Administracinė byla Nr. A2.6.-298-834/2014
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00256-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2;45.4.5; 52.3
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. liepos 25 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
Sekretoriaujant Annai Didžgalvienei
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P.,
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams Laurai Laurinavičiūtei, Valdui Palioniui
viešame posėdyje išnagrinėjo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė:
A. P., pažeisdama kelių eismo taisyklių 106, 231, 234 punktus, 2014 m. birželio 1 d., apie 09:47 val., Šaltupio gatvėje 12, Anykščiuose, vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, galine automobilio dalimi atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Tokia savo veika A. P. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Posėdžio metu A. P. paaiškino, jog 2014-06-01 savo automobiliu Opel Astra buvo atvykusi į Anykščių miesto turgavietę. Automobilį pastatė aikštelėje, kai grįžo, pamatė, jog šalia yra prisiparkavęs didesnis automobilis, todėl išvažiuodama iš aikštelės visą dėmesį koncentravosi į šalia stovintį automobilį ir važiuodama atbuline eiga, nepamatė stovėjusio automobilio. Kai automobilis riedėjo atbuline eiga ji pajuto, kad į kažką atsitrenkė, tačiau pamanė, jog atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Gailisi dėl padaryto pažeidimo. Kai paskambino iš policijos, kad apgadino kitą automobilį, iš karto prisistatė į policiją, atsiprašė nukentėjusiojo. Jos automobilis draustas. Vairavo blaivi. Tyčia iš eismo įvykio vietos pabėgti nenorėjo. Jei būtų pastebėjusi, kad apgadino kitą automobilį, būtų tikrai sulaukusi jo savininko. Jos automobilis nebuvo apgadintas.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė Anykščių rajono PK atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, jog 2014-06-01 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Šaltupio gatvėje, buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis, vėliau nustatyta, kad automobilį, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, vairavo A. P.. Jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Liudytojas Kęstutis Čepulis parodė, jog yra automobilio savininkas, atvažiavo į parduotuvę, pasistatė mašiną laisvoje vietoje, šalia aikštelės. Kai grįžo pamatė, kad sulankstytos durys, žmonės pasakė, atsitrenkusios mašinos valstybinį numerį. Draudimas dar nėra pervedęs žalos. Pretenzijų A. P. neturi. Labai šio įvykio nesureikšmino, pamanė, kad draudimas atlygins. Pažeidėja atbulai važiuodama turbūt nepastebėjo mašinos, oras tą dieną buvo geras, matomumas taip pat buvo geras, tačiau jų šviesus automobilis gal todėl nematė.
Liudytoja Jūratė Buivydienė parodė, jog buvo pranešta, kad automobilis apgadintas, buvo pranešta, jog vairavo moteris, atsitrenkė ir išvažiavo.Dar pati bandė ieškoti moters duomenų, nustačius tapatybę, norėjo pranešti, nes pamanė, kad negalėjo tyčia pasišalinti. Pasak liudytojo, vairuotoja neišlipo pasižiūrėti kai atsitrenkė važiavo ir nuvažiavo.
Liudytojas A. Baukys parodė, jog 2014-06-01 dirbo Anykščių mieste, gavo iš budėtojo pranešimą, kad Šaltupio gatvėje automobilis Mercedes“ apgadintas, nurodė, kad „Opel Astra“ atsitrenkė ir nuvažiavo. Atsitrenkusio automobilio spalvų nesimatė, galėjo būti, jog automobilis buvo su kabliu, nes matėsi įduba.
Liudytojas Nėrijus Blažys parodė, jog 2014-06-02 buvo gauta medžiaga dėl eismo įvykio pradėtas tyrimas pagal ATPK 130 str.1 d. už pasišalinimą iš įvykio vietos. Nustatyta, kad liudytojas nurodė pažeidėjos automobilio valstybinį numerį, pasitikslinus buvo nustatyta, kad tai „Opel Astra“ automobilis, priklausantis A. P.. Jam su ja susisiekus, ji neneigė, kad buvo įvykio vietoje, į komisariatą atvažiavo geranoriškai, pripažino, kad buvo, kad galėjo apgadinti automobilį. Pati pažeidėja aiškino, kad šalia stovėjo kitas automobilis, ji visą dėmesį akcentavo į jį, skubos tvarką bandė pasitraukti, neįsitikino, pagalvojo, kad į šaligatvį atsitrenkė, nuvažiavo. „Mercedes“ apžiūrėjus, pagal įlenkimą matyt trenktasi galine dalim. Atsiremta į durelių plokštumą, ji įdubo. Opelyje yra mechanizmas kabliui prikabinti, gali būti, kad tuo atsikišimu atsitrenkta, pats įlenkimas galėjo būti padarytas bet kuria puse, neliko pėdsakų, prie slenksčio buvo rutulio vamzdžio pėdsakas, galėjo būti smūgis nuo to mechanizmo. Galėjo duslintuvu apgadinti, bet kokiu atveju atsirėmė, slydimo nebuvo, „Mercedes“ apatinė dalis greičiausia duslintuvu apgadinta.
Liudytojas G. S. parodė, jog matė vairuotoją įvykio vietoje, važiavo atbulas, trenkė kitam automobiliui ir nuvažiavo. Smūgis turėjo būti stiprus, jeigu įlinko durelės. Jis pats sėdėjo mašinoje priešais maždaug 2 automobilių atstumu. Buvo priešais „Mersedesą“ savo mašinoje ir matė kaip pažeidėja išvažiuoja, bandė jai mojuoti rankomis, tačiau, nemano, kad vairuotoja žiūrėjo į jį kai mojavo jai. Po atsitrenkimo mašinos neužsuko, galu trenkėsi. Stovint tokioje padėtimi, atsitrenkusi, turėjo vairuotojas matyti kitą mašiną. Negali pasakyti ar vairuotoja pristabdė po smūgio, išvažiuojant jos greitis buvo mažas. Nuvažiuodama važiavo normaliu greičiu. Važiavo pakankamai normaliai: nei stabdė, nei trukdė kitiems, nei raliavo. Matėsi, kad po atsitrenkimo stovinti mašina sujudėjo, matė smūgį, kontaktas buvo – šoninis smūgis, matė, kad sujudėjo automobilis.
Išklausius A. P. paaiškinimus, policijos pareigūno paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. P. 2014 m. birželio 1 d., apie 09:47 val., Šaltupio gatvėje 12, Anykščiuose, vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, galine automobilio dalimi atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Pati A. P. teigia, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, tačiau manė, jog atsitrenkė į šaligatvį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl ATPK 130 str. taikymo, yra konstatavęs, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-42-2013, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-125-134/2014 Nr. ATP-219-134/2014 ). Nagrinėjamu atveju, nors A. P. teigia, jog tyčios pasitraukti iš įvykio vietos neturėjo, manė, jog atsitrenkė į šaligatvio kraštą, susiklostė situacija, kad iš priekio atvažiavo mašinos, skubėjo išsukti, todėl nepastebėjo, jog atsitrenkė į mašiną. Tačiau šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog pažeidėja suprato, jog įvykio susidūrimas. Taigi pažeidėja supratusi, jog savo mašina kliudė kitą objektą, neišlipo įsitikinti, kas buvo kliudyta, kokie yra sugadinimai. Nors pažeidėja teigia, jog ji nuvažiavusi toliau, išlipo iš mašinos, apsižiūrėjo savo mašiną, neradusi jokių susidūrimo žymių, buvo įsitikinusi, jog atsitrenkė į šaligatvį. Byloje apklaustas liudytoju G. S. teigia, jog nuo smūgio mašina sujudėjo. Kelių eismo taisyklės nustato jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti. Taigi, šiuo atveju A. P. pajutusi atsitrenkimą, pagal kelių eismo taisykles turėjo pareigą įsitikinti ar nėra sugadintos kitos transporto priemonės, kelio ir kiti įrenginiai ar kitas turtas. Todėl A. P. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo esmę. Taigi surašant protokolą A. P. jos padaryta veika dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pagal LR ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Tačiau dar papildomai kvalifikuotini ir pagal ATPK 127 str. 2 d. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimo, nes protokole tokie A. P. veiksmai aprašyti, bet nekvalifikuoti (ATPK 284 str. 2 d.). Nors LR ATPK 224 straipsnis, nenumato, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį (ATPK 225 str.), tačiau šiuo atveju yra teisės pažeidimų idealioji sutaptis ir teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, bet sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą.
Teismas, skirdamas A. P. nuobaudą, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Pažeidėja, nors ir neigdama ATPK 130 str.1d. numatytos veikos subjektyviąją pusę-tiesioginę tyčią, iš esmės pripažino visas įvykio aplinkybes, gailėjosi, todėl šios aplinkybės pripažintinos kaip jos atsakomybę lengvinančios (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
A. P. pateikė prašymą, kuriuo prašo, jog nusprendus, jog jos veikoje yra ATPK 130 str.1 d. dalies požymiai, taikyti ATPK 301 straipsnį , skiriant mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti.
Pažymėtina, jog ATPK 301 straipsnio taikymas yra siejamas su administracinio teisės pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis ATPK 31 straipsnyje, kitomis įstatymų nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Taigi, akivaizdu, jog būtinas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju paneigiama įstatymų leidėjo valia aptariamą teisės normą taikyti tik išimtinais atvejais, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų, kuriais siekiama konkretų asmenį nubausti taip, kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Administracinio poveikio priemonė turi atlikti ir prevencinį vaidmenį (ATPK 20 str.). Pažeidėja prašė taikyti mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ATPK 130 str. 1 d numatyto pažeidimo padarymą skiriama privalomai, o jos netaikymas, kaip minėta, galimas tik esant pagrindams, numatytiems ATPK 301 str. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. netrukdė aplinkybių nustatymui, policijos pareigūnui pranešus, dėl įvykio, neneigė buvusi Anykščiuose tą dieną, iš karto sekančią dieną atvyko aplinkybių nustatymui. Posėdžio metu apklaustas liudytoju Kęstutis Čepulis, apgadinto automobilio savininkas, pažeidėjos atžvilgiu buvo nusiteikęs geranoriškai, teigdamas, jog gal žmogus nepastebėjo. Nurodė, jog nors draudimas posėdžio dienai dar jam nebuvo pervedęs pinigų už sugadintą automobilį, tačiau pretenzijų A. P. neturi. Kaip jis pats parodė posėdžio metu, jog pamatęs įlenktas dureles, labai įvykio nesureikšmino, pamanė, jog atlygins draudimas. Byloje, yra ir jo prašymas neatimti teisės vairuoti A. P., ji jo atsiprašė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi ( b.l.38). Pažeidėja A. P. darbdavio charakterizuojama teigiamai, apibūdinama kaip ypatingai atvira ir sąžininga, kruopšti, atsakinga ( b.l.35), turi sveikatos problemų (b.l.44-45). Nors LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tačiau pažymėtina, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kaip minėta A. P. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, ir posėdžio metu atsiprašė mašinos savininko. Teismas nenustatė aplinkybių, jog šitokiu būdu A. P. norėtų ypatingai švelninti savo padėtį. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad A. P. padarytas pažeidimas vertinamas, kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip minėta taikoma nuobauda turi būti teisingai proporcinga. Todėl įvertinant visas teismui nurodytas aplinkybes bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-3-2011), vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus A. P. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėjai taikytinas ATPK 301 straipsnis ir skirtina mažesnė nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.
Paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 str.1d. ir 127 str.2 d.subendrintinos sunkesne apimant lengvesnę (ATPK 33 str.).
A. P. prašyme nurodo, jog jeigu teismas skirtų piniginę baudą prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui.
LR ATPK 313 straipsnio 4 dalis nustato, jog organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes gali šio asmens prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti. Taigi baudos išdėstymas yra siejamas su asmens turtine padėtimi. Kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties priedo A. P. darbo užmokestis yra 3000 Lt ( b.l.4), tai yra viršijantis vieno mėnesio minimalią algą, turi nekilnojamojo turto (b.l.46-53). Todėl atsižvelgus į pažeidėjos turtinę padėtį, daroma išvada, jog nėra pagrindo išdėstyti baudos mokėjimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 288 str., teisėja
n u t a r i a :
A. P. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti nuobaudas:
pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams,
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 100 Lt baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. A. P. paskirti galutinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Vaida Sinkevičienė