Civilinė byla Nr. e2A-141-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00980-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1;

2.6.18.3; 3.3.1.20; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

Kauno apygardos teismasA

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir sutartinių netesybų (delspinigių) pagal statybos rangos sutartį, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 896,58 Eur skolą, 648,62 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė), ir atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2020-09-25 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. atlikti kvartalinių vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir iki 2021 m. sausio 30 d. priduoti UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Giraitės vandenys“ (priklausomai nuo komunikacijų rūšies) vandentiekio, buitinių nuotekų bei paviršinio vandens (lietaus nuotekų) magistralinius tinklus, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Sutartyje šalys susitarė, kad už ieškovės atliktus darbus, už kuriuos yra pasirašęs statybos darbų žurnale, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, atsakovė moka pagal aktus su kiekiais (pagal Sutarties priedą Nr. 1 ir Nr. 2), kurie sudaromi kas 2 savaites arba 10 darbo dienų ir atsiskaitoma už juos kas 14 kalendorinių dienų, užlaikant 30 proc. nuo sumos, kaip garantiją. Likusi garantinė (30 proc.) sulaikyta suma sumokama po pilno tinklų pridavimo UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Giraitės vandenys“ (jei bus reikalinga) per 14 kalendorinių dienų. Ieškovei atlikus Sutartyje numatytus darbus ir pasirašius statinio statybos techninės priežiūros vadovui, atsakovė iki šiol už juos nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 5 896,58 Eur ir 648,62 Eur delspinigių (po 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną).

3.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės vykdomos statybos (atliekamų statybos darbų) techninės priežiūros neturėjo teisės atlikti ieškovės galimai pasamdytas statinio techninės priežiūros vadovas G. Č., kurio atsakovė nesamdė ir jų jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl G. Č. įrašai ir parašai statybos žurnale, parašai ant 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 6 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 8 d., 2020 m. spalio 12 d., 2020 m. spalio 13 d. darbų priėmimo aktų yra neteisėti. Nustačius statybos objekte statybinį broką buvo atsisakyta pasirašyti ant atliktų darbų aktų ir apie tai buvo informuota ieškovė elektroniniu laišku 2020 m. lapkričio 11 d. Ieškovės darbai neužbaigti, atlikti su statybiniu broku ir kaip numatyta Sutartyje nepriduoti ir neapskaityti UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Giraitės vandenys“. Mokėjimai už atliktus darbus buvo vykdomi tinkamai pagal Sutarties nuostatas, todėl atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. spalio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 5 896,58 Eur skolą, 648,62 Eur delspinigius, 6 procentų metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 338,89 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.                      2020 m. rugsėjo 25 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl kvartalinių vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų (inžinerinių) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas, objektas) įrengimo (statybos) pagal techninį projektą Nr. 2020/03-TP-VN-B1. Ikisutartiniuose santykiuose su ieškovės vadovu kaip užsakovas visą laiką dalyvavo atsakovės vadovas D. M.. Pagal pastarojo pageidavimą pirmiausiai buvo parengta sutartis su jo sutuoktine D. M., tačiau pradėjus darbus, atsakovės vadovas persigalvojo ir šalių susitarimu buvo pasirašyta, apsikeičiant egzemplioriais, analogiško turinio nauja sutartis, kurioje darbų užsakovu tapo (perėmė jo teises ir pareigas) atsakovė.

5.2.                      Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė pagal techninį projektą ir statybos norminių dokumentų reikalavimus žemės sklype pastatys (įrengs) vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, t. y. atliks statybos rangos darbus pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytas jų kategorijas (rūšis), preliminarius kiekius (tikslūs kiekiai bus nustatyti pagal faktinį rezultatą ir nurodyti sąskaitų apmokėjimui prieduose) bei kainas (įkainius) ir visus tinklus priduos juos administruojantiems ūkio subjektams – UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Giraitės vandenys“, o atsakovė per 14 dienų apmokės už darbus pagal kas 2 savaites arba 10 darbo dienų ieškovės paruoštas sąskaitas su pridėtais jas pagrindžiančiais priedais, tačiau turės teisę užlaikyti 30 proc. mokėjimų už atliktus darbus dalį iki tinklų pridavimo jų administratorėms UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Giraitės vandenys“ ir dar 14 dienų (po pridavimo), kaip garantiją. Sutartimi šalys taip pat numatė pagal šalių susitarimus atlikti ir papildomus darbus objekte, jeigu tam iškils poreikis ir bus pareikšta atsakovės valia, kurie bus apskaitomi atskirai (papildomai), o atsiskaitoma už juos ta pačia tvarka.

5.3.                      Pagal Sutartį 2020 metais (nuo spalio 7 d. iki lapkričio 12 d.) ieškovė objekte atliko tokius Sutartimi sulygtus statybos rangos darbus: 1) Vandentiekio tinkle: a) vandentiekio tinklų statyba PE d110 (133,80 metro, sutartinė kaina – 1 174 Eur); b) GBT d1500 (pilnas komplektas) ir darbai (V-1, V-2, V-3) (2 komplektai, sutartinė kaina – 553,33 Eur); c) RC vamzdžio paklojimas (betranšėjiniu būdu) (21 metras, sutartinė kaina – 630 Eur); d) mazgo šuliniuose V įrengimas (1 vnt., sutartinė kaina – 100 Eur); 2) Buitinių nuotekų tinkle: a) PVC d200 nuotekų vamzdžių montavimas (134,30 metro, sutartinė kaina – 1 638,46 Eur); b) RC vamzdžio paklojimas d200 (betranšėjiniu būdu) (21 metras, sutartinė kaina – 1 575 Eur); c) GBT d1000 montavimas su įrengimu (2 vnt., sutartinė kaina – 466,66 Eur); d) PP d425 (pilnas komplektas) įrengimas (1 vnt., sutartinė kaina – 40 Eur); 3) Lietaus nuotekų tinkle: a) lietaus nuotekų statyba PVC d250 (100,09 metro, sutartinė kaina – 1 429,85 Eur); b) lietaus nuotekų statyba PP d200 (82,56 metro, sutartinė kaina – 993,50 Eur); c) GBT šulinio montavimas d1000 (1 vnt., sutartinė kaina – 200 Eur); d) PP d425 (pilnas komplektas) montavimas (7 vnt., sutartinė kaina – 280 Eur); e) geodezinių koordinačių matavimai (5 vnt., sutartinė kaina – 35 Eur); f) TV diagnostika (tik buitinių atliekų tinkle) (134,30 metro, sutartinė kaina – 204,42 Eur); g) garantinis draudimas ir statybos žurnalo pildymas (1 vnt., sutartinė kaina – 500 Eur), – viso atliko statybos rangos darbų už 9 820,22 Eur sumą.

5.4.                      Už aukščiau išvardintus darbus objekto statybos žurnale yra pasirašę techninę statybos priežiūrą vykdę asmenys (nuo spalio 7 d. iki spalio 12 d. – G. Č., o nuo spalio 13 d. iki lapkričio 12 d. – E. Ž.). Šių darbų, įskaitant jų kiekius ir sutartines kainas, atlikimo atsakovė neginčijo ir už juos ieškovei iš dalies (6 462,45 Eur dalimi) sumokėjo. Atsakovė ieškovei nėra apmokėjusi už aukščiau vardintus darbus 3 357,77 Eur. Be to, atsakovė nėra sumokėjusi 2 988,81 Eur ieškovei už jos pagal žodinį šalių susitarimą nupirktas ir sunaudotas medžiagas pagal 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02499, todėl už darbus ir medžiagas pagal Sutartį atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 6 346,58 Eur.

5.5.                      2020 m. spalio 14 d. ieškovė išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02500 už „komunikacijų klojimą pagal sutartį (LK)“ be priedo (darbų sąrašo ir jų sutartinių kainų) 2 880,00 Eur (be PVM) sumai. 2020 m. spalio 15 d. D. M. iš savo banko sąskaitos mokėjimo nurodymu Nr. 2 didžiąja dalimi (2 000 Eur) šią ieškovės sąskaitą apmokėjo.

5.6.                      2020 m. gruodžio 1 d. šalių susitarimu (apsikeičiant elektroniniais laiškais) ieškovė darbus objekte laikinai – iki leis oro sąlygos bei gruntinio vandens lygis, sustabdė, šalys tuo taip pat susitarė pratęsti ginčo sutartį dar 1 metams – iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir pilno abiejų šalių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo.

5.7.                      2021 m. birželio mėnesį tarp šalių prasidėjo papildomos derybos dėl darbų objekte atnaujinimo ir ieškovės pripažintų jos jau atliktų darbų kokybės trūkumų (defektų) pašalinimo sąlygų: ieškovė pareikalavo atsakovę apmokėti dar 2020 m. spalio 14 d. jai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02499 už medžiagas bei už faktiškai dar 2020 m. atliktus objekte lietaus nuotekų tinklo įrengimo darbus, ir kol to nebus padaryta atsisakė atnaujinti darbus bei kartu pašalinti pripažintus darbų lietaus nuotekų tinkle kokybės trūkumus; atsakovė pareikalavo ieškovę besąlygiškai atnaujinti darbus objekte – pašalinti darbų lietaus nuotekų tinkle defektus bei tęsti darbus toliau, ir, kol nebus atnaujinti darbai ir pašalinti ankstesniųjų defektai, atsisakė mokėti pagal minėtą aukščiau ieškovės išrašytą sąskaitą už medžiagas bei su nepašalintais defektais atliktus lietaus nuotekų tinklo įrengimo darbus.

5.8.                      Šalims nesusitarus, ieškovė 2021 m. liepos 9 d. raštais nustatė atsakovei papildomą terminą 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2020-KAS-02499 apmokėjimui iki 2021 m. liepos 23 d. ir kartu įspėjo dėl vienašalio sutarties nutraukimo, atsakovei per šį papildomą terminą nesumokėjus, ieškovė nuo 2021 m. liepos 23 d. vienašališkai Sutartį nutraukė, dėl neapmokėtų dar 2020 m. atliktų lietaus nuotekų tinklo įrengimo darbų pateikė apmokėti atsakovei 2021 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021-KAS-02874 4 430,44 Eur (be PVM) sumai, kuri iki šiol atsakovės nėra apmokėta.

5.9.                      2021 m. liepos 20-30 d. bei rugpjūčio 11 d. atsakovės prašymu antstolis bei statybos techninis prižiūrėtojas užfiksavo atliktų darbų kokybės trūkumus, kurių pašalinimo išlaidų dydžiu ji atsisakė reikalavimo sumokėti už darbus, taip pati sumažindama darbų kainą dėl jų kokybės trūkumų.

6.       Ieškovė tvirtina buvus šalių žodinį susitarimą dėl papildomų drenažo įrengimo darbų, jų faktinį atlikimą bei sutartinę kainą, ieškovės nurodytą 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2020-KAS-02500 (2 880 Eur) (toliau – ir ginčo sąskaitoje); atsakovė savo ruožtu neigia tiek patį susitarimą dėl tokių papildomų darbų, tiek ir faktinį tokių darbų atlikimą. Teismas sprendė, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, jog aptariami ginčo darbai visgi buvo atsakovės vadovo D. M. užsakyti ir ieškovės de facto atlikti, o jų kaina, pagal šalių susitarimu nustatytus įkainius ir faktiškai atliktų darbų bei sunaudotų jiems medžiagų kiekius, laikytina tokia, kokia ji nurodyta ginčo sąskaitoje, t. y. 2 880 Eur. Teismas nurodė, kad tokio susitarimo ir ginčo darbų atlikimo faktus byloje nuosekliai tvirtino ne tik ieškovės vadovas D. R., bet visiškai patvirtino ir teisme liudiję ginčo darbus vykdę (atlikę) liudytojai V. Z. bei E. R.. Pateikti dokumentai, fotonuotraukos, elektroniniai laiškai, kaip vieni kitus patvirtinančių ir papildančių duomenų visuma, patvirtinta ir aukščiau aptartais liudytojų bei ieškovės vadovo paaiškinimais, nėra paneigta jokiais kitais bylos duomenimis. Atsakovės atstovas pripažino po Sutarties nutraukimo (ir ieškovės išvykimo iš objekto) iki faktinių aplinkybių konstatavimo atkasęs dalį tranšėjos su paklotais lietaus nuotekų tinklo vamzdžiais, juos išmontavęs, o būtent šios tranšėjos dalyje (apie 50-60 m. atkarpa) ginčo darbus vykdžiusių liudytojų tvirtinimu buvo paklotas drenažas, pajungtas į vieną iš vidurinių lietaus nuotekų šulinių (pagal aklės aptikimo šulinyje L1-4 aplinkybę, – tikėtina būtent į pastarąjį šulinį). Ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus, atsakovei kilo pareiga už juos sumokėti sutartinę kainą, kuri sekančią dieną po ginčo sąskaitos pateikimo 2 000 Eur dalimi D. M. ir buvo sumokėta. Dėl padarytų šiuo ginčo klausimu išvadų teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės atsikirtimo patikslintam ieškiniui argumentą, jog D. M. sumokėjo ne už drenažo įrengimo darbus, tačiau už darbus lietaus nuotekų tinkle, atitinkamai ieškovė nepagrįstai reikalaujanti sumokėti už tuos pačius darbus antrą kartą.

7.       Sutarties projektą pagal verslo praktikoje taikomą šabloną, nagrinėjamu atveju parengė ieškovė, kuri tvirtina siekusi garantiją (sulaikymo teisę) nustatyti tik jos, rangovės, pagal Sutartį atliekamiems darbams ir už jų atlikimą išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui, tačiau nenustatyti atsiskaitymams už darbams panaudojamas medžiagas, jeigu šalių susitarimu medžiagas darbams tiekia rangovė. Sutarties 3.1 punktu nustatyta garantija (užlaikymo teisė) įvardinta „už rangovo atliktus darbus“, kas suponuoja išvadą, sutarties turinį aiškinant pagal lingvistinį metodą, garantija ginčo sutartyje nustatyta tik atsiskaitymams už darbus ir neapima atsiskaitymų už medžiagas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties 4.2.7 punktu prievolę tiekti darbų rangai objekte reikalingas medžiagas buvo įsipareigojusi atsakovė. Iš šalių teismui duotų paaiškinimų tiek parengiamajame, tiek teismo posėdžiuose nustatyta, jog medžiagas į objektą pagal darbų eigoje žodžiu sudarytą susitarimą, tiekė pati ieškovė, užsakiusi iš atitinkamų tiekėjų, taigi, šia apimtimi Sutartis buvo vykdoma kitaip nei sumanyta. Nagrinėjamu atveju Sutarties 3.1 punktą išaiškinant plečiamai ir taip, kaip jį tvirtina supratęs Sutartį prisijungimo būdu sudaręs atsakovės atstovas, t. y. kad garantija turi apimti ir atsiskaitymus už ieškovės (rangovės) patiektas medžiagas, susidarytų neatitinkanti Sutarties šalių interesų derinimo ir Sutartimi prisiimamų įsipareigojimų proporcingumo kriterijaus situacija, kad ieškovė, būdama rangove, vykdydama Sutartį ženklia 30 proc. dalimi finansuoja (iki Sutarties vykdymo pabaigos) ne tik statybos rangos darbus, tačiau ir medžiagas šiems darbams, t. y. 30 proc. visos statybos kaštų. Teismo vertinimu, tokiomis sąlygomis rangovė, veikdama per protingą vadovą, nebūtų pasiūliusi ir sudariusi Sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad 2020 m. spalio 14 d. ieškovės PVM sąskaitos faktūros Nr. 2020-KAS-02499 (2 988,81 Eur su PVM) apmokėjimui garantija pagal Sutarties 3.1 punktą negalėjo būti taikoma ir ši visa apimtimi turėjo būti apmokėta per tuo pačiu Sutarties 3.1 punktu nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, tačiau tas nebuvo padaryta, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė.

8.       Per laikotarpį iki Sutarties nutraukimo 2021 m. liepos 23 d. atsakovė sumokėjo ieškovei pagal Sutartį 7 409,99 Eur ir liko skolinga 2950,52 Eur. Ši suma buvo pradelsta sumokėti nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (Sutarties nutraukimo), arba beveik 9 mėnesius. Ir nors paskutinė sąskaita už darbus ieškovės oficialiai buvo išrašyta jau po Sutarties nutraukimo, teismo vertinimu situacijos tai nekeičia, nes šie darbai buvo atlikti dar 2020 metais. Šalys Sutartimi mokėjimų terminus buvo apibrėžę griežtais 14 kalendorinių dienų laikotarpiais (Sutarties 3.1 punktas), kad savalaikį atsiskaitymą šalys abipusiai vertino esmine Sutarties sąlyga ir mokėjimų terminams teikė esminę reikšmę rodo ir santykinai griežtų netesybų (0,2 proc. delspinigių) abipusis nustatymas už vėlavimą tiek atlikti darbus, tiek atsiskaityti už juos (Sutarties 5.1 ir 5.2 punktai), tai iš esmės patvirtino ir pačių šalių atstovai savo paaiškinimuose. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamoje faktinėje situacijoje 2021 m. liepos 23 d. egzistavo įstatymu pagrįstas pagrindas nutraukti Sutartį dėl esminio jos sąlygų pažeidimo iš atsakovės pusės (CK 6.217 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai bei 3 dalis), procedūrinių pažeidimų ieškovei nutraukiant Sutartį teismas nenustatė. Tokiomis aplinkybėmis byloje nesiremia ir atsakovė, kuri Sutarties vienašalio ieškovės nutraukimo teisėtumo teismine tvarka neginčijo. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir nebuvo įvykdyta iki galo. Teismas sprendė, kad ieškovė turi įstatymu pagrįstą reikalavimo teisę į garantiją (atsakovės sulaikytas mokėtinas sumas) kaip skolą, todėl ieškinį dalyje dėl 5 896,58 Eur skolos priteisimo pripažino pagrįstu ir patenkino visiškai.

9.       Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė, praleidusi Sutartimi nustatytą terminą atsiskaityti su ieškove, mokės jai sutartines netesybas – 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo vėluojamos sumokėti sumos, už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Atsakovės skola ieškovei sudaro 5 896,58 Eur, o pradelstų mokėti dienų skaičius iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 5 d.) yra 55 dienos, todėl teismas sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja priteisti jai iš atsakovės sutartines netesybas – 648,62 Eur delspinigius, todėl ir šioje dalyje ieškinį pripažino pagrįstu ir patenkino visiškai.

10.       Sutartimi šalys (verslininkai) kompensacinių palūkanų individualiai nenustatė, todėl teismas sprendė, kad ginčui ieškovės reikalavimu taikytinos įstatymo nustatyto 6 procentų dydžio kompensacinės palūkanos nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

11.       Kadangi pirminis ieškovės reikalavimas teismo sprendimu patenkinamas 79,47 proc. dalimi (6545,20 Eur x 100 : 8235,37 Eur), teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 79,47 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, kas sudaro – 1 458,27 Eur (1 835 Eur x 0,7947) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė turi teisę į atmestos pirminio ieškovės reikalavimų dalies (20,53 proc.) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, kas sudaro – 119,38 Eur (581,50 Eur x 0,2053). Įskaičius priešinius vienarūšius reikalavimus, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 338,89 Eur (1458,27 Eur – 119,38 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kas lėmė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas ginčui reikšmingas išvadas dėl papildomo žodinio susitarimo dėl papildomų drenažo įrengimo darbų padarė vadovaudamasis ieškovės atstovo paaiškinimais, nors pastarasis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat teismas savo padarytą išvadą grindė liudytojų V. Z. bei E. R. parodymais nors pripažino, kad šiuos asmenis su ieškove sieja (V. Z.) arba siejo (E. R.) darbo santykiai. Minėti liudytojai tik nurodė, kad dirbo tam tikrus darbus, bet ne apie tikruosius ginčo šalių susitarimus, ne apie tai, kad buvo žodinis šalių susitarimas dėl papildomų darbų.

12.3.                      Nors ieškovė teigė ir pirmosios instancijos teismas su tuo sutiko, kad neva iš D. M. banko sąskaitos 2 000 Eur suma buvo apmokėta už neva žodiniu susitarimu sutartus padaryti papildomus darbus t. y. drenažo vamzdžių klojimą, bet drenažo vamzdžiai kloti nebuvo ir joks žodinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl papildomų darbų sudarytas nebuvo. Tą įrodo ir rašytiniai įrodymai: Sutartis; 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2020-KAS-02500 ir prie jos pridėtas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, su jame išvardintais darbais, PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-KAS-02874 ir prie jos pridėtas priedas prie Sutarties Nr. 3, kuriuose visiškai neatsispindi nei drenažo vamzdžiai, nei jų klojimo darbai.

12.4.                      Į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021-KAS-02874 buvo įtraukti darbai, kurie buvo apmokėti iš D. M. banko sąskaitos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02500, t. y. lietaus nuotekų statyba PVC d 250 – 1429,85 Eur, lietaus nuotekų statyba PP d 200 – 993,50 Eur, GBT šulinio montavimas d 1000 – 200 Eur, PP d425 (piln. kompl.), darbai 280 Eur, iš viso 2 903,35 Eur. Akcentuotina, kad kiti darbai nurodyti 2021 m. rugpjūčio 11 d. priede prie Sutarties Nr. 3 lentelės 10, 15, 16, 18 punktuose nebuvo ir nėra padaryti.

12.5.                      Jokie drenažo klojimo darbai nebuvo tarp šalių sutarti, nėra rašytinio ar žodinio susitarimo. Ieškovė tokio susitarimo neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik samprotavimais, ieškovės subjektyviu paaiškinimu, kas neatitinka rašytinių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra juridinis asmuo, veda buhalterinę apskaitą, tačiau jokie drenažo klojimo darbai dokumentuose nėra nurodyti, o tai paneigia ieškovės versiją.

12.6.                      Teismas pripažino, kad Sutarties projektą parengė ieškovė. Tai reiškia, kad kilus abejonėms dėl to, ar pagal Sutartį garantija taikoma medžiagoms, turėjo būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nustatė, jog medžiagas į objektą pagal darbų eigoje sudarytą žodžiu susitarimą, tiekė pati ieškovė, užsakiusi iš atitinkamų tiekėjų, todėl akivaizdu, kad garantija taikoma ir medžiagoms, nes tai užtikrintų, jog atsakovei bus tiekiamos kokybiškos medžiagos, kadangi ieškovei neprisiimant garantijos, ji galėtų tiekti netinkamos kokybės medžiagas.

12.7.                      Atsakovė už darbus ir jiems nupirktas ir sunaudotas medžiagas ieškovei iš viso sumokėjo 9 409,99 Eur. Atsakovės vertinimu, ji neturi prievolės mokėti ieškovei už faktiškai atliktus ir atsakovės po ieškinio patikslinimų pripažįstamus darbus, kadangi būtent ieškovė atsisakė tolimesnio Sutarties vykdymo, ją vienašališkai, be teisėto pagrindo nutraukė, nepridavė inžinerinių tinklų juos administruojantiems ūkio subjektams, kaip tai numato Sutarties 3.2 punktas, todėl ieškovė atsakinga ir kalta dėl to, kad Sutartis nebuvo iki galo ir tinkamai įvykdyta.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Be Sutartyje aptartų darbų ieškovė ir atsakovė žodžiu susitarė, kad ieškovė įrengs drenažo vamzdžius, šių papildomų darbų su panaudotomis medžiagomis sutartinė kaina buvo 2 880 Eur, ieškovė juos atliko, t. y. buvo įrengti (pakloti) dalyje tos pačios tranšėjos kaip ir lietaus nuotekų vamzdynas, drenažo vamzdžiai (drenažo ilgis buvo trumpesnis nei lietaus nuotekų tinklo), bei 2020 m. spalio 14 d. D. M. vardu išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02500 2 880 Eur sumai. Minėtą sąskaitą D. M. apmokėjo tik iš dalies (2 000 Eur). 2021 m. liepos 9 d. ieškovė išsiuntė įspėjamąjį pranešimą D. M., kuriame nurodė, kad ji yra skolinga 880 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą 2020-KAS-02500 ir prašė skolą sumokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 23 d.

13.2.                      Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad drenažo vamzdžiai kloti nebuvo ir joks žodinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl papildomų darbų nebuvo sudarytas, tačiau šis teiginys prieštarauja ne tik ieškovės ir liudytojų V. Z. ir E. R. parodymams, bet ir byloje esančioms nuotraukoms, kuriose matosi, kad buvo paklotas drenažas, o šulinyje matyti užaklinta vieta, kurioje buvo drenažo vamzdis.

13.3.                      Pagal Sutartį ieškovė nuo 2020 m. spalio 7 d. iki lapkričio 12 d. objekte atliko statybos rangos darbų už 9 820,22 Eur. Šių darbų, įskaitant jų kiekius ir sutartines kainas, atlikimo atsakovė neginčijo ir už juos ieškovei iš dalies (6 462,45 Eur) sumokėjo. Atsakovė ieškovei liko skolinga 3 357,77 Eur. Atsakovė ieškovei taip pat nėra sumokėjusi 2 988,81 Eur pagal žodinį šalių susitarimą ieškovės nupirktas ir sunaudotas medžiagas pagal 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02499. Atsakovė ieškovei bendrai (už darbus ir medžiagas) pagal Sutartį nėra sumokėjusi 6 346,58 Eur.

13.4.                      Šalių sudarytos Sutarties 3.1 punkte garantija nustatyta tik atsiskaitymams už darbus ir neapima atsiskaitymų už medžiagas, todėl atsakovė negalėjo atlikti mokėjimų sulaikymo už medžiagas.

13.5.                      Šalys prieš pasirašydamos aptarė Sutarties sąlygas, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė sutiko iš esmės su proporcingumo ir teisingumo principams prieštaraujančiu atsiskaitymo sulaikymo dydžiu – 30 proc. Be to, ir atsakovės atstovas neneigė ir neginčijo, kad Sutarties aplinkybės buvo aptartos ir nenurodė, kad jis būtų negalėjęs įtakoti jų pakeitimo, todėl nėra teisinio pagrindo abejotinas Sutarties aplinkybes aiškinti atsakovės naudai.

13.6.                      Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija ieškovės vienašalį Sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau atsakovė teisme nesirėmė tuo, kad Sutartis galimai nutraukta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, taip pat neginčijo ir Sutarties vienašalio ieškovės nutraukimo teisėtumo teismine tvarka. Atsakovė neįrodinėjo, kad dėl minėtos Sutarties nutraukimo yra kalta ieškovė. Tik apeliaciniame skunde apeliantės keliamas ieškovės kaltės klausimas vienašališkai nutraukiant Sutartį prieštarauja CPK 312 straipsnyje įtvirtintai normai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus statybos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rangos teisinių santykių

16.       Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

17.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

18.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 2020-09-25 dėl kvartalinių vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų (inžinerinių) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklype, objekte) įrengimo (statybos) pagal techninį projektą Nr. 2020/03-TP-VN-B1. Ginčo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė pagal techninį projektą ir statybos norminių dokumentų reikalavimus žemės sklype pastatys (įrengs) vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, t. y. atliks statybos rangos darbus pagal ginčo sutarties priede Nr. 1 nurodytas jų kategorijas (rūšis), preliminarius kiekius (tikslūs kiekiai bus nustatyti pagal faktinį rezultatą ir nurodyti sąskaitų apmokėjimui prieduose) bei kainas (įkainius) ir visus tinklus priduos juos administruojantiems ūkio subjektams – UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Giraitės vandenys“, o atsakovė savo ruožtu per 14 dienų apmokės už darbus pagal kas 2 savaites arba 10 darbo dienų ieškovės paruoštas sąskaitas su pridėtais jas pagrindžiančiais priedais, tačiau turės teisę užlaikyti 30 proc. mokėjimų už atliktus darbus dalį iki tinklų pridavimo jų administratorėms UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Giraitės vandenys“ ir plius dar 14 dienų (po pridavimo), kaip garantiją. Ginčo sutartimi šalys taip pat numatė pagal šalių susitarimus atlikti ir papildomus darbus objekte, jeigu tam iškils poreikis ir bus pareikšta užsakovo valia.

19.       Ieškovė, atsakovei neapmokėjus už medžiagas (2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2020-KAS-02499), ieškovė nuo 2021 m. liepos 23 d. vienašališkai rangos sutartį nutraukė.

20.       Byloje nekilo ginčo, kad pagal rangos sutartį (nuo 2020 m. spalio 7 d. iki lapkričio 12 d.) ieškovė atliko šiuos darbus : I. Vandentiekio tinkle : a) vandentiekio tinklų statyba PE d110 (133,80 metro, sutartinė kaina – 1174 Eur); b) GBT d1500 (pilnas komplektas) ir darbai (V-1, V-2, V-3) (2 komplektai, sutartinė kaina – 553,33 Eur); c) RC vamzdžio paklojimas (betranšėjiniu būdu) (21 metras, sutartinė kaina – 630 Eur); d) mazgo šuliniuose V įrengimas (1 vnt., sutartinė kaina – 100 Eur); II. Buitinių nuotekų tinkle: a) PVC d200 nuotekų vamzdžių montavimas (134,30 metro, sutartinė kaina – 1638,46 Eur); b) RC vamzdžio paklojimas d200 (betranšėjiniu būdu) (21 metras, sutartinė kaina – 1575 Eur); c) GBT d1000 montavimas su įrengimu (2 vnt., sutartinė kaina – 466,66 Eur); d) PP d425 (pilnas komplektas) įrengimas (1 vnt., sutartinė kaina – 40 Eur); III. Lietaus nuotekų tinkle: a) lietaus nuotekų statyba PVC d250 (100,09 metro, sutartinė kaina – 1429,85 Eur); b) lietaus nuotekų statyba PP d200 (82,56 metro, sutartinė kaina – 993,50 Eur); c) GBT šulinio montavimas d1000 (1 vnt., sutartinė kaina – 200 Eur); d) PP d425 (pilnas komplektas) montavimas (7 vnt., sutartinė kaina – 280 Eur); e) geodezinių koordinačių matavimai (5 vnt., sutartinė kaina – 35 Eur); f) TV diagnostika (tik buitinių atliekų tinkle) (134,30 metro, sutartinė kaina – 204,42 Eur); g) garantinis draudimas ir statybos žurnalo pildymas (1 vnt., sutartinė kaina – 500 Eur), – viso atliko statybos rangos darbų už 9820,22 Eur sumą.

21.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iki sutarties nutraukimo ieškovė pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. rangos sutartį bei jos priedą Nr. 1 atliko darbų už 9820,22 Eur. Be to, per šį patį laikotarpį ieškovė (rangovė) nupirko, pateikė į objektą ir sunaudojo darbams būtinų medžiagų už 3936,35 Eur. Ieškovė pripažino, kad darbų kokybės trūkumų pašalinimo išlaidos sudaro 450 Eur. Atsakovė byloje neįrodinėjo bei neįrodė, kad ieškovės netinkamai atliktų darbų šalinimo išlaidos yra didesnės. Tokiu būdu bendra atsakovės mokėtina (be garantijos) suma – 13306,57 Eur (9820,22 Eur + 3936,35 Eur – 450 Eur). Byloje nekilo ginčo, kad pati atsakovė (užsakovė) už darbus bei pateiktas medžiagas rangovei (ieškovei) sumokėjo 7409,99 Eur. Taigi, ieškovės teigimu, atsakovės skola jai sudaro ieškovės reikalaujama 5896,58 Eur (13306,57 Eur - 7409,99 Eur) suma.

22.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, ir to, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo atliko tik dalį rašytine sutartimi sutartį darbų. Šiuo atveju apeliantė iš esmės teigia, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl papildomų darbų (drenažo įrengimo, kurių kaina ieškovės teigimu yra 2880 Eur) atlikimo, todėl už ją ūkininkės D. M. 2000 Eur sumokėta suma turi būti mažinama ieškovės prašoma priteisti skola. Taip pat, apeliantės teigimu, ieškovė kalta dėl to, kad rašytinė sutartis nebuvo iki galo ir tinkamai įvykdyta, todėl 2988,81 Eur už medžiagas pagal Sutarties 3.1 p. neturėjo būti apmokėta (30 proc. garantinio sulaikymo suma).

Dėl skolos mažinimo 2000 Eur suma

23.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 14 d. ieškovė pagal sutartį išrašė apmokėjimui D. M., kaip ūkininkei, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02500 už „komunikacijų klojimą pagal sutartį (LK)“ be priedo (darbų sąrašo ir jų sutartinių kainų) 2880,00 Eur (be PVM) sumai. 2020 m. spalio 15 dieną D. M. šią sąskaitą 2000 Eur suma apmokėjo. Byloje nustatyta, kad ikisutartiniuose santykiuose su ieškovės vadovu, kaip užsakovas, dalyvavo tik atsakovės (duomenys neskelbtini) vadovas D. M. (D. M. sutuoktinis). Iš pradžių tarp rangovo ir D. M. buvo sutarta, jog rangos sutartis bus pasirašyta D. M. vardu, buvo parengtas rangos sutarties projektas bei pasirašytas rangovo, tačiau vėliau D. M. persigalvojus, analogiško turinio sutartis buvo pasirašyta tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovę (duomenys neskelbtini) ir atsakovę (duomenys neskelbtini) sieja rangos teisiniai santykiai ir byloje jokių duomenų, kad šių santykių šalimi būtų buvę ir tretieji asmenys (D. M.) nėra.

24.       Akcentuotina, kad šioje byloje ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės likusios pagal 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-KAS-02500 už „komunikacijų klojimą pagal sutartį (LK)“ 880 Eur (be PVM) sumos, todėl šioje byloje šis klausimas nesprendžiamas. Kita vertus, atsakovei teigiant, jog ieškovė nepagrįstai reikalaujanti sumokėti už tuos pačius darbus antrą kartą, tuos pačius darbus įtraukdama į 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021-KAS-02874 (išrašyta 4430,44 Eur sumai), teismas privalėjo pasisakyti dėl šių atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo, kad drenažo įrengimo darbai 2020 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. 2020-09-25 numatyti nebuvo, taip pat tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų užsakymo.

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, jog labiau tikėtina, jog atsakovė užsakė (pagal šalių žodinį susitarimą), o ieškovė (rangovė) atliko papildomus darbus (drenažo įrengimo), o jų kaina laikytina nurodyta 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2020-KAS-02500, t. y. 2880 Eur. Teismas sprendė, jog ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus, užsakovei kilo pareiga už juos sumokėti sutartą kainą, kuri 2000 Eur dalimi 2020 m. spalio 15 d. buvo sumokėta (D. M.). Atitinkamai teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog D. M. sumokėjo ne už drenažo įrengimo darbus, o už lietaus nuotekų tinklų įrengimą.

26.       Apeliantė nurodo, kad drenažo įrengimo darbai tarp šalių nebuvo sutarti bei ieškovės nebuvo atlikti, o ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik samprotavimais, ieškovės subjektyviu paaiškinimu, kas neatitinka rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

28.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

29.       Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų (drenažo įrengimo) darbų atlikimo, be ieškovės atstovo paaiškinimų, patvirtina šie byloje esantys įrodymai: 1) liudytojų V. Z. (darbų vadovas) ir E. R. (ieškovės buvęs darbininkas) parodymai apie tai, kad objekte buvo klojami drenažo vamzdžiai (apie 50 - 60 m), nes toje vietoje buvo labai drėgna, o apie tai buvo žinoma atsakovei, kurios atstovas (D. M.) nuolat atvykdavo į objektą; 2) fotonuotraukos, vaizdo įrašas, 2022 m. rugpjūčio 18 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimas, iš kurių visumos matosi, kad objekte buvo klojami drenažo vamzdžiai; 3) 2020 m. spalio 14 d. ieškovės elektroninis laiškas, adresuotas atsakovei, kuriame nurodoma apie medžiagų drenažui įsigijimą; 4) (duomenys neskelbtini) atstovo D. M. paaiškinimais, kuriais jis pripažino, kad nuolat lankėsi objekte. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovė užsakė (pagal šalių žodinį susitarimą), o ieškovė (rangovė) atliko papildomus darbus (drenažo įrengimo), kurių kaina ne mažesnė kaip 2000 Eur bei už kuriuos yra sumokėta (mokėtojas D. M.). Liudytojų, kuriuos su ieškove siejo darbo santykiai, parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, nes jie nuoseklūs bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina ir tai, kad kaip patvirtino liudytojas E. R., jis parodymų teismui teikimo metu jau pas ieškovę nedirbo. Todėl teisėjų kolegija konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo ar aplinkybių nustatymo klaidų. Nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

30.       Pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius, ginčo išsprendimui reikšmingus ieškinio bei atsiliepimo į jį argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas remiantis nepagrįstomis prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė pagal rangos sutartį papildomai užsakė drenažo įrengimo darbus (rašytinė sutartis dėl šių darbų pasirašyta nebuvo), o esant tik netiesioginiams įrodymams (fotonuotraukos, liudytojų parodymai, šalių susirašinėjimas), daro išvada, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog apeliantė pas ieškovę užsakė drenažo įrengimo darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šalių paaiškinimų bei susirašinėjimo matyti, jog objektas, kuriame buvo atlikinėjami rangos darbai, buvo drėgnas (aukštai gruntiniai vandenys), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, kad užsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, ieškovei pradėjus statybos darbus papildomai užsakė ir drenažo įrengimą, kuris buvo klojamas toje pačioje tranšėjoje kaip ir lietaus nuotekų vamzdynas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog 2000 Eur 2020 m. spalio 15 d. buvo sumokėta ne už drenažo įrengimo darbus, o už lietaus kanalizacijos įrengimą, kurie numatyti ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2021-KAS-02874 (išrašyta 4430,44 Eur sumai).

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo mokėjimo dalies sulaikymu

31.       Apeliantės vertinimu, ieškovė kalta dėl to, kad rangos sutartis nebuvo iki galo ir tinkamai įvykdyta, todėl garantiją sudaranti sandorio kainos dalis (30 proc.) turi likti jai, užsakovei, kaip kompensacija bei negali būti priteista ieškovės naudai.

32.       Sutarties 3 p. šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos, pagal kurią, už Rangovo atliktus darbus, už kuriuos yra pasirašęs statybos darbų žurnale, (užsakovo) statinio statybos techninės priežiūros vadovas, Užsakovas moka pagal aktus su kiekiais (pagal sutarties Priedą Nr. 1 ir Nr. 2), kurie sudaromi kas 2 savaites arba 10 d. d. ir atsiskaitoma už juos kas 14 kalendorinių dienų, užlaikant 30 proc. nuo sumos, kaip garantiją. Likusi garantinė (30 proc.) sulaikyta suma bus sumokama po pilno Tinklų pridavimo UAB „Kauno vandenims“ ir UAB „Giraitės vandenims“ (jei bus reikalinga) per 14 kalendorinių dienų.

33.       Byloje nekilo ginčo, kad Sutarties 3 punkte numatytas šalių susitarimas yra rangovo prievolių užtikrinimo būdas. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje nurodyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Vadinasi, šalys gali susitarti dėl aptariamoje teisės normoje nenustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek taip pat ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Sulaikymo teisė yra viena iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nenumatytų, bet įprastų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

34.       Tačiau, šiuo atveju ieškovės vienašališkas rangos sutarties nutraukimas, kurio atsakovė (užsakovė) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo, abi šalis atleido nuo tolimesnio sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, sutarties nutraukimas nepanaikina rangovės teisės reikalauti atlygio už iki sutarties nutraukimo atliktus darbus bei panaudotas medžiagas, taip pat užsakovės teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė (užsakovė), nors ir siekė sulaikytą sumą pasilikti kaip kompensaciją, tačiau byloje nereikalavo iš rangovės savo patirtų nuostolių atlyginimo ir pan. Akcentuotina, kad nutraukus šalių sudarytą rangos sutartį nebelieka teisinio pagrindo sustabdyti prievolės vykdymą pagal nutrauktą sutartį, t. y. visiškai atsiskaityti už atliktus darbus bei šiems darbams panaudotas medžiagas. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos patikslintos galutinės atliktų darbų apimties bei jų kainos, nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo ir neargumentavo, kad rangovės atlikti darbai buvo su trūkumais (jų dydžio) bei dėl to neturi pareigos sumokėti už darbus.

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, daro išvadą, jog atsakovė neteko ir teisinio pagrindo pagal rangos sutarties 3 punktą pasinaudoti savo teise, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, sulaikyti 30 proc. nuo rangovui mokėtinos sumos, kuri turėjo užtikrinti galimų užsakovės nuostolių atlyginimą, rangovei neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 5896,58 Eur skolos už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas priteisimo, laikytinas pagrįstu bei teisėtu. Apeliantės nurodomi argumentai dėl jos sutartinės teisės sulaikyti mokėjimus ne tik apmokant už atliktus darbus, bet ir už patiektas medžiagas, įvertinus nurodytas aplinkybes, neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos sustabdymo

36.       Apeliantė (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl šios civilinės bylos sustabdymo. Apeliantė nurodė, kad ji 2023 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismui (civilinės bylos Nr. e2-4601-435/2023) pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovo (duomenys neskelbtini) vienašališką statybos rangos sutarties nutraukimą neteisėtu? pripažinti, kad statybos rangos sutartis nutraukta dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) kaltės? priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 11 340,28 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliantės vertinimu, nors civilinėje byloje Nr. e2-252-633/2022 rangos sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas, nebuvo keliamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šie reikalavimai turi būti išspręsti pirmiau, kad būtų galima pagrįstai ir teisingai išnagrinėti apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kitu atveju, apeliantės teigimu, gali susiklostyti situacija, kai vėlesniu teismo sprendimu bus nustatyta, jog rangos sutartis rangovės buvo nutraukta neteisėtai, atsakovė patyrė nuostolius, kas reikštų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu dalis skolos buvo priteista nepagrįstai.

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, ir kt.).

38.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė pirmosios instancijos teisme, ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, neginčijo ieškovės atlikto vienašališkos rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, neįrodinėjo ieškovės atliktų darbų netinkamumo ir pan., todėl vien tai, kad apeliantė naujai (po apeliacinio skundo pateikimo) pateikė teismui ieškinį, kuriame reiškia su tuo susijusius reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir sustabdyti šios apeliacinės bylos nagrinėjimą. Akcentuotina, kad apeliacine tvarka peržiūrimas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimas, iki kurio priėmimo nebuvo pareikšti reikalavimai dėl ieškovės atlikto vienašališkos rangos sutarties nutraukimo teisėtumo ar atliktų darbų tinkamumo, todėl apeliantės minimas naujai pradėtas procesas pagal CPK nuostatas negali turėti jokios įtakos apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo galiojimui. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme naujai iškeltoje byloje būsimas teismo procesinis sprendimas taip pat neturės jokios prejudicinės reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai. Kitoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl sutarties nutraukimo teisėtumo bei nuostolių atlyginimo nėra kliūtis išnagrinėti bylą dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo, nes nepaisant to, koks bus rezultatas kitoje byloje, nagrinėjamoje byloje galėjo būti įrodinėjama ir įvertinus įrodymus teismų pagrįstai nustatyta aplinkybė dėl ieškovės atliktų darbų apimties bei skolos dydžio. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir sustabdyti šios apeliacinės bylos nagrinėjimą.

39.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė naujai užvedė bylą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, ieškinyje iš esmės pripažindama, kad praleistas ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti. Ir nors teismas gali atnaujinti šį terminą, tačiau pažymėtina, kad rangos sutartis nutraukta nuo 2021 m. liepos 23 d., byla dėl skolos priteisimo vyksta jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2021 m. rugsėjo mėn.), todėl bylos sustabdymas sudarytų prielaidas pernelyg užvilkinti šios civilinės bylos išnagrinėjimą. Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 24 punktas, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

42.       Ieškovė nepateikė nei prašymo, nei duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas 

                                                     Edvardas Paliokas

              Jurgita Sujetienė