Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-276-280-2008].doc
Bylos nr.: 2A-276-280/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-276-280/2008                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija

 121.15, 121.21;34.5

                                                                                   

 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. liepos 3 d.

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš   Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Rimanto Savicko

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei

dalyvaujant  atsakovų atstovei adv. V. Leonovienei          

 viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono  apylinkės teismo 2008 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-100/2008 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams V. V., V. V. dėl atsisakymo priimti palikimą panaikinimo ir termino priimti palikimą prailginimo, tretysis asmuo atsakovų pusėje Kupiškio rajono notarų biuro notarė Milda Milutienė , ir

 

            n u s t a t ė:

 

Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 15-17, 140), vadovaudamasis  1964 m. CK 587 str. ir 588 str. prašė  pripažinti negaliojančiu 2000 m. balandžio 25 d. ieškovo R. V. atsisakymą nuo palikimo po motinos M. V. mirties atsakovo V. V. naudai, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje ir piktavališko susitarimo iš atsakovo V. V. pusės; prailginti terminą palikimui priimti; priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 1999 m. lapkričio 5 d. mirė jo motina M. V..  Norėdamas apginti savo nuosavybės teises į turtą ir įgyvendinti motinos valią jis ir kreipėsi į teismą dėl jo, ieškovo R. V., pasirašyto notarui 2000-04-25 atsisakymo nuo jam  priklausančios pagal įstatymą dalies savo brolio V. V. naudai panaikinimo, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje ir prailginti terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Nurodė, kad jis faktiškai  palikimą priėmė kartu su atsakovais ir jį valdė kartu, nes žemės sklypai yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje su paveldima motinos dalimi. Kadangi palikimas atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, todėl turi būti taikomos 1964m. LR CK normos.

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 dienos sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš  ieškovo bylinėjimosi išlaidas V. V. ir V. V. - po 925 Lt  advokato atstovavimo išlaidų, valstybės biudžetui - 21,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendime nurodė, kad  iš byloje  esančių gimimo ir mirties liudijimų matyti, kad ieškovas R. V. yra M. V., mirusios 1999-11-05, sūnus (b.1.7,8). Iš paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad po M. V. mirties 2000-04-21 V. V. pateikė notarei  pareiškimą, kuriame nurodė, kad priėmė motinos palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė kitus įpėdinius ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą; tokį pat pareiškimą 2000-05-05 notarų biurui pateikė ir atsakovas V. V.; ieškovas  R. V. 2000-04-25 notarų biurui pateikė atsisakymą nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, mirus motinai savo brolio V. V. naudai. Nustatė, kad M. V. palikimą sudaro sodyba ir žemė (duomenys neskelbtini) (b.l. 74) bei pripažino, kad ieškovas, atsisakydamas nuo motinos palikimo atsakovo V. V. naudai sudarė vienašalį sandorį, kuriam sudarymo momentu buvo būtina tik jo vieno valia. Ieškovo valią patvirtina paties ieškovo, notarės M. M. paaiškinimai, kad jis vienas atėjo pas notarą parašyti atsisakymo, atsisakymą parašė savo ranka, o  taip pat ir atsisakymo tekstas, kuris aiškus ir suprantamas (b.1.5). Ieškovo, kitų įpėdinių laisvą apsisprendimą ir jų valią dėl motinos M. V. palikimo patvirtina paveldėjimo byloje esantys M. V. įpėdinių pareiškimai ir ieškovo atsisakymas, kuriuose išreikšta jų valia, kiekvieno atskirai, nes visi įpėdiniai pas notarą kreipėsi skirtingu laiku. Teismas atmetė ieškovo aiškinimą, kad jo atsisakymas nuo palikimo buvo formalus, pasirašytas suklydimo ir piktavališko susitarimo su atsakovu V. V. įtakoje,  kaip neįrodytą. Ieškovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Nustatė, kad ieškovas ir liudytoja B. V. atsisakymo nuo palikimo parašymo aplinkybes aiškino nenuosekliai ir prieštaringai, nurodydami, kad broliai sutarė atsisakyti motinos palikimo V. V. naudai, nes "trimis spalvomis" namų nedažys, kad brolis Vladas vėliau įsipareigojo ieškovui perrašyti jo dalį, bei, kad Vladas viską žadėjo palikti ieškovui, tačiau susitarimo nesilaiko. V. V. žemę dirba kartu su broliu Vytautu, kuris jį nuteikinėja prieš ieškovą, todėl ieškovas ir naikina šį  susitarimą. Taip pat ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad, jei atsakovai būtų leidę ieškovui pakeisti žemės sklypo ribas, jis būtų jokių pretenzijų neturėjęs, nes motinos namas jam nereikalingas. Teismas iš asmenų tokių parodymų pripažino nustatytu, kad ieškovo ginčas su atsakovais kilo ne palikimo atsiradimo metu, ar atsisakymo nuo palikimo parašymo metu, ar tuoj po atsisakymo parašymo, tačiau praėjus keleriems metams, kai ieškovas norėjo nustatyti jo naudojamo žemės sklypo ribas ir norėjo dalį žemės perrašyti sūnui D. V.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas D. V. ir liudytoja J. V.,  kuri parodė, kad pas ją 2007 m. kreipėsi ieškovas dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir sklypo suformavimo  sūnui D. V., tačiau pagal ieškovo pageidavimą žemės sklypų ribų keisti nesutiko atsakovas V. V.. Liudytojas D. V. parodė, kad 2006 m. tėvas (ieškovas) jam norėjo perrašyti senelio žemę, bet  pas notarą paaiškėjo, kad tam reikalingi sklypų planai, o tėvo sklypo ribos neatitiko su tėvo broliu pasidalinto sklypo ribomis. Apylinkės teismas nenustatė, kad 2003 metais per kūčias atsakovas V. V., kuris buvo išgėręs, prie ieškovo namų, esančių (duomenys neskelbtini),   iššovė iš medžioklinio šautuvo,  tuo  panaudojo prieš ieškovą ir jo šeimą smurtą, nes, kaip pripažino teismas ir patvirtino  liudytojas D. V., tai įvyko  dėl kilusio  tarp jų ginčo su atsakovu - dėde V. V.. Tokias  šio įvykio aplinkybes patvirtina ir Kupiškio rajono policijos administracinio teisės pažeidimo byla Nr.32-2, iš kurios matyti, kad 2003-12-30 V. V. už ATPK 196 str.3 d . pažeidimą - šaudymą iš šaunamojo ginklo ir jo laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką, yra  paskirta 500 litų bauda. Paminėti įrodymai  nepatvirtina, kad šie V. V. 2003 m gruodžio mėn. veiksmai ieškovo kieme yra susiję su ieškovo atsisakymu nuo motinos palikimo, parašytu dar  2000-04-25. Teismas  padarė išvadą, kad nenustatytos  suklydimo ar piktavališko susitarimo iš atsakovo V. V. pusės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą pripažinti jo 2000-04-25 paduotą notarui atsisakymą nuo motinos palikimo  priėmimo negaliojančiu. Nurodė, kad  atsižvelgiant į tai, jog ieškovui rašant atsisakymą nuo motinos palikimo, t.y. sudarant vienašalį sandorį, nebuvo reikalingas susitarimas su atsakovu (jis jį parašė laisva valia), tokio susitarimo egzistavimą paneigė ir atsakovai, o ieškovo ginčas su atsakovais kilo dėl naudojamos žemės ribų, todėl  ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Atmetė ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus ir kitus argumentus, kuriais ieškovas grindžia reikalavimą, tai yra,  kad atsakovo V. V. veiksmai -  nepasiėmimas paveldėjimo teisės liudijimo, yra rodantys atsakovo nenorą grąžinti jam įstatymiškai priklausančią palikimo dalį. Nurodė, kad ieškovas neturi įstatyminio pagrindo reikalauti iš atsakovo V. V. palikimo dalies, nes jis, mirus motinai, per 1964 m. CK 587 str.3 d., kuris galiojo palikimo priėmimo metu, nurodytą terminą palikimo nepriėmė, o jo atsisakė pagal 1964 CK 591 str. l d. atsakovo V. V. naudai. Palikimo priimti ar jo atsisakyti dalimis, ar nurodant sąlygas bei išlygas neleidžiama (1964m.CK 587 str. l d., 591 str.). Ieškovas savo reikalavimą pripažinti jo atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu grindžia, kad atsakovas nesilaiko susitarimo perduoti jam palikimą, su išlyga,  kad motinos namas jam nereikalingas, t.y. sąlygomis ir išlygomis, kurias įstatymas draudžia, priimant palikimą, ar jo atsisakant.1964m.  CK 588 str. numatyta galimybė prailginti terminą palikimui priimti, teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas, prašydamas prailginti terminą palikimui po motinos mirties 1999-11-05 priimti, nenurodo termino praleidimo priežasčių, o aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad ieškovas termino dėl motinos palikimo priėmimo nepraleido ir laiku, nepraėjus 6 mėnesiams po motinos mirties,  2000-04-25 kreipėsi į notarų biurą, tačiau pateikė atsisakymą nuo palikimo. Nenustačius pagrindų, ieškovo atsisakymui nuo palikimo pagal įstatymą priėmimo pripažinti negaliojančiu, atmestinas ieškovo reikalavimas prailginti terminą palikimui pagal įstatymą po jo motinos M. V. mirties 1999-11-05 priimti.

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai ieškinį prašė atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senatį palikimo atsiradimo metu, 1999-11-05, bet  nurodė, kad 2000 m. CK 5.8 straipsnis, nustatantis vienerių metų terminą ginčyti paveldėjimo teisę, tuo metu negaliojo.CK 5.8 straipsnis pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį taikomas paveldėjimo santykiams, atsiradusiems, kai palikimas atsirado įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl ieškovo reikalavimui šis straipsnis netaikytinas. Ieškovas ginčija sandorį, sudarytą 2000-04-25, kurio sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso CK 84 str. 1 d. numatė bendrąjį ieškinio senaties terminą - trejus metus, kuris taikomas ginčyti sandoriams. Ieškinio senaties terminas ginčyti ieškovo 2000-04-25 atsisakymą 2001-07-01, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs, o pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. l d., kaip joje  nurodyta, šio kodekso ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus nepasibaigė, bet  į šio kodekso ieškinio senaties terminą įskaitoma dalis ieškinio senaties, praėjusi iki šio kodekso įsigaliojimo. 2000 m. CK 125 str. l d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - dešimt metų, todėl 2007-07-30 ieškovui kreipiantis į teismą, ieškinio senaties terminas jo reikalavimui pareikšti nebuvo pasibaigęs, todėl,  ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, susiję su M. V. testamento sudarymu ir jo panaikinimu, ieškovui pakeitus reikalavimą - prailginti terminą palikimui tik pagal įstatymą priimti po motinos M. V. mirties, nevertinami. Atmetęs ieškinį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė atsakovams iš ieškovo, tarp jų  advokato pagalbos išlaidas (b.1.55,113) (CPK 93 str. l d., 98 str. l d.) bei valstybės biudžetui -išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. l d.3 p., 96 str. l d.).

 

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo  2008 m. balandžio 10 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo  ieškinį patenkinti pilnumoje; priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad  sprendimas  yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, neišsamiai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir bylos  aplinkybes. Nurodo, kad teismas nevertino tai, kad ieškovas nurodė, jog jo atsisakymas nuo palikimo buvo formalus, pasirašytas suklydimo ir piktavališko susitarimo su atsakovu V. V. įtakoje. Jie abu su broliu buvo sutarę formaliai atsisakyti palikimo po motinos mirties, tačiau Vytautas to nepadarė ir priėmė palikimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Neteisinga yra teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovų buvo susitarimas kaip paveldėti turtą. Byloje yra įrodymų - ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, leidžiantys daryti priešingą išvadą. Iš paveldėjimo bylos, užvestos 2000-04-21 Kupiškio rajono notarų biuro notarės M. M., matyti, kad po M. V. mirties 2000-04-21, V. V. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad priėmė motinos palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė kitus įpėdinius ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Tokį pat pareiškimą 2000-05-05 notarų biurui įteikė ir atsakovas V. V., nors su ieškovu - R. V. buvo sutarę priešingai, t. y. atsisakyti brolio V. naudai, tačiau to nepadarė. Ieškovas elgėsi sąžiningai, broliškai, visiškai tikėdamas, kad brolis jo neapgaus. Visos šios aplinkybės matyti iš ieškovo, atsakovų atstovės, liudytojų J. V., B. V., J. V., D. V. parodymų. Neteisingai teismas konstatavo ir vertino liudytojų parodymus, nors ieškovas nurodė, kad jo atsisakymas nuo palikimo buvo formalus, pasirašytas suklydimo ir piktavališko susitarimo su atsakovu V. V. įtakoje. Ieškovas ir jo liudytojai dėl ginčo dalyko davė nuoseklius parodymus, kas matyti iš bylos medžiagos. Nors teismas konstatavo, kad  ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, jei atsakovai būtų leidę ieškovui pakeisti žemės sklypo ribas, jis būtų jokių pretenzijų jiems neturėjęs, nes motinos namas jam nereikalingas, tačiau apylinkės teismas visai nepasisakė, jog ieškovas su atsakovu buvo susitarę, kad dėl namo jis pretenzijų neturės, o motinos trečią dalį žemės, kaip dirbo taip ir nori dirbti toliau. Tai rodo, kad ieškovo ginčas su atsakovais kilo ne palikimo atsiradimo metu, o atsisakius nuo palikimo ir praėjus keleriems metams, kai ieškovas norėjo nustatyti jo naudojimo žemės sklypo ribas kartu su jam priklausančia motinos dalimi ir norėjo dalį žemės perrašyti sūnui D. V.. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja J. V., kuri parodė, kad pas ją 2007m. kreipėsi ieškovas dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir sklypo suformavimo sūnui D. V., tačiau pagal ieškovo pageidavimą žemės sklypų ribų keisti nesutiko atsakovas V. V. ir liudytojas D. V., kuris nurodė, kad 2006 m. tėvas (ieškovas) jam norėjo perrašyti senelio žemę ir pas notarą paaiškėjo, kad tam reikalingi sklypų planai. Tėvo sklypo ribos neatitiko su tėvo broliu pasidalinto sklypo ribomis. Neteisingai teismas vertino ir atmetė ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus, kad atsakovo V. V. veiksmai: šaudymas jo namų kieme, nepasiėmimas paveldėjimo teisės liudijimo, rodo atsakovo nenorą grąžinti jam įstatymiškai priklausančią dalį palikimo. Yra neteisingas teismo argumentas, kad ieškovas neturi įstatyminio pagrindo reikalauti iš atsakovo V. V. palikimo dalies, nes jis, mirus motinai, per  1964 metų  CK 587str. 3 d., nurodytą 6 mėn. terminą,  palikimo nepriėmė, o jo atsisakė pagal 1964 m. CK 591 str.1d. atsakovo V. V. naudai. Šis sandoris nepažeidė nei valstybės, nei kokių nors kitų asmenų teisių, o buvo sudarytas dėl akių su tikslu palengvinti visų įpėdinių reikalų, susijusių su paveldėtu turtu pasidalinimo tvarkymu, taupant visų laiką. Kadangi palikimo priimti ar jo atsisakyti dalimis, ar nurodant sąlygas bei išlygas neleidžiama (I964 m. CK 587 str. l d., 591 str.), todėl jie susitarė, kad ieškovui atsisakius palikimo V. V. naudai, jis priėmęs palikimą perrašys ieškovui tik jam priklausančią dalį žemės. Todėl ieškovo  reikalavimas pripažinti jo atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu ir grindžiamas tuo, kad atsakovas nesilaikė susitarimo perduoti jam dalį palikimo su išlyga, - t. y namas jam nereikalingas,  kurias įstatymas draudžia, priimant palikimą, ar jo atsisakant, o broliški santykiai sudaryti tokį susitarimą žodžiu leido. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir jo netaikė. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų  apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas- ieškinį patenkinant pilnumoje.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai  nurodo,  kad nesutinka  su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-04-10 teismo sprendimą nepakeistą. 1964 m. redakcijos LR CK 591 str. numatė, kad įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos  atsisakyti nuo palikimo. Atsisakymas priimti palikimą - tai paties įpėdinio pareikštas nenoras priimti palikimą, t.y. vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis savo valia nutraukia savo teisę į palikimą. Kupiškio rajono apylinkės teismui su ieškiniu apeliantas pats pateikė įrodymą - savo atsisakymą nuo palikimo (bl.5 ), iš kurio matyti, kad jis pats savo valia išreiškė ir pas notarą patvirtino atsisakymą nuo palikimo mūsų motinos mirties. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas,  painiodamasis,  nenuosekliai aiškindamas  apie neva buvusį kažkokį susitarimą su atsakovais, taip pat apie savo suklydimą ar net piktavališką susitarimą iš V. V. pusės, nenurodė,  kuo ir kaip pasireiškia tas kažkoks  susitarimas ir koks to susitarimo piktavališkumas,  jokių įrodymų byloje apie tai nepateikė Pats ieškovas teismui parodė, kad jis atsisakymą nuo palikimo parašė, nes buvo susitarę, kad namą paliks broliui. Namai turi likti tam, kas juose gyvena, o jis namo nereikalauja. Nors ieškinyje prašė panaikinti atsisakymą nuo palikimo, kaip sudarytą suklydimo ir piktavališko susitarimo su kita šalimi pagrindu, tačiau teismui aiškino, kad jis kreipėsi dėl atsisakymo nuo palikimo panaikinimo dėl to, kad broliai nebelaiko jo broliu ir todėl jis nori panaikinti atsisakymą nuo palikimo priėmimo, pridurdamas, kad jei  santykiai būtų buvę geri, būtų taip ir likę. Taip pat ieškovas nurodė ir kitą priežastį, dėl ko kreipėsi į teismą, t.y, kad jam iškilo problema dėl žemės ribų, jei jie (broliai) būtų neatėmę žemės, nieko nebūtų  buvę, vėliau nurodydamas, kad jos neatėmė, bet žada atimti. Dar nurodė, kad, jei  būtų atsiprašę, būtų nei teismų nebuvę. (b.l. 81). 2001 m. CK 1.90 str. komentare nurodoma, kad suklydimas - neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Todėl vėliau, pasikeitus faktams ar teisės normoms, negalima sandorio pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jis neva sudarytas suklydus. Bylos aplinkybės  patvirtino, kad ieškovas pats vienas nuėjo pas notarę, sąmoningai ir valingai parašė savo ranka atsisakymą nuo palikimo ir byloje dar kartą patvirtino, jog šis jo sprendimas tuo  metu atitiko tikrąją jo valią. Net apeliaciniame skunde jis teigia, kad ginčas kilo praėjus keleriems metams po atsisakymo nuo palikimo, todėl šios aplinkybės neturi jokios įtakos sandorio, t.y. atsisakymo nuo palikimo panaikinimui. Be to, ieškovo paaiškinimai teisingai buvo vertinti pagal 1964 m. CK 587 str. 1 d. nuostatas, neleidžiančias palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Ieškovas labai aiškiai nurodė, kad jam reikia tik palikimo dalies, t.y. žemės, o namo nereikia ir šie jo paaiškinimai prieštarauja  paminėtai įstatymo nuostatai.

 

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Apeliacinės instancijos  teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų , kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas(CK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir padarė pagrįstą išvadą ieškinį atmesti. Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 259, 260, 263 str.), kurio nėra pagrindo naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais  argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes,  sudarančias faktinį ir teisinį  pagrindą ieškinį atmesti, su kuo kolegija sutinka. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas turi nustatyti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Šioje byloje  pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalyko, kaip ir visas reikšmingas bylai aplinkybes. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas, sprendimą  būtų pažeidęs  apeliaciniame skunde nurodomas  materialinės teisės  normas ar procesinės teisės normas, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia ieškovas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po M. V. mirties 1999 m. lapkričio 5 d. teisę paveldėti jos palikimą pagal įstatymą įgijo trys jos vaikai: ieškovas ir atsakovai. R. V. 2000 m. balandžio 25 d. pareiškimu notarei nuo palikimo atsisakė. Atsisakymo motyvai ir aplinkybės nenurodytos, to nereikalauja daryti ir įstatymas. Tokio atsisakymo pasekmės nurodytos CK 5.60 str. 2 dalyje ir CK 5.61 str. 1 dalyje- atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes kaip palikimo nepriėmimas, todėl padidėja kito įpėdinio dalis. Įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo atsisakymas yra besąlyginis, neatšaukiamo pobūdžio. Atsisakydamas palikimo įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią  savo teisę paveldėti.

 CK 5.60 str. 1 d. nustato, kad neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ar išlygomis arba dalies palikimo. Ši taisyklė buvo ir atsisakymo nuo palikimo surašymo metu galiojusioje CK  1964 m. redakcijos  587 str. CK 591 str. Pagal ieškovo nurodomas aplinkybes, jis į visą motinos palikimą nepretenduoja, jis tik pretenduoja ir pretendavo po M. V. mirties tik į jai tekusio žemės sklypo dalį. Pirmos instancijos teismo posėdyje  ieškovas nurodė, kad atsisakant palikimo „pozicija buvo tokia ir supratau, kad namai turi likti tam, kas juose gyvena. Aš motinos namų nereikalauju“ ( b.l. 82). Jis palikimo atsisakė todėl, kad nepretendavo į namą. Nuo atsisakymo praėjo pakankamai daug laiko, kas irgi liudija, kad   atsisakymas jo sudarymo metu  atitiko ieškovo valią.

 Todėl jau  pagal ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas atsisakymo  nuo palikimo aplinkybes apie tai, kad atsakovas brolis V. V. žadėjo jam perrašyti žemės sklypo dalį, negali būti pagrindu  ieškovo atsisakymą nuo palikimo pripažinti neteisėtu, nes ši sąlyga  prieštarauja  nurodytam įstatymui ir negali būti vertinama. Ieškovas, atsisakydamas palikimo brolio V. V. naudai, turėjo įvertinti tai, kad atsakovas V. V. gali to savo pažado neištesėti ir tokiu atveju jis neįgys teisių į tam tikrą turtą. Kad jis to neįvertino, negali būti pagrindu užginčyti tai, dėl ko sprendė tik jis pats ( CK 1.90 str. 5 d.).  Atsakovo V. V. pažadai niekur neužfiksuoti, jie jei ir būtų, būtų  juridiškai neprivalomi dėl nurodymo, kad atsisakymas nuo palikimo  yra besąlygiškas. Ar sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, sprendžiama pagal civilinio teisinio santykio dalyvių valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž.; bylos Nr. 3K-3-359/2006). Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

 Ieškovas, reikšdamas reikalavimą jo atsisakymą nuo palikimo  pripažinti negaliojančiu, kartu tvirtina, kad jis faktiškai palikimą priėmė su atsakovais ir jį valdė, nes jo žemės sklypo dalis yra bendrame su motinos palikimą sudarančios žemės  sklype. Byloje nėra duomenų, kad jis už motinos žemę mokėjo mokesčius ir pan., t.y. atliko veiksmus, liudijančius palikimo priėmimą.  Jei ir būtų kitaip, šiuo pagrindu irgi negalima būtų tenkinti reikalavimo, nes negalima tuo pačiu metu palikimą priimti,  jį valdyti ir atsisakyti nuo palikimo. Atsisakęs nuo palikimo brolio V. V. naudai, juridiškai ieškovas, jei ir naudojosi, tai  naudojosi palikimą sudarančio žemės sklypo dalimi,  priklausančia broliui, nepriklausomai nuo to, ar išduotas šiam paveldėjimo teisės liudijimas, ar ne.

  Kaip matyti, ieškovo ieškinys iš esmės pagrįstas aplinkybėmis apie šalių tarpusavio santykius po palikimo atsiradimo. Santykiai su įpėdiniais, susidarę po to, kai buvo atsisakyta palikimo,  negali būti pagrindu atsisakymą nuo palikimo pripažinti negaliojančiu  dėl suklydimo. Suklydimo pagrindą sudarančios aplinkybės, kaip jau minėta, turi būti  esminės sandorio sudarymo metu ir turi  būti susiję su  konkrečiu palikimu ir konkrečia ieškovo valia, o ne su  aplinkybėmis, atsiradusiomis po sandorio sudarymo ( CK 1.90 str. 1 ir 5 d). Ieškovas pats prisiėmė riziką, kad gali brolis pažado neįvykdyti, jeigu jis ką  ir žadėjo, kas ir įvyko. Nenustatyta, kad šalis siejo tam tikri priklausomybės santykiai, kad  ieškovas iš tiesų buvo priverstas kokiu tai būdu atsisakyti palikimo brolio V. V. naudai ( CK 1.91 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovas V. V. iš viso neigia, kad jis žadėjo broliui perrašyti kokią tai  motinos palikimo dalį.

Byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesant kitų aplinkybių, negalima daryti išvados, kad ieškovas atsisakymą nuo palikimo surašė ir pasirašė suklydimo ir piktavališko susitarimo iš atsakovo V. V. pusės įtakoje. Atsisakymas nuo palikimo yra asmeninis, todėl tokio veiksmo motyvai neturi esminės reikšmės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo valia atsisakė motinos M. V. palikimo,  jo nevaldė ir neprižiūrėjo, neišlaikė. Kilus nesutarimams su atsakovais , jis apsigalvojo,  iškėlė ginčą dėl atsisakymo nuo palikimo aplinkybių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 punktu

 

n u t a r i a:

 

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 dienos sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo R. V. ( a.k (duomenys neskelbtini) 20,10 Lt procesinių dokumentų  įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.

 

Teisėjai                                                            Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                    Rimantas Savickas

 

                                                                                    Laimutė Sankauskaitė