Civilinė byla Nr. e2-103-1103/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02635-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.6.10.2.4.1.; 3.6.10.2.4.2.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šakalienei,
dalyvaujant ieškovams V. Š. ir E. Š., jų atstovui advokatui Simui Šuminui,
atsakovui L. J., jo atstovei advokatei Sandrai Akelaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. ir E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. J. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. J. ieškovo V. Š. naudai 13 624,26 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas – 323 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 200 Eur antstolio paslaugoms apmokėti, 605 Eur už specialistų techninio vertinimo išvados parengimą ir advokato teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovų naujai statomame name, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko vidaus sienų tinkavimo darbus. Po darbų atlikimo pastebėta, kad namo vidaus sienų tinkavimas atliktas nekokybiškai. Ieškovui pasikvietus atsakovą aptarti darbų kokybės, pats darbų vykdytojas pažymėjo nekokybiškai atliktų darbų vietas, tačiau susitarti su atsakovu dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo nepavyko. Atliktų darbų trūkumai užfiksuoti antstolio M. M. 2024-03-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Specialistai R. M. ir Dr. D. K. įvertino atliktus darbus bei MB „Laupetra“ 2024-04-12 parengė neeilinės statinio apžiūros specialistų techninio vertinimo išvadą, kurioje konstatavo atsakovo atliktų darbų trūkumus ir paskaičiavo defektų šalinimo išlaidas. UAB „Baumit“ rašte nurodė, kad pagal esamą situaciją tinko danga nėra tinkama eksploatacijai, todėl remonto darbai yra būtini. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuri laikytina vartojimo rangos sutartimi, kadangi atsakovas yra apdailininkas, o ieškovai darbus užsisakė savo šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi atsakovas trūkumų nepašalino, pasirinko vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų savo teisių gynimo būdą – defektų šalinimo išlaidų priteisimą.
3. Ieškovai pateiktame dublike palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad susitarimas dėl viso namo vidaus tinkavimo darbų nebuvo sudarytas iš karto. 2023 m. balandžio mėnesį ieškovas V. Š. paprašė ištinkuoti garažo vartų vidinę sieną. Tuo metu nei garažas, nei namas nebuvo šildomi, name nebuvo nei langų, nei durų. Garažo vartų vidinę sieną atsakovas ištinkavo rankiniu būdu, naudodamas „Baumit“ tinką. Tinkavimo rezultatai buvo geri, jokių defektų neatsirado iki pat šio dubliko pateikimo dienos. Vėlesniame namo statybos etape, jau 2023 m. rugsėjo mėnesį, name esant įrengtiems langams ir durims, ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl visų namo vidaus patalpų ištinkavimo ir šįkart atsakovas darbus atliko jau naudodamas specialų tinkavimo įrenginį. Atsakovas tinkavo sienas vieną po kitos, t. y. atsakovui baigus tinkuoti vieną sieną, jis pradėdavo tinkuoti kitą ir tuo metu pirmiau ištinkuota siena jau pradėdavo džiūti. Paskutiniai tinkavimo darbai buvo baigti 2023 m. spalio mėn. pradžioje. Sienos visiškai išdžiūvo praėjus maždaug trims savaitėms nuo darbų pabaigos. Ieškovams teiraujantis dėl patalpų priežiūros po tinkavimo, pats atsakovas jiems nurodė, kad drėgmės surinkėjas nereikalingas, nepaisant to, ieškovai nusprendė jį panaudoti, kadangi darbus name ketino tęsti ir žiemą. Ieškovai taip pat laikėsi atsakovo rekomendacijų ir nemontavo lubų, kol neišdžiūvo tinkas. Baigus montuoti lubas, atsakovas atvyko ištinkuoti maždaug 10-15 cm atkarpos iki lubų ir tai atliko rankiniu būdu - tose vietose defektų neužfiksuota, kaip ir prieš tai rankiniu būdu tinkuotoje garažo vartų vidinėje sienoje. Tuo tarpu visos kitos garažo sienos, kaip ir namo vidaus sienos, tinkuotos vėlesniu metu rugsėjo mėnesį, atsakovui jau naudojant specialų įrenginį, buvo defektuotos. Tai leidžia manyti, kad visi defektai fiksuojami būtent tose vietose, kurios buvo tinkuojamos naudojant specialų įrenginį ir problema yra susijusi ne su drėgme, o su tinkavimo technika. Patalpose naudotas drėgmės surinkėjas, taip pat 2023 m. rugsėjo mėnesio vidutinė lauko temperatūra viršijo 16 laipsnių šilumos, o spalio mėnesį vidutinė lauko temperatūra viršijo 10 laipsnių šilumos, vadinasi, name vidaus temperatūra buvo dar kiek aukštesnė. Todėl neįtikėtini atsakovo argumentai, kad tokie sienų defektai yra drėgmės pasekmė. Tokie defektai nebūdingi drėgmės padariniams, be to, atsakovui rankiniu būdu tinkuojant sienų likučius prie lubų bei garažą, jokių defektų neatsirado. 2024 m. kovo mėnesį, darbininkui name ruošiantis tolesnei sienų apdailai, atsivežus šviestuvą, skirtą sienų apšvietimui, buvo pastebėti daugybiniai sienų nelygumai. Apie susidariusią situaciją buvo informuotas atsakovas. Atsakovas be „Baumit“ tinko specialistų vertinimo, defektus taisyti atsisakė. Konsultuojantis su specialistais paaiškėjo, jog defektai greičiausiai yra ydingo tinkavimo metodo arba tinkavimo įrenginio gedimo pasekmė. Be to, jie pažymėjo, kad su tinkavimo įrenginiu turėtų dirbti du žmonės, tuo tarpu atsakovas įrenginį objekte naudojo vienas, kas taip pat galėjo nulemti netinkamą sienų padengimą tinko mišiniu. Nuo 2024 m. kovo mėn. ieškovai ieškojo geranoriško kontakto su atsakovu, kvietė atvykti taisyti defektų, tačiau po pirmojo susitikimo ir defektų išryškėjimo, atsakovas kontaktuoti vengė, į skambučius neatsiliepė, o ieškovus tuo metu spaudė įpareigojimas bankui įregistruoti namo baigtumo procentą viešame registre. Laikosi pozicijos, jog tinkavimo defektus nulėmė ne drėgmė ar kiti faktoriai, o būtent atsakovo nekokybiškas darbas.
4. Ieškovas V. Š. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2023 m. balandžio mėnesį atsakovas tinkavo vidaus sienas prieš garažo vartus, jie apsitarė dėl viso namų tinkavimo darbų atlikimo. Rugsėjo mėnesį atsakovas pradėjo kitus tinkavimo darbus, dirbo vienas. Jam dirbti nesisekė – tai žarna nušaudavo, tai tinkas pasenęs, pūslės vis lysdavo. Apie kovo mėnesį apdailininkas atkreipė dėmesį į sienų kritinę būklę. Atsakovas atvyko į objektą, skambimo „Baumit“ specialistams, bet neprisiskambino, išdaužė sienose skyles ir dingo. „Baumit“ suteikė naują tinką nemokamai, kad atsakovas perdarytų darbą, bet jis neatvyko. Kadangi bankas spaudė su terminais, todėl ilgai laukti negalėjo. Atsakovo, kur buvo tinkuota ranka, buvo gerai, kur mašina – ne. Viso buvo tinkuotas 342 m2 plotas, laiko, kad jis visas yra su trūkumais. Po atsakovo darbų perdavimo klausė visų jo nurodymų, plėvele nedengė. Namas per žiemą buvo šildomas elektra ir dujų balionais.
5. Ieškovė E. Š. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu dėl tinkavimo darbų susitarė vyras. Ji dalyvavo, kuomet buvo atsiskaitoma už darbus. Tuo metu ji darbų trukūmų nematė. Atsakovo darbo trukūmus pavasarį pamatė kitas darbininkas. Atsakovas geranoriškai atvažiavo apžiūrėti. Išdaužė sienoje skyles ir taip paliko, žadėjo būti kai atvyks „Baumit“ atstovas. Ilgai laukti negalėjo, nes darbai buvo sustoję, laukė kiti rangovai, su kuriais buvo susitarta dėl kitų apdailos darbų. Dar atsakovui dirbant siūlė drėgmės surinkėją, bet atsakovas atsisakė.
6. Atsakovas L. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, prašo jį atmesti. 2023 m. rugsėjo mėnesį ieškovams atliko vidaus sienų tinkavimo darbus, ieškovai juos priėmė kaip atliktus tinkamai. 2024 m. kovo mėnesį, sienose, kurias tinkavo atsakovas, buvo pastebėti atsiradę defektai - silpnai besilaikantis tinkas, kai kuriose vietose jis visai ištrupėjęs, atsiradusios kiaurymės. Atsakovas savo įsipareigojimų nevengė, atvyko ir dėjo pastangas, kad būtų įvertinta ir išanalizuota, dėl kokios priežasties defektai atsirado. Atsakovas, nušveitęs sienas pastebėjo ir nustatė, jog defektus galimai sąlygojo patalpų nešildymas šaltuoju sezono metu. Ieškovai patvirtino atsakovui žodžiu, kad patalpų nešildė, tačiau iš karto po to, kai atsakovas nurodė, jog būtent tai ir sąlygojo tinko džiūvimą ir stingimą netinkamai, pakeitė poziciją, jau šios aplinkybės nebepripažino, tapo agresyvūs. Dirba ne vienerius metus ir toks atvejis jam pasitaiko pirmą kartą, todėl prieš taisant defektus kreipėsi į statybinių medžiagų ir tinko tiekėjus, kad būtų paaiškinta, kas galėjo sąlygoti šiuos defektus. Tai sužinoję, ieškovai su atsakovu bendradarbiauti nustojo ir, galiausiai, net neleido atvykti į objektą. Ieškovai neinformavo atsakovo apie kviečiamus specialistus, taip pat nekvietė jo dalyvauti kartu MB „Laupetra“ atliekant darbų apžiūrą. Šiai dienai objekto, adresu (duomenys neskelbtini), sienos jau yra pilnai įrengtos, t. y., kur buvo reikalinga, buvo atlikti pertinkavimo darbai, kiti defektai (kiaurymės) ištaisytos, todėl realiai, ieškovai jau yra sutvarkę objektą ir patyrę atitinkamas išlaidas. Šias aplinkybes ieškovai slepia, o reikalauja nuostolių atlyginimo pagal formaliai parengtą lokalinę sąmatą su gerokai vidutines rinkos kainas viršijančiomis sumomis. Pateiktoje sąmatoje esančios kainos yra „išpūstos“, neadekvačios, paskaičiuoti per dideli reikalingi atlikti darbų kiekiai. Šalys nebuvo sutarusios dėl užsakovų teisės reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Be to, ieškovai sąmoningai sukliudė atsakovui įrodyti, jog defektai buvo padaryti ne dėl jo kaltės. MB „Laupetra“ minimi defektai buvo sąlygoti pačių ieškovų netinkamai eksploatuojant, neužtikrinant reikalingų sąlygų objekte po atsakovo darbų perdavimo. Namas turėjo būti vėdinamas ir džiovinamas, t. y. palaikoma šiluma. Ieškovai įrangos namo šildymui neturėjo. Be to, ieškovų prašomi priteisti nuostoliai tokiai sumai nėra būtini bei pagrįsti. Nemaža dalis sienų, galėjo būti pataisytos atliekant sekančios apdailos darbus, taip pat sienų paviršių, kuris turėjo būti perdarytas (tačiau ne visi 342 kv. m.), taisant tik tas vietas, kurios yra kritinės ir vėlesni darbai negali būti ant jų tęsiami. Ieškovai, kitų rangovų pagalba, susitvarkė tik dalį sienų, tuo tarpu sienos, esančios garažo ir vonios patalpose, taisytos nebuvo - paliktas atsakovo sudėtas tinkas. Pažymi ir tai, jog vonios patalpose dėl eksploatacinių savybių (joje daugiau drėgmės) buvo pasirinktas cementinis tinkas. Jam nieko nenutiko, nes pats mišinys yra atsparus drėgmei, šalčiui ir yra ilgaamžis. Tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovas tinkamai atliko savo darbą, o defektai atsirado dėl pačios medžiagos (kitoms sienoms pasirinkto tinko) ir išorinių jas veikiančių aplinkos veiksnių. Tokio pobūdžio darbai maksimaliai galėtų kainuoti ne daugiau kaip 5 000 Eur (jau su medžiagomis).
7. Atsakovas pateiktame triplike palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo ištinkuotos sienos kai kuriose vietose buvo su defektais, tačiau nesutinka, jog defektai atsirado dėl atsakovo kaltės bei su ieškovų nurodytu 13 624,26 Eur žalos dydžiu. Dublike ieškovai net neneigia atsakovo nuomonės, kad defektų taisymas realiai galėtų kainuoti ne daugiau kaip 5 000 Eur, todėl laikytina, kad ieškovai sutinka su šia atsakovo pozicija. Atsakovas nesutinka su ieškovų keliama nauja defektų atsiradimo versija, kad defektus, galimai, sąlygojo aplinkybė, jog atsakovas sienų tinkavimo darbams panaudojo specialų įrenginį, kuris vėliau sugedo ir tai lėmė defektų atsiradimą. Paaiškino, kad pagal šalių susitarimą darbus į objektą pristatinėjo užsakovas. Prieš atliekant darbus, atsakovas ieškovams nurodė pristatyti „Baumit MPI25“ tinką. Ieškovai pradžioje nesutiko, nes „Baumit“ tinko kaina buvo per didelė, todėl savo nuožiūra pristatė kito gamintojo – „Sakret“ mišinį. Dirbant su šiuo mišiniu, sugedo tinkavimo įrenginys, t. y. po 5 minučių darbo uždžiūvo įrenginio žarnos, per kurias buvo pučiamas skiedinys ant sienų. Vėliau ieškovas pristatė atsakovui naują – „Baumit“ gamintojo mišinį. Prieš pradėdamas darbus, atsakovas sutvarkė tinkavimo įrenginį - pakeitė žarnų tarpines ir sujungimus, tačiau šis įrangos gedimas jokiu būdu negalėjo įtakoti darbų kokybės, kadangi per žarnas ant sienų yra purškiamas jau pagamintas tinko mišinys. Įrenginio gedimas atsirado darbams įpusėjus, todėl defektų įtakoti negalėjo. Trys iš keturių ieškovų nurodomų garažo sienų taip pat buvo nutinkuotos panaudojat įrenginį. Šiuo įrenginiu buvo tinkuojamos ir objekto vonios kambario sienos, kuriose defektų nenustatyta. Ir toliau laikosi pozicijos, jog defektų atsiradimą sąlygojo objekto nešildymas. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog tinkas iki žiemos sezono buvo visiškai išdžiūvęs. Vien teiginys, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais temperatūra turėjo būti pakankama, nepaneigia aplinkybės, kad tinko struktūros pakeitimus galėjo sąlygoti temperatūros ir drėgmės skirtumas žiemos periodu. Duomenų, kad patalpos buvo šildomos žiemą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad defektai išryškėjo tik 2024 m. pavasarį, ne iš karto atlikus darbus, o jau praėjus žiemos sezonui. Pritaria UAB „Baumit“ atstovų išvadai, jog yra visiškai tikėtina ir realu, kad tokius tinko defektus galėjo sąlygoti perteklinė drėgmė ir nepakankama temperatūra. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia 2024-10-20 MB „Statinių ir statybų diagnostika“ specialistų parengtą aktą dėl neeilinės statinio apžiūros specialistų techninio vertinimo išvados. Priešingai, nei teigia ieškovai, atsakovas su ieškovais kontakto niekuomet nevengė ir iš karto sužinojęs apie atsiradusius defektus, atvyko jų taisyti. Tačiau nušveitus sienas, atsakovas nustatė, jog defektai yra sąlygoti ne darbo, o pačios medžiagos kokybės ar kitų priežasčių. Buvo kreiptasi į UAB „Baumit“ atstovus, kuriems patikrinus objekte panaudoto tinko partiją, jokių pakitimų nerasta. Vienintelė nustatyta aplinkybė buvo netinkamas patalpų eksploatavimas žiemą, t. y. nepakankamos temperatūros palaikymas.
8. Atsakovas L. J. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atliko sienų tinkavimo darbus ieškovų gyvenamajame name. Pavasarį ištinkavo vieną garažo sieną, ieškovą jo darbas tenkino, todėl susitarė dėl vidaus tinkavimo darbų. Rugsėjo mėnesį atliko vidaus tinkavimo darbus. Medžiagas supirko ir pristatė ieškovas. Jo atliktus darbus priėmė ieškovės tėtis Vytautas ir ieškovas, darbas juos tenkino, atsiskaitė grynais pinigais, viso 2 050 Eur, t. y. apie 6 Eur už 1 m2. Ieškovams paaiškino, kad tinkas turi natūraliai išdžiūti. Patalpas reikia vėdinti, šildyti. Nestatyti drėgmės surinkėjų. Kovo mėnesį sulaukė skambučio iš užsakovo, kad tinkas trupa. Nuvyko apžiūrėti kolega. Tikrai tinkas trupėjo, atrodė kaip senas, nebuvo išdžiuvęs. Jis neatsisakė iš naujo atlikti darbų, tačiau norėjo „Baumit“ išvadų, kas atsitiko, kad daugiau tai nepasikartotų. Kuomet pasakė ieškovui, jog trūkumus galėjo lemti, jog namas nebuvo šildomas, ieškovas puolė fiksuoti trūkumus ir juos šalinti, nelaukdamas „Baumit“ išvadų. Spalio mėnesio antroje pusėje ieškovų name šildymo dar nebuvo. Atvažiavus kovo mėnesį ant medinių konstrukcijų matėsi pelėsis. Tinkavimo darbus dirba 8 metus, 3 metus dirba naudojant mašiną. Ja galima dirbti tiek vienam, tiek dviese. Ieškovų pagal sąmatą paskaičiuota kaina yra per didelė, ne viso tinko nuėmimas buvo būtinas, be to įskaičiuota ir vonios patalpa, kurioje tinkas keistas nebuvo. Pradžioje ieškovas pirko „Sakret“ mišinį, tačiau jis greitai džiūva, buvo nušaudę aparato žarnų jungtys, jas tinkavimo procese keitė, bei tinkavo „Baumit“ mišiniu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys atmetamas.
9. Byloje nustatyta, kad 2023 m. šalys susitarė dėl vidaus sienų tinkavimo darbų atlimo ieškovų naujai statomame name, adresu (duomenys neskelbtini). Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovas dirbo su individualios veiklos pažyma. Medžiagų pristatymu rangovui (atsakovui) rūpinosi pats užsakovas (ieškovas V. Š.). 2023 m. rusėjo mėnesį atsakovas atliko vidaus sienų tinkavimo darbus, darbai baigti ir rezultatas perduotas užsakovams spalio mėnesį. Atliktų darbų kiekis 342 m2, kaina – apie 6 Eur už 1 m2 (el. b. 1 t., b. l. 9). Ieškovai už darbus atsiskaitė grynais pinigais, viso sumokėjo atsakovui 2 050 Eur sumą.
10. 2024 m. kovo mėnesio pradžioje ieškovai pranešė atsakovui apie pastebėtus darbų trūkumus – vietomis byrantį sienų tinką, išporėjimą (el. b. 1 t., b. l. 10-15). Antstolis Mindaugas Mažrimas 2024 m. kovo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, jog faktinių aplinkybių fiksavimo metu matosi, kad visos be išimties namo vidinės sienos yra su iškapotomis žymomis (duobutėmis), išskyrus katilinės patalpos sienas, kurioje jau yra išklijuotos keramikinės plytelės, tačiau kaip teigia paslaugos užsakovas, tinkuota buvo tuo pačiu tinku ir tikėtina, kad tinkavimo darbų brokas taip pat yra ir katilinės sienoms (el. b. 1 t., b. l. 16-39).
11. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
12. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.
13. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių yra susiklostę vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2024 m. kovo mėnesį išryškėjo sienų tinko trūkumai, jų šalinimas buvo būtinas. Atsakovas šios aplinkybės neginčija.
15. Tarp šalių kilo ginčas trūkumų atsiradimo priežasčių ir ieškovų pasirinkto savo teisių gynimo būdo – reikalavimo atlyginti nuostolius. Ieškovai įrodinėjo, kad sienų tinko dangos trūkumai atsirado dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, naudotos technikos trūkumų.
16. Atsakovas teigia, kad trūkumus sąlygojo ieškovų veiksmai po darbų perdavimo, t. y. netinkamas patalpų eksploatavimas žiemą – nevėdinimas, nepakankamas temperatūros palaikymas.
17. Ieškovai savo pozicijai pagrįsti pateikė 2024-04-12 MB „Laupetra“ specialistų R. M. ir D. K. techninio vertinimo išvadą (el. b. l. 1 t., b. l. 147-188). Išvadoje nurodyta, kad vidaus patalpų zonose, atliekant vidaus apdailos darbus, nesuformuoti statūs, 90 laipsnių kampai, todėl vizualiai matomos nelygios paviršių plokštumos. Glaistant sienas glaistu neužpildyti nelygumai, todėl net ir po remonto darbų matomi plokštumų defektai. Atlikus gipsinio tinko matavimus buvo nustatyta, kad pastato tinkavimo proceso metu nepasirinktas pakankamas tinko sluoksnio storis. Tokiu būdu buvo nesilaikoma pagrindinių apdailos darbų taisyklių ir reikalavimų pateiktų Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintų statybos taisyklių ST 121895674.210.02:2021 „Apdailos darbai“, Tinkavimo darbai skyriuje 22 punkto. Tinkas visose vidinėse plokštumose yra išporėjęs, matomos tuštumos, tinkas nėra stabilus, trupa, ant tokios būklės tinko sluoksnio toliau sekantys darbai negalimi. Siekiant ištaisyti esamus defektus, tinko sluoksnį privalu šalinti. Įvertinus defektus bei jų mąsta?, naudojant SISTELA programinę įranga?, defektams šalinti, buvo sudaryta lokalinė sa?mata. Defektų šalinimo suma lokalinėje sa?matoje sudaro 13 624,26 Eur. Šią sumą ieškovai ir prašo priteisti atsakovo.
18. Atsakovas savo poziciją grindžia 2024-10-20 MB „Statinių ir statybų diagnostika“ Neeiline statinio apžiūros specialistų techninio vertinimo išvada (el. b. 2 t., b. l. 63-66). Išvadoje nurodyta, kad teigti, jog asmuo, vykdęs tinkavimo darbus, juos atliko netinkamai, negalima. Tinko porėtumą galėjo sukelti keli veiksniai, nepriklausantys nuo darbą atliekančio asmens. Tai gali būti tinko „peršalimas“ ir pačio tinko kaip gaminio brokas. Dėl šios priežasties galutinis darbo rezultatas yra netinkamas tolesniam naudojimui. Išvadoje taip pat pasisakyta, kad jei namas buvo nešildomas, gipsinis tinkas neturėjo galimybės išdžiūti. Šaltuoju metu jis buvo veikiamas minusinės temperatūros, kas skatino tinko užšalimą. Dėl šios priežasties tinke atsirado išporėjimas. Veikiant minusinei temperatūrai gipsinis tinkas gali „peršalti“ ir atsirasti porėtumas.
19. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo ekspertizė (el. b. 3 t., b. l. 1-6). 2025 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akte Nr. TEA-38/2025-06-18 teismo ekspertas S. K. pateikė išvadas, kad gipsinio tinko defektų (atsisluoksniavimo nuo pagrindo, išporėjimo, trūkinėjimų) atsiradimą ištinkuotose sienose lėmė po tinkavimo darbų nešildomas ir nevėdinamas objektas. Gipsinio tinko defektus sąlygojo nepalankios aplinkos sąlygos - t. y. faktas, kad po tinkavimo darbų namas nebuvo šildomas ir nevėdinamas nuo spalio iki kovo mėnesio. Gipsinio tinko ir vandens (drėgmės) sąveikos metu vyksta cheminė reakcija, kurios metu drėgmė šalinasi iš tinko mišinio ir tinkas džiūsta. Kadangi buvo naudojamas tinko mišinys skirtas vidaus darbams, tai šaltis neigiamai paveikė tinko mišinį. Cementinis ir gipsinis mišinio tinkas į drėgmę ir šaltį reaguoja skirtingai. Gipsinis tinkavimo mišinys naudojamas tinkuojant pastato vidaus sienas ir lubas. Pagal savo kokybines charakteristikas gipsinis tinkas plastiškesnis, nušlifuotas lygesnis. Gipsinį tinką galima naudoti visose vidaus patalpose. Gipsinis tinkas nerekomenduojamas naudoti išoriniam tinkavimui ir ypač vietose, kur gali būti didesnė drėgmės ir neigiamos temperatūros įtaka. Cementinis tinkas tvirtesnis (su laiku dar tvirtėja), atsparesnis mechaniniams, temperatūros ir drėgmės poveikiams. Cementinio tinko didesnis atsparumas drėgmei ir temperatūros pokyčiams nulėmė, kad vietose, kurios buvo nutinkuotos cementiniu tinko mišiniu, nebuvo nustatyti defektai. Ekspertizės atlikimo metu nenustatyta, kad tinko defektus lėmė tinkuotojo veiksmai. Pagrindinė tinko defektų atsiradimo priežastis po tinkavimo, šaltuoju metų laiku nešildomas ir nevėdinamas objektas. Jeigu būtų netinkami tinkuotojo veiksmai, t. y. netinkamai paruoštas gipsinio tinko mišinys (per mažas arba per didelis vandens kiekis, maišymo ar padengimo trūkumai), tai defektai būtų išryškėję iškarto po tinkavimo veiksmų. Šiuo atveju defektai išryškėjo po šaltojo periodo, kai objektas nebuvo šildomas ir vėdinamas.
20. Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas pateikė išvadas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, paaiškinimus, nurodytas tinko defektų atsiradimo priežastis bei techninio vertinimo išvadas. Ekspertizė byloje atlikta po šalių ir liudytojų paaiškinimų, jos atlikimui buvo pateikta visa bylos medžiaga, tame tarpe fotonuotraukos, video failai, UAB „Baumit“ specialistų atsakymai. Be to, ekspertas rėmėsi UAB ,,Baumit“ viešai skelbiamomis tinkavimo mišinių charakteristikomis. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto kvalifikacija. Jo tyrimo išvados yra išsamios, argumentuotos, jas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis).
21. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2024-04-12 MB „Laupetra“ specialistams atliekant techninį vertinimą, atsakovas nedalyvavo, nebuvo vertinami jo paaiškinimai dėl namo ne-/šildymo žiemos periodu, kaip ir nebuvo įvertinta, kas lėmė tinko atsisluoksniavimą, išporėjimą, t. y. priežastis dėl ko tinko sluoksnį privalu šalinti. 2024-10-20 MB „Statinių ir statybų diagnostika“ vertinimo išvada, pateikta susipažinus su vienašališkai atsakovo pateikta informacija (tai pažymima pačioje išvadoje), pateikta kartu su tripliku. Atsižvelgiant į tai, teismas ekspertizės aktą šio ginčo kontekste laiko objektyvesniu ir patikimesniu įrodymu, nei šalių su procesiniais dokumentais pateiktos techninio vertinimo išvados (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
22. Pažymėtina, kad ekspertizės atlikimo metu ieškovams buvo sudaryta galimybė pateikti papildomą medžiagą, patvirtinančią 2023-2024 m. šaltuoju metų laiku objekte įrengtą ir veikiančią šildymo ir vėdinimo sistemą, tačiau jie papildomų duomenų savo pozicijai pagrįsti nepateikė (el. b. 2, t., b. l. 193-200).
23. 2024-08-26 UAB „Baumit“ rašte nurodoma, kad paprastai sausu paviršiumi laikomas pagrindas, kurio drėgnis yra apie 3 proc. (bet ne daugiau kaip 5 proc., priklausomai nuo pagrindo medžiagos), gipsiniams tinkams reikia užtikrinti nuolatinį kryžminį vėdinimą po 24 valandų nuo tinkavimo darbų pabaigos, išlaikant nustatytą temperatūrą, ne trumpiau kaip 14 dienų. Standartinė džiūvimo trukmė vertinama principu, jog 1 mm džiūva 1 parą (el. b 2 t., b. l. 42-43). Praėjus pusei metų po darbų pridavimo, MB „Laupetra“ specialistų apžiūros metu fiksuota drėgmė yra nuo 3,9 proc. iki 7,6 proc., kas patvirtina, jog per šį laikotarpį sienos nebuvo tinkamai išdžiūvę.
24. Bylos duomenimis atsakovas (rangovas) suteikė ieškovams (užsakovams) informaciją apie sąlygas, kurių reikia tinkui tinkamai išdžiūti, tačiau patys ieškovai jų nesilaikė. Ieškovai patalpų džiovinimui naudojo drėgmės surinkėjus, nors atsakovas nurodė to nedaryti.
25. Ieškovų paaiškinimus, kad sienų tinko dangos trūkumai atsirado dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų ir/ar naudotos technikos trūkumų paneigia byloje surinkti įrodymai (CPK 12, 178, 185 straipsnio). MB „Laupetra“ specialistas D. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad tinko tinkamo neišdžiūvimo priežasčių galėjo būti keletas. 2024-10-20 techninio vertinimo išvadą pateikęs MB „Statinių ir statybų diagnostika“ specialistas D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tinkuoti galima tiek ranka, tiek mašina, tai įtakos neturi, tuo atveju jeigu mišinys būtų per skystas – jis tekėtų nuo sienų, per mažai vandens – neliptų prie sienos. D. D. nuomone nustatytus trūkumus lėmė sienų peršalimas. Atsakovo pateiktos UAB „Restum“ išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, jų apmokėjimo pavedimai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis nuolatos prižiūrėjo darbui naudojamą įrangą, ją atnaujindavo (el. b. 2 t., b. l. 120-128). Teismo ekspertizės atlikimo metu taip pat nenustatyta, kad tinko defektus lėmė tinkuotojo veiksmai.
26. Kitos 2024-04-12 MB „Laupetra“ techninio vertinimo išvadoje nurodytos aplinkybės - vidaus patalpų zonose nesuformuoti statūs, 90 laipsnių kampai, glaistant sienas glaistu neužpildyti nelygumai, vietomis nepasirinktas pakankamas tinko sluoksnio storis, teismo vertinimu nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip ir pripažinti, jog atsakovo atlikti tinkavimo darbai neatitiko kokybės reikalavimų (CPK 185 straipsnis). Iš MB „Laupetra“, MB „Statinių ir statybų diagnostika“ specialistų paaiškinimų nustatyta, kad skirtingų specialistų pozicijos dėl kampų formavimo yra skirtingos. Įrengiant pamatus ar atliekant mūro darbus yra formuojami kampai. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl būtent tokio statumo kampų suformavimo sienų tinkavimo proceso metu. Juolab tinkavimas nėra baigiamasis vidaus apdailos darbas. MB „Laupetra“ išvadoje užfiksuotas tinko storis sienos plokštumoje yra 10,97 mm, kas pagal UAB „Baumit“ rekomendacijas laikytinas pakankamu (rekomendacijose minimalus tinko storis turi būti ne mažiau nei 10 mm). Tinko storis aplink langų angokraščius bei durų angas yra mažiau nei rekomenduojamas gamintojo. MB „Statinių ir statybų diagnostika“ išvadoje nurodoma, kad tai yra atliekama specialiai tam, kad įrenginėjant glaistymo kampus nebūtų išstorinamas pats angokraščio kampukas ir būtų lengviau suformuota plokštuma, tokiu būdu palengvinant kito etapo darbus. Kitą vertus, stačių kampų nesuformavimas, tinko storio aplink langų bei durų angas storio trūkumas nebuvo priežastimi, dėl kurios tinkavimo darbai turėjo būti atliekami iš naujo.
27. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).
28. Teismo vertinimu, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie, vadovaujantis civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, leidžia daryti išvadą, kad tinko defektų – trupėjimą, porėtumą, sąlygojo ieškovų veiksmai po darbų jiems perdavimo – patalpų nevėdinimas, nepalaikoma reikiama temperatūra. Atsakovas įrodė, kad jo atliktų darbų defektai atsirado dėl ieškovų kaltų veiksmų netinkamai prižiūrint ir eksploatuojant patalpas, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo darbų trūkumų šalinimo išlaidas atmetamas (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).
29. Teismui atmetus ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atmetamas reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 605 Eur už techninio vertinimo išvados parengimą, 4 610,10 išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti ir 400 Eur už ekspertizės atlikimą, viso 5 615,10 Eur. Atsakovo patirtas išlaidas patvirtina išrašytos sąskaitos, pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Teismas pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės nenustatė. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 2 807,55 Eur iš kiekvieno (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).
31. Byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma - 7,93 Eur yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl ieškinį atmetus iš ieškovų nepriteisiama (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 2 807,55 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Monika Mockutė