Civilinė byla Nr. e2A-256-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00296-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;

2.6.11.4.5; 2.6.37

                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Active Construction Management“, uždaroji akcinė bendrovė Vilniaus vystymo kompanija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Montuotojas“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Axis Power“ kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) pripažinti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 22 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2017 m. birželio 5 d. sutartį Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) (toliau – Sutartis) dėl esminio pažeidimo; 2) pripažinti, kad Sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės; 3) pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą įtraukti ieškoves į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

2.       Ieškovės nurodė, kad jos ir trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas UAB „Irdaiva“), veikdamos 2017 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, laimėjo atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą ir sudarė Sutartį, kuria įsipareigojo atlikti Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos darbus. Partnerės susitarė, kad trečiasis asmuo tvarkys jų vardu visus bendrus reikalus ir joms atstovaus. Šalims pradėjus vykdyti Sutartį, tik trečiasis asmuo komunikavo su atsakove, atliko rangos darbus ir gavo informaciją apie Sutarties vykdymą. 

3.       Sutartyje buvo nustatyta, kad statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gruodžio 5 d., šis terminas negalėjo būti pratęstas šalių susitarimu. Tačiau dėl techninio projekto sprendinių trūkumų Sutartyje nurodyti darbai negalėjo būti vykdomi. Dėl šios priežasties pagrindinė partnerė 2017 m. lapkričio 29 d. paprašė ištaisyti techninio projekto netikslumus. Techninio projekto pakeitimo klausimą atsakovė sprendė apie 9 mėnesius. Tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo pataisyti techninio projekto sprendinius ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė nustatytu laiku nepatikslino techninio projekto, todėl pagrindinė partnerė kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Sutartyje nurodytą terminą darbams atlikti. 2018 m. lapkričio 16 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria pratęsė šį terminą iki 2019 m. spalio 15 d. Atsakovė įsipareigojo pateikti atnaujintą techninio projekto redakciją iki 2018 m. lapkričio 29 d., tačiau patikslintas techninis projektas buvo pateiktas tik 2019 m. sausio 29 d. Teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti atsakovės ir pagrindinės partnerės sudarytą taikos sutartį, o apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Pagrindinė partnerė ir atsakovė 2019 m. liepos 24 d. sudarė naują taikos sutartį, kuria susitarė pratęsti terminą darbams atlikti iki 2020 m. gegužės 28 d. 

4.       Šalims vykdant Sutartį, trečiajam asmeniui BUAB „Active Construction Management“ buvo iškelta bankroto byla. Iškėlus pagrindinei partnerei bankroto bylą, ieškovės pradėjo derėtis su atsakove dėl galimybės toliau vykdyti darbus, tačiau atsakovė aktyviai nebendradarbiavo su ieškovėmis, todėl jos negalėjo pratęsti trečiojo asmens pradėtų vykdyti darbų. 2020 m. sausio 21 d. atsakovė informavo ieškoves, kad dėl esminių pažeidimų vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2020 m. vasario 13 d. ir kad tiekėjos bus įtrauktos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 

5.       Ieškovių vertinimu, Sutartis pasibaigė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nebendradarbiavimo su ieškovėmis ir kitų pažeidimų. Atsakovė neteisėtai leido pagrindinei partnerei keisti darbų sąmatines vertes, sudarydama galimybę padidinti ankščiau atliktų darbų kainas ir sumažinti kitų darbų kainas; atsiskaitė su pagrindine partnere už įrangą, kuri buvo nupirkta, bet nebuvo sumontuota ir pan. Pagrindinės partnerės pateikta Sutarties užtikrinimo garantija baigėsi 2019 m. kovo 5 d., o civilinės atsakomybės draudimas – 2019 m. sausio 1 d., tačiau kol ši partnerė nebankrutavo, atsakovė nereikalavo galiojančių draudimo ir garantijos. Iškėlus BUAB „Active Construction Management“ bankroto bylą, ieškovės perėmė statybvietės apsaugą ir pradėjo derybas su atsakove, siekė perimti pagrindinės partnerės vykdytus darbus ir juos tęsti, norėjo išsiaiškinti, kiek buvo atlikta darbų, tačiau atsakovė atsisakė geranoriškai bendradarbiauti su ieškovėmis, neteikė informacijos, todėl jos negalėjo objektyviai įvertinti situacijos ir pradėti vykdyti darbus. Tokiu būdu pati atsakovė pažeidė Sutartį. 

6.       Ieškovių vertinimu, net jei atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį būtų vertinamas kaip teisėtas, atsakovė neturėjo pagrindo įtraukti jas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes visus darbus faktiškai atliko tik pagrindinė partnerė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl šių esminių pažeidimų: statybos objektas buvo apleistas ir neprižiūrimas, jame nebuvo vykdomi jokie statybos darbai, rangovė nesilaikė Sutartyje nustatytų terminų ir iš esmės nevykdė Sutarties; po to, kai pagrindinei partnerei BUAB „Active Construction Management“ buvo iškelta bankroto byla ir ji pareiškė toliau nevykdysianti Sutarties, partnerės nenurodė, kas bus pagrindine partnere; atsakovei nebuvo pateiktas galiojantis Sutarties įvykdymo užtikrinimas ir rangovės civilinės atsakomybės draudimas.

9.       Teismas nustatė, kad, šalims pratęsus Sutartyje nustatytą terminą darbams atlikti, rangovė nuolat nesilaikė 2019 m. liepos 25 d. šalių suderinto darbų atlikimo grafiko, vėlavo atlikti darbus ir nepradėjo vykdyti dalies suplanuotų darbų. Likus apie 6–7 mėnesiams iki galutinio šalių sutarto darbų atlikimo termino, rangovė nebuvo atlikusi apie 50 proc. visų Sutartyje nurodytų darbų. Nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. sausio 22 d., kai buvo nutraukta Sutartis, statybos darbai nebuvo vykdomi, rangos darbus atliekantys ūkio subjektai (ieškovės), iškėlus bankroto bylą pagrindinei partnerei ir jai atsisakius vykdyti Sutartį, nepradėjo vykdyti statybos darbų ir aiškiai nepatvirtino atsakovei, kad toliau nustatyta tvarka ir terminais vykdys Sutartį. Tokia situacija, teismo nuomone, leido atsakovei manyti, kad Sutartis nebus tinkamai vykdoma ir vertinti rangovės veiksmus (neveikimą) kaip esminį Sutarties pažeidimą. Ieškovių nurodytos aplinkybės, kad po bankroto bylos pagrindinei partnerei iškėlimo jos aktyviai domėjosi projektu, siekė tęsti statybos darbus, pradėjo domėtis faktiškai atliktų darbų kiekiais ir pan., nepaneigia, jog iki nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pabaigos jokie statybos darbai faktiškai nebuvo atliekami.

10.       Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad jai, kaip užsakovei, buvo itin svarbu, jog būtų griežtai laikomasi Sutarties sąlygų, konkretūs darbai būtų atlikti atsižvelgiant į grafike nustatytą terminą, nebūtų praleistas galutinis terminas darbams atlikti. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina pirkimo sąlygos, kuriose darbų atlikimo terminas buvo nurodytas kaip vienas iš tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, taip pat buvo nustatyta, kad darbų atlikimo terminas nebus pratęsiamas. Taip pat šią išvadą patvirtina tai, kad po to, kai rangovė sustabdė visus statybos darbus, atsakovė kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą su prašymu pratęsti projekto veiklų įgyvendinimui skirtą terminą, nes iškilo grėsmė prarasti projektui skirtą finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

11.       Teismas nurodė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį pagrindinė partnerė atstovavo visoms partnerėms, todėl atsakovė pagrįstai sprendė su ja visus klausimus, susijusius su Sutarties vykdymu. Priešingai nei teigia ieškovės, atsakovė nuolat reikalaudavo pagrindinės partnerės atlikti darbus, ragindavo imtis priemonių, kad greičiau būtų atlikti vėluojami atlikti darbai. Atsakovė siuntė įspėjimus apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ir ieškovėms, be to, pagrindinė partnerė taip pat informavo jas apie Sutarties vykdymo eigą ir iškilusias problemas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ar projektą kuruojantis trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija sąmoningai būtų apsunkinęs ieškovėms galimybę dalyvauti vykdant Sutartį, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės iki pat bankroto bylos pagrindinei partnerei iškėlimo realiai domėjosi Sutarties vykdymu. Nors ieškovės nurodo, kad jos neturėjo jokios informacijos apie Sutarties vykdymą, tokia situacija susiklostė dėl jų pačių pasyvaus elgesio. 

12.       Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygas, jungtinės veiklos sutarties ir Sutarties nuostatas, pažymėjo, kad visos partnerės Sutarties prasme turi būti vertinamos kaip viena šalis – rangovė – ir yra solidariai atsakingos atsakovei, kad Sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Ieškovių veiksmai vykdant Sutartį negali būti vertinami atskirai.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovių pareigos pateikti atsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją ir civilinės atsakomybės draudimą nepaneigia tai, jog pasibaigus pagrindinės partnerės patektų garantijos ir draudimo galiojimo terminui atsakovė tam tikrą laiką nereikalavo jų pateikti. Šios ieškovių pareigos yra nustatytos Sutartyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, jos galioja nepaisant atsakovės raginimo. Iškėlus pagrindinei partnerei bankroto bylą padidėjo rizika, kad Sutartis nebus tinkamai įvykdyta, todėl atsakovei tapo itin svarbu, jog jai būtų pateiktos galiojančios prievolių įvykdymo užtikrinimo ir atsakomybės draudimo priemonės. Atsakovė pagrįstai vertino, kad ieškovės, jų nepateikusios, padarė esminį Sutarties pažeidimą. Ieškovės nenurodė priežasčių, kodėl neįvykdė šių įsipareigojimų.

