Administracinė
byla Nr. A63 – 1555/2010
Procesinio sprendimo kategorija
4.5; 14.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 19
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos
Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aušrai
Dzičkanecienei,
trečiojo suinteresuoto asmens
atstovei Elzei Lagunavičiūtei,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto
asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23
d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. S.,
R. P., R. P., P.
J. ir R. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities
viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie
Žemės ūkio ministerijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų
teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai
E. S., R. P., R.
P., P. J. ir R. J. (toliau – ir
pareiškėjai) skundu (b. l. 3 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009
m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 2.3-10461-(41) „Dėl Vilniaus apskrities
viršininko administracijos 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 754-41 patvirtinto
žemės reformos žemėtvarkos projekto Avižienių kadastro vietovėje Bajorų ir
Pavilionių k., Vilniaus rajone, ir šio projekto patikslinimo, patvirtinto
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2276?41,
dalinio patikslinimo Vilniaus rajone“.
Pareiškėjai
nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Bajorų kaime,
Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininko administracija
2009 m. liepos 23 d. raštais Nr. (41)1.2-1834-(3.31) ir Nr. (41)1.2-1839-(3.31)
informavo, kad jiems priklausantys žemės sklypai patenka į Vanagynės
geomorfologinio draustinio teritoriją, todėl minėtiems žemės sklypams turi būti
taikoma Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintųjų
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, specialioji sąlyga –
geomorfologiniai draustiniai. Iš minėto rašto sužinojo, kad specialioji sąlyga
– geomorfologiniai draustiniai – jų žemės sklypams (unikalūs Nr. (duomenys
neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyta Vilniaus apskrities
viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-10461-(41) pagrindu. Pažymėjo,
jog Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 754-41
patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte
buvo suformuotas 1,5270 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (registro
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Bajorų kaime, o Vilniaus rajono
savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 24 d. sprendimu buvo patvirtintas žemės
sklypo detalusis planas, pagal kurį 1,5270 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės
sklypas buvo numatytas padalinti į penkis žemės sklypus: 0,3448 ha ploto žemės
sklypą Nr. 606-1, 0, 3400 ha ploto žemės sklypą Nr. 606-2, 0,3364 ha
ploto žemės sklypą Nr. 606-3, 0,3300 ha ploto žemės sklypą Nr. 606-4,
0,1758 ha ploto žemės sklypą Nr. 606-5. Minėtame detaliajame plane taip
pat buvo numatyta pakeisti formuojamų žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį: žemės sklypų Nr. 606-1-606-4 (imtinai) – į kitą
paskirtį (namų valdai), žemės sklypo Nr. 606-5 – į kitą paskirtį
(transporto, ryšių ir kitų komunikacijų objektų statybai ir eksploatavimo). Vilniaus
apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 3451-41
patvirtino 1,5270 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (registro Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančio Bajorų kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus
rajone, padalijimo projektą – suformavo penkis naujus žemės sklypus ir pakeitė
žemės sklypų naudojimo paskirtį bei nustatė specialiąsias žemės sklypų
naudojimosi sąlygas, tačiau suformuotų sklypų naudojimo sąlygose nėra įrašyta
specialioji sąlyga – geomorfologiniai draustiniai. Pareiškėjas E.
S. 0,3448 ha ploto kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių
gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
įsigijo 2005 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-8195. Iš VĮ
„Registrų centras“ 2005 m. rugsėjo 5 d. pažymėjimo matyti, kad šiam sklypui
nebuvo nustatyta jokių specialių naudojimo sąlygų. Pažymėjo, jog Vilniaus
apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 3451-41
suformuotą 0,3300 ha ploto kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos,
mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-8037
įsigijo E. S. (E. S.), asmens kodas
(duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ 2005 m. rugsėjo 5 d.
