Civilinė byla Nr. e2-162-341/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02033-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas,

sekretoriaujant Julijai Benienei, Simonai Mozerytei, Liudmilai Ignatovič,

dalyvaujant ieškovei N. K., ieškovų atstovui adv. padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „P. konstrukcijos“ vadovui P. F. ir  atstovui adv. Pauliui Bružui,

atsakovei S. G., atsakovų atstovei adv. Liudmilai Grigorjevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir N. K. patikslintą ieškinį atsakovams MB „P. konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. ir S. G. dėl žalos atlyginimo, ir

 

nustatė:

 

1.       Ieškovai A. K. ir N. K. (toliau – ieškovai), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, kurio galutiniais reikalavimais prašo solidariai priteisti iš atsakovų MB „P. konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. (toliau – atsakovai) 6 256 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype augo įvairios rūšies medžiai ir kiti želdiniai. Ieškovas 2022 m. vasario 16 d. atvykęs į žemės sklypą pamatė, kad išpjauti visi medžiai, krūmai ir kiti želdiniai, taip pat išpjautas ir greta esantis sklypas, priklausantis S. G.. Ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-12558-22 metu buvo nustatyta, kad minėtus medžius išpjovė P. F., MB „P. konstrukcijos“ direktorius, pagal paslaugų sutartį, sudarytą su S. G.. P. F. nepastebėjęs klaidų sutartyje, išpjovė medžius ir želdinius bei išvežė išpjautų medžių kamienus taip pat ir iš ieškovams priklausančio sklypo.

3.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2022 m. kovo 29 d. rašte nurodė, kad inspekcijos pareigūnai 2022 m. kovo 17 d. atliko aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad ieškovų žemės sklype buvo sunaikintos 2 patenkinamos būklės blindės (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme 15 cm ir 16 cm), 18 nepatenkinamos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 15 cm, 16 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 18 cm, 20 cm, 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 32 cm, 34 cm ir 36 cm), 11 blogos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 14 cm, 17 cm, 20 cm, 21 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 28 cm ir 41 cm), 1 patenkinamos būklės tuopa (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme - 74 cm), 1 geros būklės liepa mažalapė (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme - 12 cm) ir 3 geros būklės lazdynų krūmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1­269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos 6 ir 22­24 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1­343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 7 ir 13 punktais ir 2.1, 2.2, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.3 papunkčiais, padaryta žala aplinkai sudaro 926,25 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams.

4.       Ieškovai, siekdami nustatyti sklypo atstatymo į pradinę padėtį kainą, kreipėsi į kelias apželdinimu užsiimančias įmones, iš kurių buvo gauti komerciniai pasiūlymai: UAB „SV Baltic“ pateikė 11 416,35 Eur pasiūlymą; UAB „Apdaila Statybai“ pateikė komercinį pasiūlymą 10 309,20 Eur sumai.

5.       Ieškovų teigimu atsakovų D. E., V. B., T. N., Z. P., F. P. ir O. J. civilinė atsakomybė siejama su tuo, kad atsakovų pasamdyti asmenys, vykdydami jų nurodymus, iškirto medžius ieškovų žemės sklype. Tokiu atveju civilinė atsakomybė kyla CK 6.265 straipsnio pagrindu tiek asmeniui, kuris tokius nurodymus davė, tiek asmeniui, kuris asmeniškai atliko žalą sukėlusius veiksmus. Atsakovė S. G., veikusi kaip atsakovų atstovė, žinojo sklypų nuosavybės ribas, atlikusi sutarties pakeitimus neinformavo rangovo apie pakeistus sklypų numerius sutartyje, organizavo medžių kirtimo darbus. Taigi, nebuvo tokia rūpestinga ir atidi, nesielgė taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos ieškovams, todėl jos veiksmų pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys sklype augę medžiai.

6.       Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ yra profesionalas, nuolat užsiimantis sklypų tvarkymo veikla. Nors jis atliko tik medžių kirtimo sklype paslaugą, tačiau tą darė neišsiaiškinęs tikslių sklypo ribų, nesutikrino sutartyje numatytų sklypų numerių su užsakovo nuosavybės dokumentais, neįsitikino, kad darbus atliks užsakovų sklype. Dėl to neteisingai nustatė valdos ribas ir ieškovams priklausančius medžius. Šio veiksmo pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys medžiai ir tuo padaryta žala. Ieškovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė, nes žala ieškovams padaryta dėl atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo.

7.       Atsakovai S. G., V. B., Z. P., F. P., O. J., T. N. ir D. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė S. G., vesdama derybas su P. F. (MB „P. konstrukcijos“ vadovu) dėl jos giminei priklausančių žemės sklypų sutvarkymo, perspėjo jį, kad ne visi šalia esantys sklypai yra jos giminaičių ir, kad ne visus reikia išvalyti. Buvo sutarta, kad sklypų, kuriuos reikia išvalyti, ribas parodys vienos iš atsakovių tėvas B. P., kuris būna savo sodyboje, esančioje šalia valomų sklypų ir kuris gerai žino sklypų teritorijų ribas. S. G. el. paštu išsiuntė P. F. 4-ių žemės sklypų, kuriuos reikėjo išvalyti, Nekilnojamojo turto registro išrašus. Tarp šių išrašų ieškovams priklausančio žemės sklypo nebuvo. Vėliau P. F. atsiuntė atsakovei S. G. darbų atlikimo sutarties projektą, jame buvo jai nežinomų žemės sklypų unikalūs numeriai. Atsakovė įrašė į sutartį žemės sklypų, kuriuos reikia išvalyti, teisingus unikalius numerius, pasirašė sutartį ir išsiuntė ją P. F., kuris taip pat šią sutartį pasirašė. Kadangi atsakovė S. G. anksčiau buvo pateikusi 4-ių žemės sklypų, dėl kurių buvo tartasi, Registro duomenis, abejonių, kad P. F. buvo žinoma kokius žemės sklypus valyti, negalėjo būti.

8.       P. F. atvažiavus apžiūrėti žemės sklypus B. P. parodė jam sklypų teritoriją ir ribas, kadangi tarp atsakovams priklausančių žemės sklypų yra svetimas žemės sklypas, dėl kurio sutvarkymo nebuvo tartasi, parodė ir šio sklypo ribas. Atsakovai jokių nurodymų dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo sutvarkymo nedavė. Kaip matyti iš atsakovo P. F. atsakovei S. G. pateikto sutarties projekto, žemės sklypą tokiu pat unikaliu numeriu, kaip ieškovų, P. F. pats įtraukė į sutarties projektą. Atsakovė S. G. el. paštu siuntė Nekilnojamojo turto registro išrašus, tarp kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo nebuvo. Iš 2022 m. sausio 18 d. sutarties matyti, kad sandoris sudarytas dėl savaime ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų želdinių kirtimo ir išvežimo paslaugų keturiuose atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose.

9.       Atsakovė MB „P. konstrukcijos“, kirsdama medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype, neturėdama sutarties su ieškovais, žinodama, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams nepriklauso, veikė savo nuožiūra ir savo rizika, todėl privalo atlyginti žalą. Atsakovai veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovų vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo solidariosios atsakomybės taikymui.

10.       Remiantis VĮ „Registrų centras“ pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ieškovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,0872 ha (arba 872 kv. m.) ploto, sklype yra statinys – Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 823 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2021 m. balandžio 30 d. Sklypas įgytas 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5077 pagrindu. Sklypui nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, 8 skirsnis) 13 kv. m. plote; Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, 4 skirsnis) 178 kv. m. plote; kelių apsaugos zonos (III skyrius, 2 skirsnis) 96 kv. m. plote; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, 7 skirsnis) 872 kv. m. plote. Šiame žemės sklype yra pastatas - siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios eksploatavimui sklypas suformuotas. Siurblinė, kaip ir žemės sklypas, įsigyta 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5077, iš (duomenys neskelbtini). Apaugusios žemės plotas nenustatytas, taip pat nenustatyta, kad žemės sklype yra saugotinų želdinių augančių ne miško žemėje. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant ar ieškovams yra padaryta žala ir sprendžiant dėl žalos dydžio, nes žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas.  

11.       Aplinkos apsaugos ministerijos kompetentingi pareigūnai nustatė, kad ieškovų žemės sklype buvo sunaikintos (išpjautos): 2 patenkinamos būklės blindės; 18 nepatenkinamos būklės blindžių; 11 blogos būklės blindžių; 1 patenkinamos būklės tuopa; 1 geros būklės liepa mažalapė; 3 geros būklės lazdynų krūmai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovų sklypas buvo apleistas, nei vienas iš išpjautų želdinių neatitinka saugotinų želdinių kriterijų, todėl ieškovai nepagrįstai nurodo, kad 10 309,20 Eur suma pagal UAB „Apdaila statybai“ pateiktą sąmatą reikalinga ieškovams ateityje sklypo sutvarkymui ir medžių atsodinimui ir atsakovai turi šią sumą solidariai padengti.

12.       Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš esmės sutiktina su tuo, kad yra padaryta žala aplinkai iškirtus medžius, ir yra pasiruošusi ją atlyginti, tačiau aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas, todėl tokio pobūdžio reikalavimas turėjo būti pareikštas Aplinkos ministerijos bei kitų įstatymų įgaliotų pareigūnų, o ne ieškovų, ir aplinkai padarytos žalos dydis išieškotinas valstybės naudai, o ne ieškovų. Ieškovai nurodo, jog iškirtus medžius jiems buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro sklypo sutvarkymo ir medžių atsodinimo darbai, numatyti ateityje. Nei žalos faktas, nei jos dydis nėra įrodyti, todėl atsakovės MB „P. konstrukcijos“ civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima. Ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Šiuo atveju nei ieškovų žemės sklypo paskirtis, nei jame nustatyti servitutai nėra suderinami su medžių ir želdynų buvimu žemės sklype, o juo labiau jų atkūrimu. Be to, ieškovai įrodinėja tariamai patirtą žalą UAB „Apdaila Statybai“ parengta sąmata ir UAB „SV Baltic“ sąmata. Atsakovės vertinimu, toks žalos įrodinėjimo būdas yra visiškai netinkamas ir niekaip neįrodo ieškovų patirtos žalos dydžio, kadangi ieškovai negali reikalauti atlyginti žalos, kuri faktiškai nebuvo patirta. Ginčo objektu esančių medžių ieškovai nesodino, jie ieškovų sklype sudygo ir augo ne ieškovų valia ir be jokių ieškovų aktyvių veiksmų, pastangų bei papildomų išlaidų, tačiau priešingai – dėl ieškovų neveikimo ir žemės nepriežiūros (didžioji dalis medžių buvo nepatenkinamos arba blogos būklės), todėl reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie faktiškai patirti nebuvo, yra visiškai nepagrįstas.

13.       Ieškovai dublike papildomai nurodė, kad atsakovai netinkamai atlikdami savo, kaip užsakovo pareigas, nesirūpino, kad jų pasamdyta įmonė nepadarytų žalos gretimų sklypų savininkams. Ieškovai šioje byloje nekelia klausimo dėl žemės sklypo paskirties, taip pat neginčija VĮ „Registrų centras“ duomenų apie sklypo paskirtį, plotą, naudojimo pobūdį. Ieškovai kartu su ieškiniu yra pateikę du komercinius pasiūlymus, kiek jiems kainuos atsodinti išpjautus augalus, prieš tai išraunant paliktus kelmus ir išlyginant išrautų kelmų vietose atsiradusias duobes. Ieškovai nesutinka, kad augalus būtų reikėję pjauti dėl jų būklės, augalų būklė galėjo būti pagerinta tinkamai juos prižiūrint – genint, izoliuojant pažeistas vietas, ir pan. Šie darbai atliekami pavasarį ir ieškovai to padaryti nespėjo. MB „P. konstrukcijos“ išpjaudama medžius pasiėmė medieną, tačiau kelmų nerovė, akivaizdu, kad kelmų išrovimas, jų utilizavimas ir sklypo išlyginimas yra finansiškai brangūs darbai, todėl to nedarė. Pažymėjo, kad ieškovai ginčo sklypą įsigijo 2021 m., sklypas buvo pirktas įvertinus jame esančius želdinius, jų būklę ir t. t., todėl aplinkybė, kad želdinius sodino ne ieškovai neturi jokios reikšmės. Atsakovai taip pat nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių draudimą sodinti augalus susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose.

14.       Atsakovai S. G., V. B., Z. P., F. P., O. J., T. N. ir D. E. triplike papildomai nurodė, kad veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo dėl žemės sklypo, kuris priklauso ieškovams, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovų pagrįstu vertinimu nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui. Ieškovų dubliko teiginys, kad jiems priklausančio žemės sklypo paskirtis nėra reikšminga iškeltam ginčui, nepagrįstas. Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra svarbios faktinės aplinkybės sprendžiant dėl žalos ir jos dydžio nustatymo, nes žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Ieškovai įsigijo 0,0872 ha ploto žemės sklypą, skirtą susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, kuris buvo neprižiūrėtas, savaime apaugęs medžiais ir krūmais. Įsigiję tokį žemės sklypą ieškovai turėjo pareigą sklypo teritoriją sutvarkyti, kad būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Ieškovai patys pripažįsta, kad sklypą reikėjo tvarkyti, bet ieškovai nespėjo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi. Ieškovams galėtų būti kompensuoti tik 2 patenkinamos būklės blindžių, 1 geros būklės liepos mažalapės ir 2 lazdynų krūmų sodinimo darbai, kas sudarytų 1 312,85 Eur su PVM.

15.       Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ triplike papildomai nurodė, kad ieškovų reikalaujama atlyginti žala yra nepagrįsta ir keliolika kartų viršija jų realiai patirtą žalą, kuri turi būti paskaičiuojama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Ieškovų siekis atkurti žemės sklypą į iki jų teisės pažeidimo buvusią padėtį yra neįmanomas, dėl buvusios jų žemės sklype želdinių kokybės. Kaip matyti iš į bylą pateikto žalos aplinkai paskaičiavimo, iš 36 nukirstų želdinių 18 želdinių buvo nepatenkinamos būklės, o 11 blogos būklės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų įkainių 2 priedą nepatenkinama medžių būklė yra tada, medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitų medžių, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių ir nudžiūvusių skeletinių šakų, ūglių prieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausaviršūniai, stiebai yra pažeisti mechaniškai, juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkštėjimas ir išretėjimas, pakeltos medžio šaknys. Tuo tarpu bloga būklė apibrėžiama kai žaliuoja mažiau kaip 50 proc. lajos, išpuvę daugiau kaip 40 proc. kamieno (puvinys gali būti nematomas, bet pastebimas nupjovus medį). Dėl to, pagal Įkainių 13 punktą nepatenkinamos būklės želdinių vertė mažinama 50 proc., o blogos 100 proc. Todėl žalos nustatymui turi būti vadovaujamasi minėtais įkainiais. Kelmų rovimą ir sklypo lyginimą po atliktų darbų atsakovė pasiryžusi atlikti savo jėgomis, su ieškovų sutikimu, nes tai atitiktų ekonomiškumo kriterijus. Ieškovų pateiktuose pasiūlymuose nurodyta suma tokiems darbams atlikti akivaizdžiai yra padidinta, kadangi tokie darbai rinkoje kainuoja apie 600 Eur.

16.       Atsakovo MB „P. konstrukcijos“ atstovas adv. Paulius Bružas pateikė papildomus įrodymus - 2022-03-18 žalos aplinkai paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad dauguma ieškovo sklype nukirstų medžių buvo nepatenkinamos arba blogos būklės (2022-10-24 DOK-66995). Iš pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022-03-18 Žalos aplinkai paskaičiavimo Nr. Ž48-221/2022 matyti, jog viso žalos aplinkai bendra suma sudaro 926,25 Eur.

17.       Atsakovo MB „P. konstrukcijos“ atstovas adv. Paulius Bružas pateikė į bylą papildomus įrodymus - 2022-11-14 komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad likusių kelmų rovimo ir sklypo palyginimo darbai ieškovų žemės sklype vykdant darbus MB „Mažas gabaritas“ kainuotų 625 Eur (2022-11-16 DOK-72428).

18.       Atsakovų S. G., V. B., O. J., F. P., Z. P. atstovė adv. Liudmila Grigorjeva pateikė į bylą papildomus įrodymus - ieškovų žemės sklypo fotonuotraukas, kurios darytos vasaros pradžioje (nuotrauka 1) ir rugsėjį (nuotrauka 2). Atsakovų atstovės teigimu, šios nuotraukos patvirtina, kad medžiai savaime sparčiai atsistato. Sklypas nebuvo sutvarkytas. Kaip ir minėta procesiniuose dokumentuose pradinės sklypo būklės atstatyti neįmanoma dėl nukirstų medžių nepatenkinamos ir blogos būklės. Ieškovų pateiktos sąmatos skirtos sklypo gerbūvio sutvarkymui, planuojamam ateityje (kaip nurodoma ieškinyje) (2022-12-19 DOK-80235).

19.       Ieškovai pateikė prašymą dėl ieškinio patikslinimo. Nurodė, jog atsižvelgdami į atsakovų į bylą pateiktame Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos Žalos aplinkai paskaičiavimo akte Nr. Ž48­221/2022 nurodytus duomenis ­ medžių būklę ­ ieškovai koreguoja paskaičiuotos žalos dydį. Ieškinio sumą mažindami iki 7 950 Eur. Visi kiti ieškinio argumentai bei motyvai nesikeičia (2022-12-20 DOK-80347).

20.       Ieškovai, patikslinę savo reikalavimus jau neprašė priteisti žalos aplinkai, o prašė patikslintu ieškiniu priteisti 7 950 Eur žalos, kurios dydį dėl įsivėlusios klaidos 2022-12-20 teismo posėdyje ieškovų atstovas patikslino, nurodant, kad žalos dydis yra 6 600 Eur sklypo sutvarkymo ir medžių atsodinimo darbams.    

21.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-258-723/2023 ieškinys tenkintas iš dalies.

22.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje privalu nustatyti visas sąlygas būtinas atsakovų T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. civilinei atsakomybei kilti, nustačius subjektus, atsakingus už ieškovams kilusią žalą, spręsti dėl ieškovams priteistinos turtinės žalos dydžio.

23.       Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-258-723/2023 buvo apklaustas liudytojas B. P., kuris teisme parodė, kad atsakovus pažįsta. Šeimoje jie apsitarė, kad reikia pašalinti krūmus iš jiems priklausančių sklypų. Jo dukra S. G. surado įmonę ir pranešė jam, kad atvažiuos įmonės atstovas, kuriam reikės parodyti ketinamus kirsti krūmus. Ta įmonė iškirto viską ir pasiėmė sau medieną. Jis parodė įmonės atstovui P. F. siurblinę ir paaiškino, kad dabartiniu metu ji yra išpirkta ir tai yra ne jų nuosavybė. Įmonės atstovas P. F. sakė, kad su to sklypo šeimininku yra sutaręs dėl medžių iškirtimo.

24.         Byloje pateikti atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovo advokato Pauliaus Bružo komerciniai pasiūlymai: (2023-08-07 DOK-48665), iš kurio matyti, kad UAB ,,Projektų pasaulis“ nurodė, kad 4 tuopos 20 skersmuo – preliminari medžio kaina su persodinimo darbais 200,00 Eur + PVM ir (2023-08-08 DOK-48845), iš kurio matyti, kad darbus atliekant MB „Mažas gabaritas“, medžio persodinimas (Liepa mažalapė, 12 cm skersmuo kelme) kainuotų 193,60 Eur su PVM.

25.       Atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovas advokatas Paulius Bružas (2023-09-19 DOK-56904) byloje pateikė papildomus įrodymus – sklypo nuotraukas ir pasiūlymą dėl taikos sutarties su konkretizuotomis nukirstų medžių kainomis.

26.       Ieškovų atstovas adv. padėjėjas Vaidas Poplovuchinas byloje pateikė (2023-12-12 DOK-75317) el. laiškų kopijas, nurodant, kad atsakovas yra pateikęs MB ,,Mažasis gabaritas“ komercinį pasiūlymą, todėl ieškovas, siekdamas įsitikinti, ar ši įmonė yra reali, ir ar vykdo nurodytą veiklą, el. paštu kreipėsi su paklausimu, dėl kelmų rovimo paslaugų suteikimo. Iki pat šios dienos joks atsakymas pateiktas nebuvo, todėl ieškovui kyla natūralios abejonės, ar ši įmonė yra realiai veikianti, ir ar teikia kelmų rovimo paslaugas.

27.       Ieškovų atstovas adv. padėjėjas Vaidas Poplovuchinas byloje pateikė (2023-12-12 DOK-75365) Pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriame nurodo, kad byloje patikslina žalos dydį. Žalos dydį sudaro: 2 989 Eur kelmų rovimo ir duobių lyginimo darbai, medžių atsodinimo darbai ­ 3 328 Eur, viso žala sudaro: 6 316 Eur. Dėl atsakovų byloje: LR CK 6.265 straipsnis ­ Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą, numato, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai, to paties straipsnio 2 dalis numato, kad atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su savo atstovu. Atsakovas 1 yra profesionalas, nuolat užsiimantis analogiška sklypų tvarkymo veikla. Nors jis atliko tik medžių kirtimo sklype paslaugą, tačiau tą jis padarė neišsiaiškinęs tikslių sklypo ribų, nesutikrino sutartyje numatytų sklypų numerių su užsakovo nuosavybės dokumentais, neįsitikino, kad darbus atliks užsakovų sklype. Dėl to neteisingai nustatė valdos ribas ir ieškovui priklausančius medžius. Šio veiksmo pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys medžiai ir tuo padaryta žala. Atsakovas 1, kaip specialistas, vykdantis atlygintinę funkciją, prieš atlikdamas darbus privalėjo patikrinti pateiktų duomenų tikslumą ir, tik įsitikinęs jų teisingumu, atlikti sklypų tvarkymo darbus. Šiuo atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė pagal CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d., nes žala ieškovams padaryta dėl atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Taigi atsakovų prievolė atlyginti žalą ieškovams yra solidari. Kartu pateikiama nuostolių paskaičiavimo lentelė (priedas: ‚,Suvestinė su nusidėvėjimu.pdf“) (toliau – ir Suvestinė). Atstovas taip pat pakartotinai byloje pateikė (2023-12-12 DOK- 75349) suvestinę su nusidėvėjimu.

28.       Atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovas advokatas Paulius Bružas (2023-12-12 DOK- 75074) byloje pateikė nuomonę kaip turėtų būti paskaičiuota patirta žala, nurodant, kad  kelmų rovimo ir sklypo lyginimo darbai – 640 Eur (pagal atsakovo pateiktą MB Mažasis gabaritas pasiūlymą b. l. 129 ), medžiai (medžių kiekis ir būklė įvertinta pagal aplinkos ministerijos aktą b. l. 100-104, kurio šalys neginčija): 4 tuopos 20 cm skersmens – 800 Eur (pagal atsakovo pateiktą UAB Projektų pasaulis pasiūlymą b. l. 47), liepa – 160 Eur (pagal atsakovo pateiktą MB Mažasis gabaritas pasiūlymą t. 2, b. l. 48), blindės – 40 Eur, 2 patenkinamos pilna kaina 80 Eur, 18 nepatenkinamos 50 proc. kainos 360 Eur, viso 440 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą b. l. 26-27), lazdynai – 120 Eur x 3= 420 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą b. l. 26-27), viso už medžius: 1 820 Eur. Viso žala 2 460 Eur.

29.       Atsakovų atstovė adv. Liudmila Grigorjeva pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo (2023-12-27 DOK-78151), nurodant, kad atsakovai nesutinka su ieškovų argumentais.  Atsakovai nesutinka su teiginiu, kad žala padaryta dėl visų atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pirma, byloje nustatyta, kad žala ieškovams atsirado dėl MB „P. konstrukcijos“ veiksmų. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ bylos nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose pripažino savo kaltę dėl atsiradusios žalos ir ginčas kilo tik dėl atligintinos žalos dydžio. Antra, Vilniaus apygardos teismo 2023-05-16 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. e2A-969-1187/2023 taip pat nurodoma, kad atsakovė MB „P. konstrukcijos“ atliko neteisėtus veiksmus, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės kaltę, šie neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams kilusia žala. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ laikytina savo srities profesionalė, tai reiškia, jog jai turėjo būti visiškai aišku, jog, įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiuose sklypuose, būdama profesionalė, vadovaudamasi registrų duomenimis, turi pareigą patikrinti, ar sklypai tikrai priklauso užsakovams, būti atidi vertindama užsakyto iškirsti ploto dydį, o neteisėti atsakovės MB „P. konstrukcijos“ veiksmai lemia jos atsakomybę. Trečia, CK 6.265 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatyme numatytos netiesioginės civilinės atsakomybės taikymo galimybė nepanaikina pareigos visų pirma nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, jog sprendžiant ar kiti atsakovai turi atliginti ieškovams padarytą žalą solidariai su MB „P. konstrukcijos“ ir taikyti netesioginės civilinės atsakomybės institutą CK 6.265 straipsnio pagrindu visų pirma būtina išspręsti klausimą ar kiti atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, spręsti dėl jų kaltės (jos laipsnio), taip pat vertinti ar atsakovų veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tik nustačius subjektus, atsakingus už ieškovams kilusią žalą, spręsti dėl turtinės žalos ieškovams priteisimo. Ketvirta, atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ieškovams padarytos žalos nėra atsakovų kaltės, atsakovų veiksmai neturėjo įtakos žalai atsirasti, o priešingai atsakovai padarė viską, kad kirtimo darbai būtų atlikti tik jiems priklausančiose žemės sklypuose. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė S. G., vesdama derybas su MB „P. konstrukcijos“ direktoriumi P. F. dėl jos giminei priklausančių žemės sklypų sutvarkymo, perspėjo jį, kad ne visi šalia esantys sklypai yra jos giminaičių, kad ne visus reikia išvalyti. Sutarus, atsakovė S. G. el. paštu išsiuntė P. F. 4 žemės sklypų, kuriuos reikėjo išvalyti, Nekilnojamojo turto registro išrašus. Tarp šių išrašų ieškovams priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo nebuvo ir negalėjo būti. Vėliau P. F. atsiuntė atsakovei S. G. darbų atlikimo sutarties projektą, kuris buvo Word formate ir jame buvo surašytos sutarties sąlygos bei jai nežinomų žemės sklypų unikalūs numeriai. Atsiųstos sutarties tekstas buvo nelabai tvarkingas, surašytas skirtingu šriftu, keli įrašyti žemės sklypų unikalūs numeriai buvo pabraukti, kiti buvo įrašyti kita spalva (nepasirašytos atsiųstos sutarties projektas pridedamas), sutarties projektas nebuvo pasirašytas. Atsakovė S. G. sutvarkė sutarties šriftą ir įrašė į sutartį žemės sklypų, kuriuos reikia išvalyti, teisingus unikalius numerius, pasirašė sutartį ir išsiuntė ją P. F., kuris taip pat šią sutartį pasirašė. Kadangi atsakovė S. G. ankščiau buvo pateikusi P. F. 4 žemės sklypų, dėl kurių sutvarkymo buvo tartasi, registro centro duomenis bei išrašus, jokių abejonių, kad P. F. buvo žinoma kokius žemės sklypus reikia valyti, negalėjo būti. Buvo sutarta, kad sklypų, kuriuos reikia išvalyti, ribas rangovui parodys atsakovės tėvas B. P.. Liudytoju apklaustas B. P. parodė, kad būdamas vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini), savo dukros S. G. prašymu pasitiko P. F., kuris prisistatė kaip įmonės, kertančios krūmus vadovas. P. F. atvažiavo apžiūrėti žemės sklypus, priklausančius F. P. ir jos giminei. B. P. parodė P. F. sklypų teritoriją ir ribas, kadangi tarp atsakovams priklausančių žemės sklypų yra svetimas žemės sklypas (priklausantis ieškovams), dėl kurio sutvarkymo nebuvo tartasi. Kalbėdamas su P. F. B. P. nurodė jam, kad šis sklypas yra kito savininko. Kadangi P. F. pasakė, kad valys visus šalia esančius sklypus, B. P. paklausė pastarojo, ar šio sklypo savininkas žino ir ar davė sutikimą kirsti krūmus šiame sklype, į ką P. F. atsakė, kad taip, šio sklypo savininko sutikimą kirsti krūmus jis yra gavęs. Taigi atsakovai pasirūpino, kad jų pasamdyta įmonė darbus atliktu tik tuose sklypuose, dėl kurių pasirašyta sutartis. Atsakovas P. F., žinojo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams nepriklauso, ir kirsdamas medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype veikė savo nuožiūra ir savo rizika, o ne vykdant atsakovų užsakymą. Atsakovai veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo ir dėl žemės sklypo, kuris kaip paaiškėjo priklauso ieškovams, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovų pagrįstu vertinimu nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui ir prašo tuo pagrindu jų atžvilgiu ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

Dėl ieškovų prašomas priteisti žalos dydžio. Vilniaus apygardos teismo 2023-05-16 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. e2A-969-1187/2023 nurodoma, jog atsakovams remiantis argumentais, kad ieškovų sklypas buvo apleistas, nei vienas iš išpjautų želdinių neatitinka saugotinų želdinių kriterijų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų gegužės 30 d. nutarimu Nr. 521, kuriame yra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskirtini saugotiniems. Pagal šio nutarimo 1 punktą saugotiniems želdiniams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys šių kriterijų priede nurodytose augimo vietose ir atitinkantys priede nurodytas rūšis ir matmenis (išskyrus šių kriterijų 2 punkte nustatytas išimtis, susijusias su būkle, rūšimis ar augimo vieta). Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų priede nurodyti kriterijai kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams priklausomai nuo žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo. Ieškovams priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Tokios paskirties ir naudojimo būdo sklypai visai nepatenka į saugotinų medžių ir krūmų kriterijų sąrašą. Tačiau ieškovams priklausantis žemės sklypas pagal NTR išrašą patenka į kelio apsaugos zoną. Pagal Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų priedo 15 p. kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų saugotiniems priskiriami 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės. Aplinkos apsaugos ministerijos kompetentingi pareigūnai nustatė, kad ieškovų žemės sklype buvo sunaikintos (išpjautos): 2 patenkinamos būklės blindės; 18 nepatenkinamos būklės blindžių; 11 blogos būklės blindžių; 1 patenkinamos būklės tuopa; 1 geros būklės liepa mažalapė (12 cm skersmens); 3 geros būklės lazdynų krūmai. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovų sklypas buvo apleistas, blindės, tuopos, lazdynų krūmai, 12 cm skersmens mažalapė liepa neatitinka saugotinų medžių ir krūmų augančių ne miško žemėje kriterijus. Ieškovai pareiškė patikslintą reikalavimą dėl 6 316 Eur žalos, kurią sudaro 2 989 Eur kelmų rovimo, duobių lyginimo darbai, 3 328 Eur medžių atsodinimo darbai, atlyginimo, pagal UAB Apdaila statybai pateiktą pasiūlymą ir atsižvelgdami į kainų mažinimo koeficientą priklausomai nuo medžių būklės.

Atsakovai mano, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB Apdaila statybai pateikė pasiūlymą dėl 37 medžių ir krūmų atsodinimo kelmų rovimo, duobių lyginimo darbų. Sklypo šakų, kelmų surinkimas utilizavimas 970 Eur, kelmų rovimas, pakrovimas - 700 eur, duobių užpylimas esamu gruntu 360 Eur, sklypo planiravimas 320 Eur, transportas 120 Eur, viso - 2470 Eur, t. y. ieškinio reikalavimas pareikštas 519 Eur daugiau, nei pateiktas pasiūlymas. Tačiau ieškovai į bylą pateikė lokalinę sąmatą UAB „SV Baltik“, kurioje tie patys darbai kainoja 1 610 Eur (960 Eur + 650 Eur). Pagal atsakovo MB „P. konstrukcijos“ pateiktą MB „Mažasis gabaritas“ pasiūlymą tie patys darbai kainotų 640 Eur. Manome, kad ieškovų reikalavimas dėl 2989 Eur yra visiškai nepagrįstas. Ieškovai prašo priteisti 3328 Eur medžių atsodinimo darbams. Manome, kad tai yra per didelė suma atsižvelgiant į tai, kad iškirsti menkaverčiai, apleisti medžiai. Ieškovai pateikė žalos dydžio apskaičiavimą į kurį įtrauktos 3 geros būklės blindės (nėra kainos mažinimo koeficiento), nors aplinkos apsaugos departamento specialistų akte geros būklės blindžių ieškovų sklype neužfiksuota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl neaiškių priežasčių 2 blindės įkainuotos po 250 Eur, kai tuo tarpų kaina 1 blindės yra 40 Eur. Be to, informacija internete rodo, kad sveikos blindės kaina sodinimui keletoje juridinių asmenų prekiaujančių medžių sodiniais internetinėse svetainėse yra nuo 9,60 Eur iki 20 eurų, sveikos tuopos kainą sodinimui yra nuo 10 Eur iki 29 Eur, sveikos liepos mažalapės nuo 16 Eur iki 39 Eur ir medžiai tokiu atveju bus atsodinami geros būklės (duomenys internete įvedus ,,tuopos, liepos mažalapės, blindės kaina“). Manome, kad ieškovų prašoma už 1 liepos iki 12 cm skersmens atsodinimą 400 Eur suma yra per didelė, kai yra galimybė atsodinti liepą už 160 Eur (MB „Mažasis gabaritas“ pasiūlymas). Taip pat manome, kad už 1 patenkinamos būklės tuopos 74 cm skersmens 1680 Eur kompensacija nepagrįstai didelė. Ieškovas įtraukia į žalos skaičiavimą 4 tuopų iki 18,5 cm skersmens po 420 Eur, kai tuo tarpu pagal UAB „Projektų pasaulis“ pasiūlymą 4 tuopų 20 cm skersmens sodinimas kainuotų 800 Eur. Manytina, kad atsakovo MB „P. konstrukcijos“ pateiktas atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, 640 Eur už kelmų rovimo ir sklypo lyginimo darbus ir 1 820 Eur už medžių atsodinimą, viso 2460 Eur labiau atitinka realią žalą. Atsakovai pabrėžia, kad 6 316 Eur suma nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti vertinama kaip ieškovams padaryta žala. Atlikus šiuos darbus nebus atstatyta sklypo pradinė padėtis, o atvirkščiai sklypo būklė bus ženkliai pagerinta. Tokiu būdų galima pagrįstai teigti, kad ieškovai nori pasinaudoti situacija ir ne nuostolius padengti, o sutvarkyti įsigytą apleistą žemės sklypą atsakovų sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad paminėta atsakovai prašo: atsakovų S. G., T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. atžvilgiu ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; iš atsakovo MB „P. konstrukcijos“ ieškovo naudai priteisti 2 460 Eur žalai atlyginti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atsakovės S. G. naudai.

30.       Teismo posėdyje ieškovų atstovas adv. padėjėjas Vaidas Poplovuchinas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad dalis medžių buvo nesveiki, todėl žala buvo proporcingai medžių nusidėvėjimo laipsniui sumažinta. Kadangi neįmanoma atsodinti 80 cm skersmens medžio, tai buvo skaičiuojama taip: 4 vnt. po 20 cm, buvo bandoma skaičiuoti artimai proporcingai. Dėl medžių rūšies, kiekio ir vertės mažinimo pagal būklę ginčo nėra. Dėl trijų blindžių kurias ieškovai nurodė kaip geros būklės, patikslino, kad atsižvelgiant į pastabas mato, kad nusidėvėjimas šioms trims blindėms nebuvo paskaičiuotas, todėl jų kiekvienos vertė mažinama 50 proc. atsižvelgiant į būklę (kaip nepatenkinamos būklės) ir kaina turėtų būti 60 Eur mažesnė. Iš viso yra 18 nepatenkinamos būklės blindžių ir 2 patenkinamos būklės blindės. Ginčas yra tik dėl darbų atlikimo ir medžių kainos. Nurodė, kad rinkosi iš dviejų įmonių ir pasirinko tą, kurios mažesnė sąmata, t. y. ,,Apdaila Statybai“. Dėl solidarios atsakomybės nurodė, kad remiantis suformuota teismų praktika, atsakovas, kuris nesukontroliavo pasamdyto trečiojo asmens atsako kartu su tuo trečiuoju asmeniu solidariai. Dėl žalos dydžio – pagal patikslintus reikalavimus galutinė suma su PVM yra 6 316 Eur, tačiau atėmus 60 Eur (nurodė, kad tai kaina jau su PVM) galutinis reikalavimas yra 6 256 Eur. Į adv. Pauliaus Bružo klausimą, kodėl rinkosi įmonę iš Mažeikių r., kai darbai atliekami Vilniaus r., atsakė, kad iš atsiliepusių įmonių su kuriomis buvo sukontaktuota buvo nurodytos dvi įmonės. Į klausimą, kodėl rinkosi darbams atlikti statybos įmones, o ne aplinkos tvarkymo įmones, nurodė, kad negali atsakyti. Į adv. Liudmilos Grigorjevos klausimą, kad suvestinėje nurodytas dviejų blindžių vertės mažinimo koeficientas kaip nepatenkinamos (50 proc.), tačiau kaina nurodyta 250 Eur, kuo ypatingos šios blindės, atsakė, kad dėl dydžio ir skersmens. Į klausimą iš kur matosi, atsakė, kad iš pažymos Aplinkos apsaugos departamento ir atsižvelgiant į tai yra surašytame komerciniame pasiūlyme. Į klausimą, ar 1 cm skirtumas padaro tokią kainą, atsakė, kad ne atstovas kainas formuoja. Pažymėjo tai, kad kyla klausimai, ar įmanoma, kad sklypo sutvarkymo darbai būtų atlikti pagal MB „Mažas gabaritas“ pasiūlymą, ar MB „Mažas gabaritas“ yra realiai veikianti įmonė. Dėl iškirstų medžių žalos – klausimas kyla tik dėl didelių medžių kainos, kadangi tokių medžių atsodinti neįmanoma, todėl skaičiuojami buvo alternatyvūs variantai.  

31.       Teismo posėdyje atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovas adv. Paulius Bružas nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad sutinka, kad medžiai buvo iškirsti tik dėl MB „P. konstrukcijos“ kaltės, t. y. dėl neatsargumo, kuri ir yra atsakinga dėl žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su žalos paskaičiavimais. Mano, kad žalos pasekmės turi būti šalinamos pigiausiomis kainomis. Viso žala yra 2 460 Eur. Dėl medžių rūšies, kiekio ir vertės mažinimo pagal būklę ginčo nėra. Į teisėjo klausimą, dėl ieškovų nurodomos dviejų blindžių kainos – po 250 Eur, nurodė, kad gamtos apsauga skaičiavo savo kainomis, tačiau kainos taip stipriai nesiskyrė, t. y. pas juos blindžių kaina buvo vienoda. Nurodė, kad pagal MB „P. konstrukcijos“ paskaičiavimą blindžių kainos yra vienodos. Kartu pažymėjo, kad pasirinko optimalią kainą, o ne pačią mažiausią. Remiasi Aplinkos ministerijos paskaičiavimu, kur skirtumo tarp blindžių nebuvo. Dėl solidarios atsakomybės – žala gali atsirasti, kai yra neteisėti veiksmai. Tai nėra neteisėtų veiksmų kitų atsakovų, tuo labiau, kad MB „P. konstrukcijos“ pripažįsta, kad tai jos yra neteisėti veiksmai. Dėl žalos – procesas trunka jau du metus, jei būtų norėję atstatyti sklypo padėtį į pradinę būklę ieškovai, tai jie per tuos du metus būtų tai padarę. Ieškovų tikslas prisiteisti žalą, t. y. ne atstatyti į buvusią padėti, o prisiteisti padarytą žalą. Reikia iš pasiūlymų paimti pigiausią, kadangi už tokią kainą galima padaryti darbus. Nėra priežasčių dėl ko esant skirtingiems pasiūlymams reikėtų paimti brangesnį pasiūlymą, t. y. brangesnius medžius nupirkti ar tuos pačius darbus atlikti brangiau. Ieškovų kaina didesnė, kadangi pasirenkama įmonė, kuri užsiima statybos darbais ir yra Mažeikių rajone. Tų įmonių pagrindinė veikla ne dėl dalykų dėl kurių vyksta ginčas, todėl kainos yra išaukštintos. MB „P. konstrukcijos“ pasirinko mažąją bendriją ,,Mažas gabaritas“, kuri yra Vilniaus r., tai logiška, kad viskas yra šalia ir kaštai yra mažesni. Pažymėjo, kad bendrame paskaičiavime esančios kainos paimtos ne tik iš MB ,,Mažas gabaritas“, tačiau kai kurios kainos imamos ir pagal UAB ,,Projektų pasaulis“ pateiktus pasiūlymus. Žalą palaiko pagal savo pateiktą paskaičiavimą kur bendra žalos suma sudaro 2 460 Eur. Nurodė, kad ieškovai skaičiuoja didžiausiomis pasirinktomis kainomis. Prašoma priteisti sumą pinigais tam, kad gauti didesnę sumą. Dėl MB „Mažas gabaritas“ - ieškovai neprašė pakviesti kaip liudytojus MB „Mažas gabaritas“ atstovus, kad patvirtintų ar paneigtų pasiūlymo kainą, įmonė veikianti, nėra bankrutavusi. Dėl kitų atsakovų pažymėjo, kad negali atsakomybė kilti vien iš to, kad asmuo turi sklypą. Asmenys atsako už savo veiksmus. Atsakomybė už žalos atlyginimą kyla iš neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra kitų atsakovų, išskyrus MB „P. konstrukcijos“, neteisėtų veiksmų. 

32.       Atsakovų atstovė adv. Liudmila Grigorjeva teisme paaiškino, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, su solidaria atsakomybe nesutinka neįrodžius kaltės, priežastinio ryšio. Atsakinga yra MB „P. konstrukcijos“, o ieškovų reikalaujama suma yra per didelė ir jie nori pasipelnyti, o ne atlyginti realią žalą. Medžių skaičių ir rūšį ieškovai nurodė tinkamai, tačiau medžių būklės paskaičiavimas neatitinka, kadangi ieškovai nurodė tris geros būklės blindes, kurių nebuvo. Ieškovams atsižvelgus į pastarąjį pastebėjimą nurodo, kad ginčo dėl vertės mažinimo pagal būklę nėra. Dėl solidarios atsakomybės nurodė, kad atsakovai fiziniai asmenys veikė kruopščiai, atidžiai, jie buvo aktyvūs, padarė viską iš savo pusės – jų kaltės nėra, jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Dėl žalos dydžio atkreipė dėmesį į daromas techninio pobūdžio skaičiavimo klaidas. Iškirsti menkaverčiai, apleisti medžiai, todėl ieškovų nurodyta suma yra per didelė. Nepagrįstai įtrauktos dvi blindės po 250 Eur, ši suma nepaaiškinta jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad pabandė paieškoti informacijos internete dėl medžių sodinukų (tuopos, liepos, blindės). Sveikos blindės kaina, kelių juridinių asmenų, kurie prekiauja sodiniais, nurodyta yra nuo 9,60 Eur iki 20 Eur. Tai parodo, kad 40 Eur blindės kaina yra priimtina. Tačiau 250 Eur kaina yra per didelė. Sveikos tuopos kaina sodinimui nuo 10 Eur. Liepa mažalapė nuo 16 Eur iki 39 Eur. Nurodė, kad palaiko atsakovės MB „P. konstrukcijos“ pateiktą paskaičiavimą kur visa žalos suma sudaro 2 460 Eur. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė MB „P. konstrukcijos“ kai kuriuos paskaičiavimus paėmė iš ieškovų pasiūlymo, todėl negalima sakyti, kad tik savo paskaičiavimus duoda. Pačių ieškovų pateiktų pasiūlymų kainos už darbus yra su skirtingomis kainomis. Į adv. padėjėjo Vaido Poplovuchino klausimą, kokiu būdu buvo nurodytos sklypo ribos, atsakė, kad ar buvo riboženkliai atsakyti negali, kadangi tokie klausimai turėjo būti užduoti anksčiau apklaustam liudytojui. Ieškovų sklypas iš dviejų pusių apribotas keliu, kuris ten yra, tai jau pagal tai galima spręsti, kad čia labai nesuklysi, turint ir plotą ir t. t.. Nurodė, kad advokatės atstovaujami atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko, jų atžvilgiu nei vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų byloje nėra, jų atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas. Pažymėjo, kad šiuo atveju pasirinkti brangesnį pasiūlymą – nėra jokio pagrindo. Atlikus darbus - sklypo būklė bus ženkliai pagerinta. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų atsakovės S. G. naudai. 

 

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. 

Faktinės bylos aplinkybės

 

33.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0.0872 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

34.        Į bylą pateikto atsakovo MB „P. konstrukcijos“ (rangovo) sutarties projekto 2.1. punkte numatyta, kad sutartimi užsakovas užsakė, o rangovas įsipareigojo atlikti savaiminių, ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų žėlinių kirtimo ir išvežimo paslaugą sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 

35.       Į bylą pateiktos MB „P. konstrukcijos“ (rangovo) ir tarpininkės – UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos pardavimų partnerės S. G. (užsakovas), sutarties, kuri šalių buvo pasirašyta, 2.1. punkte numatyta, kad sutartimi užsakovas užsakė, o rangovas įsipareigojo atlikti savaiminių, ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų žėlinių kirtimo ir išvežimo paslaugą sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (t. y., lyginant su pirminiu sutarties projektu, buvo pakeisti dviejų sklypų unikalūs numeriai).

36.       Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-12558-22) nustatyta, kad 2022 m. kovo 9 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario 16 d. iš ieškovui priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini) buvo išpjauti ir pavogti medžiai ir krūmai, žala vertinama 5 000 Eur suma. 

37.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. žalos aplinkai paskaičiavime Nr. Ž48-221/2022 nurodyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti šie želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje: dvi patenkinamos būklės blindės (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 15 cm ir 16 cm); aštuoniolika nepatenkinamos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 14 cm, 15 cm, 16 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 18 cm, 20 cm, 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 32 cm, 34 cm ir 36 cm); vienuolika blogos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 14 cm, 14 cm, 17 cm, 20 cm, 21 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 28 cm ir 41 cm); viena patenkinamos būklės tuopa (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 74 cm); viena geros būklės liepa mažalapė (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 12 cm) ir trys geros būklės lazdynų krūmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 6 ir 22-24 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 7 ir 13 punktais bei 2.1, 2.2, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.3 papunkčiais, apskaičiuota 926,25 Eur dydžio žala aplinkai.

38.       Į bylą pateikta rangovo UAB „SV Baltic“ lokalinė sąmata dėl lauko darbų ir krūmų, medžių, kitų želdinių atstatymo už 11 416,35 Eur, taip pat rangovo UAB „Apdaila statybai“ pasiūlymas medžių, krūmų, kitų želdinių atstatymo darbams atlikti už 10 309,20 Eur.

39.       Atsakovo MB „P. konstrukcijos“ atstovas adv. Paulius Bružas pateikė į bylą papildomus įrodymus - 2022-11-14 komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad likusių kelmų rovimo ir sklypo palyginimo darbai ieškovų žemės sklype vykdant darbus MB „Mažas gabaritas“ kainuotų 625 Eur (2022-11-16 DOK-72428).

40.       Byloje pateikti atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovo advokato Pauliaus Bružo komerciniai pasiūlymai: (2023-08-07 DOK-48665), iš kurio matyti, kad UAB ,,Projektų pasaulis“ nurodė, kad 4 tuopos 20 skersmuo – preliminari medžio kaina su persodinimo darbais 200,00 Eur + PVM ir (2023-08-08 DOK-48845), iš kurio matyti, kad darbus atliekant MB „Mažas gabaritas“, medžio persodinimas (Liepa mažalapė, 12 cm skersmuo kelme) kainuotų 193,60 Eur su PVM.

41.       Ieškovų atstovas adv. padėjėjas Vaidas Poplovuchinas byloje pateikė (2023-12-12 DOK-75365) Pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriame nurodo, kad byloje patikslina žalos dydį. Žalos dydį sudaro: 2 989 Eur kelmų rovimo ir duobių lyginimo darbai, medžių atsodinimo darbai ­ 3 328 Eur, viso žala sudaro: 6 316 Eur. Dėl atsakovų byloje nurodė, kad taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė, nes žala ieškovams padaryta dėl atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Taigi atsakovų prievolė atlyginti žalą ieškovams yra solidari. Teismo posėdžio, vykusio 2024-01-15, metu atsižvelgiant į pastebėjimus, kad nusidėvėjimas trims blindėms nebuvo paskaičiuotas, patikslino žalos dydį nurodant, kad galutinis reikalavimas yra 6 256 Eur.

42.       Atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovas advokatas Paulius Bružas (2023-12-12 DOK- 75074) byloje pateikė nuomonę kaip turėtų būti paskaičiuota patirta žala, nurodant, kad kelmų rovimo ir sklypo lyginimo darbai – 640 Eur (pagal atsakovo pateiktą MB Mažasis gabaritas pasiūlymą b. l. 129 ), medžiai (medžių kiekis ir būklė įvertinta pagal aplinkos ministerijos aktą b. l. 100-104, kurio šalys neginčija): 4 tuopos 20 cm skersmens – 800 Eur (pagal atsakovo pateiktą UAB Projektų pasaulis pasiūlymą b. l. 47), liepa – 160 Eur (pagal atsakovo pateiktą MB Mažasis gabaritas pasiūlymą t. 2, b. l. 48), blindės – 40 Eur, 2 patenkinamos pilna kaina 80 Eur, 18 nepatenkinamos 50 proc. kainos 360 Eur, viso 440 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą b. l. 26-27), lazdynai – 120 Eur x 3= 420 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą b. l. 26-27), viso už medžius: 1 820 Eur. Viso žala 2 460 Eur.

 

Dėl subjektų, atsakingų už ieškovams kilusią žalą

 

43.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

44.       Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

46.       Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – atitinkamai CK 6.283–6.291 straipsniuose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002)

47.       Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą.

48.       Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ yra profesionalė, nuolat užsiimantis analogiška sklypų tvarkymo veikla. Atsakovė darbus atliko neišsiaiškinusi tikslių sklypo ribų, nesutikrino sutartyje numatytų sklypų numerių su užsakovo nuosavybės dokumentais, neįsitikino, kad darbus atliks užsakovų sklype. Dėl to neteisingai nustatė valdos ribas ir ieškovui priklausančius medžius. Šio veiksmo pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys želdiniai ir tuo padaryta žala. Atsakovė prieš atlikdama darbus privalėjo patikrinti pateiktų duomenų tikslumą ir, tik įsitikinusi jų teisingumu, atlikti sklypų tvarkymo darbus.  

49.       Kaip matyti iš MB „P. konstrukcijos“ vadovo P. F. atsakovei S. G. pateikto sutarties projekto (atsakovų atstovės adv. L. Grigorjevos atsiliepimo priedas Nr. 2), žemės sklypą tokiu pat unikaliu numeriu kaip ieškovų, MB „P. konstrukcijos“ vadovas P. F. pats įtraukė į sutarties projektą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas B. P. paaiškino, kad jis parodė įmonės atstovui P. F. siurblinę ir paaiškino, kad dabartiniu metu ji yra išpirkta ir tai yra ne jų nuosavybė. Be to, iš teismui pateiktos 2022-01-18 pasirašytos sutarties Nr. 0139 kopijos (atsakovų atstovės adv. L. Grigorjevos atsiliepimo priedas Nr. 3) vienareikšmiškai matyti, kad sandoris buvo sudarytas dėl savaime ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų želdinių kirtimo ir išvežimo paslaugų žemės sklypuose su unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jokio ieškovams priklausančio žemės sklypo su unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) šioje sutartyje nėra.  

50.       Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ bylos nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose pripažino savo kaltę dėl atsiradusios žalos ir ginčas kilo tik dėl atligintinos žalos dydžio. Atsakovės MB „P. konstrukcijos“ neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė tuo, kad įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiuose sklypuose, būdama profesionalė, turėdama galimybę pasitikrinti atsakovų sklypų ribas registruose, darbus atliko ne tik atsakovų sklypuose, tačiau ir su jais besiribojančiame ieškovams priklausančiame sklype. Šiuo atveju nesant nurodytų atsakovės MB „P. konstrukcijos“ veiksmų, medžiai ir krūmai nebūtų buvę iškirsti ir žala ieškovams nebūtų buvusi padaryta, todėl, teismo vertinimu, tarp atsakovės MB „P. konstrukcijos“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys egzistavo. 

51.       Atsakovė MB „P. konstrukcijos“, atstovaujama vadovo P. F., kirsdama medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype neturėjo sutarties su ieškovais, nors pagal kitų atsakovų nurodytus duomenis, turėjo žinoti ir buvo informuota, kad būtent žemės sklypas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) užsakovams nepriklauso. Dėl to laikytina, jog MB „P. konstrukcijos“ šuo atveju veikė savo nuožiūra ir savo rizika, todėl būtent ši atsakovė, dėl kurios tiesioginės kaltės padaryta žala ieškovams privalo atlyginti žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ atliko neteisėtus veiksmus, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės kaltę, šie neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams kilusia žala.  

52.       CK 6.265 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme numatytos netiesioginės civilinės atsakomybės taikymo galimybė nepanaikina pareigos visų pirma nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

53.       Ieškovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė pagal CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d., nes žala ieškovams padaryta dėl atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Dėl padarytos žalos ieškovai atsakingais laiko atsakovę MB „P. konstrukcijos“ ir atsakovus (kitų žemės sklypų savininkus bei jų interesais sutartį su MB „P. konstrukcijos“ sudariusią S. G.), teigdami, kad jiems kyla solidarioji atsakomybė CK 6.265 straipsnio pagrindu. Taigi ieškovai pareikštu ieškiniu šių atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimą siejo su tuo, jog jie žalą sukėlė netiesiogiai, t. y. pasinaudodami MB „P. konstrukcijos“ kuri, vykdydama atsakovų nurodymus, atliko žalą ieškovams sukėlusius veiksmus.

54.       Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose kėlė klausimą kam tenka atsakomybė už neteisingai nustatytas valomo ploto ribas, taip pat klausimą dėl jų, kaip subjektų, neatlikusių faktinio medžių ir krūmų kirtimo, solidariosios atsakomybės nagrinėjamu atveju pagrįstumo.

55.       CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

56.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirminis ir didžiausias interesas gauti medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo paslaugą buvo būtent atsakovų, kurie atstovaujami atsakovės S. G. kreipėsi į atsakovę MB „P. konstrukcijos“ tam, kad būtų išpjauti jų sklypuose esantys krūmai ir medžiai. Tačiau nesutiktina su ieškovų teiginiu, kad žala padaryta dėl visų atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pirma, byloje nustatyta, kad žala ieškovams atsirado dėl MB „P. konstrukcijos“ veiksmų. Antra, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog likusieji atsakovai veikė sąžiningai, atkreipė MB „P. konstrukcijos“ vadovo P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo ir dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo.

58.       Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė S. G. el. paštu išsiuntė P. F. 4 žemės sklypų, kuriuos reikėjo išvalyti, Nekilnojamojo turto registro išrašus. Tarp šių išrašų ieškovams priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo nebuvo. Vėliau P. F. atsiuntė atsakovei S. G. darbų atlikimo sutarties projektą, kuris buvo Word formate ir jame buvo surašytos sutarties sąlygos bei jai nežinomų žemės sklypų unikalūs numeriai. Atsiųstos sutarties tekstas buvo nelabai tvarkingas, sutarties projektas nebuvo pasirašytas. Atsakovė S. G. sutvarkė sutarties šriftą ir įrašė į sutartį žemės sklypų, kuriuos reikia išvalyti, teisingus unikalius numerius, pasirašė sutartį ir išsiuntė ją P. F., kuris taip pat šią sutartį pasirašė. Kadangi atsakovė S. G. ankščiau buvo pateikusi P. F. 4 žemės sklypų, dėl kurių sutvarkymo buvo tartasi, registro centro duomenis bei išrašus, jokių abejonių, kad P. F. buvo žinoma kokius žemės sklypus reikia valyti, nebuvo. Buvo sutarta, kad sklypų, kuriuos reikia išvalyti, ribas rangovui parodys atsakovės tėvas B. P.. Liudytoju apklaustas B. P. nurodė, kad P. F. atvažiavo apžiūrėti žemės sklypus, B. P. parodė P. F. sklypų teritoriją ir ribas, parodė ieškovams priklausantį žemės sklypą dėl kurio sutvarkymo nebuvo tartasi, B. P. nurodė jam, kad šis sklypas yra kito savininko. Taigi atsakovai pasirūpino, kad jų pasamdyta įmonė darbus atliktu tik tuose sklypuose, dėl kurių pasirašyta sutartis. Atsakovės MB ,,P. konstrukcijos“ atstovas P. F., žinojo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams nepriklauso, ir kirsdamas medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype veikė savo nuožiūra ir savo rizika, o ne vykdant atsakovų užsakymą. Atsakovai veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo ir dėl žemės sklypo, kuris priklausė ieškovams, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovai fiziniai asmenys veikė kruopščiai, atidžiai, jie buvo aktyvūs, padarė viską iš savo pusės – jų kaltės nėra, jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui. Remiantis išdėstytu, likusių atsakovų atžvilgiu ieškinys atmestinas.  

 

        Dėl žalos dydžio

 

59.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas).

60.       Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

61.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų patirtos žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, sprendė, kad ši vertė yra paskaičiuota, kaip žalos dydis, kurią ieškovai galėjo tikėtis gauti, jeigu būtų pardavę visą medieną iš jų sklypo, kuri buvo iškirsta ir konstatavo, jog ieškovams padarytos žalos dydis lygus 926, 25 Eur. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodyta Metodika ir Įkainiai iš esmės susiję su valstybės aplinkos apsaugos funkcijų vykdymu ir skirti nustatyti bei įkainoti žalą, padarytą aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, kuri išieškoma valstybės naudai. Tuo tarpu konkrečiam asmeniui keliant klausimą dėl jo interesus pažeidžiančių veiksmų, nurodyti teisės aktai ir jų pagrindu apskaičiuotas žalos dydis gali būti vertinami kaip orientacinio pobūdžio, visų byloje esančių įrodymų kontekste.

62.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas; kt.).

63.       Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje yra pateikę rangovo UAB „SV Baltic“ lokalinę sąmatą dėl lauko darbų ir krūmų, medžių, kitų želdinių atstatymo už 11 416,35 Eur, taip pat rangovo UAB „Apdaila statybai“ pasiūlymą medžių, krūmų, kitų želdinių atstatymo darbams atlikti už 10 309,20 Eur. Iš minėtuose pasiūlymuose nurodomos darbų detalizacijos nustatyta, kad ieškovų patirtus nuostolius sudaro: sklype esančių kelmų rovimo, išvežimo kaina, sunaikintų medžių įsigijimo ir sodinimo kaina, sklypo sutvarkymo ir atkūrimo darbų kaštai, kt. Ieškovų atstovas adv. padėjėjas Vaidas Poplovuchinas byloje pateikė (2023-12-12 DOK-75365) Pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriame nurodo, kad byloje patikslina žalos dydį. Žalos dydį sudaro: 2 989 Eur kelmų rovimo ir duobių lyginimo darbai, medžių atsodinimo darbai ­ 3 328 Eur, viso žala sudaro: 6 316 Eur. Teismo posėdyje ieškovų atstovas adv. padėjėjas Vaidas Poplovuchinas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nusidėvėjimas trims blindėms nebuvo paskaičiuotas, todėl jų kiekvienos vertė mažinama 50 proc. atsižvelgiant į būklę (kaip nepatenkinamos būklės) ir kaina turėtų būti 60 Eur (su PVM) mažesnė, nurodant, kad viso žala sudaro 6 256 Eur.  Ieškovų atstovas taip pat paaiškino, kad rinkosi iš dviejų įmonių ir pasirinko tą, kurios mažesnė sąmata, t. y. ,,Apdaila statybai“.  

64.       Atsakovo MB „Povelo konstrukcijos“ atstovas adv. Paulius Bružas pateikė į bylą papildomus įrodymus - 2022-11-14 komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad likusių kelmų rovimo ir sklypo palyginimo darbai ieškovų žemės sklype vykdant darbus MB „Mažas gabaritas“ kainuotų 625 Eur (2022-11-16 DOK-72428). Byloje pateikti atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovo advokato Pauliaus Bružo komerciniai pasiūlymai: (2023-08-07 DOK-48665), iš kurio matyti, kad UAB ,,Projektų pasaulis“ nurodė, kad 4 tuopos 20 skersmuo – preliminari medžio kaina su persodinimo darbais 200,00 Eur + PVM ir (2023-08-08 DOK-48845), iš kurio matyti, kad darbus atliekant MB „Mažas gabaritas“, medžio persodinimas (Liepa mažalapė, 12 cm skersmuo kelme) kainuotų 193,60 Eur su PVM. Atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovas advokatas Paulius Bružas (2023-12-12 DOK- 75074) byloje pateikė nuomonę kaip turėtų būti paskaičiuota patirta žala, nurodant, kad kelmų rovimo ir sklypo lyginimo darbai – 640 Eur (pagal atsakovo pateiktą MB Mažasis gabaritas pasiūlymą (el. b. failas 1, b. l. 129)), medžiai (medžių kiekis ir būklė įvertinta pagal aplinkos ministerijos aktą (el. b. failas 1, b. l. 100-104), kurio šalys neginčija): 4 tuopos 20 cm skersmens – 800 Eur (pagal atsakovo pateiktą UAB Projektų pasaulis pasiūlymą (el. b. failas 2, b. l. 47)), liepa – 160 Eur (pagal atsakovo pateiktą MB Mažasis gabaritas pasiūlymą (el. b. failas 2, b. l. 48), blindės – 40 Eur, 2 patenkinamos pilna kaina 80 Eur, 18 nepatenkinamos 50 proc. kainos 360 Eur, viso 440 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą (el. b. failas 1, b. l. 26-27)), lazdynai – 120 Eur x 3= 420 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą (el. b. failas 1, b. l. 26-27)), viso už medžius: 1 820 Eur. Viso žala 2 460 Eur.  

65.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų gegužės 30 d. nutarimu Nr. 521, reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskirtini saugotiniems. Pagal šių kriterijų 1 punktą saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Pagal šių kriterijų 2 punktą saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Ieškovams priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Tokios paskirties ir naudojimo būdo sklypai nepatenka į saugotinų medžių ir krūmų kriterijų sąrašą. Tačiau ieškovams priklausantis žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą patenka į kelio apsaugos zoną. Pagal Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų priedo 14 p. kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų saugotiniems priskiriami didesnio kaip 20 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės. Taigi, nagrinėjamu atveju,  sunaikinti želdiniai neatitinka saugotinų medžių ir krūmų augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje kriterijų ir nėra priskiriami saugotiniems.

66.       Nagrinėjamu atveju dėl želdinių rūšies, kiekio ir vertės mažinimo pagal būklę ginčo nėra. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl žemės sklypo sutvarkymo darbų kainos ir sunaikintų želdinių įsigijimo bei atsodinimo kainos. Ieškovų atstovas teismo posėdžio, vykusio 2024-02-19, metu dėl iškirstų želdinių žalos pažymėjo tai, kad klausimai kyla tik dėl didelių medžių kainos bei nurodė, kad tokių medžių atsodinti neįmanoma, todėl skaičiuojami buvo alternatyvūs variantai.    

67.       Teismo posėdyje ieškovų atstovas papildomai paaiškino, kad žala buvo sumažinta proporcingai medžių nusidėvėjimo laipsniui. Kadangi neįmanoma atsodinti 80 cm skersmens medžio (tuopos), tai buvo skaičiuojama taip: 4 vnt. po 20 cm, buvo bandoma skaičiuoti artimai proporcingai. Nurodė, kad rinkosi iš dviejų įmonių ir pasirinko tą, kurios mažesnė sąmata, t. y. ,,Apdaila Statybai“. Dėl žalos dydžio nurodė, kad galutinis reikalavimas yra 6 256 Eur (su PVM), iš kurių yra 2 989 Eur (su PVM) yra  sklypo sutvarkymo darbų kaina. Taigi, ieškovai pareiškė reikalavimą dėl 6 256 Eur žalos, kurią sudaro 2 989 Eur kelmų rovimo, duobių lyginimo darbai bei likusią sumą sudaro želdinių atsodinimo darbai, atlyginimo, pagal UAB ,,Apdaila Statybai“ pateiktą pasiūlymą ir atsižvelgdami į kainų mažinimo koeficientą priklausomai nuo želdinių būklės.  

68.       Pagal atsakovo MB „P. konstrukcijos“ pateiktą MB „Mažas gabaritas“ pasiūlymą kelmų rovimo-išvežimo ir sklypo lyginimo darbai kainuotų 625 Eur (be PVM) (atsižvelgiant į atsakovo pateiktą MB ,,Mažas gabaritas“ komercinį pasiūlymą (el. b. failas 1, b. l. 129)), kur matyti, kad kelmų rovimas-išvežimas ir sklypo palyginimas kainuotų 625 Eur be PVM). Atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovas advokatas Paulius Bružas (2023-12-12 DOK- 75074) byloje pateikė nuomonę kaip turėtų būti paskaičiuota patirta žala, nurodant, kad kelmų rovimo ir sklypo lyginimo darbai – 640 Eur (be PVM pagal atsakovo pateiktą MB ,,Mažas gabaritas“ pasiūlymą, (el. b. failas 1, b. l. 129)), medžiai (medžių kiekis ir būklė įvertinta pagal Aplinkos apsaugos departamento aktą (el. b. failas 1, b. l. 100-104), kurio šalys neginčija): 4 tuopos 20 cm skersmens – 800 Eur (pagal atsakovo pateiktą UAB Projektų pasaulis pasiūlymą (el. b. failas 2, b. l. 47)), liepa – 160 Eur (pagal atsakovo pateiktą MB Mažasis gabaritas pasiūlymą (el. b. failas 2, b. l. 48)), blindės – 40 Eur, 2 patenkinamos pilna kaina 80 Eur, 18 nepatenkinamos 50 proc. kainos 360 Eur, viso 440 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą (el. b. failas 1, b. l. 26-27)), lazdynai – 120 Eur x 3= 420 Eur (pagal ieškovo pateiktą UAB Apdaila statybai pasiūlymą (el. b. failas 1, b. l. 26-27)), viso už medžius: 1 820 Eur. Viso žala 2 460 Eur (be PVM).   

69.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį yra siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei jam nebūtų padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-313/2019). Todėl sprendžiant klausimą dėl kito asmens veiksmais sukeltos žalos atlyginimo yra reikšminga nustatyti tikruosius žalą patyrusio asmens turtinius praradimus ir adekvačiai įvertinti juos pinigais. Iš žalą padariusio asmens negali būti reikalaujama atlyginti neprotingus, nustatytų turtinių praradimų pobūdžio neatitinkančius nuostolius.

70.       Vadovaujantis CK 6. 249 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Ši nuostata kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama nurodant, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme nustatytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, aptariamos nuostatos turinys suponuoja tai, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018). 

71.       Kompetentingų aplinkos apsaugos pareigūnų nustatytos aplinkybės (dėl prastos iškirstų medžių būklės) patvirtina, kad ieškovų žemės sklypas buvo apleistas. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype buvo sunaikinti daugumoje nepatenkinamos/blogos būklės želdiniai, todėl atlikus darbus žemės sklypo būklė bus ženkliai pagerinta. Žala turi būti šalinama kuo ekonomiškesnėmis priemonėmis. Dėl darbų atlikimo kainos - ieškovų pasiūlymas pateiktas įmonės UAB ,,Apdaila Statybai“, kuri yra Mažeikių r. Taigi,  kreipiantis į įmonę, kuri veikia kitame Lietuvos teritorijos pakraštyje, galimai todėl ir gaunamos didesnės darbų atlikimo kainos, kadangi tai tikėtina susiję dar ir su atvykimu į vietą ir pan.. Be to nepaaiškinta, kodėl pasirinkta darbams atlikti įmonės, kurių veiklos sritis yra statybos, o ne aplinkos tvarkymo įmonės. Pastebėtina ir tai, kad vertinant pateiktus komercinius pasiūlymus, ieškovai pateikė UAB „SV Baltic“ komercinį pasiūlymą (el. b. failas 1, b. l. 25), kuriame sklypo sutvarkymo darbai (kelmų rovimo ir duobių lyginimo darbai) kainuoja 1 948,1 Eur (su PVM), tačiau ieškovai galutiniu reikalavimu nurodo, kad kelmų rovimo ir duobių lyginimo darbai sudaro 2 989 Eur pagal UAB ,,Apdaila Statybai“ pasiūlymą, t. y. pasirenkama didesnė kaina. 

72.       Atsakovų atstovė adv. Liudmila Grigorjeva teismo posėdyje pastebėjo, kad ieškovų suvestinėje nepagrįstai įtrauktos dvi blindės po 250 Eur, ši suma nepaaiškinta jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovų atstovas paaiškino, kad ši kaina nurodyta dėl dydžio ir skersmens. Tačiau iš UAB „SV Baltic“ komercinio pasiūlymo (el. b. failas 1, b. l. 25) matyti, kad įvairių skersmenų blindžių sodinimas (nuo 14 iki 36 cm skersmens) vieneto kaina 60 Eur + PVM. Dėl tuopos, kadangi neįmanoma atsodinti 74 cm skersmens medžio, tarp šalių nėra ginčo, kad skaičiuojama taip: 4 vnt. po 20 cm.

73.       Dėl MB „Mažas gabaritas“ komercinių pasiūlymų - ieškovai neprašė byloje kviesti kaip liudytojus MB „Mažas gabaritas“ atstovus, kad patvirtintų ar paneigtų pasiūlymo kainą, teismo posėdžio metu atsakovės MB „P. konstrukcijos“ atstovas nurodė, kad įmonė veikianti, nėra bankrutavusi, todėl nėra pagrindo abejoti ar ši įmonė yra realiai veikianti bei vykdo nurodytą veiklą.

74.       Tuos pačius darbus galint atlikti už mažesnę kainą, pasirinkti brangesnį pasiūlymą nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju nėra priežasčių dėl ko esant skirtingiems pasiūlymams reikėtų pasirinkti brangesnį pasiūlymą, t. y. brangesnius želdinius nupirkti ar tuos pačius darbus atlikti brangiau. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad atlikus darbus žemės sklypo būklė bus ženkliai pagerinta, manytina, kad atsakovo MB „P. konstrukcijos“ pateiktas atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, 640 Eur už kelmų rovimo ir sklypo lyginimo darbus ir 1 820 Eur už medžių atsodinimą, viso 2460 Eur (be PVM), o suma su PVM sudaro 2 976,60 Eur, labiau atitinka realią žalą, pasirinktos optimalios kainos kartu atsižvelgiant ir į ieškovų pateiktą UAB „Apdaila statybai“ pasiūlymą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovams iš atsakovės MB „P. konstrukcijos“ priteistina 2 976,60 Eur (su PVM) žala.    

75.       Taismas pažymi, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). 

Byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovai naudojosi advokato padėjėjo pagalba ir A. K. ir N. K.  patyrė viso 1 602 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 253 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį bei teikiant apeliacinį skundą sumokėjo 149,00 Eur žyminio mokesčio, ir 1200 Eur išlaidų adv. padėjėjo Vaido Poplovuchino teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovė S. G. patyrė viso 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovų atstovės adv. L. Grigorjevos teisines paslaugas (iš kurių 1200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovė MB „P. kosntrukcijos“ patyrė 2 450 Eur išlaidų advokato P. Bružo teisinėms paslaugoms apmokėti (iš kurių 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

Patenkinus ieškovų ieškinį iš dalies, iš atsakovės pagal bendrą taisyklę turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tokiu būdu proporcingai patenkintiems reikalavimams (47,58 proc. turtinio reikalavimo) ieškovams iš atsakovės MB „P. kosntrukcijos“ priteistina 762 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Atsižvelgiant į tai, kad likusių atsakovų atžvilgiu ieškinys atmestas, atsakovei S. G. priteistina iš ieškovų A. K. ir N. K.  3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 700 Eur. 

Atsakovei MB „P. kosntrukcijos“ priteistina iš ieškovų A. K. ir N. K. 1284 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 642 Eur (proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų). 

Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma didesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8,00 Eur) ir šios išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro iš viso 21,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė MB „P. kosntrukcijos“ neneigė savo kaltės bei atsakomybės bei sutiko atlyginti atitinkamo dydžio žalą, likusių atsakovų atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl valstybei priteisiamos iš ieškovų 21,34 Eur pašto išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 10,67 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5, 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80,88,93,178,179,185,259-260, 263-270 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareikštą patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovų T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)), D. E. (a. k. (duomenys neskelbtini)), V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), F. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), O. J. (O. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu atmesti.  

Priteisti ieškovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš  atsakovės MB „P. konstrukcijos“ (j. a. k. 304068539) 2 976,60 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 762,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei MB „P. konstrukcijos“ (j. a. k. 304068539) 1 284 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 642,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct).  

Priteisti iš ieškovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct).

Priteisti iš ieškovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 21,34 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 10,67 Eur (dešimt eurų 67 ct). Ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, pateikiant teismui mokėjimo įrodymą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

Teisėjas        Marius Rapolas Žukas