14.       Teismas pažymėjo, kad statybos objektas buvo apleistas. Ieškovės pateikė UAB „Mitnija“ ir UAB „Apsaugos komanda“ sudarytą kombinuotos techninės ir fizinės apsaugos paslaugų sutartį, kuri patvirtina, kad ieškovės ėmėsi priemonių siekdamos apsaugoti statybos objekte esantį turtą nuo vagysčių ir pan. aplinkybių. Tačiau tai nepatvirtina, kad jos įvykdė pareigą apsaugoti statybos objektą ir jame esantį turtą nuo meteorologinių reiškinių poveikio. Byloje yra įrodymų, kad pati atsakovė ėmėsi priemonių, siekdama sutvarkyti statybos objekto teritoriją, uždengti ir apsaugoti įrangą.

15.       Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos baigčiai neturi reikšmės ieškovių nurodytos aplinkybės, susijusios su techninio projekto parengimu, su tuo susijusiu teismo procesu ir šalių susitarimais. Teismas pažymėjo, kad visi susitarimai, kuriais buvo keičiama Sutartis, buvo sudaryti visų partnerių, veikiančių bendrai ir solidariai, vardu ir interesais, todėl ieškovės negali neigti ir kvestionuoti jų pačių ankščiau atliktų veiksmų ir jų teisinių padarinių.

16.       Konstatavęs, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį, teismas nurodė neturintis pagrindo nagrinėti ieškovių nurodytų aplinkybių, kad atsakovė galimai priėmė ir apmokėjo už tam tikrus darbus ir įrangą, kurie nebuvo atlikti ir pristatyti, atliko kitus neteisėtus veiksmus ir Sutartis buvo nutraukta dėl jos kaltės. Teismas nurodė, kad visi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos ir PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašyti abiejų Sutarties šalių ir niekada nebuvo ginčijami. Ieškovė UAB „Axis Power“ yra gavusi iš pagrindinės partnerės 1 831 999,85 Eur ir tokiu būdu akceptavo priėmimo–perdavimo aktų pagrindu gautas pajamas. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „Active Construction Management“ bankroto byloje būtų pareikšti su Sutarties vykdymu susiję atsakovės ar ieškovių turtiniai reikalavimai. Teismas nurodė, kad nei Sutartyje, nei įstatyme nėra nustatytas toks Sutarties pasibaigimo pagrindas, kaip sutarties pabaiga dėl vienos iš šalių kaltės. Be to, reikalavimas pripažinti, kad Sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės, negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio dalykas, nes savaime negali sukelti ieškovėms teisinių padarinių.

17.       Teismas netenkino reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą įtraukti ieškoves į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismas nurodė, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį ir pagal imperatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas privalo pateikti duomenis apie tokiu būdu užbaigtą Sutartį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Jungtinės veiklos sutartyje buvo nustatyta, kad net 65 proc. visų Sutartyje nurodytų darbų atliks BUAB „Active Construction Management“, todėl ji organizavo visus darbus ir bendravo su atsakove. Dėl pagrindinės partnerės bankroto iš esmės pasikeitė Sutarties vykdymo aplinkybės, todėl buvo itin svarbu, kad šalys bendradarbiautų. Vis dėlto, įvertinus ginčo aplinkybes, matyti, kad atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovėmis. Atsakovė yra atsiskaičiusi su BUAB „Active Construction Management“ už darbus, kurie nėra baigti atlikti, tačiau ji atsisakė siekti, kad permokėtos lėšos būtų grąžintos. Ieškovėms nebuvo pranešta, kas valdo nupirktas medžiagas, kam nuosavybės teise priklauso įranga, todėl jos negalėjo jų panaudoti. Atsakovė neieškojo būdų išsaugoti sutartinius santykius, tačiau, praėjus vos daugiau nei mėnesiui po to, kai BUAB „Active Construction Management“ buvo iškelta bankroto byla, nutraukė Sutartį. Jei atsakovė laiku teiktų ieškovėms informaciją ir su jomis bendradarbiautų siekdama atgauti darbams reikalingas medžiagas ir permokėtas lėšas, ieškovės galėtų toliau vykdyti Sutartį, o projektas nebūtų sustabdytas.

18.2.                      Sužinojusios, kad pagrindinei partnerei buvo iškelta bankroto byla, ieškovės ėmėsi veiksmų, siekdamos užtikrinti tinkamą objekto priežiūrą. Ieškovės sudarė sutartį dėl objekto apsaugos, teikė atsakovei informaciją, kaip reikėtų prižiūrėti ir laikyti įrangą tam, kad ją galima būtų panaudoti vykdant Sutartį ir ji neprarastų kokybinių savybių, perėmė objekto komunalinių paslaugų sutartis. Nors teismas nurodė, kad ieškovės netinkamai prižiūrėjo objektą, nes pati atsakovė turėjo rūpintis jo priežiūra, tačiau faktiškai atsakovė šiuos veiksmus atliko tik praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo nutraukta Sutartis.

18.3.                      Aplinkybės, dėl kurių buvo nutraukta Sutartis, negali būti vertinamos kaip esminis pažeidimas, nes atsakovė ilgai jas toleravo. Sutartis turėjo būti įvykdyta 2018 m. gruodį, tačiau pagrindinė partnerė ir atsakovė net 3 kartus sudarė taikos sutartis ir susitarė pratęsti Sutarties įvykdymo terminą beveik 2 metams. Šiuo laikotarpiu atsakovė siųsdavo pagrindinei partnerei formalius raginimus laikytis Sutartyje nustatytų terminų, tačiau ji priimdavo pavėluotai atliktus darbus. Atsakovės požiūrį į Sutarties įvykdymo termino reikšmę parodo tai, kad ji pati net 14 mėnesių vengė ištaisyti techniniame projekte esančias klaidas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galėjo prarasti finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų. Atsakovės prašymu projekto įgyvendinimo terminas buvo pratęstas. Be to, atsakovė vis dar nėra paskelbusi konkurso siekdama užbaigti pradėtus statybos darbus.

18.4.                      BUAB „Active Construction Management“ pateikta Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija pasibaigė 2019 m. kovo 5 d., o civilinės atsakomybės draudimas – 2019 m. sausio 1 d., tačiau atsakovė, nepaisydama šios aplinkybės, priimdavo atliktus darbus. Tik 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovė paragino pagrindinę partnerę pateikti minėtus dokumentus, bet ji nenurodė laikanti šį pažeidimą esminiu ir neįspėjo jos, kad neįvykdžius įpareigojimo Sutartis bus nutraukta. Tai, kad ieškovės nepateikė garantijos ir draudimo taip pat negali būti laikoma esminiu Sutarties pažeidimu.

18.5.                      Sutartis buvo nutraukta dėl pačios atsakovės veiksmų. Ieškovės nustatė, kad vykdant Sutartį buvo dirbtinai padidinta atliktų darbų vertė ir nepagrįstai sumažinta ateityje turimų atlikti darbų vertė, buvo atsiskaitoma už dar neatliktus darbus ir nesumontuotą įrangą, nors Sutartyje nebuvo nurodyta tokia galimybė, o atsakovei buvo žinomos pagrindinės partnerės finansinės problemos. Teismas šių aplinkybių nevertino.

18.6.                      Ieškovės nepagrįstai buvo įtrauktos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes Sutarties nutraukimą nulėmusios aplinkybės negali būti vertinamos kaip iš esminiai pažeidimai. Tuo atveju, jeigu būtų vertinama priešingai, ieškovės taip pat negalėtų būti laikomos nepatikimomis, nes jų įsipareigojimai pagal Sutartį buvo daug mažesni, nei pagrindinės partnerės, ieškovės nebuvo pradėjusios vykdyti savo darbų dalies ir negavo jokių pajamų, siekė perimti Sutarties vykdymą, tačiau atsakovė apsunkino joms tokią galimybę.

19.       Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

19.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad visos jungtinės veiklos sutarties partnerės yra solidariai atsakingos prieš atsakovę ir atmetė argumentus, kuriais ieškovės siekė perkelti atsakomybę už Sutarties neįvykdymą tik pagrindinei partnerei ir atsakovei. Apeliaciniame skunde ieškovės iš esmės siekia, kad jos būtų vertinamos kaip subrangovės, tačiau jos nebuvo subrangovėmis santykiuose su atsakove, todėl atsakovė turi teisę reikalauti ieškovių, kaip jungtinės veiklos partnerių, kad Sutartis būtų tinkamai įvykdyta. 

19.2.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės, neatlikdamos Sutartyje nurodytų darbų, ją iš esmės pažeidė. Atsakovė, įvertinusi ieškovių raštuose išdėstytus paaiškinimus, nuo 2019 m. spalio, kai buvo sustabdyti darbai, iki 2020 m. sausio nenutraukė Sutarties, bet tęsė derybas su ieškovėmis, teikė joms turimą informaciją ir siekė, kad ieškovės galėtų toliau vykdyti Sutartį. Sprendimas nutraukti Sutartį buvo priimtas tada, kai ieškovės atsisakė vykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir atsakovei tapo aišku, kad jų pažadai nebus įgyvendinti. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad Sutartis buvo nutraukta vos po 1 mėnesio. Sutartis nebuvo vykdoma nuo 2019 m. spalio ir buvo nutraukta po 4 mėnesių, todėl ieškovėms turėjo pakakti laiko pratęsti jos vykdymą.

19.3.                      Ieškovės neketino toliau vykdyti Sutarties pagal joje nustatytas sąlygas. Jos siekė, kad atsakovė įsipareigotų nereikšti joms pretenzijų dėl iki tol atliktų darbų ir reikalavimų dėl galimai patirtos žalos; patvirtintų, kad ieškovės iki tol nevykdė Sutarties ir joms nebuvo teikiama jokia informacija, o visi santykiai pagal Sutartį siejo tik atsakovę ir pagrindinę partnerę; įsipareigotų įstoti į pagrindinės partnerės kreditorių eilę ir reikalauti iš jos 2 mln. Eur, kurie, ieškovių vertinimu, buvo permokėti vykdant Sutartį.

19.4.                      Ieškovės nepagrįstai remiasi anksčiau sudarytomis taikos sutartimis, nes susiklosčiusi situacija yra iš esmės kitokia. Taikos sutartimi terminas buvo pratęstas dėl objektyvių ir ekspertų patvirtintų aplinkybių – užsitęsusio techninio projekto klaidų taisymo. Jungtinės veiklos partnerės tuo metu tęsė kitus darbus pagal sutartį ir šalys pasiekė susitarimą. Ieškovės taip pat neteisingai nurodo, kad atsakovė nėra paskelbusi naujo viešojo pirkimo.

19.5.                      Ieškovės, sudariusios sutartį dėl statybvietės priežiūros ir apsaugos, užtikrino tik objekto fizinę apsaugą nuo trečiųjų asmenų patekimo į statybvietę. Tačiau jos neužtikrino statybvietės apsaugos nuo meteorologinių reiškinių. Atsakovė, perėmusi objektą, turėjo imtis papildomų veiksmų statybvietės priežiūrai užtikrinti.

19.6.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turėjo pareigą pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą ir Sutarties įvykdymo užtikrinimą net ir nesant atsakovės reikalavimo. Tai, kad ieškovės nepateikė civilinės atsakomybės draudimo ir garantijos, leido manyti, jog jos neketina vykdyti Sutarties.

19.7.                      Ieškovės nepagrįstai ginčija atsakovės sprendimą įtraukti jas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes atsakovė dar nėra priėmusi tokio sprendimo. Be to, ieškovių argumentai, kad jos neturėtų būti įtraukiamos į minėtą sąrašą, nėra reikšmingi, nes VPĮ yra nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga įtraukti visus jungtinės veiklos partnerius į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo. Reabilitacijos procedūra taikytina tik tiekėjams, kurie jau yra įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

20.       Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1.                      Apeliaciniame skunde ieškovės nurodė naują argumentą, kuris nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad Sutarties pažeidimas buvo nulemtas iš esmės pasikeitusių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.204 straipsnis). Ieškovės netinkamai remiasi šia norma – jos nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo išsprendimo tvarka, neprašo modifikuoti Sutartį.

20.2.                      Visos jungtinės veiklos partnerės buvo solidariai atsakingos atsakovei ir buvo vertinamos kaip vienas subjektas (rangovė), todėl ieškovių argumentai, esą jos neturėjo duomenų apie Sutarties vykdymą, yra nepagrįsti. Ieškovės nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad pagrindinė partnerė padarė pažeidimų vykdydama Sutartį, nes būdamos solidariai atsakingos, jos atsako kartu su pagrindine partnere. Visi veiksmai, kuriuos atliko pagrindinė partnerė, buvo atlikti visų partnerių, taip pat ir ieškovių, vardu.

20.3.                      Ieškovės tinkamai neužtikrino objekte esančio turto ir įrankių apsaugos nuo meteorologinių sąlygų poveikio, sugadinimo, vagystės, nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir civilinės atsakomybės draudimo, nors atsakovė suteikė joms terminą juos pateikti, nesilaikė Sutartyje nustatytų terminų ir nevykdė statybos darbų. Ieškovės neįrodė, kad jos iš tikrųjų dėjo pastangas tam, kad Sutartis būtų vykdoma. Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovės deklaravo siekį vykdyti Sutartį, tačiau realiai neatliko jokių veiksmų (nepašalino esminių pažeidimų ar jų dalies).

20.4.                      Ieškovės argumentus, kad atsakovė sumokėjo per didelę sumą pagrindinei partnerei, paneigia byloje pateikta eksperto išvada. Ieškovės neįrodė, kad pagrindinei partnerei buvo leista mažinti darbų vertes. Šie argumentai nėra susiję su byloje kilusiu ginču.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl byloje pareikštų procesinio pobūdžio prašymų

22.       CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai reiškia, kad šalys, įgyvendindamos įrodinėjimo pareigą (teikdami byloje paaiškinimus žodžiu ir raštu, rašytinius įrodymus, prašydami apklausti liudytojus, skirti ekspertizę ir pan.), turi atsižvelgti į teikiamų duomenų ryšį su byloje keliamais klausimais ir įrodinėti tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tuo tarpu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami.

23.       Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, visus duomenis, pagrindžiančius bylai reikšmingas aplinkybes, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad jau pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Nagrinėdamas bylą iš esmės teismo posėdyje teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).

24.       CPK yra pasirinktas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Tačiau civilinį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose dalyvaujantiems byloje asmenims nėra draudžiama teikti naujus įrodymus ar paaiškinimus dėl byloje iškilusių klausimų ir apeliacinės instancijos teismui. Siekdami realizuoti šias procesines teises apeliacinės instancijos teisme, asmenys turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę. Pavyzdžiui, teikdami naujus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi ne tik nurodyti jų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kad poreikis pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau. Teikdami papildomus rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme dalyvaujantys byloje asmenys turi užtikrinti, kad šiame procesiniame dokumente nebūtų pareikšta naujų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ir nebūtų papildomi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nes pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

25.       Ieškovės 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus. Šiame procesiniame dokumente ieškovės išdėstė duomenis apie atsakovės naujai paskelbtą viešąjį pirkimą, kurį įvykdžiusi atsakovė siekia užbaigti ieškovių ir trečiojo asmens pradėtus statybos darbus, taip pat pateikė savo vertinimą dėl atsakovės delsimo paskelbti naują viešąjį pirkimą, naujai paskelbto viešojo pirkimo sąlygų ir kt. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus – dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovė paskelbė naująjį viešąjį pirkimą, atsakovės naujai paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, atsakovės parengtą aiškinamąjį raštą ir trečiojo asmens UAB Vilniaus vystymo kompanijos atsakymus į tiekėjų užduotus klausimus.

26.       2021 m. sausio 4 d. ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui dar vieną prašymą priimti naujus įrodymus, kuriame ieškovės nurodė, kad atsakovė nutraukė anksčiau paskelbtą viešąjį pirkimą ir paskelbė naują pirkimą, tokiu būdu dar labiau pratęsdama darbų užbaigimo laikotarpį. Šiame procesiniame dokumente ieškovės taip pat nurodė papildomų argumentų, jų vertinimu, paneigiančių teismo išvadą, kad ieškovės neužtikrino tinkamos statybos objekto priežiūros, be to, ieškovės iškėlė klausimą, ar pakeitus Sutartyje nurodytą pagrindinę partnerę nebūtų padarytas esminis Sutarties pakeitimas VPĮ prasme. Su šiuo procesiniu dokumentu ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui pranešimą apie nutraukiamas viešųjų pirkimų procedūras, atsakovės skelbimą apie naują viešąjį pirkimą, naujo viešojo pirkimo sąlygas, pranešimą, kad yra perkeliamas terminas pateikti pasiūlymus, objekto nuotrauką, tiekėjų pirkime pateiktus klausimus ir UAB Vilniaus vystymo kompanijos atsakymus.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti šiuos ieškovių teikiamus dokumentus. Ieškovių pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė paskelbė naują viešąjį pirkimą, kurį vėliau nutraukė ir dar kartą paskelbė viešąjį pirkimą, šių viešųjų pirkimų sąlygos, tiekėjų viešuosiuose pirkimuose pateikti klausimai ir atsakymai į šiuos klausimus, objekto nuotraukos nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču. Šie duomenys apibūdina situaciją, susiklosčiusią po to, kai buvo priimtas ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo, tačiau jie nepatvirtina ir nepaneigia bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, ar ieškovės tinkamai vykdė Sutarties sąlygas, ar jos gali būti laikomos atsakingomis dėl atsakovės nurodytų pažeidimų, ar šie pažeidimai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip esminiai ir pan. Įvertinus ieškovių pateiktų dokumentų turinį taip pat matyti, kad teikdamos 2021 m. sausio 4 d. rašytinius paaiškinimus ieškovės išdėstė juose naujus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus (ieškovės įrodinėja, kad atsakovė neperėmė statybos objekto priežiūros, kelia klausimus dėl galimybės pakeisti pagrindinę Sutarties partnerę pagal VPĮ nuostatas, draudžiančias keisti Sutartį), kurie nebuvo nurodyti jų apeliaciniame skunde. Kaip minėta, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl ieškovės, teikdamos rašytinius paaiškinimus, negalėjo juose remtis iš esmės naujais argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovių naujai teikiamus dokumentus.

28.       Be pirmiau nurodytų prašymų priimti teikiamus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, 2019 m. lapkričio 9 d. ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą skirti byloje ekspertizę, kurios metu ekspertui būtų pavesta atsakyti, kiek darbų ir už kokią pinigų sumą buvo faktiškai atlikta vykdant Sutartį. Ieškovės nurodo, kad poreikis skirti tokio pobūdžio ekspertizę kilo tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nes tik po to, kai atsakovė paskelbė naują viešąjį pirkimą likusiems neužbaigtiems statybos darbams atlikti, paaiškėjo, jog byloje esantys duomenys apie faktiškai atliktus statybos darbus nesutampa su atsakovės pirkimo dokumentuose nurodytais duomenimis. Ieškovių teigimu, atlikus ekspertizę būtų patvirtintos arba paneigtos jų nurodytos aplinkybės, kad atsakovė, pažeisdama Sutartį, atsiskaitė su pagrindine partnere už faktiškai neatliktus darbus. Kartu su šiuo prašymu ieškovės pateikė skelbimą apie atsakovės inicijuotą viešąjį pirkimą ir atsakovės naujai paskelbto viešojo pirkimo dokumentus.

