Civilinė byla Nr. e2-596-657/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01368-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energostatika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „APS Energyline“, uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių energetinė statyba“.
Teismas
nustatė:
Ieškovė UAB „Energostatika“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą, kuriuo UAB „Energostatika“ pašalinta iš pirkimo ir jos pasiūlymas atmestas, o UAB „APS Energyline“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu; įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras ir nustačius, jog UAB „Energostatika“ atitinka Konkurso reikalavimus, pripažinti ją laimėtoja; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vykdo viešąjį pirkimą riboto konkurso būdu per kvalifikacijos vertinimo sistemą (2025-ESO-1086) dėl Elektros tinklo projektavimo, įrengimo, planinių ir avarinių darbų sutarties pirkimo (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė pateikė pasiūlymą. Ieškovė, 2025 m. rugsėjo 26 d. gavusi prašymą paaiškinti pateikto pasiūlymo galimo derinimo su kitu tiekėju požymius, pateikė atsakovei paaiškinimą. Atsakovė 2025 m. spalio 2 d. pakartotinai paprašė paaiškinti galimo derinimo su kitu tiekėju požymius, į kurį ieškovė išsamiai atsakė 2025 m. spalio 8 d. Perkančiosios organizacijos prašymu 2025 m. spalio 21 d. buvo pateiktas dar vienas paaiškinimas, tačiau 2025 m. lapkričio 5 d. atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė, nurodydama, jog pasiūlymas yra atmetamas dėl to, jog ieškovas neva sudarė susitarimų su kitais tiekėjais, konkrečiai UAB „Anykščių energetinė statyba“, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų, t. y. ieškovė ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ nurodė, jog subtiekėjais pasitelks vienas kitą; abu nurodyti tiekėjai yra kontroliuojami tų pačių asmenų; abiejų tiekėjų pasiūlymų darbų lentelėse sutapo 778 įkainiai, o medžiagų 526 įkainiai, o ieškovas nepagrindė konkrečių įkainių skaičiavimų; abiejų tiekėjų vienas dokumentas buvo koreguotas to paties asmens ir abiejų tiekėjų teiktų dokumentų rašymo stilius yra panašus. Ieškovė, nesutikdamas su Perkančiosios organizacijos sprendimu, bei manydama, jog pateiktas pasiūlymas bei teikti paaiškinimai įvertinti netinkamai, pateikė pretenziją, kurią atsakovė atmetė, nenurodydama, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovė ir, dėl ko ji pašalinta iš Pirkimo.
Atsakovė UAB „Ignitis paslaugų centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas privalomas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Šiuo atveju įvertinus ieškovės ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymus, gautus paaiškinimus, nuspręsta atmesti šių bendrovių pasiūlymus BPS 38.1 (c) punkto pagrindu, nes Pirkimo vykdytojas turi įtikinamų duomenų apie neleistino susitarimo atvejį, o būtent, abi tiekėjos nurodė, kad daliai darbų pasitelks subrangovu viena kitą; abi tiekėjos yra kontroliuojamos tų pačių asmenų, kas leidžia pagrįstai įtarti, kad veiksmai tarp tiekėjų Pirkime galėjo būti koordinuojami; be to, pasiūlymuose sutapo net 778 darbų įkainiai ir 526 medžiagų įkainiai, abi tiekėjos yra nurodžiusios vienodas koeficientų reikšmes. Pateiktuose paaiškinimuose ieškovė motyvuotai bei argumentuotai nepaaiškino, kaip buvo apskaičiuoti pateikti įkainiai, nepagrindė daugumos įkainių sutapimo su kita tiekėja UAB „Anykščių energetinė statyba“, kas pagrįstai leido įtarti suderintų veiksmų egzistavimo faktą, Tiekėjų perkančiajai organizacijai pateiktuose paaiškinimuose pastebėti dokumentų turinio ir formos panašumai (vienodas paaiškinimų dėstymo stilius, identiška forma), tapačios ar panašios atsakymų formuluotės ir žymos, kas, šalia kitų nustatytų aplinkybių, taip pat sudaro pagrindą įtarti, kad tiekėjai ne tik įgyvendino iš anksto suderintą bendrą strategiją viešajame pirkime, bet derino ir paaiškinimų perkančiajai organizacijai teikimo bendrą strategiją, t. y. net paaiškinimai buvo rengti vieno ir to paties asmens.
Trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog trečiojo asmens vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, nes juo siekiama sudaryti nepagrįstą įspūdį, kad sprendime nurodytų aplinkybių visuma savaime sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti tariamą trečiojo asmens ir ieškovės susitarimą bei konkurencijos pažeidimą Pirkimo procedūrose, nors nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neleistino susitarimo egzistavimą ar realų konkurencijos iškraipymą, kaip to reikalauja VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto bei BPS 38.1 punkto nuostatos. Įvertinus sprendime pateiktus duomenis apie UAB „APS Energyline“ pasiūlymo vertę, akivaizdu, jog trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos kainos buvo konkurencingos ir ženkliai mažesnės, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo siekta iškreipti kainodarą ar konkurenciją. Vien faktas, kad trečiasis asmuo ir ieškovė yra tarpusavyje susiję ar kad tarp jų egzistavo tiekėjo – subtiekėjo santykiai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti konkurencijos pažeidimą. Taip pat įkainių sutapimo faktas savaime neįrodo jokių trečiojo asmens veiksmų (ar neveikimo) dėl pasiūlymų derinimo, nes tai objektyviai paaiškinamas įprastais rinkos principais. Trečiojo asmens pasiūlymas buvo lyginamas išimtinai su ieškovės, o ne kitų tiekėjų pasiūlymais, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesilaikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Atsakovės pozicija, kad trečiasis asmuo privalėjo šiame Pirkime taikyti ankstesniuose pirkimuose naudotus įkainius ar koeficientus, yra nepagrįsta ir prieštarauja VPĮ bei tiekėjų savarankiškumo principui, o sprendimo išvada, kad trečiojo asmens ir ieškovės paaiškinimus rengė tas pats asmuo yra grindžiama subjektyviu kalbos ir stiliaus vertinimu, kuris neturi jokio ryšio su tariamu konkurencijos pažeidimu
Trečiasis asmuo UAB „APS Energyline“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog palaiko atsakovės UAB „Ignitis grupė paslaugų centras“ sprendimus bei motyvus, kurie buvo atlikti vykdant viešojo pirkimo procedūras bei byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėl Elektros tinklo projektavimo, įrengimo, planinių ir avarinių darbų sutarties pirkimo Vilniaus reg. Trečiojo asmens vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas todėl turėtų būti atmestas.
Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius” atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. ESO palaiko atsakovės poziciją tais pačiais argumentais
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ įgaliojusios organizacijos trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ vardu per kvalifikacijos vertinimo sistemą riboto konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą (2025-ESO-1086) dėl Elektros tinklo projektavimo, įrengimo, planinių ir avarinių darbų sutarties pirkimo (duomenys neskelbtini). Ilgalaikė sutartis 39 dalyje“ (pirkimo Nr. 4385376). Apie pirkimą paskelbta 2025 m. rugsėjo 5 d. Perkančioji organizacija pirkimui vykdyti pasitelkė 2019 m. pasitelkė kvalifikacijos vertinimo sistemą (toliau – KVS) tam, kad atrinktų kvalifikuotus tiekėjus, kuriuos vėliau kviečia teikti pasiūlymus skelbiant konkrečius pirkimus. Pirkimas vykdomas vadovaujantis patvirtintomis Viešojo pirkimo, vykdomo riboto konkurso būdu per kvalifikacijos vertinimo sistemą, Bendrosiomis pirkimo sąlygomis (BPS), Specialiosiomis pirkimo sąlygomis (SPS), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – PĮ), Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Pirkimo objektas – (2025-ESO-1086) dėl Elektros tinklo projektavimo, įrengimo, planinių ir avarinių darbų sutarties pirkimo (duomenys neskelbtini).). Ilgalaikė sutartis 39 dalyje. Tiekėjui teikiamų medžiagų, įrengimų ir kitų priemonių darbams atlikti pateikimo