Civilinė byla Nr. 2S-882-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00398-2023-

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-2609-558/2023 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2023 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. S-2023-2311 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai.

2.       Pareiškėja nurodė, kad antstolis pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-256/1998 vykdė 3 475,44 Eur (12 000 Lt) baudos (paskirtos nuosprendžiu) išieškojimą valstybės naudai iš skolininko A. G.. Skundžiamu patvarkymu antstolis užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino Inspekcijai, tačiau, pastarosios nuomone, vykdomasis dokumentas turėjo būti grąžintas jį išdavusiai institucijai – teismui. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nedalyvauja bausmių vykdymo procese teikiant nuosprendžius, šių prievolių neapskaito, ji, kaip išieškotojos (valstybės) atstovė, nėra atsakinga nei už vykdomųjų dokumentų baudžiamosiose bylose pateikimą vykdyti, nei už jų kontrolę.

3.       Antstolis Saulius Virbickas 2023 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-2023-211 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Nurodė, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, kadangi, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Kituose įstatymuose nėra pasisakyta, kam valstybė suteikia išieškotojo teises ir pareigas išieškojimuose dėl baudžiamąja tvarka paskirtų baudų išieškojimo. Vykdomąjį dokumentą priėmusi institucija – Alytaus apylinkės teismas – neturi išieškotojo statuso. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja šioje situacijoje laikytina išieškotoja ir jai pagrįstai grąžintas vykdomasis raštas.

4.       Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. G. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/03/04373.

6.       Teismas tokį sprendimą priėmė, konstatavęs, kad pagal CPK 638 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Todėl, remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalimi, antstolis neturėjo vykdomojo dokumento grąžinti jį išdavusiai institucijai, t. y teismui, nes vykdomieji dokumentai grąžinami išieškotojai, atstovaujančiai valstybę, jei jie yra neįvykdyti ar nepilnai įvykdyti.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos 2023 m. vasario 17 d. skundą Nr. RNA-5132. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad baudžiamojoje byloje Inspekcija yra išieškotoja ir todėl antstolis turėjo teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą būtent jai, yra klaidingas ir neteisėtas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija nedalyvauja bausmių vykdymo procese teikiant nuosprendžius, šių prievolių neapskaito, todėl antstolis negalėjo vykdomųjų dokumentų grąžinti Inspekcijai;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Inspekcija galėtų pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui iš naujo, yra nepagrįstas, nes įsiteisėjusius nuosprendžius pateikia vykdyti jį priėmęs teismas, o nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Vien tai, kad baudžiamojoje byloje paskirta bauda išieškoma į valstybės biudžetą, nedaro prielaidos, kad Inspekcija yra atsakinga už nuosprendžio vykdymo kontrolę, tokia Inspekcijos pareiga nenumatyta įstatymuose.

8.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. 

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją, ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė 2023 m. vasario 7 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-2023-140 ir priėmė 2023 m. vasario 7 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-2023-2311, jame nurodydamas, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai. Apeliantė įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas turėjo būti grąžintas ne jai, o jį išdavusiai institucijai – teismui, kadangi Inspekcija, kaip išieškotojos – valstybės – atstovė, nėra atsakinga nei už vykdomųjų dokumentų baudžiamosiose bylose pateikimą vykdyti, nei už jų kontrolę. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su šiais apeliantės argumentais.

13.       Pažymėtina, kad vykdomoji byla buvo vykdoma pagal Alytaus rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. – Alytaus apylinkės teismo) išduotą 1998 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-256/1998 dėl 12 000 Lt (kas atitinka 3 475,44 Eur) baudos išieškojimo iš nuteistojo A. G.. Vykdomojoje byloje nustatęs, kad išieškojimui tinkamo skolininko turto ir pajamų nerasta, antstolis 2023 m. vasario 7 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-2023-140 ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-2023-2311, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdomoji byla Nr. 0127/03/04373 ir vykdomasis dokumentas Nr. 1-256/1998 grąžinamas Inspekcijai su išieškojimo negalimumo aktu.

14.       Kaip matyti, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės (baudos) vykdymo. Taigi, sprendžiant dėl antstolio veiksmų grąžinant vykdomąjį dokumentą Inspekcijai teisėtumo ir pagrįstumo, būtina vadovautis bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis.

15.       Pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 398 straipsnio 6 dalį, pareiga perduoti įsiteisėjusį nuosprendį vykdymui buvo numatyta jį priėmusiam pirmosios instancijos teismui. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. BPK 342 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad baudos priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai. Nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras (BPK 346 straipsnio 3 dalis). Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis). Savo ruožtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (1, 2 dalys). Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (4 dalis).

16.       Taigi, nei BPK, nei BVK nėra numatytos jokios funkcijos Inspekcijai baudų, paskirtų baudžiamojoje byloje, išieškojimo procese, t. y. bausmės vykdymo procese. Kaip teisingai nurodė apeliantė, vien tai, kad baudžiamojoje byloje paskirta bauda išieškoma į valstybės biudžetą, nedaro prielaidos, kad Inspekcija yra atsakinga už nuosprendžio vykdymo kontrolę, tame tarpe ir neatliktų bausmių pakeitimo inicijavimą, nesumokėtų baudų apskaitą ar pan. Pažymėtina, kad dėl baudos išieškojimo antstolis laikytinas bausmę vykdančios institucijos atstovu, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 362 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarkos nustatymas pagal CPK normas, nereiškia, jog Inspekcijai perkeliamos bausmės vykdymo kontrolės (administravimo) funkcijos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai neįvertino ginčo specifikos, t. y. kad ginčas kilęs dėl bausmės (baudos), paskirtos nuosprendžiu, vykdymo. Dėl to spręstina, kad antstolis nepagrįstai priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą grąžinti Inspekcijai. 

17.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės tenkinamas ir antstolio patvarkymas dalyje dėl vykdomojo dokumento grąžinimo panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Sauliaus Virbicko 2023 m. vasario 7 d. patvarkymo „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. S-2023-2311 dalį, kuria nuspręsta vykdomąjį dokumentą Nr. 1-256/1998 grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su išieškojimo negalimumo aktu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas