Civilinė byla Nr. e2A-187-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00341-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-568-524/2019 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „KETONAS“, uždarajai akcinei bendrovei KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras G. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. kovo 15 d. skolos padengimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KETONAS“ ir UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS, galiojimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nurodytą sutartį panaikinti ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „KETONAS“ nuosavybėn negyvenamąją patalpą – apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius                     (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas nustatė, kad ieškovas yra UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS dalyvis, (akcininkas) reikšdamas ieškinį dėl sandorio nuginčijimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 3 dalies pagrindu, privalėjo įrodyti, jog abi sandorio šalys buvo nesąžiningos dėl to, kad šiuo sandoriu siekė pažeisti jo kaip akcininko teises, t. y. jo teisę gauti dividendus, nes jeigu nebūtų buvęs sudarytas šis sandoris, ieškovas būtų gavęs dividendus. Teismas byloje nustatė, kad ginčo susitarimu buvo padengta 771 020 Eur dydžio UAB „KETONAS“ turimos UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS paskolos dalis, t. y. UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS perėmė iš UAB ,,KETONAS“ sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, kurio bendra kaina yra 811 600 Eur, tačiau kreditoriaus reikalavimu ši suma dar sumažinta 5 procentais ir bendru susitarimu nustatyta 771 020 Eur. Ieškovas šią vertę nurodo kaip per didelę, t. y. neatitinkančią rinkos kainos, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai. Ieškovas neįrodė, kad UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS apartamentus perėmė aukštesne nei rinkos kaina. Liudytojo A. B. apklausa teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo apartamentai yra specifiniame pastate, kuriame vienų patalpų vaizdas yra į sieną, kitų – į automobilių statymo vietas, todėl ieškovo pateiktas 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas įrodymas padaryti išvadą dėl ieškovo įrodinėjamos aukštos perimtų apartamentų rinkos kainos.

4.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nevieša bylos medžiaga pripažintas įrodymas paneigia ieškovo argumentus dėl per didelės šio sandorio pagrindu perleisto turto rinkos kainos, nes pažymoje nurodyta, kad tokio pat ploto apartamentai 2018 m. gruodžio mėnesį buvo parduoti artima ginčo sandoryje nurodyta rinkos kaina. Ši aplinkybė įrodo, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina Neringos mieste turi tendenciją kilti ir byloje nėra įrodymų padaryti išvadą, jog šis sandoris UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS buvo nuostolingas. Be to, neįrodyti ieškovo argumentai, jog atsakovė UAB „KETONAS“ pagal ginčijamą sandorį perdavė nelikvidų turtą.

5.       Teismas pažymėjo, kad perimti apartamentai yra naujai rekonstruotame pastate, esančiame Neringoje, kas lemia šio turto santykinai aukštą kainą. Byloje įrodyta, kad UAB „KETONAS“ priklausę apartamentai yra paklausūs rinkoje, nes pagal notarines pirkimo – pardavimo sutartis atsakovė UAB „KETONAS“ iš turėtų 28 vienetų apartamentų iki šios dienos yra perleidusi net 20 apartamentų. Ieškovas kaip vieną iš sandorio nuginčijimo pagrindų nurodė, kad dėl sudaryto sandorio bendrovė negalėjo akcininkams išmokėti dividendų. Mokėti, ar nemokėti akcininkui dividendus, investuoti gautą pelną plečiant bendrovės veiklą, ar lėšas panaudoti kitiems tikslams, sprendžia ne pavieniai akcininkai, o visuotinis akcininkų susirinkimas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, jog dėl ginčo sandoriu perduoto nekilnojamojo turto nuvertėjo ieškovo akcijos, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ginčo sandoris pažeidė ieškovo teises.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovas G. A. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriame prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS veikla niekaip nėra susijusi su nekilnojamojo turto valdymu, siekiant ekonominės naudos, ar jo realizavimu. Todėl atsakovė neturi nei resursų, nei patirties realizuoti įgytą nekilnojamąjį turtą pelningai bei atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB banku.

6.2.                      Ginčo sandoriu perleistas turtas yra netinkamai įkainotas. Ieškovas, išanalizavęs pateiktas turto vertinimo ataskaitas nustatė, kad du objektai, kurių vienas už kitą yra du kartus didesnis, įvertinti su labai nedideliu atotrūkiu, t. y. 82,4 kv. m patalpa įvertinta 326 100 Eur, o 54,38 kv. m – 304 000 Eur. Iš ginčo sandorio, sudaryto 2018 m. kovo 15 d. akivaizdu, kad apartamentų (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 90 900 Eur, o šalių sutarta kaina – 244 625 Eur. Atitinkamai ir su likusiais trimis objektais. Todėl skolai padengti perduotų objektų bendra suma yra gerokai mažesnė, nei yra tikroji jų vertė. Notaras, tvirtinęs ginčo sandorį, gavo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašus 2018 m. kovo 13 d. Todėl, sudarydamos ginčo sandorį, šalys turėjo remtis būtent notaro gautuose išrašuose nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Sutartyje šalys taip pat sulygo, kad kreditorius skolininkui nekompensuos kainų skirtumo, jei šalims buvo žinoma, kad sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto kaina neatitiko jo tikrosios rinkos vertės.

6.3.                      Taip pat neaišku, kodėl Klaipėdoje registruota bendrovė UAB „KETONAS“ pasamdė turto vertintoją veikiantį Kaune (UAB „Latmas“). Apelianto manymu, liudytoju apklaustas turto vertintojas negalėjo tinkamai paaiškinti pasirinktos turto vertinimo metodikos. Vertinti objektai nebuvo lyginami nei su viena tame pačiame pastate esančia patalpa. Liudytojas nepaaiškino, kodėl atlikdamas turto vertinimą, nesirėmė palyginamųjų objektų porinės analizės būdu, o rėmėsi lyginamuoju metodu su ekspertiniu skaičiavimu, kadangi šiuo atveju egzistavo keli objektai besiskiriantys vos viena charakteristika, galinčia lemti kainų skirtumą. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių UAB „Latmas“ darbuotojo nešališkumu.

6.4.                      Vertindamas neviešą bylos medžiagą, teismas nurodė, kad vienų apartamentų kaina yra artima ginčo turto vertei, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kad neviešoje bylos medžiagoje turto vertė yra nurodyta UAB „KETONAS“ parduotų apartamentų 6 mėnesių iki ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu. Ieškovo į bylą pateiktame antstolio M. P. 2018 m. balandžio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad apartamentų kainos pastate svyruoja nuo 2 011 Eur iki 2 987 Eur už vieną kvadratinį metrą.

6.5.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas sandorio šalių nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas skolos padengimo sandoris buvo sudarytas tarp atsakovės UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS ir jos akcininkės UAB „KETONAS“, t. y. tarp susijusių asmenų. Taigi abi šalys turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris prieštarauja UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS veiklos tikslams ir niekaip nėra susijęs su jos vykdomomis veiklos rūšimis. Atsakovė UAB „KETONAS“ pati turėjo realizuoti jai priklausantį turtą ir atsiskaityti su UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS taip kaip yra sutarta. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovo interesų. UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS įstatuose yra numatyta, kad per finansinius metus uždirbtas pelnas, likęs atskaičius mokesčius, privalo būti paskirstytas akcininkams dividendų pavidalu. Iš Creditinfo ataskaitos ieškovas nustatė, kad nuo 2010 iki 2017 metų atsakovė UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS savo balansinį nuostolį sumažino nuo 450 009,56 Eur iki 345 388 Eur. Vadinasi, jei bendrovės skola bankui būtų gražinta 2019 metais, ji sugeneruotų grynojo pelno. Ginčijamu sandoriu UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS buvo apsunkinta, todėl grynojo pelno ji negaus, o tai neatitinka jos akcininkų interesų, o atsakovės akcijos nuvertėjo.

7.       Atsakovės UAB „KETONAS“, UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS pateikė atsiliepimą į ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriame prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Kaip teisingai nustatė Klaipėdos apygardos teismas, atsakovės UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS įstatuose šios bendrovės teisnumas ir / ar veiksnumas nėra kaip nors ribojamas. Taigi bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuoma yra numatyta kaip viena iš atsakovės UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS veiklų. Tačiau tam, kad ji galėtų turtą nuomoti, ji pirmiausia turi turto įsigyti. Įgyti treji prabangūs apartamentai Nidoje, tuo atveju jei ir nebus realizuoti, galės būti nuomojami, kadangi jie yra vos už 250 metrų nuo Kuršių marių ir 1,5 km iki Baltijos jūros. Ieškovo deklaratyvus teiginiai, kad atsakovė stokoja patirties pelningai parduoti įgytą nekilnojamąjį turtą, yra nepagrįsti, kadangi pagrindinis jos akcininkas A. Č. turi ilgametės patirties nekilnojamojo turto rinkoje.

7.2.                      Apelianto teigimu, atsakovė UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS grąžinusi AB SEB bankui paskolą anksčiau laiko sutaupytų palūkanas, tačiau jis nepagrindė atsakovės teisės anksčiau laiko su banku atsiskaityti be jokių mokestinių prievolių. Sandorio panaikinimas ir restitucijos taikymas sprendimo priėmimo dieną nesukeltų teisinių padarinių, kadangi nesuėjus UAB „KETONAS“ paskolos mokėjimo terminui UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS neįgytų teisės į priverstinį skolos išieškojimą.

7.3.                      Apelianto argumentai, jog atsakovė ginčo turtą neparduoda prisidengdama laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nekorektiškas, kadangi atsakovė jo neparduoda ne dėl to, kad jis yra bevertis ar nelikvidus, o todėl, kad teisme nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Apeliantas savo nuomonės dėl galimų sunkumų parduodant nekilnojamą turtą, niekaip nepagrindžia. Iš 28 pastate esančių apartamentų UAB „KETONAS“ pardavė 21. Nesutinka ir su apelianto argumentais dėl UAB „KETONAS“ skolos grąžinimo prieš terminą taip eliminuojant palūkanų mokėjimą. Tokia sąlyga buvo įtraukta į skolos padengimo sutartį. Taigi, net ir anksčiau termino grąžinus paskolą pinigais, o ne nekilnojamuoju turtu, atsakovei UAB „KETONAS“ palūkanos skaičiuojamos nebūtų. Taigi ginčijamą sandorį vertinti kaip aiškiai ir akivaizdžiai nenaudingą ar tuo labiau žalingą atsakovei UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS, šiuo atveju nėra pagrindo.

7.4.                      Atsakydamos į apelianto argumentus dėl netinkamai įkainoto turto, atsakovės nurodo, kad apartamentams priklauso 21,96 kv. m bendro ploto įstiklinti bei šildomi balkonai-terasos, todėl faktiškai šių apartamentų naudingas plotas yra ne 54.38 kv. m, bet 74,34 kv. m. Šių terasų plotai VĮ Registrų centre nėra įskaičiuojami į bendrą apartamentų plotą, todėl Registrų centre įregistruoti apartamentų plotai neatspinti tikrojo apartamentų naudingojo ploto. Pardavinėjant apartamentus laikoma, kad apartamentų plotą sudaro tiek bendras buto, tiek ir jam priklausančių terasų, kaip neatsiejamos atitinkamo buto dalies, plotas. Dėl šios priežasties šių apartamentų rinkos vertė skaičiuojama kaip 3 463,81 Eur už 1 kv. m, t. y. 257 500 Eur už 74,34 kv. m naudingo ploto. Analogiškai ir kitiems apartamentams priklauso tokio pat dydžio, arba didesnės įstiklintos terasos.

7.5.                      Apelianto argumentai dėl netinkamai parinktos turto vertinimo metodikos yra tik spėjimai, kadangi jis neturi tinkamos kvalifikacijos ir patirties vertinant nekilnojamąjį turtą. Taigi apeliantui nepateikus įrodymų dėl UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų nepatikimumo, jo argumentai laikytini neįrodytais.

7.6.                      Apeliantas tvirtina, jog šiuo atveju porinei pardavimų analizei atlikti turėjo būti pasirinkti kiti tame pačiame pastate UAB „KETONAS“ perleisti apartamentai. Atsakovų įsitikinimu, ginčo apartamentų rinkos kainą nustatinėti pagal kitų UAB „KETONAS“ perleistų apartamentų kainą būtų ne tik nepagrįsta, bet ir neprotinga, kadangi visi apartamentai yra su labai skirtingomis charakteristikomis (vieni su vaizdu į parkavimo aikšteles ar tiesiog į kito pastato sieną, kiti – su vaizdu į mišką ar marias; be to, apartamentų plotai svyruoja nuo 28 kv. m iki 90 kv. m, todėl vertinti juos tarpusavyje būtų nepagrįsta.

7.7.                      Vertintojui iš VĮ Registrų centro nėra pateikiami konkretūs palyginamųjų objektų adresai. Vertintojas mato tik konkrečią zoną, bet ne konkretų objekto adresą. Dėl šios priežasties, atlikdamas masinį vertės nustatymą, vertintojas iš VĮ Registrų centro teikiamos informacijos negali nustatyti ar tam tikras palyginamasis objektas yra konkrečiu adresu. Galiausiai, kreipimosi į UAB „Latmas“ tikslas buvo ne palyginti ginčo apartamentų vertę su kitų UAB „KETONAS“ parduotų apartamentų kaina, bet nustatyti, kokia šio turto vertė yra nepriklausomoje rinkoje. Nei vienas iš ieškovo nurodomų argumentų nepatvirtina atsakovių nesąžiningumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9.       Ieškovas G. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos naujus dokumentus ir prašė juos pridėti prie bylos: 2019 m. balandžio 10 d. Creditinfo ataskaitas apie juridinis asmenis UAB „Ketonas“ ir UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS.

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje Creditinfo ataskaitos nėra pripažįstamos oficialiu informacijos šaltiniu bei jose pateikiama informacija apie asmenis negali turėti didesnės įrodomosios galios prieš kitus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto prašomus pridėti prie bylos įrodymus atsisako priimti.

Dėl apeliacinio skundo netenkinimo

12.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos padengimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13.       Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad   2018 m. kovo 15 d. tarp UAB „KETONAS“ (skolininkas) ir UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS (kreditorius) buvo sudaryta skolos padengimo sutartis (toliau – ir ginčo sutartis, sandoris), kuria šalys, atsižvelgdamos į tai, kad 2013 m. rugsėjo 30 d.; 2014 m. kovo 3 d.; 2016 m. birželio 1 d. tarp šalių buvo sudarytos paskolų sutartys (bendra paskolintų lėšų suma suderinta 2018 m. kovo 1 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu sudarė 1 051 572,91 Eur) susitarė, kad skolininkas kreditoriaus nuosavybėn perleidžia šį turtą: negyvenamąją patalpą – apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1); negyvenamąją patalpą – apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2); negyvenamąją patalpą – apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3). Sutarties IV skyriuje nurodyta, kad bendra nekilnojamųjų daiktų kaina yra 771 020 Eur (Daikto 1 – 244 625 Eur; Daikto 2 – 237 595 Eur ir Daikto 3 – 288 800 Eur). Nekilnojamojo turto objektų kaina nustatyta pagal UAB „Latmas“ 2017 m. spalio 4 d. surašytas turto vertinimo ataskaitas Nr. 04-17-678, 04-17-679, 07-17-680, sumažinant ją 5 procentais (nuo 811 600 Eur iki 771 020 Eur).

14.       Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas reglamentuojamas                 CK 1.82 straipsnyje, kuriame įtvirtinti juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, net ir pripažinus, kad sandoriai prieštarauja juridinio asmens tikslams, dar būtina spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant sudarytus sandorius negaliojančiais ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais, pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo valdymo organams, sudariusiems sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

15.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčijamo sandorio ir byloje surinktų įrodymų įvertinimu bei padaryta išvada, kad ginčijamas sandoris nebuvo aiškiai ir akivaizdžiai nenaudingas ieškovui, kaip atsakovės UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS akcininkui.

16.       Apeliantas sandorio nenaudingumą jam įrodinėja tuo, kad jei atsakovė UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS gautų paskolos apmokėjimą iš UAB „Ketonas“ pinigais, tai galėtų atsiskaityti su AB SEB banku ir taip sugeneruoti grynąjį pelną, kuris galimai būtų paskirstytas akcininkams išmokant dividendus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad nesudarius ginčo sandorio UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS būtų sugeneravusi tiek grynojo pelno, kad iš jo akcininkams būtų išmokėti dividendai.

17.       Sutiktina su apelianto argumentu, kad pagal UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS įstatų 31 punktą yra numatyta, jog per ataskaitinius metus uždirbtas grynasis pelnas (nuostolis) atskaičius mokesčius turi būti paskirstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kai tvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, nei atsakovės įstatai nenumato pareigos bendrovei akcininkams išmokėti dividendus. Iš įmonės įstatų yra aišku, kad sprendimą dėl dividendų akcininkams išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Todėl pareiga bendrovei išmokėti dividendus atsiranda nuo visuotinio akcininkų susirikimo metu priimto sprendimo dėl dividendų paskirstymo. Tačiau tokio sprendimo į bylą ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad nesudarius ginčo sandorio bendrovė būtų sugeneravusi pelno, kurį galėtų išmokėti akcininkams dividendų pavidalu.

18.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS veikla niekaip nėra susijusi su nekilnojamojo turto valdymu, siekiant ekonominės naudos, ar jo realizavimu. Todėl atsakovė neturi nei resursų įgytą turtą išlaikyti, nei patirties jį realizuoti pelningai, taip atsiskaitant su savo kreditoriumi AB SEB banku.  

19.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

20.       Taigi, bet kokio privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Aplinkybės, kad pastatai galėtų būti įgyti brangiau nei parduoti, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia ginčo sandorio prieštaravimo įmonės tikslams. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įvertino patalpų lokaciją, pastato rekonstrukciją, kitų tame pačiame pastate parduotų apartamentų kainas, bei tai, kad šalys ne tarpusavio susitarimu nustatė perduodamų patalpų kainas, o rėmėsi UAB „Latmas“ turto vertinimo ataskaitomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, įvertinus visus aukščiau išvardytus aspektus ir pažymi, kad ginčijamu sandoriu, kuriuo perimti iš skolininko pastatai, nepadaryta žala atsakovės UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS veiklai, kadangi, kaip atsakovė nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, nepavykstant patalpų realizuoti pelningai, apartamentus atsakovė nuomotų, gautų iš to papildomų pajamų, o be to, tai yra viena iš atsakovės veiklos krypčių – nekilnojamojo turto nuoma. Gautomis lėšomis atsakovė taip pat turės galimybę sumažinti savo įsipareigojimus kreditoriams.

21.       Apelianto teigimu, sudarant ginčo sandorį šalys nepagrįstai rėmėsi UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, kadangi jose ginčo turtas yra netinkamai įkainotas, perimtas turtas yra nelikvidus, mažos vertės, o nustatant turto vertę yra panaudota netinkama turto vertinimo metodika. Todėl atsakovė nuo 2018 metų negali jo realizuoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad perimti apartamentai yra naujai rekonstruotame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kas lemia šio turto santykinai aukštą kainą. Byloje įrodyta, kad UAB „KETONAS“ priklausę apartamentai yra paklausūs rinkoje, nes pagal notarines pirkimo–pardavimo sutartis atsakovė UAB „KETONAS“ iš turėtų 28 vienetų apartamentų iki šios dienos yra perleidusi net 20 apartamentų.

22.       Turto ir verslo vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), kurio 23 straipsnyje yra numatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Turto arba verslo vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas 21 straipsnio 8 dalis). Turto arba verslo vertintojas be kitų jam tenkančių pareigų privalo vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu; sąžiningai atlikti pareigas; profesionaliai atlikti vertinimą; kelti kvalifikaciją ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdamas turto vertinimą UAB „Latmas“ be teisės aktų ir kitų aktualių šaltinių, vadovavosi tame tarpe ir www.aruodas.lt  duomenimis, kuriuos ieškovo pasirinktas antstolis ir užfiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

23.       Įvertinus tai, kad turto vertintojui įstatymu yra numatyti kvalifikacijos ir jos kėlimo reikalavimai bei tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo kreipimąsi į priežiūros įstaigą ginčijant turto vertinimo ataskaitoje nustatytas nekilnojamojo turto vertes bei tai, kad turto vertinimo ataskaitos šiuo metu nėra nuginčytos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai apie turto nelikvidumą ir netinkamai nustatytas apartamentų vertes nėra pagrįsti ir įrodyti.   

24.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas sandorio šalių nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas skolos padengimo sandoris buvo sudarytas tarp atsakovės UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS ir jos akcininkės UAB „KETONAS“. Taigi, abi šalys turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris prieštarauja UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS veiklos tikslams ir niekaip nėra susijęs su jos vykdomomis veiklos rūšimis. Atsakovė UAB „KETONAS“ pati turėjo realizuoti jai priklausantį turtą ir atsiskaityti su UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS taip kaip yra sutarta. O be to, atsakovė priėmusi atsiskaitymą nekilnojamuoju turtu anksčiau termino neteko galimybės skaičiuoti palūkanų.

25.       Įvertinus atsakovių UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS ir UAB „KETONAS“ 2013 m. rugsėjo 30 d.; 2014 m. kovo 3 d.; 2016 m. birželio 1 d. sudarytas paskolų sutartis nustatyta, kad šalys susitarė dėl galimybės skolininkei UAB „KETONAS“ grąžinti gautas paskolas prieš terminą, taip pat dėl galimybės atsiskaityti dalimis. Sutartyse nėra nustatyta, kad šalys tarpusavyje būtų numatę draudimą atsiskaityti kaip nors kitaip nei pinigais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad skolos padengimo sutarties 5.1 punkte yra detalizuojama kokia paskolos dalis įskaitoma ir pagal kurią paskolos sutartį yra susitarta, jog pagal pirmąsias dvi paskolos sutartis UAB „KETONAS“ atsiskaito su jam priskaičiuotomis palūkanomis, o pagal trečiąją paskolos sutartį – padengiamos tik palūkanos ir lieka nepadengta paskola. Į bylą pateiktas atsakovės ir AB SEB banko 2015 m. vasario 3 d. susitarimas dėl 2007 m. lapkričio 10 d. kreditavimo sutarties pakeitimo, pagal kurį AB SEB bankas atsakovei UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS naujai suteikė 900 000 Eur kredito sumą, skirtą perskolinti ieškovės akcininkams. Taigi darytina išvada, kad iš AB SEB banko gautas kreditorinis įsiskolinimas susidarė bendrovei šias lėšas perleidus savo akcininkams, tame tarpe ir ieškovui. 

26.       Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl 149 442,56 Eur dydžio skolos ir 7 446,03 Eur palūkanų priteisimo iš G. A.. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1434-153/2017, patenkino UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS ieškinį ir iš G. A. priteisė prašomas sumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-313-407/2018 Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

27.       Akivaizdu ir bylos medžiaga patvirtina, kad tarp bendrovės akcininkų susiklostė konfliktiniai santykiai, kurie ir lėmė ieškovo norą ginčyti tariamai jam nenaudingą tarp bendrovių sudarytą skolos padengimo sandorį. Tačiau kaip byloje nurodė atsakovė UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS  akcininkas – ieškovas – nevykdo savo kreditorinių įsipareigojimų atsakovei, priešingai nei, pavyzdžiui, UAB „KETONAS“, kuris dengia paimtą kreditą pagal savo išgales. Ieškovo prievolės atsakovei nevykdymas taip pat lemia nesavalaikį paskolos grąžinimą pagrindiniam kreditoriui – AB SEB bankui.

28.       Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad atsakovė UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS neturi patirties, reikalingos pelningai parduoti gautą nekilnojamąjį turtą, todėl nuo 2018 metų negali jo realizuoti. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi, ieškovo prašymu atsakovės iš UAB „KETONAS“ perimti apartamentai areštuoti. Teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju pateiktas ieškinys ir ginčas yra dėl sandorio, kurio pagrindu perleistos ginčo negyvenamosios patalpos, pripažinimo negaliojančiu. Ieškinio tenkinimo atveju ginčo negyvenamosios patalpos būtų grąžintos atsakovei UAB „KETONAS“, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo perleisti ginčo negyvenamąsias patalpas, minėtos negyvenamosios patalpos galėtų būti perleistos kitiems asmenims, todėl restitucijos taikymas galėtų būti apsunkintas, taip nepagrįstai pažeidžiant ieškovo teises. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovė galėjo rasti kitų būdų realizuoti areštuotus objektus arba privalėjo pateikti įrodymus apie ketinimą juos realizuoti galiojant teismo nustatytam daiktų areštui, yra nepagrįsti.  Nagrinėjamoje situacijoje, atsakovės veiksmai imtis priemonių realizuojant areštuotą turtą bei teismo procesinio sprendimo nepaisymas, galėtų būti įvertinti kaip nesąžiningi ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. 

29.       Apelianto teigimu jis iš Creditinfo nustatė, kad nuo 2010 iki 2017 metų atsakovė UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS savo balansinį nuostolį sumažino nuo                  450 009,56 Eur iki 345 388 Eur, o pagal 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, jog UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS savo balansinį nuostolį sumažino iki 104 888 Eur, tai teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ginčo sandorio neteisėtumą ir eliminuoja ieškovo išvadą, kad nesudarius skolos padengimo sandorio įmonė galėjo sugeneruoti grynąjį pelną ir išmokėti akcininkams dividendus.

30.       Teisinis pagrindas pripažinti privačių juridinių asmenų sudarytus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį yra tik tada, kai kita sandorių šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio   20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Teismas, spręsdamas dėl sandorio šalių nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-219/2018).

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp atsakovės UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS ir jos akcininkės UAB „KETONAS“ nesudaro pagrindo išvadai, kad sandorio šalys veikė nesąžiningai, t. y. turėjo žinoti, kad sandoris prieštaraus atsakovės veiklos tikslams. Kaip aukščiau nurodyta, byloje nėra nustatyta, kad egzistuoja bent vienas ieškovo nurodomas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Teisėjų kolegija nenustačiusi, jog ginčijamas sandoris yra akivaizdžiai žalingas UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS ir (ar) sudarytas pažeidžiant protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sandorių šalių sąžiningumas nėra paneigtas.

32.       Pažymėtina ir tai, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas              CK 6.156 straipsnyje ir suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, ar sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jų turinys nustatomi imperatyviomis įstatymo normomis arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o          CK 6.200 str. 1 d. reikalauja sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai.

33.       Teismų praktikoje akcentuojama, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų civilinių santykių stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2,    1.5 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012). Sutarties išsaugojimo (favor contractus) principas reiškia, kad ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Vadovaujantis šiuo principu, prioritetas turi būti teikiamas kiekvienos sutarties sąlygos galiojimui ir vykdymui, apribojant, kiek įmanoma, galimybę neigti sudarytos sutarties galiojimą, kai vienai sutarties šaliai tai tampa naudinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010).

34.       Taigi, išanalizavus ginčo klausimui aktualią teismų praktiką bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į tai, kad ginčo sandorio šalys sandorį sudarė laisva valia bei ją įvykdė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo skolos padengimo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Apeliantas prašė priteisti iš atsakovių 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo kvitą. Apeliacinį skundą atmetus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsakovė UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto G. A. 1 388,46 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. 

37.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, kuris buvo 1261,39 Eur. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, apimtį, įvertinus tai, jog šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.11 punktas), teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą UAB KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 261,39 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 261,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 39 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti uždarosios akcinės bendrovės KLAIPĖDOS ŠALDYTUVŲ TERMINALAS (juridinio asmens kodas 141888089) naudai.

Teisėjai                                                           Marius Bajoras 

                                                            Antanas Rudzinskas

                                                            Egidija Tamošiūnienė