29.       Prašymas skirti byloje ekspertizę nėra tenkinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės įrodinėja, kad poreikis skirti ekspertizę atsirado po to, kai buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes tik tada ieškovės susipažino su atsakovės naujai paskelbtų viešųjų pirkimų dokumentais. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės kėlė klausimą dėl realiai atliktų darbų masto ir atsiskaitymo už darbus pagrįstumo tiek bendraudamos su atsakove iki Sutarties nutraukimo (žr., pvz., ieškovių 2020 m. sausio 16 d. raštą), tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., ieškinį, dubliką). Taigi, tuo atveju, jeigu ieškovės vertino, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualu nustatyti, kiek ir kokių darbų buvo atlikta vykdant Sutartį bei ar už šiuos darbus buvo tinkamai atsiskaityta, ir byloje būtina skirti ekspertizę, jos turėjo galimybę pateikti tokį prašymą pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymo skirti byloje ekspertizę taip pat nėra pagrindo tenkinti dėl to, kad ieškovių prašomos nustatyti aplinkybės dėl rangovės atliktų ir perduotų darbų kiekio nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje kilusiu ginču.

30.       Atsakovė atsiliepime į ieškovių prašymą skirti byloje ekspertizę suformulavo prašymą skirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodė, kad ieškovės akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu, nes prieš pat paskirtą teismo posėdį teikė teismui prašymus priimti rašytinius įrodymus, kurie nėra susiję su byla, ir skirti ekspertizę, kuri taip pat nėra reikšminga siekiant tinkamai išspręsti ginčą, teikė teismui neišsamius, selektyviai atrinktus duomenis.

31.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovės, teikdamos prašymus priimti papildomus įrodymus ir paaiškinimus ar skirti ekspertizę, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti atsakovės teisinę padėtį. Todėl atsakovės prašymas skirti ieškovėms baudą netenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

32.       Viešoji įstaiga Projektų valdymo agentūra ir atsakovė 2017 m. liepos 3 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-906-01-003 „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas“ sutartį (toliau – finansavimo sutartis). Šioje sutartyje šalys nustatė projekto, kurio metu atsakovė ketino pastatyti ir įrengti naują ir modernų daugiafunkcinį Lazdynų sveikatinimo centrą, pritaikytą skirtingų poreikių lankytojams, finansavimo sąlygas ir tvarką (finansavimo sutarties 1 punktas, 1 priedo 4.2 papunktis). Finansavimo sutartyje taip pat buvo pagrįsta ir projekto reikšmė visuomenei. Finansavimo sutarties 1 priedo 4.1 papunktyje buvo nurodyta, kad esamas Lazdynų baseino pastatas yra fiziškai ir technologiškai nusidėvėjęs, o jame teikiamos paslaugos neatitinka tikslinių grupių poreikių. Finansavimo sutarties 1 priedo 8.2.1 papunktyje nurodyta, kad infrastruktūra, sukurta įvykdžius projektą, bus pritaikyta bendruomenės poreikiams, užimtumo galimybių didinimui; nauja infrastruktūra sudarys galimybę Vilniaus mieste vystyti su plaukimu susijusias neformaliojo švietimo paslaugas ir sveikatinimo programas. Atsakovė, siekdama tinkamai ir laiku įgyvendinti finansavimo sutartyje nurodytą projektą, paskelbė Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, esančio Erfurto g. 13, statybos darbų pirkimą atviro konkurso būdu. 

33.       Trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“ ir ieškovės 2017 m. sausio 30 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, kooperuodamos savo turtą, darbą ir (ar) žinias kartu dalyvauti atsakovės vykdytame Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų viešajame pirkime, pateikti jame bendrą pasiūlymą, pasirašyti su atsakove rangos sutartį ir tinkamai vykdyti šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (jungtinės veiklos sutarties 1.1 papunktis). Jungtinės veiklos sutarties 3.1.3 papunktyje partnerės susitarė dėl kiekvienos iš jų įsipareigojimų dalies bendroje pasiūlymo kainoje joms laimėjus konkursą. Partnerės nustatė, kad trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“, vykdydama Sutartį, atliks visus statybinius ir bendrastatybinius darbus, taip pat visus darbus, kurių neatliks kitos partnerės, o jos įsipareigojimų vykdant Sutartį dalis sudarys 65 proc.; ieškovė UAB „Axis Power“ atliks baseinų pakeliamų dugnų ir sienučių įrangos tiekimo ir montavimo (įrengimo), montavimo (įrengimo) priežiūros darbus, jos įsipareigojimų dalis sudarys 10 proc.; ieškovės UAB „HSC Baltic“, UAB „Mitnija“ ir UAB „Montuotojas“ atliks dalį statybinių ir bendrastatybinių darbų, ieškovės UAB „HSC Baltic“, įsipareigojimų dalis sudarys 15 proc., ieškovių UAB „Mitnija“ ir UAB „Montuotojas“ – po 5 proc. Jungtinės veiklos sutartyje partnerės susitarė, kad BUAB „Active Construction Management“ bus laikoma pagrindine partnere, kuriai pavesta atstovauti visų partnerių interesams dalyvaujant viešajame pirkime ir tvarkant bendrus reikalus (jungtinės veiklos sutarties 3.2.2 papunktis).

34.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės ir trečiasis asmuo laimėjo atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą. 2017 m. birželio 5 d. ieškovės ir atsakovė sudarė Sutartį, kuria ieškovės įsipareigojo atlikti Vilniaus daugiafunkcinio sveikatinimo centro statybos darbus, o atsakovė – sumokėti partnerėms Sutartyje nurodytą 21 793 166,72 Eur sumą (Sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiai). Sutarties 2.1.1 papunktyje šalys nustatė, kad darbai bus pradėti atlikti po to, kai bus pasirašyta Sutartis ir partnerėms bus pateiktas rašytinis atsakovės nurodymas pradėti vykdyti darbus. Sutarties 2.1.2 papunktyje buvo nustatyta, kad darbai turės būti atlikti per 18 mėnesių ir kad Sutartyje nurodytas terminas darbams atlikti nebus pratęsiamas. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys, vykdydamos Sutartį, buvo susidūrusios su tam tikrais sunkumais, dėl kurių darbai negalėjo būti atlikti laiku ir terminas statybos darbams atlikti buvo pratęstas. 

35.       Byloje nėra ginčijama, kad Sutartyje nurodyti darbai negalėjo būti atlikti laiku dėl techniniame projekte nustatytų netikslumų. Trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“, kuri jungtinės veiklos sutartimi buvo įgaliota veikti visų partnerių vardu ir interesais, 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB Vilniaus vystymo kompaniją, vykdžiusią statybos techninio prižiūrėtojo ir projekto valdytojo funkcijas, prašydama ištaisyti statinio techniniame projekte esančius trūkumus. Paaiškėjus, kad techninis projektas turi būti koreguojamas, šalys vykdė derybas dėl nustatytų trūkumų ištaisymo ir tolesnių darbų vykdymo, o rangovė kėlė klausimą dėl termino užbaigti Sutartyje nurodytus darbus pratęsimo. Siekdamos išspręsti kilusį ginčą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria sutarė pratęsti terminą atlikti Sutartyje nurodytus darbus iki 2020 m. gegužės 28 d. – rangovė įsipareigojo iki 2020 m. kovo 28 d. paruošti darbų rezultatą visiems reikalingiems bandymams atlikti ir iki 2020 m. gegužės 28 d. baigti vykdyti visus reikalingus darbų rezultato bandymus (taikos sutarties 2 punktas). 2019 m. rugpjūčio 21 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo, atsižvelgdamos į taikos sutarties sąlygas, pakeitė Sutarties nuostatas, reglamentuojančias galutinį darbų įvykdymo terminą. Pratęsusios terminą Sutartyje nurodytiems darbams atlikti, šalys sudarė naują darbų atlikimo grafiką, kuriame nustatė tarpinius terminus konkretiems darbams atlikti.

36.       Nors atsakovei patikslinus techninį darbų projektą ir šalims pratęsus terminą įvykdyti Sutartį buvo pašalintos aplinkybės, kliudžiusios vykdyti Sutartyje nurodytus darbus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad rangovė ir toliau vėlavo atlikti Sutartyje nurodytus darbus. Be to, rangovė susidūrė ir su kitais sunkumais. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi jungtinės veiklos sutartimi paskirtai pagrindinei partnerei, trečiajam asmeniui BUAB „Active Construction management“, įgaliotai atstovauti visų partnerių interesams vykdant Sutartį, buvo iškelta bankroto byla. 2019 m. gruodžio 6 d. pastaroji bendrovė informavo ieškoves, atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB Vilniaus vystymo kompaniją, kad ji nevykdys Sutarties ir kad Sutartis jos atžvilgiu yra laikoma pasibaigusia.

37.       Iškėlus pagrindinei partnerei bankroto bylą, atsakovė siekė išspręsti klausimą dėl tolesnio Sutarties vykdymo. Atsakovė kreipėsi į jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančias partneres, be kita ko, prašydama per nustatytą terminą pateikti duomenis, kas toliau atstovaus šiai ūkio subjektų grupei ir patvirtinti, kad partnerės tinkamai įvykdys Sutartį (žr. atsakovės 2019 m. lapkričio 14 d. raštą). Ieškovės, atsakydamos į minėtą atsakovės raštą, nurodė sutinkančios toliau bendradarbiauti su atsakove. Tačiau kartu ieškovės nurodė, kad jos nedalyvavo trečiajam asmeniui BUAB „Active Construction management“ atliekant ir perduodant atsakovei darbus, todėl turi įvertinti susiklosčiusią situaciją, taip pat ieškovės nurodė nustačiusios galimų atsakovės ir trečiojo asmens (pagrindinės partnerės) pažeidimų, atliktų vykdant Sutartį (žr., pvz., ieškovių 2019 m. lapkričio 25 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 16 d. raštus). 

38.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl Sutarties vykdymo ir ieškovės neištaisė atsakovės nurodytų pažeidimų. Todėl atsakovė 2020 m. sausio 22 d. raštu informavo ieškoves, jog ji nutraukia Sutartį ir imsis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad visos partnerės būtų įtrauktos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Grįsdama savo sprendimą, atsakovė nurodė, kad ieškovės, nepaisydamos jos anksčiau pateiktų pranešimų, toliau nevykdo Sutarties ir neištaisė šių esminių trūkumų: 1) statybos objektas yra apleistas ir neprižiūrimas; 2) nėra pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas; 3) nėra pateiktas galiojantis rangovės civilinės atsakomybės draudimas; 4) yra atsiliekama nuo Sutartyje nurodytų terminų ir Sutartis nėra vykdoma. Atsakovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovės, gavusios šį pranešimą, per 5 dienas informuos ją apie Sutarties vykdymo atnaujinimą ir ištaisys šiame pranešime nurodytus trūkumus, atsakovė atšauks savo sprendimą nutraukti Sutartį; priešingu atveju Sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 15 darbo dienų po to, kai buvo išsiųstas šis raštas. 

39.       Pažymėtina, kad ieškovės neištaisė atsakovės pranešime nurodytų trūkumų ir neatnaujino statybos darbų vykdymo. Ieškovės taip pat nesutiko su atsakovės sprendimu nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo. 2020 m. vasario 6 d. ieškovės kreipėsi į atsakovę, nurodydamos, kad, jų vertinimu, būtent ji netinkamai atliko Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dėl šios priežasties vykdyti Sutartį nėra įmanoma. Ieškovės nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nesiims veiksmų siekdama ištaisyti jų išvardintus pažeidimus, ieškovės laikys, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2020 m. vasario 12 d. dėl atsakovės kaltės.

40.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį dėl esminio pažeidimo ir nurodė įtrauksianti visas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančias partneres į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad rangovė nuolat vėluodavo atlikti darbus pagal šalių suderintą grafiką, dalis darbų nebuvo pradėta vykdyti, nuo 2019 m. spalio darbai buvo sustabdyti, nors buvo neatlikta dar daug suplanuotų darbų. Teismas nurodė, kad iškėlus pagrindinei partnerei bankroto bylą, likusios partnerės nepradėjo vykdyti darbų, nepatvirtino atsakovei, kad ketina juos atlikti, nenurodė, kuri iš partnerių veiks kaip pagrindinė partnerė, neprižiūrėjo statybvietės, nepateikė Sutarties užtikrinimo garantijos ir civilinės atsakomybės draudimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad tokie partnerių veiksmai pagrįstai galėjo būti vertinami kaip esminis Sutarties pažeidimas ir kad atsakovė, esant tokioms aplinkybėms, neturėjo pagrindo tikėtis, jog partnerės įvykdys Sutartį. Teismas vertino, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį. Teismas nurodė, kad nutraukusi Sutartį dėl jos esminio pažeidimo, atsakovė pagal įstatymą privalės įtraukti visas partneres į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

41.       Ieškovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kelia klausimą, kas yra atsakingas už Sutarties netinkamą vykdymą ir jos nutraukimą, taip pat jos kelia klausimą, ar atsakovės nurodyti Sutarties pažeidimai laikytini esminiais. Ieškovės įrodinėja, kad Sutartis buvo nutraukta dėl pačios atsakovės ir pagrindinės partnerės kaltės, nes būtent jos iki bankroto bylos pagrindinei partnerei iškėlimo netinkamai ją vykdė, be to, atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovėmis po to, kai pagrindinė partnerė nustojo vykdyti sutartines prievoles, todėl ieškovės, anksčiau neatlikusios pagal Sutartį jokių darbų, objektyviai negalėjo jų įvykdyti. Ieškovės taip pat nurodo, kad atsakovės pranešime apie Sutarties nutraukimą išvardinti pažeidimai negali būti kvalifikuojami kaip esminiai pažeidimai, sudarantys pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, nes jie neatitinka esminių pažeidimų požymių, o atsakovė ilgai toleravo tokias aplinkybes. Atitinkamai, ieškovių vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo įtraukti jų į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes Sutartis buvo nutraukta ne dėl esminio pažeidimo, o ieškovės negali būti laikomos atsakingomis dėl jos nutraukimo. 

Dėl ieškovių, kaip jungtinės veiklos sutarties partnerių, solidarios pareigos įvykdyti Sutartį

42.       CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). 

43.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiau minėti sutarčių privalomumo, bendradarbiavimo, kooperacijos ir sąžiningumo principai yra neatskiriamai tarpusavyje susiję, todėl nustatant, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, turi būti kompleksiškai vertinamas visų šių principų turinys. Kartu tokiu atveju turi būti atsižvelgiame ir į konkrečių šalis siejusių santykių pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovės ir trečiasis asmuo BUAB „Active Construction management“ santykiuose su atsakove veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Todėl vertinant, ar ieškovės pagristai nurodo, kad jos nebuvo atsakingos už Sutarties pažeidimus, kad ši Sutartis buvo nutraukta vien tik dėl pačios atsakovės ir pagrindinės partnerės kaltės joms netinkamai vykdant Sutartį ir nebendradarbiaujant su ieškovėmis, visų pirma, yra aktualu nustatyti, kokias prievoles ir atsakomybę ieškovės, kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios partnerės, prisiėmė atsakovės atžvilgiu, ar jos turėjo pareigą užtikrinti, kad Sutartyje nurodyti darbai būtų atlikti pagal nustatytas sąlygas, ar ieškovių buvimas ne pagrindinėmis partnerėmis objektyviai pateisina jų delsimą pradėti vykdyti Sutartimi prisiimtas prievoles iškėlus pagrindinei partnerei bankroto bylą.

44.       Jungtinės veiklos sutarties sąvoka yra apibrėžta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. CK 6.972 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nėra nustatyta kitaip. CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis yra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo.

45.       Kasacinis teismas, aiškindamas jungtinės veiklos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Teismas nurodė, kad skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

46.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (uberrimae fidei) grindžiama sutartis. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką, kad sutartimi siekiamas rezultatas nebus pasiektas ir galimai jiems atsiras nuostolių. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris vienam sutarties partneriui atlikus sutartimi sulygtus veiksmus leidžia tikėtis ir kitam partneriui, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas. Suvienyti bendri partnerių interesai bendram sutarties tikslui pasiekti ir per tai užsitikrinti savo individualius interesus suponuoja partnerių pareigą didžiausio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti (dalytis informacija, kartu derinti sutarties vykdymo veiksmus, imtis naudingų sau ir partneriams sprendimų, kt.). Jungtinės veiklos partnerių keitimasis informacija yra esminis jungtinės veiklos santykių aspektas, atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis yra grindžiama didžiausio pasitikėjimo principu ir kiekvienas iš partnerių prisiima solidariąją atsakomybę užsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).

47.       Aptartų jungtinės veiklos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų turinys ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad jungtinės veiklos sutartį sudarę partneriai, siekdami jungtinės veiklos tikslų, prieš savo kontrahentus veikia kaip vienas subjektas. Partneriai kooperuoja savo turimus išteklius, bendradarbiauja ir dalinasi informacija apie sutarties vykdymą, suteikia įgaliojimus konkretiems partneriams veikti visų partnerių vardu ir prisiimti prievolių, saistysiančių jas visas, prisiima pareigą solidariai atsakyti pagal bendras prievoles prieš savo kontrahentus. Nors pagal CK nuostatas sudarydamos jungtinės veiklos sutartį partnerės turi diskrecijos teisę susitarti dėl konkrečių jos sąlygų, be kita ko, nustatyti kiekvienos iš jų piniginių įnašų dydį ar turimų atlikti darbų mastą, partnerių tarpusavio įsipareigojimus ir pan., partnerės negali jungtinės veiklos sutartimi panaikinti pareigos solidariai atsakyti prieš trečiuosius asmenis, su kuriais juos sieja ūkiniai komerciniai santykiai. CK nuostatose, reglamentuojančiose jungtinės veiklos teisinius santykius, nėra nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai gali susitarti, jog kiekvienas iš jų yra atsakingas tik už jam tenkančią įsipareigojimų dalį ir jų kontrahentas kiekvienam iš partnerių gali pareikšti reikalavimus tik dėl konkrečios prievolės dalies. Sudarydami jungtinės veiklos sutartį partneriai prisiima riziką ne tik dėl savo galimybės įvykdyti jungtinės veiklos sutartyje apibūdintus veiksmus, bet ir dėl kitų partnerių netinkamų veiksmų ar neveikimo siekiant bendrų tikslų. 

48.       Pažymėtina, kad pirmiau aptartas reglamentavimas dėl jungtinės veiklos partnerių bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės prieš jų kontrahentus atsispindi ir šioje byloje pateiktų pirkimo dokumentų bei jungtinės veiklos sutarties nuostatose. Reikalavimai, taikytini ūkio subjektų grupėms, dalyvavusioms atsakovės vykdytame viešajame pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu, buvo nustatyti pirkimo sąlygų 20 punkte. Pagal aptariamą nuostatą, ūkio subjektai jungtinės veiklos sutartyje turėjo nurodyti kiekvienos šalies įsipareigojimus vykdant su perkančiąja organizacija ketinamą sudaryti pirkimo sutartį ir šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turėjo būti nustatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją). Tačiau kartu pirkimo sąlygose buvo pabrėžta, kad jungtinės veiklos sutartyje turi būti nustatyta solidarioji visų šios sutarties šalių atsakomybė už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taigi, nors pagal pirkimo sąlygas tiekėjai, kuriuos sudarė keli bendrai pasiūlymą teikiantys ūkio subjektai, sudarydami jungtinės veiklos sutartį turėjo detalizuoti, kokias funkcijas vykdant viešojo pirkimo sutartį atliks kiekvienas iš jų ir nurodyti asmenį, kuris veiks kaip partnerių atstovas santykiuose su perkančiąja organizacija, vis dėlto jos turėjo prisiimti solidarią prievolę užtikrinti, kad pirkimo sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir laiku.

