Civilinė byla Nr. 2S-819-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04670-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.1.; 3.2.3.6.2.4.; 3.4.4.16.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-225-979/2016 pagal pareiškėjų V. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjai V. M. ir V. M. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei 2015 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes bei patvirtinti tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad yra visos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: nuo santuokos sudarymo yra suėję daugiau nei vieneri metei, yra sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo metu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, bendrų kreditorių nėra. Pareiškėja V. M. turi asmeninį kreditorių AB „Bobutės paskola“, kuriam buvo pranešta apie pradedamą santuokos nutraukimo bylą.

Suinteresuotas asmuo kreditorius BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) atsiliepime į prašymą nurodė, jog nepritaria prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodytiems argumentams ir pageidauja, kad už prievolę kreditoriui BnP Finance, AB po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai V. M. ir V. M. būtų atsakingi solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2YT-225-979/2016 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-04670-2015-4) pagal pareiškėjų V. M. ir V. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nustatė, kad pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3. punkte numatė, kad „vykdytinas prievoles kreditoriui AB „Bobutės paskola“ vykdys V. M. ir tai yra jos asmeninė skola ir prievolė kreditoriui“. Kreditorius BnP Finance, AB pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pageidauja, jog už prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai būtų atsakingi solidariai, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka CK 3.53 str. 3 d. numatytų reikalavimų. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, nagrinėjamu atveju – kreditoriaus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismas bylą sustabdė, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti prie šios civilinės bylos Alytaus rajono apylinkės teismo civilines bylas Nr. eL2-3216-448/2015, Nr. eL2-3313-470/2015 ir Nr. 2-3507-979/2015. Atskirajame skunde nurodo, jog iš antstolės D. K. 2015-11-20 pažymos apie pareiškėjos V. M. kreditorius bei jos skolas yra žinoma, kad pareiškėja kreditoriui BnP Finance, AB yra skolinga 769,93 Eur ir 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei vykdymo išlaidų. Iš pareiškėjo V. M. pajamų šiam kreditoriui yra išieškota 566,37 Eur ir dar liko išieškoti 385,99 Eur. Dėl šių skolų priteisimo ir išieškojimo iš pareiškėjos Alytaus rajono apylinkės teisme kreditorius buvo užvedęs civilines bylas Nr. eL2-3216-448/2015, Nr. eL2-3313-470/2015 ir Nr. 2-3507-979/2015 ir šios skolos buvo priteistos iš skolininkės V. M.. Apie pareiškėjos paimtas paskolas iš kreditoriaus pareiškėjui nebuvo žinoma, kol jis negavo iš teismo 2015-10-21 nutarties (civilinė byla Nr. e2-4885-179/2015) ir neprasidėjo priverstinis išieškojimas iš bendro santuokinių turto – pareiškėjo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. pareiškėjai negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir visas paskolas iš kreditoriaus savo asmeninių, o ne šeimos poreikių tenkinimui ir be pareiškėjo valios, sutikimo bei žinios, yra gavusi pareiškėja, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šis faktas buvo įtvirtintas ir susitarta, kad tai yra pareiškėjos asmeninė skola bei prievolė kreditoriui. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nenustatė nė vieno iš įstatyme nurodytų pagrindų ir faktinių aplinkybių, kuriais remdamasis teismas turėjo teisę netvirtinti sutarties ir bylą sustabdyti. Sutarties nuostatos neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ir niekaip nepažeidžia kreditoriaus interesų. Kreditorius pareiškė nesutinkąs su pareiškėjų nurodytais argumentais dėl prievolių pagal kredito sutartis pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine prievole ir pageidavo solidariosios sutuoktinių atsakomybės už šias prievoles, tačiau savo pageidavimų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Pareikštas pageidavimas prieštarauja Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. eL2- 3216-448/2015, Nr. eL2-3313-470/2015 ir Nr. 2-3507-979/2015 nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. faktams, kad visose šiose civilinėse bylose kreditoriaus reikalavimai priteisti skolas ir netesybas buvo pareikšti tik pareiškėjai ir iš jos priteisti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio, jį išimtinai nustato tik teismas, tačiau teismas nutartyje neanalizavo šių aplinkybių ir teisiškai jų nekvalifikavo. Akivaizdu, kad šioje byloje kilo ginčas dėl prievolių tinkamo kvalifikavimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus, todėl teismas, atsisakydamas tvirtinti sutartį, privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl turtinių prievolių pobūdžio ir nustatęs, kad pareiškėjai tarpusavyje neteisingai ir pažeisdami kreditoriaus interesus nustatė prievolės pobūdį, galėjo konstatuoti sutarties nuostatos prieštaravimą viešajai tvarkai ir jos netvirtinti. Pareikšdamas pageidavimą, kad už prievolę kreditoriui abu sutuoktiniai būtų atsakingi solidariai, kreditorius nesilaikė įstatymo reikalavimų bei kasacinio teismo formuojamos praktikos, o teismas, sutikdamas su tokiu pageidavimu, neįsigilino į bylos esmę, sutuoktinių pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavęs kreditoriaus interesų pažeidimą atmetė prašymą tvirtinti teisėtą ir pagrįstą sutartį, tuo pažeisdamas sutuoktinių interesus ir įpareigodamas kitą sutuoktinį prisiimti prievolę, kuriai jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurios negalėjo išreikšti savo valios.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas  (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas CPK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino (sumarinio) proceso tvarka (CPK 538–541 straipsniai). Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, CK 3.54 straipsnis). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos pasekmių (CK 3.51 straipsnis). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, ar sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Šioje teisės normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jų teisės.

Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L., kt. v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-357/2011; kt.). Taigi teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai V. M. ir V. M. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3. punkte numatė, kad „vykdytinas prievoles kreditoriui AB „Bobutės paskola“ vykdys V. M. ir tai yra jos asmeninė skola ir prievolė kreditoriui“. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas suinteresuotojo asmens BnP Finance, AB atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog suinteresuotas asmuo nepritaria prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodytiems argumentams ir pageidauja, kad už prievolę kreditoriui BnP Finance, AB po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai V. M. ir V. M. būtų atsakingi solidariai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į kreditoriaus prieštaravimus, priėmė skundžiamą nutartį ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki pareiškėjai pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir kreditoriaus BnP Finance, AB yra iškilęs ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą ir pareikalavo iš pareiškėjų pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes vadovaujantis anksčiau išdėstyta suformuota kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp pareiškėjų ir kreditoriaus kilusį ginčą, turėjo būti aktyvus ir veikti ex officio, nereikalauti pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtinus sutarties, išspręsti kilusį ginčą iš esmės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, nes, nagrinėjant bylą ir kilus ginčui, jo nesprendė, o bylą sustabdė bei ginčą nurodė išspręsti sutarties šalims pačioms. Kadangi šis proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                        Nijolia Indreikienė