Civilinė byla Nr. e2YT-3729-292/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01401-2021-0
Procesinio dokumento kategorijos:
3.2.3.2; 3.4.5.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 20 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. K., A. K..
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. K. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės G. K. mirties priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldėtą turtą, įskaitant:
1. 1/8 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
2. 31/62 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
3. 1/2 NTR įregistruoto turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro šie daiktai:
- Pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Pastatas – Pirtis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Kiti inžineriniai statiniai (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
4. 1/2 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini))
5. 1/2 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
6. 1/8 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis su sutuoktine G. K. 1960 m. spalio 23 d. sudarė santuoką. Santuokoje kartu išgyveno apie 57 metus. 2018 m. liepos 19 d. sutuoktinė mirė. Asmeninis sutuoktinės testamentas sudarytas nebuvo, todėl jis sutuoktinės turtą paveldėjo pagal įstatymą. Po sutuoktinės mirties paveldėjęs dalį sutuoktinės turto, jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė po sutuoktinės mirties jam tekusią turto dalį, ją pradėjęs valdyti faktiškai. Iki pat sutuoktinės mirties jis kartu su sutuoktine gyveno gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiame name jis gyvena iki šiol. Jo žiniomis, per nustatytą trijų mėnesių terminą nei pirmosios, nei antrosios eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė. Jis yra vienintelis priėmęs pareiškimą. Jam tekusią sutuoktinės palikimo dalį jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti sutuoktinės palikimą sudarantį turtą kaip savo. Jis rūpinasi turto išlaikymu, nuolatos ir laiku sumoka komunalinius mokesčius už gyvenamąjį namą.
Suinteresuoti asmenys G. K. ir A. K. pateikė atsiliepimus ir nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos G. K. mirties momento 2018 m. liepos 19 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniui priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. mirė 2018 m. liepos 19 d. (medicininis mirties liudijimas Nr. 18-13735033, išduotas 2018 m. liepos 19 d.). Mirusiosios G. K. turto įpėdiniai pagal įstatymą jos mirties dieną buvo jos sutuoktinis J. K. ir sūnus: G. K., A. K..
Po G. K. mirties liko palikimas – jai priklausantis nekilnojamasis turtas:
1. 1/8 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
2. 31/62 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. 3347-0003-0192);
3. 1/2 NTR įregistruoto turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro šie daiktai:
- Pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Pastatas – Pirtis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
- Kiti inžineriniai statiniai (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
4. 1/2 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini))
5. 1/2 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));
6. 1/8 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nors pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties į notarą dėl mirusiosios palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą yra priėmęs ir jį valdė, rūpinosi kaip savo turtu. Interesų konflikto dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys G. K. ir A. K. neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo.
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po G. K. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė mirusiosios sutuoktinis J. K., faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po G. K. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, pareiškėjas likusį palikimą po G. K. mirties priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinis faktas.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. liepos 19 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Dalia Kvederavičienė