Civilinė byla Nr. 2-1495/2009

           Procesinio sprendimo kategorija 126.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą (bylos Nr. B2-5677-178/2009) pagal ieškovių O. S., B. V., G. K., J. S., J. D., K. P., N. M., S. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LR Clean service“.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „LR Clean service“. Nurodė, kad atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio už kelis mėnesius.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą UAB „LR Clean service“. Teismas nustatė, kad atsakovas dalį darbo užmokesčio darbuotojoms sumokėjo, atsiskaityti su darbuotojomis įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 21 d. Remdamasis atsakovo 2009 m. rugpjūčio 31 d. balanso ir kreditorių sąrašo duomenimis, teismas sprendė, kad įmonė nėra nemoki, galimai turi laikinų sunkumų atsiskaitant su darbuotojais dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties valstybėje, todėl kelti bankroto bylą nėra pagrindo (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.).

Ieškovė O. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Skunde teigia, kad įmonė ieškovei skolinga apie 5 600 Lt, turto neturi, atsiskaityti neketina. Nurodo, kad 2008 m. gegužės 31 d. įmonė turto turėjo už 41 116 Lt, todėl teismui pateiktame 2009 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodyti duomenys, jog įmonės turtas sudaro 218 971 Lt yra nepagrįsti ir neteisingi. Taip pat nurodo, kad visas atsakovo turtas nuo 2009 m. gegužės 22 d. yra areštuotas.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, kad skunde apeliantė nurodo argumentus susijusius su jai priklausančio darbo užmokesčio dydžiu. Apeliantės pateikti atsakovo finansiniai dokumentai yra nepasirašyti, nepatvirtinti, todėl negali būti vertinami.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta darbuotojų teisė, neatsižvelgiant į darbdavio mokumą, pareikšti ieškinį darbdaviui, kai šis vėluoja mokėti atlyginimus. Bankroto bylos iškėlimas įmonei skolininkei sukelia sunkius padarinius, todėl būtina, kad bankroto byla būtų keliama tik visapusiškai ir iki galo išsiaiškinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus būtinybe kelti tokią bylą, nustačius minėtas sąlygas. Bankroto procese kreditoriai siekia patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Tai yra pagrindinis tikslas, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti tuo met, kai kitos teisinės gynybos priemonės atgauti skolą lieka neveiksmingos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „LR Clean service“ grindžiamas minėtu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, tai yra dėl įmonės neatsiskaitymo su darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovėmis atsiskaitė iš dalies, įmonės nemokumo nenustatė, todėl sprendė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų ir kelti bankroto bylą nėra pagrindo. Atskirąjį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė buvusi atsakovo darbuotoja O. S. kuri nurodė, kad, atleisdamas iš darbo, atsakovas su ja pilnai neatsiskaitė, yra skolingas apie 5 600 Lt. Apeliantės teigimu, įmonė neketina atsiskaityti, kadangi neturi jokio turto, todėl keltina bankroto byla.

Tenkinti O. S. atskirąjį skundą nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo metu 2009 m. liepos 24 d., apeliantė nebuvo UAB „LR Clean service“ darbuotoja (atleista 2009 m. birželio 22 d.). Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius nustatė, jog atsakovas (darbdavys) O. S. atleidimo iš darbo diena nesumokėjo ieškovei darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 1 656,79 Lt. Bylos duomenimis šią sumą atsakovas ieškovei sumokėjo 2009 m. rugpjūčio 25 d., rugsėjo 2 d. (b. l. 109-110). Minėtame rašte, inspekcija taip pat konstatavo, kad dėl pavėluoto atsiskaitymo, darbdavys privalo sumokėti įstatymo nustatyto dydžio delspinigius, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (b. l. 28). Remdamasi šiuo raštu, apeliantė teigia, kad atsakovas jai yra skolingas apie 5 600 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bendrą apeliantės ir kitų įmonės darbuotojų pareiškimą nustatė, kad įmonė yra moki (2009 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 218 971 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 39 179,02 Lt), daliai darbuotojų darbo užmokestį atsakovas sumokėjo, pilnai atsiskaityti įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 21 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 55-58, 68-69). Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo įmonės nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su apeliante. Kitų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įmonės mokumo, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė jau ieškinio padavimo metu nebuvo atsakovo darbuotoja, o priskaičiuotą darbo užmokestį darbdavys jai sumokėjo. Todėl ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatyto pagrindo kelti bankroto bylą – kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą - apeliantės atžvilgiu nėra. Ginčas dėl kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias darbdavys, apeliantės nuomone, yra jai skolingas, gali būti sprendžiamas ne bankroto byloje. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad įmonė finansiškai nepajėgi tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti kelti bankroto bylą yra pagrįsta.

Ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas – kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas,  tinkamai vertino byloje esančius įmonės įrodymus ir pagrįstai sprendė nesant pagrindo kelti bankroto bylą. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Marytė Mitkuvienė

Nijolė Piškinaitė

Egidijus Žironas