Civilinė byla Nr. 2-1273/2010

 Procesinio sprendimo kategorija 126.2; 121.19 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB SEB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-850-605/2010, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GK projektai“ ir

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas AB SEB bankas 2009 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „GK Projektai“ bankroto bylą (b. l. 4-5). Nurodė, kad atsakovas užsiima statybų verslu. 2008 m. įmonė nustojo mokėti eilines įmokas pagal 2006 m. gegužės 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 0040611010968-31. 2009 m. vasario 28 d. bankas nebesutiko darsyk atidėti paskolos grąžinimo terminų, todėl 2009 m. liepos 23 d. atsakovo skola, įskaitant palūkanas ir netesybas, buvo lygi 5 165 905,99 Lt.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą (b. l. 101-102). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį panaikino ir perdavė spręsti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GK Projektai“ klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atskleidė bylos dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo esmę. Pirmosios instancijos teismo užduotis sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą minėtu pagrindu – teisingai nustatyti uždelstų įvykdyti prievolių dydį, įmonės balansinio turto vertę ir išvesti šių dviejų rodiklių santykį, tačiau apygardos teismo atlikta faktinių aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų analizė skundžiamoje nutartyje neatsispindi, todėl neįmanoma atsakyti į klausimą, ar pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie atsakovo nemokumą yra pagrįstos.

2010 m. balandžio 15 d. nutartyje (b. l. 165-166) Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra mokus ir atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismas nurodė, kad šią išvadą patvirtina 2009 m. rugsėjo 3 d. balanso (b. l. 71) duomenys, iš kurių matyti, kad bendrovė turėjo turto už 26 861 548 Lt, nuosavo kapitalo vertė – 1 091 217 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 25 770331 Lt. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad 14 625,772 Lt dydžio (2009 m. rugsėjo 3 d. duomenimis) įsiskolinimas pagal paskolos sutartį (b. l. 72-77) nėra pradelstas.

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 175-179), kuriuo prašo, jeigu bus nustatyti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, klausimą perduoti nagrinėti apygardos teismui iš naujo, o jeigu egzistuoja galimybė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išspręsti apeliacinės instancijos teisme – skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Bylą  grąžinus  nagrinėti  Kauno  apygardos  teismui,  ją  pakartotinai išnagrinėjo teisėja N. Venckienė. Kadangi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 71 str. 1 d.).

2. Apygardos teismas neinformavo ieškovo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir taip užkirto galimybę aktyviai dalyvauti procese.

3. Apygardos teismas neišreikalavo nei naujų finansinės atskaitomybės dokumentų, nei papildomų įrodymų, susijusių su paskolos sutartimi. Teismas nebuvo procese aktyvus.

4. Apygardos teismas ignoravo faktą, jog byloje gausu įrodymų, kad atsakovo finansiniai sunkumai tęsiasi jau keletą metų, dėl šių sunkumų nebėra galimybės toliau vykdyti veiklą.

5. Į bylą pateikti įrodymai apie atsakovo finansinę būklę patvirtina atsakovo nemokumą.

6. Įmonės mokumas grindžiamas tarp atsakovo ir UAB „Gabijos investicijos“, kuri yra vienintelis UAB „GK projektai“ akcininkas (ši aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartyje) susitarimais dėl paskolos. Apygardos teismas papildomai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su šiais paskoliniais santykiais.

7. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. konstatavo, kad nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą. Byloje dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo nustatytos aplinkybės, susijusios su įmonės mokumu, vykdoma veikla, gautinomis ir gautomis pajamomis, veiklos perspektyvomis yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje nustatyti reikšmingi prejudiciniai faktai, kad įmonės nemokumas tęsiasi nuo 2007 m.

Atsakovas pateikė prašymą (b. l. 183-184) pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pareikšti iki 2010 m. birželio 11 dienos. Nurodė, kad atsakovas faktiškai apie nustatytą terminą sužinojo 2010 m. birželio 7 d., t.y. tik likus dviem dienom iki jo pabaigos (2010 m. birželio 8 d.), be to, atsakovo direktorei esant išvykus į užsienį, toks terminas pavaduojančiam asmeniui susipažinti su byla ir pateikti atsiliepimą yra akivaizdžiai per trumpas.

2010 m. birželio 11 dieną atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą (b. l. 188-191), kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o jeigu skundžiama nutartis bus panaikinta, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. CPK 71 straipsnio paskirtis – užtikrinti, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas. Kadangi bylą nagrinėjusi teisėja antrą kartą nagrinėdama bylą, papildomai įsigilinusi į bylos aplinkybes, pakeitė savo nuomonę, darytina išvada, kad ji nebuvo šališka. Todėl turėtų būti atmesti argumentai, kad apskųsta nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

2. Jeigu šią bylą, kaip to prašo apeliantas, išnagrinėtų apeliacinis teismas, t.y. išnagrinėtų bylą, kurioje tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, būtų apribota atsakovo teisę apskųsti jam nepalankų sprendimą.

3. Atsakovas yra mokus. Tą įrodo byloje esantys duomenys ir apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

4. Bendrovės skolą didžiausiam kreditoriui UAB „Gabijos investicijos“ pagal 2006 m. sausio 18 d. paskolos sutartį  bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis sudarė iš viso 14 625 772 Lt. Paskola suteikta 36 mėnesių laikotarpiui, o jos grąžinimo terminas baigsis 2011 m. rugsėjo 17 d. Todėl laikytina, kad 14 625 772 Lt įsiskolinimas kreditoriui UAB „Gabijos investicijos“ nėra pradelstas. Tai, kad šis kreditorius yra atsakovo akcininkas, nesudaro prielaidų abejoti atsakovo sąžiningumu.

5. Aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas yra nemokus.

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Dėl teismo nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tiek dviem absoliučiais pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindais (teismo neteisėta sudėtis; byla išnagrinėta apie tai nepranešus apeliantui), tiek ir netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą.

Visų pirma, pažymėtina, kad apelianto argumentas, jog atsakovo nemokumo klausimo neturėjo teisės pakartotinai spręsti pirmosios instancijos teismo teisėja, kurios nutartis dėl atsakovo nemokumo buvo panaikinta ir šis klausimas perduotas nagrinėti iš naujo, yra nepagrįstas. CPK 71 straipsnio nuostatos, kurios draudžia pirmosios instancijos teismo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, yra taikomos tuomet, kai aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo teisėjo priimtą sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės arba užbaigta teismo nutartimi dėl bylos nutraukimo. Tik šie teismo priimti aktai yra baigiamieji ir užkerta dalyvaujantiems byloje asmenims teisės kreiptis į teismą pakartotinai dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 294 str.). Bankroto byla turi tam tikrų ypatumų. Ji susideda iš keleto etapų, kuriuose, laikantis nuoseklumo, sprendžiami skirtingo pobūdžio klausimai – atsakovo nemokumo klausimas; kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimai; įmonės likvidavimo klausimai. Tai reiškia, kad bankroto arba nemokumo bylos iškėlimo klausimas yra tik vienas (nors ir labai svarbus) iš klausimų, kuris sprendžiamas bankroto proceso pradžioje. Todėl teismo nutartis dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo yra tarpinis procesinis sprendimas, o ne baigiamasis aktai. Tokiu būdu šį klausimą ne tik gali, bet ir turi spręsti tas teisėjas, kuriam pagal bylų skirstymo taisykles buvo priskirta nagrinėti bankroto bylą.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama, nes teismas neinformavo apelianto apie bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo vietą ir laiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė žinoti apie bylos (teismo sprendžiamo procesinio klausimo) priėmimo vietą ir laiką yra svarbi net ir tuo atveju, kai teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Teismo atliktas dalyvaujančio byloje asmens tinkamas informavimas apie bylos (teismo sprendžiamo procesinio klausimo) priėmimo vietą ir laiką sudaro šiam asmeniui realias galimybes pareikšti teisėjų kolegijai motyvuotą nušalinimo pareiškimą, domėtis proceso eiga ir pan. Tačiau kai pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti (nekelti) bankroto bylą (tarpinis procesinis sprendimas) panaikinimo ir perdavimo šį klausimą nagrinėti iš naujo rašytinio proceso tvarka įmonės nemokumo klausimas bankroto byloje, kurioje asmuo jau buvo išdėstęs savo poziciją ir teismas neinformuoja šalių apie sprendžiamo klausimo vietą ir laiką, vien šis proceso teisės pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pagal turinį galimai teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 3 str. 1 d.).

 

Dėl įmonės nemokumo

Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Bankroto byla įmonei gali būti keliama tik tuomet, jei jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Kolegija pabrėžia, kad tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo nemokumo klausimą pirmosios instancijos teismas pakartotinai išsprendė remdamasis tais pačiais duomenimis, kurie jam buvo žinomi sprendžiant šį klausimą pirmą kartą. Žemesnės instancijos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartį dėl įmonės nemokumo iš esmės grindė atsakovo 2009 m. rugpjūčio 25 d. balanso duomenimis, t .y. kad įmonės turto vertė sudaro 26 861 548 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 25 770 331 Lt, iš kurių 14 625 772 Lt nelaikomi pradelstais įsipareigojimais  (b.l. 71, 165-166). Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismui perdavus pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti atsakovo nemokumo klausimą, žemesnės instancijos teismas šiuo atveju turėjo vadovautis ne prieš beveik 9 mėnesius iki nutarties priėmimo sudarytu balansu, o išreikalauti naujausius duomenis apie įmonės turtinę padėtį. Nesant šių duomenų, teisingai išspręsti klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo nėra galimybės. Be to, žemesnės instancijos teismas nepareikalavo iš atsakovo pateikti duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus. Teismo argumentai, kad atsakovo kreditoriaus UAB „Gabijos projektai“ kreditorinio reikalavimo mokėjimo terminai dėl 14 625 772 Lt sumos sugrąžinimo dar nėra suėję padaryti nesant tam pakankamai duomenų byloje. Vien tik atsakovo pateikti du mokėjimo pavedimai, kurie net nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 82-83) neįrodo, kad šie mokėjimai atlikti pagal byloje esančias paskolos sutartis tarp atsakovo ir UAB „Gabijos projektai“ bei kad jų mokėjimo terminai nesuėję.

Taigi, pirmosios instancijos teismas itin paviršutiniškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neišreikalavo naujų įrodymų, kuriais remdamasis būtų galėjęs teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą. Žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 183 str., 185 str., 337 str. 3 p.). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi operatyviai išreikalauti iš atsakovo naujausius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (ne tik balansą, pelno-nuostolių ataskaitą, bet visus finansinės atskaitomybės dokumentus, tarp jų ir atsakovo vadovo aiškinamąjį raštą), dokumentus apie įmonės pradelstus įsipareigojimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie būtini operatyviam ir teisingam šio klausimo išsprendimui. Pažymėtina, kad siekiant proceso operatyvumo, ši byla pagal bylų skirstymo teismuose taisykles turėtų būti perskirta kitam teisėjui, nes trečią kartą paviršutiniškai išspręstas įmonės nemokumo klausimas visiškai užvilkintų bylą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

         

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GK projektai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė

 

          Algirdas Gailiūnas

 

          Vigintas Višinskis