Civilinė byla Nr. e2YT-11662-237/2019
(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00841-2019-9)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.6.1.;3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė,
sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant pareiškėjai V. D., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą, suinteresuoti asmenys V. L., M. A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos K. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama K. B., mama testamento nepaliko. Mamos mirties dieną jos vardu viešajame registre jokio turto, kuriam būtų reikalinga teisinė registracija, nebuvo, todėl pareiškėja į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, nors visą likusį turtą po mamos mirties valdė ir tvarkė. Pareiškėjos tėvas S. B. mirė anksčiau nei mama, t. y(duomenys neskelbtini) Jis savo valią išreiškė testamentu, palikdamas visą turtą savo seseriai K. M. A., kuri dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarų biurą, tačiau iki 2018 m. paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas, nes nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, pastatai nebuvo teisiškai registruoti. M. A. K., priėmusi palikimą ir įteisinusi pastatus S. B. vardu, išreiškė norą padovanoti pareiškėjai tėvo pastatus, nes faktiškai po tėvų mirties visą laiką pareiškėja ir gyveno tuose pastatuose, prižiūrėjo tiek pastatus, tiek žemės sklypą. Tik tuomet iškilo klausimas dėl namų valdos žemės sklypo, ir paaiškėjo, kad pareiškėjos mama K. B. dar 1992 m. rugsėjo 22 d. avansiniu būdu sumokėjo investiciniais čekiais už 0,10 ha namų valdos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tame sklype buvo pastatai ir buvo M. A. K. testamentu palikti pastatai, pastatų teisinė registracija atlikta tik 2018 m. Pareiškėjos tėvai buvo išsituokę, įrašas apie jų santuokos nutraukimą įregistruotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kaip mirusiosios K. B. duktė, per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl negali įgyvendinti savo teisės į palikimą, o būtent į teisę įsigyti 0,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Po mamos mirties likusiu turtu, jos asmeniniais, atminčiai skirtais daiktais rūpinosi kaip savo turtu. Nors tėvai buvo nutraukę santuoką, tačiau turtas nebuvo oficialiai padalintas, po tėvo mirties mama liko gyventi tuose pačiuose pastatuose. Nežiūrint, kad testamentinę tėvo valią įgyvendino M.A. K., paveldėjimo teisės liudijimo ji iki 2018 m. neturėjo, o mamos ir tėvo sesers santykiai buvo labai geri. Mirus mamai, pastatuose liko gyventi pareiškėja. Apie mamos sumokėtas įmokas už namų valdos žemės sklypą, pareiškėjai nebuvo žinoma. Gyvendama M. A. K. testamentu užrašytame name, ji rūpinosi žeme, ją prižiūrėjo. Dokumentais įrodyti, kad po mamos K. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, negali, kadangi valdė likusį asmeninį jos turtą, kuriam teisinė registracija nereikalinga. Pareiškėja turi teisę į 0,10 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už kurį palikėja yra sumokėjusi, tačiau iki galo neįforminusi pirkimo – pardavimo sandorio.
Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimą, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra.
Suinteresuotam asmeniui M. A. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, prašė bylą nagrinėti be jos, nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
Liudytoja D. L. parodė, kad jai žinoma, jog V. D. iki savo mamos mirties ir jai mirus gyveno jos namuose Š., valdė visą likusį mamos turtą.
Liudytojas S. J. parodė, kad pareiškėja jos mamai mirus valdo likusį visą jos turtą.
Pareiškimas tenkintinas. Iš mirties liudijimų matyti, kad K. B. mirė (duomenys neskelbtini) S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš ištuokos liudijimo matyti, kad tarp S. B. ir K. B. santuoka nutraukta, apie tai ištuokos aktų registracijos knygoje įrašyta (duomenys neskelbtini) Iš notaro pranešimo matyti, kad dėl K. B. palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš pažymos dėl avansinės įmokos paveldėjimo matyti, kad K. B. 1992 m. rugsėjo 22 d. avansiniu būdu sumokėjo 1 200 rub. investiciniais čekiais už 0,10 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad S. B. savo turto dalį, kuri priklausys jo mirties dieną, paliko savo seseriai M. A. K.. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, kurio UN (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – šulinys, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. B..
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. D. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti po savo mamos K. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. V. D. atliko aktyvius veiksmus, rūpinosi tiek pastatais, tiek žemės sklypu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. D. po K. B., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti. Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, nes jį valdė ir tvarkė.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Danutė Kregždienė