Baudžiamoji byla Nr. 1-205-725/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10930-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.1;

2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei, 

dalyvaujant prokurorams Vidui Kilinskui, Virginijai Vigelienei,

nukentėjusiajai L. S. ir jos atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei, 

kaltinamajam R. S. ir jo gynėjai advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei, 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – mašinistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

R. S. kitaip smurtaudamas savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. balandžio 8 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), trukdė ilsėtis savo sutuoktinei L. S., tyčia jėga stumdamas duris brovėsi į kambarį pro nukentėjusiosios dešinę koją ir abejomis rankomis laikomas duris, o įsibrovęs kilusio konflikto metu tyčia abejomis rankomis sugriebė L. S. už abiejų rankų riešų, juos spaudė, taip padarydamas nukentėjusiajai nubrozdinimą dešiniame dilbyje ir kraujosruvą dešinėje pėdoje, tokiu būdu kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narei sveikatą.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu jo ir sutuoktinės santykiai buvo konfliktiški. Anksčiau jie miegojo vienam kambaryje, o kai galimai prieš metu susipyko, kaltinamasis išėjo miegoti į kitą kambarį. Jis nebuvo išsirinkęs kambario, kuriame miegos – kur norėdavo, ten miegodavo, visuose kambariuose buvo lovos, visi kambariai buvo bendrai naudojami. Iki įvykio su L. S. jau bendro ūkio nevedė, pykdavosi su ja. 2021 m. balandžio 8 d. jis buvo jų gyvenamojo namo antrame aukšte, ėjo patikrinti, ar šyla radiatoriai. Jis priėjo prie kambario, nematė, kad L. S. buvo nuėjusi į tą kambarį, kambario durys buvo atidarytos, sofa nebuvo užstumta, todėl laisvai įėjo į tą kambarį. Kambaryje, susiginčijus su L. S., ji išvarė jį, ir jis išėjo. Apie 22 val. jis vėl ėjo į tą kambarį pasiimti savo drabužių, nes ruošėsi rytdienai į darbą. Jis priėjo prie kambario, durys buvo uždarytos, neatsimena, ar beldėsi, pastūmė duris, jos sunkiau atsidarė, nes buvo užstumtos baldu ar kuo kitu. Kai pravėrė duris, matė, kad lovos kraštas užstumtas ant durų. L. S. mėgsta užstumti ką nors ant durų. Jis neklausė L. S., kodėl durys užstumtos. Tai buvo kambarys, kur L. S. miegojo. Jis prašė, kad L. S. leistų jam pasiimti drabužius. Neatsimena, ką L. S. jam atsakė į prašymą. Jis pastūmė duris, L. S. stovėjo priekyje, jis apsikabino ją per liemenį, norėjo susitaikyti, kad nebūtų skyrybų. Neatsimena, ar ėmė už rankų L. S., jis jai nebuvo paėmęs už riešų. Jis buvo tik prisispaudęs prie jos. Nepasakytų, kad L. S. priešinosi, kai kaltinamasis ją apsikabino. Jie tada susigrūmė. L. S., kai kaltinamasis ją apsikabino, atsitraukė, jį atstūmė bei puolė kaltinamąjį mušti – mušė į krūtinę ir spyrė į koją, o jis traukėsi nuo jos. Po to jis išėjo iš kambario į koridorių. Jis L. S. skausmo tikrai nesukėlė, mėlynių negalėjo padaryti. Po to ji iškvietė policiją. Šis įvykis įvyko dėl skyrybų ir namo pardavimo – jis nenori namo parduoti, o L. S. nori parduoti ir pinigus pasidalinti. Visi kambariai antrame aukšte užsirakindavo. Niekas nelaužė durų, jis jų tikrai nesulaužė, visos durys stovi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 5–6, 13–14, 23–26), kuriuose R. S. parodė, kad su sutuoktine L. S. tarpusavio santykiai šeimyniškai jau nesiklosto paskutinius dvejus metus, jie neturi vyro ir žmonos santykių. L. S. jam siūlo skirtis ir parduoti namą, tačiau R. S. skirtis nesutinka. 2020 m. kovo 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl smurto prieš dukrą. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas jam ir dukrai susitaikius. Po šio įvykio žmonai buvo pretekstas pateikti skyrybų dokumentus. Tikslios datos neprisimena, tačiau yra buvę, kad antrame aukšte L. S. būnant viename iš kambarių, ji buvo užstūmusi lovą ant durų, kad jis negalėtų įeiti pasiimti savo daiktų, todėl jis, pastūmęs kambario duris, jas iškėlė iš staktų, nes durys buvo labai senos, klibančios. Po šio įvykio L. S. persikėlė miegoti į kitą kambarį, kuris užsirakindavo. Nuo 2021 m. kovo mėn. 8 dienos tarp jo ir L. S. vyksta skyrybų procesas, jie bendro ūkio neveda, gyvena kiekvienas atskirai, valgo atskirai, tik, kad gyvena vienuose namuose, kiekvienas turi po atskirą kambarį. 2021 m. balandžio 8 d. apie 22 val. namuose R. S. norėjo ateiti pas L. S. į kambarį ir palinkėti jai labos nakties, tačiau L. S. jo į kambarį neįleido ir su durimis jam prispaudė kairę koją. Kiek matė, R. S. žmonai kojos neprispaudė, nes ji į tarpdurį jokios kojos įkišusi nebuvo. Taip jie susistumdė. Nustūmęs duris, R. S. galiausiai įėjo į kambarį. Pamatė, kad L. S. ant durų buvo užstūmusi sofą, kad jis negalėtų įeiti į kambarį. Tada L. S. jį pradėjo pulti, nagais apdraskė krūtinę. Tada tarp jų kilo ir žodinis konfliktas. Tada R. S. nustūmė sofą į šalį, priėjęs prie L. S., kaire ranka apsikabino ją per liemenį ir pasilenkęs ją pabučiavo į lūpas. L. S. tuo metu norėjo pasitraukti nuo jo ir jie susitrankė kaktomis. Kaltinamasis L. S. sugriebęs už riešų nebuvo, jų nespaudė, jokio fizinio skausmo R. S. jai nesukėlė, sužalojimų žmonai nepadarė. Tada L. S. išėjo į kitą kambarį, kuriame miega R. S., ir užsirakino. Po parodymų pagarsinimo kaltinamasis parodė, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė su R. S. nebegyvenanti kartu nuo tada, kai buvo konfliktas su dukra – 2020 m. kovo mėnesio, maistą taip pat pirkdavosi atskirai. Antrame aukšte trys kambariai. Vienas kambarys buvo paliktas R. S.. Kambarys, kuriame gyveno ji, rakindavosi, bet vieną vakarą grįžusi iš darbo, rado spyną sugadintą. Ji mano, kad spyną sugadino R. S.. Jai reikėjo užsirakinti, kad jaustųsi saugiau, nenorėdavo, kad R. S. ateitų į jos kambarį. Po spynos sugadinimo ji nuėjo į kitą kambarį, ten spyna rakindavosi sunkiai, tai ji duris užstumdavo, kadangi jai ne visada pavykdavo užrakinti duris. R. S. piktybiškai verždavosi į jos kambarį, kabinėdavosi. Iki šio įvykio R. S. jos fiziškai nelietė. 2021 m. balandžio 8 d., apie 22 val. atėjusi į kambarį, kuriame ji tuo metu miegodavo, rado degančią šviesą ir kambaryje esantį R. S.. Ji paprašė jo išeiti iš kambario. Jis nenorėjo išeiti. Jie apsižodžiavo, ir jis iš kambario išėjo. Kai išgirdo, kad jis vėl ateina, tai ji užrėmė duris su koja ir rankomis ir jas laikė. R. S. patraukė rankeną, durys neatsidarė, todėl jis stūmė duris. Ji pasakė, kad R. S. į kambarį neitų, nes jai reikia eiti miegoti, o jis pasakė, kad jam reikia pasiimti rūbus. Ji neleido rūbų pasiimti, nes jau buvo per vėlu – buvo 22 val. Tuo momentu ji galvojo, kad jis įsiverš į kambarį ir kabinėsis prie jos, apsikabins, intymiai liesis prie jos, ji to nenorėjo, todėl, kad jis turėjo kitą moterį. R. S. atstūmė duris, bet nematė, kad ji ten už durų stovėjo. Jis prievarta brovėsi į kambarį, mano, kad jis galvojo, kad durys yra užstumtos lova. Ji sakydama, kad R. S. neitų į kambarį, laikė duris. Įėjęs į kambarį, R. S. ją apsikabino iš nugaros, ji priešinosi ir muistėsi, prasidėjo grumtynės. Šio įvykio metu jai buvo padaryti sužalojimai. Mėlynė atsirado ant kojos grumtynių metu arba laikant duris. Rankoje mėlynė buvo dėl grumtynių – R. S. buvo sugriebęs jai už rankų riešų ir stipriai laikė, nes ji norėjo ištrūkti iš jo. Ištrūkusi ji nubėgo pas jį į kambarį ir užsirakino. Tada jis išėjo iš jos kambario. Tuomet ji iškvietė policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl įsibrovimo į kambarį (1 t., b. l. 44–46, b. l. 48–49), kuriuose nukentėjusioji parodė, kad L. S. su dešine koja ir abejomis rankomis laikė prispaudusi uždarytas duris, kad R. S. negalėtų įeiti į jos kambarį. Atsiradus tarpui, R. S. įkišo tarp durų kairę ranką ir rėkdamas sakė, jog ji jam prispaus ranką ir jis tada išsiims abdukciją. L. S. atsakė, kad ji nuo R. S. ginasi ir liepė jam išeiti, sakė, kad jai skauda koją, kai jis braunasi į jos kambarį, tačiau jis toliau piktybiškai elgdamasis, bandė pas ją į kambarį patekti. Jai paleidus duris, R. S. įėjo į kambarį bei lenkėsi ją pabučiuoti, jie susigrūmė ir tuomet R. S. savo abejomis rankomis sugriebęs L. S. už riešų stipriai spaudė. Kraujosruva dešinėje pėdoje atsirado tuomet, kai L. S. su abejų rankų delnais laikė prispaudusi duris ir dešinę pėdą buvo įrėmusi į duris, kad R. S. negalėtų pas ją įsiveržti į kambarį, o jis su vyriška didele jėga jas stūmė ir brovėsi į kambarį.

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi.

Liudytojas A. V. parodė, kad atvykus su kolega, pranešėja teigė, kad vyras ją persekioja – jeigu ji ateina į virtuvę, jis irgi ateina, garsiai kalba, užgaulioja, jeigu moteris nueina į kitą kambarį, tai vyras irgi ateina, jeigu moteris eina miegoti, užsirakina kambaryje, tai jis laužiasi teigdamas, kad ten irgi yra jo kambarys ir jis turi teisę ten būti. Tas namas priklausė jiems bendra sutuoktinių nuosavybe, jis nebuvo niekaip atidalintas. Smurtas pasireiškė sudavimu ar stūmimu, ar už rankų vyras stipriai suėmė, galbūt mėlynes padarė. Moteris buvo sunerimusi, išsigandusi, atrodė, kad verkusi buvo. Net kai pareigūnai moterį nusivesdavo kažkur kalbėtis, tai vyras irgi ateidavo, todėl net nekilo abejonių dėl to, ką moteris pasakojo, tai yra, kad jis sekiodavo ją namuose. Vyras elgėsi lygiai taip ir pareigūnams atvykus – jis aiškino, kad turi teisę būti, čia yra jų namas. Liudytojas neatsimena, ar moteris jiems aiškiai pasakė, kad vyras stūmė ar buvo už rankos jai suėmęs, ji tik vėliau tai pasakė. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, jas pasakojo teisingai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63–66), kuriuose liudytojas parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. balandžio 8 d., dirbant kartu su kolega S. P., iš Kauno apskrities VPK budėtojo apie 22.28 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja konfliktuoja su vyru, vyksta skyrybų procesas, gyvena tam pačiam name, bet skirtinguose kambariuose, vyras elgiasi agresyviai, stumdosi, nesutinka pasišalinti iš pranešėjos kambario. Reaguojant į gautą pranešimą, apie 22.44 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja L. S., kuri paaiškino, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybos, kiekvieną vakarą vyras ją terorizuoja – eina per kambarius, neleidžia jai miegoti, veržiasi į jos kambarį, sakydamas, kad nieko čia nėra padalinta, viskas yra bendra, naudoja prieš ją psichologinį smurtą, erzina ją, vyras turi meilužę. Toliau moteris nurodė, kad prieš savaitę laiko jos vyras buvo išlaužęs vieno kambario durų spynelę bei kito kambario duris. L. S. paaiškino, kad šiandien eilinį kartą vyras veržėsi pas ją į kambarį, o ji su rankomis laikė duris ir neleido jam įeiti, tokiu būdu jie susistumdė ir, jam patekus į kambarį, kilusio konflikto metu vyras savo abejomis rankomis suėmė ją už rankų ir stipriai spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. L. S. buvo susijaudinusi, išsigandusi, ant jos abiejų rankų riešų matėsi patinimai. Moteris teigė, kad vyras kasdien prieš ją naudoja psichologinį smurtą, prieš metus buvo smurtavęs prieš jų dukrą, buvo kviesta policija ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jiems bendraujant su pranešėja, į kambarį atėjęs jos vyras R. S. paaiškino, kad eina pas savo žmoną į kambarį, norėdamas palinkėti labos nakties, nes ji yra jo teisėta žmona, kad jie dar nėra išsiskyrę. Vyriškis neigė naudojęs fizinį smurtą prieš L. S., taip pat teigė, kad žmona vartoja kažkokius vaistus, todėl jis eina pas ją į kambarį pažiūrėti, ar jai viskas gerai, ar ji nenumirė. L. S. parodė antrame namo aukšte sugadintas kambarių duris, kurias buvo sugadinęs vyras.

Liudytojas S. P. parodė, kad vyko pagal iškvietimą, kur lyg moteris nenorėjo, kad pas ją į kambarį ateitų vyras ir prie jos lįstų, o vyriškis aiškino, kad nori tik palinkėti labos nakties. Moteris, kvietusi policiją, buvo strese. Vyras buvo labai principingas, sakė, kad labai nori ir viskas, jam buvo neįmanoma išaiškinti, kad paliktų ją ramybėje, sakė, kad čia jo namai ir daro ką nori. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, neturi priežasties meluoti ar kažką slėpti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69–72), kuriuose liudytojas parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. balandžio 8 d. dirbant kartu su kolega A. V., apie 22.28 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja konfliktuoja su vyru, vyksta skyrybų procesas, gyvena tam pačiam name, bet skirtinguose kambariuose, vyras elgiasi agresyviai, stumdosi, nesutinka pasišalinti iš pranešėjos kambario. Apie 22.44 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja L. S., kuri paaiškino, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybos, kiekvieną vakarą vyras ją terorizuoja, eina per kambarius, neleidžia jai miegoti, veržiasi į jos kambarį, sakydamas, kad nieko čia nėra padalinta, viskas yra bendra, naudoja prieš ją psichologinį smurtą, erzina ją, vyras turi meilužę. Pranešėja taip pat jiems nurodė, kad prieš savaitę laiko jos vyras buvo išlaužęs vieno kambario durų spynelę bei kito kambario duris. L. S. paaiškino, kad šiandien eilinį kartą vyras veržėsi pas ją į kambarį, o ji su rankomis laikė duris ir neleido jam įeiti, tokiu būdu jie susistumdė ir, vyrui patekus į kambarį, kilusio konflikto metu vyras savo abejomis rankomis suėmė ją už rankų ir stipriai spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. L. S. buvo akivaizdžiai įsibaiminusi, susijaudinusi, išsigandusi, ant jos abiejų rankų riešų matėsi akivaizdūs patinimai, kuriuos liudytojas pažymėjo surašydamas tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kaip moteris paaiškino, patinimai ant riešų atsirado po to, kai vyras ją buvo suėmęs už rankų, t. y. už riešų, ir stipriai juos spaudė. Moteris teigė, kad vyras kasdien prieš ją naudoja psichologinį smurtą, prieš metus buvo smurtavęs prieš jų dukrą, buvo kviesta policija ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jiems bendraujant su pranešėja, į kambarį atėjo jos vyras R. S., kuris buvo susijaudinęs, nervingas bei paaiškino, kad eina pas žmoną į kambarį, norėdamas palinkėti jai labos nakties, nes ji yra jo teisėta žmona, kad jie dar nėra išsiskyrę. Vyriškis neigė naudojęs fizinį smurtą prieš ją. Taip pat vyras minėjo, kad žmona vartoja kažkokius vaistus, todėl jis eina pas ją į kambarį pažiūrėti, ar jai viskas gerai, ar ji nenumirė. Pokalbio metu L. S. jiems parodė antrame namo aukšte sugadintas kambarių duris, kurias buvo sugadinęs vyras

Liudytojas papildomai parodė, kad sugadintų namo antro aukšto kambario medinių durų vidinė spyna atrodė lyg būtų iškrapštyta kažkokiu daiktu, ir taip buvo apgadinta, subraižyta, kad ji tiesiog neveiktų, neužsirakintų, spyna visa buvo išklibinta arba jos net visai nebuvo. Moteris sakė, kad ji užsistumia duris spintele, kad vyras neitų į kambarį.

Liudytoja I. S. parodė, kad didžiausi nesutarimai tarp tėvų prasidėjo, kai ji su mama 2020 m. tėčiui iškvietė policiją. Nuo to laiko jis ant jų yra labai supykęs. Mamos ir tėčio santykiai po to įvykio dar labiau pablogėjo, jie pradėjo dar labiau nesutarti, negerbti vienas kito. Tie pykčiai perauga ir į smurtinius proveržius. Tėtis mamos atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, nes mama neturi kur eiti gyventi, tėtis nesutinka parduoti namo ir jiems tenka gyventi kartu. Dabar yra susitarimas, kad mama miega namo apačioje, tėtis miega viršuje. Seniau, kai nebuvo susitarimo, tėtis sekiodavo mamą, užrakindavo kambarį, sakydavo, kad ji ten nemiegos, tada tėvai miegodavo įvairiuose kambariuose. Byla teisme yra dėl mamos ir tėčio nesutarimų, tiksliai liudytoja nežino, koks tas nesutarimas buvo. Liudytoja žino, kad tėtis sugriebė mamai už rankos, bandė iš rankų ištraukti telefoną. Ne vienas buvo toks įvykis ir ji turėjo tokį įvykį – buvo prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas, bet ji su tėvu susitaikė. Įvykio metu vyko skyrybų procesas, tėvai ginčijosi dėl namo padalinimo. Mama sakė, kad šioje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, bet jį atsiėmė.

2021 m. balandžio 9 d. pareiškime ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad L. S. parašė pareiškimą policijos įstaigai ir nurodė, jog 2021 m. balandžio 8 d. apie 22.20 val. jos sutuoktinis R. S., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), abejomis rankomis paėmė ją už abiejų rankų riešų ir stipriai paspaudė, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 9–14).

2021 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–29).

2021 m. balandžio 9 d. Kauno AVPK PR vyr. patrulio S. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad galimą smurtą patyręs asmuo L. S. susijaudinusi, įsibaiminusi, matomi patirti fiziniai sužalojimai – patinimas abiejų riešų srityse. Galimas smurtautojas nurodomas R. S.. L. S. paaiškino, kad jai susiruošus miegoti, vyriškis pradėjo veržtis pas ją į kambarį, ši prašė, kad ją paliktų ramybėje ir leistų ilsėtis, tačiau vyras nereagavo. Norėdama uždaryti kambario duris, jas laikė rankomis. Vyriškiui patekus į kambarį, kilo konfliktas, kurio metu jis abiem rankom suėmė moteriai už rankų, stipriai suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir stumdė kambaryje (1 t., b. l. 32–35).

2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. nustatyta: nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinėje pėdoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 59–60).

2021 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas, kuriame L. S. bendrojo pagalbos centro darbuotojai praneša, jog pas ją į kambarį veržėsi vyras, su kuriuo vyksta skyrybų procesas, ji laikė duris, jis stūmė, susitampė už rankų (1 t., b. l. 91–93).

2021 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausyti policijos pareigūnų „Body“ kamera daryti vaizdo įrašai, kuriuose girdėti, kaip L. S. paaiškina pareigūnams įvykio aplinkybes, nurodo, kur ją R. S. laikė už riešų, tampė, jai skaudėjo, veržėsi į kambarį, ji laikė duris (1 t., b. l. 98–102).

Neblaivumo nustatymo dokumente nurodyta, kad 2021 m. balandžio 8 d. 23.38 val. R. S. nustatytas visiškas blaivumas (0,00 promilių) (1 t., b. l. 115).

Perklausius ir peržiūrėjus teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnų „Body“ kamera darytus vaizdo įrašus, faile, pavadinimu „2021_0408_225031_011.MP4“ matyti, kaip policijos pareigūnams bendraujant su L. S., ši teigia, kad R. S. prie jos priekabiauja, ją paėmęs tampė. Keliuose failuose girdimi L. S. pasakymai, kad ji R. S. bijo. Faile, pavadinimu „2021_0408_231027_015.MP4“ matyti ir girdėti, kaip, pareigūnams paklausus L. S., ar R. S. tampė ją už rankos, pastaroji atsakė, kad taip, pareigūnams aiškinantis, ar sukėlė fizinį skausmą, ar skauda, L. S. atsakė, kad jie tampėsi su rankom, kad skauda, L. S. pareigūnams parodė savo abiejų rankų riešus.  

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. S. neigė brovęsis į nukentėjusiosios kambarį, šiai rankomis ir koja laikant duris, bei sugriebęs nukentėjusiajai už abiejų riešų ir juos suspaudęs. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. S. parodymais, kad, jai išgirdus, kad R. S. vėl ateina į kambarį, kuriame ji ruošėsi miegoti, ji užrėmė duris su koja ir rankomis ir jas laikė, R. S. bandė stumti duris, kad jos atsidarytų, o nukentėjusioji reikalavo, kad jis neitų, nes jai reikia eiti miegoti. Be to, R. S. patekus į nukentėjusiosios kambarį, konflikto su juo metu R. S. buvo sugriebęs jai už rankų riešų ir stipriai laikė, nes ji norėjo iš jo ištrūkti.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios L. S. parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, logiški, iš esmės vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Nors kaltinamasis teigia ėjęs į kambarį, kuriame buvo L. S., pasiimti drabužių, manė, kad kambario durys buvo užremtos baldais, nematė, kad L. S. jas laikė, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jai laikant duris, ji reikalavo, kad jos sutuoktinis pas ją į kambarį nesibrautų, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis girdėjo nukentėjusiosios balsą prie pat durų, be to, durų atidarymo mechanizmas kitam asmeniui laikant duris ir neleidžiant jų atidaryti bei duris užstūmus baldu, yra labai skirtingas. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis pas nukentėjusiąją į kambarį veržėsi prievarta. Be to, nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (kadangi praėjus nemažai laiko po įvykio yra sunku smulkiai atsiminti visas įvykio aplinkybes), kad L. S. su dešine koja ir abejomis rankomis laikant prispaudus uždarytas duris, kad R. S. negalėtų įeiti į jos kambarį, atsiradus tarpui, R. S. įkišo tarp durų kairę ranką ir rėkdamas sakė, jog ji jam prispaus ranką ir jis tada išsiims abdukciją, į ką L. S. atsakė, kad ji nuo R. S. ginasi ir liepė jam išeiti, sakė, kad jai skauda koją, kai jis braunasi į jos kambarį, tačiau jis toliau piktybiškai bandė pas ją patekti į kambarį ir, galiausiai jai paleidus duris, R. S. į kambarį įėjo. Šie nukentėjusiosios parodymai, duoti nuo įvykio praėjus vos savaitei, kai nukentėjusioji gerai atsiminė įvykio aplinkybes, yra išsamūs, logiški, atspindintys realias buvusio nusikaltimo aplinkybes. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis pas ją veržėsi prievarta, nukentėjusiajai reikalaujant nutraukti veržimąsi, jis piktybiškai tokius veiksmus tęsė, net ir nukentėjusiajai šaukiant, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio jai skauda koją, kol, nukentėjusiajai neužtekus jėgų ir duris paleidus, kaltinamasis prievarta, sukeldamas nukentėjusiajai skausmą, pateko į nukentėjusiosios kambarį. 

Nors nukentėjusioji, kviesdama pagalbą dėl R. S. veiksmų, pranešime policijai akcentavo vyro veržimąsi į kambarį, tačiau ji taip pat nurodė, kad ji laikė duris, jis stūmė, jie susitampė už rankų, kas patvirtina ir parodo, kad kaltinamasis prievarta, panaudodamas fizinę jėgą, bandė patekti pas nukentėjusiąją, pastaroji dėjo visas jėgas vyro neįsileisti, dėl ko jautė ir fizinį skausmą, dėl ko tokio intensyvaus priešinimosi sutuoktinio patekimo pas ją į kambarį metu jai galėjo būt padaryta ir kraujosruva dešinėje pėdoje, kas vėliau buvo nustatyti specialisto išvadoje. Be to, nukentėjusiosios paminėjimas, kad jie susitampė už rankų, rodo buvusį prievartinį tyčinį kaltinamojo smurtą suimant už nukentėjusiosios rankų, dėl ko ji taip pat patyrė skausmą. Taip pat nors atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji pirmiausia aiškino, kad jos sutuoktinis R. S. kiekvieną vakarą ją terorizuoja, pastoviai ją sekioja, priekabiauja, neleidžia jai ramiai gyventi, tačiau akivaizdu, kad tarp sutuoktinių esant įtemptiems santykiams, nukentėjusioji pastaruoju metu patyrė pastovų kaltinamojo priekabiavimą, tai yra panašų kaltinamojo elgesį, kaip ir įvykio metu, tai yra psichologinį smurtą, dėl ko, nukentėjusioji ir kvietė policijos pareigūnus ir pirmiausia ir minėjo tokias aplinkybes. Tačiau iš jos pokalbio su pareigūnais taip pat matyti, kad ji pareigūnams jau iš karto taip pat paminėjo, kad R. S. ne tik priekabiauja, bet ir ją tampo. Todėl šiai informacijai išsiaiškinti vėliau pareigūnų ir buvo užduoti konkretūs, situaciją patikslinantys klausimai, ir nukentėjusioji patvirtino, kad R. S. ją tampė už rankos ir dėl to jai skaudėjo.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. S. parodymais dar ir dėl to, kad nukentėjusioji, nors ir buvo byloje pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau, pavykus civilinėje byloje taikiai išsiskirti su kaltinamuoju, nukentėjusioji civilinį ieškinį atsiėmė, kas rodo, kad nukentėjusioji neturi tikslo pasipelnyti iš kaltinamojo, dėl ko ji ir neturi tikslo kaltinamąjį apkalbėti.

Tuo tarpu kaltinamojo R. S. parodymai dėl minėto įvykio yra nenuoseklūs, nelogiški. Pavyzdžiui, kaltinamasis R. S., tai teigia, kad pas L. S. į kambarį ėjo pasiimti kitai dienai reikalingus drabužius, tai ėjo sutuoktinės atsiprašyti, susitaikyti, kad būtų lengvesnės skyrybos, vėliau jau teigė, kad ėjo su sutuoktine susitaikyti, kad nieko nebūtų, ikiteisminio tyrimo metu jau teigė, kad norėjo ateiti pas L. S. į kambarį ir palinkėti jai labos nakties, vaizdo įraše girdėti, kaip R. S. aiškina, kad jis eina pažiūrėti, ar žmona nenumirė, nes ji vartoja vaistus. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, kad jam bandant pastūmti duris, jos sunkiau atsidarė, nes buvo užstumtos baldu ar kuo kitu, nematė, kad L. S. duris būtų laikiusi. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad jo į kambarį neįleido L. S. ir su durimis jam prispaudė kairę koją, taip jie susistumdė. Kad R. S. šią aplinkybę tikrai matė, patvirtina ir jo tolimesni parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis netgi matė, kad žmonai kojos neprispaudė, nes ji nebuvo įkišus jokios kojos į tarpdurį. Taigi šie kaltinamojo parodymai vėlgi patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl įvykio aplinkybių. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad po to, kai jis nukentėjusiąją pabučiavo, L. S. norint nuo jo pasitraukti jie susitrankė kaktomis, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis jau teigė, kad nukentėjusiajai atstūmus kaltinamąjį, ji kaltinamajam sudavė į krūtinę, spyrė į koją. Be to, iš R. S. paaiškinimo atrodytų, kad jam apsikabinant L. S., ši lyg ir nesipriešino, bet tuoj pat kaltinamasis priduria, kad jie tada susigrūmė, kas atrodo visai nelogiška – kam žmogui grumtis, jei nesipriešina apsikabinimui. Be to, iš kaltinamojo paminėjimo, kad jie susigrūmė, akivaizdu, kad nukentėjusiajai bandant ištrūkti iš kaltinamojo apsikabinimo, jis stengėsi neleisti jai to padaryti, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis ją tuo metu stipriai laikė už rankų, jas spausdamas.

Todėl teismas remiasi nukentėjusiosios L. S. parodymais, o paties kaltinamojo R. S. pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. konstatuota nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinėje pėdoje, kas traktuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59–60).

Konstatuotina, kad R. S. suprato savo veiksmus – per jėgą braudamasis pas nukentėjusiąją į kambarį, apsikabindamas L. S. ir, nenorėdamas jos paleisti, stipriai laikydamas ją už rankų riešų, suvokė, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, taigi numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo. Kadangi tarp kaltinamojo R. S. atliktų smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų L. S. sveikatos sutrikdymą.

Teismas konstatuoja, kad nusikaltimą R. S. padarė prieš savo šeimos narį, kadangi nusikaltimo metu S. nebuvo išsiskyrę, gyveno vienuose namuose, ir nors neturėjo artimų, sutuoktiniams būdingų santykių, nors valgė atskirai, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, L. S. mokėjo komunalinius ir aptarnavimo mokesčius, kaltinamasis mokėjo paskolą už namą, taigi, iš esmės jie dar buvo šeimos nariai.

Taigi teismas konstatuoja, kad aukščiau paminėtais smurtiniais veiksmais savo šeimos nario – L. S. atžvilgiu kaltinamasis R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 132–134), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 143), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 146), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 147–148).

Kadangi kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, anksčiau neteistas, dirba, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgus, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytinas artimas laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 8 d. 23.10 val. iki 2021 m. balandžio 9 d. 16.40 val. (1 t., b. l. 113–114, 121–123) – viena para.

Byloje nukentėjusioji L. S. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidį. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas. 

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinė plokštelė su „Body Cam“ Nr. B0FEC60D66A vaizdo įrašais (1 t., b. l. 144) – paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 8 d. 23.10 val. iki 2021 m. balandžio 9 d. 16.40 val. – vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinę plokštelę su „Body Cam“ vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                         Živilė Bliūdžiuvienė