49.       Kaip minėta, įgyvendindamos pirkimo sąlygose išdėstytus reikalavimus, ieškovės ir trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria įsipareigojo bendrai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susitarė dėl kiekvienos iš partnerių įsipareigojimų vertės dalies bendroje pasiūlymo kainoje, nurodė, kad visų partnerių interesams vykdant projektą atstovaus trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“ (žr. plačiau šios nutarties 33 punktą). Pagal jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 papunktį, kiekviena partnerė įsipareigojo tinkamai, rūpestingai ir ekonomiškai vykdyti savo prievoles pagal jungtinės veiklos sutartį ir Sutartį, deramai, rūpestingai, efektyviai ir ekonomiškai atlikti jai priskirtą darbų dalį. Pagrindinė partnerė pagal šią sutartį įgijo ir papildomų pareigų. Sudarydamos jungtinės veiklos sutartį, partnerės, be kita ko, pavedė jai visų partnerių vardu dalyvauti derybose dėl Sutarties sąlygų ir pasirašyti Sutartį; organizuoti Sutarties tinkamą vykdymą ir atlikti visus būtinus organizacinius veiksmus; valdyti partnerių pagal Sutartį turimus atlikti darbus; teikti partnerėms informaciją apie Sutarties ir kitų jos pagrindu sudarytų sutarčių bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymą; gauti pagal Sutartį mokėtinas sumas ir jas paskirstyti (jungtinės veiklos sutarties 3.2.3 papunktis).

50.       Jungtinės veiklos sutartyje šalys aptarė ne tik tarpusavio pareigas, tačiau taip pat susitarė ir dėl partnerių atsakomybės dėl netinkamo šių pareigų vykdymo. Jungtinės veiklos sutarties 6.2 papunktyje partnerės nustatė, kad visos jos prisiima solidarią atsakomybę prieš atsakovę už Sutarties vykdymą. Tokiu būdu ieškovės ir trečiasis asmuo BUAB „Active Construction management“ pripažino, kad visos jos kartu yra vienodai atsakingos prieš atsakovę, kad Sutartyje nurodytos prievolės būtų tinkamai įvykdytos. Partnerių tarpusavio atsakomybės klausimai dėl kiekvienos iš jų turimų atlikti darbų buvo aptarti jungtinės veiklos sutarties 6.6 papunktyje. Pagal aptariamą nuostatą, partnerė kitos partnerės atžvilgiu individualiai atsako už jai priskirtų Sutartyje nurodytų darbų vykdymą ir su tuo susijusius finansinius įsipareigojimus, už visus nuostolius, susijusius su jos turimais atlikti darbais, už prievoles, atsiradusias pagal partnerės ir jos pasitelktų subrangovų susitarimus. 

51.       Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad iš esmės visus klausimus dėl Sutarties vykdymo ir sudarymo su atsakove sprendė trečiasis asmuo BUAB „Active Construction management“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent šis subjektas pasirašė visų partnerių vardu Sutartį, komunikavo su atsakove dėl jos vykdymo, sprendė Sutarties vykdymo metu iškilusius klausimus (trečiasis asmuo pateikė prašymą pakoreguoti techninį projektą, pasirašė taikos sutartį ir susitarimus, kuriais buvo pakeista Sutartis ir pan.). Tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų pobūdį, nereiškia, jog Sutartį vykdė tik ši partnerė ir tik ji buvo atsakinga, kad Sutartimi prisiimtos prievolės būtų įvykdytos. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad sudariusios Sutartį, visos partnerės kartu šios Sutarties prasme buvo laikomos vienu subjektu – rangove, visos jos, nepaisant ketinamų atlikti darbų dalies, bendrai įsipareigojo tinkamai ir laiku įvykdyti visas Sutartyje nustatytas rangovės prievoles ir prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių tuo atvejų, jeigu šių prievolių neįvykdys. Pagrindinė partnerė, vykdydama Sutartį, veikė visų partnerių vardu kaip jų atstovė, todėl visi veiksmai, kuriuos atliko ši partnerė, turi būti vertinami kaip bendri visų partnerių veiksmai. Taip pat ir atsakovės veiksmai, kuriuos ji atliko pagrindinės partnerės atžvilgiu, turi būti laikomi visų partnerių atžvilgiu atliktais veiksmais. Tai, kad sudarydamos jungtinės veiklos sutartį partnerės susitarė dėl kiekvienos iš jų įsipareigojimų pagal šią sutartį dalies ir turimų atlikti darbų, nepakeičia partnerių atsakomybės atsakovei masto. Šios aplinkybės yra aktualios sprendžiant dėl partnerių tarpusavio santykių, bet jos ir neeliminuoja jų pareigos bendrai užtikrinti, kad Sutartyje nurodyti įsipareigojimai būtų tinkamai ir laiku įvykdyti. Ieškovės, nors ir nebuvo pagrindinėmis partnerėmis, taip pat, kaip ir trečiasis asmuo BUAB „Active Construction management“, yra atsakingos už tai, kad Sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir laiku.

52.       Ieškovių solidarios pareigos užtikrinti, kad Sutartis būtų tinkamai įvykdyta, nepašalina tai, kad jos nebuvo pakankamai aktyvios ir nesidomėjo savo partnerės atliekamais veiksmais vykdant bendrai prisiimtas prievoles. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad iškėlus pagrindinei partnerei bankroto bylą, jos objektyviai negalėjo nedelsdamos pradėti vykdyti darbus. Ieškovės nurodo, kad iki tol Sutartyje nurodytus darbus vykdė tik pagrindinė partnerė, todėl jos neturėjo duomenų apie šių darbų vykdymo aplinkybes, o atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovėmis ir teikti joms reikalingą informaciją. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovės faktiškai neatliko darbų vykdydamos Sutartį ar kad jų darbų mastas buvo mažesnis, nei pagrindinės partnerės turėtų atlikti darbų kiekis, atsižvelgiant į pirmiau aptartą jungtinės veiklos santykių teisinį reglamentavimą, savaime nereiškia, jog ieškovės neturėjo ir negalėjo domėtis Sutarties vykdymo eiga, taip pat nepašalina jų pareigos vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti, kad darbai būtų atliekami nepaisant pagrindinei partnerei iškeltos bankroto bylos. Ieškovės, būdamos jungtinės veiklos sutarties partnerėmis, negali pateisinti atsisakymo vykdyti atsakovės atžvilgiu prisiimtą prievolę tuo, kad joms nebuvo žinomos Sutarties vykdymo aplinkybės.

53.       Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovių argumentais, kad atsakovė vengė su jomis bendradarbiauti ir teikti informaciją. Nors ieškovės nurodo, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė sprendė visus iškilusius klausimus komunikuodama tik su pagrindine partnere, tokie atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip netinkami. Atsakovė, teikdama duomenis apie Sutarties vykdymą pagrindinei partnerei, kuri veikė visų partnerių vardu, tinkamai informavo visas partneres apie aplinkybes, susijusias su Sutarties vykdymu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija kreipėsi ir tiesiogiai į ieškoves, kviesdamos jas aptarti Sutarties vykdymo aplinkybes ir aktyviau dalyvauti vykdant Sutartį, ragino atlikti vėluojamus įvykdyti darbus (žr., pvz., 2019 m. birželio 29 d. elektroninį laišką, kuriuo partnerės kviečiamos aptarti situaciją dėl Sutarties vykdymo, 2019 m. liepos 23 d. laišką, kuriuo ieškovėms pasiūlyta daugiau prisidėti vykdant Sutartį, trečiojo asmens UAB Vilniaus vystymo kompanijos 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. spalio 3 d. raštus, kuriais partnerės buvo raginamos atlikti darbus, kurių įvykdymo terminas buvo praleistas). Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad net ir po to, kai BUAB „Active Construction management“ buvo iškelta bankroto byla, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija, atsižvelgdamos į ieškovių prašymus, teikė joms turimus duomenis apie atliktus darbus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ar pagrindinė partnerė vengtų teikti ieškovėms duomenis apie Sutarties vykdymą, neatsakytų į jų teikiamus klausimus ir pan.

54.       Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo ir kitų atsakovės atliktų pažeidimų, dėl kurių, jų vertinimu, Sutartis negalėjo būti vykdoma. Ieškovės nurodo, kad atsakovė atsiskaitė su pagrindine partnere už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, už medžiagas, kurios nebuvo panaudotos statybų procese, ir už įrangą, kuri nebuvo sumontuota. Ieškovės taip pat nurodo, kad atsakovė ir pagrindinė partnerė keitė nustatytas darbų vertes, padidindamos atliktų darbų kainas ir sumažindamos už ateityje turimus atlikti darbus mokėtinas sumas. Tokiu būdu, anot ieškovių, atsakovė sumokėjo tuo metu darbus atlikusiam trečiajam asmeniui BUAB „Active Construction management“ daugiau, negu privalėjo sumokėti atsižvelgdama į Sutarties sąlygas. Ieškovių teigimu, dėl nurodytų pažeidimų jos negalėjo pratęsti trečiojo asmens atliktų darbų iškėlus jam bankroto bylą, todėl būtent atsakovė yra kalta dėl to, kad Sutartis pasibaigė prieš terminą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės negali remtis šimis aplinkybėmis grįsdamos atsisakymą vykdyti Sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagrindinė partnerė, kuri veikė visų partnerių (rangovės) vardu, dalyvavo atsakovei priimant atliktus darbus ir atsiskaitant už juos. Tokie pagrindinės partnerės veiksmai saisto visas partneres, nes jos, kaip minėta, veikė kaip vienas subjektas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovės ginčytų atliktų darbų priėmimo aktus, reikštų reikalavimus grąžinti permokėtas sumas ir pan. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Axis Power“ pati atliko dalį prievolių pagal Sutartį ir gavo už jas atlygį.

Dėl atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo ir įtraukti ieškoves į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

55.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

56.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018).

57.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, siekė įgyvendinti visuomenei reikšmingą projektą, todėl jai buvo ypatingai svarbu, kad rangovė laiku ir tinkamai įvykdytų Sutartyje nurodytus darbus. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina byloje pateikta finansavimo sutartis, iš kurios matyti, kad projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinio fondo lėšų ir kurioje buvo pagrįsta projekto reikšmė ir poreikis visuomenei (žr. plačiau šios nutarties 32 punktą). Atsakovės suinteresuotumą, kad Sutartyje nurodyti darbai būtų atlikti kiek įmanoma greičiau ir nebūtų vilkinami, patvirtina ir pirkimo dokumentų turinys. Pavyzdžiui, pirkimo sąlygų 36.1 papunktyje buvo aiškiai nurodyta, kad perkančiajai organizacijai yra labai svarbus statybos darbų įgyvendinimo terminas. Šioje nuostatoje buvo nurodyta, kad pirkimo objektas yra ypatingai reikšmingas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 549 daugiafunkcinis Lazdynų sveikatinimo centras buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, be to, uždarius Lazdynų baseiną Vilniaus mieste bus stokojama baseinų infrastruktūros. Iš pirkimo sąlygų 63 punkto matyti, kad laikotarpis, per kurį tiekėjai siūlė atlikti statybos darbus, buvo nustatytas kaip vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų, kuriais remiantis buvo vertinamas pasiūlymas pirkime ir buvo išrenkamas pirkimo laimėtojas. Pirkimo sąlygų 11.2 papunktyje buvo nustatyta, kad pirkimo sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas nebus pratęsiamas.

58.       Rangovės pareiga įvykdyti pirkimo objektu esančius darbus griežtai laikantis nustatytų terminų atsispindėjo ir Sutarties sąlygose. Sutartyje buvo nustatyta, kad rangovė turi atlikti darbus per Sutartyje nurodytą 18 mėnesių terminą, kuris negali būti pratęstas (Sutarties 2.1.2 papunktis), o konkrečius pagal Sutartį vykdomus darbus rangovė turi įvykdyti laikydamasi terminų, nustatytų įkainotų veiklų sąraše (Sutarties 2.2 papunktis). Sutarties 10.1 papunktyje, kuriame yra reglamentuotos rangovės pareigos, nustatyta, kad rangovė privalo nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti atsakovei visus Sutartyje nurodytus darbus; vykdyti darbus pagal atsakovės ir rangovės suderintą įkainotų veiklų sąrašą (Sutarties 10.1.2, 10.1.4 papunkčiai). Sutarties 11.5 papunktyje nustatyta, kad rangovei be pateisinamų priežasčių nevykdant minėtų Sutarties 10.1.2, 10.1.4 papunkčiuose išdėstytų įsipareigojimų, atsakovė įgyja teisę nutraukti Sutartį.

59.       Nors atsakovei buvo svarbu, kad rangovė, vykdydama Sutartį, nepažeistų joje nustatyto termino, Sutartyje aptarti darbai nebuvo vykdomi sklandžiai. Byloje esantys duomenys (atsakovės ir trečiojo asmens UAB Vilniaus vystymo kompanijos raštai, pasitarimų protokolai ir kt.) patvirtina, kad net ir po to, kai šalys sudarė taikos sutartį ir susitarimą, kuriais pratęsė Sutartyje nurodytą terminą darbams užbaigti (žr. plačiau šios nutarties 35 punktą), rangovė nuolat vėluodavo atlikti Sutartyje nurodytus darbus, nepradėjo vykdyti dalies suplanuotų atlikti darbų ir pan. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija ne kartą ragino rangovę pradėti vykdyti konkrečius kalendoriniame grafike nurodytus suplanuotus atlikti darbus, laikytis šiame grafike nustatytų terminų, ragino visas partneres aktyviau dalyvauti vykdant Sutartį ir išspręsti kilusias problemas, tačiau byloje nėra duomenų, kad rangovė siektų pašalinti atsiradusius pažeidimus. Priešingai, iš byloje pateiktose statybos darbų žurnaluose esančių įrašų matyti, kad paskutiniai darbai objekte buvo atlikti 2019 m. rugsėjo pabaigoje, vėliau jokie darbai objekte nebuvo atliekami.

60.       Situacija nepasikeitė ir po to, kai pagrindinei partnerei BUAB „Active Construction Management“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės, prisiėmusios solidarią prievolę atsakovei laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, nepaisydamos atsakovės raginimų patvirtinti, kad Sutartis bus toliau vykdoma, nurodyti naują pagrindinę partnerę ir pratęsti pardėtus darbus, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad statybos darbai būtų vykdomi, o projektas užbaigtas. Ieškovės tiek atsakydamos į atsakovės raginimus, tiek ir nagrinėjamoje byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jos niekada neatsisakė vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau tokie ieškovių teiginiai yra deklaratyvūs. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės iš tikrųjų ketino tęsti pradėtus statybos darbus ir ėmėsi realių veiksmų, siekdamos atnaujinti Sutarties vykdymą. Ieškovės nepradėjo vykdyti darbų net ir po to, kai atsakovė pasiūlė joms per 5 dienas informuoti atsakovę apie Sutarties vykdymo atnaujinimą ir įspėjo, kad nepašalinus nurodytų pažeidimų, Sutartis bus vienašališkai nutraukta.

61.       Kaip minėta, statybos darbai objekte buvo sustabdyti nuo 2019 m. spalio ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo atnaujinti iki tol, kai Sutartis buvo nutraukta. Atsakovei įspėjus ieškoves apie Sutarties nutraukimą, darbai nebuvo vykdomi jau apie 4 mėnesius, atsakovė, atsižvelgdama į ieškovių elgesį, jų atsakymus į atsakovės raginimus vykdyti Sutartį, neturėjo pagrindo manyti, kad darbų vykdymas netrukus bus atnaujintas. Byloje nėra ginčijama, kad rangovei sustabdžius statybos darbus, likusi neatlikta darbų dalis nebuvo mažareikšmė ir neesminė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ši darbų dalis galėjo sudaryti apie 50 proc. visų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė, įspėdama rangovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą, objektyviai negalėjo tikėtis, kad Sutartyje nurodyti darbai bus įvykdyti per šalių nustatytą terminą (kaip minėta, taikos sutartimi šalys susitarė, kad iki 2020 m. kovo 28 d. darbų rezultatas bus paruoštas bandymams, iki 2020 m. gegužės 28 d. bus baigti vykdyti visi bandymai). Taigi, atsakovės lūkesčiai, kad visuomenei reikšmingas projektas bus užbaigtas nustatytu laiku, negalėjo būti patenkinti, atsakovė negavo rezultato, kurį tikėjosi gauti sudarydama Sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks pažeidimas vertintinas kaip esminis ir sudarantis pagrindą nutraukti Sutartį prieš terminą.

62.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovei nebuvo reikšmingas Sutarties įvykdymo terminas. Tokią poziciją ieškovės grindžia tuo, kad atsakovė daug kartų siuntė rangovei raginimus laikytis Sutartyje nurodytų terminų, tačiau nepaisant to, priimdavo atliktus darbus, be to, pati atsakovė ilgai delsė ištaisyti techninio projekto trūkumus ir dėl šios priežasties Sutarties įvykdymo terminas buvo reikšmingas pratęstas. Ieškovės taip pat nurodo, kad nutraukusi Sutartį, atsakovė ilgai delsė paskelbti naują viešąjį pirkimą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės veiksmai Sutarties vykdymo metu galėjo sudaryti ieškovėms įspūdį, jog jai nėra svarbus Sutarties įvykdymo terminas.

63.       Priešingai nei nurodo ieškovės, tai, kad atsakovė nuolat siųsdavo partnerėms raginimus vykdyti Sutartyje nurodytus darbus laikantis šalių suderinto grafiko, patvirtina, jog atsakovė buvo suinteresuota, kad Sutartis būtų įvykdyta laiku. Nurodyta aplinkybė nereiškia, kad atsakovė toleravo Sutarties pažeidimą, bet rodo, jog atsakovė siekė jį pašalinti. Atsakovės siekį užtikrinti, kad Sutarties vykdymo terminas būtų aiškiai reglamentuotas ir objektyvus, patvirtina ir tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių (poreikio koreguoti techninį projektą, kilusių teisminių ginčų ir kt.) rangovei netekus galimybės užbaigti projektą Sutartyje nustatytu laiku, šalys taikos sutartyje ir susitarime aiškiai apibrėžė naują Sutarties įvykdymo terminą. Šis terminas, kaip matyti iš taikos sutarties preambulėje išdėstytų duomenų, buvo nustatytas atsižvelgiant į ekspertų pateiktas išvadas, o ne šalių nuožiūra. Atsakovės delsimas paskelbti naują viešąjį pirkimą gali būti pagrindžiamas poreikiu įvertinti jau atliktus darbus ir nustatyti adekvačias, susiklosčiusią situaciją atitinkančias pirkimo sąlygas, todėl ši aplinkybė taip pat nepatvirtina ieškovių teiginių dėl Sutarties įvykdymo termino reikšmės.

64.       Šiame kontekste pažymėtina, kad rangovė ne tik laiku nevykdė Sutartyje nurodytų darbų, tačiau taip pat pažeidė ir kitas Sutartyje nurodytas pareigas, be kita ko, pareigą tinkamai prižiūrėti statybos objektą. Pagal Sutarties 10.1.9 papunktį, rangovė įsipareigojo užtikrinti higienos ir saugos darbe reikalavimus statybos aikštelėje, jos priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos ekologinę apsaugą, objekte esančio turto apsaugą nuo meteorologinių sąlygų poveikio ir kitokio sugadinimo; Sutarties 10.1.10 papunktyje nurodyta, kad rangovė įsipareigojo saugoti atliktus darbus ir reikmenis nuo sugadinimo ir vagystės, nuo meteorologinių sąlygų poveikio ir kitokio jų sugadinimo iki tol, kai objektas bus perduotas priėmimo naudoti komisijai. Taigi, rangovė turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti statybvietę ir užtikrinti, kad darbų rezultatas, statybvietėje esančios medžiagos, įrenginiai ir kitas turtas nebūtų sugadinti ar prarasti.

65.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Mitnija“ ir UAB „Apsaugos komanda“ 2019 m. spalio 9 d. sudarė apsaugos paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Apsaugos komanda“ įsipareigojo saugoti statybvietę ir joje esantį turtą nuo galimų vagysčių, įsilaužimų ir pan. aplinkybių. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nepateikė byloje duomenų, kad jos sutvarkė statybvietę ir užtikrino objekto apsaugą nuo kitų galimų pažeidimų, pavyzdžiui, galinčių atsirasti dėl meteorologinių reiškinių poveikio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 24 d. trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija ir UAB „Sada LT“ sudarė statybvietės sutvarkymo paslaugų sutartį, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo sutvarkyti statybvietės teritoriją ir patalpas, uždengti technologinę įrangą. Tai, kad perėmusi statybvietę, atsakovė turėjo rūpintis jos sutvarkymu, sudaro pagrindą vertinti, kad rangovė, nutraukusi statybos darbus, šios pareigos neįvykdė. Apeliaciniame skunde ieškovės nesutiko su teiginiais, kad jos tinkamai neprižiūrėjo statybvietės, tačiau jos nepateikė jokių pagrįstų šią išvadą paneigiančių argumentų.

66.       Ieškovės taip pat nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, kad rangovė neįvykdė iš Sutarties 10.1.40 , 10.1.42 ir 11.1 papunkčių kilusios pareigos pateikti atsakovei galiojančius civilinės atsakomybės draudimą ir Sutarties sąlygų užtikrinimo garantiją. Iš byloje pateikto trečiojo asmens UAB Vilniaus vystymo kompanijos 2019 m. rugsėjo 19 d. rašto matyti, kad rangovės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo laikotarpis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d.; Sutarties sąlygų įvykdymo garantijos terminas baigėsi 2019 m. kovo 5 d. Trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija minėtame rašte prašė rangovę nedelsiant pašalinti nurodytą pažeidimą. Be to, ieškovės buvo raginamos pašalinti šį pažeidimą ir vėlesniais atsakovės pranešimais. Ši aplinkybė, be kita ko, buvo nurodyta atsakovės įspėjime apie Sutarties nutraukimą, kuriame, kaip minėta, ieškovėms buvo pasiūlyta per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, nurodant, kad tokiu atveju Sutartis nebus nutraukta. Tačiau ieškovės, nors ir nurodo, kad siekė tęsti Sutarties vykdymą, nepateikė atsakovei garantijos ir draudimo. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teikdamos apeliacinį skundą ieškovės nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jos nepašalino minėto pažeidimo, kuris nebuvo susijęs su statybos darbų vykdymu ir galėjo būti nesunkiai ištaisytas. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad atsakovė pati ilgai delsė informuoti rangovę apie būtinybę pateikti naują garantiją ir civilinės atsakomybės draudimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės neatleido ieškovių nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

67.       Ieškovės nurodo, kad šios nutarties 64–66 punktuose aptarti Sutarties pažeidimai negali būti laikomi esminiais ir nesudaro pagrindo nutraukti Sutartį. Tačiau pažymėtina, kad pagal Sutarties 10.1.9, 10.1.10, 10.1.40, 10.1.42 ir 11.5 papunkčius, kiekvienas iš šių pažeidimų sudaro pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Be to, aplinkybės, kad rangovė nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad darbų rezultatai, statybvietėje esančios medžiagos ir įranga būtų išsaugotos ir galėtų būti naudojamos toliau vykdant darbus, neįvykdė pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę ir pateikti atsakovei Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, kurį užtikrintų atsakovės nuostolių atlyginimą rangovei pažeidžiant Sutartines prievoles, vertinant jas kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, kad rangovė vėlavo atlikti Sutartyje nurodytus darbus, o vėliau nustojo juos vykdyti, papildomai patvirtina, kad rangovė neturėjo ketinimų pratęsti Sutarties vykdymą.

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutarties dalyje išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovės atlikti pažeidimai nebuvo mažareikšmiai, rangovė iš esmės pažeidė Sutartį ir sudarė atsakovei pagrindą manyti, kad ši Sutartis nebus vykdoma, o atsakovės lūkesčiai nebus patenkinti. Atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį vertinamas kaip adekvati reakcija į padarytus pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nevykdydama Sutartyje nurodytų darbų ir pažeisdama kitas Sutarties sąlygas, rangovė sukėlė atsakovei itin neigiamų padarinių. Atsakovei kilo poreikis skelbti naują viešąjį pirkimą, sudaryti naują rangos sutartį, kurios sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad naujas rangovas turės užbaigti jau pradėtus atlikti darbus, galimai bus mažiau palankios atsakovei, darbų įvykdymo terminas dar labiau prasitęs, o darbų rezultatas, laiku jo neužbaigus, gali pablogėti. 

69.       Pažymėtina, kad Sutartis, kuri buvo vienašališkai nutraukta dėl esminių pažeidimų, buvo sudaryta partnerėms laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą. Todėl atsakovė, įspėdama ieškoves apie ketinimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo, nurodė, kad nutraukusi Sutartį, ji, be kita ko, vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, kreipsis dėl visų jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikusių partnerių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės nurodo, kad atsakovė nepagrįstai priėmė sprendimą įtraukti jas į Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino tokio atsakovės sprendimo. Ieškovių vertinimu, spręsdamas dėl jų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo, teismas turėjo taikyti VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.

70.       VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Aptariamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, pirmiau minėtas perkančiajai organizacijai nustatytas terminas paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius tiekėjus skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis).

71.       Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir / ar prekes teikiančiais asmenimis (tiekėjais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1513-178/2017). Tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tikslas yra neleisti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti nepatikimiems tiekėjams. VPĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos teisės spręsti dėl nepatikimų tiekėjų įtraukimo / neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkančiosios organizacijos privalo išviešinti iš esmės sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi, nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, siekiant apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su sutartinių įsipareigojimų nevykdančiais tiekėjais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-890-302/2019 49 punktas).

72.       Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė, įspėdama ieškoves apie ketinimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo, pagrįstai nurodė, kad nutraukusi Sutartį, ji kreipsis dėl visų jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikusių partnerių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Kaip minėta, pagal VPĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką toks įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra atsakovės pareiga, kurios vykdymas yra privalomas. Šiuo atveju ieškovių akcentuojamos aplinkybės dėl kiekvieno ūkio subjekto faktinio elgesio ir individualios kaltės vykdant Sutartį nėra reikšmingos, kadangi VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatytas informacijos paskelbimas apie visus grupės narius. Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatyti kriterijai taikytini ne sprendžiant dėl tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet tais atvejais, kai įtraukti į sąrašą tiekėjai siekia dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose ir įrodyti, jog jie ėmėsi visų įmanomų efektyvių bei pakankamų priemonių tam, jog teisės pažeidimai nebus daromi ateityje (taip vadinama apsivalymo arba reabilitacijos doktrina). 

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

73.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai atmetė ieškovių reikalavimus. Ieškovių apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74.       Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme ji patyrė 5 710,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovė sumokėjo 5 583,85 Eur už advokatės teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir 127,05 Eur rengiant prašymą atlyginti atsakovės patirtas išlaidas. Grįsdama patirtas išlaidas, atsakovė pateikė 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaitą ir 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymą.

75.       Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 398,50 Eur. Didžiausia atsakovei už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3). Atsakovės prašoma priteisti 5 583,85 Eur suma žymiai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei jos nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovių apeliaciniame skunde nebuvo keliama naujų, anksčiau nenagrinėtų teisės klausimų, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengusi advokatė atstovavo atsakovės interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ji neabejotinai buvo susipažinusi su byloje kilusio ginčo aplinkybėmis. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins 1 818,05 Eur suma, priteista lygiomis dalimis (po 454,51 Eur) iš ieškovių.

77.       Atsakovės prašymas priteisti jai 127,05 Eur už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą netenkinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas – tai tik techninio pobūdžio dokumentas, kuriam parengti nėra reikalinga turėti jokių specialių žinių, todėl nėra protinga ir teisinga priteisti iš ieškovių nurodytą sumą. Pažymėtina, kad panašios pozicijos dėl tokio pobūdžio išlaidų priteisimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1221-553/2019).

78.       Trečiasis asmuo UAB Vilniaus vystymo kompanija nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nesutiko su ieškovių apeliaciniu skundu, todėl jis taip pat įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo nurodė, kad rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą jis patyrė 2 722,50 Eur išlaidų advokato pagalbai. Grįsdamas patirtas išlaidas, trečiasis asmuo pateikė 2020 m. lapkričio 9 d. suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 30 d. sąskaitas, 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos, kaip ir atsakovės išlaidos, viršija didžiausias Rekomendacijų pagrindu priteistinas sumas, o byloje, kaip minėta, nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose pateiktos bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos, trečiajam asmeniui iš ieškovių priteisiama Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 1 818,05 Eur suma. Ši suma priteisiama iš ieškovių lygiomis dalimis (po 454,51 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710061) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“ (juridinio asmens kodas 121520069), uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472), uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) ir uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ (juridinio asmens kodas 135175277) po 454,51 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus vystymo kompanijai (juridinio asmens kodas 120750163) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“ (juridinio asmens kodas 121520069), uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472), uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) ir uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ (juridinio asmens kodas 135175277) po 454,51 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                 Marius Bajoras

                                                                                                                                                                 Jūratė Varanauskaitė

                                                                                                                                                        Vytautas Zelianka