pažymėjimo matyti, kad kitos paskirties žemės sklypui (gyvenamosios
teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta vienintelė
speciali naudojimosi sąlyga – ryšių linijų apsaugos zona, kuri leido žemės
sklype vykdyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas. 2007 m. kovo mėnesį buvo
pradėti rengti abiejų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)
ir Nr. (duomenys neskelbtini)) detalieji planai, kuriuose numatyta
padalinti esamus žemės sklypus ir suformuoti žemės sklypus mažaaukščių
gyvenamųjų namų statybai, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties. Nurodė, jog parengus žemės sklypų detaliuosius planus, jie Vilniaus
apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 23 d. raštais Nr. (41)1.2-1834-(3.31)
ir Nr. (41)1.2-1839-(3.31) buvo informuoti apie Vilniaus apskrities viršininko
2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-10461-(41) jų žemės sklypams nustatytą
papildomą specialią žemės naudojimo sąlygą – geomorfologiniai draustiniai. Manė,
kad skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas, kadangi ginčui taikytini teisės
aktai nesuteikia Vilniaus apskrities viršininkui teisės keisti anksčiau priimto
ir įsigaliojusio įsakymo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo,
taip pat nustatyti naujų specialių žemės naudojimo sąlygų privačios nuosavybės
teise jiems priklausantiems žemės sklypams, t. y. administraciniais aktais
riboti privačios nuosavybės teisės turinį. Manė, kad Vilniaus apskrities
viršininkas viršijo savo kompetenciją, kas reiškia ir įstatymo viršenybės
principo, įtvirtinto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1
punkte, pažeidimą. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 15
d. įsakymo Nr. 754-41 bei 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 2276-41, kurie
įsigaliojo po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, sprendiniai sukėlė teisines
pasekmes (atsirado privačios nuosavybės teisiniai santykiai), atsirado teisėti
lūkesčiai, todėl jie gali būti panaikinti (pakeisti) tik atitinkamu teismo
sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog
įsakymas neatitinka Civilinio kodekso 4.39 straipsnio, nes juo
akivaizdžiai ribojamas jų nuosavybės teisių turinys. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis
Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijoje
įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir
tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės
valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi
pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei
(2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje (nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007) taip
pat ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto
administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant
įgalinimų ribų kriterijų. Todėl teismas turi patikrinti, ar skundžiamu įsakymu
nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte
įtvirtintas įstatymo viršenybės principas bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto
2007 m. birželio 20 d. rekomendacijoje „Dėl gero administravimo“ pirmuoju gero
administravimo principu nurodytas teisėtumo principas. Pažymėjo, jog atsakovas,
nustatydamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nesivadovavo Žemės reformos
įstatymo 16 straipsnio1 dalimi, 19 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 564 patvirtinto
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 5.4
punktu. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 754-41 ir
1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2276-41 jiems priklausantys žemės sklypai
nebuvo suformuoti, kadangi sklypai buvo suformuoti Vilniaus rajono savivaldybės
valdybos 2002 m. birželio 24 d. sprendimu patvirtinus detalųjį planą ir Vilniaus
apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 3451-41. Manė, jog būtent
šiuos dokumentus turėtų pakeisti atsakovas, siekdamas nustatyti specialiąsias
žemės naudojimo sąlygas jiems priklausantiems žemės sklypams. Paaiškino, kad
jiems priklausančių žemės sklypų specialiosios naudojimo sąlygos nustatytos Vilniaus
apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 3451-41, kurio
atsakovas iki šiol nėra pakeitęs ar kreipęsis į teismą dėl jo panaikinimo. Pažymėjo,
kad atsakovas skundžiamą įsakymą priėmė nepaisydamas Teritorijų planavimo
įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1
dalies, 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio
1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“
patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos
aprašo 2 punkto reikalavimų, t. y. patvirtino teritorijų planavimo dokumentą,
neatlikęs kitų specialiojo plano rengimo procedūrų (rengimo, derinimo,
svarstymo ir kt.). Pabrėžė, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Žemės reformos
įstatymo 22 straipsnio 5 dalies, Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalies.
Iš raštų neaišku, kuo remdamasis, atsakovas teigia, kad jiems priklausantys
žemės sklypai patenka į draustinio teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško
naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.1 punktas nenumato galimybės administraciniu
sprendimu nustatyti specialiąsias naudojimo sąlygas privačios nuosavybės teise
priklausančiam žemės sklypui.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 25 – 26)
prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas
nurodė, kad nepagrįstas argumentas, jog ginčui taikytini teisės aktai
nesuteikia teisės keisti anksčiau priimto ir įsigaliojusio įsakymo dėl žemės reformos
žemėtvarkos projekto patvirtinimo, taip pat nustatyti naujas specialiąsias
žemės naudojimo sąlygas privačios nuosavybės teise pareiškėjams priklausantiems
žemės sklypams, kadangi tokią teisę suteikia Saugomų teritorijų įstatymo 32
straipsnio 10 dalis. Manė, kad yra nepagrįstas teiginys, jog ginčijamas
įsakymas turėjo būti priimtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) nustatyta tvarka, kadangi Metodikos
nustatytos procedūros taikomos tik tuo atveju, kai atkuriamos nuosavybės
teisės, ir tada, kai kaimas, kuriame vykdomas atkūrimas, yra neišskirstytas į
vienkiemius. Šiuo atveju nuosavybės teisės jau yra atkurtos, todėl taikyti
Metodikos procedūras nebuvo jokio pagrindo. Pažymėjo, jog ginčijamu Vilniaus
apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-10461-(41) nebuvo
pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 754-41
patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, nebuvo keičiamos sklypų
ribos ar plotas, o tik įrašytos papildomos žemės ir miško naudojimo sąlygos,
todėl nebuvo pagrindo taikyti tą pačią procedūrą, kaip ir žemės reformos
žemėtvarkos projekto patvirtinimui. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį,
7 dalį, apskrities viršininkas turi teisę nustatyti specialiąsias žemės
naudojimo sąlygas valstybiniams ir privačios žemės sklypams, todėl pareiškėjų
argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyto
principo pažeidimo yra nepagrįsti.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos
ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 43 – 45) prašė jį
atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybinė
saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad Vanagynės
geomorfologinis draustinis buvo įsteigtas Aukščiausiosios Tarybos 1992 m.
rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, o 1997 m. gruodžio 29 d. buvo patvirtintas
patikslintas Vanagynės valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą
Vanagynės valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas yra specialiojo
planavimo dokumentas, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio
2 dalies 4 punktą priskiriamas saugomų teritorijų specialiųjų planų tipui.
Kartais dėl tyčinių ar netyčinių veiksmų tam tikri apribojimai į nuosavybės
dokumentus nebūna įrašyti. Manė, kad tokiais atvejais taikomos Saugomų
teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalies nuostatos. Pažymėjo, kad 2007 m.
gegužės 17 d. raštu Nr. V3-7.7-1032 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko
administraciją, informuodama, kad turimais duomenimis, atkuriant nuosavybės
teises Vanagynės geomorfologiniame draustinyje, ne visiems savininkams
išduotose pažymėjimuose apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės
sklypą ir teises į jį skyriuje „Žemės naudojimo apribojimai“ buvo įrašyti
apribojimai, susiję su saugoma teritorija. Atsižvelgus į tai, kad dėl
apribojimų įrašymo nuosavybės dokumentuose yra atsakinga Vilniaus apskrities
viršininko administracija, prašė skubos tvarka ištaisyti padarytas klaidas. Vilniaus
apskrities viršininkas, atsižvelgęs į šį prašymą, patikrino viešus registrus,
turimus dokumentus ir atitinkamai pakoregavo duomenis Nekilnojamojo turto
registre, t. y. įsakymu įrašė specialiąsias sąlygas. Pareiškėjai skunde nurodo,
kad skundžiamu įsakymu buvo nustatytos naujos specialiosios žemės naudojimo
sąlygos privačios nuosavybės teise pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams,
t. y. administraciniais aktais apribotas privačios nuosavybės teisės turinys. Pažymėjo,
jog pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį specialiosios žemės naudojimo
sąlygos apskrities viršininko įsakymais nenustatomos. Jos gali būti nustatytos
tik šiame įstatyme nustatytos galios teisės aktais – įstatymais ir Vyriausybės
nutarimais. Šiuo atveju specialiosios sąlygos buvo nustatytos Aukščiausiosios
Tarybos nutarimu, o ne skundžiamu įsakymu. Skundžiamu įsakymu buvo tik įvykdyta
pareiga, numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 dalį, 32 straipsnio 9 dalį
saugomose teritorijose nustatytų veiklos apribojimų privaloma laikytis,
nepaisant to, kad žemės nuosavybės ar kituose dokumentuose neįrašytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pažymėjo, kad apskrities viršininko
klaida neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatymais nustatytų veiklos
apribojimų.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l.
74 – 81) pareiškėjų skundą patenkino; panaikino Vilniaus apskrities viršininko
2009 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 2.3-10461-(41) „Dėl Vilniaus apskrities
viršininko administracijos 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr.754-41
patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto Avižienių kadastro vietovėje
Bajorų ir Pavilionių k., Vilniaus rajone, ir šio projekto patikslinimo,
patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 30 d.
įsakymu Nr. 2276-41, dalinio patikslinimo Vilniaus rajone“.
Teismas
nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d.
nutarimo Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ 2 punktu
pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių projektus
Vilniaus rajone buvo įsteigtas 318 ha ploto Vanagynės geomorfologinis
draustinis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimo
Nr. 1486 3 punktu Aplinkos apsaugos ministerijai pavesta geomorfologinių
draustinių ribų planus pateikti atitinkamų apskričių viršininkų
administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms. Ginčo žemės sklypai Nr. (duomenys
neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Bajorų kaime,
Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, patenka į Vanagynės geomorfologinio
draustinio teritoriją. Vilniaus apskrities viršininkas 1999 m. kovo 15 d.
įsakymu Nr. 754-41, patikslintu Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 30
d. įsakymu Nr. 2276-41, patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės
reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuotas 1,5270 ha ploto žemės ūkio
paskirties žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)),
esantis Bajorų kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniaus
apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 3451-41 „Dėl G. V. žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo bei
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ 1
punktu 15 270 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypas (registro Nr. (duomenys
neskelbtini)), esantis Bajorų kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus
rajone, padalintas į 5 sklypus: Nr. 606-1, kurio plotas 3 448 kv. m; Nr.
606-2, kurio plotas 3 400 kv. m; Nr. 606-3, kurio plotas 3 364 kv. m; Nr.
606-4, kurio plotas 3 300 kv. m; Nr. 606-5, kurio plotas 1 758 kv. m; 2 punktu
žemės sklypų Nr. 606-1, Nr. 606-2, Nr. 606-3, Nr. 606-4 pagrindinė tikslinė
žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į kitą paskirtį (namų
valda), o žemės sklypo Nr. 606-5 – iš žemės ūkio paskirties į kitą
paskirtį (transporto, ryšių ir kitų komunikacijų objektų statybai ir
eksploatavimui). Minėto įsakymo 4.2 punktu įpareigota, naudojant žemės sklypus
Nr. 606-2 – Nr. 606-5 (imtinai), laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų I (ryšių linijų apsaugos zona) punkto reikalavimų. 0,3448
ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Bajorų kaime,
Vilniaus rajone, pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-8193
įsigijo E. S. (a/k (duomenys neskelbtini)). VĮ
Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. rugsėjo 5 d. išduotame pažymėjime apie
nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto
registre įrašų dėl specialių žemės sklypo naudojimo sąlygų nėra. 0,3300 ha
žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) Bajorų kaime, Vilniaus rajone, pagal
2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8037 įsigijo E. S. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir 2009 m. vasario
19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-841 bendrosios jungtinės nuosavybės
teisėmis jį perleido R. P. ir R. P. bei
P. J. ir R. J.. VĮ Registrų centro
Vilniaus filialo išduotuose 2005 m. rugsėjo 5 d. bei 2009 m. kovo 3 d.
pažymėjimuose apie nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą
nekilnojamojo turto registre įrašyta, kad žemės sklypui Nr. (duomenys
neskelbtini) Bajorų kaime, Vilniaus rajone, nustatytos specialios naudojimo
sąlygos – ryšių linijų apsaugos zonos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
prie Aplinkos ministerijos 2007 m. gegužės 17 d. raštu Nr. V3-7.7-1032 kreipėsi
į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, pranešdama, kad Vanagynės
geomorfologiniame draustinyje atkuriant nuosavybės teises, ne visiems
savininkams išduotuose pažymėjimuose apie Nekilnojamojo turto registre
įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį skyriuje „Žemės naudojimo apribojimai“
buvo įrašyti apribojimai, susiję su saugoma teritorija; atlikus patikrinimą,
nustatyta, kad Vanagynės geomorfologinio draustinio pietinėje dalyje esantiems
sklypams (<…>Nr. (duomenys neskelbtini), <...> Nr. (duomenys
neskelbtini)) apribojimai nėra įrašyti; dėl šių klaidų institucijos išduoda
sąlygas detaliesiems planams bei techniniams projektams rengti. Šis raštas Vilniaus
apskrities viršininko administracijoje buvo gautas 2007 m. gegužės 22 d., 2007
m. gegužės 23 d. rezoliucija paprašyta skyrių ištaisyti klaidas. Minėtas raštas
2007 m. gegužės 29 d. gautas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, rezoliucija
pavesta skubiai ištaisyti klaidas bei informuoti Valstybinę saugomų teritorijų
tarnybą. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 22 straipsniu,
Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo
vietovėje“, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu
Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo
metodikos patvirtinimo“, atsižvelgdama į Valstybinės saugomų teritorijų
tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. gegužės 17 d. raštą Nr. V3-7.7-1032
ir projekto autoriaus teikimu, 2009 m. birželio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 10461?1411
„Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 15 d. įsakymu
Nr. 754-41 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto Avižienių
kadastro vietovėje Bajorų ir Pavilionių k., Vilniaus rajone, ir šio projekto
patikslinimo patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m.
liepos 30 d. įsakymu Nr. 2276-41 dalinio patikslinimo Vilniaus rajone“, kurio 1
punktu iš dalies pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 15 d.
įsakymu Nr. 754-41 patvirtintame Avižienių kadastro vietovės Bajorų ir
Pavilionių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte ir šio projekto
patikslinime, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999
m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2276-41, įbraižant projekto grafinėje dalyje
Vanagynės geomorfologinio draustinio ribas ir papildant specialiąsias žemės ir
miško naudojimo sąlygas XXXVII skyriumi – „Geomorfologiniai draustiniai“, pagal
priedus Nr. 1-2, 2 punktu papildė žemės sklypams nurodytiems 3 priede
specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir patikslino kadastro duomenis,
įrašant XXXVII skyrių (geomorfologiniai draustiniai), 3 punktu nurodė
supažindinti žemės sklypų savininkus, nurodytus 3 priede, apie šį priimtą
įsakymą (3.1 p.), kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto
kadastro duomenų patikslinimo žemės sklypams, nurodytiems 3 priede (3.2 p.),
žemės sklypų savininkams, nurodytiems 3 priede, naudojant žemės sklypus
laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343
patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXVII
(geomorfologiniai draustiniai) skyriaus reikalavimų (3.3 p.). Šio įsakymo 3
priede „Žemės sklypų, kuriems papildomai nustatomos specialiosios žemės ir
miško naudojimo sąlygos D. Riešės kadastro vietovėje, Vilniaus rajone sąrašas“
eilės Nr. 5 įrašytas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis E. S.,
eilės Nr. 8 įrašytas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis R. P., R. P., P. J., R. J..
Vilniaus apskrities viršininko administracija dviem 2009 m. liepos 23 d.
raštais tuo pačiu Nr. (41)-1.2-1839-(3.31) informavo pareiškėjus, kad jiems
nuosavybės teise priklausantys sklypai patenka į Vanagynės geomorfologinio
draustinio teritoriją, todėl jiems turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško
naudojimo sąlygų, specialioji sąlyga –geomorfologiniai draustiniai. Vilniaus
apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr.
2.3-10461-(41) pagrindu žemės sklypams, esantiems Vanagynės geomorfologinio
draustinio teritorijoje, papildomai įrašyta specialioji sąlyga –
geomorfologiniai draustiniai. Vilniaus apskrities viršininko administracija
pateikė VĮ Registrų centrui Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009
m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 2.3-10461-(41) su prašymu patikslinti kadastro
duomenis žemės sklypams, nurodytiems šiame įsakyme, įrašyti specialiąją žemės
ir miško naudojimo sąlygą geomorfologiniai draustiniai. Teismas pažymėjo, jog skundo
reikalavimas grindžiamas skundžiamo akto neatitikimu Civilinio kodekso 4.39 straipsnio,
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Žemės reformos
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 5 dalių, 20 straipsnio, 22
straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d.
nutarimu Nr. 564 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo
tvarkos aprašo 5.4 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9
dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385
„Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto Žemės
reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 2 punkto, Civilinio
kodekso 4.253 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m.
gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų
patvirtinimo“ 2.1 punkto reikalavimų. Atsakovas bei trečiasis suinteresuotas
asmuo akto teisėtumą grindžia Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6
dalimi, 32 straipsnio 9 bei 10 dalimis, Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7
dalimis. Pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis
(redakcija nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 8 d.) nustato, kad
žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn
neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba
kita įstatymų nustatyta institucija. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama
naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka; 19 straipsnio 1
dalis numato, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos
projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos
ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Pagal
Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį žemės reformos žemėtvarkos
projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn
neatlygintinai žemės sklypai, taip pat ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami
nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti,
taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų
plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės
sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės
servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės reformos įstatymo 20 straipsnis
nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal
Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo
metodikos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23
d. nutarimu Nr. 564 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 5.4 punktas nustato, kad apskrities
viršininkas žemės reformos žemėtvarkos projekte nustato suprojektuotų žemės
sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir
pobūdį, suprojektuoja šiems sklypams siūlomus servitutus ir nurodo taikomas
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pažymėjo, kad skunde nurodomo Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės
reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto Žemės reformos
žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (2005 m. gegužės 23
d. nutarimo Nr. 564 redakcija) 2 punktas šiam ginčui apskritai netaikytinas. Teismo
nuomone, pareiškėjų nurodomi teisės aktai (jų normos) taikytini pagal jų
reikalavimus rengiant, priimant (tvirtinant) žemės reformos žemėtvarkos
projektus ir juose šioje stadijoje nustatant veiklos apribojimus, tačiau
atsakovas to ir neneigia, t. y. neneigia, kad veiklos ginčo žemės
sklypuose apribojimai, susiję su juose esančiu draustiniu, įvesti po to, kai
žemėtvarkos projektas buvo parengtas ir patvirtintas. Ginčas yra kilęs dėl to,
ar apskritai galima anksčiau parengtuose ir nustatyta tvarka patvirtintuose
žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatyti veiklos apribojimus; jei taip,
ar šiuo atveju laikytasi procedūrų. Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo
2 straipsnio 36 dalis nustato tokias teritorijų planavimo dokumentų rūšis –
bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir
grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių
tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų, o
pagal 2 straipsnio 52 dalį žemėtvarkos planas (projektas) yra specialiojo
teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės
naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Saugomų
teritorijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad gamtinis karkasas ir į
jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba
specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso
bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais
privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus
specialiuosius ir detaliuosius planus. Laikė, kad tiek Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 patvirtintas
318 ha ploto Vanagynės geomorfologinio draustinio projektas (planas), tiek Vilniaus
apskrities viršininko 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 754-41 patvirtintas
Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei jo
patikslinimas yra specialieji planai. Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio
2 dalimi nustatyta, kad (...) valstybinius draustinius (...) steigia ir šių
saugomų teritorijų tipus keičia, jų ribas nustato ir keičia, taip pat
regioninių parkų ribas nustato ir keičia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos
teikimu. Pagal Vanagynės draustinio įsteigimo metu galiojusį reglamentavimą –
1992 m. sausio 21 d. Gamtos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio 2 dalies
11 punktą – saugomas teritorijas inter alia draustinius steigė Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba tuomečio Aplinkos apsaugos departamento teikimu. Pažymėjo,
kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 dalį saugomose
teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti
atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės,
miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų
teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų
šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose
reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų, 32 straipsnio 9 dalis
nustato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto
savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys
privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo
dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre
įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Pabrėžė, kad šiuo atveju
pareigą laikytis veiklos draustinyje reikalavimų dar iki pareiškėjams įsigyjant
žemės sklypus nustatė ne atsakovas skundžiamu įsakymu, bet Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba, patvirtindama specialųjį planą – Vanagynės
geomorfologinio draustinio projektą. Toks reglamentavimas reiškia, kad šiuo
atveju ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, bet dėl
to, kokių procedūrų laikantis, šios specialiosios sąlygos gali būti įrašytos
(įregistruotos) konkrečių žemės sklypų savininkams. Akcentavo, jog tai, kad
specialiosios sąlygos gali būti įrašomos vėliau, nurodo ir Saugomų teritorijų
įstatymo 32 straipsnio 10 dalis, pagal kurią, jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant
ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose
teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės
aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti
reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis
Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro
įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto
registro tvarkytojas, tačiau tai yra bendro pobūdžio leidimas ir jis nereiškia,
kad tai atliekant, neprivalu laikytis kitų teisės aktų reikalavimų. Teritorijų
planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad specialiųjų planų
keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka
kaip ir specialusis planas. Specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai
keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo
sprendiniai. Pažymėjo, jog ginčo atveju, įrašius specialiąsias žemės sklypo
naudojimo sąlygas, kurių planavimo dokumente (žemėtvarkos projekte) iki tol
nebuvo, keičiasi žemės sklypo tvarkymo prioritetai, pagal kuriuos bus ribojamas
žemės sklypų panaudojimas tikslinei paskirčiai – gyvenamųjų namų statybai. Tad
toks žemėtvarkos projekto, anot atsakovo, tikslinimas, teismo vertinimu, yra
specialiojo plano keitimas, reikalaujantis laikytis Teritorijų planavimo
įstatymo 18 straipsnio 9 dalies reikalavimų. Žemės reformos žemėtvarkos
projektai yra rengiami pagal Žemės, Žemės reformos įstatymų bei poįstatyminių
aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje
(2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1171 redakcija) nustatyta, kad žemės
reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba
suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar
juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams
bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės
žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo
naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės
naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. 2004 m.
sausio 27 d. Žemės įstatymo Nr. IX-1983 22 straipsnio 4 dalyje (2004 m.
lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2517 redakcija) nustatyta, kad, rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi
būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Žemės įstatymo 22 straipsnio
5 dalimi nustatyta bendra taisyklė, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą
ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose,
kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės
sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Toks
reglamentavimas reiškia, kad laikantis šių reikalavimų, specialiosios sąlygos,
susijusios su Vanagynės draustiniu, turėjo būti įrašytos tvirtinant Avižienių
kadastro vietovės Bajorų ir Pavilionių kaimų, Vilniaus rajone, žemės reformos
žemėtvarkos projektą. Teismo nuomone, ginčo atvejui taikytina Žemės įstatymo 22
straipsnio 5 dalies norma, nustatanti, kad, kai, patvirtinus naują teritorijų
planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre
įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui
taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo
organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo
patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba
valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas
ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto
kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia
Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą. Tačiau, teismo
nuomone, toks reglamentavimas nereiškia, kad naujas teritorijų planavimo
dokumentas ar jo patikslinimas gali būti atliekamas nesilaikant teritorijų
planavimo reikalavimų. Tokią poziciją pagrindžia ir 2001 m. gruodžio 4 d. Saugomų
teritorijų įstatymo Nr. IX-628 32 straipsnio 2 dalis, kuria nustatyta, kad
žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose numatoma
steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti
apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją. Jie
yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant
saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus,
kuriais nustatomi reglamentai. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio
3 dalį, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teisę
pretenzijas dėl pasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų
teritorijų statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai, teikiančiai pasiūlymus
dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos
teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo.
Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu
saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai paskelbti saugomais, esamų
saugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos apribojimai nustatyti ar
pakeisti neatsižvelgus į žemės savininkų bei valdytojų pretenzijas, jie turi
teisę kreiptis į teismą. Teismo nuomone, šiuo atveju žemės reformos žemėtvarkos
projekto keitimas turėjo būti atliktas laikantis Teritorijų planavimo įstatymo
18 straipsnio 9 dalies reikalavimų bei procedūrų, numatytų Žemės ūkio ministerijos
2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos Žemės reformos
žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos VI skyriuje (Žemės
reformos žemėtvarkos projektų svarstymas, derinimas ir tvirtinimas), t. y. jos
86-95 punktų reikalavimų. Įvertinęs tai, teismas skundžiamą įsakymą panaikino Administracinių
bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 1 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A14–140-05 šiam ginčui netaikytina, nes
nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo žemės sklypams specialus jų
panaudojimo statusas, suteiktas ne ginčijamu įsakymu, bet specialiuoju
teritorijų planavimo aktu – draustinio projektu.
III.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos
ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 85 – 88) prašo Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas
šiais pagrindiniais argumentais:
1.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 52 dalį žemėtvarkos planas
(projektas) apibrėžiamas kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentas,
kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei
konkrečios tvarkymo priemonės. Žemėtvarkos planais (projektais) teritorijų
tvarkymo prioritetai nenustatomi. Teritorijų tvarkymo prioritetai nustatomi
žemėtvarkos schemomis, kurios pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio
53 dalį yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės,
regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų
naudojimo ir tvarkymo prioritetai. Tai, kad žemėtvarkos projektas buvo
papildytas galiojančia, privaloma specialiąja žemės naudojimo sąlyga, negali
būti vertinama kaip specialiojo plano keitimas.
2.
Sąlygoms įrašyti, nereikia rengti specialiųjų planų, kai būtina ištaisyti
anksčiau padarytas klaidas. Toks sąlygų įrašymas į nuosavybės dokumentus negali
būti laikomas specialiųjų sąlygų papildymu naujomis sąlygomis konkrečiai
teritorijai, nes situacija niekaip nesikeitė – draustinis buvo įsteigtas 1992
m. ir jo ribos šioje vietoje nebuvo keičiamos, nauja saugoma teritorija nebuvo
įsteigta, nebuvo pakeistas esamos saugomos teritorijos statusas, taip pat
nebuvo nustatyti nauji draustiniui taikomi apribojimai.
3.
Specialiosios sąlygos buvo nustatytos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, kuris
prilyginamas įstatymui, bei Vyriausybės nutarimu, t. y. ne apskrities
viršininko sprendimas lemia, kad toje vietoje, kur yra pareiškėjų sklypai, yra
saugoma teritorija – valstybinis draustinis. Todėl skundžiamu įsakymu nebuvo
nustatyti nauji veiklos apribojimai. Šiuo sprendimu tik įvykdyta pareiga,
numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje.
Pareiškėjai
atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų
tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą (b. l. 92 – 94) prašo jį
atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su
apeliaciniu skundu argumentai:
1.
Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 pareiškėjų
žemės sklypams negalėjo būti nustatyto specialios žemės naudojimo sąlygos,
kadangi akto priėmimo metu žemės sklypai neegzistavo.
2.
Valstybinė saugomų tarnyba nei Vilniaus apygardos administracinio teismo
posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė specialiosios žemės naudojimo
sąlygos įrašymo, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų (apeliaciniame skunde
įvardintos kaip „anksčiau padarytų klaidų taisymas“), procedūros teisinio
pagrindo, t. y. konkrečios Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ar
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos, kuriose tokia procedūra
(įrašymo tvarka) būtų numatyta.
3.
Žemės sklypas, kaip civilinių teisinių santykių objektas, yra formuojamas ir
specialios žemės naudojimo sąlygos nustatomos Teritorijų planavimo nustatyta
tvarka rengiant atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus ir Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka priimant administracinius sprendimus
dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo; specialios žemės naudojimo sąlygos
konkrečiam žemės sklypui taikomos (įsigalioja) Nekilnojamojo turto registre
įregistravus atitinkamą administracinį aktą, kuriame nustatyti žemės sklypo
kadastro duomenys (specialios žemės naudojimo sąlygos).
4.
Žemės ir kituose įstatymuose bei Vyriausybės nutarimuose yra reglamentuojamas
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinys, jų nustatymo, keitimo, panaikinimo
procedūra ir panašūs teisiniai santykiai. Tuo tarpu konkretiems žemės sklypams
taikomos specialiosios sąlygos yra nustatomos viešojo administravimo
institucijoms rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir priimant atitinkamus
administracinius sprendimus. Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d.
nutarimas Nr. I-2913 yra norminis teisės aktas, kuris turėjo būti įgyvendintas
viešojo administravimo institucijai Vilniaus apskrities viršininko
administracijai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo formuojami žemės sklypai, bei
priimant administracinius sprendimus dėl formuojamo žemės sklypo kadastro
duomenų nustatymo, t. y. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas turėjo būti
įgyvendintas rengiant Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 15 d. įsakymu
Nr. 754-41 patvirtintą Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos
projektą (specialųjį planą).
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje
nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaujantis Žemės įstatymo 22
straipsniu, Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsniu, Vyriausybės 1998 -04-01
nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės ir miškų
ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos
projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, atsižvelgiant į
Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos 2007 05 17 raštą Nr. V3-7.7-1032 ir
projekto autoriaus teikimu, 2009-06-25 priėmė įsakymą Nr. 10461-1411 „Dėl Vilniaus
apskrities viršininko administracijos 1999-03-15 įsakymu Nr. 754-41 patvirtinto
žemės reformos žemėtvarkos projekto Avižienių kadastro vietovėje Bajorų ir
Pavilionių k., Vilniaus rajone ir šio projekto patikslinimo, patvirtinto
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-07-30 įsakymu Nr. 2276-41,
dalinio patikslinimo Vilniaus rajone“, kurio 1 p. iš dalies patikslino
Vilniaus apskrities viršininko 1999-03-15 įsakymu Nr. 754-41 patvirtintame
Avižienių kadastro vietovės Bajorų ir Pavilionių kaimų žemės reformos
žemėtvarkos projekte ir šio projekto patikslinime, patvirtintame Vilniaus
apskrities viršininko 1999-07-30 įsakymu Nr. 2276-41, įbraižant projekto
grafinėje dalyje Vanagienės geomorfologinio draustinio ribas ir papildant
specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas XXXVII skyriumi-„Geomorfologiniai
draustiniai“ pagal priedus Nr. 1-2, 2 punktu papildė žemės sklypams, nurodytiems
priede specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir patikslino kadastro
duomenis, įrašant XXXVII skyrių ( geomorfologiniai draustiniai), 3 punktu
nurodė supažindinti žemės sklypų savininkus, nurodytus 3 priede, apie šį
įsakymą ( 3.1 punktas), kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto
kadastro duomenų patikslinimo žemės sklypams, nurodytiems 3 priede ( 3.2
punktas), žemės sklypų savininkams , nurodytiems 3 priede, naudojant žemės
sklypus laikytis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų
specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXVII ( geomorfologiniai
draustiniai) skyriaus reikalavimų ( 3.3 punktas) ( b.l. 27).
Saugomų
teritorijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad gamtinis karkasas ir į
jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba
specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso
bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais
privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus
specialiuosius ir detaliuosius planus.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913
patvirtintas 318 ha ploto Vanagynės geomorfologinio draustinio projektas (
planas), kuriuo buvo privalu vadovautis rengiant minimą šioje byloje
žemėtvarkos projektą.
Veiklą
saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Šio įstatymo
8 straipsnis draustinius apibrėžia kaip saugomas teritorijas, įsteigtas
išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir ( ar) kultūros
vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir
objektus ( vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą.
Geomorfologiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kuriuose
neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (
vertybėms).
Saugomų
teritorijų įstatymo 32 str. reglamentuoja Žemės savininkų, valdytojų bei
naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Minėti asmenys turi Žemės
įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jie gali naudotis
tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui.
Pirmosios
instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad ginčo sklypams saugomoms
teritorijoms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti
taikomos, tačiau sprendė, kad šiuo atveju pažeistos procedūros šioms sąlygoms
įrašyti konkretiems sklypams ir tai gali būti atliekama tik keičiant žemės
reformos žemėtvarkos projektą laikantis Teritorijų planavimo įstatymo 18
straipsnio 9 dalies reikalavimų bei procedūrų.
Tačiau Saugomų
teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 p. nustato, kad , jeigu suteikiant
naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į
žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo
įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos
apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio
registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo
turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo
nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nagrinėjamu atveju apribojimai
nustatyti teisės aktu ir ginčo, kad minėta teritorija yra geomorfologinis
draustinis, nėra. Dėl veiklos apribojimų įrašymo į Nekilnojamojo turto registro
duomenis kreipėsi įgaliota institucija.
Pirmos
instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareigą laikytis veiklos draustinyje
reikalavimų dar iki pareiškėjams įsigyjant žemės sklypus nustatė ne atsakovė,
skundžiamu įsakymu, bet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
patvirtindama specialųjį planą-Vanagynės geomorfologinį draustinio planą. Toks
reglamentavimas reiškia, kad, šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl specialiųjų
sąlygų nustatymo, bet dėl to, kokių procedūrų laikantis šios specialiosios
sąlygos gali būti įrašomos ( įregistruotos) konkrečių sklypų savininkams. Kad
specialiosios sąlygos gali būti įrašomos vėliau, nurodo ir aukščiau paminėta
Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis 10 dalis, pagal kurią, jeigu,
suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės
teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis
nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos
apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio
registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo
turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo
nekilnojamojo turto tvarkytojas. Tačiau, pirmos instancijos teismas,
nepagrįstai nurodo, kad minėta Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 10 dalis
yra bendro pobūdžio leidimas ir jis nereiškia, kad tai atliekant nereikia
laikytis kitų teisės aktų, o nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo įstatymo
18 str. 9 dalies numatančios specialiųjų planų keitimo procedūrą, reikalavimų.
Teisėjų kolegija
tokią pirmos instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju,
papildžius galiojančių specialiųjų žemės naudojimų sąlygų sąrašą, nebuvo
įsteigta nauja saugoma teritorija, nebuvo pakeistas esamos saugomos teritorijos
statusas, nebuvo nustatyti nauji draustiniui taikomi apribojimai, taip pat
nebuvo pakeisti teisės aktais nustatyti apribojimai.
Todėl
žemėtvarkos projekto papildymas galiojančia privaloma specialiąja žemės
naudojimo sąlyga, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įvertintas kaip
specialiojo plano keitimas, nes draustinis įsteigtas 1992 m. ir jo ribos šioje
vietoje nebuvo keičiamos, todėl minėtu atveju specialiųjų sąlygų įrašymas
negali būti vertinamas kaip žemėtvarkos projekto keitimas.
Specialiosios
žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos tik atitinkamos galios teisės
aktais- įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Šiuo atveju specialiosios sąlygos
buvo nustatytos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, bei Vyriausybės nutarimu, o
ne atsakovo sprendimu, jog pareiškėjų sklypų teritorija yra saugoma
teritorija-valstybinis draustinis.
Atsakovo
sprendimu nebuvo nustatyti nauji veiklos apribojimai, o įvykdyta pareiga,
nustatyta Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje.
Žemės reformos
žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos ( 2008 m. rugpjūčio 15
d. redakcija) 135.2. punktas leidžia nustačius teisės aktų pažeidimus apskrities
viršininkui ištaisyti nustatytus pažeidimus ir pakeisti priimtus sprendimus.
Teisėjų
kolegijos vertinimu, teisės aktais 1992 m. nustatytų specialiųjų sąlygų
įrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis negali būti vertinamas kaip
specialiojo teritorijų planavimo dokumento keitimas, nes tokiu papildymu nauja
saugoma teritorija nebuvo įsteigta, nebuvo nustatyti nauji draustiniui taikomi
apribojimai, nebuvo pakeistas saugomos teritorijos statusas.
Pirmos
instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė ir vertino teisės
normas, reglamentuojančias ginčo santykį, todėl sprendimas naikinamas, o
pareiškėjų skundas atmetamas.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie
Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Priimti naują sprendimą. Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir
pareiškėjų skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas