Civilinė byla Nr. 2-351/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00193-2011-2.

              Procesinio sprendimo kategorija 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Miroveda“ bankroto administratoriaus UAB „Bankro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1236-565/2013 teismas netenkino pareiškėjo administratoriaus prašymo BUAB „Miroveda“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, kuriam neperduotas įmonės turtas, mano, jog buvę įmonės akcininkai kelis kartus 2007 metais ir 2009 metais perleisdami akcijas ir įmonės turtą siekė nuslėpti realią padėtį bendrovėje. Įmonės turtas galimai buvo iššvaistytas arba parduotas to neatspindint buhalterinėje apskaitoje, todėl įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Administratorius nurodė, kad 2007-12-03 buvęs UAB „Miroveda“ savininkas M. S. pardavė 50 procentų įmonės akcijų V. D., o V. D. įmonės akcijas 2009-09-16 pardavė V. S.. Kartu su akcijų pardavimo sutarties kopija V. D. pateikė administratoriui 2009-09-16 įmonės dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopiją kartu su 2009-09-14 dienos atsargų likučių sąrašu. Pagal šiuos dokumentus įmonė turėjo turto daugiau nei už 320 000 Lt ir jo, administratoriaus vertinimu, būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais bei išvengti įmonės bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013-11-19 nutartimi atmetė BUAB „Miroveda“ bankroto administratoriaus UAB „Bankro“ prašymą pripažinti BUAB „Miroveda“ bankrotą tyčiniu.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu būtina nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei, reiškia tyčinį bankrotą.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti sąmoningo ir nuoseklaus siekio privesti atsakovą BUAB „Miroveda“ prie bankroto tyčia. Bendrovės turtą tiesiogiai valdo ir už jos veiklos organizavimą atsako bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 10 dalis, 19 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų apie įmonės vadovų sprendimus perleisti ar kitokiu būdu sumažinti įmonės turtą, tokiu būdu siekiant sąmoningai sužlugdyti įmonę.

Aplinkybė, kad UAB „Miroveda“ vadovas galimai pasisavino įmonės turtą ar jį iššvaistė, gali būti pagrindas administratoriui reikšti ieškinį bendra ginčo teisena buvusiam įmonės vadovui dėl žalos, padarytos įmonei, atlyginimo.

Tuo tarpu įmonės akcininkų veiksmai parduodant įmonės akcijas neapsprendė įmonės mokumo, jo neįtakojo ir nesąlygojo bankroto. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo ir kitas įstatymų nustatytas teises (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnis). Pardavus įmonės akcijas, kartu nepasikeičia ir įmonei priklausančio turto savininkas (pasikeičia tik akcijų savininkas, o įmonės turto savininkas išlieka įmonė), įmonės turtinė padėtis nesikeičia.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Miroveda“ bankroto administratorius prašo teismą panaikinti skundžiamą nutartį ir BUAB „Miroveda“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei informuoti apie tai prokuratūrą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. UAB „Miroveda“ akcijų pardavimo veiksmai buvo atliekami apsimestinai ir siekiant išvengti atsakomybės, tačiau nesiekiant sukurti teisinių santykių. Tai patvirtina faktas, kad bankroto administratoriui nei įmonės administracija, nei buvęs vadovas N. P., su kuriuo nepavyksta susisiekti ir kuriam dėl turto neperdavimo teismas skyrė baudą, administratoriui neperdavė jokio įmonės turto ir dokumentų.

2. Buvęs įmonės savininkas M. S. pateikė 2007-12-03 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2008-04-04 akcijų priėmimo - perdavimo aktą, pagal kurį jis perdavė 50 % UAB „Miroveda” akcijų V. D.. V. D. paaiškino, kad jis įmonės UAB „Miroveda“ akcijas 2009-09-16 pardavė V. S., pateikė pardavimo sutarties kopiją ir dokumentų perdavimo - priėmimo 2009-09-16 akto kopiją. Pagal šį aktą buvo perduotas visas bendrovės trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, buhalterinės apskaitos dokumentai V. S., tačiau pastarasis negalėjo paaiškinti nei kur jis perėmė turtą, nei kur šį turtą padėjo iki perduodamas N. P.. Pagal didelį turto kiekį aišku, kad turtas negalėjo būti perimtas neturint sandėlių jam saugoti.

3. V. S. už neteisėtą veiką kitoje jo vadovaujamoje įmonėje UAB „Statybų verslas“, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-08 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas) ir BK 245 straipsnį (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas). Pareiškėjo manymu, panaši schema buvo pritaikyta ir UAB „Miroveda“ veikloje – buvo pasirašomos fiktyvios sutartys, perleidžiami pinigai į kitas įmones. Daroma prielaida, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai arba visai nevedama, darbuotojai, įmonės vadovai ir savininkai nuolat keitėsi, darbuotojams algos buvo mokamos dalimis ar iš viso nemokamos.

4. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, įmonėje dirba V. S., tačiau jis paaiškino, kad nuo 2010-06-12 nebedirba įmonėje (nebuvo atleistas dėl įmonės administracijos kaltės), o visas įmonės akcijas ir įmonės dokumentus jis pardavė N. P..

5. Pagal UAB „Miroveda” balansą už 2007 metus tuo metu įmonė turėjo ilgalaikio turto (įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai) už 18 410 Lt, trumpalaikio turto - už 193 120 Lt, iš jo debitoriniai įsiskolinimai sudarė 160 871 Lt.

Pagal perdavimo aktus yra perduota turto už daugiau nei 320 000 Lt, ko būtų pakakę atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

5. Buvusi įmonės vyr. buhalterė D. A. pateikė jos išsaugotų buhalterinių dokumentų kopijas ir įmonės balanso išrašą iš buhalterinės apskaitos programos, darbo užmokesčio žiniaraščių kopijas nuo 2009-01-01 iki 2009-09- 18, tačiau administratorius negali šių dokumentų sutikrinti su originalais.

6. Įmonė pagal buhalterinės apskaitos programos duomenis 2009-09-18 datai buvo įsiskolinusi darbuotojams virš 70 000 Lt darbo užmokesčio, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra, todėl administratorius teismui pateikė tvirtinti tik 8 darbuotojų kreditorinius reikalavimus, o kitus darbuotojų kreditorinius reikalavimus būtų galima papildyti gavus UAB „Miroveda” dokumentus.

7. Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad įmonės pardavimais buvo siekiama nuslėpti realią padėtį bendrovėje, t. y. slepiama reali turto būklė, o turtas galimai buvo iššvaistytas arba parduotas to neatspindint buhalterinėje apskaitoje ir vengiant atsiskaityti su kreditoriais.

8. Tikėtina, kad M. S. neperdavė turto V. D., V. D. neperdavė turto V. S., o šis N. P.. Įmonės sandoriai buvo apsimestiniai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir privedė bendrovę prie bankroto. Siekiant išsiaiškinti bendrovės turto dydį ir saugojimo vietą, atgauti buhalterinės apskaitos dokumentus, patikrinti abejotinus sandorius bei į įmonės veiklos tyrimą įtraukti teisėsaugos institucijas, būtina BUAB „Miroveda” bankrotą pripažinti tyčiniu

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar BUAB „Miraveda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. BUAB „Miraveda“ bankroto administratorius siekia įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu tuo pagrindu, kad įmonės akcininkai kelis kartus perleisdami įmonės akcijas taip galimai siekė nuslėpti įmonės turtą ir turtinę padėtį, išvengti atsakomybės.

Tyčinio bankroto sąvoka pateikta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje (byloje nagrinėjamos situacijos metu galiojusi įstatymo redakcija, aktuali iki 2013-10-01). Minėtame straipsnyje tyčinis bankrotas buvo apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ar nemokumas yra nepasisekusio verslo pasekmė. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato,. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003).

Pagal bylos duomenis Vilniaus apygardos teismas 2011-04-22 iškėlė UAB „Miroveda“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-4152-56/2011), nustatęs, kad pagal paskutinį pateiktą 2007 metų įmonės balansą jos turto vertė – 211 530,60 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams bankroto bylos iškėlimo metu – 240 020, 96 Lt. Paskirtam bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės turtas bei dokumentai. Administratoriui yra žinoma tai, kad 2009-09-16 buvęs įmonės vadovas M. S. 2007-12-03 sutartimi (t. 1. b.l. 51) pardavė 50 procentų UAB „Miroveda“ akcijų V. D., o 2008-03-12 (t. 2., b.l. 52) likusias 50 procentų įmonės akcijų (akcijos perduotos 2008-04-04 akcijų priėmimo-perdavimo aktu (t. 2., b.l. 53). V. D. UAB „Miroveda“ akcijas 2009-09-16 pardavė V. S. (priėmimo-perdavimo aktu 2009-09-16 perduoti ir įmonės dokumentai, trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, atsargų likučiai (t.2., b.l. 4-13). V. S. nuo 2009-09-16 iki 2010-06-12 buvo ir įmonės direktorius (t. 2., b.l. 80), o vėliau įmonei iki bankroto bylos jai iškėlimo vadovavo N. P. (t.2., b.l. 79).

Prašymą BUAB „Miraveda“ bankroto procesą pripažinti tyčiniu administratorius grindžia būtent minėtu įmonės akcijų perleidimu, tačiau, teismo vertinimu, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien akcijų perleidimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos įmonės nemokumui. Kartu su akcijomis nėra perduodamas nei įmonės turtas, nei dokumentai. Į bylą pateiktas 2009-09-16 įmonės dokumentų, trumpalaikio ir ilgalaikio turto perdavimo aktas sietinas ne su akcijų perleidimu, o su įmonės vadovų pasikeitimu, kadangi nuo 2009-10-19 įmonės vadovu pagal Juridinių asmenų registro duomenis tapo V. S.. Taigi prašymo pripažinti BUAB „Miraveda“ bankrotą tyčiniu administratorius apskritai negrindžia tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios teismų praktikoje vertinamos siekiant nustatyti, ar bankrotas yra tyčinis, t. y. administratorius apskritai nenurodo įmonės sandorių, kurie galėjo vesti prie bankroto, kuriais būtų vengiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriais įmonės vadovai būtų padarę žalą įmonei. Vien akcijų perleidimas, nepriklausomai nuo perleidimo dažnumo, savaime nėra žalingas įmonei, nepažeidžia jos kreditorių teisių ir nesudaro prielaidų pabloginti įmonės atsiskaitymą su kreditoriais, kadangi akcijų perleidimu nėra perleidžiamas ir įmonės turtas. Apeliantas be teisinio ir faktinio pagrindo, nepagrįstai įmonės turto perdavimą sieja akcijų perleidimu. 2009-09-16 įmonės turto perdavimas įvyko dėl vadovų pasikeitimo (įmonės turtas perduotas naujajam vadovui V. S.), o ne dėl akcininkų pasikeitimo (V. S. tapo ne tik įmonės akcininku, bet ir vadovu).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje bylose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (2013-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1948/2013, 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1896/2013) ne kartą sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu be kitų aplinkybių buvo vertinama ir pasisakoma taip pat ir dėl akcijų perleidimo reikšmės įmonės nemokumui. Tačiau, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, minėtose Lietuvos apeliacinio teismo bylose akcijų perleidimo aplinkybės buvo vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis, t. y. su aplinkybėmis dėl įmonės turto perdavimo naujajam vadovui, su aplinkybėmis dėl įmonės turto perleidimo akcininkų įsteigtai kitai įmonei, taigi buvo vertinami ir vadovo bei akcininkų veiksmai, turėję įtakos įmonės turtinės padėties pokyčiams. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokių argumentų ar aplinkybių pareiškėjas nenurodė, o vien akcijų perleidimas, kaip jau minėta, neturi įtakos įmonės turtinei padėčiai, taigi ir mokumui. Akcijų perleidimas nėra tie veiksmai, kurie teismų praktikoje pripažįstami tyčinio bankroto požymiais (tokiais veiksmais, pavyzdžiui, gali būti pripažįstami įmonės valdymo organų sprendimai, kuriais nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami kiti veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, kuriais atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan.). Todėl prašymas pripažinti BUAB „Miroveda“ bankrotą tyčiniu yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Faktinė aplinkybė, kad paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu UAB „Miraveda“ vadovu, kad jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, kad įmonėje neišlikusi, galimai tinkamai ir nebuvo vesta apskaita, nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.

Byloje iš esmės keliamas klausimas dėl įmonės turto ir dokumentų buvimo vietos (turtas neperduotas bankroto administratoriui), tačiau ne įmonės akcininkams, o vadovams keičiantis turi būti perduodamas įmonės turtas. Todėl administratorius turėtų aiškintis aplinkybes, susijusias su turto perdavimu keičiantis vadovams. Paaiškėjus, kad kuris nors vadovas jam perduoto turto neišsaugojo ir taip padarė įmonei žalos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši faktinė aplinkybė gali būti pagrindas reikšti ieškinį buvusiam įmonės vadovui  dėl įmonei turto neišsaugojimu padarytos žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnis).

Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                               Egidija Tamošiūnienė