Civilinė byla Nr. 3K-3-507/2012 

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00186-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 32.5;

(S)

126.8; 128.17; 123.7; 123.9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gratus“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas, ar iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį gali būti kreditoriaus reikalavimu išieškomos procesinės palūkanos, kai skolininkui, kurio skoliniai įsipareigojimai buvo užtikrinti nurodytos rūšies sutartine hipoteka, pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą jos neskaičiuojamos.

J. G. 2007 m. vasario 27 d. hipotekos lakštu su vėlesniais pakeitimais, užtikrindama 12 900 000 Lt paskolos, suteiktos UAB ,,Gratus“ pagal 2007 m. vasario 13 d. kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) grąžinimą, kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį Neringoje, Kopų g. 1-5. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 600 000 Lt. 2010 m. kovo 26 d. kreditoriaus reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Šiaulių bankas“ perleido finansinį reikalavimą UAB ,,Minera“. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Gratus“ bankroto bylą. Kreditorius UAB ,,Minera“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių prašydamas priverstinai išieškoti 12 464 709,96 Lt skolą pagal kreditavimo sutartį ir 133 Lt žyminio mokesčio, areštuoti J. G. priklausantį įkeistą turtą – butą su rūsiu, esantį Neringoje, Kopų g. 1–5, ir nukreipti į jį išieškojimą.

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi kreditoriaus prašymas patenkintas: areštuotas J. G. nuosavybės teise priklausantis įkeistas butas su rūsiu, esantis Neringoje, Kopų g. 1–5. Skolininkui BUAB „Gratus“ atstovaujantis bankroto administratorius S. S. 2011 m. sausio 12 d., o  įkeisto turto savininkė J. G. 2011 m. kovo 8 d. įspėti, kad, per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 6 d. nutartis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. G. kasacinį skundą, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

2011 m. birželio 23 d. kreditorius UAB „Minera“ pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas priverstinai parduoti iš varžytynių J. G. priklausantį įkeistą butą su rūsiu, esantį Neringoje, Kopų g. 1–5.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartimi, pareiškėjo UAB „Minera“ pakartotinis prašymas patenkintas ir nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių J. G. nuosavybės teise priklausantį, įkeistą butą su rūsiu, esantį Neringoje, Kopų g. 1–5, išieškant 12 471 037,65 Lt BUAB „Gratus“ skolą, 6 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011 m. birželio 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo dienos bei 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus UAB „Minera“ naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą, 2012 m. vasario 21 d. nutartimi iš dalies pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, nustatydama, kad, priverstinai pardavus J. G. priklausantį turtą, turi būti išieškotos ne 6 proc., o 5 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisti turto įvykdymo kreditoriaus UAB „Minera“ naudai. Kolegija konstatavo, kad kreditorius su pakartotiniu prašymu priverstinai išieškoti skolą kreipėsi nepraleidęs CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, skaičiuojamo nuo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo dienos. Įkaito davėjui, užtikrinusiam piniginės prievolės įvykdymą, tenka sutartiniai ir įstatyminiai prievolės neįvykdymo padariniai, jeigu hipotekos lakšte nebuvo sutarta, kad užtikrinama ne visa suma ir su ja susiję galimi išieškojimai. Kolegija nustatė, kad hipotekos kreditorius su įkaito davėju sutarė dėl palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais, mokėjimo užtikrinimo (Hipotekos lakšto 6 punktas), o prievolės įvykdymo terminų praleidimo padarinių šalys neaptarė. Iškėlus bankroto bylą pagrindiniam skolininkui, neįvykdžiusiam savo prievolės, ir kreditoriui pakartotinai kreipusis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos lakšte nurodytos palūkanos nebuvo skaičiuojamos, todėl šios palūkanos negali būti pripažintos kompensuojančiomis nuostolius, atsirandančius priverstinai išieškant skolą. Kolegija nurodė, kad J. G., kaip įkeisto turto savininkė, neįvykdė įsipareigojimų grąžinti skolą už skolininką per hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytą terminą, todėl laikytina, kad įkaito davėjas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo, nes pagrindas priteisti nurodytas procesines palūkanas yra asmeninė įkaito davėjo, kuriam nėra iškelta bankroto byla, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdo geruoju. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs hipotekos kreditoriaus pakartotinį prašymą nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą, turėjo pagrindą priteisti procesines palūkanas nuo pakartotinio kreditoriaus prašymo išieškoti skolą pateikimo teismui dienos, nes tik po jo padavimo pradedami veiksmai, nukreipti tiesiogiai į skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kadangi įkaito davėja – fizinis asmuo, tai kolegija sprendė, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis turi būti priteistos ne 6 proc., o 5 proc. dydžio metinės palūkanos. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 30 d. bei Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis ir hipotekos kreditoriaus UAB „Minera“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš jai nuosavybės teise priklausančio turto grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kasatorės nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami, kad iš jos, kaip įkeisto turto savininkės, turi būti išieškoma ne tik BUAB „Gratus“ skola, bet ir procesinės palūkanos, netinkamai taikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, CK 4.170 straipsnio 1 dalies, 4.181 straipsnio, 4.195 straipsnio 1 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai prilygino svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininką skolininkui, nes taip yra viršijamos įkeisto turto savininko atsakomybės kreditoriui ribos. Kasatorė teigia, kad tuo atveju, kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina daiktinio pobūdžio užtikrinimo priemonėmis, t. y. trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis) ar kilnojamojo turto ar turtinių teisių įkeitimu (CK 4.198, 4.206 straipsniai), tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, nesusiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Kasatorė kreditoriui yra užtikrinusi skolininko prievolės įvykdymą daiktinio pobūdžio užtikrinimu – svetimo daikto hipoteka, todėl pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį jos atsakomybė kreditoriui apsiriboja jos įkeistu turtu. Taigi, pagal CK 6.37 straipsnio nuostatas palūkanos pagal prievoles, taip pat ir procesinės palūkanos, gali būti skaičiuojamos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams, t. y. tarp kreditoriaus ir skolininko arba tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, jei jis skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui užtikrino prievolinio pobūdžio užtikrinimo priemonėmis (laidavimu, garantija). Kasatorė nurodo neprisiėmusi įsipareigojimų grąžinti skolą už skolininką. Svetimo daikto hipoteka įvykdęs skolinį įsipareigojimą už skolininką asmuo tuo pagrindu įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į šį, tačiau toks teisinis reglamentavimas neįpareigoja įkeisto daikto savininko įvykdyti prievolės už skolininką, todėl nepagrįstai konstatuota, kad kreditoriui kreipusis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kasatorei atsirado pareiga įvykdyti skolininko skolinį įsipareigojimą, o to nepadarius – apmokėti kreditoriui procesines palūkanas iš realizuoto įkeisto turto. Taip pat, anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB bankas ,,Hansa - LTB” prašymą priverstinai išieškoti skolą iš A. M. ir kt.), nes joje skolininkui nebuvo iškelta bankroto byla ir pareiga mokėti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas kilo pačiam skolininkui, todėl pagal CK 4.181 straipsnį, sutapus įkeisto turto savininko atsakomybės riboms ir skolininko skolinio įsipareigojimo apimtims, procesinės palūkanos galėjo būti išieškomos iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju skolininkui UAB „Gratus“ yra iškelta bankroto byla, todėl jam pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas nutrauktas netesybų ir palūkanų už neįvykdytas prievoles skaičiavimas, taigi, procesinės palūkanos bankrutuojančiam skolininkui taip pat neskaičiuojamos. Svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko atsakomybės kreditoriui ribos negali viršyti skolininko skolinio įsipareigojimo apimčių, todėl procesinės palūkanos, kurių neturi mokėti pats skolininkas BUAB „Gratus“, negali būti išieškomos iš kasatorės įkeisto turto. Kasatorė pabrėžia, kad ji neturės į skolininką atgręžtinio reikalavimo teises tokia apimtimi, kiek parduodant iš varžytynių įkeistą turtą bus išieškotos BUAB „Gratus“ nepriklausančios mokėti palūkanos, o tai pažeidžia jos teises visiškai įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę. Kasatorė nurodo, kad nėra vienodos apeliacinės instancijos teismų praktikos nurodytu aspektu.