tvarka nurodyta sutartyje (SPS 6 p.). Pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas (BPS 4 p.). Pirkime neleidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų, jeigu SPS nenurodyta kitaip (BPS 25 p.). Tiekėjų kvalifikacija ir Pašalinimo pagrindai nėra tikrinami. Dalyvauti pirkime kviečiami tiekėjai, įtraukti į 0,4-10 kV elektros tinklo objektų projektavimo paslaugų ir įrengimo darbų, rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros darbų bei TP/SP 10 kV dalies darbų (CVP IS Pirkimo ID 426092) kvalifikacijos vertinimo sistemos pagrindu bei tvarka sudarytą Kvalifikuotų tiekėjų sąrašą ir atitinkantys Kvalifikacijos vertinimo sistemoje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taikomus konkrečiai šiam pirkimui (SPS 5. p.). Ieškovė UAB „Energostatika“ ir tretieji asmenys UAB „APS Energyline“, ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ pateikė pasiūlymus pirkimui.
Perkančioji organizacija įvertinusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, 2025 m. rugsėjo 26 d. raštais paprašė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba” paaiškintų pateiktų pasiūlymų galimo derinimo su kitu tiekėju požymius. Susipažinusi su tiekėjų paaiškinimais, atsakovė dar kelis kartus (2025 m. spalio 2 d. ir 2025 m. spalio 15 d.) siuntė prašymus paaiškinti nustatytus galimo pasiūlymų derinimo tarp šių dviejų bendrovių požymius, nurodant konkrečius nustatytus požymius. Įvertinus Ieškovo ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymus, gautus jų paaiškinimus į siųstus paklausimus, atsakovė 2025 m. lapkričio 5 d. pranešimu pranešė tiekėjams apie sudarytą pasiūlymų eilę, nurodydama, kad laimėjusiu pripažintas UAB „APS Energyline“ pasiūlymas – 100 balų, 6 046 075,51 Eur be PVM. Pranešime atsakovė taip pat nurodė, jog UAB „Energostatika“ ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymai atmesti, vadovaujantis rašte nurodytomis aplinkybėmis ir BPS 38.1 (c) punktu (pasiūlymas yra nepriimtinas, nes dėl jo Pirkimo vykdytojas turi įtikinamų duomenų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus).
Ieškovė, susipažinusi su atsakovės sprendimu dokumentais, laikydamasi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, 2025 m. lapkričio 11 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, reikalaudama panaikinti atsakovės 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą, atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą, o UAB „APS Energyline“ pasiūlymas pripažintas ir laimėtoju; nustačius, jog ieškovė atitinka Konkurso reikalavimus, pripažinti jos pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą. Atsakovė ieškovės pateiktos pretenzijų netenkino.
Analogiškas aplinkybes, kaip ir pretenzijoje, ieškovė nurodė ir ieškinyje. Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 4232 str. 1 d.).
Ieškovė neginčija tos aplinkybės, jog laimėtojos UAB „APS Energyline“ kvalifikacija yra tinkama. Ieškovė atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ginčija tuo pagrindu, kad ieškovės pasiūlymas nepagrįstai buvo atmestas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir BPS 38.1 (c) punkto pagrindu.
Šiuo atveju, konkretus Pirkimas vykdomas vadovaujantis KVS, Bendrosiomis ir Specialiosiomis sąlygomis, PĮ, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais.
PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos kartu taikant VPĮ įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos.
VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas privalomasis pašalinimas už konkurenciją ribojančius susitarimus – perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Pirkimo dokumentuose taip pat buvo įtvirtinta, kad dalyvio pateiktas pasiūlymas atmetamas, jeigu jis yra nepriimtinas, nes dėl jo Pirkimo vykdytojas turi įtikinamų duomenų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus (BPS 38.1 (c) p.).
Nagrinėjamu atveju, atsakovė savo sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą grindė tuo, jog: 1) abi tiekėjos (ieškovė ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ nurodė, kad daliai darbų pasitelks subrangove viena kitą; be to, abi tiekėjos yra kontroliuojamos tų pačių asmenų, kas leidžia pagrįstai įtarti, kad jų veiksmai galėjo būti koordinuojami; 2) pasiūlymuose sutapo net 778 darbų įkainiai ir 526 medžiagų įkainiai, abi tiekėjos yra nurodė vienodas koeficientų reikšmes; 3) abiejų tiekėjų pateiktuose paaiškinimuose pastebėti dokumentų turinio ir formos panašumai (vienodas paaiškinimų dėstymo stilius, identiška forma), tapačios ar panašios atsakymų formuluotės ir žymos) paaiškinimai buvo rengti vieno ir to paties asmens. Analogiškus argumentus atsakovė nurodė ir rašte, kuriuo netenkino ieškovės pretenzijos, taip pat nurodė ginčijamo sprendimo priėmimo teisinį pagrindą, todėl ieškovė galėjo suprasti jos pasiūlymo atmetimo prielaidas. Esant šioms aplinkybėms nesutiktina su ieškove, kad perkančioji organizacija savo sprendimo atmesti pasiūlymą tinkamai nemotyvavo, nes nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovė.
Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad tiek ieškovė UAB „Energostatika“, tiek trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“, teikdamos pasiūlymus ginčo viešajame pirkime nurodė, kad naudosis remsis viena kitos, kaip subtiekėjos, pajėgumais tame pačiame pirkime. Taigi, byloje būtina įvertinti, ar viešajame pirkime dalyvaujančios tiekėjos UAB „Energostatika“ ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ nėra tarpusavyje susijusios, ar, teikdamos pasiūlymus, nebuvo sudariusios slaptų susitarimų, ribojančių konkurenciją.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką ir įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Viena iš teisinių garantijų, būtinų efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas išleisti įstatymus, kurie saugotų sąžiningos konkurencijos laisvę. Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Konkurencijos užtikrinimas reikalauja, kad tiekėjai viešuosiuose pirkimuose konkuruotų tarpusavyje, todėl natūralu, kad tiekėjų pašalinimas už konkurenciją ribojančius susitarimus prisideda prie sąžiningos konkurencijos įtvirtinimo organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus. Vienu iš esminių konkurencijos užtikrinimo pažeidimų laikytinas atvejis, kai viešajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai tarpusavyje susitaria dėl bendro dalyvavimo, taip iš esmės eliminuodami konkurenciją.
Atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą, nurodė, jog abi tiekėjas kontroliuoja tie patys asmenys, t. y. UAB „Energostatika“ akcininkais yra S. B. turintis 40 proc. įmonės akcijų, T. B. – 40 proc. įmonės akcijų, P. B. – 20 proc. įmonės akcijų. Tuo pačiu T. B. turi 26,98 proc. UAB „Anykščių energetinė statyba“ akcijų, S. B. – 16,53 proc., R. B. – 8,28 proc., kiti akcininkai –7,08 proc., abi pirkimo dalyvės numatė pasitelkti viena kitą daliai darbų (subrangove).
Pirmiausia pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Pažymėtina ir tai, jog įmonių grupės gali būti įgijusios įvairias formas ir turėti skirtingus tikslus, o tai nebūtinai reiškia, kad net tų pačių asmenų kontroliuojamos įmonės neturi jokios autonomijos vykdydamos savo ekonominę veiklą, be kita ko, ir kai dalyvauja viešojo pirkimo procedūrose. Iš tikrųjų pačios grupės įmonių santykius gali reglamentuoti specialios nuostatos, galinčios užtikrinti tiek nepriklausomumą, tiek konfidencialumą rengiant pasiūlymus, kuriuos tuo pačiu metu pateiks nagrinėjamos įmonės toje pačioje konkurso procedūroje. Taigi tam, kad būtų paisoma proporcingumo principo, perkančioji organizacija turi būti įpareigota išnagrinėti ir įvertinti faktines aplinkybes, kad nustatytų, ar tarp dviejų subjektų egzistuojantis ryšys šiuo atveju turėjo konkrečią įtaką atitinkamam toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje pateiktų pasiūlymų turiniui, nes tokios įtakos, kad ir kokia būtų jos forma, konstatavimo pakanka, kad minėtos įmonės galėtų būti pašalintos iš atitinkamos procedūros.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs (2018 m. gegužės 17 d. sprendimas Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras v „Ecoservice projektai“ UAB, C?531/16, EU:C:2018:324), jog konstatavimo, kad ryšiai tarp konkurso dalyvių turėjo įtakos jų pasiūlymų, pateiktų dėl tos pačios procedūros, turiniui, iš principo pakanka tam, kad į šiuos pasiūlymus perkančioji organizacija negalėtų atsižvelgti, nes jie turi būti pateikti visiškai savarankiškai ir nepriklausomai, jei parengti susijusių dalyvių. Vis dėlto vien konstatavimo, kad tarp atitinkamų įmonių yra kontrolės santykiai dėl nuosavybės teisių ar balsavimo teisių skaičiaus, kuriuo galima pasinaudoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nepakanka, kad perkančiosios organizacijos galėtų automatiškai per viešojo pirkimo procedūrą atmesti šiuos pasiūlymus, nepatikrinusios, ar tokie santykiai turėjo konkrečią įtaką šių pasiūlymų nepriklausomumui.
Minėtos bylos pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai pažymėjo, jog konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį – pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad apie nesavarankišką tiekėjų dalyvavimą galima spręsti ne tik iš tiesioginių, bet ir netiesioginių įrodymų, juolab kad išoriniai veiksmų derinimo požymiai gali būti nustatyti tiek tarp susijusių, tiek nesusijusių ūkio subjektų, taigi tai nėra tik susijusiems asmenims būdingas elgesys. Priešingai, aiškiai neišreikštas ar teisėtais veiksmais slepiamas veiksmų derinimas daugiau būdingas susijusiems asmenims. Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiasis atkreipė dėmesį į tai, kad tokie patys susijusių asmenų veiksmai gali būti vertinami skirtingai nei nesusijusių asmenų – tarpusavyje susiję asmenys pirkimo ir peržiūros procedūrų metu turėtų būti suinteresuoti elgtis taip, kad jų elgesys sukeltų kuo mažiau abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018).
Nagrinėjamu atveju nei pirkimo Bendrosiose, nei Specialiosiose sąlygose nebuvo įtvirtinta tiekėjų pareiga išviešinti ryšius (tarpusavio santykius) su kitu pirkime dalyvaujančiu tiekėju. Nesant dalyviams tenkančios pareigos informuoti perkančiąją organizaciją apie jų galimus ryšius su kitais dalyviais, perkančioji organizacija per visą procedūrą turi traktuoti atitinkamo dalyvio pasiūlymą kaip tinkamą pasiūlymą, atitinkantį Direktyvos 2004/18 nuostatas, jei nėra požymių, kad susijusių dalyvių pateikti pasiūlymai buvo suderinti ar dėl jų buvo susitarta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tokiu atveju, tiekėjams negali būti taikomos jokios jų teises varžančios ar susiaurinančios priemonės už (ne)veikimą, jei atitinkamų veiksmų atlikimo pareiga jiems nenustatyta, nepriklausomai nuo šių priemonių nustatymo ir (ar) taikymo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018).
Taigi, vien žinojimas apie tiekėjų santykius (jog abu pirkime dalyvaujančius subjektus iš dalies kontroliuoja tie patys asmenys), savaime nereiškia ir jų įvertinimo sąžiningos konkurencijos aspektu, jei nebuvo atlikta jokių konkrečių veiksmų aiškinantis, ar ir kaip jie daro įtaką savarankiškam ūkio subjektų dalyvavimui Konkurse, ir nesudarytų pagrindo jų pasiūlymus vertinti kaip nepriimtinus (tinkamumo ar teisėtumo pagrindu).
Sprendžiant, ar ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymuose nurodydamos, jog naudosis viena kitos pajėgumais (kaip subrangovės), sudarė neleistinus susitarimus, ribojančius konkurenciją, svarbu įvertinti, ar perkančioji organizacija turėjo įtikinamų duomenų tokio susitarimo egzistavimui pagrįsti.
Įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi galutinio teismo sprendimo ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai savaime nėra neteisėti. Tiekėjų tarpusavio bendradarbiavimas vienas kitą pasitelkiant kaip subrangovus tame pačiame viešajame pirkime gali kelti abejonių, tačiau turi būti nustatytas tiekėjų tiesioginis ar netiesioginis neteisėtas bendradarbiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018).
Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ nusprendė tarpusavyje bendradarbiauti ir subrangos pagrindu, savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad tiekėjos arba derino savo bendrą dalyvavimą viešajame pirkime (dalinosi rinką), arba viena kitai atskleidė jautrią ir viešojo pirkimo eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų. Iš ieškovės 2025 m. spalio 8 d. paaiškinimo perkančiajai organizacijai matyti, jog buvo nuspręsta pasitelkti subrangovus, nes viena ieškovė neatitiktų visų pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Vien tai, kad trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“, nurodyta ieškovės pasiūlyme kaip subrangovė, pateikė atskirą pasiūlymą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nedalyvavo pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu bei neteikė bendro vieno pasiūlymo, savaime nesudarytų pagrindo spręsti, jog nurodytos tiekėjos pirkime dalyvavo nesavarankiškai ir tai galėtų turėti įtakos teikiamų pasiūlymų derinimui, taip sudarant susitarimą ribojantį konkurenciją.
Kitas iš atsakovės nurodytų teisėtumo vertinimo kriterijų, nustatytų vertinant tiekėjų ieškovės ir UAB ‚Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymus, dėl kurio ginčijosi byloje dalyvaujantys asmenys – atskirų darbų (778 pozicijose) ir medžiagų (526 pozicijose) įkainių sutapimas ir vienodų koeficientų reikšmių nurodymas.
Perkančiosioms organizacijoms kyla bendroji aktyvaus veikimo pareiga užtikrinant viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus, tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais. Byloje nustatyta, kad atsakovė aiškinosi, ar šių ūkio subjektų ryšiai ir (ar) kitos aplinkybės užtikrina laisvą ir sąžiningą tarpusavio varžymąsi, kelis kartus prašydama ieškovės paaiškinti tokį didelį darbų ir įkainių sutapimą, vienodų koeficientų reikšmių nurodymą.
Draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai. Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą.
Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų, tačiau griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas.
Teismų praktikoje susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas itin plačiai, nekeliant esminių reikalavimų tokio susitarimo išraiškos būdui ar formai. Vertinant, ar ūkio subjektų elgesys laikytinas susitarimu pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-2577/2011; 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-294/2011; 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011).
Europos Sąjungos teismų praktikoje suderintais veiksmais konkurencijos teisės prasme, be kita ko, laikomas ūkio subjektų, ketinančių dalyvauti ar dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, keitimasis tarpusavyje informacija apie sąnaudas, prekių charakteristikas ir jų kainas, nors tai yra informacija, kurią nepriklausomas rinkos dalyvis laikytų komercine paslaptimi (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 1995 m. vasario 25 d. sprendimas SPO ir kt. prieš Komisiją, T-29/92, ECLI:EU:T:1995:34). Taip pat laikomasi nuostatos, kad bet koks abipusis tiesioginis ar netiesioginis ūkio subjektų kontaktas, kurio metu atskleidžiama informacija apie tai, kaip ūkio subjektas ketina elgtis rinkoje ateityje, laikomas SESV 101 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiais suderintais veiksmais, jei tokiu kontaktu siekiama sukurti konkurencijos sąlygas, kurios nėra įprastos atitinkamai rinkai. Be to, jei neįrodyta priešingai, preziumuojama, kad kitas ūkio subjektas pasinaudojo atskleista informacija (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimas sujungtose bylose Ceminteries ir kiti prieš Komisiją, ECLI:EU:T:2000:77).
Komercinių pasiūlymų turinio derinimas (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimas konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Sąžiningos konkurencijos koncepcija reiškia ir tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų. Dėl to draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Rengdama viešuosius pirkimus perkančioji organizacija siekia, kad procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai pateiktų konkuruojančius pasiūlymus. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto derina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne sąžininga konkurencinė kova, o įstatymui prieštaraujantis išankstinis ūkio subjektų susitarimas, dėl kurio viešųjų pirkimų procedūra tampa neteisėta.
BPS 35.1 punkte nurodyta, jog pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai bus lyginami pagal SPS nurodytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir sudaroma pasiūlymų eilė. BPS 35.3 punkte nurodyta, pasiūlymų eilė sudaroma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: kainos didėjimo tvarka (kai pasiūlymai lyginami tik pagal kainą); kainų ar sąnaudų ir kokybės santykio (išreikšto balais) mažėjimo tvarka (kai pasiūlymai lyginami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį), gyvavimo ciklo sąnaudų didėjimo tvarka (kai pasiūlymai lyginami pagal gyvavimo ciklo sąnaudas). SPS 8 punkte nustatyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų – kainos ir kokybės santykį.
Atsakydama perkančiosios organizacijos prašymą paaiškinti medžiagų ir darbų įkainių sutapimą, ieškovė nurodė, jog UAB „Anykščių energetinė statyba“ nurodė, kad UAB „Energostatika“ pasitelkiama šiems darbų kodams: 0.3, 1.1, 1.2, 3.2, 3.3, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1, 8.2., todėl akivaizdu, jog UAB „Energostatika“ medžiagų ir darbų įkainiai, kurie buvo nurodyti ieškovės pasiūlyme, taip pat buvo perkelti į trečiojo asmens pasiūlymą, kuris buvo suformuotas ir nusiėstas atsakovei ant „2.2.1 Įkainių ir sistelos koeficientų lentelės“. Ieškovė prieš pateikdama pasiūlymą kreipėsi į kelis tiekėjus (subrangovus) dėl jų siūlomų medžiagų ir darbų įkainių (UAB „Jodesta“, UAB „Elmaga“, UAB „Elektrokomplektas“,UAB „Anykščių energetinė statyba“). Ieškovės nuomone, pirkime siūlomi įkainiai nebuvo ir negalėjo būti suderinti, nes praktiškai tokie patys buvo siūlyti ir kituose pirkimuose (2024-ESO-726 ir 2024-ESO-547), kuriuose dalyvavo tik ieškovė. Be to, visuose pirkimuose ieškovė pozicijoje „SISTELOS koeficientai“ visuomet siūlo 0,00, siekdama pateikti konkurencingiausią pasiūlymą.
Vertinant pasiūlymų savarankiškumą, nėra būtina analizuoti kiekvieno sutampančio kainos elemento atskirai, jeigu nustatytų sutapimų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie pasiūlymų koordinavimą, juolab, kad ieškovės pasiūlymas atmestas ne vien darbų ir medžiagų įkainių sutapimo. Be to, teismas neatlieka pakartotinio techninio ar ekonominio pasiūlymų vertinimo, o tikrina, ar perkančioji organizacija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, o tai reiškia, kad teismas neperskaičiuoja pasiūlymų, nevertina kiekvieno įkainio teisingumo ar sutapimo.
Perkančioji organizacija sprendė, jog ieškovė nepaaiškino pasiūlymo, nes neatsakė į atsakovės klausimus, t. y. nenurodė UAB „Anykščių energetinė statyba“ pateikto pasiūlymo, jo pateikimo datos, nepaaiškino, kas ir kam šį pasiūlymą teikė, be to, nenurodė ir pateiktų darbų kainų, rinkos kainų palyginimų, nenurodė, jog sutampantys įkainiai yra standartiniai ar reguliuojami, tokiu būdu nesudarydama galimybės atsakovei įvertinti pateikiamos informacijos pagrįstumą. Visa tai leido perkančiajai organizacijai pagrįstai įtarti, kad tiekėja nėra suinteresuota objektyviai paaiškinti pasiūlymą ir atsakyti į perkančiajai organizacijai kilusias abejones dėl tiekėjų veiksmų (ne)derinimo pirkime.
Neabejotinai byloje įrodyta, jog perkančioji organizacija ne kartą kreipėsi į ieškovę, kad paaiškintų pasiūlymą, pateiktų atsakymus į atsakovės pateiktus klausimus. Tiekėjo pateikti paaiškinimai turi būti konkretūs ir pagrįsti objektyviais duomenimis; formalus ar abstraktus paaiškinimas nepašalina konkurencijos iškraipymo rizikos. Atsakydama į klausimus, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., savarankiškos kainodaros, atskirų skaičiavimų), todėl neįtikinami paaiškinimai nepašalino perkančiosios organizacijos abejonių dėl pasiūlymų rengimo koordinavimo. Teismas pažymi, kad perkančioji organizacija tinkamai vertino sutapimus bendroje konteksto analizėje, išnagrinėjo tiekėjų pateiktus paaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, jog šie paaiškinimai nepašalina abejonių dėl pasiūlymų savarankiškumo.
Kaip jau minėta, draudžiamas tiekėjų susitarimas gali būti nustatomas remiantis netiesioginių, tačiau tarpusavyje susijusių požymių visuma, net jei ir nėra tiesioginių susitarimo įrodymų. Perkančioji organizacija turi teisę ir pareigą vertinti ne tik formalius pasiūlymo duomenis, bet ir faktinį pasiūlymo parengimo procesą, jeigu egzistuoja požymių, kad pasiūlymai nebuvo rengiami savarankiškai. Dokumentų turinio, struktūros, terminijos ir net pasikartojančių klaidų sutapimai gali būti laikomi netiesioginiais koordinavimo įrodymais, vertinamais kartu su kitomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumą, iš esmės vienodą rašymo būdą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Ieškovė nepateikė ir jokių kitų įtikinamų argumentų, paaiškinančių minėtų dokumentų panašumą ir (ar) vienodumą. Nustatytas aplinkybes dėl ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymų, paaiškinimų panašumo, teismas kvalifikuoja kaip įstatymų draudžiamus suderintus veiksmus.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad tiekėjos yra tarpusavyje susijusios įmonės (dalis tų pačių akcininkų), jos dalyvavo tame pačiame pirkime pateikdamos atskirus pasiūlymus, nors viena kitą nurodė kaip subrangovę, pasiūlymuose dalis nurodytų darbų ir medžiagų įkainių yra identiški ar perkelti jų nemodifikavus, paaiškinimai perkančiajai organizacijai yra iš esmės tapatūs ir turi vienodas struktūrines bei lingvistines ypatybes. Ir nors kiekviena iš šių aplinkybių atskirai nebūtinai reikštų draudžiamą susitarimą, tačiau nagrinėjamu atveju egzistuoja ne pavieniai sutapimai, o objektyvių ir logiškai susijusių požymių visuma, kuri leido atsakovei pagrįstai abejoti pasiūlymų rengimo savarankiškumu, ir tai sudarė pakankamą teisinį pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė, jog perkančioji organizacija padarė akivaizdžią pasiūlymų vertinimo klaidą, pažeidė procedūras, nesuteikdama ieškovei pateikti paaiškinimų dėl pasiūlymo, pateikė nemotyvuotą sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, kas leidžia spręsti, kad perkančioji organizacija neperžengė jai suteiktos diskrecijos, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl jos patirtų išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė