Civilinė
byla Nr. 2A-276-280/2008 Procesinio
sprendimo kategorija
121.15, 121.21;34.5
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. liepos 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
iš Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Rimanto Savicko
sekretoriaujant Lolitai Kudabienei
dalyvaujant atsakovų atstovei adv. V. Leonovienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo
R. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-100/2008 pagal
ieškovo R. V. ieškinį atsakovams V. V.,
V. V. dėl atsisakymo priimti palikimą panaikinimo ir
termino priimti palikimą prailginimo, tretysis asmuo atsakovų pusėje Kupiškio
rajono notarų biuro notarė Milda Milutienė , ir
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 15-17, 140), vadovaudamasis
1964 m. CK 587 str. ir 588 str. prašė pripažinti negaliojančiu 2000 m. balandžio 25 d. ieškovo R. V. atsisakymą nuo palikimo po motinos M. V. mirties atsakovo V. V. naudai, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje ir
piktavališko susitarimo iš atsakovo V.
V. pusės; prailginti terminą palikimui priimti; priteisti iš atsakovų
ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 1999 m. lapkričio 5 d. mirė jo motina M. V.. Norėdamas apginti savo nuosavybės teises į turtą ir
įgyvendinti motinos valią jis ir kreipėsi į teismą dėl jo, ieškovo R. V., pasirašyto notarui 2000-04-25 atsisakymo nuo jam priklausančios
pagal įstatymą dalies savo brolio V. V. naudai panaikinimo, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje
ir prailginti terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Nurodė, kad jis faktiškai
palikimą priėmė kartu su atsakovais ir jį valdė kartu, nes žemės sklypai yra
bendrojoje dalinėje nuosavybėje su paveldima motinos dalimi. Kadangi palikimas
atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, todėl turi būti taikomos 1964m. LR CK
normos.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 dienos sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas V. V. ir V. V. - po 925 Lt advokato atstovavimo
išlaidų, valstybės biudžetui - 21,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu.
Sprendime nurodė, kad iš byloje esančių gimimo ir mirties liudijimų
matyti, kad ieškovas R. V. yra M. V.,
mirusios 1999-11-05, sūnus (b.1.7,8). Iš paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad
po M. V. mirties 2000-04-21 V. V. pateikė
notarei pareiškimą, kuriame nurodė, kad priėmė motinos palikimą, esantį (duomenys neskelbtini),
nurodė kitus įpėdinius ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal
įstatymą; tokį pat pareiškimą 2000-05-05 notarų biurui pateikė ir atsakovas V. V.; ieškovas R. V. 2000-04-25
notarų biurui pateikė atsisakymą nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo
dalies, mirus motinai savo brolio V. V. naudai. Nustatė, kad M. V. palikimą
sudaro sodyba ir žemė (duomenys
neskelbtini) (b.l. 74) bei pripažino, kad ieškovas,
atsisakydamas nuo motinos palikimo atsakovo V. V. naudai sudarė vienašalį sandorį, kuriam sudarymo
momentu buvo būtina tik jo vieno valia. Ieškovo valią patvirtina paties
ieškovo, notarės M. M. paaiškinimai, kad jis vienas atėjo
pas notarą parašyti atsisakymo, atsisakymą parašė savo ranka, o taip pat ir
atsisakymo tekstas, kuris aiškus ir suprantamas (b.1.5). Ieškovo, kitų įpėdinių
laisvą apsisprendimą ir jų valią dėl motinos M. V. palikimo
patvirtina paveldėjimo byloje esantys M. V. įpėdinių
pareiškimai ir ieškovo atsisakymas, kuriuose išreikšta jų valia, kiekvieno
atskirai, nes visi įpėdiniai pas notarą kreipėsi skirtingu laiku. Teismas
atmetė ieškovo aiškinimą, kad jo atsisakymas nuo palikimo buvo formalus,
pasirašytas suklydimo ir piktavališko susitarimo su atsakovu V.
V. įtakoje, kaip neįrodytą. Ieškovas šias aplinkybes patvirtinančių
įrodymų teismui nepateikė. Nustatė, kad ieškovas ir liudytoja B.
V. atsisakymo nuo palikimo parašymo aplinkybes aiškino nenuosekliai ir
prieštaringai, nurodydami, kad broliai sutarė atsisakyti motinos palikimo V. V. naudai, nes
"trimis spalvomis" namų nedažys, kad brolis Vladas vėliau
įsipareigojo ieškovui perrašyti jo dalį, bei, kad Vladas viską žadėjo palikti
ieškovui, tačiau susitarimo nesilaiko. V. V. žemę dirba
kartu su broliu Vytautu, kuris jį nuteikinėja prieš ieškovą, todėl ieškovas ir
naikina šį susitarimą. Taip pat ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad, jei
atsakovai būtų leidę ieškovui pakeisti žemės sklypo ribas, jis būtų jokių
pretenzijų neturėjęs, nes motinos namas jam nereikalingas. Teismas iš asmenų
tokių parodymų pripažino nustatytu, kad ieškovo ginčas su atsakovais kilo ne
palikimo atsiradimo metu, ar atsisakymo nuo palikimo parašymo metu, ar tuoj po
atsisakymo parašymo, tačiau praėjus keleriems metams, kai ieškovas norėjo
nustatyti jo naudojamo žemės sklypo ribas ir norėjo dalį žemės perrašyti sūnui D. V.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas D.
V. ir liudytoja J. V., kuri parodė, kad pas ją 2007 m. kreipėsi ieškovas dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir sklypo suformavimo sūnui D. V., tačiau pagal ieškovo pageidavimą žemės sklypų ribų
keisti nesutiko atsakovas V. V.. Liudytojas D. V. parodė, kad 2006 m. tėvas (ieškovas) jam norėjo perrašyti senelio žemę, bet pas notarą paaiškėjo, kad tam reikalingi sklypų planai,
o tėvo sklypo ribos neatitiko su tėvo broliu pasidalinto sklypo ribomis.
Apylinkės teismas nenustatė, kad 2003 metais per kūčias atsakovas V. V., kuris buvo išgėręs, prie ieškovo namų, esančių (duomenys neskelbtini),
iššovė iš medžioklinio šautuvo, tuo panaudojo prieš ieškovą ir jo šeimą
smurtą, nes, kaip pripažino teismas ir patvirtino liudytojas D.
V., tai įvyko dėl kilusio tarp jų ginčo su atsakovu - dėde V. V.. Tokias šio įvykio aplinkybes patvirtina ir Kupiškio
rajono policijos administracinio teisės pažeidimo byla Nr.32-2, iš kurios
matyti, kad 2003-12-30 V. V. už ATPK 196 str.3 d .
pažeidimą - šaudymą iš šaunamojo ginklo ir jo laikymą pažeidžiant nustatytą
tvarką, yra paskirta 500 litų bauda. Paminėti įrodymai nepatvirtina, kad šie V. V. 2003 m gruodžio mėn. veiksmai ieškovo kieme yra susiję su ieškovo atsisakymu nuo motinos palikimo,
parašytu dar 2000-04-25. Teismas padarė išvadą, kad nenustatytos suklydimo
ar piktavališko susitarimo iš atsakovo V.
V. pusės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą pripažinti
jo 2000-04-25 paduotą notarui atsisakymą nuo motinos palikimo priėmimo negaliojančiu.
Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovui rašant atsisakymą nuo motinos
palikimo, t.y. sudarant vienašalį sandorį, nebuvo reikalingas susitarimas su
atsakovu (jis jį parašė laisva valia), tokio susitarimo egzistavimą paneigė ir
atsakovai, o ieškovo ginčas su atsakovais kilo dėl naudojamos žemės ribų, todėl
ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Atmetė ieškovo patikslintame ieškinyje
nurodytus ir kitus argumentus, kuriais ieškovas grindžia reikalavimą, tai yra, kad
atsakovo V. V. veiksmai -
nepasiėmimas paveldėjimo teisės liudijimo, yra rodantys atsakovo nenorą
grąžinti jam įstatymiškai priklausančią palikimo dalį. Nurodė, kad ieškovas
neturi įstatyminio pagrindo reikalauti iš atsakovo V. V. palikimo dalies, nes jis, mirus motinai, per 1964 m. CK 587 str.3 d., kuris galiojo palikimo priėmimo metu, nurodytą terminą palikimo nepriėmė, o
jo atsisakė pagal 1964 CK 591 str. l d. atsakovo V. V. naudai. Palikimo priimti ar jo atsisakyti dalimis, ar
nurodant sąlygas bei išlygas neleidžiama (1964m.CK 587 str. l d., 591 str.).
Ieškovas savo reikalavimą pripažinti jo atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu
grindžia, kad atsakovas nesilaiko susitarimo perduoti jam palikimą, su išlyga, kad
motinos namas jam nereikalingas, t.y. sąlygomis ir išlygomis, kurias įstatymas
draudžia, priimant palikimą, ar jo atsisakant.1964m. CK 588 str. numatyta
galimybė prailginti terminą palikimui priimti, teismui pripažinus, kad terminas
praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas, prašydamas prailginti terminą
palikimui po motinos mirties 1999-11-05 priimti, nenurodo termino praleidimo
priežasčių, o aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad ieškovas termino dėl
motinos palikimo priėmimo nepraleido ir laiku, nepraėjus 6 mėnesiams po motinos
mirties, 2000-04-25 kreipėsi į notarų biurą, tačiau pateikė atsisakymą nuo
palikimo. Nenustačius pagrindų, ieškovo atsisakymui nuo palikimo pagal įstatymą
priėmimo pripažinti negaliojančiu, atmestinas ieškovo reikalavimas prailginti
terminą palikimui pagal įstatymą po jo motinos M. V. mirties
1999-11-05 priimti.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai ieškinį prašė atmesti ir tuo
pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senatį palikimo atsiradimo metu, 1999-11-05,
bet nurodė, kad 2000 m. CK 5.8 straipsnis, nustatantis vienerių metų terminą
ginčyti paveldėjimo teisę, tuo metu negaliojo.CK 5.8 straipsnis pagal LR civilinio
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį taikomas
paveldėjimo santykiams, atsiradusiems, kai palikimas atsirado įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl ieškovo reikalavimui šis straipsnis netaikytinas. Ieškovas ginčija
sandorį, sudarytą 2000-04-25, kurio sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso CK 84 str. 1 d. numatė bendrąjį ieškinio senaties terminą -
trejus metus, kuris taikomas ginčyti sandoriams. Ieškinio senaties terminas
ginčyti ieškovo 2000-04-25 atsisakymą 2001-07-01, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs, o pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. l d., kaip joje nurodyta, šio
kodekso ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti
ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus nepasibaigė, bet
į šio kodekso ieškinio senaties terminą įskaitoma dalis ieškinio senaties,
praėjusi iki šio kodekso įsigaliojimo. 2000 m. CK 125 str. l d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - dešimt metų, todėl 2007-07-30 ieškovui
kreipiantis į teismą, ieškinio senaties terminas jo reikalavimui pareikšti
nebuvo pasibaigęs, todėl, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Nurodė,
kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, susiję su M. V. testamento sudarymu ir jo panaikinimu, ieškovui
pakeitus reikalavimą - prailginti terminą palikimui tik pagal įstatymą priimti
po motinos M. V. mirties, nevertinami. Atmetęs ieškinį,
teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė atsakovams iš ieškovo,
tarp jų advokato pagalbos išlaidas (b.1.55,113) (CPK 93 str. l d., 98 str. l d.)
bei valstybės biudžetui -išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 88 str. l d.3 p., 96 str. l d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo 2008 m. balandžio 10 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo
ieškinį patenkinti pilnumoje; priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi
išlaidas.
Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas
netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, neišsamiai
ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes. Nurodo, kad
teismas nevertino tai, kad ieškovas nurodė, jog jo atsisakymas nuo palikimo
buvo formalus, pasirašytas suklydimo ir piktavališko susitarimo su atsakovu V. V. įtakoje. Jie abu su broliu buvo sutarę formaliai
atsisakyti palikimo po motinos mirties, tačiau Vytautas to nepadarė ir priėmė
palikimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados prieštarauja
byloje esantiems įrodymams. Neteisinga yra teismo išvada, kad ieškovas neįrodė,
kad tarp jo ir atsakovų buvo susitarimas kaip paveldėti turtą. Byloje yra
įrodymų - ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, leidžiantys daryti
priešingą išvadą. Iš paveldėjimo bylos, užvestos 2000-04-21 Kupiškio rajono
notarų biuro notarės M. M., matyti, kad po M. V. mirties 2000-04-21, V. V. pateikė
pareiškimą, kuriame nurodė, kad priėmė motinos palikimą, esantį (duomenys neskelbtini),
nurodė kitus įpėdinius ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal
įstatymą. Tokį pat pareiškimą 2000-05-05 notarų biurui įteikė ir atsakovas V. V., nors su ieškovu - R. V. buvo
sutarę priešingai, t. y. atsisakyti brolio V. naudai,
tačiau to nepadarė. Ieškovas elgėsi sąžiningai, broliškai, visiškai tikėdamas,
kad brolis jo neapgaus. Visos šios aplinkybės matyti iš ieškovo, atsakovų
atstovės, liudytojų J. V., B. V., J. V., D. V. parodymų. Neteisingai
teismas konstatavo ir vertino liudytojų parodymus, nors ieškovas nurodė, kad jo
atsisakymas nuo palikimo buvo formalus, pasirašytas suklydimo ir piktavališko
susitarimo su atsakovu V. V. įtakoje. Ieškovas ir jo
liudytojai dėl ginčo dalyko davė nuoseklius parodymus, kas matyti iš bylos
medžiagos. Nors teismas konstatavo, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė,
kad, jei atsakovai būtų leidę ieškovui pakeisti žemės sklypo ribas, jis būtų
jokių pretenzijų jiems neturėjęs, nes motinos namas jam nereikalingas, tačiau apylinkės
teismas visai nepasisakė, jog ieškovas su atsakovu buvo susitarę, kad dėl namo
jis pretenzijų neturės, o motinos trečią dalį žemės, kaip dirbo taip ir nori
dirbti toliau. Tai rodo, kad ieškovo ginčas su atsakovais kilo ne palikimo
atsiradimo metu, o atsisakius nuo palikimo ir praėjus keleriems metams, kai
ieškovas norėjo nustatyti jo naudojimo žemės sklypo ribas kartu su jam priklausančia
motinos dalimi ir norėjo dalį žemės perrašyti sūnui D. V..
Šias aplinkybes patvirtina liudytoja J. V., kuri parodė,
kad pas ją 2007m. kreipėsi ieškovas dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir sklypo
suformavimo sūnui D. V., tačiau pagal ieškovo pageidavimą
žemės sklypų ribų keisti nesutiko atsakovas V. V. ir
liudytojas D. V., kuris nurodė, kad 2006 m. tėvas (ieškovas) jam norėjo perrašyti senelio žemę ir pas notarą paaiškėjo, kad tam reikalingi
sklypų planai. Tėvo sklypo ribos neatitiko su tėvo broliu pasidalinto sklypo
ribomis. Neteisingai teismas vertino ir atmetė ieškovo patikslintame ieškinyje
nurodytus argumentus, kad atsakovo V.
V. veiksmai: šaudymas jo namų kieme, nepasiėmimas paveldėjimo teisės
liudijimo, rodo atsakovo nenorą grąžinti jam įstatymiškai priklausančią dalį
palikimo. Yra neteisingas teismo argumentas, kad ieškovas neturi įstatyminio
pagrindo reikalauti iš atsakovo V. V. palikimo
dalies, nes jis, mirus motinai, per 1964 metų CK 587str. 3 d., nurodytą 6
mėn. terminą, palikimo nepriėmė, o jo atsisakė pagal 1964 m. CK 591 str.1d. atsakovo V. V. naudai. Šis
sandoris nepažeidė nei valstybės, nei kokių nors kitų asmenų teisių, o buvo sudarytas
dėl akių su tikslu palengvinti visų įpėdinių reikalų, susijusių su paveldėtu
turtu pasidalinimo tvarkymu, taupant visų laiką. Kadangi palikimo priimti ar jo
atsisakyti dalimis, ar nurodant sąlygas bei išlygas neleidžiama (I964 m. CK 587
str. l d., 591 str.), todėl jie susitarė, kad ieškovui atsisakius palikimo V. V. naudai, jis priėmęs
palikimą perrašys ieškovui tik jam priklausančią dalį žemės. Todėl ieškovo
reikalavimas pripažinti jo atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu ir grindžiamas
tuo, kad atsakovas nesilaikė susitarimo perduoti jam dalį palikimo su išlyga, -
t. y namas jam nereikalingas, kurias įstatymas draudžia, priimant palikimą, ar
jo atsisakant, o broliški santykiai sudaryti tokį susitarimą žodžiu leido. Teismas
teisingai nustatė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir jo
netaikė. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų apeliacinis skundas turėtų būti
patenkintas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas turi būti
panaikintas ir priimtas naujas sprendimas- ieškinį patenkinant pilnumoje.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai nurodo,
kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo palikti Kupiškio rajono
apylinkės teismo 2008-04-10 teismo sprendimą nepakeistą. 1964 m. redakcijos LR CK 591 str. numatė, kad įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per
šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo. Atsisakymas
priimti palikimą - tai paties įpėdinio pareikštas nenoras priimti palikimą,
t.y. vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis savo valia nutraukia savo teisę į
palikimą. Kupiškio rajono apylinkės teismui su ieškiniu apeliantas pats pateikė
įrodymą - savo atsisakymą nuo palikimo (bl.5 ), iš kurio matyti, kad jis pats
savo valia išreiškė ir pas notarą patvirtino atsisakymą nuo palikimo mūsų
motinos mirties. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, painiodamasis, nenuosekliai
aiškindamas apie neva buvusį kažkokį susitarimą su atsakovais, taip pat apie savo
suklydimą ar net piktavališką susitarimą iš V. V. pusės, nenurodė, kuo ir kaip pasireiškia tas kažkoks susitarimas
ir koks to susitarimo piktavališkumas, jokių įrodymų byloje apie tai nepateikė
Pats ieškovas teismui parodė, kad jis atsisakymą nuo palikimo parašė, nes buvo
susitarę, kad namą paliks broliui. Namai turi likti tam, kas juose gyvena, o
jis namo nereikalauja. Nors ieškinyje prašė panaikinti atsisakymą nuo palikimo,
kaip sudarytą suklydimo ir piktavališko susitarimo su kita šalimi pagrindu,
tačiau teismui aiškino, kad jis kreipėsi dėl atsisakymo nuo palikimo
panaikinimo dėl to, kad broliai nebelaiko jo broliu ir todėl jis nori
panaikinti atsisakymą nuo palikimo priėmimo, pridurdamas, kad jei santykiai
būtų buvę geri, būtų taip ir likę. Taip pat ieškovas nurodė ir kitą priežastį,
dėl ko kreipėsi į teismą, t.y, kad jam iškilo problema dėl žemės ribų, jei jie
(broliai) būtų neatėmę žemės, nieko nebūtų buvę, vėliau nurodydamas, kad jos neatėmė,
bet žada atimti. Dar nurodė, kad, jei būtų atsiprašę, būtų nei teismų nebuvę.
(b.l. 81). 2001 m. CK 1.90 str. komentare nurodoma, kad suklydimas -
neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys.
Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai
išreiškiama valia sudaryti sandorį. Todėl vėliau, pasikeitus faktams ar teisės
normoms, negalima sandorio pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jis neva
sudarytas suklydus. Bylos aplinkybės patvirtino, kad ieškovas pats vienas
nuėjo pas notarę, sąmoningai ir valingai parašė savo ranka atsisakymą nuo
palikimo ir byloje dar kartą patvirtino, jog šis jo sprendimas tuo metu
atitiko tikrąją jo valią. Net apeliaciniame skunde jis teigia, kad ginčas kilo
praėjus keleriems metams po atsisakymo nuo palikimo, todėl šios aplinkybės
neturi jokios įtakos sandorio, t.y. atsisakymo nuo palikimo panaikinimui. Be
to, ieškovo paaiškinimai teisingai buvo vertinti pagal 1964 m. CK 587 str. 1 d. nuostatas, neleidžiančias palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar
išlygomis. Ieškovas labai aiškiai nurodė, kad jam reikia tik palikimo dalies,
t.y. žemės, o namo nereikia ir šie jo paaiškinimai prieštarauja paminėtai
įstatymo nuostatai.
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326
str. 1 d. 1p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
neperžengdamas apeliacinio skundo ribų , kurias sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas(CK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas
byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu,
išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir padarė pagrįstą išvadą ieškinį atmesti.
Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 259, 260, 263 str.), kurio
nėra pagrindo naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pirmosios
instancijos teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir nustatytas faktines
bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį atmesti, su
kuo kolegija sutinka. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia
savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas turi nustatyti, kad tam tikros
aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Šioje
byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tarp šalių susidarius
faktinius santykius dėl ginčo dalyko, kaip ir visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas, sprendimą
būtų pažeidęs apeliaciniame skunde nurodomas materialinės teisės normas ar
procesinės teisės normas, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia ieškovas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po M. V. mirties 1999 m. lapkričio 5 d. teisę paveldėti jos
palikimą pagal įstatymą įgijo trys jos vaikai: ieškovas ir atsakovai. R. V. 2000 m. balandžio 25 d. pareiškimu notarei nuo
palikimo atsisakė. Atsisakymo motyvai ir aplinkybės nenurodytos, to
nereikalauja daryti ir įstatymas. Tokio atsisakymo pasekmės nurodytos CK 5.60
str. 2 dalyje ir CK 5.61 str. 1 dalyje- atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes
kaip palikimo nepriėmimas, todėl padidėja kito įpėdinio dalis. Įpėdinis,
atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo
atsisakymas yra besąlyginis, neatšaukiamo pobūdžio. Atsisakydamas palikimo
įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią savo teisę
paveldėti.
CK 5.60 str. 1 d. nustato, kad neleidžiama
atsisakyti palikimo su sąlygomis ar išlygomis arba dalies palikimo. Ši taisyklė
buvo ir atsisakymo nuo palikimo surašymo metu galiojusioje CK 1964 m. redakcijos 587 str. CK 591 str. Pagal ieškovo nurodomas aplinkybes, jis į visą motinos
palikimą nepretenduoja, jis tik pretenduoja ir pretendavo po M.
V. mirties tik į jai tekusio žemės sklypo dalį. Pirmos instancijos teismo
posėdyje ieškovas nurodė, kad atsisakant palikimo „pozicija buvo tokia ir
supratau, kad namai turi likti tam, kas juose gyvena. Aš motinos namų
nereikalauju“ ( b.l. 82). Jis palikimo atsisakė todėl, kad nepretendavo į namą.
Nuo atsisakymo praėjo pakankamai daug laiko, kas irgi liudija, kad
atsisakymas jo sudarymo metu atitiko ieškovo valią.
Todėl jau
pagal ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas atsisakymo nuo palikimo
aplinkybes apie tai, kad atsakovas brolis V. V. žadėjo
jam perrašyti žemės sklypo dalį, negali būti pagrindu ieškovo atsisakymą nuo
palikimo pripažinti neteisėtu, nes ši sąlyga prieštarauja nurodytam įstatymui
ir negali būti vertinama. Ieškovas, atsisakydamas palikimo brolio
V. V. naudai, turėjo įvertinti tai, kad atsakovas V. V. gali to savo pažado neištesėti ir tokiu atveju jis
neįgys teisių į tam tikrą turtą. Kad jis to neįvertino, negali būti pagrindu
užginčyti tai, dėl ko sprendė tik jis pats ( CK 1.90 str. 5 d.). Atsakovo V. V. pažadai niekur
neužfiksuoti, jie jei ir būtų, būtų juridiškai neprivalomi dėl nurodymo, kad
atsisakymas nuo palikimo yra besąlygiškas. Ar sandoris sudarytas suklydimo
įtakoje, sprendžiama pagal civilinio teisinio santykio dalyvių valią, buvusią
sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo
teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas
sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž.; bylos Nr. 3K-3-359/2006).
Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas
sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys
arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo
suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies,
teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus,
atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.
Ieškovas, reikšdamas reikalavimą jo atsisakymą nuo
palikimo pripažinti negaliojančiu, kartu tvirtina, kad jis faktiškai palikimą
priėmė su atsakovais ir jį valdė, nes jo žemės sklypo dalis yra bendrame su
motinos palikimą sudarančios žemės sklype. Byloje nėra duomenų, kad jis už
motinos žemę mokėjo mokesčius ir pan., t.y. atliko veiksmus, liudijančius
palikimo priėmimą. Jei ir būtų kitaip, šiuo pagrindu irgi negalima būtų
tenkinti reikalavimo, nes negalima tuo pačiu metu palikimą priimti, jį valdyti
ir atsisakyti nuo palikimo. Atsisakęs nuo palikimo brolio V. V. naudai, juridiškai ieškovas, jei ir naudojosi, tai naudojosi
palikimą sudarančio žemės sklypo dalimi, priklausančia broliui, nepriklausomai
nuo to, ar išduotas šiam paveldėjimo teisės liudijimas, ar ne.
Kaip matyti, ieškovo ieškinys iš esmės pagrįstas
aplinkybėmis apie šalių tarpusavio santykius po palikimo atsiradimo. Santykiai
su įpėdiniais, susidarę po to, kai buvo atsisakyta palikimo, negali būti
pagrindu atsisakymą nuo palikimo pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo.
Suklydimo pagrindą sudarančios aplinkybės, kaip jau minėta, turi būti esminės sandorio
sudarymo metu ir turi būti susiję su konkrečiu palikimu ir konkrečia ieškovo
valia, o ne su aplinkybėmis, atsiradusiomis po sandorio sudarymo ( CK 1.90
str. 1 ir 5 d). Ieškovas pats prisiėmė riziką, kad gali brolis pažado
neįvykdyti, jeigu jis ką ir žadėjo, kas ir įvyko. Nenustatyta, kad šalis siejo
tam tikri priklausomybės santykiai, kad ieškovas iš tiesų buvo priverstas
kokiu tai būdu atsisakyti palikimo brolio V. V. naudai ( CK 1.91 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovas V. V. iš viso neigia, kad jis žadėjo broliui perrašyti kokią
tai motinos palikimo dalį.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesant kitų
aplinkybių, negalima daryti išvados, kad ieškovas atsisakymą nuo palikimo
surašė ir pasirašė suklydimo ir piktavališko susitarimo iš atsakovo
V. V. pusės įtakoje. Atsisakymas nuo palikimo yra
asmeninis, todėl tokio veiksmo motyvai neturi esminės reikšmės. Byloje surinkti
įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo valia atsisakė motinos M.
V. palikimo, jo nevaldė ir neprižiūrėjo, neišlaikė. Kilus nesutarimams su
atsakovais , jis apsigalvojo, iškėlė ginčą dėl atsisakymo nuo palikimo
aplinkybių.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d.
1 punktu
n u t a r i a:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 dienos sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo R.
V. ( a.k (duomenys neskelbtini) 20,10 Lt
procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės
biudžetą.
Teisėjai Zina
Mickevičiūtė
Rimantas
Savickas
Laimutė
Sankauskaitė