Civilinė byla Nr. e2A-1036-924/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13725-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.6.2; 2.6.26; 3.3.1.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UNIKORT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UNIKORT“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VICTORIA SERVICE“, mažoji bendrija „Wild tubs“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hellmann Worldwide Logistics“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „UNIKORT“ (toliau – ir atsakovė) 425 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė krovinių vežimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka už atlyginimą nuvežti krovinį, kurį sudaro sauna, 2 kubilai, 2 štabel kubilai / 2 paletės, viso 2 500 kg. Krovinį į ieškovės vilkiką pakrovė krovinio siuntėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Wild tubs“, o iškrovė krovinio gavėjas, nurodytas Sutartyje ir CMR važtaraštyje. Ginčo tarp šalių dėl to, kad krovinį pakrovė siuntėja, o iškrovė gavėjas nėra. Krovinį iš vilkiko iškraunant, dalis krovinio, t. y. sauna buvo apgadinta – nulaužtos keletas dailylenčių, apgadintas stogo apskardinimas, todėl ieškovės vairuotojas šią aplinkybę pažymėjo CMR važtaraščio 17 punkte. Ginčo dėl to, kad krovinys buvo apgadintas būtent iškrovimo metu taip pat nėra. Atsakovė šalių susirašinėjime patvirtino, kad krovinys buvo apgadintas ne krovinio vežimo metu, t. y. tuomet, kai už krovinį yra atsakinga ieškovė, o jo iškrovimo metu, t. y. tuomet, kai krovinį išsikrauna pats gavėjas. 2024 m. vasario 22 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 2 325 Eur už krovinio vežimą, t. y. 425 Eur mažiau nei šalys Sutartimi buvo susitarusios. Ieškovei pradėjus aiškintis aplinkybes dėl dalies kainos nesumokėjimo, paaiškėjo, kad atsakovė 425 Eur įskaitė kaip žalos atlyginimą už dalies krovinio apgadinimą, o ieškovės vadovui pareikalavus likusią skolą sumokėti, atsakovė į ieškovės raginimus nebereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra atsakinga už krovinio apgadinimą jo iškrovimo metu (šalys nesitarė, kad krovinys bus pakraunamas/iškraunamas ieškovės pajėgumais), todėl atsakovės atliktas įskaitymas yra absoliučiai nepagrįstas ir todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
3. Atsakovė UAB „UNIKORT“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pervežimui pateikė kito tipo transporto priemonę negu buvo tartasi, t. y. vietoje sutarto tento (ištisinės 13,6 LDM ilgio tentinės puspriekabės) buvo pateiktas dviejų dalių autotraukinys, kuriame negalėjo būti pervežimui reikalingų ištisinių 9 LDM. Krovinio apgadinimai pastebėti dar krovinio priėmimo metu, taip pat buvo nustatyta, kad krovinys pervežimo metu buvo perkrautas, pastumtas/perstatytas į priekį. Be to, pakraunant krovinį šalia jo buvo palikta daug laisvos vietos, o krovinio iškrovimo metu buvusios laisvos vietos jau buvo užimtos kitais kroviniais. Kadangi dėl krovinio apgadinimų buvo padaryta 425 Eur žala, tai šią sumą atsakovė užskaitė iš ieškovei mokėtino atlygio už pervežimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „UNIKORT“ ieškovei 425 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (425 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 079 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 48,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Teismas nustatė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. vežimo sutartimi Nr. V021896 ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) užsakymą atlikti krovinio – saunos, dviejų kubilų, dviejų štabel kubilų ir dviejų palečių pervežimą. Sutartyje nurodyta pakrovimo vieta MB „Wild tubs“ <...> Lietuva; paskirties vieta „Wild tubs“ klientas <...> Didžioji Britanija. Šalių sutartyje taip pat nurodytas apmokėjimas 2 750 Eur po 30 darbo dienų.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Sutartyje nurodyto krovinio pervežimą faktiškai atliko trečiasis asmuo UAB „VICTORIA SERVICE“. Šią aplinkybę patvirtina ir atitinkami CMR važtaraščio duomenys. Be to, CMR važtaraštyje įrašyta, kad „krovinys buvo apgadintas iškrovimo metu <...>“ (šį įrašą atliko UAB „Victoria service“ vairuotojas) taip pat važtaraštyje padaryta įrašų anglų kalba „damaged corners“ (pažeisti, apgadinti kampai) ir „trim on plunge damaged“ (pažeista apdaila). Po atlikto pervežimo ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2023 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 750 Eur sumai; apmokėjimo data 2024 m. sausio 21 d. Atsakovė 2024 m. vasario 22 d. sumokėjo ieškovei 2 325 Eur, nurodydama, kad 425 Eur sumą įskaito nuostolių, už kuriuos atsakingas vežėjas, atlyginimui.
5. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytoje Sutartyje nėra nuostatų, kurios būtų susijusios su šios bylos nagrinėjimo metu atsakovės akcentuojamomis aplinkybėmis, jog po pakrovimo vežamas krovinys buvo perkrautas (sauna perstatyta arčiau transporto priemonės priekio), kad prie ginčo krovinio po jo pakrovimo buvo pristatyta ir kitų krovinių, kurie trukdė jį iškrauti. Teismo vertinimu, nors viena vertus, atsakovės pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 22 d. (t. y. Sutarties sudarymo dieną) atsakovė elektroniniais laiškais buvo ne kartą išreiškusi ieškovei pageidavimą, kad reikalingas pervežimas „be perkrovimo“ ir ieškovė elektroniniu laišku atsakovei patvirtino, jog pervežimas bus vykdomas „be perkrovimo“, tačiau, kita vertus, toks šalių susitarimas – draudimas perkrauti krovinį ir (arba) prie ginčo krovinio statyti/vežti ir kitų krovinių – liko vis dėlto neįtvirtintas šalių pasirašytoje Sutartyje.
6. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje esantis atsakovės įmonės ženklas, taip pat Sutarties turinys (Sutartyje daugiau sąlygų, kurios reglamentuoja vykdytojos (ieškovės) atsakomybę užsakovei) leidžia teigti, jog ši Sutartis sudaryta pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, šiame ginče kilusios abejonės dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų turinio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalimi, turi būti sprendžiamos Sutarties sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovės) naudai. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės teikiamą Sutarties 1.3 punkto nuostatų dalies vertimą į lietuvių kalbą, kad vežėjas buvo įsipareigojęs ne „prižiūrėti“ pakrovimą–iškrovimą, bet „vadovauti“ pakrovimui–iškrovimui. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktu Sutarties 1.3 punkto nuostatos vertimu į lietuvių kalbą, t. y. laikė, kad ieškovė įsipareigojo „prižiūrėti“ pakrovimą–iškrovimą.
7. Teismas sutiko su atsakove, kad pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kaip tokią, jog pakrauta sauna buvo pristatyta iškrovimui šiek tiek artimesnėje transporto priemonės priekiui vietoje, nes pakrovimo metu jos viršutinis priekinis kampas (šoninio krašto linija) buvo po transporto priemonės karkaso kampą jungiančiu mėlynos spalvos metaliniu trikampiu, ties šio trikampio įžambinės linijos pačia pradžia. Tačiau iškrovimo metu šis saunos kampas, saunos krašto linija jau buvo ties aptariamo metalinio trikampio įžambinės viduriu, t. y., teismo vizualiu vertinimu, 10–20 cm arčiau transporto priemonės priekio. Kita vertus, teismo vertinimu, byloje liko nenustatyta, dėl kokių priežasčių aptariamas krovinys atsirado šiek tiek arčiau transporto priemonės priekio: ar dėl atsakovės nurodomo krovinio perkrovimo–perstūmimo, kurį ieškovė neigia, ar dėl krovinio pasislinkimo į priekį transporto priemonės staigaus stabdymo metu (važtaraštyje nurodoma saunos masė 1 800 kg). Nepaisant to, teismas sprendė, kad bylos duomenys neteikia pagrindo teigti, jog sauna buvo apgadinta būtent jos pervežimo (staigaus stabdymo) arba perstatymo metu, t. y. dar iki jos iškrovimo pradžios. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, kuriais ji apeliavo į krovinio perkrovimą, perstatymą–pastūmimą.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, jog būtent tokį krovinio įpakavimą pasirinko siuntėjas (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktis), kad krovinį pakrovė siuntėjas, o iškrovė gavėjas (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis). Taigi šiuo atveju ieškovė (vežėja) pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad krovinys galėjo būti apgadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių. Tai reiškia, kad, esant tokiai procesinei situacijai, jau ne ieškovei (vežėjai), bet būtent reikalavimą dėl 425 Eur nuostolių atlyginimo įskaičiusiai atsakovei tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog aptariama žala (kurios atsiradimą ieškovė (vežėja) šioje byloje sieja su siuntėjo atliktu netinkamu krovinio įpakavimu ir (arba) su gavėjo atliktu krovinio iškrovimu) vis dėlto nesusijusi nė su vienu ieškovės (vežėjos) nurodomu ypatingos rizikos faktoriumi, įtvirtintu CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b, c papunkčiuose. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, kuriais apeliuojama į ieškovės neva neįvykdytą pareigą įrodinėti atitinkamas aplinkybes.
9. Teismas pažymėjo, kad 425 Eur nuostolius atsakovė sieja su krovinio siuntėjos MB „Wild tubs“ 2023 m. gruodžio 8 d. pretenzija, kurioje 425,70 Eur žala siejama vien tik su saunos apgadinimais. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pretenzijoje nurodyto nuostolių dydžio, kaip tokio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kurie susiję su ne tik saunos, bet ir kitos krovinio dalies – kubilų apgadinimais.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad krovinio siuntėjas vis dėlto sutiko krovinį pakrauti į konkrečią pristatytą transporto priemonę, t. y. siuntėjas nepareikalavo pateikti kitokios transporto priemonės, neatsisakė pervežimo, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip nulemianti vežėjo atsakomybę už saunos apgadinimus. Akivaizdu, kad atsakomybė už iškrovimą tokio krovinio, prie kurio pristatyta ir kitų krovinių, taip pat tenka ne vežėjui, nes būtent krovinio gavėjas, kuris vis dėlto apsiėmė iškrauti kitais kroviniais apstatytą sauną, turi prisiimti neigiamų padarinių riziką dėl tokio iškrovimo, todėl ir ši aplinkybė negali nulemti ieškovės (vežėjo) atsakomybės už saunos apgadinimus. Siuntėjo pareikštoje 2023 m. gruodžio 8 d. pretenzijoje nurodyta, kad iškraunant sauną nebuvo įmanoma iškrauti, nes šalia esantis krovinys buvo pridėtas per arti saunos, nepaliekant jokio tarpo. Iš esmės tokios pačios pozicijos teismo posėdžio metu laikėsi ir atsakovė, kuri nurodė, kad pervežimo metu buvo apgadinti kubilų kraštai, o sauna buvo apgadinta (tik) iškrovimo metu. Teismo vertinimu, saunos apgadinimai atsirado būtent iškrovimo metu ir šie apgadinimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pervežimui pateikta (kitokia) transporto priemone, krovinio netinkamu pervežimu, savavališku krovinio perkrovimu–perstūmimu. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovė, kaip reikalavimą dėl 425 Eur nuostolių atlyginimo įskaitęs asmuo, turėjo pareigą įrodyti, tačiau neįrodė, jog aptariama žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu vežėjo nurodytu ypatingos rizikos faktoriumi. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai įžvelgė ieškovės atsakomybę dėl saunos apgadinimų. Nustačius, kad ieškovė neatsakinga dėl saunos apgadinimų, teismas konstatavo atsakovės pareigą visiškai atsiskaityti su ieškove už atliktą pervežimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „UNIKORT“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Išreikšdama savo tikruosius ketinimus sudaryti krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Angliją paslaugų, apeliantė informavo ieškovę, kad susitarimas dėl vežimo būtų svarstomas tik tuo atveju, jeigu krovinys po pakrovimo nebus perkraunamas. Kadangi tai buvo labai svarbu apeliantei, ieškovė garantavo, kad ši sąlyga bus įvykdyta. Apeliantei tai buvo viena iš esminių susitarimo sąlygų. Netgi po to, kai ieškovės samdyta ir Sutarties sąlygų neatitinkanti transporto priemonė atvyko į pasikrovimą, o faktas dėl jos netinkamumo paaiškėjo tik po jos atvykimo į pasikrovimo vietą, ieškovė dar kartą akcentavo, kad, nors pateikta transporto priemonė neatitinka susitarimo, ieškovė garantuoja, jog krovinys nebus perkraunamas, kas gali lemti jo apgadinimą. Taigi abi šalys šią sąlygą laikė esmine ir jos laikėsi, tačiau teismas šią aplinkybę vertino netinkamai.
13.2. Teismas pasisakė dėl ginčijamų Sutarties sąlygų ir jų vertinimo, tačiau padarė klaidingą išvadą, kadangi savo procesiniuose dokumentuose bei žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliantė siekė įrodyti teismui, kad negalima vertinti Sutarties sąlygų, jei Sutarties vertimas iš anglų kalbos yra neteisingas. Sutarties vertimas iš anglų kalbos, kuriuo teismas vadovaujasi byloje, turi būti teisingas. Negalima vertinti Sutarties sąlygų, jei vertimas yra nekokybiškas ar klaidingas. Taip elgdamasis teismas netinkamai taiko teisės normas.
13.3. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakomybė už iškrovimą tokio krovinio, prie kurio pristatyta ir kitų krovinių, taip pat tenka ne vežėjui, nes būtent krovinio gavėjas, kuris vis dėlto apsiėmė iškrauti kitais kroviniais apstatytą sauną, turi prisiimti neigiamų padarinių riziką dėl tokio iškrovimo, todėl ir ši aplinkybė negali nulemti ieškovės (vežėjo) atsakomybės už saunos apgadinimus. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) principą. Visa tai parodo, kad teismas netinkamai vertino Sutartį, netinkamai vertino jam pateiktus įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
13.4. Nors teismas teigė, kad ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktų, šalinančių jos atsakomybę, tačiau tai yra klaidinga aplinkybė ir išvada, kadangi ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto, kad siuntėjo pasirinkta pakuotė buvo netinkama ar nepakankama, atsižvelgiant į gabenamo krovinio savybes, transporto priemonės tipą ir transportavimo sąlygas. Tai buvo esminė susitarimo sąlyga, kad krovinys būtų gabenamas be perkrovimo, todėl jo pakavimas buvo tinkamas ir pakankamas.
13.5. Teismo konstatuojama aplinkybė, kad ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto, taip pat yra klaidinga, kadangi šalys susitarė, jog pagal Sutarties 1.3 punktą krovinio pakrovimui ir iškrovimui turi vadovauti ieškovė. Tačiau ji savo ruožtu šią pareigą perleido siuntėjui ir gavėjui, to nederindama atskirai su apeliante, todėl visa atsakomybė dėl netinkamai atlikto darbo tenka ieškovei.
13.6. Apeliantės nuomone, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės, lyginant jas su ieškinio suma, kuri sudaro 425 Eur. Apeliantė nesutinka su priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu ir pagrįstumu. Apeliantė teismo posėdžio metu prašė teismo atkreipti dėmesį, kad advokato prašomos sumos dubliuojasi ir yra klaidingos, tačiau iš teismo sprendimo akivaizdu, jog teismas nevertino, kokios tai išlaidos ir kokiu būdu jos susidarė. Teismui pateikta advokatų išlaidų ataskaita, tačiau dalis advokatų išlaidų yra išgalvotos, o ne patirtos, besidubliuojančios, neproporcingos įdėtam ir deklaruotam darbui. Ne visos nurodytos išlaidos yra patirtos advokato pagalbai apmokėti. Teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Taip pat, nustatant priteistino užmokesčio dydį, turėjo būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalavimą, būtinybę vykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Be to, reikėtų atsižvelgti ir įvertinti procesinių dokumentų kiekį (tik 5 lapų ieškinys), ieškinio sumą (425 Eur), pačios bylos apimtį, posėdžių kiekį (2 posėdžiai), ar byla išsiskyrė savo specifiškumu, bei į teisinių klausimų naujumą, ar buvo reikalingos specialios žinios. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėjo vadovautis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ prašo atsakovės UAB „UNIKORT“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės nurodomais argumentais dėl krovinio perkrovimo, kadangi perkrovimo darbai nebuvo atliekami. Apeliantė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad krovinys jo vežimo metu būtų buvęs perkrautas ir kad tai galėjo sąlygoti krovinio apgadinimą. CMR važtaraštyje įrašyta, kad „krovinys buvo apgadintas iškrovimo metu <...>“ (šį įrašą atliko UAB „VICTORIA SERVICE“ vairuotojas) taip pat važtaraštyje padaryta įrašų anglų kalba „damaged corners“ (pažeisti, apgadinti kampai) ir „trim on plunge damaged“ (pažeista apdaila). Į bylą yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad sauna užima beveik visą puspriekabės plotį, taip pat aukštį. Akivaizdu, kad šiam kroviniui pakrauti yra reikalinga speciali įranga, kurios nei ieškovė, nei faktinis vežėjas neturi. Apeliantei nepateikus nei vieno įrodymo, taip pat iškrovimo metu gavėjui nepateikus jokių duomenų apie tai, kad krovinys jo gabenimo metu yra ir ar galėjo būti perkrautas, apeliantės teiginiai, jog krovinys buvo perkrautas, yra neįrodyti, todėl atmestini.
14.2. Nors apeliantė teigia, kad Sutartimi šalys susitarė, jog į pasikrovimą atvyks tinkama transporto priemonė, o atvyko ne tokia puspriekabė, kokia turėjo atvykti, ši faktinė aplinkybė neturi jokios reikšmės ginčui dėl skolos priteisimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, krovinio siuntėjas vis dėlto sutiko krovinį pakrauti į konkrečią pristatytą transporto priemonę, t. y. siuntėjas nepareikalavo pateikti kitokios transporto priemonės, neatsisakė pervežimo, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip nulemianti vežėjo atsakomybę už saunos apgadinimus. Pažymėtina, kad būtent siuntėjas (gamintojas) geriausiai žino vežamo krovinio gabaritus, įpakavimo aplinkybes, todėl siuntėjui nekilus abejonių dėl tariamai netinkamos transporto priemonės, siuntėjas krovinį į transporto priemonę pakrovė ir visas krovinys į konkrečią transporto priemonę buvo pakrautas taip, kaip tai norėjo padaryti pats siuntėjas. Apeliantė iš viso nei pakrovime, nei iškrovime nedalyvavo ir jokių instrukcijų nei siuntėjui, nei ieškovei nedavė.
14.3. Apeliantė taip ir nepaaiškino kokios aplinkybės, susijusios su krovinio apgadinimu, būtų pasikeitusios jeigu krovinys būtų pakrautas į apeliantės pageidaujamą transporto priemonę ir kaip tai lemtų krovininio (ne)apgadinimą jo iškrovimo metu (krovinys į puspriekabę vis tik buvo pakrautas ir pakrovimo metu apgadintas nebuvo).
14.4. Apeliantės pozicija byloje yra nenuosekli, t. y. viena vertus ji teigia, kad krovinys jo vežimo metu buvo perkrautas ir perkrovimo metu sugadintas, kita vertus teigiama, kad krovinys buvo apgadintas jo iškrovimo metu, kuriam tariamai turėjo vadovauti ieškovė/vežėjas. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad Sutarties 1.3 punktu tariamai šalys susitarė, jog krovinio pakrovimui ir iškrovimui turi vadovauti ieškovė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Kaip matyti iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, apeliantė ieškovei neužsimena apie tai, kad vežimo paslauga apima ir vadovavimą pakrovimui ir iškrovimui. Juo labiau, yra visiškai neaišku ką galėtų reikšti vadovavimas pakrovimui ir iškrovimui ir kaip tai faktiškai įgyvendinama.
14.5. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovės į bylą pateiktas Sutarties vertimas yra nekokybiškas ir klaidingas, tačiau nenurodė nei kuri Sutarties dalis tariamai yra išversta nekokybiškai, nei kaip tai galėjo lemti sprendimo neteisingumą. Sutarties vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą atliko profesionalaus vertimų biuro UAB „ASAP vertimai“ vertėja S. T., todėl abejoti vertimų biuro atliktu vertimu nėra jokių priežasčių.
14.6. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas į transporto priemonę pakrautas krovinys, apgadintoji sauna nebuvo įpakuota. Ieškovės nuomone, krovinys jo iškrovimo metu, už kurį atsakingas yra krovinio gavėjas, galėjo būti neapgadintas, jeigu krovinys būtų įpakuotas tinkamai. Nepaisant to, krovinio neįpakavimas neturėjo įtakos vežimo sutarties prievolių vykdymui, kadangi krovinio vežimo metu krovinys nebuvo apgadintas.
14.7. Apeliantė visiškai be pagrindo apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą nėra pateikti įrodymai dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktų, šalinančių jos atsakomybę, kadangi tokie įrodymai yra pateikti. Visų pirma, nėra ginčo dėl to, kad krovinį pakrovė ir faktiškai iškrovė ne vežėjas (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktas). Antra, iš į bylą pateiktų nuotraukų, dėl kurių autentiškumo ginčo nėra, akivaizdu, kad sauna į transporto priemonę pakrauta niekaip neįpakuota (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktas). Taigi, byloje yra įrodymai, kurie patvirtina vežėjo atsakomybę šalinančias aplinkybes tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad vis tik krovinys buvo apgadintas vežimo metu.
14.8. Nors ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, tačiau teismo išvada, kad pakrauta sauna buvo pristatyta iškrovimui šiek tiek artimesnėje transporto priemonės priekiui vietoje, nes pakrovimo metu jos viršutinis priekinis kampas (šoninio krašto linija) buvo po transporto priemonės karkaso kampą jungiančiu mėlynos spalvos metaliniu trikampiu, ties šio trikampio įžambinės linijos pačia pradžia, nėra pagrįsta. Ieškovės manymu, nei viena į bylą pateikta nuotrauka nepatvirtina teismo nurodytų teiginių apie tariamą krovinio 10–20 cm pasislinkimą į puspriekabės priekį. Į bylą pateiktos nuotraukos, darytos krovinio pakrovimo ir iškrovimo metu, yra darytos ne vienodu kampu į krovinį, iškrovimo metu daryta nuotrauka padaryta po to, kai dalis krovinio sutvirtinimų jau buvo atpalaiduoti, nuotraukos yra žemos rezoliucijos, darant nuotraukas nebuvo matuotas krovinio atstumas iki puspriekabės kraštinių, todėl vizualiai nustatyti, ar krovinys yra pasislinkęs, ar ne, galimybių nėra.
14.9. Apeliantės argumentai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išgalvotos, nepagrįsti, kadangi nepaisant nedidelės ieškinio sumos, ieškovė turėjo parengti ieškinį ir jo priedus, vertinti atsiliepimą į ieškinį, ruoštis ir dalyvauti teismo posėdžiuose, vertinti atsakovės papildomai pateiktus paaiškinimus ir į juos atskirsti. Ieškovė patyrė Rekomendacijose neviršijančias išlaidas, proceso metu neprašė teismo posėdžių atidėti, siekė bylą išnagrinėti vieno teismo posėdžio metu, taip pat siekė, kad teismo posėdžiai būtų nuotoliniai, todėl apeliantės argumentai dėl tariamai išgalvotų bylinėjimosi išlaidų atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pareigos atsiskaityti pagal vežimo sutartį
17. Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 22 d. vežimo sutartimi Nr. V021896 ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) užsakymą atlikti krovinio – saunos, dviejų kubilų, dviejų štabel kubilų ir dviejų palečių – pervežimą. Sutartyje nurodyta pakrovimo vieta MB „Wild tubs“ <...> Lietuva; paskirties vieta „Wild tubs“ klientas <...> Didžioji Britanija. Šalių sutartyje taip pat nurodytas 2 750 Eur apmokėjimas. Sutartyje nurodyto krovinio pervežimą faktiškai atliko trečiasis asmuo UAB „Victoria service“.
18. Po atlikto pervežimo ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2023 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 750 Eur sumai, nurodant, jog apmokėjimo data: 2024 m. sausio 21 d. Atsakovė 2024 m. vasario 22 d. sumokėjo ieškovei 2 325 Eur, nurodydama, kad 425 Eur sumą įskaito nuostolių, už kuriuos atsakingas vežėjas, atlyginimui.
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti likusią 425 Eur (2 750 Eur – 2 325 Eur) skolos sumą, kurią atsakovė įskaitė nuostoliams atlyginti. Atsakovė patirtus 425 Eur nuostolius, be kita ko, įrodinėjo krovinio siuntėjos MB „Wild tubs“ 2023 m. gruodžio 8 d. pretenzija, kurioje nurodyta, jog dėl saunos apgadinimų nuostolius sudaro: 108,9 Eur stogo skarda; 36,30 Eur saunos sienos medinė dailylentė (kampas); 60,50 Eur saunos sienos medinė dailylentė (siena); 220 Eur transporto kaštai (už pristatymą klientui reikiamų pakeisti dalių (skardos; medinių dailylenčių)).
20. Ginčo tarp šalių dėl krovinio dalies (saunos) sugadinimo fakto bei nuostolių dydžio – nėra, tačiau šalys nesutaria, kas yra atsakingas dėl krovinio (jo dalies) sugadinimo. Atsakovė siekia vežėjo civilinės atsakomybės, o vežėja laikosi pozicijos, kad ji nėra atsakinga už tai, jog krovinys buvo apgadintas jo iškrovimo metu bei įrodinėjo, kad jai taikytinos atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos pagal CMR konvenciją.
21. Visų pirma, sutiktina su ieškove, jog apeliantė nėra nuosekli, t. y. viena vertus, ji teigia, kad krovinys jo vežimo metu buvo perkrautas ir perkrovimo metu sugadintas, kita vertus, teigia, kad krovinys buvo apgadintas jo iškrovimo metu, kurį turėjo prižiūrėti/ kontroliuoti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog krovinys buvo apgadintas jo iškrovimo metu. Apeliacinės instancijos teismas tokiam byloje esančių įrodymų vertimui pritaria. CMR važtaraštyje įrašyta, kad „krovinys buvo apgadintas iškrovimo metu <...>“ (šį įrašą atliko UAB „Victoria service“ vairuotojas), taip pat važtaraštyje dalyje dėl saunos padarytas įrašas anglų kalba „damaged corners“ (pažeisti/apgadinti kampai). 2023 m. gruodžio 8 d. MB „Wild tubs“ pretenzijoje taip pat aiškiai nurodoma, jog 2023 m. gruodžio 30 d. (krovinio pristatymo data) iškraunant krovinį (sauną) nulūžo dailylentės ir buvo apgadintas stogo apskardinimas. Iš esmės tokios pozicijos pirmosios instancijos teisme laikėsi ir atsakovė, kuri nurodė, kad sauna buvo apgadinta iškrovimo metu. Taigi apeliantės argumentai, susiję su tuo, jog krovinys transportavimo metu tikėtina buvo perkrautas ir pan., nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės, nes tai nelėmė jo (saunos) apgadinimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodo kokios aplinkybės, susijusios su krovinio apgadinimu, būtų pasikeitusios jeigu krovinys būtų pakrautas į apeliantės pageidaujamą transporto priemonę (atsakovė įrodinėjo, jog vietoje sutarto tento – ištisinės 13,6 LDM ilgio tentinės puspriekabės, buvo pateiktas dviejų dalių autotraukinys) ir kaip tai lemtų krovininio (ne)apgadinimą jo iškrovimo metu. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, krovinio siuntėjas sutiko krovinį pakrauti į konkrečią pristatytą transporto priemonę, t. y. siuntėjas nepareikalavo pateikti kitokios transporto priemonės, neatsisakė pervežimo, bei krovinį pats siuntėjas pakrovė, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip galėjusi nulemti vežėjo atsakomybę už saunos apgadinimus jos iškrovimo metu.
22. Kadangi krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų šalių teritorijoje, pripažįstama, jog krovinių vežimas yra reguliuojamas 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (CMR konvencija). Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas CMR konvencijos taikymas ginčo išsprendimui. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kuriuo viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis).
23. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė (vežėja) įrodė, kad krovinys galėjo būti apgadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, t. y. siuntėjo pasirinkimu krovinys buvo vežamas neįpakuotas (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktis) ir, kad krovinį pakrovė siuntėjas, o iškrovė gavėjas (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis). Apeliacinės instancijos teismas tokiam byloje esančių įrodymų vertinimui tik iš dalies pritaria.
25. Byloje nustatyta, kad sauna į transporto priemonę pakrauta neįpakuota, o krovinys buvo apgadintas jo iškrovimo metu. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, jog krovinio (saunos) iškrovimas buvo apsunkintas dėl arti jo esančio kito krovinio (mažo tarpo tarp skirtingų krovinių). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, jog šiuo atveju krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo jo įpakavimo transportavimui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad neįpakuotas krovinys (sauna) savaime susijęs su rizika. Taigi ieškovė neįrodė netinkamo krovinio supakavimo fakto bei to, kad tai lėmė krovinio sugadinimą. Vien faktinė aplinkybė, kad sauna į transporto priemonę pakrauta neįpakuota, negali būti vertinama kaip įrodanti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje įtvirtinto atleidimo nuo atsakomybės pagrindo egzistavimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju yra pagrindas atleisti ieškovę nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktyje numatytą rizikos faktorių. Nors vežėjas krovinio transportavimo metu privalėjo dalyvauti nuo krovinio pakrovimo pradžios iki jo iškrovimo pabaigos bei prižiūrėti pakrovimą/iškrovimą, tačiau nustačius, jog krovinį pakrovė siuntėjas, o iškrovė gavėjas, ir tai, kad būtent iškrovimas tiesiogiai lėmė krovinio sugadinimą, vežėja pagrįstai atleista nuo atsakomybės dėl atsakovei padarytos žalos. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pagal Sutarties 1.3 punktą krovinio pakrovimui ir iškrovimui turėjo vadovauti ieškovė, todėl šią pareigą jai perleidus siuntėjui ir gavėjui, to nesuderinus su apeliante, visa atsakomybė dėl netinkamai atlikto darbo tenka ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad angliškam žodžiui „Supervise“ prisiskirtina priežiūros ir kontrolės reikšmė (tai patvirtina atsakovės pateiktas 2025 m. sausio 8 d. vertimas). Nepaisant to, kilus abejonėms dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų turinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias abejones vertino, sąlygas pasiūliusios atsakovės nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, nors Sutarties 1.3 punktu vežėjas įsipareigojo prižiūrėti (angliškai „Supervise“) krovinio pakrovimą / iškrovimą, užtikrinti, kad pakrautas krovinys atitiktų šioje Sutartyje ir CMR važtaraštyje, sąskaitoje faktūroje nurodytus duomenis; Nedelsiant informuoti Užsakovą apie neatitikimus; To nepadarius, Vykdytojas finansiškai atsako už visas pasekmes Užsakovui ir už visas pasekmes dėl netinkamo krovinio išdėstymo, krovinio priežiūros, transporto priemonės perkrovos, tačiau vien šis susitarimas nėra pakankamas pagrindas vežėjui taikyti atsakomybę už krovinio sugadinimą jo iškrovimo metu, kurį atliko krovinio gavėjas (CPK 178, 185 straipsniai).
27. Byloje nustačius, kad ieškovė tinkamai įvykdė krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu sutartį, t. y. perduotą krovinį nugabeno į šalių sutartą paskirties punktą, bei tarp šalių nekilus ginčo dėl vežimo kainos, siuntėjui kyla pareiga sumokėti visą 2 750 Eur už krovinio vežimą šalių sutartą užmokestį, tame tarpe ir 425 Eur sumą, kurią atsakovė nepagrįstai įskaitė nuostolių atlyginimui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
28. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškinys tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteisė 2 057 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 22 žyminio mokesčio (iš viso 2079 Eur).
30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neprotingai didelės bei nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
31. Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti 2015-03-19 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą – 5 491 Eur, ieškovės sumokėta suma yra 1 633,50 Eur, t. y. kelis kartus mažesnis nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali priteistina suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (iš viso 3,5 val.) – 783,27 Eur (223,79 Eur x 3,5 val.), ieškovės sumokėta suma yra 423,50 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurie iš viso truko 3,5 val., todėl ieškovės patirtos 423,50 Eur išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose yra žymiai mažesnės nei Rekomendacijų nustatytas maksimalus priteistinas dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde apeliantės nurodytais argumentais, kad priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertinęs aplinkybes lėmusias bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir jų dydį, tinkamai ir teisingai nustatė ieškovei atlygintinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei jas pagrįstai priteisė iš atsakovės. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi teise į teisminę gynybą ir (ar) netinkamai įgyvendinusi jai įstatymo suteiktas procesines teises, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra. Taigi, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, paliktina nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė byloje įrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktyje numatytą atleidimo nuo atsakomybės pagrindą. Dėl šios priežasties pripažintina, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Tuo pačiu nepagrįstas ir atsakovės atliktas įskaitymas, kuriuo tariamai atsakovės patirti nuostoliai buvo įskaityti į ieškovės reikalavimą atsiskaityti už pervežimo paslaugas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad sauna į transporto priemonę pakrauta neįpakuota, negalėjo būti vertinama kaip įrodanti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje įtvirtinto atleidimo nuo atsakomybės pagrindo egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog buvo priimtas iš esmės teisingas procesinis sprendimas, todėl šis sprendimas, pakeitus atitinkamus jo motyvus išdėstytais šioje nutartyje, paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
35. Ieškovė po bylos išnagrinėjimo pabaigos, t. y. atidėjus teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą, pateikė (2025 m. gegužės 5 d.) prašymą dėl 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
36. Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimo šalis teismui raštu turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
37. Kadangi ieškovė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių įrodančių, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidų pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, sprendžia šių išlaidų atlyginimo nepriteisti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas