Nr. DOK-3631

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00149-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. liepos 27 d. paduotu atsakovo V. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei UAB „PETVA“ iš atsakovo 77 961,04 Eur žalos atlyginimą. 

Kasaciniu skundu atsakovas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtu arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai atsakovo kasacinio skundo argumentai:

1.       Teismai išnagrinėjo bylą, kurioje nebuvo pasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje, todėl netinkamai taikė ir aiškino Darbo kodekse įtvirtintas teisės normas dėl privalomos išankstinės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, nesivadovavo CPK 421 straipsnio nuostatomis, pagal kurias, tais atvejais, kai yra nepasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

2.       Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kai atsakingas už žalą transporto priemonės vairuotojas teikia teismui prašymą mažinti priteistinos žalos dydį.

3.       Teismai neteisingai skaičiavo ieškinio senaties eigos pradžią ir ginčo teisiniam santykiui netaikė ieškinio senaties, todėl buvo pažeistos materialiosios teisės normos reglamentuojančios ieškinio senaties skaičiavimą.  

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė