Civilinė byla Nr. e2S-210-555/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14576-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.2.13; 3.1.18.5; 3.1.18.7; 3.1.18.8;
3.3.2.6.1; 3.3.2.7
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos apskaitos registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovo pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovės „(duomenys neskelbtini)“, nustatyti nepilnamečių dukrų Y ir X gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą bei jo įsiskolinimą, nustatyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti dėl ieškovo kaltės ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) apskaitos registre įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos įregistravimo, nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, nustatyti iš ieškovo nepilnamečių dukrų išlaikymui ieškinyje nurodyto dydžio sumą, nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos šalių nepilnamečių dukrų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (ieškovu), jo gyvenamojoje vietoje; 2) atsakovei (motinai) uždrausta išvežti nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro jų tėvo (ieškovo) rašytinio sutikimo. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1233-459/2024, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Atsakovė (duomenys neskelbtini), teikdama priešieškinį, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės ir nustatyti šalių nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą su motina (atsakove) bei priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1 000 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės paskiriant atsakovė vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-196-794/2025, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos šalių nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su mama (atsakove) jos gyvenamojoje vietovėje; 2) priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 389 Eur kiekvienai dukrai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir mokant šias lėšas į atsakovės banko sąskaitą.
6. Atsakovė nurodė, kad po 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo paaiškėjo ir naujai atsirado pagrindai šia nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms pakeisti – tėvų galimybės rūpintis vaikais, abiejų dukrų gyvenamoji aplinka, auklėjimo ir vystymosi sąlygos, sveikata ir jos būtinoji priežiūra, gyvenimo bei ugdymo sąlygos, fizinės, psichologinės bei socialinės gerovės sąlygos. Atsakovė teigė, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka dukrų interesų ir norų, kelia grėsmę dukrų sveikatai ir gerovei. Ieškovo prašytos laikinosios apsaugos priemonės nors ir buvo pritaikytos, tačiau jis pats savo valia jų nevykdė – ieškovas paliko gyventi sergančią dukrą Y, ją auklėti, prižiūrėti, ugdyti ir rūpintis jos sveikata atsakovei, ieškovas neprašė priverstinio 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties vykdymo, nereiškė jokių kitokių reikalavimų grąžinti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Dėl to, akivaizdu, kad ieškovas niekada ir neturėjo realaus intereso auginti ir gyventi kartu su dukra Y, o pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių abiejų dukrų atžvilgiu siekė spekuliatyviai ir fiktyviai, tik dėl akių sudarydamas apgaulingą įspūdį neva seserys nebus išskirtos. Teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė abiejų dukrų gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu jo gyvenamojoje vietoje (kas anot ieškovo buvo Lietuva), nors dukra Y Lietuvoje tuo metu jau nebegyveno nuo 2023 m. vasario mėn. Atsakovė pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tokių aplinkybių teismas dukros Y atžvilgiu priimdamas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį nenustatė ir jomis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negrindė, todėl tai yra savarankiškas pagrindas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, nustatant abiejų dukrų gyvenamąją vietą su mama atsakove (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir abiejų dukrų tinkamas gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini) yra patvirtinusios ir (duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos oficialiuose dokumentuose, išduotuose jau po 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties. Oficialioje licencijuotos (duomenys neskelbtini) psichologinės klinikos ataskaitoje nurodyta, jog abi dukros išreiškia aiškų norą būti su motina, vyresnioji dukra vaizdo skambučių metu aiškiai išreiškė stiprų norą vėl būti kartu su mama. Faktinės aplinkybės pasikeitė taip, kad atsirado pagrindas nustatyti abiejų dukrų gyvenamąją vietą su atsakove – ieškovas pats negali užtikrinti savo dukroms saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, neturi Lietuvoje nuolatinio ir vaikų interesus atitinkančio būsto, dėl darbinės veiklos užsienyje negali rūpintis vaikais Lietuvoje, negali užtikrinti dukrai Y būtinos nuolatinės sveikatos priežiūros. Gyvenimas su atsakove labiau atitinka dukrų interesus ir jų norus, o tai yra pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Ieškovas (duomenys neskelbtini) prašė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad jis yra pakartotinis (pirminis buvo pateiktas kartu su priešieškiniu), tačiau byloje esančios faktinės aplinkybės ir bylos status quo (liet. esama padėtis) situacija nėra pasikeitusi, išskyrus tai, kad atsakovė pradėjo vilkinti šios bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nuo 2025 m. gegužės mėn. pradėjo nepagrįstus ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis civilinius ir baudžiamuosius procesus ieškovo atžvilgiu (duomenys neskelbtini), kurių nemaža dalis (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka baigta atsakovės nenaudai. Pakartotiniame atsakovės prašyme reikalavimai yra tie patys, tik skiriasi prašomas priteisti nepilnamečių dukrų mėnesinis išlaikymas, kuris nuo buvusio 1 000 Eur sumažėjo iki 389 Eur. Atsakovė piktybiškai ir be ieškovo sutikimo yra išvežusi ginčo šalių jaunesniąją dukrą Y į kitą (duomenys neskelbtini) valstybę be jokios esmines vaiko teisinės ir socialinės apsaugos, ir (ne)vykdant aukščiau nurodyto teismo sprendimo (nutarties) – negrąžina jaunesniosios dukros į jos iki išvežimo buvusią gyvenamąją vietą, apribodama privalomąją mergaitės sveikatos priežiūrą ir ieškovo teisėtą lūkestį ir poreikį dėl mažametės neįgalumo įvertinimo teisės aktų nustatyta tvarka. Šalių dukra serga (duomenys neskelbtini) liga, kuriai iki savavališkų atsakovės veiksmų atlikimo privalomosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo kompleksiškai teikiamos (duomenys neskelbtini). Atsakovės pakartotinis prašymas yra jos gynybinė reakcija į konkrečius ieškovo veiksmus: ieškovas įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė vykdyti (duomenys neskelbtini) centrinei vaiko teisių apsaugos įstaigai per Lietuvos Respublikos valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl, tikėtinai, (duomenys neskelbtini) prasidėjo šio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo procedūros. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėn. pradžioje būtent jo pastangomis abi dukros grįžo į Lietuvą ir iš karto jaunesniajai dukrai buvo pradėtos teikti medicininės paslaugos ir diagnozuota liga. Atsakovė 2023 m. lapkričio 5 d. atsisakė su ieškovu vykti į Lietuvą ir ilgą laiką toleravo jaunesniosios dukros sveikatos problemas. Ieškovas siūlė atsakovei Lietuvoje sutvarkyti jaunesniosios dukros negalios dokumentus ir atlikti kitus su tuo susijusius procesus, bet ji atsisakydavo ir atsisako, todėl tokie atsakovės veiksmai prasilenkia su vaiko prioritetiniais interesais. Atsakovė, susipažinusi su visais Lietuvos Respublikos teismų procesiniais sprendimais tiek dėl vaiko grąžinimo į tariamą jos nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepilnamečių dukrų atžvilgiu, 2024 m. lapkričio 18 d., pažeidžiant įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepilnamečių dukrų atžvilgiu, neteisėtai ir nepagrįstai vienasmeniškai priėmė sprendimą abiejų dukrų atžvilgiu ir pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei dėl jų išdeklaravimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir tariamo deklaravimo (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas apie tai sužinojęs, nedelsiant, 2024 m. lapkričio 25 d. iš naujo deklaravo savo dukrų gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Tokiais atsakovės tyčiniais veiksmais buvo apribotas dukros X sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bei laikinai nutrauktas vaiko išmokų mokėjimas ieškovo dukroms pagal Vaiko išmokų įstatymo nuostatas – tai akivaizdus motinos valdžios pažeidimas neužtikrinant prioritetinių vaiko teisių. Atsakovė nepateikė jokios teisiškai reikšmingos informacijos ir dokumentų, patvirtinančių būtinumą keisti mergaičių gyvenamąją vietą iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos į turistinę ir laikinąją vietą (duomenys neskelbtini) kurortiniame miestelyje, juolab vyresnioji dukra yra puikiai socialiai adaptavusi (duomenys neskelbtini), lanko ir yra ugdoma vaikų darželyje užtikrinant vaiko prioritetinius poreikius ir interesus jai teikiamos visos paslaugos (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovo specialybė ir darbo pareigos yra susijusios su (duomenys neskelbtini) aplinkoje, ir tai nereiškia būtinybės dirbti tik toje valstybėje ir ofiso sąlygomis, nes šiuolaikinis darbo vietų ir verslo aplinkos pasaulis nepririša darbuotojų prie jų pastovių ir nekintančių darbo vietų. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas turi ilgalaikė deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ieškovas akcentavo ir tai, kad į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (po dukters gydymo) atsakovė su vaiku išvyko be ieškovo sutikimo, atsakovė Lietuvos Respublikoje lankėsi 2024 m. balandžio mėn. ir nereiškė jokių priekaištų ieškovui dėl vyresniosios dukros auginimo ir priežiūros. Atsakovė skubos tvarka (per 1 parą) pasidarė naują Lietuvos Respublikos pasą vyresniajai dukrai, nors kitas jo egzempliorius buvo tuo metu pas ieškovą; taip pat ji slapta 2024 m. birželio 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir tariamai ieškojo dukros. Ji sukėlė konfliktą su ieškovo mama, pati iškvietė policijos pareigūnus ir sekančią dieną skubiai išvyko iš Lietuvos Respublikos nelikdama (duomenys neskelbtini), tikslu pasimatyti su dukra. Šie atsakovės veiksmai sudaro pagrįstą prielaidą apie tai, kad ieškovas be valstybės įstaigos atstovų dalyvavimo negali matytis su jaunesniąja dukra, todėl jis kreipėsi į centrinę Lietuvos Respublikos instituciją pagalbos dėl teismo sprendimo vykdymo kitoje (duomenys neskelbtini) valstybėje siekdamas maksimaliai sumažinti jaunesniosios dukros atžvilgiu kilsiančias rizikas dėl teismo sprendimo (nutarties) vykdymo. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nes ji nėra šios valstybės pilietė, jai nuo 2024 m. birželio 10 suteiktas tik laikinas leidimas gyventi šioje valstybėje ir tik aiškiu tikslu – poilsis ir darbas, kuris galioja iki 2027 m. birželio 6 d. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri gali bet kuriuo metu grįžtų gyventi į (duomenys neskelbtini), kurioje Lietuvos Respublikos vaiko pagrobimas ir neteisėtas išvežimas nebūtų laikomi vaiko teisių pažeidimu dėl esamos (duomenys neskelbtini) situacijos.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAT) nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir abiejų vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (ieškovu). X jau apie du metus gyvena su tėvu Lietuvoje, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sąlygos, mergaitė gerai sutaria su tėčiu, ir VTAT neturi duomenų, jog ieškovas negali pasirūpinti vaikais. Nors atsakovė nurodė, jog dukrai Y (duomenys neskelbtini) sudarytos geros gyvenimo sąlygos, ji tinkamai rūpinasi vaiku ir jo sveikata, tačiau, ji pati nevykdo 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo nutarties, mergaitė iki šiol negrąžinta tėvui, todėl vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, keisti laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu nebūtų tikslinga. VTAT pažymėjo, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. yra gavusi vaikų tėvo (ieškovo) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, jog vaiko motina kursto dukrą X prieš jį. Vertinant vaiko situaciją, specialistai 2025 m. rugsėjo 27 d. apsilankė vaiko gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad mažametė X kartu su tėvu (ieškovu) gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Būstas su visais patogumais, yra visi būtini namų apyvokos daiktai ir baldai. Vaikui namuose sudaryta tinkama bei saugi gyvenamoji aplinka ir sudarytos tinkamos sąlygos augti. Apsilankymo metu bute buvo švaru ir tvarkinga. Su nepilnamete X buvo bendrauta jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tėvui nedalyvaujant. Mergaitė buvo švariai ir tvarkingai aprengta, kalbėjo rusiškai. Nepilnametė sakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metai, ji lanko darželį, bet darželyje nelabai patinka, nes tenai „nuobodu“. X nurodė, jog gyvena su tėčiu, jos mama gyvena (duomenys neskelbtini), jos dažnai susiskambina ir kalbasi telefonu; sakė, kad kalbėjosi su mama gal vakar. Pasak mergaitės, su tėčiu sutaria gerai, tėtis nupirko daug įvairių žaislų (parodė tėvo nupirktus žaislus). Nepilnametės teigimu, ji norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu, ir su sese Y, kuri gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Pasak mergaitės, dabar mama su tėčiu susipyko; kai ji kalbasi su mama, tai mama sako, jog tėtis „yra blogis“, jai nepatinka, kai mama kalba blogus dalykus apie tėtį, nenori to klausytis. 2025 m. spalio 2 d. įvertinus vaiko situaciją, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, priimtas sprendimas nenustatyti būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Anksčiau VTAT inicijavus atvejo vadybos procesą, 2024 m. liepos 31 d. pasitarime buvo nuspręsta netaikyti ieškovo šeimai atvejo vadybos, konstatavus, jog tėvas geba savarankiškai rūpintis nepilnametės priežiūra, užtikrina sveikatos priežiūrą bei ugdymosi procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos šalių nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su mama (atsakove), jos gyvenamojoje vietovėje. Minėta nutartis galiojanti, todėl vykdytina. Tačiau atsakovė iki šiol nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų, šalių nepilnametė dukra X šiuo metu kartu su atsakove gyvena (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei 2024 m. birželio 10 d. išduotas leidimas iki 2027 m. birželio 6 d. laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), leidime nurodyta leidimo rūšis: poilsis ir darbas. Nepaisydama galiojančios teismo nutarties dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atsakovė 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei dėl abiejų dukrų išdeklaravimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini). Tačiau, ieškovas 2024 m. lapkričio 25 d. iš naujo deklaravo savo dukrų gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties vykdymo.
11. Teismas nustatė, kad šeima nuo 2021 m. iki 2023 m. kovo mėn. gyveno Lietuvoje, atsakovei, kaip (duomenys neskelbtini) piliečio šeimos nariui, nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2026 m. liepos 16 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovė su šeima nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atsakovei 2024 m. lapkričio 18 d. (bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu) deklaravus išvykimą į (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos paskelbė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje negaliojančiu nuo 2024 m. gruodžio 5 d ir nuo 2024 m. gruodžio 10 d. panaikino jos teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip išvykusiai iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas pažymėjo, kad, prašymo pakeisti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą nagrinėjimo metu, vyresnioji šalių dukra su tėvu Lietuvoje yra praleidusi jau apie 11 mėnesių. VTAT duomenimis, ieškovas visapusiškai užtikriną kartu gyvenančios dukters poreikius, rūpinasi vaiku, turi pakankamai pajamų užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių žalingus ieškovo įpročius. Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas negalėtų pasirūpinti vaikais. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų suponuojančių, kad, esant poreikiai, ieškovas negalėtų užtikrinti šalių nepilnametės dukros X gydymo užsienyje.
12. Teismas, atsižvelgęs į tarp šalių esančius konfliktiškus santykius, atsakovės motyvus dėl netinkamos vaiko, gyvenančio su tėvu priežiūros, vertino kritiškai ir juos atmetė. Kita vertus, byloje pateiktos kompetentingų (duomenys neskelbtini) institucijų išvados, kad atsakovė tinkamai rūpinasi jaunesniąja dukra ir gali tinkamai pasirūpinti abiem vaikais. Teismas vertino, esant galiojančiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarčiai dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, vien aplinkybė, jog atsakovė geba pasirūpinti vaikais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad situacija pasikeitė iš esmės ir atsirado naujos aplinkybės, sąlygojančios būtinumą pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartyje taip pat yra konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovo elgesys ar gyvenimo būdas šiuo metu keltų realią grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams, kad ieškovas nėra pajėgus pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos keitimas anksčiau nei bus išnagrinėta ši byla, būtų priešingas šalių nepilnamečių vaikų interesams, neužtikrintų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos stabilumo, vaikams galimai būtų sukeliamas stresas ir nepatogumai keičiant socialinę aplinką, gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą. Atsakovė su pakartotiniu prašymu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties aplinkybės pasikeitė ir tai susiję su atsakovo galimu netinkamu elgesiu šalių nepilnamečių dukrų atžvilgiu bei negalėjimu užtikrinti savo dukroms tinkamų gyvenimo sąlygų Lietuvos Respublikoje. VTAT išvadoje nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovas negali pasirūpinti vaikais, tačiau atsakovė nevykdo 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo nutarties, mergaitė iki šiol negrąžinta tėvui, todėl vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, mano, kad keisti laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu nebūtų tikslinga.
14. Teismas nurodė, kad VTAT, įvertindama šalių nepilnametės dukros X situaciją, nustatė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 25.3.8 punkte numatytą rizikos veiksnį – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Rizikos veiksnys nustatytas vaiko motinai dėl vaiko tėvo pasikreipime nurodomų aplinkybių apie mamos bendravimo su dukra galimai daromą vaikui poveikį, siekiant paveikti vaiką savo naudai teisminiame procese. Be to, (duomenys neskelbtini) psichologo 2025 m. rugpjūčio 11 d. išvadoje nurodyta, kad (5. Šeimos ir socialinis kontekstas) abi dukros išreiškia aiškų norą būti su motina; vyresnioji dukra vaizdo skambučių metu aiškiai išreiškė norą vėl fiziškai būti kartu su motina. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametei dukra Y yra virš 3 metų amžiaus, dukra X virš 5 metų amžiaus. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) <...> turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑35‑969/2020). Teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, nelaikė jų pozicija dėl gyvenamosios vietos pakeitimo visiškai savarankiška. Dėl nurodytos priežasties ši aplinkybė nesudarė savarankiško pagrindo pakeisti vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatytos su tėvu.
15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nekeičiama, atsakovės prašymas dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo atmestas. Atskirai gyvenančiai vaikų motinai (atsakovei) išlieka prievolė teikti teismo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Skundžiama nutartimi pažeidžiami esminiai nepilnametės dukros Y interesai: nepakeitus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sunkiai serganti dukra privalo būti perkelta gyventi iš jos nuolatinės, stabilios ir įprastinės gyvenamosios bei gydymo aplinkos (duomenys neskelbtini) į šiam vaikui visiškai svetimą aplinką Lietuvoje; be kita ko, dukra, kuri nuo pat jos gimimo nėra buvusi atskirta nuo mamos, turės būti nuo jos atskirta ir pradėti gyventi su tėvu, nors tokiam atskyrimui nuo mamos byloje iki šiol nebuvo ir nėra nustatyta jokių pagrindų. 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo metu dukra jau daugiau kaip metus negyveno Lietuvoje, buvo įsitvirtinusi (duomenys neskelbtini) aplinkoje, įskaitant ten jai taikytą gydymą ir reabilitaciją, ir nėra pagrindo šią aplinką jai keisti. Dukra negyveno Lietuvoje ir po 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo, todėl yra pagrindas dukros atžvilgiu keisti 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kad tiek teismo procesiniu sprendimu, ties faktiškai esanti gyvenamosios vietos sutaptų ir neatsirastų formalus pagrindas perkelti dukros į jai neįprastą aplinką Lietuvoje. Be to, bylos nagrinėjimo metu nėra jokio būtinumo atskirti dukters nuo mamos, prie kurios ji yra prisirišusi ir nuo kurios nebuvo nei karto atskirta nuo pat gimimo. Byloje nebuvo ir nėra jokių įrodymų (nes jie neegzistuoja), paneigiančių ginčo šalių nepilnamečių dukrų teisę augti ir gyventi kartu su mama.
16.2. Skundžiama nutartimi pažeidžiami gyvybiškai svarbūs sergančios mažametės dukters interesai gyventi sveikatai palankioje šilto klimato zonoje, kaip kad yra oficialiomis išvadomis konstatavę medikai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dukra Y dabartinėje jos aplinkoje yra puikiai prižiūrima, kad jai teikiamas reikiamas gydymas ir kad padaryta labai teigiama ir didelė jos sveikatos pažanga. Ieškovas prie dukters gydymo jokiais aktyviais savo veiksmais neprisideda. Sunkia (duomenys neskelbtini) liga sergančios dukters sveikatos būklės gerėjimas dėl aktyvaus atsakovės rūpesčio ir priežiūros byloje oficialiai nustatytas po esamų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Sergančios dukters gydymas reikalauja kasdien vartoti sunkiai prieinamus ir brangius vaistus, kurių kaina be kompensacijos Lietuvoje apie 21 tūkst. Eur. Šie vaistai dukrai yra paskirti, kompensuojami ir prieinami (duomenys neskelbtini), tačiau ne Lietuvoje. Dukters perkėlimas į Lietuvą reikštų, kad būtų arba visiškai nutrauktas šis medikamentinis gydymas, arba bent kuriam laikui pertrauktas, kol Lietuvoje būtų parinktas gydymas, o tai itin žalinga vaiko sveikatai. Be to, (duomenys neskelbtini) medikai yra oficialiai nurodę, kad jai rekomenduojama gyventi šilto klimato zonoje, kur būtų įmanoma lankytis paplūdimyje, baseine ir visais metų laikais vaikščioti ant tvirtos žemės, ant kurios nesusidaro ledo ar sniego danga. Skundžiamoje nutartyje akcentuojamas būtinumas išsaugoti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą, tačiau ignoruojama byloje įrodyta aplinkybė, kad dukters stabili gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvoje, todėl perkėlimas į svetimą aplinką Lietuvoje šiam vaikus sukels stresą ir nepatogumus, žalą raidai ir sveikatai ir būtent todėl būtina keisti esamas laikinąsias apsaugos priemones.
16.3. Skundžiama nutartis grindžiama teismo išvadomis, kurios neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakoma pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pritaikytos patenkinus nesąžiningo ieškovo apgaulingą, fiktyvų ir spekuliatyvų prašymą. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, byloje yra įrodymais patvirtintas ieškovui būdingas smurtinio, konfliktinio elgesio požymius turintis elgesys ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Toks ieškovo būdas nedera su mažamečių dukrų interesais. Priešingai teismo išvadoms, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas pats turėtų ir galėtų savo vaikams užtikrinti stabilią, nuolatinę gyvenamąją vietą bei priežiūrą. Nors ieškovas ir yra formaliai deklaravęs savo ir dukrų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu ieškovas negyvena ir negali gyventi: ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje, jam nepriklauso ir turtas jo deklaruotu adresu, jokiomis teisėmis ir jokiais pagrindais, nei nuosavybės, nei kitokio valdymo ar naudojimosi teisėmis; butas ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, be to, yra oficialiai suteiktas panaudai trečiajam asmeniui; VTAT ieškovą ir dukrą X yra aplankiusi kitais dviem skirtingais adresais, nesutampančiais su deklaruota gyvenamąja vieta. Darytina įtikima prielaida, kad ieškovas tais adresais buvo tik VTAT apsilankymo tikslais, laikinai ir galimai apsimestinai; abejotina, ar ieškovas apskritai Lietuvoje turi nuolatinę faktinę gyvenamąją vietą, nes jis pats byloje pateiktuose dokumentuose yra išviešinęs savo gyvenamąją vietą kitose skirtingose valstybėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovo verslo ir darbo interesai bei darbo vieta yra užsienyje, ne Lietuvoje. Tuo tarpu atsakovė turi stabilią, nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pajamas ir gali rūpintis bei prižiūrėti abi savo dukras.
16.4. Skundžiama nutartimi iš esmės yra neteisėtai apgintas nesąžiningas, apgaulingas, spekuliatyvus, fiktyvus ir apsimestinis ieškovo interesas prižiūrėti vaikus. Ieškovas savo valia ir savo pasirinkimu nevykdė 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, priešingai teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai – niekad nėra kreipęsis dėl priverstinio 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo nutarties vykdymo, niekad nėra išreiškęs noro ir valios savarankiškai auginti dukrą Y. Ieškovas pats savo valia paliko sergančią dukrą auklėti, prižiūrėti, slaugyti ir rūpintis jos sveikata atsakovei. Ieškovas nereikalavo grąžinti vaiko netgi po to, kai jo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
16.5. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, neva ieškovas yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties vykdymo. Kaip nurodo pats ieškovas, jis VTAT neva perdavė prašymą dėl vaiko grobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, bet ne dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Ieškovą atstovauja advokatė, todėl jai turi būti žinoma teisės aktais aiškiai reglamentuojama priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka. Ši tvarka yra nustatyta Tarybos 2019 m. birželio 25 d. reglamente (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. Remiantis šiuo Reglamentu, siekiant 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (duomenys neskelbtini), ieškovas turėjo ne elektroniniu paštu siųsti vaiko teisių tarnybai prašymą dėl vaiko grobimo, o kreiptis į 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį išdavusį Lietuvos teismą dėl Reglamento 36 straipsnyje nurodytos pažymos išdavimo ir šią pažymą bei vykdytiną teismo sprendimą pateikti vykdyti tiesiogiai (duomenys neskelbtini). Taigi teismas buvo suklaidintas, nepatikrino ieškovo pozicijos teisingumo, tinkamai neatliko ieškovo veiksmų teisinio kvalifikavimo, dėl to skundžiamoje nutartyje darė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą išvadą apie tariamą ieškovo kreipimąsi dėl 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priverstinio vykdymo.
16.6. Ieškovas klaidina teismą dėl atsakovės ir dukros Y gyvenimo (duomenys neskelbtini) (ne)pastovumo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-15352-534/2024 yra nustatyta ir konstatuota, kad dukra su atsakove gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės gyvenimo (duomenys neskelbtini) nuolatinumą ir pastovumą. Pats ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą ir kituose bylos dokumentuose pripažįsta, kad šis gyvenimas yra teisėtas, nes atsakovė turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas bando sumenkinti šio atsakovės leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) statusą ir turinį, remdamasis netiksliu šio leidimo gyventi porūšio vertimu „poilsiui ir darbui“. Remiantis leidimų gyventi rūšimis, teisiniu, lingvistiniu ir loginiu aiškinimu, negalima niekaip kitaip aiškinti šio leidimo ir vertimo netikslumo, kaip tik leidimu „gyventi ir dirbti“.
16.7. Ieškovas melagingai ir prieštaraudamas savo paties ankstesnei pozicijai klaidina teismą neva atsakovė be ieškovo sutikimo buvo su dukra Y išvykusi į (duomenys neskelbtini), tuo tikslu parūpino dukrai naują pasą ir pan. Tačiau tai paneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-15352-534/2024 aiškiai nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) atsakovė su dukra išvyko šalių sutarimu. Antra, teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje aiškiai nurodyta „šioje proceso stadijoje nėra pateikta teismui pakankamų duomenų, kad atsakovė be ieškovo sutikimo neteisėtai išvežė sunkiai sergančią jaunesniąją dukrą į kitą užsienio valstybę, kad šalių vyresniosios dukros naujas pasas išduotas tikslu ją taip pat išvežti į užsienį“. Trečia, pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad abi šalys sutarė dėl dukros vežimo gydymo tikslais į (duomenys neskelbtini).
16.8. Ieškovas per išvadą byloje teikiančią VTAT diskredituoja atsakovę, teikia melagingus pareiškimus ir tokiu būdu VTAT daro neteisėtą poveikį siekdamas ieškovui palankios VTAT išvados dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Dėl ieškovo spekuliacijų ir manipuliacijų, kuriomis VTAT lengvabūdiškai ir aplaidžiai pasitikėjo, VTAT byloje yra pritarusi vaikams žalingoms esamoms laikinosioms apsaugos priemonėms bei pasisakė prieš jų keitimą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo remtis tokiomis VTAT išvadomis, kurios yra grindžiamos ieškovo apgaule, fikcijomis ir kitais išgalvotais faktais. VTAT byloje yra pateikusi ir kitokią poziciją, ji nėra vienareikšmiška, nuosekli ir pastovi. 2024 m. gruodžio 12 d. atsiliepime į atsakovės priešieškinį bei reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, VTAT yra pasisakiusi jog „vienareikšmiškai pasisakyti, kokie sprendimai atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus šioje proceso stadijoje negali“. Atsižvelgiant į kintančią ir nevienareikšmišką VTAT poziciją byloje, juo labiau – išvadas, padarytas ieškovo spekuliacijų įtakoje, teismas savo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo turėjo grįsti savarankiškais ir nepriklausomais motyvais, o ne patikliai remtis ir skundžiamoje nutartyje perrašinėti VTAT atsiliepimo į atsakovės prašymą argumentus.
16.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be teisinio pagrindo atsisakė atsižvelgti į aiškiai išreikštą abiejų dukrų norą augti kartu su mama ir viena kita, kuomet šis vaikų noras byloje yra patvirtintas oficialių psichologų, medikų vertinimais ir išvadomis. Teismas vaikų noro ignoravimą, atmetimą grindė nepakankamu vaikų amžiumi, tačiau ignoravo faktą, kad šis vaikų noras yra patikrintas specialistų atlikto vaiko psichologinio vertinimo metu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje pateiktomis specialistų išvadomis ir savo nuomonę grindė išimtinai tik vaiko amžiaus kriterijumi. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalį, vaiko amžius nėra pagrindas neatsižvelgti į jo norus; esant tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo į vaiko norus galima neatsižvelgti tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, jog vaiko norą teismas būtų vertinęs kaip prieštaraujantį vaiko interesams. Skundžiama nutartis yra suabsoliutinta ir nėra individualizuota pagal konkrečią bylos situaciją. Teismas, būdamas tik teisės srities specialistu, nėra kompetentingas profesionaliai vertinti vaiko psichinę būklę, norus ir juos atmesti išskirtinai tik vaiko amžiaus kriterijaus pagrindu. Abiejų dukrų norus šioje byloje yra įvertinę tos srities specialistai, vertinimo metu konstatuotos išvados ir poreikis kuo greičiau sujungti šeimą (atsakovę ir abi jos dukras (duomenys neskelbtini)).
16.10. Skundžiama nutartis priimta šališkai, paviršutiniškai ir formaliai, neįsigilinus ir visapusiškai neišnagrinėjus atsakovės prašyme detaliai ir nuosekliai atskleistų naujai byloje paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti laikinąsias apsaugos priemones. Formaliais, šališkais ir paviršutiniško vertinimo motyvais teismas skundžiama nutartimi tarsi bando pateisinti savo paties anksčiau byloje priimtą 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį, principingai ir kategoriškai laikydamasis savo ankstesnės pozicijos, atsisakydamas gilintis ir atsižvelgti į tikruosius mažamečių vaikų interesus, teismo pirminę poziciją iškeliant aukščiau vaiko interesų. Skundžiama nutartis indikuoja teismo išankstinį nusistatymą prieš atsakovę.
17. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Atsakovės atskirajame skunde pateiktais teiginiais diskredituojama valstybės įstaigų ir jų darbuotojų pagal kompetenciją veikla, keliama abejonė dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, tačiau aiškiai neišreiškus nepasitikėjimo teismu, aiškiai nenurodžius ar jos nuomone, buvo pažeisti teismo nepriklausomumo, nešališkumo, betarpiškumo teisės principai, tokiu atveju, ieškovui sudaromos kliūtys deramai pareikšti atsikirtimus į tokius atskirojo skundo argumentus ir motyvus.
17.2. Atsakovės šį trečiąjį atskirąjį skundą galima laikyti fiktyviu procesiniu dokumentu, kuris pateiktas teismams, siekiant išvengti teisinių padarinių dėl įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Atsakovė piktybiškai ir be ieškovo sutikimo yra išvežusi ginčo šalių jaunesniąją dukrą į kitą (duomenys neskelbtini) valstybę ir (ne)vykdant aukščiau nurodyto teismo sprendimo – negrąžina jaunesniosios dukros į jos iki išvežimo buvusią gyvenamąją vietą, visiškai apribodama privalomąją mergaitės sveikatos priežiūrą ir ieškovo teisėtą lūkestį bei poreikį dėl mažametės neįgalumo įvertinimo teisės aktų nustatyta tvarka.
17.3. Atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nepateikė jokios teisiškai reikšmingos informacijos ir dokumentų, patvirtinančių būtinumą keisti mergaičių gyvenamąją vietą iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir laikinąją vietą (pagal atsakovės užgaidas) (duomenys neskelbtini) kurortiniame miestelyje, juolab vyresnioji dukra yra puikiai socialiai adaptavusi (duomenys neskelbtini), lanko ir yra ugdoma vaikų darželyje, užtikrinant vaiko prioritetinius poreikius ir interesus jam teikiamos visos paslaugos (duomenys neskelbtini).
17.4. 2023 m. spalio mėn. 30 ar 31 dienomis, ieškovas ir kiti jo šeimos nariai pateikė policijos įstaigai pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (pagrobimo), kuriuos tuo metu galimai vykdė atsakovė bei kurie nedelsiant el. paštu buvo pateikti (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui. Dėl šių atsakovės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pasak šio tyrimo kontroliuojančios prokurorės dėl suaugusio bei mažamečio vaiko dingimo be žinios, bet suradus atsakovę su mažamete dukra, jis buvo nutrauktas, o papildomi šio ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai bus teismui pateikti vėliau. Tai patvirtina tai, kad atsakovė kėsinosi su mažamete dukra slapta nuo ieškovo ir kitos jų dukros pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.
17.5. Priešinga nei teigiama atskirajame skunde, ieškovo dukra Y niekaip nuo 2023 m. vasario mėn. nebuvo gydoma (duomenys neskelbtini), nes jo dukrai nuo pat gimimo buvo nuosekliai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos Respublikoje, be to, tik 2023 m. lapkričio mėn. jai Lietuvoje buvo diagnozuota sunki (duomenys neskelbtini) liga ir būtent dėl šios priežasties ieškovas su dukromis grįžo į Lietuvą toliau joje gyventi. Apie tai, jog nuo ieškovo dukros gimimo momento ((duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio mėn. būtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) duomenų nėra ir tokių duomenų nepateikė atsakovė.
17.6. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo metu dukra Y jau daugiau kaip metus negyveno Lietuvoje, buvo įsitvirtinusi (duomenys neskelbtini) aplinkoje, įskaitant ten jai taikytą gydymą ir reabilitaciją, ir nėra pagrindo šią aplinką jai keisti. Dukra negyveno Lietuvoje ir po 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo. Atsakovė neturi pasiteisinimo šių teiginių kontekste, nes ji nuo šios nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, nevykdo imperatyvaus ir privalomo teismo sprendimo. Jos buvimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra laikinas, tol kol galioja laikinas leidimas joje gyventi dėl laikino darbo (pirmosios instancijos teismui nepateikti rašytiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės darbo santykius šioje valstybėje). Taip pat, tai deklaratyvūs šie teiginiai, kad atsakovės tikroji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), taip pat dar šiai dienai atsakovė, kaip nuolatinė (duomenys neskelbtini) pilietė gauna socialines išmokas savo dukroms ir tai iš dalies patvirtina atsakovės pateikti banko išrašai.
17.7. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl to, kad ji viena (nepadedant ieškovui) rūpinasi sunkiai sergančios dukros sveikata, gydymu ir reabilitacija. Pati atsakovė 2024 m. birželio 29 d. el. paštu savarankišku bei vienasmeniniu sprendimu atsisakė savo mažametės dukros nemokamo tolimesnio sveikatos gydymo, priežiūros ir stebėsenos, nes ji pranešė (duomenys neskelbtini) klinikos gydytojai Vaikų neurologei (duomenys neskelbtini), kad ji nutraukia gydymą ir tariamai jį gaus (duomenys neskelbtini). Atsakovės atskirojo skundo 5 lape pateikiama nepatikimo dokumento – (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka, kurios nėra byloje, tiek teiginiai susiję su šiuo dokumentu, turi būti šalinami iš atskirojo skundo ir nevertinami. Tokiais atsakovės veiksmais visiškai yra ribojamos teisinės ir faktinės galimybės ieškovo mažametei dukrai įvertinti jos negalios aspektus ir nustatyti dalyvumo lygį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Tai yra vaikų sveikatos draudimo ir mažametės dukros sveikatos priežiūros garantijos, kurias gauna Lietuvos vaikai. Atsakovė tokių socialinių garantijų ir vaiko negalios lygio negali turėti (duomenys neskelbtini), nes tiek atsakovė, tiek mažametė dukra nėra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tokiu atveju, mažametės dukros sveikatos gerovė ir prioritetiniai interesai nukenčia dėl vienasmeninių atsakovės veiksmų ir neveikimo.
17.8. 2023 m. lapkričio mėn. pradžioje ieškovo pastangomis abi dukros grįžo į Lietuvos Respubliką ir iš karto jaunesniajai dukrai buvo pradėtos teikti medicininės paslaugos ir diagnozuota liga, apie kurią byloje žinoma. Nespėjus dukrai gimti, (duomenys neskelbtini) atsakovės reikalavimu buvo pasamdyta dar Lietuvoje auklė, atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiau laiko leido pramogoms, o su dukromis tuo metu laiką leisdavo pasamdyta auklė. Atsakovė su mažamete dukra tikėtinai 2024 m. kovo 31 d. į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išvyko be ieškovo sutikimo, atsakovė Lietuvos Respublikoje lankėsi 2024 m. balandžio mėn. ir niekam nereiškė priekaištų dėl vyresniosios dukros auginimo ir priežiūros. Taip pat byloje pateikti įrodymai, kaip ji slapta nuo ieškovo 2024 m. sausio mėn. Migracijos skyriuje, apgavusi darbuotoją dėl dukros paso pametimo, skubos tvarka, per 1 parą, pasidarė naują Lietuvos Respublikos pasą dukrai, nors kitas jo egzempliorius buvo tuo metu pas ieškovą; taip pat ji slapta 2024 m. birželio 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir elgėsi chuliganiškai, tariamai ieškojo dukros. Sukėlė konfliktą, sumušė ieškovo mamą, pati iškvietė policijos pareigūnus ir galų galiausiai, pati dingo iš Lietuvos Respublikos sekančią dieną ir neliko (duomenys neskelbtini) siekiant pasimatyti su dukra. Šie atsakovės desperatiškai veiksmai sudaro pagrįstą prielaidą apie tai, kad atsakovės veiksmai gali būti neadekvatūs ir prasilenkiantys su sveiku protu, bei keliantys žalą jos mažamečių dukrų priežiūrai ir auklėjimui.
17.9. Atsakovė 2024 m. lapkričio 18 d., pažeidžiant įsiteisėjusią teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepilnamečių dukrų atžvilgiu, neteisėtai ir vienasmeniškai priėmė sprendimą abiejų dukrų atžvilgiu ir interesais, pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei dėl jų išdeklaravimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir tariamo deklaravimo (duomenys neskelbtini). Tokiais atsakovės tyčiniais veiksmais buvo apribotas dukros X sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bei laikinai nutrauktas vaiko išmokų mokėjimas ieškovo dukroms pagal Vaiko išmokų įstatymo nuostatas – tai akivaizdus motinos valdžios pažeidimas neužtikrinant prioritetinių vaiko teisių.
17.10. Ieškovas nesutinka su atsakovės nuostata, jog „abiejų dukrų norus šioje byloje yra įvertinę tos srities specialistai, vertinimo metu konstatuotos išvados ir poreikis kuo greičiau sujungti šeimą (mama ir abi jos dukras (duomenys neskelbtini). )“. Tai neatitinka realios tikrovės ir duomenų vertinimo patikimo kriterijų, nes (duomenys neskelbtini) specialistai negalėjo metodiškai įvertinti ginčo šalių vyresniosios dukros emocinės ir psichologinės būklės ir nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir jos paskirties, nes mergaitė negyvena ir nesimoko (duomenys neskelbtini), šios valstybės psichologijos specialistai mergaitės betarpiškai neištyrė, su ja nebendravo, neatliko jos psichologinės būklės stebėsenos, todėl yra pagrindas abejoti atsakovės teikiamais rašytiniais dokumentais iš (duomenys neskelbtini) licencijuotos (duomenys neskelbtini) psichologinės klinikos, juose vyrauja tik žodinė ir šališka atsakovės vienpusiškai pateikta informacija.
17.11. Ieškovo ieškinys Lietuvos teismui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 19 d., atsakovė nuo 2025 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) pradėjo analogiškus, tačiau neteismingus šios valstybės teismams civilinius ginčus. (duomenys neskelbtini) teismai yra konstatavę neturintys tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti atsakovės inicijuotus ginčus.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
20. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus – pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (pagrobimo), ROIK: (duomenys neskelbtini), datuotus 2023 m. lapkričio 3 d. ir 2023 m. lapkričio 1 d. (reg. Nr. DOK-164966). Atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismui taip pat yra pateikusi prašymą dėl neskaitmenizuotos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) iš pagrindinės bylos prijungimo (reg. Nr. DOK-2285). Tuo tarpu ieškovas (duomenys neskelbtini), atsikirsdamas į atsakovės prašymą, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir atsakovės prašomą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat prašo prijungti prie bylos (reg. Nr. DOK-5274).
22. Įvertinus pateiktų rašytinių duomenų turinį, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaip naujai teikiami duomenys jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje ir yra prie jos prijungti: ieškovo pateikti pranešimai yra civilinėje byloje pateikti kartu su VTAT pateikta išvada, reg. Nr. DOK‑136925, b. l. 122-128, failas 1, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) (jos skaitmenizuota kopija) taip pat yra pateikti į civilinę bylą kartu su procesiniais dokumentais reg. Nr. DOK-35921, DOK-35928, b. l. 101-144, failas 16. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui yra perduota visa elektroninė civilinė byla, apeliacinės instancijos teismas, netenkina atsakovės prašymo dėl neskaitmenizuotos ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo ir, atitinkamai, atsisako priimti ieškovo kaip naujai teikiamus rašytinius duomenis, kurie jau yra civilinėje byloje.
Dėl ginčo esmės
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir laikino materialaus išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų susijusių reikalavimų. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų Y ir X gyvenamąją vietą su ieškovu; uždrausti atsakovei išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo patenkintas iš dalies ir byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos šalių nepilnamečių dukrų Y, gim. (duomenys neskelbtini) ir X, gim. (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (ieškovu) (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje; 2) atsakovei (duomenys neskelbtini) uždrausta išvežti nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro jų tėvo (ieškovo) rašytinio sutikimo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu (vaikų tėvu), yra įsiteisėjusi ir privaloma, todėl turi būti vykdoma.
25. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, taip pat kartu pateikė ir prašymą dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, prašydama nustatyti nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą su ja (atsakove) bei priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1 000 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant atsakovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo / pakeitimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d., išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas byloje nenustatė, kad ginčo šalių nepilnamečių vaikų situacija nuo laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikymo dienos (t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.) būtų iš esmės pasikeitusi, o įvykę pokyčiai leistų spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) būtinumo.
26. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kyla ginčas dėl proceso šalių ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, ieškovui įrodinėjant, kad visa šeima iki civilinės bylos iškėlimo gyveno Lietuvoje ir čia buvo bei yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, o atsakovė neteisėtai išvežė mažiausiąją jų dukrą į (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad jų šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta visada buvo (duomenys neskelbtini), kurioje ji su mažamete dukra gyvena iki šiol, nepaisant to, ieškovas priverstinio 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties vykdymo taip pat neprašė ir paliko dukrą gyventi bei rūpintis ja atsakovei.
Dėl to, atsakovė, teigdama, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo aplinkybės iš esmės yra pasikeitusios, pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos šalių nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove jos gyvenamojoje vietovėje ir priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 389 Eur. 27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius duomenis, skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė nepateikė tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu aplinkybės iš esmės yra pasikeitusios ir tai yra susiję su ieškovo galimu netinkamu elgesiu šalių nepilnamečių dukrų atžvilgiu bei negalėjimu užtikrinti savo dukroms tinkamų gyvenimo sąlygų Lietuvos Respublikoje, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Atsakovė (apeliantė) (duomenys neskelbtini), nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės jį argumentuodama tuo, kad skundžiama nutartis yra priimta šališkai ir formaliai, visapusiškai neišnagrinėjus atsakovės prašyme nurodytų naujai byloje paaiškėjusių aplinkybių dėl šalių mažametės dukters Y gyvenimo sąlygų su atsakove (duomenys neskelbtini), tuo pažeidžiant nepilnamečio vaiko teises ir interesus augti kartu su mama (atsakove) jai įprastoje ir jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
32. Atsakovė nagrinėjamu atveju, prašydama pakeisti teismo įsiteisėjusia nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos laikino nustatymo su ieškovu, tokį savo prašymą argumentuoja iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, teigdama, kad šiuo metu nepilnametei dukrai Y yra (duomenys neskelbtini) metai, iš kurių ji du metus ir aštuonis mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini), čia ji lanko ugdymo įstaigą, jai yra teikiamos būtinosios medicinos paslaugos, tuo tarpu aplinka Lietuvoje jai nėra žinoma ir yra svetima. Atsakovė teigia, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad būtent (duomenys neskelbtini) dar nuo kūdikystės yra tapusi nepilnametės dukters Y nuolatine, įprastine, gyvenamąja ir gydymo aplinka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad įvardijamos kaip pasikeitusios aplinkybės iš esmės yra sąlygotos tik pačios atsakovės sąmoningai atliktų veiksmų.
33. Bylos duomenys patvirtina, ieškovo ir atsakovės šeima nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Aplinkybes dėl gyvenimo Lietuvoje patvirtina pačios atsakovės į bylą pateikti liudytojos parodymai, kuriose ji yra patvirtinus, kad ji nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. vasario mėn. dirbo aukle ieškovo ir atsakovės šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (b. l. 130-131, failas 6), pačios atsakovės (duomenys neskelbtini) kompetentingoms įstaigoms pateikti paaiškinimai (b. l. 52-53, failas 9), kuriuose atsakovė yra nurodžiusi, kad 2021 m. gegužės mėn. ieškovo ir atsakovės šeima išvyko gyventi į Lietuvą dėl vyro (ieškovo) darbo, taip pat byloje esantys duomenys apie šalių nepilnametėms dukterims teiktas ir teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ugdymo įstaigų duomenys. Mažesnioji šalių dukra Y taip pat yra gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, čia jai iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) su atsakove, taip pat buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jai nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2026 m. liepos 16 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris, atsakovei 2024 m. lapkričio 18 d. deklaravus išvykimą į (duomenys neskelbtini), paskelbtas negaliojančiu nuo 2024 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2024 m. gruodžio 10 d. panaikinta jos teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovei 2024 m. birželio 10 d. išduotas leidimas iki 2027 m. birželio 6 d. laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), leidime nurodyta leidimo rūšis: poilsis ir darbas. Atsakovė, be ieškovo sutikimo, 2024 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei yra teikusi prašymą dėl abiejų dukrų išdeklaravimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovas 2024 m. lapkričio 25 d. iš naujo deklaravo savo dukrų gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu.
34. Atsakovė, prašydama pakeisti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamą vietą, kuri šiuo metu yra nustatyta su ieškovu (vaikų tėvu), neneigia ir iš esmės neginčija aplinkybės, kad vyresnioji dukra X su tėvu (ieškovu) Lietuvoje gyvena iki šiol, čia lanko ugdymo įstaigą, jai taip pat yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovė iš esmės apsiriboja aplinkybe, kad vyresnėlė šalių dukra X išreiškia norą gyventi su ja, kad ji yra nepagrįstai atskira nuo mažiausiosios šalių dukters – jos sesers Y, kad atsakovei taip pat yra ribojamos galimybės matyti su vyresnėlė dukterimi. Tačiau atsakovė, prašydama pakeisti nustatytą vyriausiosios dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, į bylą nėra pateikusi duomenų apie tai, kad ieškovas per visą šį laiką vyresniosios dukters atžvilgiu netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas ar kitaip pažeidinėtų jos interesus. Tokių pažeidimų nėra nustatę ir vaiko teisų apsaugos specialistai, kurie neprieštarauja, kad abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikinai būtų nustatyta su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas vertinti, kad vaiko teisų apsaugos specialistų pateiktos išvados į bylą būtų neobjektyvios ar parengtos formaliai, neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, neturi pagrindo.
35. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovei yra ribojamas bendravimas su vyresnėle dukterimi ar, kad ji neturėtų su ja galimybės bendrauti gyvai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė savo noru yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir kartu be ieškovo sutikimo yra išsivežusi jų kitą nepilnametę dukterį Y, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia, kad dėl to yra ribojamos jos galimybės matytis su šalių vyresnėle dukterimi. Akcentuotina, kad, nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimą išvykti į kitą šalį sąmoningai ir vienasmeniškai priėmė pati atsakovė, tokiu būdu pati apsunkindama savo galimybes bendrauti su vyresnėle dukterimi. Byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad būtent ieškovas draustų ar kitaip ribotų atsakovės ir nepilnametės X bendravimą. Kita vertus, nors atsakovė ir įrodinėja, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) jau yra tapusi jos ir nepilnametės dukros Y nuolatine gyvenamąją vieta, o šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (duomenys apie dukters ugdymo įstaigų lankymą, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, taip pat kompetentingų (duomenys neskelbtini) institucijų išvados), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama pagrįsti nuolatinį gyvenimą kitoje valstybėje, buvo atlikti jau po šios civilinės bylos iškėlimo ir 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, sąmoningai nutraukiant visus ryšius su Lietuvos Respublika, kaip tą pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo spręsti apie šiuo metu iš esmės pasikeitusią ginčo šalių nepilnamečių vaikų situaciją po laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikymo dienos.
36. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad nors byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo smurtinio, konfliktinio elgesio požymius bei piktnaudžiavimą alkoholiu, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus netinkamai įvertino ir padarė jiems prieštaraujančias išvadas. Atsakovės vertinimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones šios aplinkybės nebuvo žinomos, todėl laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą ja pakeisti pagal jos prašymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesiu, jo įpročiais ir galimybėmis pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, jau yra įvertintos ankstesniuose teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, kadangi analogiško pobūdžio argumentus atsakovė buvo pateikusi ir anksčiau, sprendžiant jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Kita vertus byloje esantys duomenys šiuo atveju taip pat nepaneigia ieškovo galimybių tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ar užtikrinti jiems stabilias ir nuolatines gyvenimo sąlygas. Atsakovės nurodomų pažeidimų taip pat nenustatė vaiko teisių apsaugos specialistai. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas tam tikras bylos aplinkybes įvertino kitaip, nei to pageidauja atsakovė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai.
37. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pats ieškovas nėra kreipęsis dėl priverstinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties vykdymo, niekad nėra išreiškęs noro ir valios savarankiškai auginti dukrą Y. Ieškovas pats savo valia paliko sergančią dukrą auklėti, prižiūrėti, slaugyti ir rūpintis jos sveikata atsakovei ir nereikalavo vaiko grąžinti į Lietuvą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog ieškovas anksčiau neinicijavo priverstinio vykdymo proceso, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados apie jo valios auginti vaiką nebuvimą ar tėvų valdžios nevykdymą, kadangi procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti tapatinamas su materialinių teisių atsisakymu. Kaip jau minėta, faktinė nepilnametės dukters buvimo su atsakove situacija iš esmės yra nulemta pačios atsakovės sąmoningų veiksmų, be ieškovo sutikimo su nepilnamete dukra išvykus į kitą šalį ir nutraukus visus ryšius su Lietuvos Respublika. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo priverstinio vykdymo neiniciavimas negali būti vertinamas kaip jo atsisakymas auginti šalių nepilnametę dukrą ir ja rūpintis, kadangi byloje susiklosčiusi situacija objektyviai apsunkino jo galimybes efektyviai įgyvendinti tėvų valdžią.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad atsakovė nepateikė tokių pasikeitusių aplinkybių, kurios nebūtų jau įvertintos ankstesniais teismų procesiniais sprendimais arba sudarytų pagrindą keisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu laikino nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su atsakove iki bylos išnagrinėjimo pabaigos geriausiai atitiktų jų interesus bei užtikrintų saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką.
39. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
40. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos tesimas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą šeimos bylose. Šiuo atveju atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas