srautų ataskaita, Aiškinamuoju raštu) ir padaryti reikiamas kopijas (b.l. 19-21). Be to, prie prašymo kartu buvo siųstas pareiškėjo S. G. pasirašytas pasižadėjimas neatskleisti Bendrovės konfidencialios informacijos (b.l. 22).
S. G. 2016-05-19 pakartotiniu prašymu kreipėsi į UAB „D(duomenys neskelbtini)“, prašydamas pateikti prašyme nurodytus UAB „D(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus (b.l. 24-25).
Iš UAB „D(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-18 rašto matyti, kad S. G. buvo pasiūlyta su bendrovės dokumentais susipažinti įmonėje UAB „A(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-05-23 15.30 val. Ant minėto rašto yra ranka darytas prierašas, kad S. G. 2016-05-23 nuo 15.30 val. iki 16.00 val. buvo atvykęs į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 17).
Taigi, akivaizdu, kad S. G., siekdamas įgyvendinti savo, kaip akcininko, teisę gauti visą informaciją apie UAB „D(duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo atvykęs nurodytu adresu susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais.
Iš S. G. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad, jam 2016-05-23 15.30 val. nuvykus nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) į UAB „A(duomenys neskelbtini)“, ir laukiant iki 16.00 val., niekas jokių bendrovės dokumentų susipažinimui nepateikė.
Iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-02 pranešimo matyti, kad S. G., prisistatydamas UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininku, domėjosi UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir UAB „A(duomenys neskelbtini)“ suteikė galimybę susipažinti ir vietoje peržiūrėti prašomus dokumentus, tačiau S. G. atsisakė peržiūrėti dokumentus, pageidaudamas, kad visus buhalterinius dokumentus jam pateiktų pats UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. (b.l. 74).
Iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-25 pranešimo dėl 2016-05-23 įvykio matyti, kad S. G., prisistatydamas UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininku, 2016-05-23, 15.30 val. kreipėsi į UAB „A(duomenys neskelbtini)“, kad jam būtų leista susipažinti su UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir UAB „A(duomenys neskelbtini)“ suteikė galimybę S. G. susipažinti ir vietoje peržiūrėti prašomus dokumentus, tačiau S. G. atsisakė peržiūrėti dokumentus, pageidaudamas, kad visus buhalterinius dokumentus jam pateiktų pats UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. (b.l. 114).
Iš S. G. 2016-05-26 pakartotinio užklausimo dėl informacijos pateikimo ir galimybės susipažinti su bendrovės dokumentais matyti, kad S. G. prašė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž. sudaryti galimybę jam susipažinti su UAB „D(duomenys neskelbtini)“ informacija, nurodyta šiame prašyme (b.l. 27-29).
Iš pareiškėjo S. G. įgaliotos atstovės S.Alšauskaitės 2016-08-16 elektroninio prašymo matyti, kad pareiškėjas pakartotinai siunčia UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktoriui sąrašą dokumentų, dėl kurių kopijų gavimo S. G. tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž..
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016-08-25 rašto matyti, kad 2016-05-30 10.58 val. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo registruotas K. T. telefoninis pranešimas apie tai, kad įmonėje „A(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. 2016-05-30 11.23 val. minėtas iškvietimas per Bendrąjį pagalbos centrą buvo atšauktas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. ne vieną kartą prašė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž. leisti susipažinti su bendrovės dokumentais ar pateikti šių dokumentų kopijas, tačiau tokių teisėtų S. G. reikalavimų A. Ž. tinkamai neįvykdė.
Kaip matyti iš S. G. parodymų bei byloje esančių įrodymų, S. G. registruotu ir elektroniniu paštu A. Ž. nusiuntė 2016-05-10 prašymą dėl informacijos pateikimo ir buvo pareikalauta leisti susipažinti su Bendrovės dokumentais (2015 m. Bendrovės balansu, pelno nuostolių ataskaita, Pinigų srautų ataskaita, Aiškinamuoju raštu ir t.t.). Be to, buvo kartu nusiųstas pareiškėjo pasirašytas pasižadėjimas neatskleisti Bendrovės konfidencialios informacijos, kad Bendrovės direktorius nebegalėtų nepagrįstai atsisakinėti pateikti informaciją, motyvuojant, kad ji yra konfidenciali. S. G. patvirtino, kad jis iš Bendrovės direktoriaus elektroniniu paštu gavo šiuos dokumentus: UAB „D(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balansą, pelno nuostolių ataskaitą, 2015 m. sąskaitų apyvartą, 2016-04-29 UAB „D(duomenys neskelbtini)“ Aiškinamąjį raštą, 2015 UAB „D(duomenys neskelbtini)“ Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą. Peržiūrėjus šiuos dokumentus, pareiškėjui susidarė daug papildomų klausimų ir informacijos trūkumas. Tam, kad būtų galimybė tinkamai įvertinti Bendrovės finansinę būklę ir teikti konstruktyvius siūlymus dėl sprendimų priėmimo, siekiant gerinti Bendrovės veiklą ir finansinę būklę, pareiškėjas 2016-05-19 Bendrovės direktoriui išsiuntė pakartotinį prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, siekiant surasti galimybę susipažinti su prašyme nurodytais dokumentais ir daryti jų kopijas. Pareiškėjas S. G. 2016-05-18 gavo UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. pranešimą, kad su Bendrovės dokumentais galima susipažinti UAB „A(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. G. 2016-05-23 15.30 val. nuvyko nurodytu adresu ir nurodytu laiku, laukė iki 16.00 val., tačiau jam niekas jokių UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentų susipažinimui nepateikė. Tai, kad S. G. buvo atvykęs į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ nurodytu metu, patvirtina UAB „A(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų raštas. Be to, S. G. parodė, kad 2016-05-14 registruotu paštu iš UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus buvo gautas 2016-05-01 pranešimas dėl 2016-05-30 vyksiančio neeilinio akcininkų susirinkimo, Bendrovės įstatų kopija. 2016-05-18 buvo gautas Bendrovės balansas, Pelno-nuostolių ataskaita, Aiškinamasis raštas, sąskaitų apyvarta. Pareiškėjas 2016-05-25 išsiuntė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pakartotinį prašymą dėl informacijos gavimo, nurodant artimiausią laiką dokumentų susipažinimui ir nurodant, kokių veiksmų bus imtasi jos negavus. 2016-05-26 pareiškėjas S. G. išsiuntė pranešimą, kad gavo pranešimą dėl Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, taip pat nurodė prašymą įtraukti papildomą svarstymo klausimą dėl direktoriaus atšaukimo ir naujo direktoriaus paskyrimo bei dar kartą pakartojo prašymą dėl galimybės susipažinti su Bendrovės informacija visuotinio akcininkų susirinkimo metu. 2016-05-30 įvyko Bendrovės akcininkų susirinkimas, kurio metu dalyvavo pareiškėjas S. G., akcininkas direktorius A. Ž. ir susirinkimo protokolą rašiusi kartu su A. Ž. atvykusi moteris. Pareiškėjas S. G. paprašė vesti visuotinį akcininkų susirinkimą ir pildyti susirinkimo protokolą jam suprantama rusų kalba, A. Ž. pažadėjo S. G. atsiųsti susirinkimo protokolą jam suprantama rusų kalba.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž., formaliai pasiūlydamas nuvykti S. G. į UAB „D(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buveinę susipažinti su bendrovės dokumentais, realiai nesudarė S. G. galimybės susipažinti su visais reikalaujamais dokumentais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad realiai S. G. buvo suteikta galimybė susipažinti su visais prašomais dokumentais ar gauti jų kopijas. S. G., negavęs visų reikalaujamų susipažinti UAB „D(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų, ne vieną kartą rašė prašymus bendrovės direktoriui, tačiau jam buvo siunčiama tik dalis prašomų pateikti dokumentų. Net ir 2016-05-30 visuotino akcininkų susirinkimo metu S. G. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visais UAB „D(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentais, kadangi jis net po akcininkų susirinkimo tą pačią dieną nuvyko į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su bendrovės dokumentais, tačiau jie jam nebuvo pateikti, be to, 2016-08-16 raštu kreipėsi į UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorių dėl informacijos pateikimo (b.l.116).
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytų faktinių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkas S. G. raštu teikė prašymus dėl susipažinimo su dokumentais, tačiau UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. nesudarė jam galimybės susipažinti su visais S. G. prašomais UAB „D(duomenys neskelbtini)“ finansiniais ir kitais dokumentais, tuo pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. bei UAB „D(duomenys neskelbtini)“ įstatų 18 ir 19 punktų reikalavimus.
Iš byloje pateikto 2016-05-30 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo įrašo matyti, kad susirinkimas vyko formaliai. Susirinkimo metu dalyvavo abu UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkai – A. Ž. ir S. G.. Susirinkimo protokolą rašė nenustatyta A. Ž. pakviesta moteris. Susirinkimo metu tarp S. G. ir A. Ž. vyko žodinis konfliktas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. Ž. nevykdė S. G. teisėto reikalavimo leisti susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais. Po šio akcininkų susirinkimo S. G. tą pačią dieną nuvyko į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, tačiau UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. R. atsisakė S. G. pateikti dokumentus, paaiškindama, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „D(duomenys neskelbtini)“ ir joje yra nuostata dėl konfidencialios informacijos nesuteikimo. Tai, kad S. G. buvo atsisakyta pateikti reikalaujamus dokumentus, patvirtino liudytoja A. R. 2016-09-07 teismo posėdžio metu. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjui S. G. ne tik iki visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2016-05-30, bet ir po šio susirinkimo nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, atsisakymą pateikti dokumentus motyvuojant tuo, kad be UAB „D(duomenys neskelbtini)“ vadovo leidimo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ negali S. G. pateikti informacijos. Tai, kad S. G. 2016-05-23 nuvykus į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su Bendrovės dokumentais, buvo duotas žodinis A. Ž. leidimas susipažinti su dokumentais, o S. G. 2016-05-30 atvykus į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su dokumentais, jau buvo atsisakyta pateikti dokumentus, motyvuojant tuo, kad nėra direktoriaus leidimo, akivaizdžiai rodo, kad A. Ž. pažeidė UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. G. neturtinę teisę gauti visą jį dominančią informaciją apie UAB „D(duomenys neskelbtini)“. Kadangi S. G. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su prašomais UAB „D(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, logiška, kad S. G. neturėjo pagrindo pasirašyti 2016-05-30 visuotinio UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokole ir negalėjo balsuoti dėl 2015 m. bendrovės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, kadangi jis nebuvo supažindintas su Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais. Be to, iš byloje esančio visuotinio akcininkų susirikimo posėdžio įrašo matyti, kad S. G. nebuvo sekretoriaujančiu asmeniu, nes protokolą rašė A. Ž. pakviesta nenustatyta moteris, tačiau iš byloje esančio UAB „D(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad posėdžio sekretoriumi nurodomas S. G..
Atkreiptinas dėmesys, kad po 2016-05-30 visuotinio akcininkų susirinkimo S. G. atvykus į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ patalpas susipažinti su dokumentais, jam ne tik kad nebuvo leista susipažinti su dokumentais, bet ir buvo kviečiami policijos parerigūnai. Tą patvirtina tiek teisme apklausta liudytoja A. R., tiek byloje esantis VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016-08-25 raštas, iš kurio matyti, kad 2016-05-30 10.58 val. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo registruotas K. T. telefoninis pranešimas apie tai, kad įmonėje „A(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. 2016-05-30 11.23 val. minėtas iškvietimas per Bendrąjį pagalbos centrą buvo atšauktas. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad konfliktas kilo dėl to, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atsisakė S. G. pateikti dokumentus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, policijos pareigūnų iškvietimu buvo S. G. daromas poveikis, kad jis nereikalautų jam pateikti dokumentų. Kadangi UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktorė suvokė, jog nepagrįstai neduoda UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkui S. G. dokumentų susipažinimui, policijos iškvietimą atšaukė.
Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad tokie UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. veiksmai, kuriais tiek iki visuotinio akcininkų susirinkimo (2016-05-30), tiek ir po jo buvo vengiama pateikti UAB „D(duomenys neskelbtini)“ akcininkui S. G. prašomus bendrovės dokumentus, pateikiant tik dalį reikalaujamų dokumentų, A. Ž. pažeidė bendrovės akcininko teises gauti visą, net ir konfidencialią reikalaujamą informaciją apie bendrovės veiklą, nes S. G., kaip bendrovės akcininkas, turintis 50 procentų bendrovės akcijų, 2016-05-10 pasirašęs įsipareigojimą neatskleisti bendrovės komercinių paslapčių (konfidencialios informacijos) (b.l. 22) ir UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pateikęs šį įsipareigojimą pasirašyti, turėjo teisę gauti visą su UAB „D(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusią informaciją, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. Ž. sąmoningai, tyčia pažeidė įstatymo numatytas pareigas, suvokė, kad tyčia trukdo bendrovės akcininkui S. G. susipažinti su bendrovės dokumentais, ir tokių pasekmių norėjo. Kad akcininkų santykiai yra konfliktiški ir UAB „D(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra A. Ž., jam yra skolinga nemažą pinigų sumą, patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-18 sprendimas, iš kurio matyti, kad S. G. iš UAB „D(duomenys neskelbtini)“ priteista 2150 Eur skola (b.l. 92-94).
Tokiu būdu, A. Ž. ne tik laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesilaikė jų rengimo tvarkos, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, pripažindamas S. G. padarius ATPK 505 str. 1 d. numatytą pažeidimą, bet ir nepateikė bendrovės akcininkui S. G. įstatymo numatytos informacijos apie bendrovės veiklą.
Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais teismas grindė A. Ž. kaltę dėl visuotinio akcininkų susirinkimo procedūros pažeidimo, neapsisakytina ir šioje dalyje nutarimas vertintinas tik tiek, kiek susiję su A. Ž. skirtina administracine nuobauda.
Konstatavus, kad UAB „D(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. ne tik laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesilaikė rengimų tvarkos, bet ir nepateikė bendrovės akcininkui S. G. įstatymo numatytos informacijos apie bendrovės veiklą, laikytina, kad jis padarė tris ATPK 505 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad A. Ž. iš esmės nepripažino savo kaltės, padarius teisės pažeidimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, duomenų, kad A. Ž. būtų baustas administracine tvarka nėra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikomos ATPK 301 str. nuostatos ir teisės pažeidėjui skiriama švelnesnė, nei įstatyme numatyta, administracinė nuobauda. Šių aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti A. Ž. paskyrus ATPK 505 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą, o ne maksimalią sankcijoje numatytą baudą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas tenkinti apeliacinį skundą dalyje jame nurodytais motyvais ir naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą bei priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 5 p.,
n u t a r ė :
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
A. Ž. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 505 str. 1 d. (nustatytu laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, nesilaikė susirinkimo rengimo tvarkos ir bendrovės akcininkui nepateikė įstatymo numatytos informacijos), ir paskirti jam 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) Eur dydžio baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Pažeidėjui nesumokėjus baudos per Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas įsigalioja jo paskelbimo dieną.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė