Civilinė byla Nr. e2-810-330/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01491-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas išieškoti iš įmonės savininkės asmeninio turto, priimtos D. B. personalinės įmonės bankroto byloje Nr. eB2-640-480/2018,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi D. B. personalinei įmonei (PĮ) iškelta bankroto byla, bendraatsakove byloje įtraukta įmonės savininkė D. B.. Teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o 2017 m. birželio 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą priimti nutartį dėl išieškojimo iš bankrutavusios D. B. PĮ savininkės D. B. turimo asmeninio turto. Nurodė, kad įmonės savininkė D. B. buvo informuota apie įmonės bankroto pradžią bei galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. 2017 m. rugsėjo 28 d. administratorius gavo įmonės savininkės pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje, taip pat buvo gauta dalis pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) sutikimų sudaryti taikos sutartį. Tačiau įmonės savininkė iki šios dienos nėra pateikusi jokio taikos sutarties projekto, nebesidomi ir nebesiūlo įmonės bankroto bylą spręsti taikiai, todėl spręstinas klausimas dėl įmonės savininkės asmeninio turto realizavimo procedūros pradžios. Įmonei priklausęs turtas realizuotas už 29 400 Eur, daugiau turto įmonė neturi. Bankrutavusios įmonės kreditoriniai reikalavimai sudaro 424 589,12 Eur, o kadangi įmonės turimo turto neužteks padengti bankroto administravimo išlaidų ir visų kreditorinių reikalavimų, spręstinas klausimas dėl išieškojimo iš įmonės savininkės turimo asmeninio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi leido išieškoti iš bankrutavusios D. B. personalinės įmonės savininkės D. B. turimo šio asmeninio turto: 1) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
4. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi D. B. personalinė įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas nustatė, kad taikos sutartis iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nebuvo sudaryta. Įmonės bankroto byloje teismo 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai už bendrą 424 589,12 Eur sumą. Įmonei priklausantis turtas parduotas už 29 400 Eur, gautų lėšų nepakanka patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, padengti bankroto administravimo ir kitas išlaidas.
5. Nustatęs, kad bankrutavusios įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti bei administravimo ir teismo išlaidoms padengti, taip pat įvertinęs individualios įmonės atsakomybės už prievoles specifiką, atsižvelgęs į aplinkybę, kad šalys nesudarė taikos sutarties iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo, teismas sprendė, jog yra pagrindas leisti įstatymo nustatyta tvarka išieškoti iš individualios įmonės savininkės asmeninio turto. Teismas pažymėjo, kad leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, jis bankroto administratoriui suteikia tik teisę (leidimą) atlikti tam tikrus veiksmus ir nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovė D. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą atmesti.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų, ar skundžiama nutartimi nėra suteikiama teisė nukreipti išieškojimą į šeimos būstą. Šiuo atveju turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena ne tik apeliantės šeimos nariai, tarp kurių yra nepilnamečių ir mažamečių, bet ir kiti asmenys.
2. Apeliantės nuomone, kreditorių interesai negali būti viršesni šeimos ir vaikų interesų, tokia pozicija akivaizdžiai prieštarautų Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsniui.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad turtas buvo įgytas santuokoje ir yra šeimos turtas. Teismas turėjo į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti ir apeliantės sutuoktinį, kurio teises ir teisėtus interesus pažeidžia skundžiama nutartis. Neįvertintos aplinkybės dėl turto pagerinimo darbų.
4. Tenkindamas prašymą išieškoti iš apeliantės asmeninio turto, tačiau apskųstos nutarties rezoliucinėje dalyje įvardijęs konkretų turtą, teismas nepagrįstai nukreipė išieškojimą ne tik į asmeninį apeliantės turtą, bet ir į šeimos turtą.
5. Neįvertinta aplinkybė, kad turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra dovanotas su uzufrukto teisėmis, todėl skundžiama nutartimi pažeidžiami uzufrukto turėtojos teisėti interesai.
6. Pareiškėjo prašymas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
8. Bankrutavusios D. B. personalinės įmonės bankroto administratorius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Personalinė įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles savo turtu atsako įmonės savininkas (Individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮI) 2 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis).
2. Apeliantė buvo informuota apie įmonės bankroto pradžią bei galimybę sudaryti taikos sutartį (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ ) 28 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliantė nepateikė sutarties projekto baigti įmonės bankroto bylą taikiai, įmonei buvo pradėta likvidavimo procedūra, todėl inicijuotas klausimas dėl apeliantės asmeninio turto priverstinio realizavimo procedūros pradžios.
3. Įmonei priklausęs turtas realizuotas už 29 400 Eur, o teismo nutartimis patvirtinta ir nepadengta kreditorių reikalavimų suma – 424 589,12 Eur smarkiai viršija lėšas, gautas pardavus įmonės turtą.
4. Bankroto administratorius nustatė apeliantei nuosavybės teise priklausantį asmeninį turtą ir pateikė prašymą leisti išieškoti iš apeliantės turimo asmeninio turto.
5. ĮBĮ normos yra lex specialis kitų teisės aktų atžvilgiu, todėl sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš apeliantės asmeninio turto, reikia vadovautis ĮBĮ 28 straipsniu ir jame nustatyta tvarka. Šio straipsnio ir kitos ĮBĮ nuostatos nenumato išimčių ar draudimų, kada nėra leistina išieškoti iš individualios įmonės savininko asmeninio turto.
6. Pažymėtina, kad likusi nepadengta kreditorinių reikalavimų suma ir bankroto administravimo išlaidos žymiai viršija Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą 2 030 Eur sumą, todėl ir šio straipsnio nuostatos leidžia išieškoti iš apeliantės asmeninio turto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovė D. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Seirijų seniūnijos pažymą apie šeimos sudėtį bei privačios žemės sklypo su jame esančiais nekilnojamaisiais daiktais dovanojimo sutartį su uzufruktu.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš asmeninio individualios įmonės savininkės turto teisėtumo ir pagrįstumo, naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.

Dėl bylos esmės

13. Pagal IĮI 2 straipsnio 1 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.
14. Nagrinėjamu atveju individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai už bendrą 424 589,12 Eur sumą. Įmonei priklausantis turtas parduotas už 29 400 Eur, todėl gautų lėšų akivaizdžiai nepakanka patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, padengti bankroto administravimo ir kitas išlaidas. Bankrutavusi įmonė nebeturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai, o taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra įsiteisėjusi. Šių faktų apeliantė neginčija. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės (apeliantės) turimą turtą.
15. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visą konkretų turtą, nesiaiškindamas jo teisinio režimo (pvz., šeimos turto režimas) bei neatsižvelgęs į nepilnamečių vaikų, apeliantės sutuoktinio bei uzufrukto turėtojos interesus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.
16. Apeliacinis teismas pažymi, kad aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kaip minėta, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutarta išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bankroto administratorius organizuoja turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą, t. y. būtent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir tik toks turtas gali būti realizuojamas.
17. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, jis bankroto administratoriui tik suteikia teisę (leidimą) atlikti tam tikrus veiksmus ir nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos. Vadinasi, šioje proceso stadijoje teismui nėra pagrindo nurodyti konkretų savininko turtą, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus ar dengiant bankroto administravimo išlaidas. Tokio turto identifikavimo ir išieškojimo į jį nukreipimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiga tenka bankroto administratoriui. Dėl nurodytų  aplinkybių šioje stadijoje dar nėra aktualūs apeliantės argumentai dėl turto teisinio režimo, jos sutuoktinio, vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, uzufrukto turėtojos interesų galimo pažeidimo.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja pagrindą iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria leidžiama išieškoti iš bankrutavusios D. B. personalinės įmonės savininkės turto, nekonkretizuojant atskirų turtinių objektų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, išdėstant ją taip: „Leisti teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios D. B. personalinės įmonės (j. a. k. 165251460) savininkės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė“.

Teisėjas                                                                                     Gintaras Pečiulis