              Dėl hipotekos rūšies ir turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo. Kasatorė nurodo, kad UAB „Gratus“ skolinio įsipareigojimo užtikrinimui buvo įkeistas pačiam skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas, taip pat kasatorei ir V. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis turtas bei J. G. ir V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. skoliniam įsipareigojimui užtikrinti įkeisti kelių asmenų keli atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl yra pagrindas pagal CK 4.183 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti hipotekos teisinius santykius kaip bendrąją hipoteką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekvalifikavo metarialiųjų hipotekos santykių, nenustatė hipotekos rūšies ir nepasisakė dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarkos nebuvimo, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš BUAB ,,Neto”, bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB ,,Minera“ prašymą priverstinai išieškoti skolą, bylos Nr. 3K-3-555/2011). Teismas, matydamas, kad turtas yra įkeistas bendrąja hipoteka, o turto pardavimo iš varžytynių eilė nenustatyta, turėjo palikti hipotekos kreditoriaus prašymą nenagrinėtą, t. y. atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka, nes tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka.

              Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Kasatorės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasatorė nurodo, kad savo argumentus, kurių neišdėstė atskirajame skunde šiuo pagrindu, buvo išdėsčiusi kasaciniame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 6 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo, kuris išnagrinėtas kasaciniame teisme 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tokią situaciją, kasatorės nuomone, kasacinis teismas dėl materialiųjų hipotekos santykių kvalifikavimo, hipotekos rūšies nustatymo ir įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarkos nebuvimo turėtų pasisakyti ex officio, nes hipotekai, kurioje dalyvauja kasatorė, esant bendrajai, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies, 443 straipsnio 3 dalies nuostatas visi bendrosios hipotekos dalyviai byloje turi dalyvauti suinteresuotais asmenimis. Nagrinėjamoje byloje įkeisto turto savininkas V. G., to paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti įkeitęs kitą turtą, esantis bendrosios hipotekos, kurioje dalyvauja ir kasatorė, dalyvis, į procesą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas, todėl, anot kasatorės, egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. 

              Kreditorius UAB „Minera“ pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas bei išnagrinėti, ar kasatorės veiksmuose teikiant kasacinį skundą nėra piktnaudžiavimo teise požymių, o juos nustačius skirti kasatorei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

              Dėl kasacijos ribų. Kreditorius nurodo, kad apeliacija ir kasacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o yra atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų patikrinimas juose keliamais argumentais neperžengiant apeliacinio ar kasacinio skundo ribų (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatas kasatorius, pagrįsdamas kasacijos pagrindo buvimą ir įrodinėdamas skundžiamos nutarties teisėtumą, neturi teisės kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Anot kreditoriaus, kasaciniame skunde keliami klausimai dėl materialiųjų hipotekos santykių kvalifikavimo, hipotekos rūšies bei įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymo nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartyje, nes nebuvo keliami J. G. pateiktame atskirajame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Dalimi kasacinio skundo (išskyrus dėl procesinių palūkanų priteisimo) kasatorė iš esmė prašo pakartotinai peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutartį kitais pagrindais – kitaip vertinti faktus ir nustatyti, kad svetimo turto hipoteka turi būti laikoma bendrąją iš esmės nepateikdama teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo, netinkamo proceso teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties nagrinėdamas J. G. atskirąjį skundą tais pagrindais, kurie skunde nebuvo nurodyti, t. y. dėl hipotekos rūšies nustatymo, įkeisto turto pardavimo tvarkos. Tai, kad kasatorė kitame kasaciniame skunde, kuris jau išnagrinėtas, buvo nurodžiusi argumentus dėl hipotekos rūšies kvalifikavimo ir įkeisto turto pardavimo eilės nustatymo, neįpareigoja nei apeliacinės instancijos, nei kasacinio teismo išnagrinėtame kasaciniame skunde nurodytais pagrindais peržiūrėti skundžiamų procesinių sprendimų.

              Dėl hipotekos rūšies nustatymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirmosios instancijos teismas, atlikęs teisinį tyrimą, atlieka prašomą procesinį veiksmą, o nesant pagrindo – jo neatlieka. Kreditoriui kreipusis dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, buvo nurodyta, kad tai yra svetimo daikto hipoteka, pati kasatorė iš dalies skunde su tuo sutinka, teismui buvo pateiktas hipotekos lakšto originalas ir, sutikdamas atlikti prašomą veiksmą, šis iš esmės sutiko, kad hipoteka yra svetimo turto bei neturėjo pagrindo nurodyti įkeisto turto pardavimo eilės. Kreditorius su V. ir J. G. nesitarė dėl turto įkeitimo bendrąja hipoteka, todėl turto pardavimo eiliškumas, dėl kurio kasatorė siūlo teikti ieškinį, nebuvo nustatytas ne dėl klaidos, apsirikimo, bet todėl, kad sandorio (hipotekos) šalys susitarė dėl svetimo turto hipotekos. Kreditorius atsiliepime į kasacinį skundą nurodo visas hipotekos sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes bei pabrėžia, kad būtent kasatorės iniciatyva buvo tariamasi dėl kredito sutarties skolininkui UAB „Gratus“ pakeitimo, papildomų kreditų suteikimo, dėl ko buvo papildomai įkeičiamas kasatorės, jos vyro ir jų abiejų jungtine nuosavybe esantis turtas, tai vyko skirtingais laikotarpiais, todėl akivaizdu, kad šalys nesitarė dėl bendrosios hipotekos pagal jos esmę. Kreditoriaus nuomone, bendroji hipoteka turi būti vertinama labai apibrėžtai, kaip sandoris, kada daugiau negu vienas asmuo vienu metu išreiškia valią įkeisti nekilnojamąjį turtą skolininko įsipareigojimams garantuoti ir iš karto susitaria su kreditoriumi dėl turto išieškojimo eilės, susitarimo dėl turto pardavimo eilės buvimas ar nebuvimas ir yra svetimo turto hipoteką nuo bendrosios atribojantis požymis. Be to, kreditorius pažymi, kad BUAB „Gratus“ turtas, įkeistas reikalavimo įvykdymui užtikrinti, jau yra parduotas, o pati kasatorė kitoje civilinėje byloje neigia, kad kitas įkeistas butas ir žemės sklypai Kaune (priklausantys V. ir J. G.) apskritai buvo įkeisti, teigia, kad buvo įkeistas tik butas Neringoje, todėl tokiu atveju bendroji hipoteka tiesiog negalima. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2177-264/2011, kurioje teismo sprendimas kol kas yra neįsiteisėjęs, kasatorė įrodinėjo, kad įkeistas apskritai tik butas Neringoje, todėl jos reikalavimas šioje civilinėje byloje, kurioje ji prašo kreditoriaus prašymą parduoti turtą iš varžytinių palikti nenagrinėtą, nes butas Neringoje bei butas Kaune ir žemės sklypai Kaune yra įkeisti bendrąja hipoteka, visiškai prieštarauja to paties asmens pozicijai kitoje civilinėje byloje, todėl tai, anot kreditoriaus, kelia abejonių kasatorės sąžiningumu, skatina išvadą, kad ji siekia vilkinti išieškojimo procesą teikdama vis naujus procesinius dokumentus teismams, remdamasi iš esmės priešingomis faktinėmis aplinkybėmis, tai piknaudžiavimas teise. BUAB „Gratus“ kito turto, iš kurio galėtų padengti skolos neturi, todėl ginčas dėl turto pardavimo eilės, kai pardavus visą įkeistą turtą vis tiek nebus padengta skolos suma, – neturi prasmės, kai nagrinėjamoje byloje butas Neringoje buvo įkeistas pirmiausia.

              Dėl procesinių palūkanų. Kreditoriaus teigimu, procesinės palūkanos pagal kreditoriaus prašymą pagrįstai priteistos, nes jų paskirtis yra kitokia nei kompensuojamųjų, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų, kaip atsiskaityti su kreditoriumi, jos neturi nieko bendra su į kredito sutartį įskaičiuotomis palūkanomis, o pagal susiformavusią teismų praktiką procesinių palūkanų galima reikalauti ir procese dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB bankas ,,Hansa - LTB” prašymą priverstinai išieškoti skolą iš A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-751/2003).

              Dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo. Kreditoriaus teigimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad kasatorės ir jos sutuoktinio turtas buvo įkeistas skoliniams įsipareigojimams užtikrinti bendrąja hipoteka, priešingai – nustatyta, kad kasatorės turtas įkeistas svetimo turto hipoteka, apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo apskritai nesvarstė, pati kasatorė viso proceso metu neprašė įtraukti į procesą jos sutuoktinio V. G., teismai neturėjo jokio teisinio pagrindo V. G. įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, o argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą visiškai nepagrįsti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2011 jau yra analizavęs ginčo faktinę situaciją ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, kai skolininkui, kurio skoliniai įsipareigojimai buvo užtikrinti nurodytos rūšies sutartine hipoteka, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą jos neskaičiuojamos

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje nustatytos palūkanos, vadinamos procesinėmis, atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Šių palūkanų priteisimas skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju jis gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007).

CK 4.174 straipsnio 1 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) įtvirtinta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi, kreditorius, kreipdamasis dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, taip pat turi teisę reikalauti procesinių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas ,,Hansa - LTB” prašymą priverstinai išieškoti skolą iš skolininkės A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-751/2003). Kita vertus, kreditoriaus teisė reikalauti tokių palūkanų, nereiškia kad visais atvejais jos turi būti išieškomos iš hipoteka įkeisto turto.

Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t. y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, o trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.175, 4.181 straipsniai 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija), šis kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 6.195 straipsnio 1 dalis 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Konstatuotina, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.112 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 4.192 straipsnio 2 dalies (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija), CPK 558 straipsnio 1 dalies (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) nuostatas, kai per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ar esant šio teisei reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.196 straipsnis 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija), hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų lėšų atlyginta jam priklausanti suma. Pagal šį kreipimąsi hipotekos teisėjas nutartimi areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja apie tai įkeisto daikto savininką bei skolininką, nurodydamas, kad, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytynių. Per nurodytą vieno mėnesio terminą hipoteka įkeisto daikto savininkas gali sumokėti skolininko skolą ir taip išvengti įkeisto turto pardavimo, arba gali to ir neatlikti, elgtis pasyviai, tik paklusdamas apribojimams pagal teismo nutartimi nustatytą areštą hipoteka įkeistam turtui, t. y. tinkamai laikytis draudimo neperleisti turto kitiems asmenims, neįkeisti, nenuomoti ar kitomis teisėmis nesuvaržyti jo ir t. t. Taigi, svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikęs neteisėtus veiksmus, jeigu neapmokėjo skolos per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo nutarties, kuria areštuotas hipoteka įkeistas turtas, įteikimo jam dienos, todėl jam asmeniškai nekyla civilinės atsakomybės už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir skolininko kreditorius dėl to kreipėsi į teismą, jis (įkeisto turto savininkas) negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal CK 6.37 straipsnio nuostatas palūkanos pagal prievoles, taip pat procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams, t. y. tarp kreditoriaus ir skolininko arba tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, jei jis skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui užtikrino prievolinio pobūdžio užtikrinimo priemonėmis (pvz., laidavimu, garantija). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų, taip pat ir procesinių, už visas įmonės prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai pats skolininkas neturi pareigos mokėti procesines palūkanas kreditoriui, tai išieškoti jas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto nėra teisinio pagrindo. Skolininko skolinio įsipareigojimo kreditoriui ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko atsakomybės įkeistu turtu apimtis sutampa, svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas negali būti atsakingas už didesnės sumos kreditoriui grąžinimą (išieškant iš jam priklausančio hipoteka įkeisto turto), nei yra atsakingas pats skolininkas, ir atsako tik įkeistu turto. Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles.

Šioje byloje nustatyta, kad kasatorė J. G. 2007 m. vasario 27 d. hipotekos lakštu su vėlesniais pakeitimais įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą, užtikrindama paskolos, suteiktos UAB ,,Gratus“, grąžinimą. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. balandžio 29 d., UAB ,,Gratus“ iškelta bankroto byla. Kreditorius UAB „Minerva“ dėl priverstinio skolos išieškojimo į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2010 m. gruodžio 9 d. prašymu. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto kasatorės turto procedūrų taikymo teisme metu skolininkas UAB ,,Gratus“ ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu neturėjo prievolės pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį mokėti procesinių palūkanų. Pagal teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą kasatorė neturi asmeninės prievolės mokėti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesines palūkanas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai apskųstais procesiniais sprendimais nuspręsdami iš priverstinai iš varžytynių parduoto kasatorės turto išieškoti atitinkamo dydžio procesines palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo 2011 m. birželio 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo dienos, netinkamai taikė daiktinės teisės bei prievolių teisės normas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl procesinių palūkanų išieškojimo, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal AB bankas ,,Hansa - LTB” prašymą priverstinai išieškoti skolą iš A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-751/2003, nes šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, byloje Nr. 3K-7-751/2003 skolininkui nebuvo iškelta bankroto byla ir pareiga mokėti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas kilo pačiam skolininkui. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti apskųstų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis nutarta iš priverstinai parduoto hipoteka įkeisto kasatorės turto išieškoti procesines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2011 m. birželio 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo dienos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jas panaikinus priimtinas naujas sprendimas ir kreditoriaus reikalavimas išieškoti procesines palūkanas iš hipoteka įkeisto turto atmestinas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netinkamai taikydami teisės normas, nekvalifikavo metarialiųjų hipotekos santykių, nenustatė hipotekos rūšies, nepasisakė dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarkos ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde negalima remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis. Atskirajame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties kasatorė J. G. kėlė tik termino prašymui dėl hipoteka įkeisto turto paduoti praleidimo pagal CPK 558 straipsnio 3 dalį, procesinių palūkanų išieškojimo iš įkeisto turto, bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį bei bylų sujungimo klausimus, o nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarties ir hipotekos teisėjo funkcijų tinkamo atlikimo dėl hipotekos rūšies, įkeistų daiktų pardavimo tvarkos nustatymo. Kasatorės argumentai, kad nurodytais pagrindais ji pasisakė kasaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo šioje civilinėje byloje, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-555/2011), yra teisiškai nereikšmingi. Apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Kasacinio teismo bylos nagrinėjimo ribas sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti teisiniai argumentai, be to, teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taigi, faktas, kad dėl anksčiau toje pačioje civilinėje byloje priimtų procesinių sprendimų buvo paduoti atskirieji ir kasaciniai skundai, kurie jau išnagrinėti, jokiu būdu nereiškia, kad apeliacinės instancijos ar kasacinis teismai vėlesnius skundžiamus procesinius sprendimus turi peržiūrėti anksčiau paduotuose ir išnagrinėtuose skunduose nurodytais pagrindai, argumentais ir motyvais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti nagrinėjamo kasacinio argumentai, nesusiję su procesinių palūkanų išieškojimu, nebuvo išdėstyti kasatorės atskirajame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tokių argumentų nagrinėjimas kasacijoje būtų pirmosios instancijos teismo nutarties peržiūrėjimas kitais pagrindais nei buvo nurodyti atskirajame skunde, t. y. pakartotinai atliekant apeliacijos funkciją. Tai nesuderinama su kasacijos esme, jų pagrindu skundžiamas procesinis sprendimas neperžiūrimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymu aspektu pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo.

Dėl kreditoriaus prašymo skirti  baudą kasatorei pagal CPK 95 straipsnį

Teismas gali paskirti baudą byloje dalyvaujančiam asmeniui, jei yra nustatyta, kad šis nesąžiningai pareiškė kasacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Kreditorius UAB „Minera“ pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą, be kita ko, prašo išnagrinėti, ar kasatorės veiksmuose teikiant kasacinį skundą nėra piktnaudžiavimo teise požymių, o juos nustačius skirti kasatorei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas yra iš dalies tenkintinas, konstatuoja, kad kasatorės veiksmuose teikiant kasacinį skundą nenustatyta CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nesąžiningų veiksmų ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo jai skirti baudos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš dalies tenkinant kasacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Kasatorės naudai iš UAB „Minera“ priteistina 30 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį už kasacinį skundą.

UAB „Minera“ naudai iš kasatorės priteistina 1120 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGL 00131, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Kasaciniame teisme patirta 39,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai taip: iš UAB „Minera“ priteistina 11,79 Lt, o iš kasatorės J. G. – 27,51 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijo 2012 m. vasario 21 d. nutarties dalis, kuriomis nutarta iš priverstinai parduoto hipoteka įkeisto J. G. priklausančio turto, esančio Neringoje, Kopų g. 1-5, išieškoti procesines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 23 d. iki hipotekos tesiėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo dienos. UAB „Minera“ reikalavimą dėl procesinių palūkanų išieškojimo atmesti.

Likusias Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijo 2012 m. vasario 21 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš kasatorės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Minera“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) naudai 1120 (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš kasatorės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27,51 Lt (dvidešimt septynis litus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Minera“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) 30 (trisdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų kasatorės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 11,79 Lt (vienuolika litų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Egidijus Baranauskas

                                                                                                              Egidijus Laužikas 

                                                                                                              Antanas Simniškis